[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 15.11.2006 KOM(2006) 686 galutinis BALTOJI KNYGA DĖL INVESTICINIŲ FONDŲ BENDROSIOS RINKOS SISTEMOS GERINIMO {SEC(2006)1451}{SEC(2006)1452} (pateikta Komisijos) BALTOJI KNYGA DĖL INVESTICINIŲ FONDŲ BENDROSIOS RINKOS SISTEMOS GERINIMO Įvadas Investiciniai fondai priimtinomis sąlygomis suteikia mažmeniniams investuotojams galimybę pasinaudoti profesionaliai tvarkomomis ir diversifikuotomis investicijomis. Veiksmingas ir tinkamai reguliuojamas turto valdymo sektorius bus būtinas Europos investuotojams, nes senėjanti visuomenė reikalauja prisiimti daugiau atsakomybės už jos ilgalaikius finansinius poreikius. Todėl šio sektoriaus augimas tiek Europoje, tiek pasaulyje jau įgauna didelį pagreitį. Instituciniai investuotojai, įskaitant fondus, tvarko nuolat didėjančią namų ūkių investicijų dalį visose dešimties šalių grupės (G 10) šalyse. Investiciniai fondai yra sukaupę 12,6 % Europos namų ūkio finansinio turto[1]. Per 12 metų ES investicinių fondų valdomas turtas išaugo penkis kartus. Tikimasi, kad iki 2010 m. šis turtas didės apie 10 % per metus, o visas fondų valdomas turtas viršys 8 trilijonus eurų. ES investicinių fondų sistemos pagrindą sudaro 1985 m. Tarybos direktyva dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo. KIPVPS direktyva[2] suteikė stimulą rastis dinamiškam Europos fondų sektoriui. Ši rinka vis labiau organizuojama visos Europos lygiu. Plačiai naudojamas KIPVPS produktų pasas. O fondų pardavimai užsienyje sudarė apie 66 % visų grynųjų 2005 m. sektoriaus pajamų. ES politikos formuotojai dabar turi užtikrinti, kad ši norminė bazė išliktų veiksminga dinamiškos rinkos raidos ir investuotojų poreikių akivaizdoje. Esminiai struktūriniai Europos finansų rinkų pokyčiai sukelia naujų sunkumų KIPVPS reguliavimo sistemai. Šioje Baltojoje knygoje pateikiama Europos Komisijos nuomonė apie Europos teisinės aplinkos supaprastinimo būdus pateikiant investuotojams patrauklius ir saugius investicijų sprendimus. Intarpas: investiciniai fondai, KIPVPS ir ne KIPVPS. Investiciniai fondai – tai specialios investavimo priemonės, sukurtos siekiant vienintelio tikslo – pritraukti investuotojų turtą ir investuoti jį į diversifikuotą sutelktąjį turtą. Investuotojai perka vertybinius popierius, kuriuos proporcingai pagal užtikrinamąjį turtą išleidžia fondas, o tų vertybinių popierių vertė kinta pagal užtikrinamojo turto vertę. Tokiu būdu smulkieji investuotojai gali įsigyti profesionaliai valdomo ir diversifikuoto finansinio arba kitokio turto krepšelio dalį. Pridėtinės išlaidos paskirstomos investuotojų grupei, taip sumažinant vidutines vieno investuotojo išlaidas. Investuotojai gali parduoti savo akcijas fondui, kada tik pageidauja (atvirojo tipo fondai), arba jų turtas gali būti investuojamas fiksuotam laikotarpiui (uždarojo tipo fondai). KIPVPS (kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai) – tai investiciniai fondai, įsteigti ir licencijuoti laikantis Direktyvos 85/611/EEB reikalavimų. Ši direktyva nustato bendruosius fondo organizavimo, valdymo ir priežiūros reikalavimus. Joje nustatomos fondo diversifikavimo, likvidumo ir sverto poveikio taikymo taisyklės. KIPVPS direktyvoje apibrėžiamas turto, į kurį fondas gali investuoti, sąrašas. Jei KIPVPS fondas kartą buvo licencijuotas, jo investiciniais vienetais galima prekiauti visoje ES, tik būtina pranešti apie jį kiekvienoje valstybėje, kurioje parduodami jo vienetai. „ Ne KIPVPS “ – tai bendrasis terminas, reiškiantis visus nesuderintus fondus, nesvarbu, ar reguliuojamus nacionaliniais teisės aktais, ar ne. Ši grupė apima platų investavimo būdų ir investicinių produktų spektrą – pradedant produktais, orientuotais į mažmeninius investuotojus, pavyzdžiui, atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondais, baigiant labiau kintančiais produktais, pavyzdžiui, prekių ir privataus kapitalo fondais. [pic] Dabartinės sistemos veiksmingumo didinimas Europos fondų sektoriaus pagrindui KIPVPS direktyvos jau nebepakanka, nes šis sektorius restruktūrizuojamas siekiant spręsti naujus konkurencijos keliamus uždavinius ir tenkinti kintančius Europos investuotojų poreikius. Pagrindiniai direktyvos elementai yra neveiksmingi. Už direktyvoje pripažįstamas laisves reikia mokėti nepagrįstai didelę kainą siekiant laikytis reikalavimų, susijusių su tomis laisvėmis. Joje neleidžiama fondo valdytojams, valdantiems fondus arba vykdantiems veiklą skirtingose valstybėse narėse, pakankamai lanksčiai organizuoti arba restruktūrizuoti verslą. Šie trukdžiai ir varžymai lemia didesnes fondo investuotojų išlaidas ir mažesnę grąžą. Nepriklausomame tyrime apskaičiuota, kad sumažinus Europos fondų veiklos sąnaudas iki JAV fondų sąnaudų lygio, nominali investicijų grąža padidėtų 3 %[3]. Šioje Baltojoje knygoje numatyti veiksmai gali turėti didelę reikšmę milijonams namų ūkių, investavusių į fondus. Tačiau reikės veiksmingos konkurencijos visoje fondo vertės grandinėje, kad šią naudą pajustų ir galutiniai investuotojai. Sudėtingesnių uždavinių sprendimas Dabartinė ES sistema susiduria su naujais uždaviniais, susijusiais su taikymo sritimi ir strategija: 1. Didėja atotrūkis tarp KIPVPS sektoriaus ir realios rinkos. Daug nedidelių fondų negali laikytis būtinųjų direktyvos investavimo taisyklių, nes mažmeniniams investuotojams jie prieinami nacionaliniu, bet ne tarpvalstybiniu lygiu. Direktyva jau buvo iš dalies pakeista siekiant į ją įtraukti daugiau investavimo politikos krypčių. Komisija šiuo metu aiškinasi, ar platesnis investavimo politikos krypčių diapazonas yra suderinamas su direktyvos nuostatomis. Tačiau nesibaigiantis naujovių srautas verčia nuolat iš naujo spręsti šį klausimą. Baltojoje knygoje numatoma sisteminga investavimo taisyklių ir fondo rezultatų peržiūra, kurią atlieka tiek suderinti, tiek nesuderinti fondai. 