[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.9.2006

KOM(2006) 500 galutinis

2006/0172 (CNS)

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl energetinių augalų schemos persvarstymo (pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 92 straipsnį) {SEK(2006) 1167}

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis ir pataisantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai

(pateikta Komisijos)

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl energetinių augalų schemos per svarstymo (pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 92 straipsnį)

TURINYS

1. ĮžANGA 3

2. ATASKAITOS TAIKYMO SRITIS 3

3. DABARTINė SITUACIJA IR NAUJOVėS 15 ES VALSTYBIų 4

3.1. Schemos naudojimas 4

3.2. Augalai ir plotai, kuriems taikoma energetinių augalų schema 5

3.3. Trumpalaikės energetinių augalų plėtros 15 ES valstybių perspektyvos 5

3.4. Pirminės įvertinimo ataskaitos išvados 5

4. SITUACIJA NAUJOSIOSE VALSTYBėSE NARėSE IR SCHEMOS PATIKSLINIMAS 6

4.1. Pagalbos už energetinius augalus teisinis statusas 6

4.2. Biodegalų iniciatyvos įgyvendinimas 7

4.3. Trumpalaikės energetinių augalų plėtros perspektyvos naujosiose valstybėse narėse 7

5. ATEITIS: KAIP PATOBULINTI SCHEMą 7

5.1. Pagalbos už energetinius augalus išplėtimas įtraukiant visas naujausias valstybes nares 7

5.2. Maksimalaus garantuoto ploto (MGP) patikslinimas 8

5.3. Nacionalinės pagalbos daugiamečiams augalams įveisti teikimas 8

5.4. Pagalbos už energetinius augalus schemos supaprastinimo galimybės 8

6. IšVADOS 9

1. ĮžANGA

Rengdamasi vykdyti 2003 m. BŽŪP reformą Komisija pasiūlė pakeisti esamas atidėtos žemės, kurioje auginami ne maistui skirti produktai, schemos (NFSA) priemones vadinamuoju „anglies kreditu“, t. y. specifine su pasėliais nesusijusio pobūdžio finansine pagalba už energetinius augalus, skirtus anglies dvideginio pakaitalui, kai atidėtos žemės schema paverčiama privalomos ilgalaikės atidėtos žemės schema, kuriai netaikoma sėjomaina.

2003 m. BŽŪP reformos rezultatas (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003) yra tai, kad išlaikoma esama atidėtos žemės schema (ir atidėtos žemės, kurioje auginami ne maistui skirti produktai, schema), o šio reglamento 5 skyriuje nustatoma nauja pagalba už energetinius augalus. Pagalbos dydis – 45 eurai už hektarą plotui, ne didesniam už maksimalų garantuojamą (MGP) 1 500 000 ha plotą, kuris tarp valstybių narių nedalijamas.

Šios dvi sistemos ( atidėtos žemės, kurioje auginami ne maistui skirti produktai, sistema ir energetinių augalų sistema) taikomos lygiagrečiai, jos abi turi remti energetinių augalų auginimo plėtrą. Ūkininkai, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, gali rinktis vieną ar kitą sistemą. Pagalba už energetinius augalus negali būti skiriama plotams, kuriems taikoma atidėtos žemės schema, tačiau ūkininkai, atidėtoje žemėje pagal NFSA schemą auginantys energijai gaminti reikalingą žaliavą, turi teisę gauti išmokas už atidėtą žemę arba vertę, atitinkančią tokią teisę į išmoką.

Pagal Tarybos reglamento 92 straipsnį Komisija iki 2006 m. gruodžio 31 d. pateikia Tarybai schemos įgyvendinimo ataskaitą, o kartu, jeigu reikia, atsižvelgdama į ES biodegalų iniciatyvos įgyvendinimą, prideda ir savo pasiūlymus.

2. Ataskaitos taikymo sritis

Šioje ataskaitoje aptariama patirtis, įgyta per pirmuosius dvejus schemos įgyvendinimo metus, pastarojo meto ES biodegalų naudojimo iniciatyvos raida, įskaitant Biomasės naudojimo veiksmų planą[1] ir Komisijos komunikatą dėl biodegalų[2], 2006 m. vasario 20 d. 2708-ojo Tarybos susitikimo išvadas, kuriose delegacijos „ ragina Komisiją peržiūrint energetinių augalų schemą užtikrinti, kad ji atitiktų bendrąją ES biodegalų politiką ir būtų taikomos tinkamos paskatos energetinių augalų auginimo plėtrai visose valstybėse narėse, ir išnagrinėti, kaip būtų galima supaprastinti energetinių augalų sistemą “, 2006 m. birželio 8 d. Energetikos tarybos išvados, kuriose Komisija raginama „supaprastinti administracines bioenergetikos gamybos ir naudojimo procedūras, skirtas BŽŪP įgyvendinti, ir įvertinti platesnį energetinių augalų schemos taikymą visoms valstybėms narėms.“

Šiuo pagrindu ataskaitoje nagrinėjama, kaip nuo 2007 m. šią schemą būtų galima padaryti dar veiksmingesnę. Todėl (ir dėl pasirinkto laiko) ataskaitoje gali būti neatskleistas energetinių augalų schemos santykis su šiuo metu atliekama biodegalų direktyvos persvarstymas. Šioje ataskaitoje gali būti neatsižvelgta ir į 2006 m. pavasarį pateiktas Tarybos išvadas – tada valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė, kad 2015 m. galima įtraukti naują 8 % biodegalų rodiklį. Galimas tokios plėtros poveikis energetinių augalų schemai ir kitoms BŽŪP priemonėms, susijusioms su biodegalais ir biomase, turės būti išnagrinėtas vėliau.

