23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/102

A.1

Klimato kaita yra procesas, kurio negalima sustabdyti, bent jau per artimiausius 15-20 metų. Todėl mes turime išmokti gyventi klimato kaitos sąlygomis, rasti priemonių ir būdų sumažinti jos poveikį ir prisitaikyti.

A.2

Šiuo metu diskusijoje dėl klimato kaitos pernelyg daug dėmesio skiriama makrolygiui ir tolimos ateities įvykiams. Visiškai akivaizdu, kad būtina diskusija apie tai, kaip klimato kaita veikia ir ateityje veiks piliečių kasdieninį gyvenimą. Klimato pokyčių tematikos struktūrą reikia pakeisti taip, kad ji būtų labiau suprantama ir konkreti.

A.3

Socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė privalo vaidinti svarbiausią vaidmenį supažindinant piliečius su klimato pokyčių problemomis ir remiant diskusiją vietos lygiu apie tai, kaip vietos bendruomenės gali parengti konkrečius žingsnius siekiant prisitaikyti prie klimato pokyčių.

A.4

Klimato pokyčiai turės įtakos daugeliui visuomenės gyvenimo sričių. EESRK pateikė daugybę pavyzdžių. Bendra išvada yra ta, kad ES bendruomenės kartu su socialiniais partneriais ir organizuota pilietine visuomene privalo prisiimti didesnę atsakomybę rengiantis ir planuojant įveikti klimato pokyčius.

A.5

EESRK siūlo, kad organizuota pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai kartu ES lygiu pradėtų viešą dialogą apie klimato pokyčius ir visų pirma atkreiptų dėmesį į tai, kaip klimato pokyčiai paveiks kasdieninį piliečių gyvenimą. Svarbiausias šio dialogo uždavinys — padidinti sąmoningumą ir pasirengti artimiausiems 15-20 metų, jei dabartinė klimato kaita dar labiau pablogėtų nepaisant šiuo metu žmonijos dedamų pastangų.

A.6

EESRK siūlo, kad kiekviena ES valstybė narė paskirtų arba įsteigtų klimato pokyčių informavimo ir koordinavimo įstaigą, kuri skatintų ryšius tarp vietos, regionų ir valstybinio lygmens.

A.7

EESRK apgailestauja, kad apie klimato pokyčius dažniausia diskutuojama kaip apie labai tolimos ateities scenarijus. Klimato pokyčiai jau nebėra arba beveik nėra tolimos ateities dalykas.

Klimato pokyčiai mus veikia čia ir dabar.

1.1

Klimato pokyčių egzistavimas yra visuotinai pripažįstamas, tačiau jų pobūdis ir padarinių mastas pripažįstami mažiau. Viena iš priežasčių — reikia daugiau žinių, paremtų moksliniais tyrimais ir galimų scenarijų analize. Kita priežastis susijusi su klimato pokyčių pobūdžiu: tai iš lėto vykstantis procesas nutraukiamas vis dažniau pasitaikančių dramatiškų įvykių. Trečia priežastis yra tai, kad vykstant viešoms diskusijoms, klimato pokyčiai dažnai laikomi kitų, bet ne savo problema. Ketvirtoji susijusi su tuo, kad dėmesys sutelkiamas į visuotines tendencijas ir tolimos ateities scenarijus, kurie konkrečias kasdieninio gyvenimo problemas tarsi nustumia į antrą planą.

1.2

Kaip pavyzdį galima pateikti ledynų tirpimą. Per pastaruosius mėnesius žiniasklaidos priemonės pateikė gausybę apskaičiavimų, pagal kuriuos tirpstant ledynams vandenynų lygis galėtų pakilti iki 13 metrų (Europos aplinkos agentūros (EAA) vertinimu). Kitas pavyzdys yra Golfo srovė: jei Golfo srovę formuojantys procesai būtų sutrikdyti, Šiaurės Europoje oro temperatūra staiga sumažėtų. Kad ir kokie įdomūs ir svarbūs būtų šie pasakojimai, vis dėlto jie neskatina žmonių kuo skubiau ir konkrečiai spręsti klimato pokyčių problemą.

1.3

Labai svarbu pabrėžti, kad tie klimato pokyčiai, kuriuos dabar stebime ir bandome paveikti, yra tik pati ilgo proceso pradžia. Akivaizdu, kad per artimiausius 15–20 metų padėtis tik blogės, ir to priežastis labai paprasta — žmonija pagamino (ir toliau tebegamina) pakankamai daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl mūsų uždavinys — pasirengti ir prisitaikyti prie klimato pokyčių. Tačiau dabarties kartos yra atsakingos už tai, kas bus po 15 ar 20, kadangi ryžtingi veiksmai šiandien gali sumažinti klimato pokyčius tolimoje ateityje. Diskusijos, vykstančios dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ir Kioto protokolo suteikia galimybę imtis veiksmų po 2012 metų ir ja reikėtų pasinaudoti. Nepasinaudojus šia galimybe, toliau blogės klimato padėtis, ir reikės imtis daug radikalesnių veiksmų norint šias tendencijas sustabdyti ir sumažinti. Todėl netenka stebėtis, kad vis daugiau vyriausybių klimato pokyčius laiko labai svarbiu prioritetu. Tačiau tai nereiškia, kad vyriausybės paverčia šiuos prioritetus konkrečiais veiksmais.

