[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 15.12.2006

KOM(2006) 806 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Dvimetė ataskaita apie specialiąją paramos sistemą tradiciniams AKR bananų tiekėjams

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Dvimetė ataskaita apie specialiąją paramos sistemą tradiciniams AKR bananų tiekėjams

ĮVADAS

Tradiciškai bananų importas į Europos bendriją buvo reglamentuojamas kvotų sistema, akivaizdžiai palankesnes sąlygas sudarant iš Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR šalių) importuojamiems bananams. Dešimtajame dešimtmetyje ir šio dešimtmečio pradžioje šiuo klausimu kilo keletas ginčų. Todėl kvotų sistema buvo keičiama (1998 ir 2001 m.), o galiausiai 2006 m. sausio 1 d. ją pakeitė išimtinė tarifinė sistema.

1999 m. buvo pradėta įgyvendinti pagal atskirtą biudžeto eilutę finansuojama specialioji paramos sistema (SPS), kad dvylikai tradicinių AKR bananų tiekėjų būtų lengviau prisiderinti prie prekybos tvarkos pakeitimų. Toliau nurodytos penkios Afrikos ir septynios Karibų baseino šalys buvo tradiciniai tiekėjai, taigi ir pagalbos gavėjai pagal SPS:

Belizas, Kamerūnas, Žaliasis Kyšulys, Dominika, Grenada, Dramblio Kaulo Krantas, Jamaika, Madagaskaras, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Somalis ir Surinamas

Pagal šią sistemą teikiama techninė ir finansinė parama atitinkamų šalių pateiktiems konkretiems projektams remiantis ilgalaike strategija, kuri anksčiau buvo sutarta su Komisija ir jos patvirtinta. Atskirai šaliai skirtinos lėšos apskaičiuojamos kasmet atsižvelgiant į du kriterijus, būtent: nustatytą konkurencingumo trūkumą, palyginti su trečiųjų šalių tiekėjais, ir bananų auginimo svarbą atitinkamos AKR šalies ekonomikai. Metinis biudžetas palaipsniui sumažėjo nuo 44,5 mln. EUR 1999 m. iki 30,7 mln. EUR 2006 m. 1999–2003 m. lėšos buvo skirstomos taip, kad daugiau paramos gautų šalys, kuriose konkurencingumo trūkumas didesnis arba kurių viso BVP bananų sektoriaus dalis yra didesnė. Nuo 2004 m. apskaičiuojant nacionalinę paramą turi būti taikomas ne didesnis kaip 15 % sumažinimas, ši norma yra mažesnė konkurencingumą padidinusioms šalims.

TEISINIS PAGRINDAS

1999 m. balandžio 22 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 856/1999[1], nustatantį specialiąją paramos sistemą tradiciniams AKR bananų tiekėjams. 1999 m. liepos 22 d. Komisija priėmė Reglamentą Nr. 1609/1999[2], nustatantį išsamias minėto reglamento įgyvendinimo taisykles.

Apskritai schema siekiama padidinti tradicinės AKR šalių bananų produkcijos konkurencingumą arba, jei tai nėra įmanoma, remti realizuojamos produkcijos asortimento išplėtimą. Taigi, šio tikslo siekiama finansuojant projektus, kurie skirti:

- produktyvumui didinti,

- kokybei gerinti,

- auginimo ir realizavimo metodams su Bendrijos kokybės reikalavimais suderinti,

- augintojų organizacijoms, siekiančioms gerinti rinkodarą ir diegti aplinkai nežalingus auginimo metodus, įskaitant sąžiningą prekybą bananais, steigti,

- rinkodaros strategijoms kurti, kad būtų laikomasi rinkos reikalavimų EB bendrai organizuojant bananų rinką,

- bananų augintojams padėti kuriant aplinkai nežalingus auginimo metodus, įskaitant sąžiningą prekybą bananais,

- realizuojamo asortimento išplėtimui, kai konkurencingumas bananų sektoriuje nėra subalansuotas, remti.

2005 ir 2006 m. biudžeto eilutę sudarė atitinkamai 34,5 mln. EUR ir 30,7 mln. EUR. Atitinkami Komisijos sprendimai dėl turimų lėšų sumų nustatymo (atskiroms šalims) 2005 ir 2006 m. buvo priimti 2005 m. balandžio 29 d.[3] ir 2006 m. kovo 31 d.[4] Šaliai skiriamos lėšos yra apskaičiuojamos pagal du kriterijus: konkurencingumo trūkumą, palyginus kiekvieną AKR šalį su trečiųjų šalių tiekėjais, ir sektoriaus svarbą kiekvienos pagalbą gaunančios šalies ekonomikai. Pirmojo kriterijaus atžvilgiu, 7 skirsnyje nurodytame vertinime prieita prie išvados, kad CIF kainomis grindžiamas konkurencingumo vertinimo metodas turi trūkumų, nes jis gali visapusiškai neatspindėti AKR šalių ir didžiausio palankumo statuso (DPS) tiekėjų konkurencingumo skirtumo.

