23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/210

—

sudaryti bendros įmonės veiklos perdavimo priežiūros institucijai planą, siekiant užtikrinti šio perdavimo teisinį aiškumą;

—

teisiškai ir praktiškai išspręsti su bendra įmone susijusios trečiųjų šalių (Kinijos ir Izraelio) vykdytos veiklos perdavimą priežiūros institucijai;

—

užtikrinti realų bendros įmonės likusių asignavimų perdavimą priežiūros institucijai;

—

siekti, kad iki bendros įmonės uždarymo datos būtų išvengta bendros įmonės ir priežiūros institucijos kompetencijos sričių dubliavimosi;

—

siekti, kad derybos dėl koncesijos sutarties vyktų sklandžiai;

—

nustatyti valstybių tarptautinės atsakomybės už GALILEO sistemos palydovų paleidimą tvarką.

2.1

Bendros įmonės GALILEO (GJU) veiklos perdavimas priežiūros institucijai GALILEO (GSA) turi būti baigtas 2006 metų pabaigoje. Siekiant ateityje sėkmingai įgyvendinti GALILEO programą, būtina, kad šis veiklos perdavimas teisiniu, žmogiškuoju, finansiniu ir biudžeto požiūriu vyktų kiek įmanoma geresnėmis sąlygomis.

2.2

Todėl priežiūros institucijai reikia tęsti derybas dėl koncesijos sutarties, kurias pradėjo bendra įmonė.

2.3

Galiausiai, būtina atkreipti dėmesį į opų valstybių tarptautinės atsakomybės GALILEO programoje klausimą. Jis turi būti išspręstas iki diskusijų dėl koncesijos sutarties pabaigos ir būsimo GALILEO sistemos palydovų paleidimo termino.

3.1.1

GALILEO — didelis ir labai svarbus Europos Sąjungos mokslo ir technikos projektas. Radijo navigacijos palydovų sistemų kūrimas — strateginis uždavinys, į kurį Europa negali neatsižvelgti. Todėl ji nusprendė finansuoti ir sukurti nuosavą pasaulinę navigacijos palydovų sistemą (GNSS), panašią į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos.

3.1.2

GALILEO teiks garantuotas ir patikimas ypač tikslios ir aiškios padėties nustatymo visoje planetoje paslaugas. Prižiūrint civiliams, ji teiks nepriklausomas navigacijos ir padėties nustatymo paslaugas, bet kartu bus suderinta ir sąveikaus su dviem esamomis karinėmis sistemomis — amerikiečių sistema GPS ir rusų sistema GLONASS. Be to, GALILEO teiks labiau apsaugotą valstybinę paslaugą, kuri bet kokiomis aplinkybėmis bus prieinama įgaliotiesiems naudotojams.

3.1.3

Europos sistemą sudarys trisdešimt palydovų ir žemės stočių, būtinų optimaliam sistemos veikimui, kurie turi pradėti veikti 2010 metų pabaigoje.

3.1.4

Šią programą vykdo ir remia du pagrindiniai veikėjai: Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos, ir Europos kosmoso agentūra (ESA). Europos Komisija ir ESA įsteigė bendrą įmonę GALILEO (GJU), atsakingą už programos kontrolę ir už finansavimo, kurį Europos Sąjunga skyrė GALILEO, administravimą.

3.1.5

Pasibaigus suderinimo orbitoje (IOV) etapui, visa sistema iš GJU bus perduota priežiūros institucijai GALILEO (GSA) — Bendrijos įsteigtai reguliavimo agentūrai, kuriai teks pasirašyti koncesijos sutartį su privačių įmonių grupe.

3.1.6

Numatoma bendra GALILEO programos apibrėžimo, kūrimo, ir suderinimo orbitoje etapų kaina vertinama 1 500 milijonų eurų.

3.1.7

Šiuo metu vyksta derybos dėl koncesijos sutarties tarp GJU ir Europos įmonių (AENA, ALCATEL, EADS, FINMECCANICA, HISPASAT, IMMARSAT, TELEOP, THALES) konsorciumo.

3.1.8

Šiuo metu nustatomos GJU veiklos perdavimo GSA sąlygos, todėl reikia prižiūrėti, kad jose nebūtų numatyta vėlavimų, komplikacijų, išlaidų dubliavimo.

