[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 19.12.2006

KOM(2006) 823 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

Valstybių narių tiesioginių mokesčių sistemų koordinavimas vidaus rinkoje

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Pagrindiniai koordinuotų mokesčių sistemų principai 4

2.1. Pagrindiniai principai 4

2.2. Diskriminacijos ir dvigubo apmokestinimo panaikinimas 5

2.3. Neapmokestinimo ir piktnaudžiavimo prevencija 6

2.4. Atitikties sąnaudų mažinimas ir procedūrų supaprastinimas 6

3. Koordinuotų sprendimų link 6

4. Išvada 8

1. ĮVADAS

Valstybės narės turi spręsti naujas problemas. Pagrindinis nacionalinių mokesčių sistemų tikslas yra užtikrinti pakankamą pajamų lygį viešosioms išlaidoms finansuoti. Verslo ir privačios veiklos globalizacija daro spaudimą mokesčių sistemų konkurencingumui. Pagal dabartinę Bendrijos teisę valstybės narės gali gana laisvai formuoti savo mokesčių sistemas, kad jomis pasiektų vidaus politikai keliamus uždavinius ir reikalavimus. Sąveika tarp skirtingų mokesčių sistemų kelia sunkumų vidaus rinkai. Mokesčių sistemos taip pat reiškia pagrindinius demokratiškus pasirinkimus, kaip tie fondai galėtų būti teisingai surenkami ir kaip turėtų būti paskirstytos pajamos. Tačiau dėl nacionalinių mokesčių taisyklių, parengtų vien tik arba pirmiausia atsižvelgiant į vidaus padėtį, gali atsirasti nenuosekli apmokestinimo tvarka, jas taikant tarpvalstybiniu mastu.

Tarpvalstybiniais atvejais individualus arba įmonių pelno mokesčių mokėtojas gali patirti diskriminaciją, dvigubą apmokestinimą arba papildomas atitikties sąnaudas[1]. Tai trukdo asmenims, norintiems dirbti arba investuoti kitose valstybėse narėse. Be to, tai kliudo tarpvalstybiniam bendrovių steigimuisi, veiklai ir investicijoms bei jas sulaiko nuo visapusiško pasinaudojimo vidaus rinka[2]. Šios problemos tik iš dalies išsprendžiamos vienašališkais valstybių narių veiksmais arba pasirašytomis dvišalėmis mokesčių sutartimis. Tarpvalstybinei veiklai ir investicijoms sudaromos mokesčių kliūtys, kaip ir per praėjusius keletą metų, toliau išlieka didelio bylinėjimosi objektu, kadangi mokesčių mokėtojai siekia ginčyti valstybių narių taisykles, remdamiesi Sutartyje nustatytomis laisvėmis[3].

Komisija mano, kad vienas sistemingas būdas išspręsti pagrindines įmonių pelno mokesčių mokėtojams daugiau nei vienoje valstybėje narėje kylančias mokesčių kliūtis yra tarptautinėms bendrovių grupėms sukurti bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę (BKĮPMB) jų veiklai visoje ES. Todėl Komisija paskelbė 2008 m. ketinanti pateikti išsamų siūlomą BKĮPMB teisės akto projektą. Tačiau taip pat išlieka tikslingesnių priemonių poreikis, siekiant per trumpą ir vidutinį laikotarpį išspręsti labiausiai rūpimas problemas. Be to, yra problemų, kurios išliks net jei bus įvesta BKĮPMB, pvz., kadangi BKĮPMB neapimtų individualių mokesčių mokėtojų ir nebūtinai būtų taikoma visiems įmonių pelno mokesčių mokėtojams ir (arba) valstybėms narėms, ir kadangi reikės išspręsti BKĮPMB ir kitų tiesioginių mokesčių sistemų aspektų sąveiką.