Tarybos reglamento 9 straipsnyje teigiama, kad „Iki 2000 m. gruodžio 31 d., o po to kas antri metai Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip veikia šis reglamentas, o prireikus ir pasiūlymus“ . Ši ataskaita apima 2005 ir 2006 metus. Ankstesnė ataskaita, kuri apėmė 2003 ir 2004 metus, buvo paskelbta 2004 m. gruodžio 21 d.[5]

INFORMACIJA APIE RINKą

EB, kurioje 2005 m. buvo suvartotos 4 371 324 tonos bananų, iš kurių 3 722 949 tonos buvo importuotos, o 648 375 tonos – išaugintos viduje, yra antroji pagal dydį importo rinka pasaulyje po JAV (3 824 409 tonos). Beveik visi 2005 m. į JAV importuoti bananai buvo Pietų Amerikos kilmės (AKR šalių bananai sudaro tik 4 437 tonų arba 0,12 % viso importo).

Priešingai, EB turi tris skirtingas tiekėjų grupes: Pietų Ameriką, AKR šalis ir EB augintojus. 2005 m. Pietų Amerikos dalis sudarė 79,5 % viso importo į EB, o likusieji 20,5 % buvo AKR šalių dalis. Pagrindiniai EB rinkos tiekėjai iš Pietų Amerikos 2005 m. buvo Ekvadoras, Kolumbija ir Kosta Rika, atitinkamai į EB eksportavę 1 059 245, 878 229 ir 623 468 tonų. Tuo pačiu laikotarpiu pagrindiniai Bendrijos AKR tiekėjai buvo: Kamerūnas, Dramblio Kaulo Krantas ir Dominikos Respublika, eksportavusios atitinkamai 253 349, 183 397 ir 144 683 tonų.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. EB pakeitė savo importo režimą. Pirmąjį 2006 m. pusmetį visų (Pietų Amerikos, AKR šalių ir EB) bananų kainos, palyginti su 2005 m. buvo mažesnės, bet panašios į 2004 m. kainas.

EB PREKYBOS REžIMAS

Nuo 2006 m. sausio 1 d. EB taiko naująjį bananų importo režimą, kurį sudaro 176 EUR/t DPS tarifas ir 775 000 tonų nulinio muito tarifinė kvota AKR kilmės bananams. Naujuoju režimu įvykdomas EB įsipareigojimas nuo 2006 m. pakeisti ankstesnę kvotų sistemą išimtinai tarifiniu režimu. Juo taip pat atsižvelgiama ir į du 2005 m. arbitražo sprendimus dėl EK pasiūlyto tarifo dydžio, kurie buvo priimti po specialios PPO arbitražo procedūros, numatytos Kotonu susitarimo priedo leidžiančioje nukrypti nuostatoje.

EB įsipareigojo atidžiai stebėti naujojo režimo poveikį importui iš įvairių šalių, siekdama užtikrinti, kad galimybės patekti į rinką išliktų tokios pačios kaip ankstesnio režimo taikymo metu.

AKR tiekėjų atžvilgiu, paskutinis prekybos bananais režimas bus grindžiamas ekonominės partnerystės susitarimais (EPS), dėl kurių šiuo metu derasi EB ir AKR šalys, ir kurie, kaip planuojama, įsigalios 2008 m. sausio 1 d.

FINANSINIAI SPRENDIMAI

Biudžeto eilutė 2005 metais

2005 m. lapkričio mėn. EPF komitetas patvirtino visų dvylikos pagalbos gavėjų pateiktus pasiūlymus dėl finansavimo. Tuo remdamasi, 2005 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė atitinkamus finansinius sprendimus, o 2006 m. pirmame pusmetyje buvo pasirašyti visi finansiniai susitarimai. Bendra suma pagal visus finansinius susitarimus yra 34,5 mln. EUR, kuri yra 7,5 % mažesnė, palyginti su 2004 m. biudžeto rezultatais.