Dėl riboto laiko šioje ataskaitoje nesvarstyti klausimai, kuriems reikia tolesnės išsamios analizės (pavyzdžiui, atidėtos žemės, kurioje auginami ne maistui skirti produktai, ir energetinių augalų schemų santykis arba schemos poveikis ūkininkų pajamoms). Šie klausimai bus nagrinėjami 2008 m. atliekant bendrąją BŽŪP persvarstymą, tada bus atsižvelgta į biodegalų direktyvos persvarstymo rezultatus, pavyzdžiui, nustatant:

- ar reikia tolesnių priemonių, skatinančių biodegalų naudojimą;

- kokiu mastu reikia taikyti pasiūlos ir paklausos priemones;

- ar būtina raginti ūkininkus imtis daugiamečių augalų auginimo.

3. DABARTINė PADėTIS IR NAUJOVėS 15 ES VALSTYBIų

3.1. Schemos naudojimas

Pagalba už energetinius augalus pradėta teikti 2004 m. Per pirmuosius dvejus schemos taikymo metus plotai, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos tiesioginėms išmokoms už energetinius augalus gauti, buvo daug mažesni negu maksimalus garantuojamas 1,5 mln. ha plotas: 2004 m. visas plotas buvo maždaug 300 000 ha (apie 20 %), o 2005 m. – apytikriai 570 000 ha (38 %). Daugiausia šia schema 2005 m. pasinaudojo Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Turimi išankstiniai 2006 m. duomenys rodo, kad vis labiausiai įsigali spartaus didėjimo tendencija. Tikslius 2006 m. duomenis bus galima gauti iš valstybių narių 2006 m. viduryje.

Tačiau yra tam tikra energetinių augalų dalis, už kurią negaunama nei pagalbos atidėtai žemei, nei pagalbos už energetinius augalus. AGRI GD vidaus vertinimais, 2004–2005 prekybos metais prašymų skirti išmokas nepateikta 24 % ploto, apsodinto rapsų sėklomis, naudojamomis biodyzelinui gaminti, o 2005–2006 prekybos metais – 38 % tokio ploto.

Toliau glaustai apibūdinamos priežastys, dėl kurių galėjo susiklostyti tokia padėtis:

a. Šios dvi schemos – pagalba už energetinius augalus ir NFSA – viena kitą papildo. NFSA schemoje nėra „žaliavų“ sąnaudų, o pagal energetinių augalų schemą žaliavos rinkoje konkuruoja su maistui ir pašarams skirtais augalais. Todėl pagalbos energetinių augalų schema nepakeičia energijai gaminti skirtų augalų auginimo atidėtoje žemėje schemos, o suteikia ūkininkui dar vieną galimybę gauti specialią pagalbą.

b. Sistemos valdymo taisyklės gali pasirodyti sudėtingos ir dėl to gali strigti šios sistemos plėtra. Suteikus galimybę supirkėjui dalyvauti valdant schemą, įdiegtą kartu su cukraus reforma, būtų galima išspręsti kai kuriuos sunkumus.

c. Ūkininkų įsipareigojimas sudaryti sutartį su supirkėju(perdirbėju) iki vienos bendros paraiškos pateikimo datos reiškia, kad ūkininkai, priėmę sprendimą parduoti augalus (skirtus maistui ar ne maistui – pasirinktinai, pagal rinkos kainas), neteka lankstumo ir veiksmų laisvės. Todėl tikėtina, kad kai kurie ūkininkai augina energetinius augalus, nesinaudodami energetinių augalų arba NFSA pagalbos schemomis, nes, jų nuomone, finansinė schemos teikiama nauda, nekompensuoja visos su įsipareigojimu sudaryti sutartį susijusios naštos. Tačiau įsipareigojimas sudaryti sutartį yra esminė sudedamoji abiejų schemų dalis, taip siekiama kontroliuoti ir valdyti perdirbėjų veiklą.

3.2. Augalai ir plotai, kuriems taikoma energetinių augalų schema

Šios ataskaitos I priede nurodomi 2004 ir 2005 m. energetiniais augalais apsodinti plotai pagal valstybes nares, kurios netaiko vienkartinės išmokos už plotus schemos (VIPS)[3] (15 ES valstybių, Malta ir Slovėnija), o II priede pagal valstybes nares išvardijami augalai, kurių auginimui ši schema taikyta 2004 m.

3.3. Trumpalaikės energetinių augalų plėtros 15 ES valstybių perspektyvos

Duomenys apie bioetanolio ir biodyzelino gamybos plėtrą ir neseniai sukurtus tokios gamybos pajėgumus rodo, kad energetinių augalų paklausa per kitus kelerius metus labai padidės (daugiau informacijos pateikiama šios ataskaitos III ir IV priede[4]).

Pavyzdžiui, 2005–2008 m. bioetanolio gamybos pajėgumai tikriausiai padidės apie keturis kartus, daugiausia – Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Iš viso 2008 m. gali veikti maždaug 42 bioetanolio gamyklos; 2005 m. tokių gamyklų buvo tik 13. Panašiai 2005–2008 m. padidės ir biodyzelino gamybos pajėgumai, veikiausiai jie padvigubės, o didžiausios šios srities investicijos numatomos Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

3.4. Pirminės įvertinimo ataskaitos išvados

Tuo metu, kai rengiamas šis reglamentas, DEIAgra – Università degli studi di Bologna pagal sutartį su AGRI GD atlieka bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) numatytų energetinių augalų priemonių įgyvendinimo ir bioenergetikos rinkos tyrimą. Pirminės išvados daugiausia paremtos regiono lygio darbais, apimančiais nedaug bioenergijos gamybos rūšių, kurios laikomos reprezentatyviausiomis. Todėl rezultatai laikomi pagrįstais tiktai tiriamų regionų ir tiriamų bioenergijos gamybos rūšių požiūriu[5].