2. Investicinio fondo valdytojai atliks pagrindinį vaidmenį siūlant asmenims pensijos kaupimo galimybes . Investiciniai fondai – tai pripažinta priemonė kaupti kapitalą per visą darbingą amžių. Dabartinė užduotis yra transformuoti tas santaupas į prognozuojamas ir saugias į pensiją išėjusių investuotojų pajamas. Jau prasidėjo varžybos, kas sukurs geresnius produktus. 3. Konkurencija su kitomis finansinio produkto formomis . Daug rinkoje praktiškai dirbančių žmonių įrodinėja, kad valdyti KIPVPS fondą yra brangiau ir susiduriama su daugiau suvaržymų, negu pardavinėti kitų rūšių investicinius produktus – pavyzdžiui, gyvybės draudimą (kai investavimo rizika tenka draudėjui) arba struktūrizuotus vertybinius popierius ir indėlių sertifikatus. Jų reguliavimo ir produktų savybės yra skirtingos, todėl tai tarsi obuolių ir kriaušių palyginimas. Komisija nemano, kad geriausias sprendimas bus taikyti KIPVPS reguliavimą visoms ilgalaikio taupymo priemonėms. Ji mano, kad būtinas nuolatinis reguliavimas, jog būtų užtikrinta, kad visi investiciniai produktai būtų parduodami laikantis aiškių taisyklių, saugančių investuotojus nuo per didelių išlaidų arba netinkamo pardavimo. 2007 m. viduryje Komisija paskelbs rinkos tyrimų šiuo klausimu rezultatus. 4. Pasaulinės konkurencijos keliami uždaviniai. KIPVP subjektų leidimas visame pasaulyje pripažįstamas kaip garantija, kad produktai jungiami į logišką struktūrą, o reguliavimas yra veiksmingas. Pažangus ir protingai reguliuojamas Europos fondų sektorius jau eksportuoja savo pažangiąją patirtį į kitus regionus. Tačiau ima didėti fondų, veikiančių kitose jurisdikcijose, keliama konkurencija. Todėl pirmauti pasaulyje bus galima tik nuolat dirbant. Esamos sistemos plėtra Šioje Baltojoje knygoje numatoma plėsti esamą sistemą taikant pažangius metodus. Knygoje siūloma modernizuoti ir papildyti šią sistemą daugelyje specifinių ir tikslinių sričių – ypač panaikinant procedūras ir išlaidas, kurios iš esmės nesustiprina investuotojo apsaugos. Joje pripažįstama, kad nežinoma, ar dabartinės direktyvos taikymo sritis ir forma yra tinkama. Daroma išvada, kad, atsižvelgus į visas aplinkybes, nėra pagrįstų priežasčių šiuo metu iš esmės persvarstyti direktyvą. Vietoje persvarstymo numatoma struktūrinė poreikio keisti direktyvos taikymo sritį ir reguliavimo metodą peržiūra, siekiant juos suderinti su fondų rinkos plėtra. Baltojoje knygoje numatomi veiksmai: 5. plėsti bendrosios rinkos laisves, suteikiant fondų sektoriui galimybę veiksmingiau dirbti Europos ir pasaulio investuotojams; 6. užtikrinti, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų ir pasitikėti kvalifikuotais tarpininkais, teikiančiais objektyvią profesionalią pagalbą; 7. įvertinti, ar reikia sukurti bendrosios rinkos sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos tarpvalstybiniam tam tikrų tipų ne KIPVPS pardavimui mažmeniniams investuotojams, ir kaip tai kuo veiksmingiau padaryti; 8. pradėti nagrinėti Europos privataus investavimo režimą siekiant palengvinti nesuderintų fondų akcijų ir finansinių priemonių pardavimą instituciniams ir kvalifikuotiems investuotojams kitose valstybėse narėse. Ši Baltoji knyga buvo sudaryta remiantis dvejus metus trukusiomis išsamiomis konsultacijomis ir diskusijomis su vartotojais, sektoriaus atstovais ir politikos formuotojais. Ji pagrįsta atsakymais į 2005 m. liepos mėn. Komisijos žaliąją knygą[4]; trimis specialių sektoriaus ekspertų grupių ataskaitomis ir suinteresuotųjų šalių atsakymais[5]; ad hoc iniciatyvomis, įskaitant du seminarus dėl supaprastinto prospekto. Be to, ja tiesiogiai atsakoma į svarbius klausimus, iškeltus Europos Parlamento ataskaitoje. Šioje Baltojoje knygoje siūlomi veiksmai taip pat buvo nagrinėjami atliekant griežtą poveikio vertinimą. 1. EUROPOS FONDų SEKTORIAUS VEIKSMINGUMO SKATINIMAS 2005 m. liepos mėn. Komisijos žaliojoje knygoje buvo nustatyti šie galiojančios teisinės sistemos trūkumai: - Trūkumai ir klaidos trukdo naudotis produktų pasu. Tarpvalstybinės prekybos procedūros trunka per ilgai, per brangiai kainuoja ir į jas per daug kišasi priežiūros institucijos. - Netinkamai informuojami investuotojai: supaprastintas prospektas nepadeda investuotojams arba jų konsultantams priimti pagrįstų sprendimų dėl investicijų. - Daugėja mažų, neveiksmingų fondų: direktyvoje nepateiktas mechanizmas, kaip palengvinti fondų susijungimą arba grupinį turto valdymą. Europos fondų rinką sudaro maži ir palyginti brangūs fondai, kurių išlaidos yra didelės. - Kliūtys specializuotis pagal funkcijas arba geografinius regionus. Direktyvoje reikalaujama, kad visos vertės grandinės veikla būtų sukoncentruota vienoje valstybėje narėje: tik fondas gali „gauti pasą“. Šie teisiniai apribojimai neleidžia fondų sektoriui iki galo pasinaudoti visais bendrosios rinkos vietos ir specializacijos teikiamais privalumais. Komisijos tarnybos ištyrė šiuos su pasiūla susijusius trūkumus ir įvertino teigiamą bei neigiamą skirtingų jų šalinimo galimybių poveikį. Iš poveikio vertinimo aiškėja, kad tikimasi, jog veiksmai daugelyje sričių atneš naudos, kuri nusvers tų veiksmų išlaidas arba riziką. Be to, poveikio vertinime nustatyta, kad tam tikriems veiksmams paremti trūksta įrodymų. Šiame skyriuje nurodomi punktai, dėl kurių Komisija netrukus pateiks pasiūlymus pakeisti galiojančią direktyvą. Kai kurios iš nurodomų laisvių yra įtrauktos papildomai. Jos suteikia fondo valdytojams ir administratoriams galimybę pasirinkti, kaip panaudoti bendrosios rinkos veiksmingumo teikiamą naudą taikant kelis verslo modelius. 