Pagal sutartas programas 48 % lėšų skirtos šešių šalių bananų eksporto sektoriaus konkurencingumui didinti. Apie 52 % lėšų skirtos aštuonių AKR šalių bananų produkcijos asortimentui plėsti. 1 priede pateikiama išsami lėšų paskirstymo pagal du pagrindinius schemos tikslus apžvalga.

Biudžeto eilutė 2006 metais

2006 m. spalio mėn. EPF komitetas patvirtino visų dvylikos šalių pateiktus pasiūlymus dėl finansavimo. Tuo remdamasi, 2006 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė atitinkamus finansinius sprendimus. Tikimasi, kad visi finansavimo susitarimai bus pasirašyti pirmąjį 2007 m. pusmetį. Bendra suma pagal visus šiuos finansinius susitarimus yra 30,7mln. EUR, kuri yra 11 % mažesnė, palyginti su 2005 m. biudžetu.

Pagal sutartas programas 39 % lėšų skiriamos penkių AKP šalių bananų eksporto sektoriaus konkurencingumui didinti. Apie 61 % lėšų skirti devynių AKR šalių pagalbos gavėjų produkcijos asortimentui plėsti. 1 priede pateikiama išsami lėšų paskirstymo pagal du pagrindinius Tarybos reglamento (EB) Nr. 856/1999 tikslus apžvalga. 1 schemoje pateikiama pagal nustatytus tikslus paskirstytų lėšų apžvalga pagal metus, o 2 schemoje – pagal konkrečias šalis.

ĮGYVENDINIMAS

Bendri programų administravimo rezultatai

Naujų finansinių taisyklių įvedimas turėjo didžiulį poveikį visų pagal biudžeto eilutę finansuojamų programų vykdymo tvarkai. Daugelis pagal šiuos reikalavimus būtinų pritaikymų 2005–2006 m. buvo baigti. Šie pritaikymai apėmė daugelio iki 2003 m. patvirtintų programų terminų pratęsimą 24 mėnesiais.

Remiantis 2004 m. pirmojo patikrinimo pagal Finansinio reglamento 164 straipsnį rezultatais dešimtyje šalių programos buvo pradėtos administruoti iš dalies decentralizuotai, o likusiose dviejose šalyse programos turėjo būti įgyvendinamos administruojant centralizuotai. Šie reikalavimai buvo priimti pagal 2003, 2004, 2005 m. biudžetus patvirtintoms programoms ir 2006 m. pasiūlytai programai, išskyrus Belizą, kuriame programos bus pradėtos administruoti iš dalies decentralizuotai. Komisija rengia visas sutartis ir vykdo visus mokėjimus, skirtus programoms, įgyvendinamoms administruojant centralizuotai (Belize, Grenadoje, Suriname, Kamerūne ir Somalyje). Dalį programų, įgyvendinamų administruojant iš dalies decentralizuotai (Jamaikoje, Dominikoje, Sent Lusijoje, Sent Vinsente ir Grenadinuose, Žaliajame Kyšulyje, Dramblio Kaulo Krante ir Madagaskare), pagal programos sąmatą vykdo finansiniame susitarime nurodyta sutartį sudaranti institucija. Komisija tvirtina programos sąmatą ir kontroliuoja ex-ante >50 000 EUR sutarčių sudarymo procedūrą ir ex-post <50 000 EUR sutarčių sudarymo procedūrą. Pagal programos sąmatą decentralizuotai atliekami mokėjimai, skirti veiklos sąnaudoms ir mažo biudžeto sutartims, neviršijančioms toliau nurodytų ribų:

Darbai | Tiekimas | Paslaugos | Dotacijos |

< 300 000 EUR | < 150 000 EUR | < 200 000 EUR | ≤ 100 000 EUR |

Kalbant apie į programos sąmatą neįtrauktas sutartis, Komisija kontroliuoja ex-ante >50 000 EUR sutarčių sudarymo procedūrą ir ex-post <50 000 EUR sutarčių sudarymo procedūrą ir atlieka mokėjimus.

2005 m. atsakomybė už visų pagalbą gaunančių AKR šalių programas teko atitinkamoms delegacijoms. 2005 m. rugpjūčio mėn. baigtas patikrinimas labai padidino vykdomų programų kiekį (pasirašytos sutartys) ir pagerino kokybę. Programas įgyvendina Jamaikos (Jamaikos ir Belizo), Barbadoso (Dominikos, Sent Lusijos, Sent Vinsento ir Grenadinų bei Grenados), Dramblio Kaulo Kranto, Kamerūno, Kenijos (Somalio) ir Madagaskaro delegacijos, o taip pat biurai Suriname ir Žaliajame Kyšulyje.