1.4

Diskusijas apie klimato pokyčius daugiausia rengia vyriausybės ir mokslo visuomenė. Aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos atlieka labai didelį darbą, tačiau jų ištekliai yra nedideli. Didelės ir įtakingos organizacijos, tarp jų profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, apskritai nelabai aktyviai dalyvauja diskusijose apie tai, kaip įveikti ir sumažinti klimato pokyčius. Organizuota pilietinė visuomenė turėtų vaidinti svarbiausią vaidmenį, tačiau ji, atrodo, nenori jo prisiimti.

1.5

EESRK tvirtai laikosi nuomonės, kad reikia išplėsti pasirengimą klimato pokyčiams ir diskusiją apie juos, kad galėtų aktyviai dalyvauti socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė. Klimato pokyčiai pasiekė tokį etapą, kuriame pokyčių mažinimas ir prisitaikymas prie jų tampa kasdieniais uždaviniais. Klimato pokyčiai jau nebėra arba beveik nėra tolimos ateities dalykas. Klimato pokyčiai mus veikia čia ir dabar. Todėl socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės pirmaeilės svarbos uždavinys — išsakyti savo poziciją apie klimato pokyčius, dalyvauti diskusijoje ir taip pat rengiantis jai.

1.6

Labai svarbu, kad dabartinė diskusija apie klimato pokyčius būtų plėtojama labiau iš mikrolygio pozicijų, tai yra atsižvelgiant į pavienių piliečių padėtį ir vietos bendruomenes. Reikia išnagrinėti, kaip piliečiai gali sumažinti dabartinių klimato pokyčių poveikį, pavyzdžiui, išlaidų srityje (energijos išlaidos), apsidrausdami arba teikdami pirmenybę atitinkamam vartotojo elgesiui, ir tai tik vienas iš pavyzdžių.

1.7

Šia nuomone pirmiausia siekiama ištirti, kokį vaidmenį vaidina socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė analizuojant, planuojant ir įgyvendinant priemones, padedančias mažinti klimato pokyčius. Joje tiriami būdai ir priemonės ekonominiu, socialiniu ir sanglaudos požiūriu bei taikant principą „iš apačios į viršų“.

1.8

Dėmesio sutelkimas 15-20 metų laikotarpiui paaiškinamas tuo, kad tai yra laikotarpis, per kurį klimato pokyčiai tęsis remiantis tuo, ką mes nuveikėme. Aišku ir tai, kad mums dabar reikia prisitaikyti prie pradinių šio proceso pasekmių, pasirengiant pasekmėms, kurios pasireikš ateityje.

1.9

Dažnai pastebima, kad pranešimų ir informacijos apie klimato kaitą gausa taip įbaugina piliečius, ieškančius atsakymo į klausimą, kaip klimato kaita gali veikti jų kasdieninį gyvenimą, kad jiems net būna sunku tą informaciją suprasti. Gausybė informacijos apie klimato kaitą sukuria komunikacijos problemų. Tokia padėtis pareikalaus tvirto politinio vadovavimo, nes kai kurios iš neišvengiamai reikalingų priemonių sukels nepatogumų kasdieniniame gyvenime.

1.10

Reikia pabrėžti, kad buvo atlikta daug itin vertingų ir daug žadančių tyrimų. Ypač svarbi yra Europos klimato pokyčių programa, kuri dabar pasiekė antrą etapą. Šioje programoje buvo sudaryta įvairių darbo grupių, kurios nagrinėja tokias temas kaip prekyba taršos leidimais, apsirūpinimas energija ir energijos paklausa, transportas, pramonė, žemės ūkis ir miškininkystė, tai tik keletas iš daugelio sričių. Antrojoje klimato pokyčių programoje, kurią Europos Komisija pradėjo 2005 m. spalio mėnesį, siūloma sudaryti naujas darbo grupes šiais klausimais: prisitaikymas, anglies dioksido surišimas ir jo geologinis saugojimas, aviacija ir integruotas požiūris į lengvųjų krovininių automobilių CO2 emisiją. Be to, buvo sudaryta keletas darbo grupių, kurios tikrins, kaip buvo įgyvendintos ankstesnės priemonės. Apskritai, klimato kaitos programos teikia išsamius tyrimus ir informaciją bei deda pagrindus įvairiems Tarybos sprendimams.

1.11

Ar reikia toliau plėsti klimato kaitos programą? Atsakymas: taip, reikia, nes yra didžiulis tikslesnės informacijos ir ypač daugiau sėkmingų iniciatyvų pavyzdžių poreikis. Be to, įtraukti į veiklą, susijusią su klimato kaita, reikia aktyviau suinteresuotus subjektus ir pagaliau pačius piliečius. Europos Komisija suprato šiuos poreikius ir pradėjo plačią informavimo ir komunikacijos kampaniją. Ši iniciatyva vertintina labai teigiamai. Vis dėlto dar reikia papildomų visas valstybių narių pastangų informavimo srityje, kurios koordinuotų veiklą ES, valstybės narės ir vietos lygiu, o svarbiausia — supažindintų žmones su problemomis.

