11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/85

1.1

Šios nuomonės tikslas — ištirti ES ir Meksikos santykių raidą po 1995 m. gruodžio mėn., kai EESRK priėmė savo pirmąją nuomonę (1) šiuo klausimu, ir pasiūlyti svarstymų temas siekiant plėtoti ir stiprinti šiuos santykius, atsižvelgiant tiek į būsimus ES ir Meksikos santykius, tiek į šių dviejų teritorijų pilietinių visuomenių dalyvavimą.

1.2

ES ir Meksikos santykiai progresuoja — 2000 m. spalio mėn. pasirašytas ES ir Meksikos ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimas (Bendrasis susitarimas), numatantis laisvąją prekybos zoną. Taigi ir šioje nuomonėje pateikiama informacija, padėsianti pabrėžti strateginę ES ir Meksikos santykių reikšmę ir sutvirtinti bei patobulinti ES ir Meksikos asociacijos susitarimą, tuo pačiu atsižvelgiant į konkrečius abiejų regionų ypatumus.

1.3

Vienas iš konkrečių tame Susitarime (36 ir 39 straipsniuose) minimų tikslų — siekti, kad abiejų regionų pilietinės visuomenės dalyvautų plėtojant ES ir Meksikos santykius. Deklaracijoje (2), priimtoje Trečiajame Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių pilietinės visuomenės organizacijų susitikime, kuris įvyko 2004 m. balandžio mėn. Meksike (ir kuriame EESRK suvaidino reikšmingą vaidmenį), buvo susitarta dėl keleto iniciatyvų, turinčių trejopą tikslą: siekti intensyvesnės Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių partnerystės, parengti socialinės sanglaudos darbotvarkę ir stiprinti organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį.

Deklaracijoje pabrėžiama, kad būtina sukurti struktūruotus organus, skirtus nacionalinio ir regionų lygmens dialogams vykdyti ir siekti visiškos šalių atsakomybės už tokių institucijų stiprinimo procesą, o Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas raginamas teikti paramą perduodant patirtį ir skatinant dialogą.

1.4

ES ir Meksikos santykių klausimu EESRK laikosi nuomonės, kad siekiant įtraukti pilietinę visuomenę į šio susitarimo įgyvendinimą nepakanka vien skatinti abiejų regionų pilietinių visuomenių ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimą; būtina siekti, kad pilietinė visuomenė galėtų veiksmingai dalyvauti šiame susitarime numatytoje institucinėje struktūroje kaip konsultacinis organas, teikiantis privalomas konsultacijas klausimais, susijusiais su Susitarimu, arba teikiantis pasiūlymus savo iniciatyva. EESRK mano, kad toks dalyvavimas galėtų būti įgyvendintas įsteigiant jungtinį konsultacinį komitetą, laikantis susitarime numatytos struktūros.

2.1.1

Meksikos perėjimo į demokratiją procesas buvo ilgas ir neįprastas. Pastarųjų dvidešimties metų šalies politinio gyvenimo įvykiai lėmė, kad šalyje buvo sukurta tvirta pliuralistinio ir demokratinio režimo bazė. Pasikeitė, sustiprėjo ir tapo nepriklausoma Meksikos įstatymų leidyba ir teismų valdžia, taip pat įvyko politinės valdžios pasidalinimo pokyčių ir padaryta esminių institucinių pakeitimų, pavyzdžiui, įvykdyta Meksikos Aukščiausiojo Teisingumo Teismo (Corte Suprema de Justicia de la Nación), Federalinės rinkimų institucijos (Instituto Federal Electoral) ir Federalinio rinkimų teismo (Tribunal Electoral del Poder Judicial de la Federación) reforma.

2.1.2

Meksikos politinė padėtis patyrė persilaužimą 2000 m., kai prezidento rinkimus laimėjo Nacionalinio veiksmo partijos (Partido de Acción Nacional — PAN) kandidatas Vicente Fox Quesada ir baigėsi 71 metus trukęs Institucinės revoliucinės partijos (Partido Revolucionario Institucional — PRI) vyriausybių valdymas. Šis įvykis atskleidė būtinybę pakeisti valdžią siekiant užtikrinti sklandų demokratinės sistemos veikimą, ir tuomet prasidėjo permainų laikotarpis.

2.1.3

Meksikos vyriausybės 2001–2006 m. nacionalinis vystymosi planas tapo priemone politiniams, ekonominiams, socialiniams ir demografiniams pertvarkymams vykdyti. Jame buvo nustatyti to laikotarpio administracinės veiklos prioritetai, didžiausią dėmesį skiriant socialinės ir žmogaus veiklos vystymui, kokybiškam augimui, tvarkai ir pagarbai įstatymui.

2.1.4

Įvairūs reformų projektai, kurie dabartinės Meksikos vyriausybės požiūriu buvo būtini reformoms vykdyti (pavyzdžiui, mokesčių ir energetikos politikos reformos), yra sustabdyti, kadangi Rūmai (Kongresas ir Senatas) nesurenka pakankamai balsų jiems priimti ir laukiama naujų prezidento rinkimų, kurie turėtų įvykti 2006 m. liepos mėn.

2.1.5

Meksikos XX a. antrosios pusės ekonominio augimo mastas ir santykinis politinis stabilumas garantavo šios šalies svarbą tarptautinėje arenoje. Padėtis pasikeitė po ekonominės krizės, kurią Meksika patyrė devintajame dešimtmetyje, ir po paskutiniajame dešimtmetyje pasaulyje įvykusių permainų, po kurių šalis buvo priversta iš naujo peržiūrėti savo ekonominius, politinius ir išorės santykių tikslus.