Pagalba už energetinius augalus atitinka tam tikrą rinkos pelno, kurį ūkininkas gali gauti pardavęs tuos pačius augalus, procentinį dydį[6], jeigu rinkos pelno marža labai maža arba neigiama. Tai ypač susiję keliais augalais: Žemutinėje Saksonijoje tai kukurūzai (biodujoms gaminti), Kastilijoje ir Leone – saulėgrąžos (biodyzelinui) ir miežiai (bioetanoliui), Oulu (Suomija) – nendrinės dryžutės (deginamos tiesiog elektrinėse). Jeigu rinkos pelno marža didesnė, pagalba už energetinius augalus atitinka nedidelę rinkos maržos procentinę dalį, kuri vis dėlto yra gana reikšminga[7], kaip nustatyta ištyrus tokių augalų prekybą: Karintijoje – kukurūzų (naudojamų biodujoms gaminti), Žemutinėje Saksonijoje – rapsų sėklų (biodyzelinui), Šampanės-Ardėnų regione – kviečių (bioetanoliui), Aukštutinėje Normandijoje – rapsų sėklas (biodyzelinui). Tai reiškia, kad pagalba už energetinius augalus yra paskata ūkininkams, gaunantiems mažą rinkos pelno maržą už energijai gaminti tinkamus augalus, ir todėl šiuos augalus verčiau skiriantiems energetikos tikslams, o ne kitai realizavimo rinkai. Plotai, kuriems taikoma pagalba už energetinius augalus, sparčiai didinami: nuo 2004 iki 2005 m. beveik visose 15 ES valstybių pastebimas ne mažesnis kaip triženklis augimas. Tačiau per dvejus šios schemos įgyvendinimo metus maksimalus garantuojamas plotas taip ir nebuvo apsodintas.

NFSA sistema, leidžianti ūkininkams auginti privalomai atidėtoje žemėje ne maistui skirtus produktus, taikoma gana ilgai, tad ją galima naudoti ir skatinant energetinių augalų plėtrą: daugiau kaip 95 % plotų, kuriems taikoma NFSA schema, iš tikrųjų buvo skirti energetiniams augalams auginti.

Tačiau auginti energetinius augalus skatinama ne tiktai skiriant specialią paramą, pavyzdžiui, taikant pagalbą už energetinius augalus ir NFSA schemą. Visų pirma pagalba už energetinius augalus susijusi su didele administracine našta ir tam tikru nelankstumu pasirenkant galutinę realizavimo rinką. Pateikdami paraišką pagalbai už energetinius augalus gauti, ūkininkai netenka galimybės laisvai rinktis, kaip konkrečiai naudoti užaugintus augalus (skirti maistui, pašarams, ne maistui, įskaitant energijos gamybą). Kadangi dėl tokio pasirinkimo galima netekti pelno, todėl tai galbūt riboja siekį pasinaudoti pagalba už energetinius augalus. Be to, plotai, kuriuose pastaraisiais metais buvo auginami energetiniai augalai , už kuriuos neteikta pagalbos už energetinius augalus ir netaikytą NFSA sistema, buvo gana dideli[8]. Parduodant energetinius augalus rinkos pelno marža tam tikrais atvejais būna tikrai didelė. Be to, kol nebuvo įdiegta bendrosios išmokos schema, dauguma augalų, skirtų energijai gaminti, atitiko paramos reikalavimus, taikomus išmokoms už pasėlius.

4. PADėTIS NAUJOSIOSE VALSTYBėSE NARėSE IR SCHEMOS PATIKSLINIMAS

4.1. PAGALBOS Už ENERGETINIUS AUGALUS TEISINIS STATUSAS

Pagal BŽŪP reformos nuostatas (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnis) naujosios valstybės narės gali pasirinkti vienkartinės išmokos už plotus schemą (VIPS), pagal kurią už žemės ūkio paskirties žemės hektarą mokamos vienodo dydžio sumos, neviršijančios nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos pagal tiesioginių išmokų, kurias konkrečiais metais turėtų teisę gauti ta valstybė narė, sumą.

Šiuo metu taikomose VIPS taisyklėse nenumatyta naudoti energetinių augalų schemos valstybėse narėse, kurios taiko VIPS. O jeigu tos valstybės neįsipareigojo atidėti žemės, tai tokioje žemėje negalima auginti energetinių augalų.

Tačiau pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143c straipsnį naujoji valstybė narė, taikanti VIPS ir gavusi Komisijos leidimą, gali nuspręsti skirti ūkininkams papildomas tiesiogines nacionalines išmokas (PTNI arba „paramos didinimą“) už energetinius augalus. Nustatant didžiausią papildomą tokios nacionalinės pagalbos sumą reikėtų atsižvelgti į jos faktinį palaipsnio teikimo lygį pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143c straipsnį.

Naujosioms valstybėms narėms, nusprendusioms nesinaudoti VIPS (Slovėnijai, Maltai), bus taikomos tos pačios bendrosios sąlygos kaip ir 15 ES valstybių narių, tačiau parama palaipsniui bus nutraukta, kaip numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143a straipsnyje. Todėl taikoma energetinių augalų schema ir su ja susijęs maksimalus garantuojamas plotas bei privalomas žemės atidėjimas (įskaitant galimybę tuose plotuose auginti energetinius augalus).

