[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.9.2006

KOM(2006) 490 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Šešių Europos koordinatorių pateikiama tam tikrų transeuropinio transporto tinklo projektų įgyvendinimo pažangos metinė ataskaita

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Didžiųjų transeuropinio transporto tinklo projektų įgyvendinimui reikia didelių finansinių išteklių bei, atsižvelgiant į tarpvalstybinį šių projektų pobūdį, glaudaus koordinavimo tarp šiuos projektus vykdančių valstybių narių.

Siekiant tokio koordinavimo ir norint įveikti valstybių narių uždarumą taikant investavimo procedūras ir priimant sprendimus, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 884/2004/EB, pateikiančiu gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros[1], įvedamas naujas mechanizmas. Šis mechanizmas Komisijai suteikia galimybę paskirti Europos koordinatorius, kad tam tikrų projektų įgyvendinimas vyktų sklandžiau ir koordinuotai tarp valstybių narių.

2005 m. liepos 20 d. Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir gavusi atitinkamų valstybių narių sutikimą, paskyrė šešis Europos koordinatorius[2]: Loyola de Palacio, Karel Van Miert, Etienne Davignon, Péter Balázs, Pavel Telicka et Karel Vinck.

Komisijos sprendimu buvo nustatyti aiškūs koordinatorių veiklos įgaliojimai ir pagrindiniai jiems pavesti uždaviniai (žr. 1 priedą). Atsižvelgiant į tai buvo numatyta, kad koordinatoriai kasmet teikia „ataskaitą apie pažangą, pasiektą įgyvendinant projektus“ , kuri Komisijos bus perduota Europos Parlamentui ir atitinkamoms valstybėms narėms. Be šio aspekto, jų užduoties aprašyme taip pat buvo numatyta, kad jie Komisijai teikia „paramą rengiant Bendrijos finansinės pagalbos teikimo programas 2007–2013 metų laikotarpiui“ .

Šiame komunikate pateikiamos koordinatorių metinėse veiklos ataskaitose (toliau – ataskaita) pateiktos pastabos, analizės ir rekomendacijos, susijusios su projektais, už kuriuos jie yra atsakingi.

1. PIRMOJI SVARBI TARPINė ATASKAITA

Kadangi iki 2006 m. gegužės 17 d. Institucijų susitarimas dėl ES finansinės programos dar nebuvo galutinai patvirtintas, nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2006 m. birželio mėn. koordinatorių veiklai buvo būdingas tam tikras netikrumas dėl finansinės pagalbos, kurią Bendrija galėtų teikti šiems didiesiems projektams po 2006 m.

Iš koordinatorių atliktos analizės paaiškėja, kad šie projektai (koridoriai) didžiąja dalimi priklauso nuo Bendrijos paramos, nes kai kurios atkarpos visų pirma yra Bendrijos interesų sferoje . Ypač tarpvalstybinių atkarpų atveju, atsižvelgiant į atitinkamoms valstybėms narėms kylančius sunkumus pačioms padengti finansines išlaidas biudžeto apribojimo laikotarpiu, Bendrijos įnašas turi lemiamą reikšmę. Be to, ataskaitoje pabrėžiama, kad tam tikriems projektams, apimantiems dvejus ar net trejus finansinius metus, taip pat būdingas netikrumas dėl galimos Bendrijos pagalbos po 2013 m.

Nepriklausomai nuo finansinių aspektų, koordinatorių veikla ypatingai padėjo pabrėžti sustiprinto koordinavimo tarp valstybių narių svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti projektus. Tokiu būdu galimybė visapusiškai spręsti su projektu ar koridoriumi susijusius klausimus atitinkamoms valdžios institucijoms padėjo suvokti būtinybę kurti bendras planavimo arba valdymo struktūras . Kai kurios iš jų jau egzistavo, kitos buvo sukurtos arba, gavus koordinatorių rekomendacijas, greitai bus sukurtos ir tai jau savaime yra didelė pažanga kuriant šiuos koridorius. Jei projekto brandumas dar nebuvo nustatytas, tuomet buvo siekiama atlikti bendrų galimybių studiją, kad vėliausiai iki 2010 m. galėtų būti priimtas sprendimas pradėti vykdyti veiklą.