Todėl išlieka poreikis užtikrinti, kad nesuderintos nacionalinės mokesčių sistemos tinkamai veiktų kartu, kad būtų įveiktos pirmiau minėtos kliūtys ir užkirstas kelias valstybių narių mokesčių bazių erozijai Vis labiau aiškėja, kad dėl tiesioginių mokesčių sistemų koordinavimo stokos taip pat gali pasitaikyti netyčinio neapmokestinimo arba piktnaudžiavimo, taigi mokesčių pajamų erozijos atvejų, o tai trukdo valstybių narių gebėjimui valdyti veiksmingas ir subalansuotas mokesčių sistemas. Tai gali daryti poveikį tvariam valstybių narių socialinių modelių finansavimui[4].

Todėl šis Komunikatas yra skirtas nesuderintoms tiesioginių mokesčių sistemoms koordinuoti ir veiklai gerinti. Derinimo procese sukuriamas bendras Bendrijos teisės aktų rinkinys, kuris pakeičia nacionalinius įstatymus, o koordinavimas grindžiamas vidaus sistemomis, kad jos derėtų su Sutartimi ir viena su kita. Koordinavimo tikslas nėra pakeisti dabartines nacionalines mokesčių sistemas vienoda Bendrijos sistema, o užtikrinti, kad tokios nacionalinės sistemos galėtų nenutrūkstamai veikti kartu.

Kaip Komisija pabrėžė savo pranešime Hampton Court viršūnių susitikime, būtina nuodugniai siekti, kad dabartinės mokesčių sistemos ES veiktų geriau. Geresnis valstybių narių bendradarbiavimas ir geresnis jų taisyklių koordinavimas labai pagerins jų mokesčių sistemų veiklą. Valstybės narės turės geresnes galimybes pasiekti mokesčių politikos tikslus ir apsaugoti mokesčių bazę, užtikrindamos diskriminacijos ir dvigubo apmokestinimo panaikinimą asmenims ir įmonėms. Tokiu būdu mokesčių sistemos veiksmingiau prisidės prie sėkmingo vidaus rinkos veikimo, didesnio ekonomikos ir užimtumo augimo bei padidėjusio ES įmonių konkurencingumo pasauliniu mastu, ir atitiks atnaujintą Lisabonos strategiją[5].

2. PAGRINDINIAI KOORDINUOTų MOKESčIų SISTEMų PRINCIPAI

2.1. Pagrindiniai principai

Nuosekli ir koordinuota apmokestinimo tvarka reiškia:

- diskriminacijos ir dvigubo apmokestinimo panaikinimą;

- netyčinio neapmokestinimo ir piktnaudžiavimo prevenciją;

- atitikties sąnaudų, susijusių su priklausymu daugiau nei vienai mokesčių sistemai, mažinimą.

Koordinavimo iniciatyvos gali būti įvairių formų, nuo suderintų vienašalių valstybių narių veiksmų iki bendrų veiksmų Bendrijos priemonių forma. Kai kuriais atvejais gali užtekti valstybėms narėms vienašališkai įgyvendinti bendrai sutartus sprendimus, pvz., nacionalinių taisyklių pakeitimus, siekiant panaikinti diskriminaciją. Kitais atvejais vienašališki veiksmai gali būti nepakankami, ir gali prireikti dvišalių veiksmų taikant mokesčių sutarties nuostatas arba bendrų veiksmų taikant Bendrijos priemones. Tai ypač taikytina tuomet, kai dėl valstybių narių taisyklių neatitikimo pasitaiko dvigubo apmokestinimo arba netyčinio neapmokestinimo atvejų. Be to, siekiant apsaugoti valstybių narių mokesčių bazes, būtina geriau koordinuoti valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus tam tikrose srityse, ypač susijusiose su kovos su mokesčių vengimu priemonėmis.