4.2. Bio degalų iniciatyvos įgyvendinimas

Turimi biodegalų naudojimo duomenys ir nacionaliniai 25 ES valstybių orientaciniai rodikliai rodo, kad daugelis naujųjų valstybių narių nustatė tikslus, kurie atitinka 15 ES valstybių narių, įgyvendinančių ES biodegalų iniciatyvą, tikslus, arba net labiau išplėtoti. Be to, visos valstybės narės jau nustatė nacionalines priemones (pavyzdžiui, atleidimą nuo akcizo mokesčio), remiančias biodegalų gamybą ir naudojimą.

Kelios naujosios valstybės narės jau teikia ir nacionalinę pagalbą už energetinius augalus[9]; tai rodo, kad tose šalyse labai susidomėta tokiais augalais.

Kaip matyti, naujosios valstybės narės labai stengiasi remti ES biodegalų iniciatyvą. Jos prisiėmė tokius pačius įsipareigojimus kaip ir senosios narės.

Turima mažai duomenų apie naujosiose valstybių narių plotus, apsodintus augalais, skirtais energijai gaminti. Tačiau duomenys apie biodyzelino gamybos pajėgumus (žr. šios ataskaitos III priedą) rodo, kad nors ariamoji žemė naujosiose valstybėse narėse sudaro apie 30 % visos 25 ES valstybėse esančios ariamosios žemės, biodyzelino gamybos pajėgumai jose sudaro vos 8–10 %. Nuo 2005 iki 2006 m. ES biodyzelino gamybos pajėgumai padidėjo beveik 50 %, tačiau naujosiose valstybėse narėse – tiktai 20 %.

4.3. Artimiausio laikotarpio energetinių augalų plėtros perspektyvos naujosiose valstybėse narėse

III ir IV priede nurodytos energetiniais augalais apsodintų plotų kaitos tendencijos, duomenys apie perdirbimo pajėgumus ir biodegalų gamybą, įskaitant duomenis apie esamus ir būsimus naujųjų valstybių narių gamybos pajėgumus, pateikiama ir tų duomenų analizė.

Naujosiose valstybėse narėse kuriami nauji bioetanolio gamybos pajėgumai. 2005 m. Lenkijoje ir Vengrijoje veikė po dvi gamyklas, jų pajėgumas buvo 135 000 tonų, o 2008 m. šešiose naujosiose valstybėse narėse veiks apie 20 gamybos vienetų ir jų pajėgumas gali būti 1 128 000 tonų. Naujomis stambiomis bioetanolio gamintojomis gali tapti Vengrija, Lenkija ir Čekijos Respublika. 2005–2007 m. gali padvigubėti ir biodyzelino gamybos pajėgumas, o 10 % tokio padidėjimo teks naujosioms valstybėms narėms, visų pirma Lenkijai ir Čekijos Respublikai.

5. Ateitis: kaip patobulinti schemą

5.1. Pagalbos už energetinius augalus išplėtimas įtraukiant visas naujausias valstybes nares

Komisija, atsižvelgdama į ES biodegalų strategijoje nustatytus tikslus, dvejų metų schemos įgyvendinimo patirtį, energetinių augalų sektoriaus plėtrą visoje Europos Sąjungoje ir vadovaudamasi 2006 m. vasario 20 d. 2708-ojo Tarybos susitikimo išvadomis, siūlo išplėsti energetinių augalų sistemą ir nuo 2007 m. pradėti ją taikyti visose valstybėse narėse, įskaitant naująsias valstybes nares, taikančias VIPS taisykles. Komisija mano, kad naujosiose valstybėse narėse turėtų būti tokios pačios paskatos auginti energetinius augalus kaip ir 15 ES valstybių narių. Todėl sistema turi būti diegiama tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios šiuo metu taikomos 15 ES valstybių, įskaitant visavertes pagalbos išmokas už energetinius augalus.

5.2. Maksimalaus garantuoto ploto (MGP) patikslinimas

Naujosiose valstybėse narėse yra apie 30 mln. ha ariamosios žemės, tai sudaro apie 30 % visos 25 ES valstybėse esančios ariamosios žemės (104,3 mln. ha). Pagal šios ataskaitos prielaidas nėra pagrindo manyti, kad naujųjų valstybių narių augalų auginimo potencialas yra mažesnis negu 15 ES valstybėse. O turint omenyje tai, kad naujosiose valstybėse narėse (taikančiose VIPS) atidėtos žemės, kurioje auginami ne maistui skirti produktai, schema netaikoma, o prieigos prie jūros neturinčiose šalyse[10] (Vengrijoje, Čekijos Respublikoje ir Slovakijoje) energetiniams augalams auginti gali būti skirti didesni plotai, tokia proporcija gali labai padidėti pradėjus taikyti tose šalyse paramos energetiniams augalams schemą.

Atsižvelgiant į 2004–2006 m. energetiniais augalais apsodintų plotų, esančių 15 ES valstybių, plėtros tendencijas ir į tai, kad 2008 m. numatyta persvarstyti BŽŪP, kyla klausimas, ar esamas maksimalaus garantuojamo ploto dydis bus pakankamas 2007–2008 m. paklausai patenkinti, nes dėl padidėjusio MGP sumažėtų už hektarą mokamos išmokos už energetinius augalus. Įgyvendinus cukraus reformą cukriniams runkeliams taikoma pagalba už energetinius augalus. Vadinasi, plotas, kuriame auginami energetiniai augalai, didės.