Koordinatorių veikla leido geriau suprasti projektus, kompetentingoms institucijoms padėjo geriau suprasti būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su savo kolegomis kitose valstybėse narėse bei apsvarstyti ne tik infrastruktūros, bet ir tuose koridoriuose teiktinų paslaugų plėtrą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Todėl labai svarbu garantuoti tinklų sąveiką bei administracinės tvarkos suderinimą. Tai rodo, kad šių didžiųjų koridorių sukūrimas nėra savaiminis tikslas , bet kad jie yra pagrindinė transeuropinio transporto tinklo sudėtinė dalis . Vienos pagrindinės grandies nebuvimas gali turėti žalingų pasekmių visam transeuropiniam transporto tinklui ir sumažinti nacionalinių tinklų veiksmingumą. Todėl jie privalo būti paremti nuoseklia transporto politika . Be to, jei nepavyktų sukurti transeuropinių transporto tinklų visumos, Europos ekonomika patirtų nuostolių dėl ekonominio konkurencingumo praradimo.

Atsižvelgiant į tai, koordinatorių pastabos yra labai svarbios, nes jos primena būtinybę kurti integruoto tinklo politiką . Tačiau tokia politika turėtų būti ne vien tik „didesnės apimties darbų“ strategija, keliant trumpalaikius tikslus, bet ji turėtų atspindėti pagrindinį tvarios transporto politikos aspektą, keliant ilgalaikius tikslus .

2. P IRMIEJI VILčIų TEIKIANTYS REZULTATAI

Reikėtų pabrėžti, kad visų aptariamų koridorių atveju Europos koordinatoriaus buvimas turėjo teigiamą poveikį stiprinant dialogą tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių. Visi koordinatoriai pabrėžė šio aspekto svarbą ir galėjo užmegzti atitinkamus kontaktus tarp suinteresuotų institucijų.

Kiekvienas koordinatorius stengėsi susidaryti kuo objektyvesnį vaizdą apie koridorių srityje padarytą pažangą, kai kurioms atkarpoms būdingas problemas ir apie jų manymu būtiną Bendrijos pagalbą. Prie šio komunikato pridėtos ataskaitos atspindi per praėjusius metus atliktus veiksmus bei klausimus, kurie vis dar lieka neišspręsti. Šiems klausimams kelis ateinančius mėnesius koordinatoriai skirs ypatingą dėmesį.

Informacijos visuma, kurią dabar Komisija turi apie šiuos didžiuosius koridorius, yra daug tikslesnė už tą, kurią turėjo anksčiau, kai kiekvienas projektas buvo vertinamas atskirai, ir kai su tais projektais susiję uždaviniai ir sunkumai buvo suvokiami fragmentiškai. Toks požiūris leidžia geriau įvertinti kiekvieno koridoriaus transeuropinę pridėtinę vertę, tuomet kai anksčiau, geriausiu atveju, buvo galima tik sudėti kiekvienos atkarpos nacionalines pridėtines vertes. Iš šių ataskaitų netiesiogiai paaiškėja, kad šių pagrindinių maršrutų nesukūrimas ar tik dalinis sukūrimas būtų labai nuostolingas ne tik transeuropiniams tinklams, bet ir visai Bendrijai, kuri tokiu būdu netektų esminio elemento sėkmingam vidaus rinkos funkcionavimui, o kaip tiesioginė pasekmė sumažėtų ir jos ekonomikos konkurencingumas.

3. PAGRINDINėS REKOMENDACIJOS

Siekdami padėti Komisijai nustatyti skirtingiems reikalavimus atitinkantiems projektams Bendrijos skiriamo finansavimo kriterijus 2007–2013 m. finansiniam laikotarpiui, koordinatoriai rekomenduoja:

1. turimas lėšas pirmiausia skirti tarpvalstybinėms atkarpoms ir tam tikriems didelę Bendrijos pridėtinę vertę turintiems didžiausių susigrūdimų ruožams, siekiant, kad kuo greičiau būtų baigtas kurti tikras transeuropinis, tarpusavyje sujungtas ir suderintas tinklas ;