Konkurencingumo didinimas

Projektai, skirti bananų eksportuotojų konkurencingumui didinti, buvo tęsiami tose penkiose šalyse, kuriose šis tikslas buvo remiamas ir 2002–2004 m. Šios 2005–2006 m. programos apima:

- Belizo, Kamerūno, Jamaikos ir Surinamo plantacijų atkūrimą. Jamaikos plantacijos labai nukentėjo nuo 2004 ir 2005 m. uraganų. Belize, Jamaikoje ir Suriname pradedamos auginti naujos ligoms, kaip antai bananiniam rutulgrybiui (angl. Black Sigatoka, sukėlėjas Mycosphaerella fijiensis) atsparesnės bananų veislės.

- Investicijas siekiant gauti arba išlaikyti EUREGAP ir (arba) ISO 14001 kokybės sertifikatą Belize, Kamerūne, Dramblio Kaulo Krante, Jamaikoje ir Suriname. Šiuos kokybės standartus taiko didžiausi Europos mažmenininkai.

- Bananų tvarkymą, pakavimą ir laikymą Kamerūne, Dramblio Kaulo Krante ir Suriname.

- Socialines plantacijų infrastruktūras ir plantacijų darbuotojams skirtus socialinius mikroprojektus Kamerūne ir Dramblio Kaulo Krante.

- Techninę pagalbą Belizui, Kamerūnui ir Jamaikai, daugiausia dėmesio skiriant kaimo plėtrai ir institucijų stiprinimui.

Pagal SPS 2005 m. Sent Lusija paprašė 30 % jai skirtų lėšų panaudoti mokymui ir techninei pagalbai likusiai bananų eksporto sektoriaus daliai remti. Nors bananų eksportuotojų konkurencingumą remiančioms programoms buvo skirta beveik 50 % 2005 m. lėšų, 2006 m. jų buvo skirta mažiau – 39 % – šie skaičiai panašūs į laikotarpio po 2000 m. procentus (žr. 1 priedą). Šį tikslą remiančios penkios šalys 2003–2006 m. galėjo išlaikyti arba padidinti į EB eksportuojamų bananų kiekį.

[pic]

Produkcijos asortimento išplėtimas

2005 ir 2006 m. septynios šalys (Žaliasis Kyšulys, Dominika, Grenada, Madagaskaras, Somalis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai) programos tikslu pasirinko asortimento išplėtimo rėmimą. 1990–2000 m. šių šalių bananų eksportas buvo nutrauktas arba labai sumažėjo. 2003–2006 m. nė viena iš jų nesugebėjo atgaivinti savo rinkos. Planuojami veiksmai apima daug ekonomikos sektorių ir investicijų rūšių, tačiau jais visais siekiama suteikti (buvusiems) bananus auginusiems ūkininkams ir darbuotojams galimybę turėti alternatyvius pajamų šaltinius. Beje, programos trunka ilgiau, paprastai ketverius – penkerius metus, nes visapusiškam jų poveikiui pasiekti reikia daugiau laiko. 2005–2006 m. programos apima:

- Profesinį mokymą, įskaitant suaugusiųjų raštingumo didinimą, siekiant gerinti bananus auginusių ūkininkų ir darbuotojų galimybes įsidarbinti paslaugų sektoriuje rytų Karibų baseino šalyse.

- Žemės ūkio veiklos įvairinimą siekiant į Madagaskaro vidaus rinką, turizmo pramonę bei rytų Karibų baseino šalių vietos rinkas orientuotos sodininkystės kūrimo. Jamaikoje buvusiems bananų eksportuotojams padedama plėsti vietos rinkai skirtos bananų ir plantanų produkcijos asortimentą (Jamaikoje per metus suvartojama apie 100 000 tonų šviežių ir perdirbtų bananų bei plantanų). Žemės ūkio veiklos įvairinimas apima Žemės ūkio ministerijos teikiamų žemės ūkio vystymo paslaugų gerinimą.

- Bendras rytų Karibų baseino šalių turizmo ir (arba) privataus sektoriaus stiprinimas.

- Kaimo plėtra Belizo, Žaliojo Kyšulio, Jamaikos ir Somalio vietovėse, kuriose tradiciškai auginami bananai (įskaitant investicijas į mažus drėkinimo projektus).

- Techninė pagalba ir institucinė parama visose septyniose šalyse.