Komisija mano, kad dėl energetinių augalų schemos išplėtimo ir taikymo naujosioms valstybėms narėms nuo 2007 m. reikėtų padidinti energetiniams augalams skirtą MGP, bent jau proporcingai pagal tose valstybėse esančią ariamąją žemę.

5.3. Nacionalinės pagalbos daugiamečiams augalams įveisti teikimas

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 56 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė skirti valstybėms narėms nacionalinę pagalbą, ne didesnę kaip 50 % sąnaudų, susijusių su daugiamečių augalų, skirtų biomasei gaminti, įveisimu atidėtoje žemėje. Jeigu tai būtų taikoma ir energetiniais augalais apsodintiems plotams, tai leistų padidinti paramos dydį be papildomų išlaidų, susijusių su BŽŪP. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu daugiamečiai augalai, auginami energetiniams augalams skirtuose plotuose, sudaro nedidelę procentinę dalį, tokia priemonė taip pat galėtų sumažinti esamą disbalansą (daugiausia auginami aliejiniai augalai). Tokia parama galėtų skatinti ir alternatyviai arba ne taip intensyviai naudoti prastesnės kokybės ariamąją žemę ar plotus su didelė erozijos rizika, taip padidėtų ir aplinkosaugos schemos taikymo nauda.

5.4. Pagalbos už energetinius augalus schemos supaprastinimo galimybės

Energetinių augalų schema, skirta skatinti augalų, tiekiamų daugiausiai energetiniams produktams gaminti, t. y. biodegalais laikomiems produktams, ir elektros ir šiluminei energijai, gaminamai iš biomasės, auginimą (žr. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 88 straipsnį).

Per dvejus schemos įgyvendinimo metus gauti keli sektoriaus atstovų skundai dėl sudėtingos sistemos, o tai irgi gali turėti neigiamos įtakos ūkininkų ir perdirbėjų (arba supirkėjų) dalyvavimui schemoje. Todėl reikėtų gerai išnagrinėti taikymo taisyklių supaprastinimo galimybes, kad nesumažėtų ir pačios schemos veiksmingumas.

Gavusi 2708-ojo Tarybos susitikimo išvadas (žr. 2 punktą) Komisija iki 2006 m. pabaigos siekia pateikti Tiesioginių išmokų vadybos komitetui pasiūlymų dėl energetinių augalų schemos įgyvendinimo supaprastinimo. Energetinių augalų schemos įgyvendinimo taisykles galima supaprastinti taip:

- persvarstyti garantijų sistemos nuostata, taikomasperdirbėjams: vietoj sistemos, kuria supirkėjai ir (arba) perdirbėjai įpareigojami sumokėti kiekvienos sutarties ir kiekvienos žaliavos rūšies garantiją, įdiegti sistemą, pagal kurią ūkininkai turėtų tiekti žaliavą įgaliotiesiems supirkėjams (perdirbėjams), kad įgytų teisę į pagalbą už energetinius augalus;

- supaprastinti ūkininkams taikomas nuostatas : persvarstyti esamas kontrolės priemones tuo atveju, kai grūdai ir aliejinių augalų sėklos naudojamos ūkyje energetikos tikslams.

6. Išvados

a. Pagalbos už energetinius augalus schema turėtų būti prieinama visose valstybėse narėse, įskaitant naująsias valstybes nares, kad būtų tinkamai skatinamas jų indėlis į ES biodegalų iniciatyvą. Dėl to ypač reikėtų patikslinti maksimaliai garantuojamą plotą. Papildomos Bendrijos biudžeto išlaidos būtų ne didesnės kaip 4,5 mln. eurų už kiekvieną MGP padidėjimą 100 000 hektarų. Komisija ketina tinkamu laiku pateikti Tarybai atitinkamą pasiūlymą. Tikslinant maksimalų garantuojamą plotą reikės atsižvelgti į galimą schemos taikymą 2007 ir 2008 m., o patikslinimas bus persvarstytas 2008 m. atliekant bendrą BŽŪP persvarstymą.

b. Iš esmės supaprastinus įgyvendinimo taisykles schema būtų patrauklesnė ir ūkininkams, ir perdirbėjams, padidėtų jos poveikis skatinant energetinių augalų plėtrą. Komisija išsamiai išnagrinės galimus schemos įgyvendinimo taisyklių supaprastinimo būdus, kartu užtikrindama kad piktnaudžiavimo pagalba rizika, būtų valdoma.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Prieš trejus metus Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl BŽŪP reformos, taip sudarydama sąlygas iš esmės pertvarkyti ES ūkininkų pajamų rėmimo būdą ir pradėti taikyti naują paramą už energetinius augalus, kad ES žemės ūkio ir kaimo plėtra būtų tvaresnė.

Šiuo metu dar per anksti vertinti visą šios reformos poveikį. Tačiau turima patirtis rodo, kad ir sėkmingai įgyvendinus reformą dar galima tobulinti konkrečiai nustatytas sritis, kad jos būtų veiksmingesnės ir (arba) paprastesnės.