3.2.1

Ši bendra įmonė buvo įsteigta Europos Sąjungos Tarybos sprendimu, priimtu 2002 m. gegužės 21 d. Reglamentu Nr. 876/2002, remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 171 straipsniu, kuris skelbia, jog „Bendrija gali kurti bendras įmones ar kokias nors kitas struktūras, reikalingas Bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti“. Šio reglamento priede pateikiami GJU įstatai.

3.2.2

GJU nariai:

3.2.3

Įstatų 1 straipsnio b punkte numatyta, kad įmonės, taip pat trečiųjų šalių įmonės, gali tapti bendros įmonės narėmis. Iš tiesų, tarp jų šiandien yra viena Kinijos organizacija (National Remote Sensing Center of China — NRSCC) ir viena Izraelio prekybos bendrovė (MATIMOP). Šie du subjektai dalyvauja administracinėje valdyboje ir turi joje balso teisę, proporcingą jų įnašų dydžiui.

3.2.4

GJU teisinis statusas sudėtingas jau vien dėl administracinės valdybos sudėties. Reglamente nurodoma, kad pagal Europos mokesčių teisės aktus, reglamentuojančius apyvartos bei akcizų mokesčius, ji turi būti laikoma tarptautine organizacija. Jame dar patikslinama, kad jos tikslai ekonominio pobūdžio. Komisijos manymu, teisinis GJU statusas yra labiau panašus į asociacijos, o ne į prekybos įmonės, kadangi ji tik gauna savo narių įnašus ir nesiekia pelno. Kita vertus, pasak Belgijos mokesčių institucijos (minėtame Reglamente neaptartoms sritims GJU taikomos Belgijos teisės normos), GJU yra ne komercinė bendrovė, o juridinis asmuo (ši sąvoka Belgijos teisėje prilyginama asociacijos sąvokai).

3.2.5

Jos kapitalas pasiskirsto taip:

3.2.6

Dėl ypatingo GJU teisinio statuso ir fakto, kad ji gauna tik įnašus, Komisija pasiūlė terminą „kapitalas“ pakeisti terminu „įnašai“. GJU administracinė valdyba 2006 m. birželio 2 d. patvirtino įstatų pakeitimus. Be to, EB Audito Rūmai nurodė, kad termino „kapitalas“ vartojimas čia netinkamas, kadangi GJU skirta biudžeto eilutė nenumato kapitalo įnašų.

3.2.7

Pagrindinė GJU užduotis — sėkmingai baigti GALILEO programos kūrimo etapą naudojant valstybines ir privačias lėšas ir įgyvendinti didelius demonstracinius projektus. Dar vienas GJU uždavinys — pradėti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, kurių reikia siekiant sėkmingai baigti kūrimo etapą ir koordinuoti valstybių veiklą šioje srityje bei administruoti mokslinių tyrimų sutartis, sudarytas remiantis Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendrąja programa (6-ąja MTTPP).

3.2.8

GJU valdymo organai:

3.2.9

Be to, Europos Sąjungos Taryba įsteigė Stebėtojų tarybą ir Saugumo tarybą bendros įmonės veiklai kontroliuoti.

3.2.10

GJU buvo įsteigta ketverių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2002 m. gegužės 28 d. (paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos). Šis laikotarpis sutampa su GALILEO programos kūrimo etapo pradžia. Reglamente numatyta, kad GJU veiklos laikotarpis gali būti pratęstas iki kūrimo etapo pabaigos, tačiau šio pratęsimo sąlygos jame neapibrėžtos. Atsižvelgdama į GSA steigimo aplinkybes, Komisija pasiūlė GJU veiklą nutraukti 2006 m. gruodžio 31 d., todėl būtina pakeisti jos įstatus, kurie pateikiami 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamento Nr. 876/2002 priede, bei atsiklausti Europos Parlamento ir EESRK nuomonės. Pasibaigus GJU stebėtojų tarybos ir ESA navigacijos vadovybės komiteto konsultacijų procedūrai, kuri buvo pradėta 2006 m. kovo 10 d., GJU administracinė valdyba 2006 m. birželio 2 d. pritarė įstatų pakeitimams, o tai suteikė Komisijai galimybę priimti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nuo 2006 m. birželio 29 d. keičiami GJU įstatai. Reglamentą šiuo metu tvirtina Europos Sąjungos Taryba.