2.1

Klimato pokyčiai turės esminį poveikį daugeliui šiuolaikinės visuomenės sričių. Šis poveikis neapsiribos vien tik ekstremaliomis oro sąlygomis. Pasekmės bus potvyniai, miškų gaisrai, infrastruktūros pažeidimai, žemės ūkio restruktūrizacija, oro kokybės pablogėjimas, ypač miestų aglomeracijose, apsirūpinimo energija problemos, vandens naudojimo apribojimai, taip pat poveikis pramonei, ypač apdirbamajai, ir tai dar ne išsamus sąrašas. Į šį sąrašą galima dar įtraukti miestų planavimą ir šiuolaikinių sprendimų taikymą architektūroje siekiant taupyti energiją.

2.2

Ta aplinkybė, kad klimato kaita turės poveikio tokioms skirtingoms sritims, kurios apima visą mūsų visuomenę, tik pamažu pradedama suprasti. Visuomenės parama, kuri reikalinga tokioms priemonėms, didėja tik labai vangiai.

2.3

Daugeliu atvejų pavienės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią klimato pokyčiams, turės tiesioginio ir kartais nemalonaus poveikio piliečių kasdieniniam gyvenimui.

2.4

Yra tiesioginis dabartinės diskusijos ryšys su ES tvaraus vystymosi strategija. Šios diskusijos pradžioje paaiškėjo, kad visuomenė nesupranta, ką reikėtų ateityje konkrečiai nuveikti, kad būtų galima pagerinti tvaraus vystymosi galimybes tiek Europos Sąjungoje, tiek ir pasaulyje. Būsimieji tvaraus vystymosi iššūkiai buvo apibūdinti kaip sukelsiantys esminius pokyčius mūsų visuomenės gyvenime (1).

2.5

Kova su klimato kaita, savaime suprantama, yra dalis pastangų, kuriomis siekiama tvaraus vystymosi. Kova su klimato kaita, kaip ir visos pastangos užtikrinti tvarų vystymąsi, turi būti tikslinga ir realistiška.

2.6

Lisabonos strategija kartais vadinama tvaraus vystymosi vizijos įgyvendinimu, būtent pirmuoju dešimties metų etapu. Lisabonos strategija sutelkia pagrindinį dėmesį į tokius ramsčius kaip ekonomika, socialinė sritis ir aplinkosauga. Dažnai nepastebima, kad Lisabonos strategija nuo pat pradžių iškėlė aukštus aplinkos, klimato kaitos ir tvaraus vystymosi tikslus. Todėl kovos su klimato kaita negalima nagrinėti kaip visiškai atskiros temos. Klimato pokyčiai yra svarbiausia plataus požiūrio dalis ir labai susijusi bendru poreikiu imtis veiksmų.

2.7

Kalbant apie Lisabonos strategiją buvo ne kartą pabrėžta, kad valstybės narės ir jų vyriausybės neteikė reikiamų prioritetų numatytoms priemonėms ir investicijoms. Galima nesutikti, kad Lisabonos strategija ne visai tiesiogiai ir juntamai veikia piliečius. Klimato kaitos padariniai, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, vis dėlto dažnai jaučiamos labai aiškiai. Piliečiai turės iš anksto imtis reikiamų priemonių siekdami sumažinti šiuos padarinius.

2.8

Apie klimato kaitą dažnai kalbama tik pabrėžiant finansinių nuostolių aspektą. Tačiau tai tėra tik viena pusė. Taip pat būtina įvertinti visus socialinius klimato kaitos padarinius. Juk svarbiausia ne tai, kad piliečiai praranda savo namus arba darbo vietą, o daug svarbiau yra tai, kad brangsta energija, didėja laisvalaikio ir atostogų išlaidos. Ne mažiau svarbu paskatinti piliečius pakeisti savo vartojimo įpročius. Greta daugelio kitų aspektų kyla pavojus, kad prisitaikymas prie klimato kaitos dar labiau padidins ekonominę ir socialinę nelygybę, ir tai turės neigiamo poveikio piliečiams, gyvenantiems atokiausiuose regionuose ir turintiems mažas pajamas.

2.9

EESRK pabrėžia socialinės sanglaudos svarbą kovojant su klimato kaita. Norint įtikinti piliečius, būtina ne tik labiau atkreipti dėmesį į ekonominius veiksnius, bet ir teikti argumentus apie galimus neigiamus padarinius socialinei sanglaudai. Taip pat reikia įvertinti kitų kovos su klimato kaita priemonių poveikį socialinei sanglaudai. Tai rodo, kaip svarbu įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę į bendrą procesą kovojant su klimato kaita.