Šio pasiūlymo tikslas – 2007 m. pradėti įgyvendinti konkrečius reikiamus patobulinimus, susijusius su tokiais dalykais:

- Komisijos ataskaitos Tarybai išvadomis dėl energetinių augalų schemos įgyvendinimo, t. y. pasiekti, kad šią schemą naujosiose valstybėse narėse būtų galima taikyti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitose valstybėse narėse; leisti skirti nacionalinę pagalbą daugiamečiams augalams, skirtiems biomasei gaminti, įveisti , , plotuose, kuriems taikoma energetinių augalų schema;

- galimybe naujosioms valstybėms narėms, taikančioms vienkartinės išmokos už plotus schemą, paprastu būdu ir toliau remti ūkininkų pajamas iki 2010 m. pabaigos; tačiau po 2008 m. jos nebus atleidžiamos nuo įsipareigojimo kompleksiškai susieti teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus, kuris šiuo metu numatytas valstybėms narėms, taikančioms vienkartinės išmokos už plotus schemą; norint užtikrinti, kad toks netaikymas būtų suderinamas su pradinėmis antrosios krypties kaimo plėtros priemonėmis (atsižvelgiant į galimas nuobaudas), reikėtų atitinkamai pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005;

- bendrosios išmokos schemos, taikomos alyvmedžiais apsodintai žemei, skyrimo reikalavimų atitikimo taisyklių supaprastinimu;

- reikiamų taisyklių, taikomų tiesioginėms išmokoms, susijusioms su cukraus sektoriumi, nustatymu.

2006/0172 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis ir pataisantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 straipsnį ir 37 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[11],

kadangi:

(1) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003[12] nustatė bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatė tam tikras paramos schemas ūkininkams.

(2) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnio 8 dalyje draudžiama perduoti teises į išmokas, nustatytas naudojant nacionalinį rezervą, išskyrus paveldėjimo keliu. Susijungimų ir padalijimų atveju taip pat reikėtų leisti naują valdą ar valdas valdantiems ūkininkams ir toliau naudotis pirminėmis teisėmis į išmokas iš nacionalinio rezervo,.

(3) Patirtis parodė, kad remiant pajamas, atsietas nuo gamybos apimčių, pagalbos skyrimo reikalavimų taisyklės, taikomos žemės ūkio paskirties žemei, gali būti paprastos. Ypač reikėtų supaprastinti pagalbos skyrimo reikalavimų taisykles, taikytinas bendrosios išmokos už alyvmedžiais apsodintą žemės ūkio paskirties žemę schemai.

(4) Šiuo metu valstybės narės – Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija (toliau – „naujosios valstybės narės“), taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, negauna Bendrijos pagalbos už energetinius augalus. Energetinių augalų schemos persvarstymas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 92 straipsnį parodė, kad nuo 2007 m. reikėtų išplėsti pagalbos už energetinius augalus teikimą visoms valstybėms narėms tokiomis pačiomis sąlygomis. Todėl reikėtų proporcingai didinti maksimalų garantuojamą plotą, paramos didinimo grafikas, taikomas paramos schemoms įdiegti naujose valstybėse narėse, neturėtų būti taikomas energetinių augalų schemai, o vienkartinės išmokos už plotus schemos taisykles reikėtų iš dalies keisti.

(5) Didinant daugiamečių energetinių augalų reikšmę ir numatant paskatas auginti daugiau šių augalų, valstybėms narėms reikėtų suteikti teisę skirti nacionalinę pagalbą, kurios dydis būtų ne didesnis kaip 50 % sąnaudų, susijusių su daugiamečių augalų įveisimu plotuose, dėl kurių pateikta paraiška pagalbai už energetinius augalus gauti.

(6) Cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojai naujosiose valstybėse narėse jau pasinaudojo kainų rėmimo sistema pagal 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo[13] nuostatas. Todėl Bendrijos pagalbai cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 skyriuje, nuo šios pagalbos teikimo dienos neturėtų būti taikomas minėto reglamento 143a straipsnyje nustatytas didinimo grafikas.

(7) Patirtis parodė, kad vienkartinės išmokos už plotus schema yra veiksminga ir paprasta ūkininkų pajamų rėmimo sistema, atsieta nuo gamybos apimčių. Supaprastinimo sumetimais reikėtų leisti naujosioms valstybėms narėms ją taikyti iki 2010 m. pabaigos. Tačiau manoma, kad po 2008 m. valstybės narės, kurios taiko vienkartinės išmokos už plotus schemą, neturėtų būti atleidžiamos nuo įsipareigojimo taikyti kompleksinį susiejimo principą teisės aktais nustatytiems valdymo reikalavimams. Užtikrinant tam tikrų kaimo plėtros priemonių darną tada, kai valstybės narės jau nebus atleidžiamos nuo minėto įsipareigojimo, reikėtų, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005[14] 51 straipsnyje į tai būtų atsižvelgta.

(8) Įprastinėmis aplinkybėmis ūkininkai gali susitarti dėl valdos (ar jos dalies), už kurią buvo mokamos atskiros išmokos už cukrų, perdavimo sąlygų. Tačiau paveldėjimo atveju turėtų būti numatyta, kad atskiros išmokos už cukrų būtų mokamos paveldėtojui.

(9) Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005.

(10) 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (EB), nustatantis specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams[15] iš dalies pakeitė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priedą. Įrašuose apie alyvuogių aliejų ir apynius per klaidą neatsižvelgta į to priedo pakeitimus, padarytus 2005 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2183/2005, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, bei iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 795/2004, nustatantį išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003[16], įgyvendinimo taisykles. Todėl reikėtų atitinkamai pataisyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priedą, kad šis galiotų nuo Reglamentu (EB) Nr. 2183/2005 taikymo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip:

1) 42 straipsnio 8 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Išskyrus perdavimo faktinio ar numanomo paveldėjimo keliu ir susijungimo bei padalijimo atvejus, taip pat nukrypstant nuo 46 straipsnio, teisės į išmokas, nustatytos naudojant nacionalinį rezervą, neperduodamos penkerių metų laikotarpiu nuo jų paskyrimo. Susijungimo ar padalijimo atveju naują valdą (-as) valdantiems ūkininkams ir toliau leidžiama naudotis pirminėmis teisėmis į išmokas iš nacionalinio rezervo iki penkerių metų laikotarpio pabaigos.“