3.2.11

Siekdama skatinti platų palydovinių navigacijos sistemų naudojimą ir leisti trečiųjų šalių subjektams dalyvauti GJU, Europos Sąjunga pasirašė ne vieną tarptautinį susitarimą su trečiosiomis šalimis (Kinija, Izraeliu, Indija, Ukraina ir kt.), o su kitomis (Maroku, Korėja, Rusija, Argentina) šiuo metu deramasi. Šiuose susitarimuose aiškiai atmetama bet kokia galimybė bendradarbiauti teikiant paslaugas vyriausybinėms institucijoms. Du techninio bendradarbiavimo susitarimus GJU sudarė su dviem valstybėms atstovaujančiais subjektais (Kinijos National Remote Sensing Center ir Izraelio Matimop), todėl pagal GJU įstatus šių subjektų atstovai gali būti GJU valdybos nariais.

3.2.12

Galiausiai, įstatų 21 straipsnyje numatytas GJU likvidavimas.

3.3.1

Ši institucija įsteigta Europos Sąjungos Tarybos sprendimu, priimtu 2004 m. liepos 12 d. Reglamentu Nr. 1321/2004. Tai Bendrijos reguliavimo agentūra, turinti juridinio asmens statusą.

3.3.2

Jos uždavinys — administruoti su Europos GNSS programomis susijusius viešuosius interesus ir atlikti reguliavimo institucijos funkcijas.

3.3.3

Reglamento 2 straipsnyje apibrėžti šios institucijos uždaviniai:

3.3.4

Reikia pabrėžti, kad GSA taps sistemos ir visų pirma koncesijos turėtojo sukaupto turto savininke ir bus atsakinga už Bendrijos investicijų apsaugą ir reguliavimą.

3.3.5

GSA vadovauja administracinė valdyba (kiekvienos valstybės narės atstovas ir Komisija), Saugos ir saugumo komitetas ir Mokslo ir technikos komitetas. Vykdantysis direktorius atstovauja institucijai ir atsako už jos valdymą.

3.4.2

Nors GALILEO programos pradžioje abiejų šių subjektų uždaviniai ir įgyvendinimo terminai buvo skirtingi, šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad kūrimo etapas užtruko (apie 2 metus) ir GSA jau realiai sukurta (direktorius paskirtas 2005 m. gegužės mėn.), dėl ekonominių, teisinių ir techninių priežasčių būtina leisti GSA pradėti veikti jau dabar ir artimiausiu metu likviduoti GJU (2) — gerokai anksčiau, negu baigsis kūrimo ir suderinimo etapas. Todėl svarbu užtikrinti laipsnišką GJU veiklos, taip pat GJU sudarytų mokslinių tyrimų sutarčių administravimo, perdavimą GSA ir nuo šiol labai aktyviai įtraukti GSA darbuotojus į derybų dėl koncesijos sutarties, kurią turi pasirašyti ir administruoti reguliavimo institucija, procesą.

3.4.3

GJU veiklą numatoma užbaigti 2006 m. gruodžio 31 d., jei jos nariai sutiks su GJU įstatų pataisomis. Pirmąjį pereinamojo laikotarpio ir GJU veiklos bei įgytos patirties perdavimo planą sudarė GJU ir GSA direktoriai ir 2006 m. vasario mėn. perdavė jį GJU stebėtojų tarybai ir administracinei valdybai. Šį pereinamojo laikotarpio planą reikėtų patikslinti ir pakoreguoti, kad perėjimas įvyktų kuo greičiau ir palankiomis sąlygomis.

3.4.4

Pereinamuoju laikotarpiu abu subjektai turi glaudžiai bendradarbiauti, kad veiklos ir įgytos patirties perdavimas vyktų darniai ir sklandžiai. Be to, šis laikotarpis turėtų padėti GSA visiškai pasirengti veiklai, kad tuomet, kai bus vykdoma pagrindinė veikla, leidžianti užtikrinti programos sėkmę, jai neiškiltų personalo trūkumo problema.

3.4.5

Veiksmai turi būti suplanuoti taip, kad veikla būtų sustabdyta 2006 m. gruodžio pabaigoje, o 2007 m. pradžioje būtų pradėtas likvidavimo etapas. Šis perėjimas turėtų kuo anksčiau įvykti ir dėl to, kad reguliavimo institucija galėtų apibrėžti ir įdiegti GALILEO taikomas saugos ir saugumo taisykles, nustatytų taisykles, susijusias su teisėmis į intelektinę nuosavybę, koordinuotų valstybių narių veiksmus ir pozicijas dėl GALILEO sistemos naudojimui reikalingų dažnių.

