[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 10.1.2007

KOM(2006) 847 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano sudarymo

{SEK (2007) 12 }

TURINYS

1. Įvadas – Europos energetikos iššūkiai 3

2. Europos energetikos ateities vizija 3

3. Ypatinga energetikos technologijų reikšmė 4

4. Kas iki šiol pasiekta 5

5. Nepakankamas dabartinių pastangų mastas 6

6. Energetikos inovacinių technologijų transformacija: Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas) 7

7. SET plano kūrimo procesas 9

8. Išvados 10

PRIEDAS 12

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano sudarymo(Tekstas svarbus EEE)

Įvadas – Europos energetikos iššūkiai

Kaip nurodyta energetikos žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“, Europa įžengė į naują energetikos erą[1]. Energijos paklausa pasaulyje didėja, o energijos kainos didelės ir nestabilios. Į atmosferą vis daugiau išmetama dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Naftos ir dujų atsargos sutelktos vos keliose šalyse. Šiomis aplinkybėmis aišku, kad Europos Sąjunga ir visas pasaulis nepakankamai greitai reaguoja, nepakankamai taiko technologijas, į aplinką išskiriančias mažai anglies dvideginio ir nepakankamai didina energijos našumą. Dėl to klimato kaita tapo realia grėsme, o energijos tiekimas užtikrinamas vis prasčiau . ES šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekiai 2010 m. pranoks 1990 m. lygį 2 %, o 2030 m. – 5 %[2]. ES priklausomybė nuo energetikos importo padidės nuo 50 % šiuo metu iki 65 % 2030 m.

Atsižvelgdama į grėsmių Europos Sąjungai rimtumą, Komisija komunikate „Europos energetikos politika“[3] siūlo strateginės energetikos politikos tikslą: iki 2020 m. ES, laikydamasi konkurencingumo tikslų, sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 20 % palyginti su 1990 m. lygiu. Be to, remiantis Komisijos komunikatu „Klimato kaitos apribojimas iki 2°. ES ir pasauliui skirtos politikos galimybės 2020 m. ir vėliau“[4], iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turi būti sumažintas 50 % palyginti su 1990 m. lygiu, tai reiškia, kad pramoninės valstybės turės sumažinti išmetimą nuo 60 % iki 80 %.

EUROPOS ENERGETIKOS ATEITIES VIZIJA

Kad Europos energetikos sistema taptų saugi ir tausi, reikia nedelsiant pasiekti pažangos šiose keturiose pagrindinėse srityse:

- Naši energijos konversija ir naudojimas visuose ekonomikos sektoriuose, kartu mažinant energijos intensyvumą;

- Energijos šaltinių derinio įvairinimas didinant atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ir mažai anglies dvideginio išskiriančios energijos konversiją į elektrą, šilumą ir vėsinimą;

- Anglies dvideginio šalinimas transporto sistemoje pereinant prie alternatyvių degalų;

- Visiškai liberalizuotos ir tarpusavyje sujungtos Europos energetinės sistemos, kuriose taikomos intelektualiosios technologijos, užtikrinančios atsikuriantį ir interaktyvų (klientų/operatorių) paslaugų tinklą.

Šio komunikato priede nurodyta nepriklausoma energetikos technologijų, galinčių padėti pasiekti šiuos tikslus, apžvalga[5], ir energetikos srities Europos technologinių platformų vizijos formuluotės. Iš jų visų galima susidaryti orientacinį vaizdą, kaip energijos technologijos gali plėtotis:

- Iki 2020 m. technologijos pasiekimai padės pasiekti, kad atsinaujinanti energija rinkoje sudarytų, kaip numatyta, x %. Energetikos sistemoje labai išaugs mažiau sąnaudų reikalaujančios atsinaujinančios energijos (įskaitant pakrančių vėjo jėgaines ir antros kartos biokurą) bei švarių akmens anglies technologijų dalis. Energijos efektyvumas pakils į aukštesnį lygį, bus pasiektas 20 % sumažinimo potencialas ir bus plačiai naudojamos efektyvios hibridinės transporto priemonės;

- 2030 m. elektros ir šilumos gamyboje anglies dvideginio šalinimas bus gerokai pasistūmėjęs į priekį, atsinaujinančios energijos technologijos, įskaitant masinėje rinkoje atsirasiančias plataus masto pakrančių vėjo jėgaines ir beveik nulinės emisijos iškastinio kuro jėgaines, taps visiškai konkurencingos. Transporto sektoriuje taip pat turėtume sulaukti didelės degalų įvairovės ir antros kartos biodegalų masinės rinkos bei vandenilio kuro elementų skverbties;

- 2050 m. ir vėliau turėtų būti baigtos esminės permainos, kurios sudarytų sąlygas pakisti energijos gamybai, skirstymui ir naudojimui bei bendram energijos deriniui, didelę jo dalį sudarytų atsinaujinanti energija, tausios akmens anglies, dujų, vandenilio, IV kartos branduolio skilimo ir sintezės jėgainės.