2.1.6

Nuo tada atsiradusi Meksikos strategija, orientuota į Europą ir atvirkščiai, yra įtvirtinta Bendrajame susitarime, kuris peržengia dvišalių santykių konkrečių aspektų ribas. Taigi, pastaraisiais metais Meksikos ir ES pozicijos tarptautiniais klausimais vis dažniau sutampa ir šie du regionai vis geriau sugeba derinti savo pozicijas daugiašaliuose forumuose. Meksika ir ES bendradarbiavo svarstant įvairius, pavyzdžiui, aplinkos (Kioto protokolas), vystymo politikos (Johanesburgo ir Monterėjaus Valstybių vadovų susitikimas) ir žmogaus teisių klausimus. Kita vertus, Meksika toliau palaiko labai glaudžius santykius su kitomis Lotynų Amerikos šalimis, tai rodo šios šalies politinis bendradarbiavimas su Rio de Žaneiro grupe. Meksika taip pat pritaria Mercosur integracijos procesui ir partnerystei su šio bloko šalimis, o taip pat ir su Amerikos žemynų laisvosios prekybos zona (FTAA).

2.1.7

Meksika, kaip Šiaurės Ameriką ir Pietų Ameriką „sujungianti“ šalis, turi būti pagrindine strategijos šalimi Europos Sąjungai įvairiais — esamais ir būsimais — pastarosios santykių su šia teritorija aspektais.

2.2.1

Pastarąjį dešimtmetį Meksika patyrė didelių ekonominių pertvarkymų, jos ekonomika tapo daug atviresnė kitoms šalims — tik ji viena yra pasirašiusi laisvos prekybos sutartis su JAV, Kanada, Japonija ir ES, taip pat su Europos laisvosios prekybos asociacija (EFTA), Izraeliu ir dauguma Lotynų Amerikos šalių. Be to, 1984 m. ji prisijungė prie GATT, šiuo metu tai Pasaulio prekybos organizacija (PPO), o 1993 m. tapo APEC (Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominis bendradarbiavimas) organizacijos nare. Nuo 1994 m. Meksika priklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO). Atsižvelgiant į reformų mastą ir tempą, Meksika lenkia daugelį kitų besivystančių šalių, kuriose pastaraisiais metais vyko panašios ekonominės permainos. Didėja vidaus vartojimas, auga JAV paklausa, didėja JAV aktyvų vertė, kyla naftos kainos, gaunama daug tiesioginių užsienio investicijų (TUI), pajamų iš turizmo sektoriaus, emigrantų perlaidų — tai yra vieni svarbiausių Meksikos ekonomikos veiksnių.

2.2.2

Apie 98 % visų Meksikos bendrovių yra arba mikroįmonės, arba mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Jų vaidmuo yra labai svarbus darbo vietų kūrimo, regionų ekonominės veiklos ir techninių specialistų bei įmonių vadovų mokymo prasme. Potencialus jų indėlis į Meksikos ekonomikos ir socialinę raidą yra nepaprastai didelis, kadangi jos ne tik patenkina pagrindinius gyventojų poreikius, bet ir tiekia didžiosioms bendrovėms žaliavą bei pusgaminius ir vykdo tiesioginį ir netiesioginį eksportą.

2.2.3

Nuo devintojo dešimtmečio pabaigos ekonominės politikos permainos, finansinės krizės ir finansinių paskatų investicijoms, užimtumui ir regioninei plėtrai panaikinimas didžiausią įtaką turėjo būtent MVĮ sektoriui. Šių bendrovių verslas ženkliai sumažėjo. Daugelis pripažįsta, kad, visų pirma MVĮ atveju, dabartinės politikos kryptys ir galiojančios priemonės yra nepakankamos tolesnei jų veiklai vykdyti ir vystyti.

2.2.4

Meksikai skirtoje ataskaitoje, kurią parengė Tarptautinis valiutos fondas (3), nurodoma, kad valstybės skolos administravimas per pastaruosius penkerius metus labai pagerėjo vykdant veiksmingą administravimo politiką ir padidėjus skaidrumui. Tačiau, nors ir yra padaryta pažanga, valstybinis sektorius vis dar yra pažeidžiamas, kai kalbama apie refinansavimą ir palūkanų normos riziką.

2.2.5

Be to, 1986 m. Meksikai prisijungus prie GATT (4), atsivėrusi prekyba sudarė sąlygas Meksikos eksportui, kurio indėlis į šalies ekonomikos augimą buvo didžiausias, ir Meksika iš žaliavas eksportuojančios šalies tapo gaminių eksporto šalimi, dažniausiai gaminamų maquiladoras (surinkimo gamyklose) (5). Tačiau nuo 2000 m. mažėjanti Meksikos prekyba rodo, kad šalis yra pažeidžiama ir priklauso nuo užsienio paklausos svyravimų.

2.2.6

Meksikos ekonomikos susilpnėjimą lėmė toliau pateikiama priežasčių ir pasekmių seka:

2.2.7

Tai, kad JAV nėra optimalaus ekonomikos pakilimo — ne vienintelis Meksikos ekonomiką veikiantis veiksnys. Tarp kitų veiksnių yra Kinijos ekonomikos iškilimas (7) ir Meksikos konkurencingumo pasaulyje praradimas.

2.2.8

Kalbant apie Meksikos konkurencingumo pasaulyje praradimą, Meksikos konkurencingumo instituto duomenimis (8) Meksikos gebėjimas konkuruoti tarptautiniu mastu per pastaruosius metus sunyko. Konkurencingumo praradimą visų pirma lėmė mažu darbo užmokesčiu paremto ekonomikos modelio subyrėjimas, taip pat nebuvo pakankamai teigiamų pasikeitimų kitose verslą skatinančiose srityse, pavyzdžiui, išlaidų pagrindinei infrastruktūrai (transportui, komunikacijoms, vandeniui), energijos, mokesčių, švietimo, kvalifikuotos ir našios darbo jėgos, saugumo ir valdymo administravimo.

2.2.9

Esant tokioms aplinkybėms, šaliai tenka spręsti iškilusius sunkumus ir sukurti sąlygas, kurioms esant ji taptų iš tikrųjų konkurencinga, besiremianti tokiais veiksniais kaip geresnis konkurencingumas, našumas, kvalifikuota darbo jėga, technologijų vystymas ir naujovės ir demokratija. Prekybos srityje Meksikai teks stiprinti teisinę apsaugą, logistikos procesus ir infrastruktūrą siekiant palengvinti investicijas ir prekių pervežimą bei sukurti labiau konkurencingą muitų tarifų struktūrą.