1.1. Tarpvalstybinės prekybos administracinių kliūčių šalinimas Prieš pradedant prekybą fondo akcijomis kitose valstybėse narėse, KIPVPS direktyvoje reikalaujama, kad fondo valdytojas pateiktų daugybę dokumentų atitinkamai vietos valdžios institucijai ir du mėnesius lauktų, kol pastaroji patvirtins, kad laikomasi vietos reklamos taisyklių. Tačiau dviejų mėnesių galutinio termino laikomasi ne visada. Pasitaikė atvejų, kai pranešimo procesas užtruko nuo aštuonių iki devynių mėnesių. Dabartinėje pranešimo sistemoje sunku surasti daug akivaizdžių privalumų. Ji rinkos dalyviams atneša tik nuostolių. Ji labai trukdo naujam produktui plisti bendrojoje rinkoje. Daug pastangų buvo įdėta šalinant pagrindinius administracinio pobūdžio trukdžių šaltinius. Atlikto darbo galutinis rezultatas – 2006 m. birželio mėn. CESR[6] gairės. Tačiau šie patobulinimai negali pašalinti administracinių ir procedūrinių kliūčių, atsiradusių dėl pasenusių direktyvos nuostatų. Komisija pateiks pasiūlymus iš dalies pakeisti direktyvos 44–47 straipsnius. Bus apribotos galiojančios administracinės procedūros, kurias reikia atlikti prieš pradedant prekybą fondo akcijomis kitoje valstybėje narėje – ypač išsamus ex ante fondo dokumentų tikrinimas priimančios šalies valdžios institucijoje ir dabartinis maksimalus 2 mėnesių laukimo laikotarpis. Priežiūros institucijos keisis dokumentais ir informacija. Bus sukurti priežiūros institucijų bendradarbiavimo mechanizmai siekiant užtikrinti greitą aptiktų problemų sprendimą. Priimančios šalies priežiūros institucijos turėtų kontroliuoti, ar vietos rinkodaros ir reklamos taisyklių laikosi tarpininkai, tiesiogiai atsakingi už šią veiklą priimančios šalies jurisdikcijoje, o ne šalies partnerės fondo valdytojas. | 1.2. Tarpvalstybinio fondų susijungimo palengvinimas KIPVPS rinkoje dominuoja ne paties optimaliausio dydžio fondai: apie 54 % KIPVPS fondų valdo mažesnį kaip 50 mln. eurų turtą. Todėl neišnaudojama svarbi masto ekonomija, ir galutiniai investuotojai patiria nepagrįstai didelių išlaidų. Atliekant tyrimą apskaičiuota, kad išlaidas kasmet būtų galima sumažinti 5–6 mlrd. eurų. Nėra ES sistemos, kuri palengvintų fondų susijungimą, todėl jiems susijungti yra sudėtinga, sugaištama daug laiko ir brangu – jei apskritai įmanoma. Tarpvalstybiniai fondų susijungimai susiduria su specifinėmis kliūtimis – jos atsiranda dėl skirtingos teisinės ir priežiūros tvarkos kiekvienoje šalyje. 2005 m. tik 3,5 % fondų susijungė su kitose šalyse esančiais fondais. Tarpvalstybiniai fondų susijungimai neturėtų atnešti neigiamų padarinių investuotojams mokesčių srityje. Daugelis valstybių narių jau taiko mokesčių mokėjimo tvarką, užtikrinančią, kad šalies vidaus rinkoje esančių fondų susijungimas mokesčių požiūriu vyktų veiksmingai. Svarbu užtikrinti, kad tokia teigiama praktika būtų taikoma ir jungiantis fondams skirtingose valstybėse narėse. Komisija pasiūlys papildyti KIPVPS direktyvą sukuriant tinkamas fondų susijungimo teisines ir reguliavimo sąlygas. Šiomis nuostatomis bus užtikrinta, kad fondams jungiantis būtų visapusiškai atsižvelgiama į susijungiančių fondų investuotojų poreikius. Ypač poreikį užtikrinti, kad apie susijungimą būtų iš anksto veiksmingai informuojama, ir suteikti galimybę investicinių vienetų savininkui be papildomų mokesčių išpirkti savo investicinius vienetus. Kalbant apie KIPVPS tarpvalstybinio susijungimo apmokestinimą[7], Komisija mano, kad tokiais atvejais būtų geriau remtis Europos Teisingumo Teismo praktika. Šis būdas atrodo perspektyvesnis už pasiūlymus suderinti mokesčius, kuriems reikėtų vienbalsio 27 valstybių narių sutikimo. Vadovaudamasi Europos Teisingumo Teismo praktika Komisija parengs komunikatą, aiškinantį, kad susijungimams, kuriuose dalyvauja kitose valstybėse narėse įsikūrę fondai, turėtų būti taikoma neutrali nacionalinė mokesčių tvarka. | 1.3. Turto sutelkimas[8] Turto su telkimas leidžia vienu metu valdyti skirtingų fondų sukauptą turtą, o skirtingose tikslinėse rinkose išlieka vietos fondai. Sėkmingai veikiančių valdymo grupių įgūdžiai ir išlaidos gali būti paskirstomos didesnėje turtą sutelkusių fondų grupėje. Šie metodai yra svarbūs ne tik investiciniams fondams, pagal jų modelį gali veikti ir pensijų fondai. Kai kuriose valstybėse narėse šis metodas taikomas vis dažniau. Tačiau egzistuoja didelės kliūtys sutelkti keliose valstybėse narėse esančių fondų turtą. Techniškai ir teisiškai paprastas būdas sutelkti turtą yra vadinamasis „subjektų sutelkimas“. Šis būdas šiuo metu netaikomas, nes prieštarauja KIPVPS direktyvoje nustatytam diversifikacijos reikalavimui. Tačiau kai kurioms subjektų sutelkimo struktūroms (pvz., bendro fondo (angl. master-feeder ) struktūros) yra labai pritariama ir apie jas sukaupta daug žinių. Antruoju būdu, vadinamuoju „virtualiuoju sutelkimu“, nereikalaujama turtą fondui perleisti teisiškai. Tačiau tokiu atveju keliami dideli reikalavimai fondo administracijai ir operacijas atliekančių darbuotojų funkcijoms. Kai kurios priežiūros institucijos abejoja šiuo palyginti nauju ir nepatikrintu būdu – ypač daug abejonių kelia jo skaidrumas ir sutarčių vykdymas bei informacijos technologijų ir rizikos valdymo kontrolės patikimumas. Komisija siūlys iš dalies pakeisti direktyvos diversifikacijos taisykles ir kitas nuostatas siekdama plačiau taikyti „subjektų sutelkimo“ metodą. Rengdama teisės aktus Komisija taip pat toliau tirs virtualiojo sutelkimo būdo patikimumą ir poreikį iš dalies keisti direktyvos nuostatas siekiant suteikti teisinį tikrumą ir pagrįsti tokių struktūrų veiksmingą valdymą bei priežiūrą. | 1.4. Valdymo įmonių pasas Šiuo metu valdymo grupėms būtina įsteigti veikiančią valdymo įmonę visose šalyse, kuriose yra registruota fondo buveinė: jos turi vykdyti brangiai kainuojančius vietos reikalavimus. Taip padidėja išlaidos ir trukdoma gauti pajamų iš veiklos masto ir specializacijos. 