Tai Europos su klestinčia ir tausia ekonomika vizija, kuriai pasaulyje priklauso lyderės vaidmuo sudarant įvairiapusį švarių, našių ir mažai anglies dvideginio į atmosferą išleidžiančių energijos technologijų portfelį, pagrindinį klestėjimo, augimo ir darbo vietų kūrimo variklį. Europos, kuri pasinaudojo galimybėmis, slypinčiomis už klimato kaitos ir globalizacijos grėsmės, ir kuri yra pasirengusi aktyviai dalyvauti sprendžiant pasaulines energetikos problemas, taip pat gerinti galimybes naudotis šiuolaikinėmis energetikos paslaugomis besivystančiose šalyse.

Ypatinga energetikos technologijų reikšmė

Energetikos technologijų inovacijos formuoja visuomenę. Garo mašina sukėlė pramoninę revoliuciją. Vidaus degimo variklis atvėrė kelius masiniam transportui. Atsiradus dujų turbinoms aviacijoje, sumažėjo pasaulis. Bet energetikos technologijų sėkmės sukeltas paklausos sprogimas turi savo kainą. Socialinė ir ekonominė visuomenės struktūra yra paremta energija, todėl energijos tiekimo sutrikimai ją gali lengvai pažeisti. Taip pat energija gali padaryti žalos planetai. Klimato kaita, vykstanti dėl energetikos ūkyje išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visuotinai laikoma „didžiausia ir plačiausio masto kada nors buvusia rinkos nesėkme“[6] bei didele grėsme pasaulio ekonomikai.

XXI amžiuje technologijos privalo užtikrinti gana švarią, saugią bei įperkamą energiją ir vaidinti lemiamą vaidmenį nutraukiant visiems laikams priklausomybės ryšį tarp ekonominės plėtros ir aplinkos prastėjimo. Vykdant griežtą energijos našumo didinimo politiką ir skatinant technologijas, kurias taikant į aplinką išskiriama mažiau anglies dvideginio, taip pat užtikrinant stabilią anglies emisijų rinką galima pasirinkti kryptį, tačiau geriausių rezultatų galima pasiekti pasitelkus technologijas bei pakeitus elgseną.

Technologijų pažanga gali sudaryti naujas galimybes panaudoti didelius ir dar beveik nepaliestus atsinaujinančios energijos šaltinius. Dėl pažangos didės energijos našumas visoje energetikos sistemoje nuo šaltinio iki naudotojo, laipsniškai mažės transporto ir iškastinio kuro konversijos išskiriamo anglies dvideginio, bus atvertos naujos galimybės branduolinei energetikai. Informacinės ir ryšių technologijos bus panaudotos siekiant sumažinti paklausą ir sumaniai sujungiant Europos energetikos tinklus.

Didesnės investicijos į geresnes energetikos technologijas Europos Sąjungai turi tapti strateginiu prioritetu. Visuotinis energetikos iššūkių pobūdis ir didžiulis investicijų poreikis visame pasaulyje teikia augimo ir darbo vietų galimybes. Tarptautinės energetikos agentūros apskaičiavimais, iki 2030 m. į energijos tiekimo infrastruktūrą visame pasaulyje reikės investuoti 16 trilijonų eurų[7]. Didžioji šių investicijų dalis Europos įmonėms teiks eksporto galimybes. Europos Sąjunga privalo būti šių pasaulinių pastangų avangarde.

Kas iki šiol pasiekta

Energetikos moksliniai tyrimai ES lygiu vykdomi nuo septintojo dešimtmečio, iš pradžių pagal Europos anglių ir plieno bendrijos ir Euroatamo sutartis, vėliau pagal viena po kitos kuriamas mokslinių tyrimų pagrindų programas. Šiais Bendrijos veiksmais Europoje sukuriama pridėtinė vertė sukaupiant kritinę masę, stiprinant kompetenciją ir skatinant valstybių veiklą. Vykdant nacionalines programas ir dirbant Europos lygmeniu, tinkamai šį darbą derinant su inovacijomis bei reguliavimo priemonėmis, buvo pasiekta reikšmingų rezultatų tokiose srityse kaip švarios ir našios akmens anglies ir atsinaujinančios energijos technologijos, energijos našumas ir kogeneracija bei branduolinė energetika. Tai galima pailiustruoti keliais pavyzdžiais:

- Vėjo energija[8]: technologijos pažanga leido per 20 metų šimtą kartų padidinti vėjo turbinų dydį nuo 50 kW vienetų iki 5 MW, o sąnaudas per pastaruosius 15 metų sumažinti daugiau kaip 50 %. Rezultatas – eksploatuojami pajėgumai Europoje per paskutinius dešimt metų padidėjo 24 kartus iki 40 GW; tai sudaro 75 % visų pasaulio pajėgumų.