2.3.1

Kaip minėta pirmiau, Meksika yra perėjimą patirianti šalis, kurios socialinei situacijai būdinga nelygybė. Padidėjo skirtumai tarp regionų ir atskirų asmenų (kurie yra skirtingo išsivystymo laipsnio, ypač šalies šiaurėje ir pietuose), tęsiasi masinis išsikėlimas iš kaimo vietovių (plinta masinė konurbacija), tačiau dauguma Meksikos gyventojų tebegyvena ypač blogomis socialiniu ir saugumo požiūriu sąlygomis.

2.3.2

Po ilgo laikotarpio, kurio metu socialinė padėtis vis blogėjo, buvo priimtas 2001–2006 m. nacionalinis vystymo planas, kuriame socialinė politika yra vienas svarbiausių šalies politikos prioritetų. Pastaraisiais metais buvo išplėstos valstybinės socialinės programos, padidinus paramos gavėjų skaičių ir teikiamas išmokas bei pagalbos dydį. Išlaidos socialinėms reikmėms padidėjo realiąja išraiška: švietimo, socialinės apsaugos ir programų, skirtų vargšams, išlaidos paskutiniajame XX a. dešimtmetyje kasmet išaugdavo po 8,4 %, o po 2000 m. — 9,8 %.

2.3.3

Tačiau augimo rodikliai skiriasi, o valstybės perskirstymo gebėjimą riboja nepakankamas mokesčių surinkimas ir nedidelė mokesčių našta. Dėl šių priežasčių socialinės sanglaudos politika yra nepakankama, ši padėtis blogėja ir dėl menkos šalies ekonomikos ir pilnavertės vidaus rinkos nebuvimo.

2.3.4

2000–2002 m. laikotarpiu 3,4 milijonai gyventojų pakilo virš skurdo ribos, t. y. turėjo lėšų maistui įsigyti ir investuoti — nors ir nedaug — į švietimą ir sveikatos apsaugą. Ši statistika labai skiriasi nuo 1994–1996 m. laikotarpio duomenų, kai žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičius išaugo 15,4 milijono.

2.3.5

Žemiau skurdo ribos (kai vienam šeimos nariui tenkančių pajamų nepakanka prasimaitinti) gyvenančių žmonių procentas miestuose sumažėjo nuo 12,6 % iki 11,4 %, o kaimo vietovėse — nuo 42,4 % iki 34,8 %. Nepaisant sumažėjusio skurde gyvenančių gyventojų skaičiaus, šie procentiniai dydžiai tebėra per dideli, atsižvelgiant į šalies vystymosi lygį ir turtus. Vis dėlto, pažangūs pasikeitimai gali būti suprantami kaip teigiama tendencija (9). Tačiau Meksikos visuomenės skirtumai nėra susiję vien tik su skurdu. Juos lemia ir galimybė lavintis ir naudotis sveikatos apsaugos paslaugomis bei jų kokybė, o tai dar labiau komplikuoja nepalankias sąlygas turinčių regionų padėtį. Kalbant apie išsilavinimą, neraštingumo lygis šalies šiaurėje (5 %) labai skiriasi nuo pietinių ar pietrytinių šalies regionų, kur jis siekia net 17 %.

2.3.6

Žmogaus teisių klausimas yra didelė problema, labai dažnai susijusi ne vien tik su teisiniais trūkumais. Situaciją komplikuoja prekyba narkotikais ir žmonėmis, tad žmogaus teisių padėtis Meksikoje yra aiškiai nepatenkinama, ypač senbuvių. Daugiausia sunkumų kyla dėl didelių trūkumų, susijusių su policijos pajėgomis ir teisės sistema, ir žmonėms ne visada garantuojama tinkama galimybė siekti teisingumo, nors šią problemą stengiamasi spręsti aukščiausiu valstybės lygiu.

2.3.7

Be to, nors pastaraisiais metais Meksika yra padariusi pažangą spręsdama konstitucinius klausimus, susijusius su kultūrinės bei etninės įvairovės ir senbuvių teisių pripažinimu, ji vis dar susiduria su dideliais sunkumais siekdama veiksmingai ginti ir propaguoti žmogaus teises ir pagrindines senbuvių laisves. Šie sunkumai susiję su konfliktais žemės klausimais, diskriminacija siekiant teisingumo ir vykdant teisingumą ir žmonių perkėlimu prieš jų valią (10).

2.3.8

Dar viena svarbi socialinė problema — teritorinio pasidalijimo Meksikoje klausimas. Municipalinėje Meksiko miesto teritorijoje (MAMC), kurioje gyvena apie 25 milijonai žmonių, vyksta du svarbūs pokyčiai: pirma, gyventojų skaičius nustojo sparčiai augti ir yra pasiektas santykinis demografinis stabilumas ir erdvinis persiskirstymas, antra, nyksta į nacionalines rinkas orientuotas apdirbamąja pramone paremtas ūkis, ir jį keičia tarptautiniu mastu konkuruojanti paslaugų ekonomika (11).

2.3.9

MAMC turi nemažą augimo potencialą, kurį lemia įmonių būstinių ir švietimo bei mokslo tyrimo institucijų koncentracija, taip pat turtingi kultūriniai ištekliai ir dideli tiesioginių užsienio investicijų srautai. Tačiau šį augimą riboja mažas pajamas gaunančių gyventojų koncentracija gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose prastos kokybės būstai, kur viešųjų paslaugų ir infrastruktūros nėra arba jos yra ribotos ir kurių silpnoji vieta — pažeidžiamumas gamtinių nelaimių atveju. Išsilavinimo lygis yra nepakankamas ir tokių rajonų nesaugumo koeficientas yra daug didesnis nei kitų (12).

2.3.10

Vis dėlto 2000–2002 m. laikotarpiu pasikeitė ir žemiau skurdo ribos esančių gyventojų švietimo padėtis. 5–15 m. amžiaus mokyklos nelankančių vaikų procentas sumažėjo nuo 14,3 % iki 11,9 %. Didžiausių pakitimų būta 12–15 metų amžiaus grupėje: minėtu laikotarpiu dirbančių jaunuolių procentas sumažėjo nuo 18,6 % iki 6,6 %. Taip pat sumažėjo neraštingumo rodiklis ir pradinio mokslo nebaigusių penkiolikmečių ar šešiolikmečių procentinė dalis. Tai yra džiuginantys faktai, tačiau švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų lygis ir kokybė neatitinka reikalavimų ir todėl yra nepakankami siekiant norimo socialinės sanglaudos lygio.

