[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.12.2006

KOM(2006) 801 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2006 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 450/2003 įgyvendinimo ataskaita

1. ĮVADAS

Analizuojant ekonomikos vystymąsi trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais, darbo kaštai paprastai yra laikomi svarbiu veiksniu. Todėl, Komisijos ir Europos centrinio banko nuomone, yra labai svarbu, kad euro zonos valstybių darbo kaštų indeksas būtų parengiamas laiku, siekiant įvertinti infliacinį spaudimą, kuris gali atsirasti dėl trumpalaikių pokyčių darbo rinkoje. Darbo kaštų indeksas taip pat yra svarbus socialiniams partneriams, vedantiems derybas dėl darbo užmokesčių, ir pačiai Komisijai, kuri stebi trumpalaikius darbo kaštų pokyčius.

2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso (DKI) sukuriama bendra palyginamų darbo kaštų indeksų rengimo, perdavimo ir vertinimo Bendrijoje sistema (OL L 69, 2003 3 13, p. 1). Komisija (Eurostatas) kiekvieną metų ketvirtį pateikia pranešimą spaudai dėl darbo kaštų indekso.

Minėto reglamento 13 straipsnyje reikalaujama kas dvejus metus teikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitas. Tokiose ataskaitose visų pirma turi būti vertinama perduotųjų DKI eilučių duomenų kokybė, taip pat perduotųjų atgalinių duomenų kokybė.

2003 m. liepos mėn. Komisija priėmė įgyvendinimo reglamentą (Reglamentas (EB) Nr. 1216/2003, OL L 169, 2003 7 8, p. 37), kuriame detaliau nustatė indekso perdavimo procedūras, specialius (sezoninius) koregavimus, kuriuos reikia atlikti, ir nacionalinių kokybės ataskaitų turinį.

Privalomas nacionalinių metinių kokybės ataskaitų teikimas yra numatytas Reglamento (EB) Nr. 450/2003 8 straipsnio 2 dalyje. Tokiose ataskaitose darbo kaštų indekso kokybė pateikiama atsižvelgiant į šiuos aspektus: svarbą, tikslumą , savalaikiškumą ir punktualumą, prieinamumą ir aiškumą, palyginamumą , darnumą ir išsamumą . Dabartinėje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama pasviruoju šriftu pažymėtiems aspektams.

Ataskaitoje neatsižvelgiama į nedidelius reikalavimų pažeidimus, susijusius su vėlavimu perduoti duomenis, nes šie dėl savo pobūdžio paprastai yra laikini.

Šios ataskaitos priede yra pateikti numatomi nacionaliniai padėties gerinimo veiksmai, kurių imsis šią informaciją pateikusios valstybės narės.

2. Bendr A PO PASKUTINėS ATASKAITOS PASIEKTA PAžANGA

Nuo ataskaitų teikimo nuostatų įgyvendinimo 2004 m.[1] buvo pasiekta didelės pažangos, ypač susijusios su bendru galimybių naudoti darbo kaštų indeksą padidėjimu. Visos ES valstybės narės jau įgyvendino DKI ir reguliariai perduoda duomenis Komisijai (Eurostatui), nors ir ne visada laikydamosi privalomų terminų.

Atsiradus galimybei naudotis visų ES valstybių narių DKI, tapo įmanoma parengti Europos Sąjungos suvestinius duomenis ir pakankamai tiksliai palyginti valandinių darbo kaštų pokyčius įvairiose valstybėse narėse. Tačiau tebėra neišspręstų kokybės klausimų, kuriems spręsti kai kurios valstybės narės vis dar turi skirti papildomų pastangų, siekiant užbaigti suderinimo procesą. Šie klausimai aptariami toliau.

Kai tik valstybės narės įgyvendino reikiamas DKI rengimo priemones, Komisija (Eurostatas) taip pat įgyvendino rengimo sistemą, kurią taikant yra laiku gaunami, patikrinami, naudojami, kaupiami ir platinami darbo kaštų indekso duomenys. Šie procesai visapusiškai pradėti taikyti 2005 m.

3. Kokybės įvertinimas (iki 2006 m. spalio mėn. )

3.1 VALSTYBėS NARėS, KURIų DARBO KAšTų INDEKSO KOKYBė YRA PAKANKAMA

Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Ispanija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė ėmėsi visų reikalingų priemonių, siekdamos visapusiškai įgyvendinti reglamento nuostatas.

Pagal šių valstybių narių perduotas indekso eilutes ir ypač kartu pateiktus metaduomenis nustatyta darbo kaštų indekso laiko eilučių kokybė nekėlė abejonių, taigi manoma, kad ji yra pakankama.