- Fotoelektra[9]: 2005 m. fotoelektros moduliai pasaulyje pagamino 1760 MW palyginti su 90 MW 1996 m. Per tą patį laikotarpį vidutinė modulio kaina sumažėjo nuo 5 EUR/W iki apytiksliai 3 EUR/W. Europoje eksploatuojami pajėgumai per 10 metų padidėjo 35 kartus ir 2005 m. siekė 1800 MW, o vidutinis metinis augimo rodiklis pastarąjį dešimtmetį sudarė 35%, todėl fotoelektros energija tapo viena iš greičiausiai augančių energetikos sričių.

- Švari anglis[10]: per pastaruosius 30 metų anglimi kūrenamos elektrinės jau galėjo pasinaudoti trečdaliu padidėjusiu našumu. Šiuolaikiniai įrenginiai gali veikti 40-45 % našumu, tačiau šioje srityje dar yra daug augimo galimybių. Daugelis ES valstybių narių jau sumažino „klasikines“ emisijas (SO2, Nox ir dulkių) iki numatytos ribos.

- Europos branduolinės sintezės tyrimų programa, pagal kurią vykdomas pažangiausiomis žiniomis grįstas projektas ITER, – puikus didelio masto tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje pavyzdys, jame dalyvauja septynios šalys partnerės, atstovaujančios daugiau kaip pusei viso pasaulio gyventojų.

ES mokslinių tyrimų pagrindų programos ir toliau lieka pagrindinė energetikos technologijų vystymo struktūros dalis. Septintoji pagrindų programa rems technologijų tyrimus ir jų demonstravimą ne tik energetikos tema arba pagal Euratomo programą, bet ir visoms temoms bendrus elementus, ypač informacines ir ryšių technologijas, biotechnologijas, medžiagas ir transportą. Pagal šias programas bus finansuojami socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių, būtinų pereinant prie „mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančios ekonomikos ir visuomenės“ Europos Sąjungoje ir už jos ribų, sisteminiai tyrimai, o Jungtinis tyrimų centras teiks mokslinę ir techninę paramą formuojant energetikos politiką. Šią veiklą papildys Konkurencingumo ir inovacijų programa, konkrečiai jos dalis „Pažangi energetika Europai“, kurioje bus nagrinėjamos su technologija nesusijusios kliūtys ir teikiama parama investicijoms spartinti bei skatinti rinką perimti inovacines technologijas visoje Bendrijoje.

Pastaraisiais metais energetikos srityje sukurtos Europos technologijų platformos (ETP) įrodė mokslininkų bendruomenės ir pramonės pasirengimą kartu su svarbiais suinteresuotaisiais asmenimis, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijomis, kurti bendrą viziją ir konkrečius išsamius planus jai pasiekti. Šios technologijų platformos jau daro įtaką Europos ir nacionalinėms programoms, bet jų nepakanka veiklos susiskaldymo ir dalinio pasikartojimo problemai įveikti. Pačios platformos reikalauja imtis veiksmų Europos lygmeniu, o tam reikalingas sisteminis plataus masto integruotų iniciatyvų kūrimo pamatas. Aiški energetikos technologijų strategija leistų šioms platformoms dirbti glaudžiau, o ne varžytis dėl nepakankamų išteklių investicijoms.

Nepakankamas dabartinių pastangų mastas

Įprastinis scenarijus nėra tinkamas pasirinkimas. Dabartinės tendencijos ir jų numatomos ateities kryptys rodo, kad to, ką darome, nepakanka. Norint, kad Europos Sąjungos ir pasaulio energetikos sistemos taptų tausojančiomis, kad būtų galima pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis ir įgyvendinti pirmiau nubrėžtą ambicingą viziją, reikia įgyvendinti didžiulius pokyčius Europos energetikos technologijų inovacijų srityje – nuo fundamentaliųjų tyrimų iki pat jų įdiegimo rinkoje.

Energetikos technologijų inovacinis procesas rodo esant struktūrinių trūkumų, kuriuos galima įveikti tik suderintai vienu metu veikiant daugelyje skirtingų sričių. Dėl savaiminės veikiančių energetikos sistemų inercijos, įdėtų į infrastruktūrą investicijų, vyraujančio natūralaus monopolio, dominuojančių, dažnai monopolistinių, rinkos dalyvių, skirtingų rinkos iniciatyvų ir tinklų tarpusavio sujungimo sunkumų sudėtingam inovaciniam procesui būdingas ilgas perėjimo nuo tyrimų iki masinės rinkos laikas (dažnai ištisi dešimtmečiai).

