[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 09.08.2006 KOM(2006) 446 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA dėl komitetų darbo 2005 m. {SEK(2006) 1065} BENDROS PASTABOS APIE KOMITOLOGIJOS SISTEMĄ Šioje ataskaitoje apžvelgiama komitologijos komitetų veikla 2005 m. Ją sudaro įvadas, horizontalioji komitetų veiklos apžvalga ir priedas, kuriame pateikiami išsamūs statistiniai pagal atskirus Komisijos departamentus sugrupuoti duomenys apie atskirus komitologijos komitetus[1]. Priede taip pat pateikiamos žodinės pastabos apie pakeitimus dėl komitetų skaičiaus ir apie specialius atvejus, susijusius su konkrečiais priemonių projektais, pavyzdžiui, nepalankiomis nuomonėmis, EP rezoliucijomis, priimamomis įgyvendinant Parlamento teisę vykdyti parlamentinę analitinę priežiūrą (žr. 1.2 punktą toliau), ir Tarybai perduotus klausimus (žr. 1.3 punktą toliau). Derybos Taryboje (ir taip pat su Europos Parlamentu ir Komisija) dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB pakeitimo oficialiai turėtų būti užbaigtos artimiausiomis savaitėmis po šios ataskaitos patvirtinimo (žr. 1.5 punktą toliau). Kitoje metinėje ataskaitoje (2006 m. atžvilgiu) bus pateikta išsami informacija apie rezultatus. 1.1 Komitologijos komitetai ir jų institucinė aplinka a) Institucinė komitologijos komitetų paskirtis Komitologijos komitetų paskirtis – padėti Komisijai įgyvendinti teisės aktų leidėjo, t. y. savarankiškai arba kartu su Europos Parlamentu pagal bendrą sprendimų priėmimo procedūrą dirbančios Tarybos, jai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus. Komitologijos komitetams būdingi trys esminiai bruožai. Pirma , sudarius Mastrichto sutartį, juos steigia teisės aktų leidėjai (Taryba ir Europos Parlamentas), remdamiesi pagrinde priemone, kuria šie komitetai buvo įsteigti, priėmimo metu galiojančia „teisės aktų leidybos“ procedūra, o konkrečiai – bendra sprendimų priėmimo procedūra. Taigi komitologijos komitetų teisinį pagrindą sudaro „pagrindinė priemonė“. Antra , įvairiais atžvilgiais standartizuota jų struktūra ir darbo metodai. Komisijos atstovas pirmininkauja visiems komitetams, kuriuos sudaro valstybių narių atstovai[2]. Komitetai pradeda veikti pagal pagrindinėje teisinėje priemonėje nustatytas procedūras, remdamiesi Tarybos komitologijos sprendimu (Sprendimas 1999/468/EB[3]). Trečia , komitetai pateikia nuomonę apie jiems Komisijos pateiktus įgyvendinimo priemonių projektus vadovaudamiesi pagrindine teisine priemone ir veikia pagal tam tikslui numatytas patariamąsias, valdymo arba reguliavimo procedūras. Komitologijos komitetus reikėtų skirti nuo kitų Komisijos įsteigtų komitetų ar ekspertų grupių, skirtų padėti jai įgyvendinti iniciatyvos teisę arba kartu su valstybėmis narėmis vykdyti stebėsenos, koordinavimo ar bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis užduotis. Patariamosios institucijos (jų yra apie 1 300) šioje ataskaitoje nėra aptariamos[4]. b) Komitologija ir skaidrumas: komitologijos dokumentų registras ir saugykla Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio nuostatomis ir Tarybos bei Komisijos pareiškimais dėl jų (ypač Nr. 4 ir Nr. 5) įvestos komitologijos komitetų darbo skaidrumo didinimo priemonės. Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Komisija turi paskelbti registrą su nuorodomis į visus Europos Parlamento pagal komitologijos procedūras gautus dokumentus . Šis registras buvo parengtas 2003 m. gruodžio mėn[5]. Pagal pareiškimą (Nr. 5) dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB Komisija papildė registrą saugykla kaip papildoma skaidrumo priemone , tokiu būdu daug Europos Parlamentui perduotų dokumentų tapo tiesiogiai prieinami visuomenei, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais[6], įsigaliojusį 2001 m. gruodžio 3 d. Registre nurodoma, kad toks dokumentas yra, ir pateikiama pagrindinė informacija apie jį, tuo tarpu saugykloje dokumentas laikomas tokia forma, kuria jį galima parsisiųsti. „Skaidrumo“ reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalimi apsaugomas ES institucijų sprendimų priėmimo procesas, kurio dalis yra komitologijos procedūros. 2005 m. vasario 17 d. Komisija nusprendė, kaip ji ketina taikyti šią teisinę apsaugą, kad visuomenė galėtų susipažinti su įgyvendinimo priemonių projektais, dėl kurių komitetas jau balsavo [7]. Tik jei klausimas susijęs su „ypatingaisiais interesais“, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (t. y. saugumo arba komerciniai klausimai), tiesioginė prieiga neturėtų būti suteikta, kol Komisija galutinai nepatvirtins priemonių[8]. Galutinai patvirtinus, priemonės tampa prieinamos pasinaudojant bendra duomenų baze ir Komisijos registrais (žr. Komisijos dokumentų registre pateiktus Komisijos posėdžių protokolus[9]). Komisija kaip papildomą priemonę Tarybos sprendimo 1999/468/EB pakeitimo atžvilgiu (žr. 1.5 punktą toliau) šiuo metu numatė ištirti, kaip galima būtų patobulinti registrą, kad Europos Parlamentas turėtų galimybę skaidriau ir nuosekliau gauti saugykloje laikomus dokumentus. 1.2 Europos Parlamento teisė vykdyti parlamentinę analitinę priežiūrą Vadovaudamasi pagrindiniais teisės aktais, priimtais pagal bendrą sprendimų priėmimo procedūrą (Sutarties 251 straipsnis), Komisija privalo informuoti Europos Parlamentą apie komitetų darbą ir jam siųsti visus įgyvendinimo priemonių projektus, kad Europos Parlamentas galėtų pasinaudoti savo teise vykdyti parlamentinę analitinę priežiūrą, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 8 straipsnyje. 2000 m. vasario mėn. Europos Parlamentas ir Komisija sudarė Susitarimą dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB įgyvendinimo procedūrų , kurio tikslas buvo konkrečiai reglamentuoti Komisijos įsipareigojimų įgyvendinimo procedūras[10]. Išskyrus nenumatytus atvejus, Susitarime nustatomas vieno mėnesio laikotarpis, skaičiuojant nuo „galutinio“ įgyvendinimo priemonės, parengtos pagal bendru sprendimu priimtą teisės aktą, projekto gavimo dienos[11], kad Europos Parlamentas, jei reikia, remdamasis Tarybos sprendimo 1999/468/EB 8 straipsniu galėtų priimti rezoliuciją (plenariniame posėdyje), jei mano, kad priemonės projektas viršija pagrindinėje priemonėje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus[12]. Praktikoje, laikydamiesi pirmiau minėto Susitarimo 1 punkto, Komisijos departamentai įkelia įgyvendinimo priemonės projektą į registrą tuo pat metu, kai, ruošdamasi komiteto posėdžiui, siunčia jį valstybėms narėms. Jei balsuojama raštu ir pagal komiteto darbo tvarkos taisykles komiteto posėdis nekviečiamas, taikoma tokia pati tvarka. Įvykus balsavimui Komisijos departamentams (nuo 2004 m. vidurio) nurodyta užpildyti balsavimo blanką, kuriame pateikiamas bendras balsavimo dėl konkrečios įgyvendinimo priemonės projekto rezultatas. Be to, nurodoma, ar komiteto išnagrinėtas įgyvendinimo priemonės projektas buvo iš dalies pakeistas ar ne. Jei įgyvendinimo priemonės projektas buvo iš dalies pakeistas, jis kartu su balsavimo blanku antrą kartą įkeliamas į tą patį registrą ir išsiunčiamas Europos Parlamentui. Taigi Europos Parlamentas ir