Vis dėlto Nyderlandai iki šiol nepateikė reglamente numatytos kokybės ataskaitos; todėl kokybės įvertinimas Nyderlanduose tebėra neaiškus ir neįmanoma pateikti visapusiškos garantijos dėl kokybės. Taip pat, nors dabartinės DKI eilučių dalies kokybė buvo įvertinta kaip pakankama, dviejose valstybėse narėse tebėra su chronologinėmis laiko eilutėmis susijusių trūkumų.

Latvija

Palyginamumas. Trūksta chronologinių duomenų (1996 m.).

Jungtinė Karalystė

Išsamumas. Pateiktose indekso eilutėse neatsižvelgiama į darbo dienos koregavimus arba į sezoninius ir darbo dienos koregavimus (1996–1999 m.).

3.2 Valstybės narės, kuriose nustatyta kokybės trūkumų

Atlikus patikrinimą, Komisija (Eurostatas) nustatė, kad DKI kokybė nėra visais atžvilgiais pakankama, kad atitiktų Reglamento (EB) Nr. 450/2003 reikalavimus, šiose valstybėse narėse: Belgijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Kipre, Vengrijoje, Maltoje, Suomijoje ir Švedijoje.

Kipras nepateikė standartinės reglamente numatytos kokybės ataskaitos; dėl to gali sumažėti visų kokybės aspektų vertinimo tikslumas.

Nustatytų kokybės trūkumų detalus išdėstymas:

Belgija

Savalaikiškumas. Perduotųjų indekso eilučių savalaikiškumas neatitinka teisinės prievolės. 2005 m. buvo vėluojama perduoti duomenis daugiau kaip 200 dienų (vietoj nustatytų 70 dienų). Belgijos valdžios institucijos, 2006 m. pabandžiusios taikyti kelis sprendimus, sugebėjo sutrumpinti administracinių duomenų pateikimo vėlavimo laiką.

Išsamumas. Pateiktose indeksų eilutėse neatsižvelgiama į darbo dienos koregavimus arba į sezoninius ir darbo dienos koregavimus.

Graikija

Savalaikiškumas. Perduotųjų indekso eilučių savalaikiškumas neatitinka teisinės prievolės. 2005 m. buvo vėluojama perduoti duomenis beveik 270 dienų (vietoj nustatytų 70 dienų). 2006 m. buvo užfiksuotas šioks toks pagerėjimas, tačiau vėlavimas perduoti duomenis vis dar viršija teisės aktais nustatytą terminą.

Palyginamumas. Trūksta chronologinių eilučių (1996–1999 m.).

Prancūzija

Tikslumas. Priemonę, pagal kurią remiamasi dirbtų valandų skaičiumi, pakeitė sutartimi nustatytų apmokėtų valandų skaičius visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams tose įmonėse, kuriose dirba 10 arba daugiau darbuotojų.

Airija

Tikslumas. Priemonė, pagal kurią remiamasi dirbtų valandų skaičiumi, veikiau išreiškia apmokėtų valandų negu dirbtų valandų skaičių. Vienas iš trūkumų yra tai, kad darbo kaštų indekse apskaičiuojant darbo kaštus neįtraukiamos vienkartinės išmokos darbuotojams.

Savalaikiškumas. Perduotųjų indekso eilučių savalaikiškumas neatitinka teisinės prievolės. 2005 m. buvo vėluojama perduoti duomenis apie 100 dienų (vietoj nustatytų 70 dienų). 2006 m. buvo užfiksuotas šioks toks pagerėjimas, tačiau vėlavimas perduoti duomenis vis dar viršija teisės aktais nustatytą terminą.

Palyginamumas. Iš dalies trūksta chronologinių eilučių (1996–1997 m.).

Išsamumas. Indekso eilutės nėra papildomos darbo dienos koregavimais arba sezoniniais ir darbo dienos koregavimais (iš dalies papildyta 1996–1997 m.).

Italija

Prieinamumas. Italijos valdžios institucijos nuo antrojo 2005 m. ketvirčio įslaptino Italijos darbo kaštų indeksą kaip „neskelbtiną“; taigi jo skelbti negalima, jis gali būti naudojamas tik apskaičiuojant Europos Sąjungos suvestinius duomenis. Taip yra dėl neaiškumų, siejamų su dirbtų valandų skaičiaus susijusių eilučių kokybe.

Kipras

Palyginamumas. Iš dalies trūksta chronologinių eilučių (1996–1999 m.).

Išsamumas. Indekso eilutės nėra išsamios, kadangi jas pateikiant neatsižvelgiama į sezoninius ir darbo dienos koregavimus.