3.4.6

Pereinamojo laikotarpio plane turi būti numatytos priemonės, leisiančios užtikrinti šių abiejų subjektų veiksmų suderinamumą ir galimo jų nesutarimo sureguliavimo sąlygas. Šiuo metu yra sutarta, kad Energetikos ir transporto generalinio direktorato direktorius tarpininkaus GJU ir GSA, jeigu perdavimo eigoje iškiltų sunkumų.

3.5.1

Dabartinėje Reglamento, kuriuo įsteigiama priežiūros institucija, redakcijoje nenumatoma, kad pastaroji dalyvautų kūrimo etape, už kurį atsakinga ESA. Vadinasi, reikės jį taisyti, šią kompetenciją suteikiant priežiūros institucijai, o tam prireiks Parlamento (ir nebūtinai EESRK) nuomonės. GJU ir GSA susitarimas turėtų užtikrinti GJU turto perleidimo GSA teisinį aiškumą, sudarant konkretų veiklos perdavimo planą, kuriame būtų apibrėžtas įvairių organų ir subjektų vaidmuo, tiksliai nurodytas turtas ir įsipareigojimai, konkreti perdavimo tvarka, pateiktas pereinamojo laikotarpio planas, būtini veiksmai, perdavimo finansinės ir mokestinės pasekmės ir pan. Siekiant priimti sprendimus dėl GJU turto perleidimo GSA tvarkos reikėtų, kad į procesą įsitrauktų ne vienas subjektas, pvz., GJU stebėtojų taryba, GJU valdyba, ESA taryba, GALILEO priežiūros institucijos administracinė valdyba, Europos Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas.

3.5.2

Reikia pabrėžti, kad nors GJU įstatų 6 straipsnyje teigiama, kad bendrai įmonei priklauso visas materialus ir nematerialus turtas, sukurtas arba jai perleistas GALILEO kūrimo etapo metu, atrodo, kad dauguma GALILEO programos pagrindu sukurtų elementų, įskaitant palydovus, bus ne GJU, o ESA nuosavybė, priklausanti jai pagal programą „GalileoSat“. Iš tiesų, remiantis ESA konvencijos III priedo IV straipsnio nuostatomis galime daryti išvadą, kad ESA, veikianti programoje dalyvaujančių valstybių vardu, yra palydovų, kosminių sistemų ir kito ESA programos pagrindu sukurto turto bei jos vykdymui įsigytų įrenginių bei prietaisų savininkė. Taigi sprendimus dėl bet kokio nuosavybės perleidimo turi priimti ESA taryba. Todėl, kol ESA taryba nenusprendė perleisti nuosavybės ar suteikti naudojimosi licenciją GJU, pastaroji neturi teisės nei į vieną iš šių elementų. Komisija mano, kad turi būti taikoma Bendrijos teisė ir kad pakeitus GSA ir GJU įstatus ir nutraukus pastarosios bendrovės veiklą visas turtas automatiškai bus perleistas priežiūros institucijai. Taigi ESA ir Komisijos aiškinimai gali skirtis.

3.5.3

Todėl atrodo, kad esant tokiai padėčiai galėtų kilti diskusijų dėl GJU ir ESA sutarties 7 straipsnio, kuriame teigiama, kad palydovų ir kito materialaus ir nematerialaus turto, sukurto šios programos pagrindu, nuosavybę GJU vardu įsigis ESA.

3.5.4

Iš tiesų pavartotą žodį „vardu“ ESA aiškina remdamasi ESA konvencijos III priedo IV straipsnio tekstu. Šiame kontekste šis posakis reiškia, kad ESA atiteks veiklos, vykdomos minėtoje ESA programoje dalyvaujančių valstybių vardu, rezultatai ir kad pastarosios gali prašyti instituciją, kad ši, atsižvelgdama į jų išsakytus poreikius (naudojimas komerciniais, moksliniais ir pan. tikslais), suteiktų daugiau ar mažiau varžančią naudojimosi rezultatais licenciją.

3.5.5

Ši pozicija, regis, patvirtinama programos „GalileoSat“ deklaracijos tekste (12 str.), kuriame nurodoma, jog ESA priklauso visa programos „GalileoSat“ materiali ir nemateriali dalis.

3.5.6

EGNOS atveju, priešingai, ESA priklauso tik programoje dalyvaujančių valstybių vardu sukurta materiali dalis, kadangi intelektinės nuosavybės teisės pagal agentūros taisykles ir toliau priklauso ESA sutarties šalims.

3.5.7

Taigi žodžius „ESA įsigytas GJU vardu“ ESA aiškina kaip „ESA įsigytas GJU naudai“.