[pic]

Įsipareigojimai ir išmokos

Apskirtai tebevėluojama įgyvendinti programas. Tik 48 % visų skirtų lėšų buvo paskirta darbų, tiekimo, paslaugų arba dotacijų sutartims ir tik 35% lėšų buvo išmokėta. Todėl pagal 1999–2005 m. patvirtintas programas apie 150 mln. EUR lieka sutartims sudaryti (RAC) ir apie 186 mln. EUR išmokėtinų (RAL).

[pic]

2 lentelėje rodomi pokyčiai paskirstant lėšas.

[pic]

2006 m. skirtos lėšos įtrauktos į 2 lentelę, bet kol finansiniai susitarimai dar nepasirašyti, šios lėšos neatsispindi tarpinėse sumose. Ypač užsitęsė programos, patvirtintos 2003 m. priėmus Finansinį reglamentą.

[pic]

Finansinė padėtis pagal šalį, kaip nurodyta 3 lentelėje, labai skiriasi, pavyzdžiui, Somaliui beveik visos lėšos skirtos sutartims, o Madagaskaro ir Žaliojo Kyšulio atžvilgiu vos ¼. Visas rytų Karibų baseino šalims patvirtintas produkcijos asortimento išplėtimą remiančias programas labiausiai vėluojama įgyvendinti. Tačiau beveik baigus pritaikyti programas ir perdavus atsakomybę už jų įgyvendinimą delegacijoms, programų įgyvendinimas pagerėjo. Kaip rodo 3 schema, 2006 m. sutartims skirtos ir iki spalio mėn. pabaigos išmokėtos sumos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo. Komisija tikisi galėsianti pagerinti padėtį per ateinančius dvejus metus.

7 skyriuje minimame specialiosios paramos sistemos (SPS) vertinime pateiktas su produkcijos asortimento išplėtimu ir konkurencingumu susijusios veiklos finansinio vykdymo palyginimas rodo, kad konkurencingumo didinimo veikla finansiškai įgyvendinama sparčiau. Programos vykdymo analizė iki dabar rodo, kad reikiamos ilgalaikės bananų sektoriaus dalyvių pastangos sunkiai suderinamos su Tarybos direktyvos reikalavimu kasmet patvirtinti paramos programas. Be to, dėl poreikio suderinti programų reikalavimus priėmus naująjį finansinį reglamentą, laikinai sulėtėjo įgyvendinimo veikla ir programų poveikis. Tačiau daugelis iškilusių veikimo problemų buvo išspręstos 2005 m. Dėl to programų vykdymas 2006 m. labai paspartėjo.

[pic]

SPS POVEIKIO VERTINIMAS

Bendrosios pastabos

2005 m. pabaigoje – 2006 m. pradžioje buvo atliktas schemos išorinis įvertinimas[6]. Devyniose AKR šalyse (Belize, Kamerūne, Dramblio Kaulo Krante, Dominikoje, Grenadoje, Jamaikoje, Sent Lusijoje, Sent Vinsente ir Grenadinuose bei Suriname) galima buvo kruopščiai ištirti intervencijas, nes apskritai šiose šalyse 2003–2005 m. labai paspartėjo projektų veikla, o likusiose trijose pagalbą gaunančiose šalyse (Žaliajame Kyšulyje, Madagaskare ir Somalyje) tyrimo pradžioje pagal SPS dar iš viso nebuvo pradėta investuoti.

Šalių strategijų pagal SPS tinkamumas

Su pagalbą gaunančiomis AKR šalimis sutartos vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės strategijos (kaip nurodyta su bananais susijusiuose strateginiuose dokumentuose), grindžiamos kasmet su jų vyriausybėmis sutariamomis programomis, buvo tinkamos. Šalys, kurios nusprendė remti savo bananų sektorių konkurencingumą, sugebėjo išlaikyti arba padidinti į EB eksportuojamų bananų kiekį, įskaitant pirmuosius 2006 m. mėnesius. 1996–2004 m. laikotarpiu šalių, kurios nusprendė remti asortimento išplėtimą, bananų eksportas į EB (visas 1996 m. Priešvėjinių salų eksportas buvo apie 191 000 tonų, o 2004 m. – tik 79 000 tonų) ir EB rinkos dalis toliau mažėjo. Jamaikos, remiančios abu tikslus, atvejis – ypatingas.

Minėtos strategijos taip pat pripažintos suderintomis su atitinkamų AKR šalių vystymosi ir su Komisija sutartomis paramos strategijomis, nuodytomis šalių strateginiuose dokumentuose.