Vengrija

Tikslumas. Duomenys yra susiję su privačiomis įmonėmis, kuriose dirba mažiausiai 5 darbuotojai, ir visų dydžio kategorijų vyriausybinėmis organizacijomis.

Malta

Palyginamumas. Iš dalies trūksta chronologinių eilučių (1996–1999 m.).

Išsamumas. Indekso eilutės nėra išsamios, kadangi jas pateikiant neatsižvelgiama į darbo dienos koregavimus arba į sezoninius ir darbo dienos koregavimus.

Suomija

Tikslumas. Duomenys yra susiję tik su visą darbo dieną dirbančiais darbuotojais. Ketvirtiniai darbo kaštų pokyčiai nuo pirmojo 2005 m. ketvirčio buvo apskaičiuojami pagal darbuotojų, dirbančių standartinį darbo laiką, pajamų pokytį. Apskritai yra didelių vėlavimų (iki maždaug 2 m.), susijusių su kai kurių šaltinių naudojimu rengiant DKI. Todėl šiuo metu Suomijoje taikant darbo kaštų indeksą nėra visapusiškai atsižvelgiama į trumpalaikius valandinių darbo kaštų pokyčius taip tiksliai, kaip reikėtų; be to, dideli pakoregavimai riboja indekso naudojimo galimybes.

Švedija

Tikslumas. Vienas iš trūkumų yra tai, kad apskaičiuojant darbo kaštus neatsižvelgiama į vienkartines premijas. Naudojami tik privataus sektoriaus duomenys.

Išsamumas. Pateikiant indekso eilutes neatsižvelgiama į darbo dienos koregavimus arba į sezoninius ir darbo dienos koregavimus.

4. VEIKSMAI, KURIų NESENIAI ėMėSI EUROPOS KOMISIJA (EUROSTATAS) IR VALSTYBėS NARėS

Komisija (Eurostatas) kartu su valstybėmis narėmis 2006 m. baigė vertinti galimybių studijas dėl DKI taikymo srities išplėtimo, siekiant, kad šis apimtų tokias ekonominės veiklos rūšis kaip viešasis administravimas, švietimas ir sveikatos priežiūra (NACE 1 red. L(O sekcijos), ir parengti indeksą, kuriame neatsižvelgiama į vienkartines premijas (Reglamento (EB) Nr. 450/2003 10 straipsnis). Komisijos reglamento dėl išplėstinio duomenų rinkimo projektas buvo pateiktas 2006 m. lapkričio mėn. Kita vertus, iki šiol nėra priimta sprendimo dėl indekso, kuriame nebūtų atsižvelgiama į vienkartines premijas, kadangi tyrimai parodė, jog reikia skirti daugiau pastangų sąvokoms patikslinti ir ypač siekiant atrasti būdus, kuriais būtų užtikrinamas pakankamai kokybiškas šio subindekso veikimas.

Buvo preliminariai apsvarstyti tolesni klausimai dėl DKI svarbos ir tikslumo. Visų pirma, buvo nustatytas reikalavimas naudotojams suskirstyti indeksą į privatų ir viešąjį sektorius. Dalinis sprendimas bus jau minėtas NACE aprėpties išplėtimas ir jame numatytas suskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis. Ir, antra, kadangi buvo nustatyta, jog kai kurių indekso eilučių didelio nepastovumo priežastis yra pagrindinių dirbtų valandų skaičiaus eilučių didelis nepastovumas, būtų galima pasidomėti galimybe (ir galbūt poreikiu) atskirai gauti abu DKI komponentus – ketvirtinius darbo kaštus ir ketvirtinį dirbtų valandų skaičių.

5. Išvados

Penkiolika valstybių narių tenkina reglamento reikalavimus, susijusius su įvertintais kokybės aspektais. Tačiau dvi iš šių valstybių narių vis dar patiria problemų dėl chronologinių DKI eilučių prieinamumo bei palyginamumo arba darbo dienos ir sezoninių koregavimų.

Dešimtyje valstybių narių vis dar tebėra trūkumų, susijusių su vienu arba daugiau DKI kokybės aspektų; šie trūkumai yra daugiausia siejami su kokybės „tikslumo“ elementu. Kai kurių DKI aspektų apibrėžimas ir aprėptis ne visiškai atitinka teisinį reikalavimą. Nepakankamas savalaikiškumas, eilučių su darbo dienos arba sezoniniais koregavimais trūkumas ir neišsamios chronologinės eilutės taip pat mažina DKI eilučių kokybę.

Dvi valstybės narės iki galo neįvykdė reglamente numatyto kokybės ataskaitų teikimo.