3.5.8

Vis dėlto iš diskusijų su ESA neaišku, kad pastaroji nepageidautų turto perleisti GJU ar GSA. Tačiau ESA nurodo, kad norint tai atlikti reikalingas ESA tarybos leidimas (suteiktas paprasta balsų dauguma) ir kad perleidimo sąlygas dar reikia nustatyti. Atsižvelgdama į mokesčius ir esamas aplinkybes, ESA pageidautų turtą perleisti tiesiogiai GSA, kadangi šiuo atveju trečiųjų šalių subjektai, dalyvaujantys GJU kapitale, neturėtų teisių į tą dalį, kurios nuosavybės teises perduoda ESA. Ši dalis nebūtų laikoma GJU turtu ir jai nebūtų taikomos pastarosios įmonės likvidavimo sąlygos.

3.5.9

Trečiųjų šalių subjektų sukurtos dalies ir intelektinės nuosavybės teisių klausimas sprendžiamas tarptautinėmis sutartimis tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, kurios nėra ES narės, arba tarp trečiųjų šalių subjektų ir GJU (3).

3.5.10

Vis dėlto atrodo, kad reglamente dėl GSA įsteigimo nėra jokių abejonių, kad priežiūros institucijai priklauso visas materialus ir nematerialus turtas, kurį GJU jai perleis pasibaigus kūrimo etapui arba kurį sukūrė ir išplėtojo koncesininkas parengimo darbui ir eksploatacijos etapuose. Reglamente dėl GSA įsteigimo numatoma, kad GJU nuosavybės perleidimo sąlygos bus nustatytos vykdant GJU įstatų 21 straipsnyje numatytą likvidavimo procedūrą. Institucijai priklauso visas EGNOS priklausantis materialus ir nematerialus turtas su sąlyga, kad su EGNOS investuotojais bus sudarytas susitarimas dėl sąlygų ir tvarkos, kuriomis ESA perduos visus EGNOS priklausančius įrengimus ir prietaisus arba jų dalį. Ši nuoroda leidžia suprasti, kad, Komisijos požiūriu, tarp GSA ir ESA neprireiks jokios perdavimo procedūros, kadangi visas materialus ir nematerialus turtas priklauso GJU (priešingai nei šiuo metu aiškina ESA, remdamasi savo konvencija ir programos deklaracija).

3.5.11

Kalbant apie vykdytinus teisinius veiksmus, visų pirma reikėtų paminėti:

3.7.1

Derėtų sukurti GJU personalo mažinimo planą, numatant tikslų tvarkaraštį, atitinkantį veiklos perdavimo planus, kad 2006 m. gruodžio pabaigoje nebūtų daug darbuotojų, peržiūrėti darbo sutartis ir įsitikinti, kad pasibaigus sutarčiai nekils ginčų, nes tai galėtų sustabdyti turto perleidimą. Reikėtų pastebėti, jog numatyta, kad apie 24 asmenis turėtų likti dirbti iki derybų dėl koncesijos sutarties pabaigos — vėliausiai iki 2006 m. gruodžio 31 d. GJU likvidavimą, prasidėsiantį po 2006 m. gruodžio 31 d., turėtų vykdyti maždaug 6 žmonės.

3.7.2

Be to, būtina turėti tikslią GSA vystymo viziją, o konkrečiai — institucijos personalo įdarbinimo planą, kad būtų galima suderinti buhalterinius duomenis su GJU veiklos perdavimo planais. Reikia pabrėžti, kad GSA privalo laikytis Bendrijos procedūrų ir personalo įdarbinimo sąlygų (atlyginimų lygio, 3 metų sutarčių termino, dar nepaskirtas galutinis institucijos buveinės adresas), kurie stabdo GSA organizacijos kūrimo procesą.

3.8.1

Svarbu, kad, uždarant GJU, likę asignavimai (kurių vertė yra apie 46 milijonai eurų) būtų perduoti GSA. Komisija pageidauja, kad GJU kapitalo perdavimas GSA įvyktų, kai tik priežiūros institucijai bus suteikta teisė vadovauti kūrimo etapui. Taigi, bendrai įmonei baigiant savo veiklą, vienintelis jos turimas turtas bus likvidavimui skirtos lėšos.