2) 44 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Reikalavimus atitinkantis hektaras“ – tai ir apyniais apsodinti plotai ar laikinieji pūdymai arba alyvmedžiais apsodinti plotai.“

3) 51 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a) daugiamečiai augalai, išskyrus alyvmedžius ar apynius;“

4) 60 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei valstybė narė pasinaudoja 59 straipsnyje numatyta galimybe, ūkininkai, nukrypdami nuo 51 straipsnio b ir c punktų ir pagal šio straipsnio nuostatas, taip pat gali naudoti sklypus, deklaruotus pagal 44 straipsnio 3 dalį, Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų gamybai ir bulvėms, išskyrus bulvių krakmolui gaminti skirtas bulves, už kurias pagal šio reglamento 93 straipsnį skiriama pagalba, auginti, išskyrus 51 straipsnio a punkte nurodytus augalus.“

5) 71g straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Ūkininkai, nukrypdami nuo 51 straipsnio b ir c punktų ir laikydamiesi šio straipsnio nuostatų, taip pat gali naudoti pagal 44 straipsnio 3 dalį deklaruotus sklypus Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje arba Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems produktams gaminti bei bulvių krakmolui gaminti neskirtoms bulvėms, už kurias skiriama pagalba pagal šio reglamento 93 straipsnį, išskyrus 51 straipsnio a punkte nurodytus augalus, auginti.“

6) 88 straipsnis papildomas tokia dalimi:

„143a ir 143c straipsniai netaikomi pagalbai už energetinius augalus.“

7) 89 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nustatomas maksimalus garantuojamas 2 000 000 ha plotas, už kurį gali būti teikiama pagalba.“

8) Įterpiamas 90a straipsnis:

„90a straipsnisNacionalinė pagalba

Valstybėms narėms leidžiama teikti nacionalinę pagalbą, kurios dydis neviršija 50 % sąnaudų, susijusių su daugiamečių augalų įveisimu plotuose, dėl kurių buvo pateikta paraiška pagalbai už energetinius augalus gauti.“

9) 110s straipsnis papildomas tokia dalimi:

„143a ir 143c straipsniai netaikomi pagalbai, skirtai cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams.“

10) 143b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Ne vėliau kaip iki įstojimo dienos naujosios valstybės narės gali nuspręsti 9 dalyje nustatytu laikotarpiu pakeisti tiesiogines išmokas, išskyrus IV antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą pagalbą už energetinius augalus, pagal 2 dalį apskaičiuota vienkartine išmoka už plotus.“

b) 6 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. naujosios valstybės narės gali pasirinktinai taikyti 3, 4, 6, 7 ir 9 straipsnius, jeigu tie straipsniai susiję su teisės aktuose nustatytais valdymo reikalavimais.“

c) 9 dalis pakeičiama taip:

„9. Pagal 11 dalies nuostatas visos naujosios valstybės narės gali pasinaudoti vienkartinės išmokos už plotus schema jos taikymo laikotarpiu iki 2010 m. pabaigos. Iki paskutiniųjų schemos taikymo metų rugpjūčio 1 d. naujosios valstybės narės praneša Komisijai apie savo ketinimą nutraukti schemos taikymą.“

d) 11 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Iki vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo laikotarpio pabaigos, kaip nurodyta 9 dalyje, taikomas 143 straipsnyje nustatytas procentinis dydis. Jeigu vadovaujantis sprendimu, priimtu pagal šio paragrafo pirmosios pastraipos b punktą, vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymas pratęsiamas po 2010 m., 143a straipsnyje 2010 metams nustatytas procentinis dydis taikomas iki paskutiniųjų vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo metų pabaigos.“

11) 143ba straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies pirmosios pastraipos pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Nukrypstant nuo 143b straipsnio, iki 2006 m. balandžio 30 d. naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, gali nuspręsti 2006–2010 m. skirti ūkininkams, atitinkantiems vienkartinės išmokos už plotus schemos reikalavimus, atskirą išmoką už cukrų.“

b) straipsnis papildomas 6 dalimi:

„6. Faktinio ar numanomo paveldėjimo atveju atskira išmoka už cukrų skiriama valdą paveldėjusiam ūkininkui, jeigu tas ūkininkas atitinka vienkartinės išmokos už plotus schemos reikalavimus.“

12) I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 51 straipsnio 3 dalyje įterpiama tokia pastraipa :

„Pirmoje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma nuo 2008 m. gruodžio 31 d.“

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. Tačiau 1 straipsnio 9, 11 ir 12 dalys taikomos nuo 2006 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1) Įrašas „alyvuogių aliejus“ pakeičiamas taip:

„

Alyvuogių aliejus | IV antraštinė dalis, šio reglamento 10b skyrius | Pagalba už plotą |

Komisijos reglamento (EB) Nr. 795/20041 48a straipsnio 11 dalis | 2006 m. taikoma Maltai ir Slovėnijai |

1 OL L 141, 2004 4 30, p. 1. |

“

2) Įrašas „apyniai“ pakeičiamas taip:

„

Apyniai | IV antraštinė dalis, šio reglamento 10d skyrius (***) (*****) | Pagalba už plotą |

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 48a straipsnio 12 dalis | 2006 m. taikoma Slovėnijai |