Iš esmės 2003–2006 m. strategijos (kurios yra finansinių susitarimų, pagal kuriuos skiriamos investicijos, pagrindas) nuosekliau atspindi Bendrijos bananų rinkos nacionalinius ir tarptautinius pokyčius bei ateities perspektyvas. Tai ypač pasakytina apie šalis, kurios ryžtingai siekia didinti nacionalinio bananų sektoriaus konkurencingumą. Tai yra Kamerūnas, Dramblio Kauko Krantas, Belizas ir Surinamas.

SPS poveikis bananų sektoriui

Šalyse, kuriose prieš investicijų pagal SPS laikotarpį bananų sektorius didėjo arba išliko nepakitęs, SPS padidino produktyvumą ir našumą bei sumažino sąnaudas. Pavyzdžiui, Kamerūne ir Dramblio Kaulo Krante. Šiose šalyse rinka vis labiau centralizuojama, joje vyrauja vidutinės ir didelės auginimo ir (arba) prekybos bendrovės (tarptautinės arba ne). SPS padarė apčiuopiamą poveikį auginimui ir sektoriaus organizavimui, kuris ir taip jau buvo palankus. Kamerūno duomenys rodo, kad, palyginus 1994–1998 m. ir 2002–2004 m. laikotarpius, vidutinė išeigos norma padidėjo 13,9 %; 1998–2003 m. eksportas padidėjo 20 %; įdarbintų darbuotojų skaičius 1000 tonų sumažėjo nuo 50,78 1998 m. iki 40,77 2003 m., o vienos konkrečios bendrovės supakuoto produkto sąnaudos 2000–2005 m. sumažėjo 12,8 %. Dramblio Kaulo Krante jau 1991–1999 m. laikotarpiu buvo padaryta didelė pažanga: 1991 m. 2 000 hektarų plote užaugintos 118 400 tonų, o 1999 m. 5 493 hektarų plote – 217 500 tonų buvo eksportuotos. 1999–2004 m. pastebimas tolesnis gerėjimas: 2004 m. 5 120 hektarų plote užaugintos 229 000 tonų buvo eksportuotos. Atitinkamai 1991 m. išeigos norma buvo 9,9 tonos iš hektaro, o 2004 m. 41,7 tonos iš hektaro.

Pritaikius SPS strategijas prie sektoriaus padėties ir struktūrinių ypatybių pasiekta gerų rezultatų Belize ir Suriname, kur SPS vaidmuo atgaivinant sektorių buvo lemiamas. Po to, kai 2001 m. Belize praūžęs uraganas Iris sunaikino visas plantacijas, užauginamų bananų kiekis padidėjo nuo 472 dėžių iš akro 2001 m. iki 760 dėžių iš akro 2004 m. Po krizės ir gamyklos uždarymo 2002–2003 m. Suriname produkcijos išeiga sumažėjo nuo 15,7 tonos iš hektaro 2001 m. iki 14,5 tonos iš hektaro 2004, o 2005 m. staigiai padidėjo iki 34,8 tonos iš hektaro.

Be to, padidėjęs konkurencingumas (vertinant pagal bendras eksporto tendencijas ir padėtį Bendrijos rinkoje), kurį pasiekti iš dalies pavyko teikiant konkurencingumui didinti skirtas SPS investicijas (vertinant pagal didėjančius produkcijos kiekius, darbo našumą ir mažėjančias auginimo sąnaudas) padidino užimtumo lygį bananų sektoriuje, ypač Kamerūne, Suriname ir Belize.

Jamaikoje pagal SPS buvo remiamas bananų eksporto sektoriuje likusių bendrovių konkurencingumas įgyvendinant tinkamai parengtą techninės pagalbos strategiją, daugiausia skirtą produkto prekinei kokybei gerinti. Konkurencingumo rodiklių pokytis atspindi jos pirmuosius rezultatus. Pagal SPS taip pat gana sėkmingai buvo skatinama veikla (finansuojama pagal konkurencingumo ir produkcijos asortimento išplėtimo tikslus), kuria siekiama remti augintojus jiems prisitaikant prie vidaus rinkos ir plantanų auginimo specifikos.