visuomenė (kuriai galimybė tiesiogiai susipažinti su priemonės projektu paprastai suteikiama šiuo komitologijos procedūros etapu) gauna aiškų pranešimą, koks yra „galutinis“ įgyvendinimo priemonės projektas, kaip apibrėžta pirmiau minėto Susitarimo 6 punkte. Jei įgyvendinimo priemonės projektas lieka nepakeistas, įkeliamas ir Europos Parlamentui perduodamas tik balsavimo blankas. Tuomet pirmiau įkelta įgyvendinimo priemonės projekto versija laikoma galutiniu projektu. a) Europos Parlamento 2005 m. priimtos rezoliucijos 2005 m. Europos Parlamentas priėmė dvi rezoliucijas[13], kuriose jis tvirtino, kad Komisija, priėmusi konkrečias įgyvendinimo priemones, viršijo jai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus. Abi rezoliucijos susijusios su aplinkos sektoriumi ir ypač su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (RoHS direktyva) , skirta atliekų politikai (tikslesnės nuorodos pateiktos šios ataskaitos priedo skyriuje, skirtame duomenims apie aplinką). Atsakydama į pirmąją, 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją (B6-0218/2005), Komisija pareiškė, kad, jos nuomone, RoHS direktyvoje nustatytų reikalavimų išlygų taikymas neapima Europos Parlamento teisės vykdyti parlamentinę analitinę priežiūrą, ar ji viršijo įgyvendinimo įgaliojimus. Pakartotinai išnagrinėjusi darbą, skirtą sprendimo projektui parengti, ir ištyrusi turimą informaciją (tyrimas, konsultacijos su interesų grupėmis ir diskusijos su Techninės adaptacijos komitetu), Komisija padarė išvadą, kad priemonės projektas buvo patvirtintas laikantis RoHS direktyvos nuostatų. Antroji, 2005 m. liepos 6 d. priimta rezoliucija (B6-0392/2005), susijusi su 2005 m. birželio 5 d. Komisijos patvirtintu Tarybos sprendimo projektu, suderinimo su technikos pažanga tikslais iš dalies keičiančiu RoHS direktyvos priedą, pagal kurį pavojingai polibrominto difenilo eterio (PBDE) grupės medžiagai DecaBDE nebetaikomi RoHS direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti naudojimo apribojimai[14]. Nors savo rezoliucijoje Europos Parlamentas rėmėsi ne Tarybos sprendimo 1999/468/EB 8 straipsniu, o šio sprendimo 5 straipsnio 5 dalimi, jis nusprendė, kad Komisija viršijo įgyvendinimo įgaliojimus, nes, jo nuomone, pirmiau minėtos priemonės atžvilgiu pagal bendrą sprendimų priėmimo procedūrą reikėjo priimti siūlomo teisės akto projektą. Nesurinkus kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje, 2005 m. spalio 13 d. Komisija galutinai priėmė pirminį sprendimo projektą, nepaisydama Parlamento rezoliucijos, todėl Europos Parlamentas kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą dėl bylos Komisijai iškėlimo ir Komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu (byla C-14/06; žr. 1.4 punktą toliau). Komisija nepateikė pagrindimo dėl sprendimo priėmimo Parlamentui, kadangi Parlamento rezoliucija buvo skirta Tarybai (kuriai tuo metu buvo perduotas klausimas). Komisija gina savo poziciją Teisingumo Teisme ir laukia, kol jis priims sprendimą. b) Europos Parlamentui perduotų dokumentų analizė Pirmojoje, 2005 m. balandžio 12 d. priimtoje rezoliucijoje, Europos Parlamentas taip pat paragino Komisiją atidžiau išanalizuoti visus nuo 2003 m. gruodžio mėn., t. y. nuo to laiko, kai buvo pradėtas naudoti registras, perduotų įgyvendinimo priemonių projektus . Komisija 2005 m. liepos 20 d. pranešime Europos Parlamentui pateikė tyrimo rezultatus. Kai kuriuose aiškiai apibrėžtuose politikos sektoriuose pasitaikė nedaug klaidų (kalbant absoliučiais skaičiais, tokių priemonių projektų buvo 50). Reikėtų