2.10

Būtina dar toliau analizuoti klimato kaitos poveikį darbinei veiklai. Šie padariniai apima ne tik perėjimą prie energiją taupančių gamybos metodų, kartu taupant gamtinius išteklius, bet ir gamybos perkėlimą ten, kur yra pigių atsinaujinančios energijos šaltinių. Toks perėjimas prie naujų gamybos būdų ir naujų paslaugų sričių numatys darbuotojams naujus reikalavimus kelti kvalifikaciją ir mokytis visą gyvenimą. Socialinis dialogas, ypač vykstantis ES lygmeniu, turėtų pabrėžti klimato kaitos socialines pasekmes, ypač jos padarinius darbinei veiklai. Socialiniai partneriai turėtų ES lygmeniu teikti pirmenybę klimato kaitos klausimams. Šiame kontekste svarbu įsisąmoninti, kad klimato kaitos mažinimo priemonės per se nekelia nedarbo didėjimo grėsmės. Priešingai, klimato kaitos padariniai gali sudaryti sąlygas naujų darbo vietų kūrimui (žr. 2.13 punktą).

2.11

Vartotojai jau netrukus pajus klimato kaitos padarinius, nes jie neišvengiamai sukels vartojimo modelių pokyčius tokiose srityse kaip maisto produktai, transportas, namų ir butų statyba arba atostogos. Tačiau vartotojai taip pat yra ta potenciali varomoji jėga, kuri gali sumažinti klimato kaitos padarinius ir sukurti bendrąsias sąlygas, galinčias ilgam užkirsti kelią klimato kaitai. Geriausias būdas pasiekti tvarios gamybos modelių yra, be abejonės, sukurti stiprų vartotojų judėjimą, kuris pasiektų piliečius. Todėl reikia pripažinti, kad vartotojai — yra arba galėtų būti — pagrindiniai veikėjai, galintys sumažinti klimato kaitos padarinius pavieniams piliečiams.

2.12

Pasaulinį klimato kaitos mastą žmonės vertina kaip stichines nelaimes kitose šalyse, kurios nusineša daugybę žmonių gyvybių ir padaro milžinišką žalą nuosavybei. Tropinės ligos gali dėl klimato kaitos paplisti naujuose regionuose ir tuo dar labiau paskatinti naujus ateities iššūkius. Klimato kaita bus solidarumo tarp žmonių ir tautų išbandymas. Pramoninės šalys turės padidinti savo galimybes teikti pagalbą ir paramą. Reikia priminti, kad besivystančiose šalyse daugiausia neturtingiems žmonėms tenka nešti klimato kaitos naštą. Klimato kaitos socialinis aspektas turi esminę reikšmę. Šioje srityje galima daug ką nuveikti sprendžiant problemas, kuriųs kitu atveju gali labai pagausėti.

2.13

Diskusijose klimato kaita dažniausiai pateikiama kaip grėsmingas, neigiamas dalykas. Tačiau priemonėse, skirtose mažinti klimato kaitą, reikia įžiūrėti ir šansą. Kadangi nuolat didėja energiją taupančios gamybos ir transporto paklausa, atsirado nauja sritis moksliniams tyrimams, naujų technologijų kūrimui ir naujų produktų prekybai. Tai svarbi Europos atsako į klimato kaitą sudėtinė dalis. Komisijos iniciatyva dėl integruotos pramonės politikos turėtų teikti aukščiausią prioritetą ekologiškų technologijų vystymo paramai ir koordinavimui. Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) taip pat galėtų suvaidinti labai svarbų vaidmenį.

2.14

Kova su klimato kaita ir jos susilpnėjimas gali sukelti netikėtų problemų. Pateiksime pavyzdį: kelete šalių sėkmingai naudojamas naujas etanolio gamybos iš žemės ūkio produktų metodas. Todėl kai kurios augalinės kultūros, pavyzdžiui, kukurūzai, vis dažniau naudojami etanolio gamyboje. Tos pačios augalinės kultūros yra pagrindinis maisto produktas, vykdant besivystančių šalių badaujančių regionų aprūpinimo maisto produktais programą. Šis pavyzdys geriausiai parodo, kaip svarbu vengti vienpusiškų sprendimų.

2.15

Iššūkio, su kuriuo susiduriame, mastą geriausiai iliustruoja ši citata: „Mokslininkai teigia, kad, norėdami išvengti didelių nuostolių, turime stengtis apriboti kylančią vidutinę pasaulio temperatūrą iki lygio, kuris būtų 2oC didesnis už ikiindustrinio laikotarpio temperatūrą. Tai reiškia, kad reikia vykdyti politiką, padedančią ne tik prisitaikyti prie klimato kaitos, bet ir ją sumažinti. Nepaisant jau sutartų politikos krypčių įgyvendinimo, per ateinančius du dešimtmečius pasaulio emisijos greičiausiai didės. Todėl iki 2050 m. reikėtų bent 15 % sumažinti pasaulio emisijas palyginus su 1990 m., o tam pasiekti reikės daug pastangų“ (Komisijos komunikatas „Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai“) (2) Paskutinę citatos dalį galima vertinti kaip labai didelį sumenkinimą, tačiau vis dėlto ji parodo, kad procesą būtina įtvirtinti vietos ir regionų lygiu ir tarp piliečių.