Padėtį dar labiau apsunkina nepatenkinama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės kūrimo pažanga ir moksliniams tyrimams energetikos sektoriuje skiriami vis mažesni biudžetai. Dėl daugiausia šiam sektoriui būdingų priežasčių energijos moksliniams tyrimams skirti (valstybės ir privatūs) biudžetai OECD šalyse nuo devintojo dešimtmečio[11] sumažėjo perpus skaičiuojant realiomis kainomis, todėl ypač svarbu, kad ši tendencija būtų ryžtingai pakreipta kita linkme, ypač Europos Sąjungoje. Esant rizikai ir netikrumui, susijusiems su mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų inovacijomis, didesnės valstybės investicijos ir stabili, nuspėjama politikos sąranga suvaidins labai svarbų vaidmenį skatinant didesnes privačias investicijas, kurios turėtų būti pagrindinis pokyčių variklis.

Didesni Europos Sąjungos septintosios pagrindų programos ir programos „Pažangi energetika Europai“ biudžetai – žingsnis reikiama kryptimi. Septintosios programos vidutinis metinis biudžetas energijos tyrimams (EB ir Euroatomo) sudarys 886 mln. eurų palyginti su 574 mln. eurų ankstesnėje programoje. Tačiau šios sumos, nors ir didesnės, dar labai skiriasi nuo pasaulinių konkurentų iš centro valdomų mokslinių tyrimų programų. Pavyzdžiui, 2005 m. JAV energetikos įstatymo projekte energijos tyrimams 2007 m. siūlomas 4,4 mlrd. dolerių biudžetas, 2008 m. 5,3 mlrd., 2009 m. 5,3 mlrd., tai yra staigus padidėjimas palyginti su 2005 m. skirtais 3,6 mlrd. dolerių.

Kad Europos Sąjunga galėtų konkuruoti pasaulio rinkose, ji ir jos valstybės narės turi padidinti tiek valstybės, tiek privačias investicijas ir visus šiuos išteklius mobilizuoti daug veiksmingiau, jei nori susidoroti su didžiuliu šio iššūkio ir jam įveikti skirtų tyrimų bei inovacijų pastangų skirtumu. Visos valstybės narės turi energetikos mokslinių tyrimų programas, kuriose siekiama panašių tikslų ir tiriamos tos pačios technologijos. Be to, viešieji ir privatūs tyrimų centrai, universitetai ir specialios agentūros taip pat yra išsklaidyti, susiskaldę ir neturi pakankamų pajėgumų. Pasinaudojant jungiančiu vaidmeniu, kurį Europos Sąjunga gali suvaidinti energetikos srityje, bendras darbas atneštų naudos visiems.

Taip pat būtina veiksmingiau pasinaudoti didesnio tarptautinio bendradarbiavimo potencialu. Energetikos saugumas ir klimato kaita – tai pasaulinės problemos, kurias spręsti galima pasauliniu mastu ir taip sukurti ne tik didžiules rinkas, bet ir nuožmią konkurenciją. Nepaprastai svarbu surasti bendradarbiavimo ir konkurencijos pusiausvyrą. ITER ir branduolinė sintezė – puikus didelio masto tarptautinio bendradarbiavimo pasaulinių uždavinių sprendimo tyrimų srityje pavyzdys, jo metodikoje galima rasti pritaikymo galimybių ir kitose srityse. Europos Sąjunga ir daugelis valstybių narių taip pat dalyvauja daugiašalėse bendradarbiavimo iniciatyvose, tokiose kaip Tarptautinė vandenilio ekonomikos partnerystė (IPHE), Anglies dvideginio sekvestracijos lyderystės forumas (CSLF), IV kartos tarptautinis forumas (GIF), kurių galimybes mes dar nepakankamai suvokiame. Plėtojant efektyvias mažai anglies dvideginio išskiriančias technologijas turi būti didinama sinergija vykdant glaudesnį, rezultatyvesnį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, pvz., Jungtinėmis Valstijomis.

Energetikos inovacinių technologijų transformacija: Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas)

Europos Sąjunga privalo veikti bendrai ir greitai. Nuosekliai transformuoti energetikos sistemą prireiks dešimtmečių, bet turime pradėti dabar. Šis procesas reikalauja strateginių veiksmų Europos lygmeniu, iniciatyvaus planavimo ir išsamios politikos struktūros. Norėdami susidoroti su šiuo iššūkiu, privalome sukurti pasaulinės klasės ne ypač brangių, konkurencingų, švarių, našių ir mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių energetikos technologijų portfelį ir sukurti stabilias bei nuspėjamas sąlygas pramonei, ypač MVĮ, kad šias technologijas būtų galima plačiai taikyti visuose ekonomikos sektoriuose.