pažymėti, kad 2005 m. buvo priimta daugiau kaip 2000 priemonių projektų; tai reiškia, kad atvejai, kai buvo nustatyti pažeidimai, sudarė apie 1 % visų atvejų per metus). Paaiškėjo, kad padarytos klaidos susijusios su vadinamųjų suvienodinimo reglamentų [15] taikymu, pagal kuriuos apie 140 pagrindinių teisės aktų buvo suderinti su Tarybos sprendimu 1999/468/EB. Ypač įsigaliojus 2003 m. lapkričio 20 d. Reglamentui (EB) Nr. 1882/2003, kai kurie teisės aktai buvo priimti pagal bendrą sprendimų priėmimo procedūrą ir todėl visi susiję įgyvendinimo priemonių projektai, remiantis teise vykdyti parlamentinę analitinę priežiūrą, turėjo būti perduoti EP[16]. Nustačiusi klaidas Komisija Europos Parlamentui pasiūlė ex-post kontrolės įrankių, kurie susijusiems komitetams suteikė galimybę ištirti rūpimas įgyvendinimo priemones. Komisija taip pat pasiūlė atšaukti visas Europos Parlamento tokiu būdu pareikalautas priemones ir taip pasielgė su 2005 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimu 2005/63/EB, iš dalies pakeičiančiu Direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių II priedą (ELV sprendimas)[17]. Be to, Komisija įgyvendino sustiprintus savo administracinių procedūrų vidaus kontrolės mechanizmus, kad ateityje išvengtų panašių problemų. 1.3 Perdavimas Tarybai 2005 m. iš viso buvo užregistruota 11 perdavimų Tarybai. Pagal Tarybos sprendimą 1999/468/EB priemonių projektai turi būti perduodami Tarybai tada, kai Komisija nesurenka reikalingos daugumos balsų, kurių pakaktų siekiant patvirtinti įgyvendinimo priemonės projektą pagal reguliavimo procedūrą , arba, taikydama valdymo procedūrą, susiduria su kvalifikuota nepritariančių balsų dauguma. Minėtieji 11 2005 m. perduotų klausimų buvo susiję su keturiais politikos sektoriais: sveikatos ir vartotojų apsaugos (5), aplinkos (4), Europos pagalbos (1) ir statistikos (1). Šis skaičius sudaro nedidelę dalį – mažiau kaip 0,5 % – visų Komisijos pagal valdymo arba reguliavimo procedūrą priimtų įgyvendinimo priemonių (2637)[18]. Bendras 2005 m. absoliutus skaičius yra mažesnis nei 2004 m. (kai Tarybai buvo perduota 14 klausimų). Reikia pažymėti, kad šeši iš dešimties 2005 m. perduotų klausimų buvo Komisijos sprendimų dėl leidimo tiekti rinkai genetiškai modifikuotus produktus projektai (sveikatos bei vartotojų apsaugos ir aplinkos sektoriai). Šią didelę perduotų klausimų koncentraciją genetiškai modifikuotų organizmų (angl. genetically modified organisms – GMOs ) politikos srityje galima paaiškinti tuo, kad išsiskyrė valstybių narių nuomonės dėl moksliškai vertinant naujus produktus taikytinų standartų (žr. konkrečias šios ataskaitos priedo skyriuose, kuriuose skelbiami duomenys apie sveikatos bei vartotojų apsaugą ir aplinką, pateiktas pastabas). 1.4 Teismų praktika [19] a) 2005 m. spalio 25 d. sprendimas („Feta“ sūris) 2005 m. spalio 25 d. sprendime[20] sujungtose bylose C-465/02 ir C-466/02, Vokietija ir Danija, ieškovai (palaikomi Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės) prieš Komisiją (palaikomą Graikijos), Europos Teisingumo Teismas (ETT) atmetė ieškinį dėl 2002 m. spalio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1829/2002[21], iš dalies pakeičiančio Reglamento (EB) Nr. 1107/96 priedą dėl pavadinimo „Feta“. Taigi Komisija 2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 692/2003, iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų bei kilmės vietos nuorodų apsaugos (pagrindinis teisės aktas), tinkamai įregistravo pavadinimą „Feta“, kaip apsaugotą kilmės vietos nuorodą[22]. Vienas iš