3.1

Miestų ir teritorijų planavimas yra ta sritis, kurioje galima pasiekti nemažų laimėjimų tiek švelninant klimato pokyčius, tiek taupant energiją. Protingas miestų ir teritorijų planavimas turi numatyti klimatui žalos nedarančius sprendimus tiek pastatams, tiek ir transportui. Tyrimai patvirtina didžiulį energijos taupymo efektą, kurį galima pasiekti statant pastatus atsižvelgiant į kraštovaizdį ar vietovę (3). Svarbūs yra architektūriniai sprendimai, susiję kuo didesniu saulės energijos naudojimu ir pastatų šiltinimu. Papildomas aspektas yra, savaime suprantama, tokių sprendimų reikšmė plėtojant gyventojams patogius ir socialiai tinkamus kaimus, priemiesčius ir miestų teritorijas. Svarbiausia yra iš anksto įtraukti socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę planuojant miestus ir vietos bendruomenes.

3.1.1

Europos Komisija turėtų vesti konsultacijas su regionų ir vietos valdžios institucijomis bei kitais suinteresuotais subjektais dėl miestų planavimo gairių atsižvelgiant į didėjančią klimato kaitą. EESRK siūlo Komisijai parengti bazinę informaciją apie priimtus sėkmingus sprendimus, skirtus miestų planavimui ir gairėms.

3.2

Kova su klimato kaita išryškins poreikį modernizuoti ir apšiltinti esamus ir būsimus pastatus, taikant visas atitinkamas energijos taupymo priemones ir medžiagas. Statybinės medžiagos, ypač skirtos apšiltinimui, yra ta sritis, kurioje reikia imtis papildomų priemonių. Svarbu ne tik efektyvios šildymo sistemos, bet ir geresnis namų izoliavimas, tiek nuo aukštos, tiek ir nuo žemos lauko temperatūros. Nevertėtų pamiršti patirties, įgytos prieš keletą metų, kai Europoje vyravo karšta vasara. Mokesčių lengvatos galėtų paskatinti savininkus rekonstruoti namus ir butus juos apšiltinant. EESRK rekomenduoja įvesti energijos efektyvumo sertifikatą, iš kurio vartotojas galėtų sužinoti visą svarbią informaciją apie tam tikro namo ar buto energijos išlaidas.

3.3

ES sparčiai daugėja kelių transporto priemonių. Geležinkeliui nelengva prilygti kelių transporto priemonių pranašumams, kai kroviniai sparčiai pristatomi„nuo durų iki durų“. Toks vystymas nėra tvarus nei CO2 emisijų, nei didėjančių degalų kainų atžvilgiu. Reikia atsieti BVP augimą nuo kelių transporto priemonių didėjimo, jei norima, kad kova su klimato kaita būtų sėkminga. Norint pasiekti šį tikslą, reikia imtis praktinių žingsnių: logiškas atsakymas būtų įdiegti greitą prekinių traukinių sistemą — juo labiau išsiplėtusioje Sąjungoje. Siekiant pervežti daugiau prekių geležinkeliu gali prireikti milžiniškų investicijų. Kainas būtų galima tam tikru laipsniu naudoti skatinant prekių pervežimus geležinkeliu. Vartotojams svarbu, kad maisto prekės būtų pristatomos greitai ir efektyviai. Pramonei aktualu, kad tiekimas vyktų sklandžiai, efektyviai ir laiku. Tuo pat metu užkimšti greitkeliai yra dideli aplinkos taršos šaltiniai. Pasenę automobiliai dar labiau didina taršą. Norint išspręsti transporto problemas, nelengva rasti paprastą sprendimą turint galvoje platų klimato kaitos spektrą. Vietoj to reikia ieškoti daugeliu veiksmų pagrįstos strategijos, apimančios paramą geležinkelio transportui, taip pat mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, pvz., kurti efektyvius ir ekologiškus sunkvežimių variklius, kurie gali naudoti alternatyvų kurą. Vartotojams būtų pravartu žinoti, kiek iš tikrųjų kainuoja tam tikros prekės transportavimas.

3.4

Turizmo ir laisvalaikio sektorius susidurs su nuolat didėjančiomis energijos kainomis, kurios turės įtakos kelių ir oro transporto priemonėms. Naftos kaina pastaraisiais metais gerokai padidėjo ir šiuo metu vartotojams tai yra labai įtikinamas argumentas ieškoti naujų sprendimų. Sparčiai didėjanti mažų, energiją taupančių automobilių paklausa yra daug žadantis ženklas. Iš tiesų, tai vienas iš akivaizdžiausių abipusės naudos faktų kovojant su klimato kaita: mažesni ir aplinką mažiau teršiantys lengvieji automobiliai ir potenciali didelė pasaulinė tokių automobilių ir sprendimų rinka. Kai kurių šalių patirtis rodo, kad mokesčių lengvatos alternatyvaus kuro naudojimui taip pat žada neblogų rezultatų.