“

FINANSINĖ PAŽYMA |

1. | BIUDŽETO EILUTĖ: 05 03 02 27 | ASIGNAVIMAI (2007 m. PBP): 34,6 mln. EUR |

2. | PAVADINIMAS: Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis ir pataisantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai |

3. | TEISINIS PAGRINDAS: Sutarties 36 straipsnis ir 37 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa. |

4. | TIKSLAI: Numatyti galimybę naujosioms valstybėms narėms, taikančioms VIPS, pasinaudoti energetinių augalų schema ir kartu padidinti MGP visoje Bendrijoje nuo 1,5 mln. iki 2,0 mln. ha. Pagal cukraus reformos principus cukraus sektoriuje dar įgyvendinamas „laipsniško paramos teikimo“ principo netaikymas laikinai nuo gamybos apimčių neatsietoms išmokoms. Iki 2010 m. pabaigos naujosioms valstybėms narėms leidžiama ir toliau taikyti VIPS; paaiškinamos BIS taisyklės, taikomos alyvuogių aliejui. |

5. | FINANSINĖS PASEKMĖS: | 12 MĖN. LAIKOTARPIS (mln. EUR) | EINAMIEJI FINANSINIAI METAI: 2006 (mln. EUR) | ATEINANTYS FINANSINIAI METAI: 2007 (mln. EUR) |

5.0 | IŠLAIDOS – IŠ EB BIUDŽETO (GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS IR (ARBA) INTERVENCIJOS) – NACIONALINIO BIUDŽETO – KITŲ SEKTORIŲ | 22,5 | – | – |

5.1 | PAJAMOS – EB NUOSAVIEJI IŠTEKLIAI (RINKLIAVOS IR (ARBA) MUITAI) – NACIONALINĖS | – | – | – |

2008 | 2009 | 2010 | 2011+ |

5.0.1 | NUMATOMOS IŠLAIDOS | 22,5 | 22,5 | 22,5 | 22,5 |

5.1.1 | NUMATOMOS PAJAMOS | – | – | – | – |

5.2 | APSKAIČIAVIMO METODAS: – |

6.0 | AR PROJEKTĄ GALIMA FINANSUOTI IŠ EINAMŲJŲ METŲ BIUDŽETO ATITINKAMO SKYRIAUS ASIGNAVIMŲ? | TAIP NE |

6.1 | AR PROJEKTĄ GALIMA FINANSUOTI IŠ EINAMŲJŲ METŲ BIUDŽETO ASIGNAVIMUS PERKELIANT IŠ VIENO SKYRIAUS Į KITĄ? | TAIP NE |

6.2 | AR REIKĖS PAPILDOMO BIUDŽETO? | TAIP NE |

6.3 | AR BŪSIMUOSE BIUDŽETUOSE REIKĖS NUMATYTI ASIGNAVIMŲ? | TAIP NE |

PASTABOS: 1) Šiuo metu apskaičiuota, kad 2007 ir 2008 m. MGP nebus iki galo panaudotas, nes senosiose valstybėse narėse gana lėtai diegiama energetinių augalų schema, tad būtų galima būtų sutaupyti Bendrijos biudžeto lėšų: 2008 m. – iki 20 mln. eurų, 2009 m. – iki 10 mln. eurų. 2) Tai, kad naujosios valstybės narės pradės taikyti privalomosios atidėtos žemės taisykles tiktai nuo 2010 m., gali tam tikru būdu netiesiogiai paveikti grūdų rinką, todėl 2010 ir 2011 m. Bendrijos biudžete gali atsirasti sąnaudų, vertinamų ne kiekybine išraiška. |

[1] COM(2005) 628, 2005 12 7.

[2] COM(2006) 34, 2006 2 8.

[3] VIPS: Vienkartinės išmokos už plotus schema (daugiau žr. 4.1 p.).

[4] Pavyzdžiui, Europos biodyzelino tarybos pateiktais duomenimis biodyzelino gamyba 25 ES valstybėse nuo 2004 iki 2006 m. padidėjo 65 % 2005–2006 metų įvertiniai duomenys rodo 43,5 % padidėjusius biodyzelino gamybos pajėgumus.

[5] Karintija (kukurūzai – biodujos), Žemutinė Saksonija (rapsų sėklos – biodyzelinas, kukurūzai – biodujos), Kastilija ir Leonas (saulėgrąžos, sausos ar sudrėkintos – biodyzelinas, miežiai, sausi ar sudrėkinti – bioetanolis), Oulu, Suomija (nendrinės dryžutės, tiesiogiai deginamos elektrinėse), Šampanė-Ardėnai (kviečiai – bioetanolis), Aukštutinė Normandija (rapsų sėklos – biodyzelinas).

[6] Rinkos pelno marža: marža, atsirandanti dėl įvairiopo rinkos jėgų poveikio ir natūraliai kintančio augalų derlingumo (EUR/ha).

[7] Rreikšminga: AEC atitinka daugiau kaip 10 % rinkos pelno maržos, susijusios su tais pačiais augalais.

[8] Žr. 3.1 punktą

[9] Lenkija: 7 500 ha miško kirtimo atžalynui (MKA); Vengrija: pasėliai: 30 000 ha, energetinės žolės ( Miscantus ): 11 000 ha, MKA: 2 500 ha.

[10] Valstybės narės, neturinčios tiesioginės prieigos prie jūrų uosto.

[11] OL C …, [data], p. ….

[12] OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 953/2006 (OL L 175, 2006 6 29, p. 1).

[13] OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

[14] OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. …./2006 (OL L …, 2006 …, p. ...).

[15] OL L 42, 2006 2 14, p. 1.

[16] OL L 347, 2005 12 30, p. 56.