Vokietijos vyriausybės pateiktų argumentų – buvo pažeistos pagrindinio teisės akto 15 straipsnyje nustatytos reguliavimo komiteto darbo tvarkos taisyklės. Apie dokumentus, kuriuos reikėjo išnagrinėti 2001 m. lapkričio 20 d. reguliavimo komiteto posėdyje, prieš 14 dienų iki šio posėdžio turėjo būti pranešta Vokietijos vyriausybei; jie nebuvo pateikti ir vokiečių kalba. Kadangi komitetas minėto posėdžio metu nebuvo patvirtinęs savo darbo tvarkos taisyklių, vietoj jų Teisingumo Teismas išnagrinėjo susijusias 2001 m. sausio 31 d. Komisijos patvirtintų standartinių darbo tvarkos taisyklių nuostatas[23]. Šių standartinių darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmininkas į posėdį pakviesti delegacijas ir išsiųsti susijusius dokumentus privalo iki posėdžio dienos likus ne mažiau kaip 14 dienų. Tačiau, nors pagrindinis argumentas buvo tai, kad Vokietijos vyriausybė negavo dokumentų vokiečių kalba ir kad dokumentus gavo vėliau nei per nustatytas 14 kalendorinių dienų[24], Teisingumo Teismas šiuo atveju pritaikė nusistovėjusią teismų praktiką ir manė, kad dėl tokio pobūdžio procedūrinių nukrypimų Komisijos aktas galėtų būti galutinai pripažintas negaliojančiu tik tada, jei nesant minėto nukrypimo nuo procedūros būtų gautas kitoks rezultatas[25]. Šioje byloje taip nebuvo, nes svarstomame posėdyje komitetų narių buvo paprašyta tik pateikti savo pastabas dėl Komisijos atliktos apklausos rezultatų, o Komisijos reglamento projektas buvo nagrinėjamas jau kitame, 2002 m. gegužės mėn. vykusiame posėdyje[26]. b) Europos Parlamento ieškinys Komisijai („DecaBDE“) 2006 m. sausio 11 d. Europos Parlamentas kreipėsi į ETT dėl bylos Komisijai iškėlimo reikalaudamas panaikinti 2005 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimą 2005/717/EB (žr. 1.2 punkto a papunktį). Europos Parlamentas tvirtino, kad Komisija, nusprendusi netaikyti RoHS direktyvoje nustatyto draudimo DecaBDE konkrečiu atveju, pažeidė šioje direktyvoje nustatytas sąlygas ir taip viršijo jai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus. Be to, Europos Parlamento nuomone, Komisija padarė akivaizdžią klaidą vertindama mokslinius duomenis, nesilaikė atsargumo principo ir, pritaikiusi išlygą be išimčių visiems polimeriniams DecaBDE priedams, pažeidė proporcingumo principą[27]. Komisija nesutinka su jai pateiktais argumentais. Europos Teisingumo Teismas sprendimo šioje byloje dar nepriėmė. 1.5 Tolesnė raida a) Komitologijos sistemos reforma Siekiant Europos Parlamentui ir Tarybai sudaryti vienodas sąlygas vykdyti priežiūrą, kaip Komisija naudojasi kai kuriais jai Europos Parlamento ir Tarybos pagal bendrą sprendimų priėmimo procedūrą suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (Sutarties 251 straipsnis), buvo parengtas Komisijos pasiūlymas dėl reguliavimo procedūrų persvarstymo[28]. Susijusios įgyvendinimo priemonės yra tos, kurios buvo priimtos suderinimo su bendru sprendimu priimtais aktais arba visapusiško šių aktų įgyvendinimo tikslais. Pagal EB sutarties 202 straipsnį, norint pataisyti Komitologijos sprendimą (1999/468/EB), būtina pasitarti su Europos Parlamentu ir gauti bendrą Tarybos pritarimą. 