3.8.2

Persvarstytas 2006 metų GJU biudžetas, kuris yra 7 milijonais eurų didesnis nei 2005 m. patvirtintas biudžetas, kuriame numatyta įmonę uždaryti 2006 m. gegužės mėn. (vietoje 14 milijonų eurų, kurių GJU prašė iš pradžių, neatsižvelgdama į veiklos perdavimą GSA), leidžia itin lanksčiai perduoti veiklą GSA vėliausiai 2006 metų pabaigoje. Šį persvarstytą biudžetą GJU administracinė valdyba ir stebėtojų taryba priėmė vasario pabaigoje.

3.8.3

GSA 2006 m. biudžete turi būti atsižvelgta ir į būtinybę 2006 metais priimti papildomą darbuotojų skaičių, todėl jis turi būti didinamas. Kai 2006 m. sausio 23 d. GSA administracinė valdyba patvirtins naują 2006 m. biudžetą, kurio suma yra apytiksliai 8 milijonai eurų (vietoje pradinio 2006 metų 5 milijonų eurų biudžeto, dėl kurio pirmą kartą buvo balsuota 2005 metais). Persvarstytą biudžeto projektą 2006 m. antrąjį pusmetį turės išnagrinėti Ekonomikos ir finansų taryba (ECOFIN), o vėliau Europos Parlamentas. GSA biudžeto padidinimas iki siūlomos sumos yra išankstinė sąlyga, kad GSA galėtų priimti reikalingą darbuotojų skaičių ir vykdyti perimtą veiklą. Galiausiai, biudžeto lėšos, kurios bus sutaupytos GJU palaipsniui perduodant veiklą GSA, turėtų visiškai padengti padidėjusią GSA biudžeto sumą. Tai turėtų nuraminti Parlamento narius, nes Europos lėšos šioje perdavimo operacijoje bus naudojamos tinkamai, nors iš tiesų minėtų lėšų ir biudžeto įplaukų šaltiniai skirtingi.

3.8.4

Būtina kuo greičiau įvertinti GJU likvidavimo sąnaudas (konkrečiai — likvidavimo operacijas vykdysiančio personalo išlaikymo) ir turto perleidimo finansines pasekmes PVM ir kitiems mokesčiams (pavyzdžiui, nuosavybės perleidimo mokesčio). Kadangi Belgijos valdžios institucijos, kurios atsiuntė GJU patvirtinimą, GJU laiko juridiniu asmeniu Belgijos teisės požiūriu (ji prilyginama asociacijai), o ne prekybos įmone, jai neturėtų būti taikomi jokie likvidavimo perviršio mokesčiai. Taigi mokesčių turėtų būti atskaičiuota gana nedaug, juo labiau, kad didelė šių lėšų dalis bus perduota iki likvidavimo. Aišku, kad tokio pobūdžio klausimai turi būti sprendžiami iš anksto, siekiant išvengti netikėtumų.

3.9.1

Persvarstytas 2006 m. GJU biudžetas leis jai užsitikrinti galimybę tęsti derybas dėl koncesijos sutarties, siekiant jas užbaigti vėliausiai 2006 m. gruodžio 31 d., sudarant palankias sąlygas perduoti sukauptą patirtį GSA ir palaipsniui plėtojant GSA, įtraukti ją į derybas.

3.9.2

Reikėtų pabrėžti, kad įvairių GJU ir GSA kontrolės institucijų ataskaitose buvo pažymėta, kad atsakomybė už vedamas derybas, jeigu šios nebus baigtos iki 2006 m. gruodžio 31 d., nuo 2007 m. sausio 1 d. bus perduota GSA.

3.9.3

Be to, GJU turės parengti procedūrą ar veiksmų planą, leisiantį iki GJU uždarymo dienos užbaigti technines bylas ir galutinai parengti techninius dokumentus.

3.9.4

ESA vaidmuo ir atsakomybė sistemos priėmimo ir suderinimo, jos techninės raidos bei veikimo sąlygų po suderinimo išlaikymo etapų metu turės būti tiksliai nurodyti GSA ir ESA pagrindų susitarime. Iš tiesų, ESA dalyvavimas GSA administracinėje valdyboje stebėtojo, o ne tikrojo nario teisėmis, kaip kad buvo GJU, nebeleidžia jai taip pat aktyviai dalyvauti priimant sprendimus. GSA reglamente numatoma, kad bendradarbiaujant su ESA turi būti visiškai išnaudotos pagrindų susitarimo, kurį Europos bendrija ir ESA sudarė 2003 m. lapkričio 25 d., galimybės, jeigu tai bus naudinga (5), ir kad bus galima reikalauti, kad ESA teiktų institucijai techninę bei mokslinę pagalbą (6). Bet kuriuo atveju, iki 2006 metų pabaigos turėtų būti sudaryta priežiūros institucijos ir ESA sutartis, apimanti veiklą, susijusią su kūrimo etapo pabaiga; o kita sutartis turės būti sudaryta iki 2008 m., siekiant apibrėžti priežiūros institucijos ir ESA santykius kūrimo laikotarpiui pasibaigus, sistemos priėmimo bei suderinimo etapų metu, o vėliau, prireikus, ir jos veikimo etapu.