2. būtinai nuo pat projektų koncepcijos kūrimo etapo atsižvelgti į su tarpusavio suderinamumu susijusius aspektus;

3. taikyti pakankamai skatinantį paramos dydį siekiant, kad būtų pradėti darbai tarpvalstybinėse atkarpose ir didžiausių susigrūdimų ruožuose. 2006 m. gegužės 24 d. pasiūlyme Komisija pasiūlė prioritetiniams projektams skirti 20 %, o tų pačių projektų tarpvalstybinėms atkarpoms iki 30 % nuo visų išlaidų paramos dydį. Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) įdiegimui skirtų projektų siūlomas paramos dydis siekia 50 %[3].

Atsižvelgdami į tai, koordinatoriai mano, kad tik optimalus įvairių Bendrijos intervencinių priemonių koordinavimas leis šiuos prioritetinius projektus įgyvendinti, laikantis sprendime dėl TEN-T gairių nustatytų terminų.

Todėl šioms prioritetinėms atkarpoms reikėtų skirti ypatingą dėmesį, atsižvelgiant į nacionalines Bendrijos strategijas, skirtas 2007–2013 metams ruošiamų struktūrinių ir sanglaudos fondų, kurių įgyvendinimo nuostatos yra palankesnės nei TEN biudžetui taikomos nuostatos, programavimui. Be to, būtina projektams, jei to reikia, sukurti naujoviškas PPP tipo (viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės) finansavimo nuostatas.Transeuropinių tinklų iniciatyvinė grupė[4], sukurta tuo pačiu metu kaip ir koordinatoriaus pareigos, iki šiol dirba prie šių klausimų. Iki 2006 m. pabaigos ji turi Komisijai pateikti ataskaitą. Visiems koordinatoriams buvo surengti klausymai šioje grupėje. Todėl jie galėjo informuoti Komisiją apie kiekvieno projekto įgyvendinimo pažangą bei išdėstyti savo samprotavimus apie žingsnius, kurių turėtų būti imtasi, kad šių didžiausių infrastruktūrų finansavimas taptų patrauklesnis, o Bendrijos parama iš įvairių fondų būtų geriau koordinuojama.

4. IšVADOS

Koordinatorių paskyrimas penkiems prioritetiniams koridoriams bei horizontaliam ERTMS projektui – pozityvi patirtis, padėjusi paskatinti pokyčius. Dabar tie projektai gali būti siejami su konkrečiais asmenimis, Europos koordinatoriais, su kuriais esant reikalui galima būtų susisiekti. Jų vaidmenį dalyvaujančios šalys vertina teigiamai tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu.Be to, koordinatorių veikla buvo įvertinta kaip labai skaidri, ypač Europos Parlamento atžvilgiu. Visiems koordinatoriams Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas surengė klausymus, vykusius nuo 2006 m. sausio iki gegužės mėnesio, siekiant pristatyti veiksmus, kurių buvo imtasi.

Tai tik pirmoji ataskaita, tačiau ji apima ypatingos svarbos metus. Keletas artimiausių mėnesių, nuo dabar iki 2006 m. pabaigos, greičiausiai bus patys svarbiausi kai kurių šių didžiųjų projektų planavimui ir finansavimo plano parengimui.

Paramos suma, kurią Bendrija galės skirti, ypač tarpvalstybinėms atkarpoms, leis atitinkamoms valstybėms narėms nuspręsti dėl šių projektų ateities. Negalima atmesti galimybės, kad jei Bendrijos parama bus pernelyg maža, kai kurie projektai artimiausioje ateityje gali likti neįgyvendinti arba gali būti atidėti.Todėl koordinatoriai rekomenduoja daugiausia paramos skirti iš TEN biudžeto, siekiant maksimaliai sustiprinti atsvaros poveikį. Tačiau Komisija primena, kad kiekvieno koordinatoriaus būtinais projektams, už kuriuos jie yra atsakingi, laikomi finansiniai poreikiai turės būti įtraukti į bendrą transeuropiniams tinklams (TEN) reikalingų fondų analizę, atsižvelgiant į daugiamečių 2007–2013 m. programų, skirtų 2004 m. balandžio 29 d. Parlamento ir Tarybos sprendime nustatytiems 30-iai prioritetinių projektų, visumą.