2001 m. atlikto pakeitimo nepakako, kad būtų įvestas veiksmingas valdymo įmonės pasas įmonių forma veikiantiems fondams. Atėjo laikas užbaigti šį darbą ir šias teises taikyti ir sutartiniams fondams. Komisija yra įsitikinusi, kad galima rasti sprendimą ir išsklaidyti priežiūros institucijų abejones dėl to, kad atsakomybė už fondo administravimo priežiūrą bus atskirta nuo atsakomybės už valdymo funkcijas. Reikės išsamiai apsvarstyti valdymo paslaugų naudojantis pasu taikymo sritį ir siekti užtikrinti, kad valdymo įmonės pasas nesutrikdytų mokesčių požiūriu veiksmingos fondų veiklos grandinės struktūros. Dėl valdymo įmonės paso kontrolė šalyje, kurioje registruota fondo buveinė, neturėtų tapti beprasmiška. Nes tokiu atveju sumažėtų galimybė depozitoriumui veiksmingai prižiūrėti fondą, o tai vienas iš pagrindinių investuotojų apsaugos ramsčių, nustatytų KIPVPS direktyvoje. Komisija siūlys iš dalies pakeisti direktyvą siekdama leisti įgaliotai valdymo įmonei valdyti įmonių forma veikiančius fondus ir sutartinius fondus kitose valstybėse narėse. Paslaugų, kurioms teikti gali būti suteikiamas pasas, apimtį reikės išsamiai išnagrinėti ir patvirtinti parengiamuoju etapu. | 1.5. Priežiūros institucijų bendradarbiavimo stiprinimas Minėti bendrosios rinkos investicinių fondų sistemos pakeitimai padės pagrindą tarpvalstybinei veiklai, sukurs platformas arba struktūras, kurios galės būti sudėtingesnės techniniu arba teisiniu požiūriu. Skirtingos vykdymo institucijos gali būti atsakingos už skirtingus pertvarkytos vertės grandinės dalyvius. Veiksmingą tarpvalstybinių struktūrų ir funkcijų priežiūrą bus būtina stiprinti visapusišku ir savalaikiu bendradarbiavimu tarp atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų. Pavyzdžiui, reikalaujamą fondo pranešimo tvarkos supaprastinimą papildys nuostatos, įvedančios fondo registracijos šalies valdžios institucijai pareigą veiksmingai ir laiku reaguoti į valstybės partnerės pageidavimus. Visų kitų pakeitimų (pavyzdžiui, valdymo įmonės paso, sutelkimo struktūrų ir susijungimų) atveju reikės aiškiai nustatyti atitinkamas įvairių priežiūros institucijų pareigas ir išaiškinti įvairių priežiūros institucijų įsipareigojimus savo kolegoms. Taip bus padidintas pasitikėjimas tarpvalstybinių struktūrų galimybėmis. Komisija yra įsitikinusi, kad KIPVPS priežiūrą galima atlikti veiksmingai bendradarbiaujant, kaip ir kitose svarbiose vertybinius popierius reglamentuojančių teisės aktų vykdymo srityse (pvz., piktnaudžiavimo rinka srityje). CESR investicijų valdymo ekspertų grupė jau įrodė savo reikšmę – tai veiksmingas tinklas ieškant pragmatiškų bendrųjų priežiūros uždavinių sprendimų. Komisija pateiks pasiūlymą įtvirtinti KIPVPS direktyvos nuostatas, susijusias su kompetentingų institucijų ir priežiūros institucijų bendradarbiavimu. Pakeitimai bus grindžiami atitinkamų naujausių vertybinius popierius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis (pvz., Direktyva dėl finansinių priemonių rinkų[9] ir Prospektų direktyva). Iš vykdomųjų institucijų bus reikalaujama laiku teikti pagalbą ir įsikišti, jei būtina, tais atvejais, kai susiduriama su jų jurisdikcijoje kilusiomis problemomis. Joms turėtų būti suteikti panašūs įgaliojimai, jei prireiks persekioti ir bausti fondo valdytojus už netinkamą veiklą. 1.6. Veiksmingumo patobulinimai, dėl kurių nereikia keisti direktyvos - Griežti galutiniai licencijavimo terminai registracijos šalyje . Neretai KIPVPS leidimas yra suteikiamas praėjus šešioms savaitėms po nustatyto laiko. Tai didelis KIPVPS trūkumas, palyginti su kitais investiciniais produktais ir atskirai įsigyjamais vertybiniais popieriais. Todėl Komisija ragina nacionalines valdžios institucijas spartinti fondų licencijavimą. Tačiau šiuo atveju nebūtina įsikišti ES įstatymų leidėjams. Turėtų būti leidžiama sistemoms konkuruoti tarpusavyje. Toms nacionalinės valdžios institucijoms, kurios yra suinteresuotos sukurti sėkmingą fondų verslą vidaus rinkoje, suteikiama aiški paskata įgyvendinti veiksmingas ir patikimas licencijavimo procedūras. - Pranešimų siuntimas ir fondo nurodymų apdorojimas ir (arba) atsiskaitymas. Fondo nurodymų apdorojimas atsilieka nuo rinkos augimo tempų ir platinimo sistemų pokyčių. Todėl išauga veiklos rizika, nurodymai ilgiau apdorojami ir neišvengiamai didėja išlaidos. Tačiau šie trūkumai neatsirado dėl reguliavimo arba valstybės sektoriaus įsikišimo – jie atsirado dėl privačiojo sektoriaus nepaslankumo ir problemų koordinuojant perėjimą prie pažangių technologijų arba veiksmingesnių verslo modelių. Todėl Komisija ragina šį Europos sektorių kurti nuoseklią strategiją siekiant laipsniškai tobulinti šias funkcijas. - Depozitoriumo pasas. Neatrodo, kad vien suteikus laisvę skirti depozitoriumą kitoje valstybėje narėje bus gauta daug naudos. Depozitoriumo funkcijoms tenka nedidelė visų fondo išlaidų dalis, o esamomis galimybėmis buvo plačiai naudojamasi šias funkcijas perduodant kitiems