Valstybėms narėms, ypač atsižvelgiant į per praėjusius keletą metų labai padidėjusį mokesčių mokėtojų bylinėjimąsi, svarbu užtikrinti, kad jų mokesčių taisyklės atitiktų Bendrijos teisės reikalavimus. Padėdamos valstybėms narėms panaikinti diskriminaciją, tokios iniciatyvos turėtų padėti užtikrinti atitikimą Sutarties įsipareigojimams ir sumažinti dėl bylinėjimosi galintį kilti trikdymą.

2.2. Diskriminacijos ir dvigubo apmokestinimo panaikinimas

Fiskalinės diskriminacijos panaikinimas yra vienas pagrindinių Bendrijos teisės reikalavimų. Valstybė narė tarpvalstybiniams atvejams gali taikyti skirtingas nei vidaus atvejams sąlygas tik tuomet, jeigu tai grindžiama skirtingomis mokesčių mokėtojų aplinkybėmis. Bėgant metams tapo aišku, kad Sutarčiai prieštarauja daugelis valstybių narių taisyklių aspektų, įskaitant taisykles dėl pajamų apmokestinimo (pvz., persikėlimo mokesčiai), dividendų apmokestinimo (pvz., išskaičiuojamieji mokesčiai), bendrovių grupės apmokestinimo (pvz., nepakankama tarptautinė nuostolių užskaita), filialų apmokestinimo ir kovos su mokesčių vengimu taisykles. Tačiau nepaisant gausios Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktikos, ne visuomet yra lengva suprasti, kaip bendrai apibūdintos Sutarties laisvės yra taikomos sudėtingoje mokesčių teisės srityje. Didelė dalis praktikos yra nauja, toliau plėtojama ir paprastai susijusi su konkrečiomis atskirų valstybių narių mokesčių nuostatomis. Mokesčių mokėtojams, mokesčių administracijoms ir nacionaliniams teismams ne visuomet yra lengva suprasti visą sprendimų reikšmę arba juos įvertinti platesniame kontekste.

Komisijos nuomone būtina parengti iš Teismo praktikos kylančių principų ir jų taikymo pagrindinėms tiesioginio apmokestinimo sritims gaires. Tokiomis gairėmis bus paskatintas didesnis mokesčių mokėtojų, mokesčių administracijų ir nacionalinių teismų teisinis tikrumas.

Tačiau tai tik pradžia. Būtina rasti sprendimus, kuriais bus užtikrinta nuosekli tarpvalstybinė apmokestinimo tvarka. Patirtis parodė, kad ne visuomet vienašališkomis priemonėmis įmanoma nuosekliai arba optimaliai įgyvendinti įsipareigojimą nediskriminuoti. Kai kuriais atvejais valstybės narės vienašališkai panaikino nacionalines mokesčių lengvatas arba tarpvalstybiniams atvejams taikomus reikalavimus išplėtė vidaus atvejams tomis aplinkybėmis, kuriomis tai nebuvo pageidautina mokesčių politikos atžvilgiu. Tai prieštarauja vidaus rinkos interesams ir mažina valstybių narių ekonomikos konkurencingumą[6]. Komisija siūlo pristatyti keletą iniciatyvų, kuriomis ji siekia padėti valstybėms narėms rasti koordinuotus sprendimus, kurie joms leistų pasiekti jų mokesčių politikos tikslus ir atitiktų Bendrijos teisės reikalavimus.

Dvigubo apmokestinimo panaikinimas vidaus rinkoje aiškiai išdėstytas EB sutarties 293 straipsnyje. Tarptautinis dvigubas apmokestinimas yra pagrindinė kliūtis tarpvalstybinei veiklai ir investicijoms ES. Todėl jo panaikinimas yra pagrindinis bet kurio koordinuoto sprendimo tikslas ir principas. Tarptautinis dvigubas apmokestinimas paprastai atsiranda dėl mokesčių mokėtojo priklausymo daugiau nei vienai mokesčių jurisdikcijai. Tai klasikinis kliūties vidaus rinkai pavyzdys. Ši kliūtis atsiranda dėl koordinavimo tarp nacionalinių mokesčių sistemų stokos ir gali būti išspęsta tik valstybėms narėms bendradarbiaujant.