2005 m. antrąjį pusmetį Tarybai pirmininkavusi JK 2005 m. rugsėjo mėn. parengė „Pirmininkaujančios valstybės draugų“ grupę pasiūlytai reformai aptarti. Ši grupė reguliariai rinkosi tiek Tarybai pirmininkaujant JK, tiek po jos – Austrijai (2006 m. pirmąjį pusmetį). Europos Parlamentas delegavo savo narius Josephą Daulą (Prancūzija, Europos liaudies partija, Komitetų pirmininkų asociacijos pirmininkas) ir Richardą Corbettą (Jungtinė Karalystė, Europos socialistų partija, specialusis įgaliotinis komitologijos klausimais Konstitucinių reikalų komitete (AFCO)), kad šie vadovautų politinėms deryboms su Tarybai pirmininkaujančia valstybe ir Komisija. Šiomis derybomis besibaigiant Austrijos pirmininkavimo laikui buvo pasiektas trijų institucijų susitarimas pakeisti Tarybos sprendimą 1999/468/EB numatant naują „reguliavimo procedūrą su galimybe vykdyti priežiūrą“. Ši nauja procedūra bus taikoma bendro pobūdžio įgyvendinimo priemonėms, kuriomis iš dalies keičiami neesminiai pagal bendrą sprendimų priėmimo procedūrą priimtų pagrindinių teisės aktų elementai. Europos Parlamentui suteikiama veto teisė dėl tokių įgyvendinimo priemonių esmės ir todėl žymiai padidėja jo kontrolės įgaliojimai komitologijos procedūromis Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų atžvilgiu. b) Plėtra 2005 m. balandžio 25 d. su Bulgarija ir Rumunija buvo pasirašyta Stojimo sutartis. Panašiai kaip ir dešimties naujųjų valstybių narių atveju, prieš įstojant Bulgarijai ir Rumunijai nuo 2005 m. balandžio 26 d. buvo suteiktas aktyvių stebėtojų statusas , jos galėjo dalyvauti komitetų posėdžiuose[29]. Turkija ir Kroatija, likusios šalys kandidatės[30], o nuo 2005 m. gruodžio mėn. – ir Buvusiosioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, dalyvauja remiantis „Komisijos komunikatu Tarybai dėl valstybių kandidačių dalyvavimo Bendrijos programose, agentūrose ir komitetuose“[31]. HORIZONTALIOJI VEIKLOS APŽVALGA 2.1 Komitetų skaičius Svarbu skirti komitologijos komitetus ir kitus subjektus, ypač pačios Komisijos sudarytas „ekspertų grupes“. Pastarosios rengia ir įgyvendina politiką, o komitologijos komitetai veikia teisės aktų įgyvendinimo srityje. Ši ataskaita susijusi tik su komitologijos komitetais. Komitologijos komitetų skaičius 2005 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas pagal sektorius ir veiklos rūšis ( I lentelė ). Palyginimui pateikiami ankstesnių metų skaičiai (padėtis 2004 m. gruodžio 31 d.). I LENTELĖ – bendras komitetų skaičius Politikos sektorius | 2004 m. | 2005 m. | Įmonės (ENTR) | 29* | 32 | Užimtumas ir socialiniai reikalai (EMPL) | 6 | 6 | Žemės ūkis (AGRI) | 30 | 31 | Transportas, energetika, transeuropiniai tinklai (TREN) | 39 | 38 | Aplinka (ENV) | 35 | 32 | Moksliniai tyrimai (RTD) | 3 | 3 | Informacinė visuomenė (INFRO) | 9* | 10 | Žuvininkystė (FISH) | 3 | 3 | Vidaus rinka (MARKT) | 11 | 10 | Regioninė politika (REGIO) | 2 | 2 | Mokesčiai ir muitų sąjunga (TAXUD) | 10 | 10 | Švietimas ir kultūra (EAC) | 9 | 7 | Sveikata ir vartotojų apsauga (SANCO) | 13 | 15 | Teisingumas, laisvė, saugumas (JLS) | 10 | 13 | Išorės santykiai (RELEX) | 3 | 3 | Prekyba (TRADE) | 11 | 12 | Plėtra (ELARG) | 2 | 3 | Europos pagalba (AIDCO) | 9 | 8 | Humanitarinė pagalba (ECHO) | 1 | 1 | Statistika (ESTAT) | 7 | 8 | Biudžetas (BUDG) | 2 | 2 | Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) | 1 | 1 | Iš viso | 245 | 250 | * ENTR ir INFSO komitetų skaičių 2004 m. atgaline data reikėjo sumažinti vienetu, nes dviejų šiuose politikos sektoriuose dirbančių komitetų veiklos rūšys priklauso TYRIMŲ politikos sektoriui. Skaičiai rodo santykinę komitologijos procedūrų svarbą įvairiuose politikos sektoriuose. Transporto ir energetikos (38), įmonių (32) aplinkos (32), žemės ūkio (31) sektoriams ir toliau tenka didžiausias komitetų skaičius. Šiuose politikos sektoriuose veikia 133 komitetai iš bendro 250 komitetų skaičiaus, taigi vien šių sektorių komitetai sudaro daugiau kaip pusę visų