3.5

Šiame kontekste ypatingą dėmesį reikia atkreipti į reguliarų važinėjimą į darbą ir atgal, t. y. į tankiai apgyvendintas miestų teritorijas ir iš jų. Sparčiai augant tankiai apgyvendintoms miestų teritorijoms tiek pačioje ES, tiek ir kitose pasaulio dalyse tampa būtinybe rasti naujus sprendimus gyventojų reguliariam važinėjimui į darbą ir atgal, taip pat prekių transportavimui. Bandymai įvesti specialią rinkliavą už įvažiavimą į miesto centrą buvo iš esmės sėkmingi, jei jie buvo susieti su didelėmis investicijomis į greitą ir patogų vietinį susisiekimą. Tačiau jei bandoma kovoti su automobilių transportu, nepasiūlant kitų alternatyvų, galima tik sukelti visuomenės pasipiktinimą. Piliečiai kovos už savo teisę naudotis automobiliu, jei jiems nebus pasiūlyta tinkamų alternatyvų. Šiame kontekste labai svarbus yra organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas.

3.6

Aukščiau minėti iššūkiai yra dalis platesnio klausimo, kaip sumažinti iškastinio kuro importą ir naudojimą Europos Sąjungoje. Neaiškumai, kilę dėl saugaus apsirūpinimo iškastiniu kuru 2005-2006 m. žiemą, dar labiau išryškino būtinybę ieškoti naujų sprendimų. Kai kurios valstybės narės pradėjo įgyvendinti toli siekiančias programas, kurių tikslas — smarkiai sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir siekti papildomų atsinaujinančios energijos alternatyvų, kartu taikant naują politiką, skatinančią ieškoti energiją taupančių sprendimų. Kai kurių šalių, pvz., Švedijos, vyriausybė užsakė tyrimus, kaip galima drastiškai sumažinti iškastinio kuro importą. Europos Komisija turėtų pradėti konsultacijas su valstybių narių suinteresuotais subjektais ir vyriausybėmis, kad galėtų imtis naujų žingsnių, siekiant radikaliai sumažinti iškastinio kuro naudojimą ES. Iki šio dešimtmečio pabaigos visos ES valstybės narės turėtų pradėti įgyvendinti iniciatyvą, kaip rasti priemones ir būdus smarkai sumažinti iškastinio kuro importą ir naudojimą. Tai būtų didžiulis įnašas įgyvendinant kitą Kioto protokolo programą ir siekiant sustabdyti klimato kaitą ateityje. ES tai būtų didžiulis šansas technikos ir pramonės srityje. Organizuotai pilietinei visuomenei tokios pastangos būtų labai naudingos.

3.7

Klimato kaita ir su tuo susijusios energijos kainų lemiamos pasekmės turės tiesioginės įtakos žemės ūkiui ir kartu maisto produktų kainoms. Pietinių Europos Sąjungos sričių dykumėjimas reikalauja ypatingų paramos priemonių — solidarių veiksmų vykdant bendrąją žemės ūkio politiką. Komisija turėtų inicijuoti kitus tyrimus apie klimato kaitos poveikį ES žemės ūkiui, remdamasi pavienių valstybių pranešimais ir analizėmis. Ypač svarbu pabrėžti mokslinių tyrimų svarbą, nes jie padeda mažinti žemės ūkio gamyboje sąnaudas ir sukurti naftos produktų pakaitalus naudojant žemės ūkio žaliavas. Žemės ūkio vaidmuo įvairinant apsirūpinimą energija tikriausiai įgaus vis didesnę svarbą. Apskritai, reikėtų žemdirbius paraginti savo reikmėms patiems pasigaminti energijos.

3.8

Pramonės iššūkiai yra dar viena sritis, kurioje perspektyvinis planavimas ir prisitaikymas turi didžiausią reikšmę. Tai nėra vien tik žemumų problema, kuriose potvyniai yra arba bus didžiulė problema. Pramonei svarbiausia sklandūs ir efektyvūs sprendimai, kuriuos ji taiko prekių transportavimui. Klimato kaita galėtų sutrikdyti apsirūpinimą žaliavomis. Svarbiausias dalykas — apsirūpinimas energija už tinkamą kainą. Klimato kaita taip pat teikia naujų galimybių pramonei: formuojasi pasaulinė energiją taupančių technologijų rinka. Įmonių, turinčių pakankamai pajėgumų investuoti į tokių technologijų kūrimą, laukia šviesi ateitis.

3.9

Su darbo vietomis susiję klausimai yra dar viena sritis, kurioje perspektyvinis planavimas svarbus prisitaikymui. Atsirandant energiją taupančių technologijų ir gamybos metodų, naudojančių tokią technologiją, atsiras poreikis kelti kvalifikaciją ir ugdyti gebėjimus. Kai kurių naujų technologijų, pvz., nanotechnologijos, taikymas taps darbuotojams nelengvu uždaviniu. Problemos, susijusios su darbo vietų specifika, paaštrės dėl didėjančių energijos kainų. Padidės darbuotojų susidomėjimas galimybe dirbti namie — dėl to prireiks geresnių IR technologijų, įskaitant plačiajuosčio interneto prieigą.

3.10

Katastrofų valdymas yra dar viena svarbi sritis, susijusi su klimato kaita. Padaugės dėl oro sąlygų kilusių katastrofų, jų padariniai bus vis pražūtingesni. Reikėtų įsteigti ES katastrofų valdymo instituciją, kuri galėtų laiku ir per trumpą laiką suteikti pagalbą. Kai kuriose valstybėse narėse tokia institucija jau įsteigta. Panašių institucijų ir tam tikras koordinavimo ir bendradarbiavimo laipsnio reikės visose valstybėse narėse. Tokiu būdu ES galėtų gamtos stichijos sukeltų katastrofų aukoms teikti paramą ne tik ES, bet ir kitose pasaulio dalyse.