2.3. Neapmokestinimo ir piktnaudžiavimo prevencija

Dėl mokesčių sistemų suderinamumo spragų, atsirandančių dėl koordinavimo stokos, taip pat gali kilti netyčinio neapmokestinimo atvejų ir susidaryti sąlygos piktnaudžiavimui. Neapmokestinimas ir piktnaudžiavimas yra taip pat žalingi vidaus rinkos interesams, kadangi jie iškreipia valstybių narių mokesčių sistemų sąžiningumą ir pusiausvyrą. Šią problemą taip pat galima spręsti geriau koordinuojant valstybių narių taisykles ir pagerinus bendradarbiavimą užtikrinant jų taikymą. Tai bus Komisijos iniciatyvų esmė, ir Komisija siūlo artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į atitinkamą ETT praktikos pažangą, šią sritį kartu su valstybėmis narėmis ištirti darbo grupėje.

2.4. Atitikties sąnaudų mažinimas ir procedūrų supaprastinimas

Įvairių mokesčių sistemų egzistavimas reiškia įvairius atitikties reikalavimus. Poreikis išvaduoti tarptautines bendroves nuo būtinybės atitikti iki 25 valstybių narių sistemas, kartu su sandorių kainodaros taisyklėmis, pagal kurias joms paskirstoma mokesčių bazė, buvo pagrindinis veiksnys Komisijai priimant sprendimą kurti bendrovėms taikomą BKĮPMB. Be to, Komisija Jungtinio sandorių kainodaros forumo atliktu darbu siekė išnagrinėti, kokiu mastu būtų įmanoma sumažinti sandorių kainodaros atitikimo naštą. Pageidautina plačiau ištirti, kaip būtų galima mokesčių mokėtojams, įskaitant MVĮ ir asmenis, sumažinti tarpvalstybinės atitikties sąnaudas ir supaprastinti procedūras, visų pirma pagerinus valstybių narių administracijų bendradarbiavimą.

3. KOORDINUOTų SPRENDIMų LINK

Komisija mano, kad pirmiau minėtų tikslų galima dažnai geriausiai pasiekti (o kartais pasiekti tik tuomet), kai valstybės narės bendradarbiauja. Šiandien Komisija paskelbė du komunikatus konkrečiose srityse, kuriose jos manymu būtini suderinti veiksmai.

Pirmasis komunikatas yra susijęs su persikėlimo mokesčių sritimi. Persikėlimo mokesčių sritis, apimanti mokesčius, taikomus turto perkėlimui į kitą jurisdikciją, rodo poreikį tinkamai koordinuoti valstybių narių mokesčių taisykles, kurį galėtų sustiprinti veiksmingas bendradarbiavimas užtikrinant jų taikymą. Iš nediskriminavimo principo, kaip jis aiškinamas ETT praktikoje, išplaukia, kad tarpvalstybiniams atvejams negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei panašiems vidaus atvejams. Persikėlimo mokesčių atveju ETT atmetė galimybę tiesiogiai surinkti tokius mokesčius už nerealizuotą pelną tarpvalstybiniais atvejais, jeigu toks apmokestinimas netaikomas panašiais vidaus atvejais[7]. Be to, ETT priėmė sprendimą, kad mokesčių negalima atidėti dėl tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, banko garantijos reikalavimo arba mokesčių atstovo paskyrimo. Tačiau be tinkamo koordinavimo ir veiksmingo bendradarbiavimo užtikrinant jų taikymą, egzistuoja pavojus, kad bet koks pelnas, realizuotas disponuojant turtu, nebus apmokestinamas arba bus dvigubai apmokestinamas dėl mokesčių teisių, nustatytų vidaus ir dvišalių mokesčių sutarčių nuostatose, neatitikimo arba kadangi trūksta reikiamos informacijos arba surinkimo priemonių, kad būtų galima tinkamai užtikrinti su mokesčiais susijusios skolos išieškojimą. Komunikate dėl persikėlimo mokesčių Komisija pateikė keletą konkrečių pasiūlymų, kaip valstybės narės gali geriau koordinuoti savo taisykles šioje srityje, kad panaikintų neteisėtą diskriminaciją ir išvengtų dvigubo apmokestinimo arba dvigubo neapmokestinimo. Be to, ji nustatė tam tikras sritis, kuriose būtina išsamiau padirbėti. Šis komunikatas svarbus įmonių pelno ir individualiems mokesčių mokėtojams.