4.1

Palydovai, kurie bus paleisti IOV etapu, šiuo metu yra ESA nuosavybė (palydovai sukurti remiantis ESA programa „GalileoSat“). Pasibaigus suderinimo orbitoje laikotarpiui, nuosavybės teisė į juos bus perduota GSA.

4.2

Kaip numatyta GJU ir ESA susitarime, ESA atsakinga už pirmųjų IOV etapo palydovų paleidimą bei jų registraciją Jungtinių Tautų kosminės erdvės biure Vienoje. Pirmąjį grupės palydovą (GIOVE A) 2005 m. gruodžio mėnesį paleido operatorius „Starsem“ iš Baikonūro kosmodromo raketa-nešėja „Sojuz-ST“.

4.3

Iš tiesų ESA turėtų veikti tokiu pat būdu, kaip ir perduodama savo kuriamų palydovų nuosavybę trečiosioms šalims, pavyzdžiui, kaip buvo „Météosat“ ar „Metop“ atvejais (juos ESA perdavė „Eumetsat“). Vėliau kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti nusiųstas pranešimas apie nuosavybės teisės į palydovus perdavimą.

4.4

Remiantis 1967 m. Kosminės erdvės sutarties ir 1972 m. Konvencijos dėl tarptautinės atsakomybės nuostatomis, dera pasidomėti atsakomybės už GALILEO palydovų paleidimą bei naudojimą orbitoje reglamentavimu.

4.5

Atsižvelgiant į įvairius kriterijus, pagal kuriuos valstybei suteikiamas „palydovus leidžiančios valstybės“ statusas ir kurie gali jai užtraukti tarptautinę atsakomybę, jeigu kosmoso objektai padarytų žalos žemei ar orbitai, ESA bus galima traktuoti kaip „palydovus leidžiančią valstybę“, kadangi ji laikoma valstybe, kuri IOV etapo palydovus „parengia paleisti“ ir sudaro sutartį dėl jų paleidimo su atitinkamu operatoriumi.

4.6

Be to, galėtų kilti klausimas, ar Belgija gali būti laikoma palydovus leidžiančia valstybe, kadangi GJU, kuri aktyviai įsitraukusi į IOV etapo palydovų kūrimą ir leidimą, priklauso jos jurisdikcijai (GJU buveinė yra Briuselyje). Pagal Belgijos nacionalinę teisę federacinė Belgijos valstybė, regis, gali būti laikoma atsakinga tik už veiklą, susijusią su kosmosu, vykdomą jos teritorijoje arba naudojantis Belgijos valstybei priklausančia įranga, arba priklausančią jos jurisdikcijai ar jos kontroliuojamą (7), o šiuo atveju yra ne taip. Vis dėlto tarptautinės teisės požiūriu šis klausimas lieka neišspręstas.

4.7

Kita vertus, uždarius GJU ir perdavus GJU veiklą GSA, pastaroji taps subjektu, kurio vardu bus leidžiami palydovai, taigi tarptautiniu juridiniu asmeniu, su kuriuo ji yra siejama, irgi galėtų būti laikomas palydovus leidžiančia valstybe. Todėl reikėtų išnagrinėti ES palydovus leidžiančios valstybės statusą, turint omenyje ne tik IOV etapo palydovų leidimą, bet ir kitų GALILEO sistemos palydovų paleidimą parengimo darbui ir veikimo etapuose.

4.8

Už parengimo darbui ir veikimo etapus atsakinga galėtų būti laikoma valstybė, kurioje yra už palydovų sistemą atsakingo operatoriaus buveinė (koncesinė įmonė), kuri rūpinsis jų paleidimu. Kadangi 2005 m. gruodžio 5 d. sutartimi tarp pagrindinių koncesijos šalių numatyta, kad koncesinės įmonės buveinė bus Prancūzijoje (Tulūzoje), atsakomybė galėtų būti priskirta Prancūzijai.