subjektams. Atrodo, kad visus nedidelius depozitoriumo veiklos privalumus akivaizdžiai užgožtų direktyvos patikslinimų, kurie būtų reikalingi siekiant suderinti depozitoriumo pareigas ir funkcijas, mastas. Komisija rekomenduos, kad valstybės narės imtųsi priemonių šalinti kliūtis lanksčiai rinktis ir skirti fondo turto saugotojus. Komisija ypač ragins valstybes nares leisti kitose valstybėse narėse licencijuotų bankų filialams veikti kaip depozitoriumams; ir leisti depozitoriumams perduoti turto saugojimo funkcijas turto saugotojams kitoje valstybėje narėje. Komisijos tarnybos ateityje tęs depozitoriumų rinkos stebėseną siekdamos įvertinti, ar būtinas didesnis lankstumas ir (arba) derinimas. Šioje ir kitose srityse Komisija ragina valstybes nares peržiūrėti fondų licencijavimo ir priežiūros tvarką, kad būtų nustatyti būdai, kuriais būtų galima vienašališkai atlikti patobulinimus, atsižvelgiant į kitose ES valstybėse sukauptą gerąją patirtį. Nors kai kuriuos postūmius sėkmingai ir dinamiškai fondų sektoriaus veiklai suteiks pokyčiai ES lygiu, yra daug darbų, kuriuos gali atlikti kiekviena valstybė narė gerindama savo investicinių fondų vidaus rinkos veiklos aplinką. 2. BENDROSIOS FONDų RINKOS SKATINIMAS SIEKIANT NAUDOS GALUTINIAMS INVESTUOTOJAMS Mažinamos investicinių fondų sektoriaus išlaidos ir atveriamos naujos rinkos turi apčiuopiamai pagerinti galutinių investuotojų situaciją – per mažesnius mokesčius arba didesnę grąžą ir galimybę pasinaudoti nuolat tobulinamo produkto rezultatais. Kad taip atsitiktų, sektorius turės laikytis griežtos su paklausa susijusios drausmės ir turės atsilaikyti esant didelei konkurencijai bendrojoje rinkoje. Investuotojams reikės suprantamos ir patikimos informacijos, kuri leistų jiems rinktis konkurencingus produktus, pasižyminčius patraukliausiu rizikos ir grąžos santykiu. Jiems turės būti suteiktas pagrindas pasitikėti finansinių konsultantų ir tarpininkų, siūlančių jiems investicinius fondus, teikiamų paslaugų kokybe ir objektyvumu. Tačiau šioje srityje dar reikės siekti pažangos. 2.1. Supaprastinti prospektai Supaprastintas prospektas buvo numatytas siekiant teikti investuotojams ir tarpininkams pagrindinę informaciją apie galimą riziką, susijusius mokesčius ir laukiamus atitinkamo produkto rezultatus. Tačiau šis sumanymas akivaizdžiai nepavyko. Daugeliu atveju dokumentas yra per ilgas ir skaitytojai, kuriems jis skirtas, jo nesupranta. Jis buvo nevienodai įgyvendintas ir persistengta jį rengiant: atitinkama Komisijos rekomendacija[10] praktikoje neįsitvirtino. Rezultatas – daugybė menkaverčio popierizmo investuotojams ir didelės fondų sektoriaus pridėtinės išlaidos. Nepaisant šių trūkumų, neabejotinai pritariama minčiai rengti standartinę informaciją apie fondus. Būtina siekti, kad supaprastintame prospekte būtų pateikiama trumpa ir suprantama informacija apie mokesčius, riziką ir laukiamus rezultatus, kuri būtų naudingas galutiniam investuotojui. Visi KIPVPS turėtų skelbti tą pačią pagrindinę informaciją, nesvarbu, kurioje ES valstybėje narėje būtų jų buveinės. Reikės pakeisti galiojančios direktyvos nuostatas, kad būtų geriau apibrėžti jos racionalieji ir pagrindiniai principai; ir leisti priimti įgyvendinimo teisės aktus siekiant tiems principams suteikti vienodą teisiškai privalomą išraišką. Šis darbas galėtų pasitarnauti kaip lyginamasis standartas kuriant naudingą standartinę informaciją apie riziką ir išlaidas kitiems investiciniams produktams, pavyzdžiui, gyvybės draudimui (kai investavimo rizika tenka draudėjui). Supaprastinto prospekto trūkumai yra per dideli, kad būtų galima laukti, kol bus iš dalies pakeista direktyva. Bus nedelsiant pradėta praktiškai taisyti supaprastinto prospekto trūkumus. Pastaruosiuose seminaruose buvo nustatytos sritys, kuriose būtina patobulinti supaprastintą prospektą. Komisija sieks kodifikuoti patobulintą informaciją apie riziką, išlaidas ir rezultatus persvarstydama savo atitinkamą rekomendaciją. Šis darbas bus atliekamas su CESR ir nacionalinių valdžios institucijų pagalba. Šioje srityje atliekamas darbas bus tikrinamas kartu su investuotojais ir tarpininkais, kad būtų užtikrinama jo nauda renkantis investicijas. Tinkamas vartotojų ir rinkos tyrimas ilgai užtruks. Vis dėlto tikimasi, kad įstatymo galios neturinčius patobulinimus bus galima padaryti iki 2008 m. vidurio. Įsigaliojus direktyvos pakeitimams šiems patobulinimams bus suteikta juridinė galia. Reikalingas dviejų lygių metodas. Siekiant paaiškinti pagrindinius supaprastinto prospekto tikslus ir principus turi būti iš dalies pakeista pati direktyva. Be to, joje turi būti numatoma galimybė priimti teisiškai privalomas įgyvendinimo priemones, kurios šiems principams suteiks veiksmingą ir vienodą išraišką. Prieš įsigaliojant iš dalies pakeistai direktyvai Komisija iš naujo persvarstys savo rekomendaciją siekdama pagerinti informacijos apie riziką, išlaidas ir rezultatus teikimą. Šis darbas bus atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir bus nuodugniai patikrintas kartu su investuotojais, platintojais bei pramone. | 2.2. Platinimo sistema: didesnis dėmesys investuotojams Platinimo sistemos, kurias taikant investuotojų poreikiai derinami su fondo pasiūla, turi būti veiksmingos. Jos turi pateikti produktus, atitinkančius atskirų investuotojų poreikius ir galinčius konkuruoti su kitais produktais. Šiuo metu fondų platinimo sistema sudaro didžiausią atskirą investicinių fondų sektoriaus išlaidų dalį – nuo 46 % visų išlaidų Prancūzijoje iki 75 % Italijoje. Tačiau vis dažniau pereinama