Įvairių technologijų portfelis paskirsto riziką ir padeda vengti naudoti tas technologijas, kurios tolimesnės perspektyvos požiūriu galbūt nėra pats geriausias sprendimas. Į tokį portfelį įtraukiamos iškart taikytinos technologijos, dar šiek tiek tobulintinos technologijos, iš esmės keistinos technologijos, pereinamosios technologijos ir daug pokyčių infrastruktūroje ir tiekimo grandyse reikalaujančios technologijos. Visos šios technologijos susiduria su skirtingais iššūkiais, joms komercializuoti gali prireikti nevienodai daug laiko.

Sudaryti pagrindines energetikos technologijų kūrimo ir įdiegimo sąlygas bei paskatas – viešosios politikos reikalas. Yra įvairių Europos ir nacionalinio lygio priemonių, padedančių spartinti technologijų kūrimą (didinti technologijų postūmio jėgą) ir įdiegimą rinkoje (didinti paklausos traukos jėgą). Toliau pateiktas tokių priemonių sąrašas nėra baigtinis.

- Technologijų postūmio priemonės: ES mokslinių tyrimų pagrindų programa ir susijusios iniciatyvos (pvz., Europos mokslinių tyrimų erdvės tinklų schema, Europos investicijų banko rizikos pasidalijimo finansinė priemonė, mokslinių tyrimų infrastruktūra, bendros technologijų iniciatyvos ir kitos pagal EB sutarties 168, 169 bei 171 straipsnius ir Euratomo sutarties II antraštinę dalį sukurtos galimybės), Europos anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondas, nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, rizikos kapitalas ir inovaciniai finansavimo mechanizmai[12], Europos investicijų bankas, struktūriniai fondai inovacijoms, COST, EUREKA, Europos technologijų platformos.

- Paklausos traukos priemonės: ES direktyvos, nustatančios tikslus ir būtiniausius reikalavimus, siektinų veiklos rezultatų nuostatai, kainų nustatymo politika (prekybos emisijų leidimais sistema ir fiskalinės priemonės, pavyzdžiui, energijos apmokestinimas), suvartojamos energijos ženklinimo etiketės, standartų politika, savanoriški pramonės susitarimai, superkamos elektros kainos, kvotos, įpareigojimai, žalieji ir baltieji sertifikatai, planavimo ir statybos nuostatai, dotacijos naujovių pirmeiviams, mokesčių paskatos, konkurencijos politika, viešųjų pirkimų politika, prekybos susitarimai.

- Integruotosios inovacinės priemonės: Planuojamas steigti Europos technologijos institutas (EIT) atliks svarbų vaidmenį siekiant skatinti inovacijų, mokslinių tyrimų ir švietimo ryšius bei sinergiją. Nepriklausoma instituto valdančioji taryba gali numatyti sukurti energetikos srities žinių ir inovacijų bendruomenę. Bendrijos konkurencijos ir inovacijų programoje (ypač „Pažangios energetikos Europai“ programoje) siekiama pašalinti su technologijomis nesusijusias kliūtis, kurios trukdo naujoves įdiegti rinkoje. Be to, labai tiktų pasinaudoti pirmaujančios rinkos iniciatyva, paskelbta naujausioje inovacijų strategijoje[13], didelio masto strateginiams veiksmams pradėti, kuriais siekiama sukurti naujas žiniomis grįstas energetikos rinkas.

Europos strateginio energetikos technologijų plano (SET plano) esmė – stengtis tinkamiausią politinių dokumentų rinkinį priderinti prie įvairių technologinių poreikių įvairiais jų vystymo ir taikymo etapais. Todėl SET planas turi aprėpti visus technologinių inovacijų aspektus ir politikos struktūrą, kurie skatintų verslo ir finansų bendruomenę diegti ir remti mažai anglies dvideginio išskiriančias technologijas, kurios lems mūsų bendrą ateitį. Nuosekliai derinant su komunikatu „Europos energetikos politika“[14], SET plane numatyti įvairūs terminai ir svarbūs etapai, kurių privalu laikytis, kad mūsų energetikos sistema vystytųsi tausumo kryptimi. Taip pat bus atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius aspektus, įskaitant energijos vartotojų elgesio ir visuomenės požiūrio pokyčius.