komitetų. Komisijos pastangos paskutiniaisiais metais stabilizuoti komitetų skaičių davė rezultatų. Nors bendras komitetų skaičius 2005 m. pabaigoje buvo šiek tiek didesnis nei 2004 m., jis vis tiek atitinka Komisijos tikslą apriboti šį skaičių iki maždaug 250. Nors teisės aktų leidėjas kai kuriuose politikos sektoriuose, kuriuose suaktyvėjo veikla, įsteigė naujų komitetų (pvz., teisingumo, laisvės ir saugumo, sveikatos ir vartotojų apsaugos sektoriuose), pertvarkius teisinę bazę kituose politikos sektoriuose komitetų sumažėjo. Kai kurie komitetų skaičiaus konkrečiame politikos sektoriuje padidėjimo ar sumažėjimo atvejai buvo susiję su vieno Komisijos departamento įpareigojimų perdavimu kitam. Išsami informacija apie komitetų steigimą, panaikinimą, perkėlimą ar sujungimą pateikta priede esančios lentelės pastabose apie kiekvieną politikos sektorių. 2.2 Nuomonių ir įgyvendinimo priemonių skaičius Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, šioje pateiktas bendras komitetų pateiktų oficialių nuomonių [32] ir jomis pagrįstų Komisijos priimtų įgyvendinimo priemonių (t. y. teisės aktų, administracinių ir finansinių sprendimų) skaičius. Šie skaičiai apibūdina konkrečią komitetų „produkciją“ ( II lentelė ). Bendras komitetų pateiktų nuomonių skaičius 2005 m. buvo 2 582 (2004 m. – 2 777); Komisijos priimtų įgyvendinimo priemonių skaičius buvo 2 654 (2004 m. – 2 625). II LENTELĖ – nuomonių ir įgyvendinimo priemonių skaičius (2005 m.) Nuomonės | Įgyvendinimo priemonės | Nuomonės | Įgyvendinimo priemonės | ENTR | 69 | 55 | EAC | 56 | 55 | EMPL | 9 | 1 | SANCO | 303 | 303 | AGRI | 1.321 | 1.481 | JLS | 16 | 15 | TREN | 36 | 32 | RELEX | 2 | 2 | ENV | 50 | 47 | TRADE | 14 | 12 | RTD | 202 | 202 | ELARG | 83 | 83 | INFSO | 86 | 85 | AIDCO | 139 | 124 | FISH | 19 | 9 | ECHO | 50 | 50 | MARKT | 13 | 12 | ESTAT | 30 | 21 | REGIO | 12 | 12 | BUDG | 7 | 6 | TAXUD | 61 | 47 | OLAF | 2 | 0 | Didelis kai kuriuose politikos sektoriuose – žemės ūkio (1481), sveikatos ir vartotojų apsaugos (303), mokslinių tyrimų (202), Europos pagalbos (124) ir informacinės visuomenės (85) – priimtų įgyvendinimo priemonių skaičius vėlgi rodo Komisijai priskirto darbo taikant komitologijos procedūras intensyvumą šiose srityse[33]. Palyginti su ankstesniais metais, galima pastebėti ypatingą padidėjimą informacinės visuomenės sektoriuje (2004 m. – 34 įgyvendinimo priemonės), o švietimo ir kultūros sektoriuje {SYMBOL} sumažėjimą (2005 m. – 55 įgyvendinimo priemonės, 2004 m. – 115). Daugiau lyginamųjų (laiko atžvilgiu) lentelių pateikta priede (III lentelėje – komitetų skaičius pagal procedūrą, IV lentelėje – posėdžių skaičius). [1] Priedas pateikiamas kaip Komisijos tarnybų darbo dokumentas. [2] Teisiniu požiūriu valstybės narės, o ne joms atstovaujantys asmenys, yra komitetų narės, įgyvendinančios balsavimo teises. [3] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [4] Komisija sukūrė Ekspertų grupių registrą , pasiekiamą per EUROPA serverį: http://ec.europa.eu/secretariat_general/regexp/ [5] Žr. interneto adresą: http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/regcomito/registre.cfm?CL=en. Į registrą įtraukti nuo 2003 m. vidurio gauti dokumentai. [6] OL L 145, 2001 5 31, p. 43. [7] Gali būti balsuojama eiliniame komiteto posėdyje arba raštu, laikantis komiteto darbo tvarkos taisyklių. [8] Arba konfidencialumo tikslais gali būti nutarta viešai apskritai neskelbti. [9] http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/regdoc/registre.cfm?CL=en [10] OL L 256, 2000 10 10, p. 19. Susitarimas