3.11

Ekstremalių oro sąlygų sukeltos katastrofos yra susijusios su didžiuliais finansiniais reikalavimais atlyginti žalą, ypač tai pasakytina apie draudimo bendroves. Daugėjant gamtos stichijos sukeltų katastrofų, draudimo sektoriui teks didžiulė našta, kurios poveikis piliečiams — didėjančios draudimo įmokos. Europos Komisija turėtų atlikti tyrimą šiais klausimais, siekdama užtikrinti tvariai veikiančią draudimo sistemą.

4.1

Prireiks nemažų pastangų, norint supažindinti visuomenę su klimato kaita ir jos pasekmėmis. Skatinant visuomenės sąmoningumą labai svarbus pamatuotas ir pragmatiškas požiūris. Nereikia piliečių gąsdinti, tačiau būtina atkreipti dėmesį į praktinį darbą, kurį turime atlikti ir kuris reikalingas, norint visiems piliečiams ilgainiui užtikrinti gerą gyvenimo kokybę.

4.2

EESRK siūlo kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti ryšių, informavimo ir koordinavimo biurus, galinčius teikti konsultacijas ir tiriančius, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos ir sušvelninti jos poveikį. Keitimasis patirtimi su kitomis valstybėmis narėmis ir su tuo susijusios informacijos sklaida pilietinei visuomenei ir vietos bendruomenėms turėtų būti svarbi tokio darbo dalis. Ryšiai su vietos bendruomenėmis, socialiniais partneriais ir organizuota pilietine visuomene bus ypač svarbūs, kaip ir ryšiai su pramone ir įmonėmis.

4.3

EESRK siūlo pradėti ES mastu dialogą apie klimato kaitą siekiant rasti būdų ir priemonių užkirsti kelią tolesniam klimato padėties blogėjimui ir imtis žingsnių prisitaikyti prie jau vykstančių pokyčių. Šį dialogą turėtų paremti visos ES institucijos. Tačiau atsakomybę už praktinį darbą turėtų prisiimti vietos bendruomenės, švietimo įstaigos, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, ūkininkų asociacijos, vartotojų organizacijos ir pan. EESRK yra pasirengęs vaidinti aktyvų vaidmenį plėtojant šį dialogą ir būti tarpininku keičiantis idėjomis ir konsultuojantis.

4.4

EESRK norėtų išsakyti savo pasitenkinimą, kad Europos Komisija pradėjo plačią ES informavimo ir komunikacijos programą klimato kaitos klausimais. Tai bus didžiulis indėlis, padedantis ugdyti sąmoningumą klimato kaitos klausimais. EESRK pasiūlymas pradėti dialogą apie klimato kaitą skirtas vietos bendruomenėms, regionams ir pavienėms valstybėms narėms, ypač pabrėžiant socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės svarbą. Abi programos galėtų konstruktyviai papildyti viena kitą.

4.5

Svarbiausios šio dialogo apie klimato kaitą dalys turėtų būti informacija ir geros praktikos pavyzdžiai, pvz., iš tokių šalių, kurios bando parengti planus, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Greta kitų pavyzdžių paminėtini sprendimai, padedantys mažinti lengvųjų automobilių eismą iš gyvenamosios vietos į miesto centrą (pvz., Londone ir Stokholme).

4.6

Numatoma pradėti dialogą 2006–2007 m. žiemą, tačiau nereikia apriboti jo trukmės. Jį reikia glaudžiai susieti su pastangomis perteikti piliečiams tvaraus vystymosi viziją. Su klimato kaita susijusios temos suteiks aiškių galimybių vaizdingiau perteikti tvaraus vystymosi klausimus.

4.7

Dialogas su piliečiais dėl klimato kaitos nebus įmanomas, jei jame aiškiai ir nuolat nedalyvaus vietos ir regionų suinteresuotieji subjektai. Reikia skirti finansinių išteklių planavimui ir keitimuisi patirtimi. Matyt, dar užtruks, kol bus sukurti reikiami pajėgumai vietos bendruomenėse, taip pat tarp organizuotos pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių.

4.8

2012 m. JTO surengs tvarios plėtros konferenciją, tęsiančią 1992 m. Rio de Žaneiro ir 2002 m. Johanesburgo konferencijų tradiciją. EESRK primygtinai rekomenduoja, kad kita 2012 m. konferencija būtų skirta konkretiems klimato kaitos ir jos pasaulinių padarinių klausimams. Jau prasidėjęs EESRK ir TDO bendradarbiavimas, taip pat kaip ir EESRK bei JTO Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos bendradarbiavimas leis vykdyti bendrus klimato kaitos tyrimus. Bendradarbiavimas taip pat išryškins socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės, kaip suinteresuotų subjektų, vaidmenį kovojant su klimato kaita.