SET planas turi kilti iš bendros ir visapusiškos Europos vizijos ir įtraukti visus svarbius dalyvius: pramonę, mokslo bendruomenę, finansų bendruomenę, viešąsias institucijas, vartotojus, pilietinę visuomenę, piliečius, sąjungas. Jame turi būti numatyti dideli tikslai, bet realistiškas ir pragmatiškas požiūris į išteklius. Nors į SET planą neturi būti žiūrima, kaip į Europos lygmens „laimėtojų išrinkimo“ priemonę, jis vis dėlto turi būti pagrįstas atranka – laikytis požiūrio „skirtingoms trasoms skirtingi arkliai“ – ir užtikrinti kaip tik tokį siūlomų technologijų portfelį, kuris valstybėms narėms leistų išsirinkti technologijas, geriausiai tinkančias jų pageidaujamam energijos šaltinių deriniui, vietiniams ištekliams ir išnaudojimo potencialui.

Strateginėje plano dalyje turi būti nustatytos tokios technologijos, kurioms svarbu, kad Europos Sąjunga rastų daugiau galimybių ištekliams mobilizuoti ir imtųsi veiksmų, siekdama didelių tikslų jų plėtrai ir taikymui spartinti. Tai yra technologijos, kurias kurdami ir taikydami turėtume sudaryti glaudžias koalicijas ir partnerystes, nustatyti tikslius ir išmatuojamus tikslus ir jų siekti sutelktai bei koordinuotai, dalytis rizika, naudoti labai įvairius energijos šaltinius ir taip užtikrinti išteklių pakankamumą. Galimi tokių plataus masto iniciatyvų, kurių viena šalis nepajėgtų imtis, pavyzdžiai galėtų būti biokuro gamybos įmonės, tausios akmens anglies ir dujų technologijos, kuro elementai ir vandenilio bei IV kartos branduolio skilimas.

SET planas nebus izoliuota iniciatyva, jis remsis ir papildys kitas jau vykdomas iniciatyvas, pavyzdžiui, nacionalines energetikos strategijas ir apžvalgas, aplinkosaugos technologijų veiksmų planą (ATVP), numatytą informacinių ir ryšių technologijų, skirtų darniam vystymuisi, iniciatyvą, jei bus rasta galimybių optimaliai didinti sinergiją.

SET plano kūrimo procesas

Komisija ketina pirmąjį Europos strateginį energijos technologijų planą pateikti 2008 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kad Taryba jam pritartų.

Kad būtų galima susitarti dėl bendros Europos vizijos, kokį vaidmenį technologija gali vaidinti Europos energetikos politikoje, ir sukurti tvirtą bei plačiai palaikomą SET planą, būtinos plataus masto konsultacijos ir aktyvus visų suinteresuotųjų asmenų dalyvavimas. Turi būti vykdoma plati, daug dalyvių įtraukianti, susitarimo siekianti iniciatyva, pagrįsta dabartinės inovacijų sistemos privalumų ir trūkumų analize ir objektyviu realaus technologijų potencialo įvertinimu siekiant energetikos politikos tikslų.

Numatomi du konsultacijų etapai. Pradiniame etape, iki 2007 m. gegužės mėn., Komisija konsultuosis su sudarytomis patariamosiomis ir suinteresuotųjų šalių grupėmis, tokiomis kaip aukšto lygio pareigūnų grupės konkurencijos, energetikos ir aplinkos klausimais, PP7 patariamosiomis grupėmis, atitinkamomis Europos technologijų platformomis ir valstybių narių grupėmis. Ekspertai bus kviečiami į seminarus ir galbūt aukšto lygio Europos konferenciją pirmajame 2007 m. pusmetyje.

Antrajame etape, apie 2007 m. liepos mėn., vyks viešos konsultacijos dėl preliminaraus SET plano projekto. Plano projektas bus pakoreguotas atsižvelgiant į konsultacijų duotą naudą, po to galutinai suderintas su ekspertais ir patariamosiomis grupėmis, siekiant užtikrinti jo tvirtumą.

Pirmojo SET plano patvirtinimas iki 2007 m. pabaigos nebus vienkartinis veiksmas, o dinamiško reguliarių peržiūrų ir taisymų atsižvelgiant į kintančius poreikius ir prioritetus proceso pradžia. Šiuo tikslu plane bus pateikta stebėsenos ir įvertinimo schema, įskaitant technologinę priežiūrą ir įvertinimą bei pratęstą ES pramonės investicijų į MTTP rezultatų suvestinę[15] siekiant įtraukti energetikos sektorių.

Išvados

1. Pasaulis įžengė į naują energetikos erą. Europos Sąjunga turėtų būti energijos gamybos, skirstymo ir naudojimo permainų lyderė.

2. Energetikos technologijos privalo suvaidinti lemiamą vaidmenį galutinai ir visiems laikams nutraukdama priklausomybės ryšį tarp ekonominio vystymosi ir aplinkos prastėjimo.

3. Valstybių veikla ir darbas Europos lygmeniu tinkamai derinant inovacijas ir reguliavimo priemones jau davė reikšmingų rezultatų.