Komisija (Eurostatas) reguliariai kontroliuos likusius neišspręstus nuostatų nesilaikymo ir kokybės klausimus per pateikiamus duomenis ir kitus nacionalinius dokumentus. Jeigu nebus pasiekta pažangos įgyvendinant norimus arba planuojamus patobulinimus, bus kreiptasi į atitinkamas nacionalines valdžios institucijas.

Kadangi Europos Sąjungos darbo kaštų indeksų eilutės yra dažnai naudojamos darbo kaštų pokyčių stebėjimui ES ir jos valstybėse narėse, yra labai svarbu, kad nacionalinės valdžios institucijos pateiktų aukščiausios kokybės duomenis. Tačiau reikėtų pažymėti, kad nuo reglamento visiško įsigaliojimo 2005 m. pradžioje padėtis labai pagerėjo. Ne tik tos valstybės narės, kurios visapusiškai taiko reglamentą, tačiau ir visos kitos valstybės narės skyrė savo išteklius įgyvendinti veiksmams, kuriais siekiama gauti labiau palyginamas ir laiku pateikiamas indeksų eilutes. Tai akivaizdžiai pagerino bendrą kokybę, taigi taip pat padidino duomenų naudingumą.

ANNEX

Details of forthcoming National Improvement Activities (Member States' contributions)

Spain

The main problem of the Labour Cost Index in Spain is timeliness.

The source of information for compiling the LCI is the Quarterly Labour Cost Survey (QLCS) which has been conducted by the National Statistics Institute (INE) since 2000. The ongoing work to obtain the results takes 80 days or more, depending on the quarter. During the summer months, the industrial holidays have the effect of extending the data collection period.

Since wages and salaries in Spain are usually paid on a monthly basis and payments of Social Security contributions are also made monthly by law, the QLCS questionnaire asks for monthly data. The information requested is based on the official documents that employers have to submit to the worker and to the Social Security. Therefore, the legal time limits for the submission of these documents are observed and, consequently, it is not possible to bring forward the final results.

In order to obtain the LCI results on time, at t+70 days, a provisional LCI of one quarter t is obtained and published with the information received and validated up to that time. The validation and imputation processes continue until t+80, when the QLCS is published with the final results. The revised LCI is obtained at t+80. At (t+1) +70, the provisional LCI for quarter t+1 is published, together with the revised LCI for quarter t.

Ireland

Ireland is in the process of implementing a strategy to improve the coverage of information on earnings and labour costs. One element of this is a new annual structural survey of employees (the National Employment Survey, or NES) that will collect information on earnings and the factors that influence earnings (age, occupation, length of service etc.). The NES will monitor the structure of earnings on an annual basis, as well as providing a vehicle for collecting other enterprise-related data on matters such as vocational training etc.

The other element is a new quarterly survey: the Earnings, Hours and Employment Costs Survey (EHECS). This survey will provide comparable and timely data on labour costs across all sectors of the economy and will measure earnings and employment in a more comprehensive and consistent way across the different sectors. It will be aimed at enterprises employing three or more persons.

This survey will collect data on wages and salaries, employers’ social contributions, other non-wage costs, and hours worked for the entire quarter. The expansion of coverage to include these non-wage costs, which are not traditionally included as earnings, will enable the survey to better reflect the cost of employment and the pressure on competitiveness.

The main output of the survey will be an index of labour costs per hour worked, and the survey is designed to monitor the short-term change in labour costs. Given the breakdown requested in the survey, it will be possible to routinely disseminate hourly earnings information with and without bonuses and by broad occupational group.

The EHECS survey is designed to meet national needs and EU requirements and, once it is fully up and running, Ireland will be able to supply LCI data which will be fully compliant with Regulation (EC) No 450/2003. The new EHECS survey will also mean that, in the future, it will not be necessary to carry out a dedicated four-yearly Labour Costs Survey (LCS).

The EHECS survey will ultimately replace all existing short-term earnings surveys currently being carried out by the CSO. The EHECS was launched in 2005 for the industrial and financial sectors. In early 2007 it will be extended to cover the public sector and then, later in the year, the distribution sector. By 2008 it will cover most sectors of the economy from industry to personal services (NACE C to O).

Finland

The Finnish model of compiling the Labour Cost Index is based on data from several statistical sources. The accuracy of the index improves gradually with each revision, as slower statistical sources become available.

In 2005, Statistics Finland started a project for implementing a new production model for the LCI based on direct quarterly collection of primary data from enterprises. Through these measures Finland should be able to comply fully with the Regulations of the LCI from 2009.

[1] COM(2004) 833 galutinis, 2004 12 27.