Antrasis komunikatas yra susijęs su tarptautine nuostolių užskaita bendrovėms ir bendrovių grupėms. Nesant tokios užskaitos, kyla pavojus, kad grupės bendrovių arba skirtingų bendrovės skyrių pelnas ir nuostoliai įstrigs skirtingose jurisdikcijose ir todėl grupė arba bendrovė mokės mokesčius, apskaičiuotus pagal sumą, kuri viršija jos rezultatus visoje ES. Tai akivaizdžiai trukdo tarpvalstybiniam verslui ir mažina ES bendrovių ir grupių konkurencingumą. Jei būtų priimta BKĮPMB, ji išsamiai ES mastu konsoliduotų šio režimo apimamų grupių rezultatus. Komunikatu siekiama skubiau koordinuoti valstybių narių taisykles. Jis paremtas naujausia ETT praktika, ypač ETT sprendimu Marks & Spencer byloje, ir skatina minimalius tarptautinės nuostolių užskaitos standartus, įskaitant pavaldžiųjų bendrovių nuostolių užskaitą pagrindinės bendrovės lygiu.

Neabejotinai svarbus valstybių narių bendradarbiavimas tokiose srityse, kaip nurodytos pirmiau, kuriose dėl valstybių narių sistemų neatitikimo kyla dvigubas apmokestinimas arba dvigubas neapmokestinimas. Tačiau net tais atvejais, kuomet valstybės narės gali sprendimus įgyvendinti vienašališkomis priemonėmis, geriau siekti bendrų sprendimų. Komisija mano, kad tokiai sričiai priklauso kovos su mokesčių vengimu taisyklės, tokios kaip Kontroliuojamų užsienio bendrovių (KUB)[8] taisyklės. Kaip parodė naujausia Teismo praktika, tai delikati sritis, kurioje būtina atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp veiksmingos kovos su piktnaudžiavimu ES svarbos ir poreikio vengti neproporcingų tarpvalstybinės veiklos apribojimų, prieštaraujančių Bendrijos teisei. Be to, siekiant apsaugoti valstybių narių mokesčių bazes, būtina skubiai imtis veiksmų ir geriau koordinuoti tokių taisyklių taikymą trečiųjų šalių atžvilgiu.

Ateinančiais metais Komisija planuoja paskelbti dar vieną komunikatą dėl kovos su piktnaudžiavimu taisyklių. Kaip paaiškinta pirmiau, šioje srityje būtina skubiai rasti subalansuotus sprendimus, kurie patenkintų valstybių narių poreikius ir atitiktų Bendrijos teisės reikalavimus.