Priešvėjinėse salose, kur pirmiausia buvo akcentuojamos programos, iš dalies skirtos bananų sektoriaus konkurencingumui didinti, palaipsniui buvo pereita prie tiesiogiai produkcijos asortimento išplėtimui skirtų projektų. Nors rengiant pradinę strategiją Priešvėjinių salų bananų sektoriaus trūkumai ir didėjanti konkurencija EB rinkoje tikriausiai buvo nepakankamai įvertinti, šį pokytį sąlygojo palaipsnis suvokimas, kad reikia keisti salų ekonominio vystymosi kryptį. Tačiau nepaisant dešimtajame dešimtmetyje prasidėjusio bendro nuosmukio, Priešvėjinių salų bananų sektoriaus atstovai dalyvauja tam tikrose EB rinkose. Pagrindinė Priešvėjinių salų bananų sektoriaus strategijos sąlyginės sėkmės priežastis buvo orientavimasis į sąžiningos prekybos rinką. Nors pagal SPS buvo bendrai remiamas bananų sektorius, kol kas nebuvo pasiūlytas nė vienas projektas šiam salų strategijos aspektui tiesiogiai remti.

Reikėtų pažymėti SPS ir prekinės kokybės ryšį. Įvertintu laikotarpiu Jamaikoje, Belize ir Kamerūne SPS lėšos buvo skirtos komercinei strategijai, kuria buvo siekiama gauti EUREPGAP (Europos mažmenininkų standartas, grindžiamas aplinkos apsaugos ir socialiniais kriterijais) ir ISO 14001 (aplinkos apsaugos vadybos) sertifikatus. Sertifikuota kokybė tampa vis svarbesniu reikalavimu mažmeninėje prekyboje, ypač Bendrijos rinkoje. Šios investicijos, kurios buvo finansuotos pagal SPS siekiant gauti minėtus sertifikatus, pagerino plantacijas aplinkos apsaugos ir socialinių bei ekonominių darbo sąlygų atžvilgiu, o taip pat sektoriaus padėtį prekybos grandinėje.

Poveikis ūkių įvairinimui ir socialinėms sąlygoms

Nors bendrą vertinimą atlikti vis dar anksti, atlikus poveikio vertinimo studiją buvo gauti nevienareikšmiai 1999–2004 m. finansuotos įvairinimo veiklos rezultatai. Tačiau apskritai galima teigti, kad pagal SPS vykdyta įvairinimo veikla turėjo socialinį poveikį, nes pagal šią veiklą finansuojamais socialiniais projektais ir infrastruktūromis buvo siekiama gerinti dėl bananų sektoriaus mažėjimo nukentėjusių gyventojų gyvenimo sąlygas.

IšVADOS IR REKOMENDACIJOS

SPS įgyvendinimo padėties tyrime Komisija pripažino įgyvendinant šią priemonę kilusius sunkumus. Tačiau daugelis kilusių veikimo problemų, susijusių su Finansiniu reglamentu, 2005 m. buvo išspręstos, dėl ko 2006 m. labai paspartėjo programų įgyvendinimas. Komisija toliau dės visas pastangas vykdymui spartinti, tuo pačiu metu užtikrindama intervencijų kokybę.

Atsižvelgiant į schemos sudėtingumą ir suvaržymus, su kuriais susidūrė daugelis pagalbos gavėjų, siūloma didinti pagalbą už įgyvendinimą vietos lygmeniu atsakingoms techninėms įstaigoms ir galutiniams gavėjams. Tokia techninė pagalba turi būti daugiausia skiriama administracinėms ir procedūrinėms problemoms spręsti ir neginčijamai turi būti kvalifikuota.

Kalbant apie biudžeto paskirstymą šalims pagalbos gavėjoms, vertinime pabrėžiami CIF kainų naudojimo nustatant konkurencingumo stoką trūkumai. Tačiau kadangi SPS vis tiek galios tik iki 2008 m. pabaigos, šio aspekto keitimas šiuo metu geram administravimui tik pakenktų.

Galiausiai SPS poveikio bananų sektoriui ir susijusių šalių socialinei ir ekonominei padėčiai atžvilgiu, vertinimas parodė, kad vis dar per anksti vertinti SPS poveikį susijusių ūkių įvairinimui. Bananų sektoriui skirtų programų poveikis buvo patenkinamas srityse, kur sąlygos sektoriaus konkurencingumui iš esmės buvo pakankamai palankios. Tačiau taikant SPS galima būtų pasimokyti iš kitos gana sėkmingos patirties, pavyzdžiui, Priešvėjinių salų bananų sektoriaus pritaikymo prie sąžiningos prekybos rinkos, kuris galėtų būti galimybe mažesnėms įmonėms išgyventi pasaulinės rinkos konkurencijos sąlygomis.