Be to, įvairiapusis koordinatorių bendradarbiavimas aiškiai parodo, kad būtina taikyti integruotą požiūrį, kuris neatskirtų pačios infrastruktūros ir būdo, kuriuo ji ateityje bus naudojama. Todėl su geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) įgyvendinimu, tarpusavio suderinamumo plėtra tam tikruose pagrindiniuose koridoriuose bei infrastruktūros apmokestinimu susiję aspektai taip pat yra įtraukti į koordinatorių veiklą. Be to, priimtas „koridoriaus“ požiūris taip pat leido susidaryti aiškų vaizdą apie šias prioritetines linijas, o praėjusiais metais padaryta pažanga buvo akivaizdi.

Nors koordinatorių indėlis negali būti tiksliai kiekybiškai išmatuotas, tačiau tai nėra vien tik abstrakti sąvoka. Jau pasiekti rezultatai rodo, kad koordinatoriai ėmėsi ryžtingų veiksmų, siekdami sudaryti tam tikrus susitarimus bei pasiekti, kad atitinkamos valstybės narės oficialiai prisiimtų tvirtus įsipareigojimus atlikti tyrimus ar pradėti veiklą – sprendimus, kurie dar prieš kelis mėnesius buvo sunkiai įsivaizduojami. Jei kai kurių koridorių atveju paaiškėjo problemos – kartais tikrai svarbios – tai irgi yra koordinatorių veiklos rezultatas. Todėl šis skaidrumas, susijęs su tų koridorių būkle, yra papildomas garantas Komisijai, kuri, nusprendusi tam tikrų operacijų atžvilgiu prisiimti finansinius įsipareigojimus, tai padarys remdamasi tvirtomis žiniomis.

Komisija dėkoja Europos koordinatoriams už darbą, kurį jie laikydamiesi įgaliojimų atliko per pirmuosius savo veiklos metus. Buvo padaryta akivaizdi pažanga. Komisija juos kviečia ir toliau tęsti savo veiklą laikantis jiems skirto užduoties aprašymo nurodymų.

Informaciją, kurią koordinatoriai pateiks per ateinančius šešis mėnesius, kartu su kitais duomenimis, Komisija panaudos ruošdama bendrąjį transeuropinių transporto tinklų finansavimo planą 2007–2013 metų laikotarpiui. Tolesnis užduoties vykdymas koordinatoriams turėtų padėti, kiek tai įmanoma, pasiekti, kad su šiais prioritetiniais projektais susijusios valstybės narės prisiimtų finansinius įsipareigojimus.

I priedas Koordinatorių sąrašas.

- Karel Van Miert, atsakingas už prioritetinį projektą Nr. 1 („Geležinkelio linija Berlynas–Verona/Milanas–Bolonė–Neapolis–Mesina–Palermas“).

- Etienne Davignon, atsakingas už prioritetinį projektą Nr. 3 („Pietvakarių Europos greitųjų traukinių geležinkelio linija“).

- Loyola de Palacio, atsakinga už prioritetinį projektą Nr. 6 („Geležinkelio linija Lijonas–Triestas–Divaca/Koper–Divaca–Liublijana–Budapeštas–Ukrainos pasienis“).

- Péter Balázs, atsakingas už prioritetinį projektą Nr. 17 („Geležinkelio linija Paryžius–Strasbūras–Štutgartas–Viena–Bratislava“).

- Pavel Telicka, atsakingas už prioritetinį projektą Nr. 27 („Geležinkelio linija „Rail Baltica“ Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis“).

- Karel Vinck, atsakingas už Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) projektą.

[1] 2004 m. baland˛io 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 884/2004/EB (OL L 167, 2004 4 30, p. 1).

[2] 2005 m. liepos 20 d. Komisijos sprendimas Nr. C(2005) 2754.

[3] COM(2006) 245 galutinis

[4] Grupei vadovauja už transportą atsakingas pirmininko pavaduotojas, o ją sudaro už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakingas pavaduotojas bei už regioninę politiką, finansų planavimą ir biudžetą, aplinką, ekonomiką ir pinigų reikalaus, ir energetiką atsakingi komisarai.