2.3.11

2004 m. nedarbo lygis Meksikoje sudarė 3,1 %; tuo metu 15 Europos Sąjungos šalių nedarbo lygis buvo 8,2 %, o JAV — 5,6 % (13). Naujojo užimtumo stebėsenos centro (14) duomenimis, paskutiniajame dešimtmetyje padaugėjo beveik visų mokslo sričių specialistų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad 56 % visų samdomų tarnautojų sudarė trijų mokslo sričių — ekonomikos ir vadybos, švietimo bei socialinių mokslų — specialistai. Iš jų pirmojoje, t. y. ekonomikos ir vadybos srityje, buvo sukurta daugiausia darbo vietų per pastaruosius ketverius metus.

2.3.12

Statistikos duomenimis daugumai moterų darbo rinka jau yra atvira. Tačiau dirba tik 40 % moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, nors moterys sudaro 52 % gavusiųjų aukštojo mokslo diplomą.

2.3.13

Aštuoni iš dešimties darbuotojų Meksikoje yra samdomi (15); t. y. jie yra sudarę darbo sutartį ir gauna algą. Geriausiai apmokamos yra tos sritys, kurių užimtumo lygis yra pats žemiausias (inžinerijos, fizikos ir matematikos mokslo bei biologijos mokslo), tačiau švietimo srityje yra didžiausias užimtumo lygis, bet mažiausi darbo užmokesčiai.

2.3.14

Meksikos institucinė sistema yra padariusi pažangą socialinės raidos ir pilietinės visuomenės skatinimo požiūriu, panaudodama tinklus ir sąjungas. Šiuo atveju vertėtų priminti, kad yra įstatymas dėl galimybės naudotis viešąja informacija, socialinės raidos įstatymas ir įstatymas dėl pilietinės visuomenės organizacijų skatinimo.

3.1.1

ES ir Meksikos ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimas (Bendrasis susitarimas) įsigaliojo 2000 m. spalio 1 d. Į jį taip pat įtraukta dvišalė laisvos prekybos sutartis ir aptariami politinio dialogo ir jungtinio bendradarbiavimo aspektai. Prieš šį Bendrąjį susitarimą buvo dar vienas susitarimas, 1991 m. pasirašytas tarp Europos bendrijos ir Meksikos. 1995 m. Paryžiuje abi šalys pasirašė Jungtinę deklaraciją, nustatančią politinius, ekonominius ir prekybos tikslus, kurie vėliau atsispindėjo naujajame Susitarime. Derybos tęsėsi nuo 1996 m. spalio mėn. iki 1997 m. liepos mėn. Jų rezultatas — Bendrasis susitarimas ir Laikinasis susitarimas, abu pasirašyti 1997 m. gruodžio 8 d. Briuselyje.

3.1.2

Pagrindiniai Bendrojo susitarimo prioritetai — oficialiai siekti politinio dialogo, sustiprinti prekybinius ir ekonominius santykius abiem pusėms palaipsniui įgyvendinant abipusį preferencinį mainų liberalizavimą, laikantis PPO taisyklių, ir išplėsti bendradarbiavimo, į kurį šiuo metu įtraukta apie trisdešimt skirtingų sričių, mastą. Galiausiai, šiuo susitarimu buvo įkurta Jungtinė taryba, atsakinga už jo įgyvendinimo priežiūrą.

3.1.3

Laikinasis susitarimas (17) sudarė abiem šalims sąlygas pradėti taikyti prekybos nuostatas ir pagalbines priemones nelaukiant Bendrojo susitarimo ratifikavimo. Jis įsigaliojo 1998 m. liepos 1 d.

3.1.4

Dalyvaujant Jungtiniam komitetui, 2004 m. lapkričio mėn. ES ir Meksika nusprendė įgyvendinti sutarties pakeitimo sąlygų, šiame susitarime susijusių su žemės ūkio, paslaugų ir investicijų skyriais, nuostatas, susitardamos, kad minėtų sektorių derybos turėtų prasidėti tuo pačiu metu, 2005 m. pradžioje, tikintis jas užbaigti per metus.

3.2.1.1

2004 m. lapkričio mėn. ketvirtojo Jungtinio ES ir Meksikos komiteto posėdžio metu Meksika ir ES susitarė užmegzti abipusį politinį dialogą ir dar kartą patvirtino įsipareigojimą stiprinti daugiašališkumą. Taip pat buvo pasikeista nuomonėmis dėl Tarptautinio baudžiamųjų bylų teismo ir nuspręsta, kad jį reikia remti.

3.2.1.2

Panašiai kaip ES ir Meksikos valstybių arba vyriausybių vadovų susitikimai bei įvairios tarybos ir komitetai, suburiantys specialistus konkretiems klausimams spręsti, šis Bendrasis susitarimas atvėrė naujus ilgalaikius ryšių kanalus, kurių iki šio nebuvo, suteikiančius galimybę siekti kokybiško dialogo abiem pusėms aktualiais klausimais. Susitarimas atvėrė kelius artimesniam politinių atstovų susitikimui. Tuo pat metu ir, visų pirma, trečiojo Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių pilietinės visuomenės organizacijų susitikimo, kuris vyko 2004 m. balandžio mėn. ir kurį suorganizavo EESRK, dėka greičiau buvo užmegzti ryšiai tarp abiejų regionų pilietinės visuomenės organizacijų.

3.2.1.3

Tačiau EESRK nuomone šių susitarimų kokybę reikėtų pagerinti pridedant nuostatas dėl bendradarbiavimo ir institucijų vykdomo dialogo ir įtraukiant pilietinę visuomenę į sprendimų priėmimo procesą. Šiuo požiūriu EESRK pritaria Jungtinio komiteto posėdžio išvadoms dėl galimybės vykdyti institucijų dialogą su pilietine visuomene ir siekiui nustatyti tinkamiausią tokio institucijų įtraukimo būdą (18).