Šalis | Produktyvumo didinimas (I) |

Šalis |1999 m. |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. |2004 m. |2005 m. |2006 m. |Iš viso | | | | Suma |Rūšis |Suma |Rūšis |Suma |Rūšis |Suma |Rūšis |Suma |Rūšis |Suma |Rūšis |Suma |Rūšis |Suma |Rūšis | | | |Belizas | | | | |0,45 |(9/10) |0,80 |(7) | | | | | | |0,89 |(9,12,13) |2,14 |23,88 | |Kamerūnas | | | | | | | | | | | | | | |0,00 | |0,00 |38,41 | |Žaliasis Kyšulys |0,50 |(7) | | | | |0,50 |(7) |0,50 |(7/14) |0,50 |(7/14) |0,5 |(7/12) |0,5 |(7,12) |3,00 |3,00 | |Dominika |1,01 |(7/10) |1,27 |(7/10) |6,70 |(7/10/11) |6,40 |(10/14) |5,90 |(17/18) |5,30 |(15/19) |4,51 |(16) |3,83 |(13/14/17) |34,92 |45,64 | |Grenada |0,06 |(14) |0,00 |(-) |0,50 |(10) |0,50 |(10) |0,50 |(12/13/14) |0,50 |(15) |0,5 |(15/16) |0,5 |(13/14) |3,06 |4,50 | |Dramblio Kaulo Krantas |0,38 |(7/14) |0,30 |(7/14) |0,25 |(7/14) | | | | | | | | |0,00 | |0,93 |25,85 | |Jamaika | | | | |1,53 |(14) |1,80 |(7) |1,65 |(7/14) |2,42 |(7/14) |1,65 |(12/14) |1,75 |(7,12,14) |10,80 |37,14 | |Madagaskaras |0,00 | |0,00 | |0,00 | |0,50 |(7) |0,50 |(7) |0,50 |(7) |0,5 |(7/12) |0,5 |(7) |2,50 |2,50 | |Sent Lusija |3,81 |(7/11) |3,92 |(7/11) |9,20 |(7/9/10/11/13/14) |8,80 |(7/9/10/11/13/14) |8,00 |(20) |7,26 |(7/11/12/14) |3,06 |(7/11/15/20) |5,41 |(7/11/13/14/21) |49,46 |60,56 | |Sent Vinsentas ir Grenadinai |4,84 |(8/14) |5,65 |(8/14) |6,40 |(8) |6,10 |(11/14) |5,60 |(11/14) |5,33 |(15) |4,53 |(16) |3,85 |(14/17) |42,30 |44,36 | |Somalis | | | | |0,60 |(14) |2,80 |(1/7) |2,60 |(1/7/14) |2,07 |(1/7) |1,76 |(7/13) |1,5 |1/7 |11,33 |11,33 | |Surinamas | | | | | | | | | | | | | | | | |0,00 |19,14 | |IŠ VISO |10,60 | |11,14 | |25,63 | |28,20 | |25,25 | |23,88 | |17,01 | |18,73 | |160,44 |316,31 | |Asortimento išplėtimui skirta dalis % |24 % | |26 % | |60 % | |64 % | |63 % | |64 % | |52 % | |61 % | |51% | | | |45,00 | |43,48 | |43,00 | |44,00 | |40,00 | |37,30 | |32,83 | |30,70 | |316,31 | | |

Lentelėse, skirtose produktyvumo didinimui ir produkcijos asortimento išplėtimui, naudojamų rūšių numerių paaiškinimai:

1 DRĖKINIMAS IR NUSAUSINIMAS

2 PLANTACIJŲ ATKŪRIMAS

3 FITOSANITARINĖ PRIEŽIŪRA

4 TRAŠOS

5 PAKAVIMAS

6 ŠALDYKLOS

7 ŽEMĖS ŪKIS / KAIMO PLĖTRA

8 KELIAI

9 SOCAILINĖ INFRASTRUKTŪRA

10 MIKROKREDITAI

11 SOCIALINIAI PROJEKTAI

12 MOKYMAS

13 INSTITUCINĖ PARAMA

14 TECHNINĖ PAGALBA

15 PRIVATUS SEKTORIUS

16 INFORMACIJOS IR RYšIų TECHNOLOGIJOS (IRT)

17 TURIZMAS

18 VANDUO

19 INFRASTRUKTŪRA

20 APLINKOS APSAUGA

21 ENERGETIKA

22 LYNŲ KELIAS

[1] OL L 108, 1999 4 27, p. 2.

[2] OL L 190, 1999 7 23, p. 14.

[3] Komisijos sprendimas C/2005/1303.

[4] Komisijos sprendimas C/2006/1137.

[5] COM(2004) 823 galutinis.

[6] Sutarties CRIS Nr. 2005/102-529.