Be to, gali atsirasti neatitikimų, pavyzdžiui, dėl valstybių narių skolos ir nuosavybės vertybinių popierių vertinimo. Viena valstybė narė gali sandorį laikyti kapitalo įnašu, o ne paskola, ir todėl iš kapitalo gaunamų pajamų nelaikyti apmokestinamomis, o kita valstybė narė gali paskolą laikyti skola ir leisti mokamas palūkanas atskaityti iš bendrovės, kuri moka palūkanas. Todėl vienoje valstybėje narėje atskaičiuoti mokesčiai gali būti kitoje valstybėje narėje tinkamai neapmokestinami. Kita sritis yra susijusi su mišrių bendrovių naudojimu, t. y. bendrovių, kurias viena valstybė narė laiko korporacine organizacija (mokesčių atžvilgiu neskaidria bendrove), o kita valstybė narė – nekorporacine (mokesčių atžvilgiu skaidria bendrove). Dėl šio skirtingo valstybių narių vertinimo gali būti taikomos dvigubos lengvatos arba dvigubas atskaitymas. Be to, Komisija aktyviai svarsto iniciatyvų poreikį kitose srityse, tokiose kaip išskaičiuojamieji mokesčiai, filialų apmokestinimas ir paveldėjimo mokesčiai. Kartu su valstybėmis narėmis, rinkos operatoriais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis ji siekia tam tikrais atvejais išnagrinėti kitas sritis, kuriose egzistuoja konkretus tokių iniciatyvų poreikis.

Komisija mano, kad be tokių konkrečių iniciatyvų, dėl geresnio valstybių narių mokesčių sistemų koordinavimo iškyla poreikis rasti bendresnį sprendimą mokesčių mokėtojams, kurie dėl mokesčių teisių prieštaravimo yra dvigubai apmokestinami. Arbitražo konvencija, kurios veikimą Komisija yra įsipareigojusi pagerinti, yra taikoma tik ginčams, susijusiems su sandorių kainodara. Komisija siūlo su valstybėmis narėmis išnagrinėti veiksmingo ir apibendrinto privalomo ginčų sprendimo mechanizmo galimybę, siekiant daugiausia spręsti tarptautinio dvigubo apmokestinimo ES problemas. Toks mechanizmas būtų labai naudingas mokesčių mokėtojams tarpvalstybiniais atvejais, ypač asmenims ir MVĮ.

4. IšVADA

Tinkamas valstybių narių veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas gali sudaryti galimybę pasiekti savo mokesčių politikos tikslus ir apsaugoti mokesčių bazes, užtikrinant diskriminacijos ir dvigubo apmokestinimo panaikinimą bei sumažinant atitikties sąnaudas. Tokiu būdu mokesčių sistemos geriau prisidės prie sėkmingo vidaus rinkos veikimo ir padės stiprinti ES įmonių konkurencingumą pasauliniu mastu, bei atitiks atnaujintą Lisabonos strategiją.

Komisija yra pasiruošusi padėti valstybėms narėms parengti šiame komunikate apibrėžtus koordinuotų sprendimų principus ir pagerinti praktinį pasirengimą administraciniam bendradarbiavimui. Konkrečiai ji siūlo parengti keletą iniciatyvų, taikomų pagrindinėms tiesioginio apmokestinimo sritims, pvz., pirmiau aprašytosioms, kartu parengiant bendresnio pobūdžio iniciatyvą, skirtą užtikrinti veiksmingą tarptautinio dvigubo apmokestinimo panaikinimą ES.

Šių iniciatyvų sėkmė priklausys nuo valstybių narių noro bendradarbiauti ir investuoti į koordinuotus sprendimus. Neveikimas galėtų tik toliau pakenkti valstybių narių gebėjimui apsaugoti savo mokesčių pajamas ir sukeltų tolesnį bylinėjimąsi dėl atskirų nuostatų. Todėl Komisija ragina valstybes nares išnagrinėti šiandien pristatytuose dokumentuose (šiame komunikate ir dviejuose komunikatuose dėl tarptautinių nuostolių ir persikėlimo mokesčių) pateiktus pasiūlymus bei su ja bendradarbiauti, siekiant greitai ir veiksmingai išspręsti juose keliamas problemas.