nuo uždarų platinimo sistemų prie atviros arba valdomos struktūros (kurioje tarpininkai siūlo trečiųjų šalių produktus). Šie pokyčiai gali atnešti daug naudos investuotojui, jei trečiosios šalies fondai pasirenkami remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, kaina arba laukiamais rezultatais. Tokios aplinkybės kaip komisinių, kuriuos fondo atstovai sumokėjo platintojams, dydis neturėtų daryti įtakos renkantis fondus. Šiuo metu fondo valdytojai apie 50 % komisinių sumoka trečiosios šalies platintojui. Reikia išnagrinėti, ar tokie komisiniai gali būti mokestis už paslaugas, pavyzdžiui, klientų aptarnavimą iki ir po produkto pardavimo. Interesų konfliktus ir skatinimo priemones būtina tinkamai valdyti arba apie jas informuoti: tarpininkai privalo stropiai vykdyti mažmeninių klientų aptarnavimo pareigas. Priemones šioms sritims valdyti suteikia Direktyva dėl finansinių priemonių rinkų. Jos įgyvendinimo priemonėse nustatoma, kad apie skatinimo priemones turi būti informuojama ir jas galima teikti tik tada, kai jos naudingos klientui. Apskritai Direktyva dėl finansinių priemonių rinkų turėtų padėti gerinti klientų, ketinančių investuoti į investicinius fondus, aptarnavimo, teikiamo konsultantų, brokerių ir kitų tarpininkų, kokybę. Taip padidės investicinių bendrovių, parduodančių fondų produktus, atsakomybė užtikrinti, kad produktas yra tinkamas individualiam klientui ir kad klientas yra visapusiškai informuotas apie visą riziką, susijusią su konkrečiais produktais. Komisija atidžiai stebės Direktyvoje dėl finansinių priemonių rinkų nustatytų taisyklių dėl „verslo etikos“ ir skatinimo priemonių, susijusių su fondų prekyba per tarpininkus, įgyvendinimą. Komisijos tarnybos paskelbs „žinyną“, kuriuo sieks įtvirtinti veiksmingą šių nuostatų įgyvendinimą, kad investuotojai galėtų pasitikėti fondų tarpininkų objektyvumu ir profesionalumu. | 3. BENDROSIOS RINKOS SPRENDIMAI NESUDERINTIEMS MAžMENINIAMS FONDAMS? KIPVPS sistema jau nebeapima daugelio investicinių fondų, kurių produktus galima pardavinėti mažmeniniams investuotojams taikant skirtingą tvarką kiekvienoje šalyje. Kai kurios investicinių fondų kategorijos dėl savo investicijų politikos arba fondo struktūros nėra suderinamos su KIPVPS sistema. Tačiau nacionaliniu lygiu jais gali visapusiškai naudotis privatūs investuotojai, nors jų produkto arba platinimo reguliavimo formos skiriasi viena nuo kitos. Galimybės gauti pasą nebuvimas kelia nusivylimą ilgainiui pripažintiems mažmeniniams fondams, pavyzdžiui, atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondams (ES valdomas 150 mlrd. eurų turtas), kuriems būtų potencialiai naudinga teikti paslaugas visos Europos investuotojams. Vis daugiau investuotojų skirtingomis sąlygomis ar taikant skirtingus apribojimus ir platinimo metodus naudojasi nesuderintų fondų paslaugomis. Komisija apytikriai skaičiuoja, kad į mažmeninius investuotojus orientuoto nesuderinto sektoriaus valdomas turtas sudaro apie 10 % viso valdomo turto. Šio investicinių fondų sektorius segmento nereglamentuoja oficiali sistema, kuria būtų remiamas mažmeninis tarpvalstybinis pardavimas. Ar reikėtų tokią sistemą sukurti? Prieš atsakant teigiamai, reikia daugiau aiškumo šiais klausimais: 9. Ar aptariamų fondų rizikos ir veiklos charakteristikos yra suderinamos su pardavimu mažmeniniams investuotojams be specialaus informavimo? 10. Ar paso sistemos taikymas atneš realios apčiuopiamos naudos aptariamiems sektoriams, investuotojams ir platesnei rinkai, atsižvelgiant į papildomas reguliavimo išlaidas ir kitas tokios sistemos įgyvendinimo pasekmes? Svarstant šiuos klausimus taip pat reikėtų įsitikinti, kad bendrosios rinkos sistema yra realistiška ir praktiška atsižvelgiant į prekybos strategijų, turto klasių, finansinių struktūrų įvairovę ir labai skirtingus investavimo įpročius valstybėse narėse. 11. Jei bendrosios rinkos sistema reikalinga, kaip efektyviausia ją įgyvendinti? 12. Vienas galimas teisinio pobūdžio sprendimas – išplėsti dabartinės KIPVPS sistemos taikymo sritį. Tačiau KIPVPS nuostatas dėl fondų struktūros ir investavimo politikos gali reikėti iš esmės pertvarkyti pagrindžiant jas principais, kurie leistų įtraukti daugiau nesuderintų fondų klasių. Tokių pakeitimų negalima daryti atidžiai neįvertinus esminės investuotojų apsaugos susilpnėjimo rizikos ir galimo poveikio visai KIPVPS rinkai. Ar KIPVPS direktyvos taikymo srities ir turinio pakeitimai, kurių reikėtų siekiant įtraukti kitas nesuderintų fondų klases, atneštų realios grynosios naudos ir tuo pat metu sudarytų sąlygas išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos lygį? 13. Ar galima būtų lygiagrečiai KIPVPS direktyvai nustatyti specialius režimus tam tikriems produktams? Tokiu atveju rizikuojama sukurti pagal produktus suskaidytą reguliavimo aplinką, kuri lemtų rinkos iškraipymą ir reguliavimo arbitražą. Taip pat kyla rizika, kad atsiradus naujoms investavimo politikos kryptims reikės nuolat koreguoti teisinę sistemą. Atsižvelgdama į tai, kad galimas poveikis arba geriausias veikimo būdas nėra nustatytas, Komisija mano, kad dar nepribrendo laikas teikti iniciatyvas integruoti nesuderintų fondų rinkas. Tačiau ji sistemingai išnagrinės šiuos klausimus, įskaitant konsultacijas su sektoriaus atstovais ir atitinkamų sričių ekspertais, teikiant pirmenybę nekilnojamojo turto fondams, dėl kurių bus suformuota ekspertų grupė, siekiant 2008 m. priimti logišką ir empiriškai pagrįstą sprendimą. Komisija išnagrinės galimas bendrosios rinkos sistemos sukūrimo ir taikymo nesuderintiems mažmeniniams produktams išlaidas, naudą bei riziką ir ypač tai, ar tokie produktai yra tinkami parduoti investuotojams tarpvalstybiniu lygmeniu. Jei išsamių tyrimų ir sektoriaus, investuotojų ir reguliuotojų konsultacijų metu bus įtikinamai įrodyta, kad tam tikrų nesuderintų produktų atveju bendrosios rinkos sprendimai yra reikalingi, Komisija apsvarstys galimus variantus ir bet kurio reikiamo KIPVPS sistemos pakeitimo pobūdį. 