3.2.1.4

ES pasiūlymu į susitarimą įrašytas vadinamasis „straipsnis dėl demokratijos“, kuris nustato, kad abiejų šalių vietos ir išorės politikos kryptys yra grindžiamos pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, kurias skelbia Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, ir kuri yra esminė Susitarimo dalis. Šis straipsnis teikia didelių vilčių pilietinei visuomenei, kadangi tai žingsnis į priekį, kad prekyba taptų darnaus vystymosi ir žmogaus teisių, taip pat ir ekonominių bei socialinių, užtikrinimo priemone. Tačiau daugiau nuostatų dėl ekonominių ir socialinių teisių nepateikiama.

3.2.2.1

Apskritai, abi šalys mano, kad per penkerius metus nuo Susitarimo pasirašymo pasiekti rezultatai yra teigiami ir pabrėžia ypač didelį prekybos (19) ir Meksikos bei ES investicijų augimą.

3.2.2.2

Susitarimas taip pat sudarė galimybę ES konkuruoti lygiomis sąlygomis su tomis šalimis, su kuriomis Meksika turėjo laisvos prekybos sutartis, sudarančias galimybę Europos šalims vienodai pasinaudoti sąlygomis, kurias JAV buvo įgijusi Meksikoje pasirašius Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartį — tai vadinamasis NAFTA paritetas. Tuo tarpu Meksika naudojasi didelio potencialo Europos investicijomis, technologijų perdavimu ir didele Europos rinka.

3.2.2.3

Vis dėlto rezultatai galėtų būti dar geresni. Nors įsigaliojus Susitarimui prekybos srautai tarp ES ir Meksikos padidėjo, bendroji ES procentinė dalis iš tikrųjų nepakito, o Meksikos prekybos deficitas ir toliau didėja. Tiesa, reikėtų turėti omeny, kad šis deficitas susijęs beveik vien su pusgaminių ir kapitalo, kurie reikalingi Meksikos gamybos įmonių infrastruktūrai atnaujinti, importu ir su gamyba, kurią vykdo Meksikoje įsteigtos Europos bendrovės, tiekiančios gatavus gaminius, turinčius didesnę pridėtinę vertę ir skirtus eksportui į JAV rinką.

3.2.2.4

Visos ES investicijos Meksikoje nuo 1994 m. sausio mėn. iki 2004 m. birželio mėn. sudarė 33 656,6 mln. dolerių (20) arba 24,3 % visų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Meksikoje tuo laikotarpiu. Nuo 1999 m. iki 2004 m. Meksika sulaukė 78 060 milijonų dolerių TUI, iš jų 19 791 mln. dolerių suteikė ES. TUI srautai iš ES valstybių narių nuo 1994 m. sausio mėn. iki 2004 m. birželio mėn. pasiskirstė taip: Ispanija (8,3 %), Nyderlandai (8,2 %), JK (3,7 %), ir Vokietija (2,6 %). Didėjančios ES investicijos yra geriausias strateginės Meksikos reikšmės Europos Sąjungai įrodymas. Meksika ir ES turi kuo geriau išnaudoti Bendrajame susitarime numatytas galimybes plėsti ir didinti paslaugų sektorių (labai svarbų Europos Sąjungai) ir investicijas.

3.2.2.5

EESRK pabrėžia ir kitokį ekonominį susitarimo poveikį, pavyzdžiui:

3.2.3.1

Meksikos ir ES bendradarbiavimas vyksta keturiomis kryptimis: visų pirma, tai dvišalis bendradarbiavimas vyriausybių lygiu; antra — tai Europos Komisijos visoms Lotynų Amerikos šalims skirtos regioninės programos (AL-Invest; URBAN; ALFA; @lis, Eurosocial ir kt.), kuriose dalyvauja ir Meksika; trečia, bendradarbiaujama konkrečiais klausimais, pavyzdžiui, žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir NVO. Galiausiai, Meksika turi galimybę naudotis kitomis programomis, pavyzdžiui, Šeštąja mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo pamatine programa.

3.2.3.2

Tvirta teisinė bazė abipusiam bendradarbiavimui vystyti yra pateikta Susitarimo skyriuje dėl bendradarbiavimo ir Susitarimo memorandume dėl 2002–2006 m. ES ir Meksikos daugiamečio bendradarbiavimo gairių, pagal kurį abi šalys susitarė bendradarbiauti socialinės raidos srityje ir mažinant skirtumus, stiprinti teisinę valstybę, plėtoti ekonominį bendradarbiavimą ir technologijų vystymą bei mokslinį bendradarbiavimą. Vykdydama bendrą finansavimą, ES skyrė 52,6 mln. eurų 2002–2006 m. programavimo laikotarpiu, tokią pat sumą skyrė ir projektuose dalyvaujančios Meksikos institucijos. Pagrindų susitarimas dėl finansavimo yra dar viena iš esamų priemonių. Šiuo susitarimu grindžiamas Meksikos ir ES bendradarbiavimas vykdant konkrečius projektus.

3.2.3.3

Be to, buvo gerokai paskatintas Meksikos ir ES bendradarbiavimui stiprinti skirtų papildomų priemonių tvirtinimas ir derybos dėl jų, pavyzdžiui, 2004 m. vasario mėn. buvo pasirašytas sektorių susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų vystymo srityje. Tuo pačiu plėtojami ryšiai, kurie ateityje leistų sudaryti sektorių susitarimus dėl aukštojo mokslo ir aplinkos apsaugos.

3.2.3.4

Šiuo metu įgyvendinama MVĮ skirta Integruota paramos programa (PIAPYME). Šia programa, be kitų tikslų, siekiama diegti techninį pajėgumą, kuris skatintų MVĮ našumą; skatinti technologijų perkėlimą; remti verslo bendradarbiavimo programas siekiant pritraukti jungtines investicijas ir kad kurtųsi strateginės Meksikos ir Europos MVĮ sąjungas, taip pat modernizuoti ir internacionalizuoti MVĮ. Be to programa, skirta palengvinti šio Susitarimo įgyvendinimą, taikoma ir konkrečioms sritims, pavyzdžiui, muitinėms, techniniams standartams, sveikatos ir augalų apsaugos standartams, vartotojų apsaugai ir intelektinei nuosavybei.