4.9

Galiausiai, valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso palydovus leidžiantis operatorius, taip pat bus laikoma palydovus leidžiančia valstybe, kaip ir valstybė, kurios teritorija ar įranga bus naudojamos šiam tikslui. Jeigu operatoriumi pasirinkama Prancūzijos bendrovė Arianespace, Prancūzija galės būti laikoma palydovus leidžiančia valstybe.

4.10

Atsižvelgiant į tai, kad palydovus leidžiančių valstybių yra ne viena, reikia išaiškinti įvairių subjektų santykius atsakomybės ir rizikos pasidalijimo tarp įvairių valstybių požiūriu tuo atveju, jeigu leidžiant palydovus ar jų veikimo laikotarpiu būtų padaryta žala.

4.11

Reikia pabrėžti, kad jau pasirašytas ESA ir Prancūzijos susitarimas (susitarimai dėl Prancūzijos Gvianos kosminių tyrimų centro). Šiame susitarime yra sąlygų, susijusių su tarptautine atsakomybe būtent tais atvejais, kai palydovus leis Arianespace, ir, regis, tai gali būti taikoma programai „Galileo“. Palydovus leidžiančių valstybių atsakomybės palydovų naudojimo orbitoje laikotarpiu klausimas lieka atviras, todėl gali būti naudinga sudaryti atitinkamą Prancūzijos ir kitų palydovus leidžiančių valstybių (ESA, Belgijos, ES) susitarimą.

1)

1999 m. liepos 19 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos dalyvavimo teikiant naujos kartos palydovinės navigacijos paslaugas — GALILEO — apibrėžimo etapas — (199/C 221/01).

2)

1998 06 18 Tarybos sprendimas Nr. 98/434/EB, 1998 07 10, OL L194, p.15.

3)

2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 dėl bendros įmonės GALILEO įsteigimo ir prie jo pridedami GJU įstatai.

4)

2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo, 2001 04 11, OL L 101.

5)

Sutartis tarp bendros įmonės GALILEO (GJU) ir ASE — ESA/C(2002)51, 1 pakeitimas, padarytas 2002 m. balandžio 23 d.

6)

GALILEO Joint Undertaking Organisation and Decision Process — ESA/PB-NAV(2003)20, 2003 m. rugsėjo 5 d.

7)

2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų.

8)

Komisijos komunikatas „Europos reguliavimo agentūrų kontrolė“, COM(2002) 718 final, 2002 12 11.

9)

2003 m. spalio 30 d. ES ir Kinijos susitarimas.

10)

2004 m. liepos 13 d. ES ir Izraelio susitarimas.

11)

2004 m. spalio 9 d. GJU ir NRSCC susitarimas.

12)

2005 m. rugsėjo 6 d. GJU ir MATIMOP susitarimas.

13)

2004 m. spalio 9 d. GJU ir ESA susitarimas dėl NRSCC.

14)

2005 m. spalio 18 d. GJU ir ESA susitarimas dėl MATIMOP.

15)

Naujųjų bendros įmonės GALILEO narių teisės ir pareigos — ESA/PB-NAV(2004)18, 2 pakeitimas, padarytas 2004 m. birželio 23 d.

16)

Galileo IPR: Ownership and protection — ESA/PB-NAV (2004)26, 2004 09 23.

17)

Intellectual Property Rights for the GALILEO Programme — GJU-EXC-2004-50, 2004 09 2 04.

18)

Agreement between the Partners of the prospective GALILEO Concession, 2005 m. gruodžio 5 d.

19)

Transition Plan of GJU Activities and know-how to the GSA (GJU-ADB-2005-13 pakeitimas, padarytas 2006 m. vasario 11 d.).

20)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Programos EGNOS integravimas į GALILEO programą“, COM(2003) 123 final, 2003 03 19.

21)

ESA ir Europos bendrijos pagrindų susitarimas, pasirašytas 2003 m. lapkričio 25 d. ESA/C-M(2004)4.

22)

EESRK nuomonė dėl Europos palydovinės navigacijos programos (GALILEO) — TEN/077, 2001 09 12.

23)

EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl bendros įmonės GALILEO įsteigimo (COM(2001)336 final — 2001/0136 CNS) — TEN/089, 2001 11 28.

24)

EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai — mokslinių tyrimų programos GALILEO įgyvendinimo būklė 2004 m. pradžioje, COM(2004)112 final, TEN/179, 2004 06 20.

25)

EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimo, COM(2004)477 final — 2004/0156 COD, TEN/203, 2005 02 09.