Ši iniciatyva yra parengta taip, kad duotų tiesioginę naudą visiems mokesčių mokėtojams tarpvalstybiniais atvejais, ir kartu su kitomis jau pradėtomis iniciatyvomis, visų pirma BKĮPMB kūrimo darbu, ji padeda baigti kurti vidaus rinką. Komisija ragina valstybes nares, rinkos operatorius ir ES institucijas pasinaudoti šios iniciatyvos siūlomomis perspektyvomis.

Komisija ragina Tarybą, Europos Parlamentą ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą pateikti savo nuomonę dėl šio komunikato.

[1] Pagrindinės bendrovės mokestinės kliūtys tarpvalstybinei ekonominei veiklai vidaus rinkoje yra aprašytos studijoje Bendrovių apmokestinimas vidaus rinkoje (SEC(2001)1681, 2001 10 23, III dalis, p. 223–305).

[2] Išsamioje ekonomikos studijoje (SEC [2001]1681, pridėtoje prie Komunikato Link vidaus rinkos be mokestinių kliūčių, COM [2001] 582) Komisija nustatė daug mokestinių kliūčių tarpvalstybinei prekybai vidaus rinkoje ir kai kuriuos veiksmus, kurių būtų galima imtis joms pašalinti. Finansinių paslaugų srityje kitas mokestines kliūtis taip pat nustatė FISCO ekspertų grupė (žr. Komunikatą „Kliringas ir atsiskaitymai Europos Sąjungoje – būsimos priemonės“, COM [2004]312), kuri pataria pašalinti mokestinio suderinamumo kliūtis tarpvalstybinių vertybinių popierių sandorių kliringui ir atsiskaitymui ES.

[3] Esamos nacionalinės mokesčių politikos ribos integruotoje vidaus rinkoje buvo nustatytos įvairiuose Europos Teisingumo Teismo sprendimuose (˛r. tik 2006 m. Teismo sprendimus bylose C-520/04 Turpeinen , C-196/04 Cadbury Schweppes , C-386/04 Centro di Musicologia Stauffer , C-290/04 Scorpio , C-346/04 Conijn , C-152/03 Ritter-Coulais , C-471/04 Keller Holding ir C-265/04 Bouanich ).

[4] COM(2005) 525 galutinis, 2005 11 3, Europos vertybės globalizuotame pasaulyje: Komisijos įnašas į spalio mėnesio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą.

[5] COM(2005) 532 galutinis, 2005 11 25, Mokesčių ir muitų politikos vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategiją.

[6] ˇr. 2006 m. bir˛elio 29 d. generalinio advokato Geelhoed’o išvados byloje C-524/04 Test Claimants in the Thin Cap Group Litigation prieš Valstybinių mokesčių valdybą §68: „Toks teisės aktų taikymas atvejams, kurie visiškai neatitinka jų loginio pagrindo, grynai formalistiniais tikslais ir sukeliantis didelę papildomą administracinę naštą nacionalinėms bendrovėms bei mokesčių institucijoms yra gana beprasmis ir iš tiesų duoda priešingus ekonominio veiksmingumo rezultatus. Todėl jis yra žalingas vidaus rinkai“.

[7] Byla C-9/02 Hughes de Lasteyrie du Saillant prieš Ministčre de l'économie, des Finances et de l'Industrie, OL C 94, 2004 4 17, p. 5.

[8] Pagrindinis Kontroliuojamų užsienio bendrovių taisyklių tikslas yra užkirsti kelią šalyje įsisteigusioms bendrovėms vengti šalies mokesčių, pajamas nukreipiant į pavaldžiąsias bendroves šalyse, kuriose taikomi (žymiai) mažesni mokesčiai. Paprastai Kontroliuojamų užsienio bendrovių taisyklės numato, kad kontroliuojamos užsienio pavaldžiosios bendrovės uždirbtos pajamos gali būti priskiriamos jos pagrindinei šalyje įsisteigusiai bendrovei, apmokestinant pastarąją, taip pat, kaip ir jos pačios pelną.