3.2.3.5

Žmogaus teisių srityje bendradarbiaujama vykdant projektus, skirtus įgyvendinti rekomendacijas, kurios teikiamos įvertinus žmogaus teisių padėtį Meksikoje, ir skatinti bei apsaugoti Meksikos senbuvių žmogaus teises.

3.2.3.6

Kai kurios Meksikos valdžios institucijos yra atkreipusios EESRK dėmesį į pernelyg sudėtingas bendradarbiavimo įgyvendinimą reglamentuojančias Bendrijos procedūras ir tvarką, susijusias su bendradarbiavimo valdymu ir administravimu. Kalbėdamos apie būsimą bendradarbiavimą, Meksika ir ES abi akivaizdžiai pritaria šių ryšių reikšmei ir būtinybei juos stiprinti naujomis bendradarbiavimo formomis — nustatyti ir tvirtinti papildomas priemones, pavyzdžiui, sektorių dialogą ir trišalį bendradarbiavimą tarp Meksikos, ES ir trečiųjų šalių, visų pirma Centrinės Amerikos. Naujų, 2007–2013 m. laikotarpiui numatomų bendradarbiavimo sričių atžvilgiu EESRK mano, kad būtina stiprinti šiuo metu MVĮ teikiamą paramą, taip pat be kitų remti socialinę sanglaudą, švietimą ir aplinkos apsaugą.

3.2.4.1

Dinamišką Meksikos ir ES prekybą ypač aiškiai atspindi šios šalies mainai su kai kuriomis iš dešimties naujųjų valstybių narių. Reikėtų pabrėžti, pavyzdžiui, išaugusią prekybą su Čekija, Vengrija ir Slovakija. Akivaizdu, kad šis pokytis yra pelningesnis mažų ir vidutinio dydžio šalių ekonomikai nei didžiųjų. Tačiau kol kas Meksikos ir naujųjų valstybių narių prekybiniai mainai tebėra užuomazgos tarpsnyje.

3.2.4.2

Meksika plėtrą sieja su galimybe prekiauti su dešimtimi naujųjų narių, taip išplečiant prekybos su ES ryšius, turimus nuo Bendrojo susitarimo įsigaliojimo. Taigi plėtra turėtų teikti apčiuopiamą naudą Meksikos ir naujųjų valstybių narių verslininkams, nes jie gali naudotis laisvąja prekybos zona, turinčia daugiau kaip 550 milijonų (21) vartotojų (bendras ES ir Meksikos (22) gyventojų skaičius). Po plėtros naujosios valstybės narės taip pat dalyvauja ES prekybos politikoje, taigi operacijos, kurias naujosiose valstybėse narėse atlieka ES nepriklausančių šalių, pavyzdžiui, Meksikos bendrovės, buvo ženkliai supaprastintos pradėjus taikyti bendrą prekybos taisyklių sistemą, bendrą muitų tarifą ir tas pačias administravimo procedūras.

3.2.4.3

Ir Meksika, ir naujosios valstybės narės pritaria nuomonei, kad jų rinkos siūlo daug galimybių viena kitos bendrovėms, ypač naujųjų valstybių narių apdirbamosios pramonės sektoriui ir Meksikos žemės ūkio sektoriui. Be to, dėl ekonominio augimo, kuris vyksta naujosiose valstybėse narėse, stipriai padidės ir paklausa. Tai teikia Meksikos eksportuotojams santykinį pranašumą prieš jų konkurentus iš Lotynų Amerikos ir Azijos šalių, kurios iki šiol neturi preferencinio susitarimo su ES.

4.1

Meksika yra netoli JAV, vienos didžiausių pasaulio rinkų, ir tai didele dalimi paaiškina Meksikos ir šios šalies ekonomikos integracijos lygį. JAV buvo suinteresuota padidinti savo konkurencingumą savo pagrindinių varžovių — ES ir Japonijos — atžvilgiu. Tuo tarpu Meksika tikėjosi įsitvirtinti pasaulio ekonomikoje. Taigi Meksikos ir JAV santykiai dažniausiai buvo tvarkomi vadovaujantis NAFTA, labai naudinga Šiaurės Amerikai ir bendrai mažoms bei didelėms bendrovėms. Tuo metu ES rūpinosi ryšių su Rytų Europa plėtojimu — procesu, kuris prasidėjo po Vokietijos susivienijimo.

4.2

Po to, kai 1994 m. sausio 1 d. įsigaliojo NAFTA, trišalė prekyba išaugo iki 623 mlrd. JAV dolerių, daugiau kaip du kartus viršydama lygį, buvusį iki NAFTA. 1994–2003 m. laikotarpiu TUI visose trijose šalyse padidėjo daugiau kaip 1,7 trilijonais JAV dolerių. Be NAFTA, buvo pasirašyti ir įsigaliojo Šiaurės Amerikos susitarimas dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje (NAAEC) ir Šiaurės Amerikos susitarimas dėl bendradarbiavimo užimtumo klausimais (NAALC) (23).

4.3

Pasaulio banko vertinimo duomenimis (24), jei nebūtų NAFTA, Meksikos eksportas ir užsienio investicijos būtų mažesni. Šiaurės Amerika yra pagrindinis investicijų Meksikoje šaltinis (antrasis pagal dydį šaltinis — ES). 1999–2004 m. beveik visos Šiaurės Amerikos investicijos buvo skirtos apdirbamajai pramonei (43,7 % visų investicijų) ir paslaugoms (38,4 % visų investicijų). Tačiau kelia abejonių NAFTA poveikis kitoms sritims, visų pirma nedarbui, migracijai, pajamoms, tenkančioms vienam gyventojui, ir žemės ūkiui. Iš didžiulių investicijų srautų po NAFTA įsigaliojimo nesulaukta to, ko buvo tikėtasi — atotrūkis tarp Meksikos ir jos Šiaurės Amerikos partnerių neišnyko (25).