5.1

Ugdyti visuomenės sąmoningumą klimato kaitos ir jos padarini klausimu turėtų būti visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų ir valstybių narių uždavinys, o ES lygmeniu reikia teikti pagalbą ir iniciatyvas. Tikslas — taikyti principą „iš apačios į viršų“, kuris skatintų piliečius teikti pirmenybę jų pačių pageidaujamiems sprendimams, o ne iš anksto sugalvotiems atsakymams.

5.2

Tarp pilietinės visuomenės organizacijų ypatingą vaidmenį vaidina vartotojų organizacijos, sutelkiančios vartotojus ir skatinančios jų kryptingą dalyvavimą. Vartotojai, pirkdami prekes ir paslaugas, daro arba gali daryti didžiulį spaudimą rinkai. Tai iš tiesų didžiulis iššūkis Europos vartotojų judėjimams.

5.3

Socialiniams partneriams tenka didžiulė atsakomybė tiriant klimato kaitos poveikį darbinei veiklai ir rengiant atitinkamos strategijos pasiūlymus mažinti klimato kaitą arba prie jos prisitaikyti. Socialinė kovos su klimato kaita dimensija yra svarbiausia pastangų šioje srityje dedamoji dalis.

5.4

Įveikti klimato kaitą nebus įmanoma be aktyvios pramonės ir įmonių pagalbos ir bendradarbiavimo. Pramonė gali suvaidinti pagrindinį vaidmenį įtraukdama klimato kaitos klausimus į produktų planavimą, gamybą, platinimą ir vertinimą. Pramonei gali būti naudinga savo metinėse ataskaitose pateikti daugiau informacijos apie nuveiktą darbą klimato apsaugos srityje. Aktyvi veikla klimato apsaugos srityje galėtų tapti vertinga rinkodaros koncepcija.

5.5

Vykstant diskusijoms dėl klimato kaitos padarinių, daugelis stebėtojų pritaria įvairioms mokesčių ar kitokioms finansinėms paskatoms. Be abejonės, tokios paskatos gali duoti labai aiškių rezultatų. Tačiau jas vertėtų taikyti atsargiai. Pvz., automobilių degalų apmokestinimas turės neigiamų socialinių pasekmių žmonėms, gyvenantiems retai apgyvendintose vietovėse. Rinkliavos, kurias turi sumokėti vairuotojai, savo automobiliais norintys vykti į miesto centrą, turės teigiamo poveikio bendrai transporto padėčiai, tačiau jas įvesti reikia tik padarius prieš tai reikiamas investicijas į viešąjį transportą. Priešingu atveju tokios rinkliavos tik sukels naują socialinę ir ekonominę nelygybę: tie, kurie išgali sumokėti rinkliavas, ir toliau važinės savo automobiliais, o kiti bus priversti naudotis viešuoju transportu, kuris veikia, o kartais ir neveikia sklandžiai.

5.6

Kita svarbi sąmoningumo ugdymo priemonė yra aplinkosaugos vadybos sistemų sukūrimas. Kaip pavyzdį galima pateikti Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (AVAS) — tai savanoriška sistema, kuri buvo įdiegta remiantis ET reglamentu 761/01. AVAS užduotis — nustatyti ir įvardyti organizacijas, kurios ne tik laikosi privalomų būtiniausių įsipareigojimų, bet ir nuolat gerina savo aplinkosaugos standartus, ir įvertinti už tai šias organizacijas.

5.7

Taikydamos AVAS, pavienės organizacijos ir institucijos tiria konkrečius būdus, kuriais galima nustatyti ir sumažinti tam tikros veiklos sukeliamą užterštumą (pvz., naudojant energiją ir žaliavas arba važiuojant automobiliu, traukiniu ir skrendant lėktuvu). Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas turėtų apsvarstyti galimybę pritaikyti AVAS, ypač apskaičiuojant aplinkos taršą, kurią sukelia kelionės į posėdžius, o tada imtis kompensavimo priemonių (žr. priede pateiktus preliminarius skaičiavimus).

5.8

Kitas pasiūlymas, apie kurį verta diskutuoti, yra susijęs su transporto išlaidų įtraukimu į bendrą produkto kainą. Tai galėtų suteikti vartotojams daugiau esminės informacijos pasirenkant vieną ar kitą produktą.

6.1

Pasibaigus Rio de Žaneiro ir Johanesburgo konferencijoms, organizuota pilietinė visuomenė nagrinėja tvaraus vystymosi klausimus.

6.2

Organizuot pilietinė visuomenė turi unikalią progą suvaidinti svarbų vaidmenį dialoge apie klimato kaitą, kurį siūloma plėtoti Europos mastu. Pilietinės visuomenės vaidmuo galėtų visų pirma pasireikšti šiose 5 pagrindinėse srityse:

6.3

Laikydamasis Europos Vadovų Tarybos deklaracijų, EESRK ES valstybėse narėse sukūrė sąveikaujantį visų ekonomikos ir socialinių tarybų tinklą, kuris visų pirma nukreiptas į Lisabonos strategijos įgyvendinimą.

6.4

EESRK yra pasirengęs išplėsti šį tinklą įtraukiant klimato kaitos klausimus ir Europos atsakymus į šių pokyčių padarinius.