4. Tačiau dabar toliau laikytis įprastinio scenarijaus nėra tinkamas pasirinkimas. Dabartinės tendencijos ir jų numatomos ateities kryptys rodo, kad to, ką darome, nepakanka, kad būtų išspręsti energetikos uždaviniai.

5. Komisijos nuomone, padidinus Septintosios pagrindų programos biudžetą (50 %, nuo 574 milijonų EUR per metus iki 886 milijonų EUR per metus) bei „Pažangios energetikos Europai“ programos biudžetą (100 %, nuo 50 milijonų EUR per metus iki 100 milijonų EUR per metus), žengiamas žingsnis teisinga linkme, kad valstybės narės ir pramonė būtų bent jau lygiavertės.

6. Europos Sąjunga privalo veikti bendrai ir skubiai, susitarti ir vykdyti Europos strateginį technologijų planą (SET planą), kuris 2007 m. aprėptų visą inovacijų procesą nuo fundamentaliųjų tyrimų iki pat jų įdiegimo rinkoje ir palengvintų bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais mokslinių tyrimų ir plėtros srityje.

7. SET planas turi kilti iš bendros ir visapusiškos Europos vizijos, įtraukiant visus svarbius dalyvius. Jame turi būti numatyti dideli tikslai, bet realistiškas ir pragmatiškas požiūris į išteklius. Strateginėje plano dalyje turi būti nustatytos tokios technologijos, kurioms svarbu, kad Europos Sąjunga rastų daugiau galimybių ištekliams mobilizuoti ir imtųsi veiksmų, siekdama didelių tikslų jų plėtrai ir taikymui rinkoje spartinti.

PRIEDAS

Pagrindinių mažai anglies dvideginio išskiriančių technologijų įvairiais jų inovacinės plėtotės etapais apžvalga ir jų skverbties į rinką perspektyvos

1. PP6 patariamosios grupės energetikos klausimais analizė

Ataskaita „Perėjimas prie tausios energetikos sistemos Europoje: MTTP perspektyva“ (2006 m., 22394 EUR) PP6 patariamoji grupė energetikos klausimais numato keturias technologijų vystymo galimybės. Toliau pateikiama analizės, kurioje galima rasti naudingų nuorodų, santrauka.

Plataus pritaikymo terminai | Transporto technologijos | Elektros ir šilumos konversijos technologijos |

Nedelsiant/ trumpalaikis terminas Ilgalaikis terminas | Paklausos mažinimas (pvz., mažesni varikliai) Pažangūs didelio našumo vidaus degimo varikliai Patobulinti benzininiai, dyzeliniai, biodyzeliniai hibridiniai automobiliai Biodyzelinas; bioetanolis Biomasės naudojimas kartu su iškastinio kuro rūšimis Sintetiniai degalai iš dujų/akmens anglies-Fischer-Tropsch Biodegalai iš lignoceliuliozės žaliavų Elektrinės transporto priemonės su patobulintais didelės talpos akumuliatoriais Vandenilis su kuro elementais Oro transportas: vandenilio/dujų turbininiai varikliai | Žemos/vidutinės temperatūros saulės šilumos energijos naudojimas karšto vandens gamybai, šildymui, vėsinimui, pramoniniams procesams Kombinuoto ciklo dujų turbina (CCGT) (III/III+ kartos) branduolio skilimo technologijos Vėjo energija (įskaitant pakrančių ir priekrančių vėjo jėgaines) Sistemų integracija (su elektros tinklais susiję klausimai) Kietoji biomasė Kuro elementai (SOFC, MCFC) Geoterminė energija (įskaitant giliuosius išteklius – HDR/HFR) Anglies dvideginio sugavimas ir saugojimas (CCS) Švaresnis akmens anglies naudojimas (garo/dujų turbina, kombinuotas ciklas) su CO2 saugykla (CCS) Pažangios iškastiniu kuru kūrenamos jėgainės (superkritinių bei ultra-ir superkritinių parametrų, gazifikuotos anglies dujų ir garo kombinuoto ciklo (IGCC) su CCS) Saulės fotoelektra (PV) Saulės šiluminės jėgainės Vandenynų (bangų, jūros srovių) energija Branduolio skilimo energija – IV kartos Branduolio sintezė |

Ataskaitoje taip pat nagrinėjamas galutinių vartotojų energijos naudojimo našumas, bet čia klausimų ratas toks platus, kad jo glaustai pateikti neįmanoma. Visą ataskaitą galima parsisiųsti iš: http://ec.europa.eu/research/energy/gp/gp_pu/article_1100_en.htm

2. Skverbties į rinką perspektyvos. Europos energijos technologijų platformų vizijos

Nulinės emisijos iškastiniu kuru kūrenamų jėgainių ETP[16] nuomone, iki 2020 m. iškastiniu kuru kūrenamos jėgainės galės ekonomiškai ir veiksmingai surinkti į atmosferą išskiriamą CO2 arba galės įrengti CO2 surinkimo sistemas („parengtos surinkimui“). Taigi dėl elektros gamybos į atmosferą išskiriamas CO2 kiekis iki 2050 m. laipsniškai sumažės 60 % ir galutinai išryškės nulinės emisijos iškastinio kuro jėgainių svarba.