4.4

Pastaruoju metu NAFTA šalys siekia tolesnės Šiaurės Amerikos ekonomikos integracijos ir ieško papildomų prekybos, investicijų ir konkurencingumo tobulinimo priemonių. Tačiau NAFTA nesprendžia labai svarbių, pavyzdžiui, darbuotojų migracijos arba judumo klausimų, o JAV veikla toje srityje apsiriboja vizų ribotam specialistų skaičiui išdavimu. Po to, kai buvo liberalizuota prekyba, nelegalių Meksikos imigrantų skaičius JAV išaugo nuo 2 milijonų 1990 m. iki 4,8 milijonų 2000 m. (26), dėl to atsirado ir daugiau pasienio problemų. 2004 m. JAV gyveno apie 10 milijonų Meksikoje gimusių asmenų. Prie šio skaičiaus pridėjus Meksikos kilmės JAV piliečius, iš viso būtų 26,6 milijonai — 9 procentai visų Šiaurės Amerikos gyventojų. Pats pastebimiausias migracijos padarinys yra pinigų perlaidos, kurių bendra suma 2004 m. viršijo 13 milijardų dolerių (27).

4.5

Didžiausias NAFTA ir Bendrojo ES ir Meksikos susitarimo skirtumas yra tas, kad pastarasis skirtas ne tik prekybai: jo dėka ES ne tik tapo antrąja pagal dydį Meksikos prekybos partnere, atsiradus labiau suderintiems ir sąžiningiems prekybos ryšiams, bet jame taip pat yra numatyti pagrindiniai politinio bendradarbiavimo ir koordinavimo aspektai, kurių stokoja NAFTA. NAFTA nenumato jokių mechanizmų pilietinei visuomenei įtraukti į sprendimų priėmimo procesą.

4.6

Per penkerius metus ES ir Meksikos prekyba ženkliai padidėjo, nors statistikos duomenys rodo (28), kad nesugebėta sudaryti pusiausvyros ir JAV tebėra pagrindinė Meksikos prekybos partnerė. 2003 m. 90 % Meksikos eksporto buvo skirta NAFTA (29) šalims, o eksportas į ES sudarė tik 3,4 %. Tuo tarpu 64,2 % Meksikos importo sudaro importas iš JAV ir tik 10,4 % — iš ES.

5.1

Bendrasis susitarimas numato visus dvišalius ir tarptautinius abipusio intereso klausimus apimantį politinį institucijų dialogą visais lygiais. Šiuo požiūriu jame yra nuostata, numatanti steigti Jungtinę tarybą (45 straipsnis), kuri būtų atsakinga už Bendrojo susitarimo įgyvendinimą, ir Jungtinį komitetą (48 straipsnis), kuris Tarybai padėtų siekti jos tikslų. Susitarime taip pat numatyta, kad Jungtinė taryba gali priimti sprendimą sudaryti ir kitus specialius komitetus ar organus, padėsiančius jai vykdyti savo pareigas (49 straipsnis).

5.2

Meksikos ir Europos pilietinės visuomenės turi būti skatinamos dalyvauti, jei norime, kad taikant Bendrąjį susitarimą būtų atsižvelgta į abiejų šalių socialinių sektorių interesus. Turi būti geriau atstovaujama visoms pilietinės visuomenės organizacijoms — ūkininkų, vartotojų, moterų, aplinkos apsaugos, žmogaus teisių, profesinių grupių ir MVĮ.

5.3

Minėti straipsniai pateikiami Bendrojo susitarimo VI ir VII antraštinėse dalyse, kuriose numatyta ES ir Meksikos jungtinio konsultacinio komiteto sukūrimo teisinis pagrindas. Visų pirma, 36 straipsnio nuostatomis aiškiai pripažįstama būtinybė įtraukti pilietinę visuomenę į regionų integracijos procesą. Antra, 39 straipsnis numato svarbiausias bendradarbiavimo sritis, iš jų pirmenybė suteikiama pilietinės visuomenės vystymui. Galiausiai, 49 straipsnio nuostatos suteikia galimybę Jungtinei tarybai steigti bet kurį kitą konsultacinį komitetą ar organą, kuris jos manymu yra reikalingas šio Susitarimo nuostatoms įgyvendinti. Tuo tarpu straipsnio dėl būsimo vystymo (43 straipsnis) nuostatos numato bendradarbiavimo apimčių išplėtimą. Taigi yra reali galimybė sukurti šį ES ir Meksikos jungtinį organą, kuris sudarytų sąlygas dalyvauti taikant šį Susitarimą įvairiais aspektais. EESRK, remdamasi savo patirtimi (30), mano, jog toks organas turėtų būti vadinamas ES ir Meksikos jungtiniu konsultaciniu komitetu (JKK).

5.4

EESRK nuomone, tokį komitetą sukurti ir valdyti būtų lengviau, jei Meksikoje irgi būtų nepriklausomas atstovaujamasis teisėtas organas, panašus į EESRK, kuris atstovautų trims tradiciniams sektoriams (darbdavių, darbuotojų ir kitų interesų) Deja, kai kurių parlamentarų pastangos įkurti Meksikos ESRT iki šiol nebuvo sėkmingos, nepaisant to, kad svarstymui buvo pateiktas federalinio įstatymo projektas, reglamentuojantis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos kaip viešojo, būstinę Meksike turinčio, organo sukūrimą (31). Profesinėms sąjungoms, darbuotojų ir trečiojo sektoriaus organizacijoms taip pat nepavyko prieiti prie bendros, tokio organo sukūrimui palankios, nuomonės. Pradėjus svarstyti šio organo paskirties apibrėžimą, atsiranda painiava, susijusi su socialinio dialogo priemonėmis (konsultacijos, bendradarbiavimas ir derybos) ir pilietinės visuomenės konsultacijomis.

5.5

Vyriausybės požiūriu, dialogas (greičiau socialinis negu pilietinis) su tam tikra pilietinės visuomenės dalimi sietinas su vadinamąja gamybos sektorių dialogo taryba (GSDT) (32), kuri atstovauja profesinėms sąjungoms ir darbdaviams, taip pat centro ir regionų administracijai. Trečiajam sektoriui atstovaujama tik iš dalies ir nepakankamai, per mokslo ir žemės ūkio atstovus. Vyriausybė taip pat užmezgė dialogą su kitomis politinėmis platformomis, kurios vienija įvairias pilietinės visuomenės organizacijas (profesines sąjungas, mažųjų įmonių agentūras, NVO), visų pirma ryšium su Meksikos pasirašytomis prekybos sutartimis.