2008 m. Komisija pateiks Tarybai ir Europos Parlamentui ataskaitą su šio vertinimo išvadomis. 4. PRODUKTų „KVALIFIKUOTIEMS INVESTUOTOJAMS“ RINKODARA IR PARDAVIMAS Yra ne KIPVPS fondų, kurie apskritai laikomi tinkamesniais instituciniams ir kitiems kvalifikuotiems investuotojams, kurie patys gali priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų. Pavyzdžiui, investicijų į privataus kapitalo fondus ir daugelį rizikos draudimo fondų. Tai tipiniai investiciniai produktai, pasižymintys palyginti didele tikimybe, kad investicijų rezultatai gali būti labai neigiami. Tai gali būti produktai, susiję su naujomis rizikos formomis (pavyzdžiui, sudėtinga įvertinti turtą). Nėra bendros Europos strategijos atskirti produktus, kurie tinka mažmeniniams investuotojams, nuo produktų, kurie turėtų likti kvalifikuotų investuotojų dispozicijoje. Šalių patirtis rodo, kad nėra pakankamo pagrindo griežtai atskirti šiuos produktus. Nuomonė apie saugius produktus mažmeniniams investuotojams ilgainiui keičiasi, nes naujos turto klasės nusistovi ir geriau suprantama jų keliama rizika. Direktyva dėl finansinių priemonių rinkų apytiksliai apribojimai pardavinėti tam tikras priemones tam tikroms investuotojų kategorijoms pakeičiami sistema, kuri investicinę bendrovę įpareigoja kiekvienam klientui išaiškinti, ar konkreti investicija yra tinkama arba tikslinga. Daugelis valstybių narių turės sukurti naują investuotojų apsaugos strategiją. Vykdymo institucijos turės daug nuveikti užtikrindamos, kad investicinės bendrovės suprato, ko iš jų reikalaujama. Šios strategijos įgyvendinimas bus atidžiai stebimas siekiant užtikrinti, kad investicinės bendrovės visoje Europoje tiksliai įgyvendintų šias kontrolės funkcijas. Komisijos tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos su nacionalinėmis valdžios institucijomis, tirs rinkodaros ir pardavimo apribojimus, kurie turėtų būti panaikinti siekiant investicinių bendrovių lygiu įgyvendinti verslo etikos taisykles. Šiame procese didelis dėmesys bus kreipiamas į nesuderintų fondų, kurie pasižymi palyginti didele tikimybe, kad investicijų rezultatai gali būti labai neigiami, rinkodarą ir pardavimą. Be minėtų darbų, Komisija sudarys sąrašą nacionalinių taisyklių ir apribojimų, kurie trukdo „tiesiogiai siūlyti“ fondus ir kitas finansines priemones instituciniams investuotojams bei kitoms reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims. Nacionalinės priežiūros institucijos neturi įtikinamų priežasčių (apsaugodamos investuotojų interesus) kištis į finansinius sandorius, kuriuose dalyvauja profesionalūs investuotojai, suprantantys su investicijomis susijusią riziką. Komisija stengsis suteikti galimybę sudaryti tarpvalstybinius sandorius paskirtosioms sandorio šalims, kol jie neperžengia bendro „privataus investavimo“ režimo ribų. Direktyva dėl finansinių priemonių rinkų ir Prospekto direktyva buvo nustatyti kai kurie pagrindiniai tokios tvarkos komponentai numatant, kad tam tikriems sandoriams nebus taikomos verslo etikos taisyklės ir pardavimo apribojimai. Būtinai reikės užbaigti šį darbą ir išspręsti likusių kliūčių, atsiradusių taikant nacionalines produktų patvirtinimo taisykles, klausimą. Komisija mano, kad tokios procedūros gali labai prisidėti stiprinant Europos institucinių produktų, pavyzdžiui, investicijų į privataus kapitalo fondus, rinką. Remdamasi sistemingu šių taisyklių tyrimu, bendradarbiaudama su CESR ir neseniai įsteigta Europos vertybinių popierių rinkų ekspertų grupe (ESME), 2007 m. rudenį Komisija pateiks Tarybai ir Europos Parlamentui veiksmingiausių priemonių kuriant bendrą privataus investavimo strategiją ataskaitą. Komisijos tarnybos, bendradarbiaudamos su CESR ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, ištirs rinkodaros ir pardavimo apribojimų, kurie turėtų būti panaikinti, siekiant padidinti pasitikėjimą investicinėmis bendrovėmis, prisiimančiomis atsakomybę už produktų pardavimą kiekvienam individualiam klientui, rūšis. Be to, Komisija ir CESR sistemingai apžvelgs ir ištirs nacionalines kliūtis, neleidžiančias instituciniams investuotojams ir kitoms reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims tiesiogiai siūlyti finansines priemones. 2007 m. rudenį Komisija pateiks Tarybai ir Europos Parlamentui veiksmų, būtinų siekiant visapusiškai išnaudoti bendrą privataus investavimo režimą, ataskaitą. 