Biokuro ETP[17] nuomone, iki 2030 m. galima pasiekti, kad švarūs ir mažai CO2 išskiriantys biodegalai tenkintų iki ketvirtadalio viso ES kelių transporto degalų poreikio.

Fotoelektros ETP[18] tvirtina, kad 2010 m. galima pasiekti planuojamus 3 GW. Be to, iki 2030 m. fotoelektros gamybos kaina taps konkurencinga daugumoje elektros rinkos dalių. Veikiantys pajėgumai gali padidėti iki 200 GW Europos Sąjungoje ir iki 1000 GW pasaulyje, tokiu atveju elektra taptų prieinama daugiau kaip 100 milijonų šeimų, ypač kaimo vietovėse.

Vėjo energijos ETP[19] numato, kad 2030 m. vėjo jėgainės gamins 23 % Europos elektros, jų pajėgumai sieks 300 GW (tieks 965 TWh palyginti su 2005 m. 83 TWh).

Vandenilio ir kuro elementų ETP[20] numato, kad 2020 m. rinkoje įsitvirtins kuro elementai nešiojamiesiems įtaisams ir nešiojamiems elektros gamybos įtaisams. Stacionarūs kombinuoti šilumos ir elektros gamybos pajėgumai gali siekti iki 16 GW, o transporto sektoriuje atsiradusioje masinėje vandeniliu varomų transporto priemonių rinkoje metiniai pardavimai iki 2020 m. gali siekti apie 1,8 mln. vienetų.

Saulės šilumos ETP[21] nuomone, iki 2030 m. ši technologija aptarnaus net 50 % visų šildymo įrenginių, kuriems reikalinga ne aukštesnė kaip 250°C temperatūra. Bendri veikiantys pajėgumai gali siekti 200 GW (šilumos).

„Smartgrids“ ETP [22] žvilgsnį kreipia į būsimus elektros tinklus, kurių reikės, kad energetikos sistema galėtų patenkinti Europos ateities poreikius. Siekiant gauti naudos iš pažangių IRT, tinklai turi tapti lankstūs, prieinami, patikimi ir ekonomiški, juose turi būti taikomos naujausios technologijos, kad būtų užtikrintas jų sėkmingas veikimas, taip pat turi būti išlaikytos galimybės lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių.

[1] COM (2006) 105, 2006 m. kovo mėn.

[2] Remiantis PRIMES modelio pradiniu scenarijumi, kuriame atsižvelgiama į patvirtintą politiką, ir įprastiniu scenarijumi.

[3] COM (2007) 1, po 2007 m. sausio 10 d.

[4] COM (2007) 2, po 2007 m. sausio 10 d.

[5] Šeštosios pagrindų programos patariamosios grupės energetikos klausimais (AGE)

[6] Stern klimato kaitos ekonomikos apžvalga – UK HM Treasury: http://www.hm-treasury.gov.uk/independent_reviews/stern_review_economics_climate_change/sternreview_index.cfm

[7] TEA 2003 m. Pasaulio energetikos apžvalga.

[8] Europos vėjo energijos technologijų platforma (http://www.windplatform.eu/

[9] Europos fotoelektros technologijų platformahttp://ec.europa.eu/research/energy/nn/nn_rt/nn_rt_pv/article_1933_en.htm

[10] Euracoal (http://euracoal.be/newsite/overview.php)

[11] OECD apvalaus stalo diskusijos dėl darnios plėtros, 2006 m. birželio 30 d.

[12] Pavyzdžiui, ES pasaulinis energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondas (GEEREF)

[13] COM (2006) 502, 2006 m. rugsėjo 13 d.

[14] COM (2007) 1

[15] Kasmet skelbiama Europos Komisijos http://iri.jrc.es/do/home/portal/inicio

[16] http://www.zero-emissionplatform.eu/website/

[17] http://ec.europa.eu/research/energy/pdf/draft_vision_report_en.pdf

[18] http://ec.europa.eu/research/energy/nn/nn_rt/nn_rt_pv/article_1933_en.htm

[19] http://www.windplatform.eu/

[20] https://www.hfpeurope.org/

[21] http://www.esttp.org/cms/front_content.php

[22] http://www.smartgrids.eu