5.6

Meksikos vyriausybė ir verslininkai suinteresuoti, kad GSDT taptų EESRK partneriu, nors vyriausybė pripažįsta, kad tai bus tik pirmas žingsnis prieš nusprendžiant, kaip įtraukti trečiojo sektoriaus organizacijas. Profesinės sąjungos aktyviai pasisako šiuo klausimu ir jų dauguma pripažįsta, kad GSDT yra reikalinga, nors ir nesutariama, ar ji turi būti panaši į EESRK. Pilietinės visuomenės interesams atstovaujančios organizacijos pasisako už ex novo ESRT.

6.1

Nors reikėtų džiaugtis pasikeitimais Meksikoje, akivaizdu, kad dar turi būti įvykdyta nemažai reformų. Pavyzdžiui, būtina stiprinti teisinę valstybę, užtikrinant laisvę ir teisinį saugumą, spręsti problemas, susijusias su teisingumo vykdymu, teisingiau perskirstyti turtą, vystyti socialinę apsaugą, garantuoti galimybę įgyti kokybišką išsilavinimą ir sveikatos apsaugą ir skatinti vidaus rinką pasinaudojant MVĮ (taip pat ir kitomis priemonėmis), siekti, kad socialinė sanglauda taptų varomąja jėga visų pakeitimų, kuriuos reikia atlikti, kad Meksika būtų laikoma išsivysčiusia šalimi, kurioje yra visos būtinos garantijos.

6.2

EESRK nuomone, nebuvo pakankamai pasinaudota visomis Susitarimo galimybėmis ir jo aspektais. Todėl jis mano, jog reikėtų tęsti Susitarimo įgyvendinimą, siekiant sumažinti muito tarifus, panaikinti technines prekybos kliūtis ir prekybai paslaugomis bei investicijoms atverti naujus sektorius. Būtina skatinti abipusį įmonių steigimą lengvinant institucinių ryšių sąlygas, sukuriant verslui palankias sąlygas ir skatinant dialogų forumus. Turi būti skatinamas dvišalis bendradarbiavimas imantis abiejų pusių interesus tenkinančių iniciatyvų kitose šalyse, visų pirma likusioje Lotynų Amerikos dalyje ir JAV. Per bendradarbiavimo projektus reikėtų vystyti Susitarimo socialinius ir profesinius aspektus (mokymas, lygios galimybės, užimtumas ir kt.).

6.3

Siekiant sudaryti sąlygas pilietinei visuomenei dalyvauti šių tikslų įgyvendinime, EESRK nuomone gali būti sudarytas ES ir Meksikos JKK. EESRK tvirtai remia idėją sukurti Meksikoje tokio pobūdžio instituciją, todėl ragina Meksikos atstovus ir toliau darbuotis siekiant šio tikslo.

6.4

EESRK nuomone, ES ir Meksikos JKK galėtų būti konsultacinis Jungtinio komiteto padėjėjas, kuris būtų įtrauktas į Bendrojo susitarimo vykdymo eigą, stebėseną ir taikymą. Vadovaudamasis Jungtinio komiteto arba Jungtinės tarybos prašymais pateikti nuomonę, jis rengtų nuomones jų nurodytais klausimais. Taip pat galėtų rengti nuomones savo iniciatyva arba rekomendacijas su Susitarimu susijusiais klausimais. Be to, jis privalėtų rengti periodinius pranešimus apie Susitarimo vykdymo eigą ir koordinuoti ES ir Meksikos pilietinės visuomenės forumo susitikimus, Jungtiniam komitetui paremiant (taip pat ir lėšomis). JKK taip pat turėtų rengti reguliarius susitikimus su Jungtiniu ES ir Meksikos parlamentiniu komitetu (forma dar turės būti nustatyta), siekiant veiksmingiau vykdyti Susitarimo numatytą veiklą.

6.5

Siekiant ištirti ES ir Meksikos JKK sudarymo galimybes, EESRK manymu būtina palaikyti ryšius su Meksikos pilietine visuomene — kurie iki šiol buvo atsitiktiniai — ir tai daryti metodiškai. Todėl EESRK ragina Meksikos pilietinę visuomenę bendru sutarimu paskirti po tris atstovus iš kiekvienos pilietinės visuomenės grupės (darbdavių, darbuotojų ir trečiojo sektoriaus). Savo ruožtu EESRK galėtų paskirti po tris atstovus iš savų trijų grupių, kaip kolegas. Tokiu būdu būtų sukurta jungtinė darbo grupė, kuri dirbtų laikydamasi principo „žingsnis po žingsnio“.

6.6

Šios jungtinės EESRK ir Meksikos pilietinės visuomenės atstovų darbo grupės tikslas turėtų būti parengti pasiūlymą dėl ES ir Meksikos JKK sukūrimo, sudėties, funkcijų ir darbo tvarkos. Toks pasiūlymas turėtų būti rengiamas visus 2006 m., o 2007 m. pateiktas Jungtinei tarybai.

6.7

Be to, abiem šalims atskirai susitarus, EESRK galėtų — pagal savo galimybes ir jei tam pritars Meksikos visuomenė — paremti analogišką nacionalinę instituciją Meksikoje. Tai palengvintų santykių tarp įvairių Europos ir Meksikos pilietinės visuomenės organizacijų vystymą ir turėtų teigiamą poveikį stiprinant ES ir Meksikos ryšius.

6.8

EESRK nuomone šis organas turėtų atspindėti Meksikos pilietinės visuomenės pliuralizmą, ir dėl to jame turėtų būti trys pirmiau paminėti sektoriai. Kaip ir EESRK, jis turėtų vadovautis atstovaujamumo, nepriklausomybės ir teisėtumo principais. EESRK patirtis rodo, kad siekiant sėkmingai įkurti tokią instituciją, turi būti sutelktos įvairių suinteresuotų pilietinės visuomenės sektorių pastangos ir aiškiai apibrėžta, kaip joje bus atstovaujamos skirtingos organizacijos.