5. IšVADOS Investiciniai fondai yra pripažinti ir svarbūs Europos finansų sistemos ramsčiai. Jų reikšmė tik didės, nes Europos investuotojams tai viena iš priemonių pensijai kaupti. Tačiau nuolatinei sėkmingai Europos investicinių fondų rinkos plėtrai reikalinga pagrįsta ir veiksminga reglamentavimo aplinka. Šioje Baltojoje knygoje apibrėžiamas priemonių paketas, skirtas supaprastinti investicinių fondų veiklos aplinką – būtent persvarstant sudėtingą pranešimų teikimo tvarką ir tobulinant supaprastintą prospektą. Šie veiksmai atvers naujas galimybes tarpvalstybiniams veiklos vykdytojams ir nesudarys didelių papildomų išlaidų kitiems sektoriaus dalyviams. Be to, Baltojoje knygoje pabrėžiamas poreikis suteikti investuotojams geresnes priemones priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrinti, kad jie gaus objektyvią ir tinkamą fondo platintojų pagalbą. Šis veiksmų paketas – tai išsami darbotvarkė, itin svarbi Europos fondų sektoriui ir jos investuotojams. Šio verslo reikšmė auga, o tai reiškia, kad ateityje reikės nuolat modernizuoti ir tobulinti ES teisinę sistemą. Todėl nebus apsiribojama numatomais KIPVPS direktyvos pakeitimais. Dabartinės naujovės, investavimo metodai ir produktai leidžia manyti, kad ES ir nacionalinės valdžios institucijos ir ateityje susidurs su sudėtingais klausimais apie Europos investicinių fondų teisinės sistemos taikymo sritį bei struktūrą. Užuot darius skubotas išvadas, šioje Baltojoje knygoje siūloma kruopščiau išnagrinėti šiuos klausimus, kad būtų galima pateikti daugiau informacijos diskusijoms apie šią politikos kryptį, nes nauji produktai ir turto klasės vis labiau įsitvirtina. - 1 priedas. Veiksmų sąrašas pagal Baltąją knygą. A. Pasiūlymas iš dalies pakeisti Direktyvą 85/611/EEB. Komisija siūlys tikslinius pakeitimus ir papildymus: 1) supaprastinti taikomą paso naudojimo mechanizmą ir išplėsti KIPVPS fondų ir jų valdytojų laisves; 2) parengti veiksmingą ir aktualų supaprastintą prospektą; 3) skatinti priežiūros institucijų bendradarbiavimą. Pasiūlymai pakeisti teisės aktus bus vienu paketu pateikti 2007 m. rudenį. Vykdydamos savo įsipareigojimus siekti skaidrumo, Komisijos tarnybos 2007 m. rudenį surengs viešas konsultacijas dėl numatomų pasiūlymų. Į šias konsultacijas taip pat bus įtrauktas numatomos priemonės išlaidų efektyvumo nagrinėjimas. Iš dalies pakeistose arba naujose direktyvos nuostatose bus numatoma taikyti išsamius įgyvendinimo teisės aktus siekiant apibrėžti naudojimosi teisėmis arba pareigų vykdymo būdą. Taip bus užtikrintas didesnis teisinis iš direktyvos išplaukiančių teisių ir pareigų įgyvendinimo aiškumas ir suvienodinimas bei lankstesnis pritaikymas prie kintančių rinkos sąlygų ir investuotojų poreikių. Numatomas laikas: Komisija paskelbs pasiūlymą 2007 m. rudenį. B. Įstatymo galios neturinčios priemonės, skirtos skatinti KIPVPS sistemos patobulinimus. - Komunikatas, kuriuo atsižvelgiama į atitinkamą Europos Teisingumo Teismo praktiką, skirtas išaiškinti, kad vienoje šalyje registruotų susijungiančių fondų kapitalo pelno apmokestinimo tvarka turėtų būti taikoma ir jungiantis dviejų valstybių narių fondams. Numatomas laikas: 2008 m. pradžia. - Komisijos rekomendacijos dėl supaprastinto prospekto persvarstymas, remiantis CESR nurodymais, konsultacijomis ir vartotojų tyrimais. Šis darbas bus atliekamas kartu keičiant atitinkamas direktyvos nuostatas. Numatomas darbo pradžios laikas – 2007 m. pradžia, planuojamas pabaigos laikas – 2008 m. vidurys. - Komisijos tarnybų žinynas dėl atitinkamų Direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų nuostatų taikymo kolektyvinėms investicijoms ir (arba) KIPVPS. Numatomas laikas – 2007 m. vasara. - Komunikatas ir (arba) rekomendacija dėl depozitoriumų turto saugojimo funkcijų perdavimo ir ES bankų filialų paskyrimo depozitoriumais. Numatomas laikas – 2008 m. pradžia. C. Nesuderinti investiciniai fondai. - Nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių (įskaitant tam tikrus fondus) siūlymą kvalifikuotiems investuotojams, persvarstymas ir pirmasis galimybių sukurti bendrą Europos privataus investavimo režimą įvertinimas. Numatomas laikas – 2007 m. ruduo. - Nauji suderintų ir nesuderintų fondų investicijų politikos tyrimai bei susijusi rizika ir rezultatai. Rezultatų paskelbimas – 2007 m. pabaiga. - Atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondų ekspertų grupės sukūrimas; ataskaitą numatoma paskelbti 2007 m. rudenį. - Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui, kurioje įvertinamas poreikis ir galimybės kurti tam tikrų į mažmeninius investuotojus orientuotų nesuderintų fondų bendrosios rinkos sistemą, 2008 m. vidurys. [1] EFAMA Fact Book , 2006 m. [2] Tarybos direktyva 85/611/EEB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2001/107/EB ir 2001/108/EB. [3] CRA (2006). [4] COM(2005) 314 galutinis, 2005 7 14. [5] Ekspertų grupės investicinių fondų rinkos veiksmingumo ataskaita ir ekspertų grupės alternatyvių investicijų (rizikos draudimo fondai ir privataus kapitalo fondai) ataskaita. Ataskaitos ir viešojo svarstymo išvados dėl šių ataskaitų pateikiamos tinklalapyje http://ec.europa.eu./internal market/securities/ucits/. [6] Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas [7] Dauguma KIPVPS neatitinka Direktyvos dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, nuostatų (Tarybos direktyva 90/434/EEB). [8] Turto sutelkimas reiškia, kad į bendrą grupę sukaupiamas įvairių investicinių fondų turtas siekiant bendrai valdyti tą turtą kaip vieną junginį – taip padidinamas veiklos mastas, likvidumas ir atsiranda kitų prekybos privalumų. Turtas gali būti sutelkiamas ir „sutelkiant subjektus“. Sujungime dalyvaujančių fondų turtas yra sujungiamas į atskirą juridinį subjektą. Bendro fondo ( master-feeder ) struktūros – tai subjektų sutelkimo forma, kurioje sanuojantys fondai visą gautą turtą perleidžia pagrindiniam fondui. Virtualusis sutelkimas – taikant informacijos technologijas sujungime dalyvaujančių fondų turtas sutelkiamas į bazinę grupę, tačiau ši grupė nesudaro juridinio subjekto. [9] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų [10] 2004 m. balandžio 27 d. Komisijos rekomendacija 2004/384/EB dėl kai kurios supaprastinto prospekto informacijos, kaip nurodoma Tarybos direktyvos 85/611/EEB I priedo C apraše.