pakeičia kai kuriuos ankstesnius susitarimus: 1988 m. Plumb ir Delors susitarimą, 1996 m. Samland ir Williamson susitarimą ir 1994 m. modus vivendi . [11] Projektai pirmiausia siunčiami prieš komiteto posėdį ir, jeigu per posėdį jie iš esmės pakeičiami, projektai siunčiami dar kartą po posėdžio. [12] Ši pagrindinė priemonė turėjo būti priimta pagal bendrą Tarybos ir Europos Parlamento sprendimų priėmimo procedūrą (Sutarties 251 straipsnis). [13] Pirmoji priimta 2005 m. balandžio 12 d. (B6-0218/2005), antroji – 2005 m. liepos 6 d. (B6-0392/2005). [14] OL L 271, 2005 10 15, p. 48. 2005 m. balandžio 19 d. Atliekų tvarkymo komitetas dar nebuvo patvirtinęs pirminio Komisijos sprendimo projekto; įgyvendinimo priemonė buvo vėliau perduota Tarybai. [15] Ypač 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003, priimtas Tarybos ir Europos Parlamento (OL L 284, 2003 10 31, p. 1), suderinantis su Tarybos sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais dokumentuose, priimtuose vadovaujantis EB sutarties 251 straipsnyje nurodyta tvarka (bendro sprendimų priėmimo). [16] Neapdairumo priežastis galėjo būti įvykių seka, kuria remiantis pagrindiniai teisės aktai turėjo būti pradėti svarstyti pagal bendrą sprendimų priėmimo tvarką, t. y. atsakingi departamentai galėjo nepastebėti naujojo įpareigojimo perduoti priemonių projektus, susijusius su tais pagrindiniais teisės aktais, kurie buvo suderinti jų politikos sektoriuose pagal pirmiau minėtą „rinktinį“ Suvienodinimo reglamentą. [17] OL L 25, 2005 m. sausio 28 d., p. 73. ELV sprendimą panaikinantis teisės aktas: 2005/437/EB, OL 152, 2005 6 15, p. 18; ELV sprendimą pakartotinai priimantis teisės aktas: 2005/438/EB, OL 152, 2005 6 15, p. 19. [18] Iš viso 2654 įgyvendinimo priemonės (žr. II lentelėje pateiktas pastabas), iš kurių atimta 17 įgyvendinimo priemonių, kurios buvo priimtos pagal patariamąją procedūrą. [19] Nuo 2005 m. bus pranešama apie visus ETT paskelbtus sprendimus ir naujas per ataskaitinius metus Teisingumo Teisme iškeltas bylas. [20] Teisingumo Teismo ataskaitose dar nepaskelbta; žr. pranešimą OL C 86, 2006 4 8, p. 1. [21] OL L 277, 2002 10 15, p. 10. [22] OL L 99, 2003 4 17, p. 1. [23] OL C 38, 2001 2 6, p. 3. [24] 2001 m. lapkričio 9 d., žr. sprendimo 35 punktą. [25] Žr. sprendimo 37 punktą. [26] Žr. sprendimo 38 punktą. [27] Žr. pranešimą OL C 86, 2006 4 8, p. 11. [28] Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (COM (2002) 719 galutinis, priimtas 2002 m. gruodžio 11 d.), pasiūlymas. Šis pasiūlymas buvo iš dalies pakeistas 2004 m. balandžio mėn. (COM (2004) 324, galutinis, 2004 4 22) ir į jį buvo įtraukti techniniai daliniai Europos Parlamento pakeitimai (2003 9 2 priimta rezoliucija (P5 TA(2003)0352)). [29] 2005 m. kovo 23 d. Komisijos sprendimas – C(2005)874 (7 straipsnis). [30] Bulgarija ir Rumunija šiuo metu turi stojančiųjų šalių statusą. [31] COM (1999) 710 galutinis, 1999 12 20. Taip pat žr. „Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui dėl Vakarų Balkanų šalių pasirengimo dalyvauti Bendrijos programose ir agentūrose“ (COM (2003) 748 galutinis, priimta 2003 12 3). [32] Įskaitant palankias ir nepalankias nuomones, reguliavimo ir valdymo procedūrų atveju priimtas oficialiai balsavus. Atvejai, kai „išvados nepadarytos“ (arba „išvadų nėra“), t. y. kai oficialus balsavimas įvyko, tačiau reikalinga (kvalifikuota) balsų dauguma nepasiekta, neįskaičiuoti. [33] Reikia pažymėti, kad absoliutus priimtų teisės aktų skaičius savaime nerodo politinės, ekonominės ar finansinės priimtų sprendimų svarbos.