LT

Briuselis, 4.7.2006

KOM(2006) 360 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimas taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą

{SEK(2006) 868}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimas taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą

1. Įvadas (...)3

2. didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principo nauda (...)4

2.1. Nuosmukio tendencijos pakeitimas (...)4

2.2. Žvejybos ekonominių rodiklių gerinimas (...)6

2.3. Prekybos balanso gerinimas (...)6

2.4. Išmetamų žuvų kiekio mažinimas ir poveikis nepagrindinėms žvejojamosioms rūšims (...)6

3. Kaip pagerinti padėtį (...)6

3.1. Bendrieji principai (...)6

3.2. Reagavimas į ekosistemų pokyčius (...)7

3.3. Ilgalaikiai planai (...)8

4. Koregavimas (...)8

5. Tolesnis įgyvendinimas: kiti etapai (...)10

6. Išvada (...)11

A PRIEDAS Pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais, vykusio Johanesburge 2002 m., Įgyvendinimo plano ištrauka……………………………….13

1.

Įvadas

Padėtį Europos žvejybos sektoriuje būtų galima pastebimai pagerinti palaipsniui atsisakant pernelyg intensyvios žvejybos. Tai būtų ekonomiškai naudinga žvejybos pramonei, nes sumažėtų sąnaudos, būtų sugaunama daugiau žuvų, išaugtų žvejybos pelningumas ir sumažėtų išmetamų žuvų kiekis.

Tausaus žvejybos išteklių naudojimo užtikrinimas neabejotinai yra būtina sektoriaus gyvybingumo sąlyga, nes tik taip galima išnaudoti visą žvejybos potencialą. Dėl šios priežasties pastaruoju metu svarbiausias Bendrijos žvejybos valdymo klausimas buvo labiausiai išeikvotų žuvų išteklių atkūrimas. Nors daugelio komercinių žuvų rūšių išteklių atveju būtina toliau taikyti atkūrimo priemones, būtina kitaip valdyti Europos žvejybą, siekiant rezultatų, o ne vien vengiant nesėkmių.

Bendrija ir jos valstybės narės Pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, Johanesburge (2002 m. rugsėjį) prisiėmė tarptautinį politinį įsipareigojimą išlaikyti arba atkurti žuvų išteklius taip, kad būtų garantuotas didžiausias ilgalaikis sugaunamas kiekis. Taip pat buvo iškeltas tikslas išeikvotiems žuvų išteklių atveju šiuos uždavinius įgyvendinti kiek įmanoma greičiau ir, jeigu galima, ne vėliau kaip iki 2015 m. (A priedas).

Kalbant paprasčiau, didžiausias ilgalaikis sugaunamas kiekis yra didžiausias ilgalaikis nekintantis kiekis, sugaunamas kiekvienais metais. Esant tokiam sugaunamam kiekiui išžvejojus atitinkamą žuvų populiacijos dalį susidaro tokio dydžio žuvų ištekliai, kuriuos turint įmanomas didžiausias ilgalaikis sugaunamas kiekis.

Siekiant įgyvendinti minėtus principus šiame komunikate nustatoma nauja žvejybos valdymo Bendrijoje kryptis, spartinant perėjimą prie ilgalaikės sistemos, kuri leistų geriausiai panaudoti Europos gyvųjų jūrų išteklių našumo galimybes, ateities kartoms išsaugant galimybę juos toliau eksploatuoti. Tai visiškai atitinka platesnį Bendrosios žvejybos politikos tikslą – užtikrinti tokį gyvųjų jūrų išteklių eksploatavimą, kuris leistų sukurti tvarias ekonomines, aplinkosaugos ir socialines sąlygas.

Šiuos poslinkius taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į laipsnišką ekosistemomis paremto valdymo principų įdiegimą, kuris taip pat yra Bendrosios žvejybos politikos tikslas, ir naudojantis integruotais metodais, už kuriuos pasisakoma naujausioje Europos jūrų strategijoje [1] ir ES jūrų politikos parengiamajame darbe. Atėjus laikui Komisija pateiks papildomus pasiūlymus, kaip tinkamai užbaigti visų Pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą.

Teigiamų rezultatų galima pasiekti tik tada, jeigu pereinamuoju laikotarpiu bus žvejojama saikingiau. Būtina apdairiai pasirinkti permainų tempą, taip pat būtina, kad tie, kuriems sprendimai aktualūs, dalyvautų jų priėmimo procese. Finansinė parama, tokia, kaip numatyta pagal pasiūlymą dėl Europos žvejybos fondo, padėtų sušvelninti socialines ir ekonomines tokios nuosaikios žvejybos pasekmes, ir turėtų būti teikiama pereinamuoju laikotarpiu, prieš gaunant visą ekonominę reformų naudą.

Šiame komunikate išdėstomi politikos principai dėl didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principu pagrįsto žvejybos valdymo įdiegimo Bendrijoje. Daugiau informacijos apie dabartinį ES žuvų išteklių pereikvojimą ir galimą didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principo taikymo ES žvejybos valdyme naudą galima rasti Komisijos tarnybų darbo dokumente, susijusiame su šiuo komunikatu [2].

2. didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principo nauda

2.1. Nuosmukio tendencijos pakeitimas

Nors tam tikrų žuvų, tokių kaip silkė ir skumbrė, ištekliai eksploatuojami beveik tausiai, daugelio dugninių Europos žuvų pastaraisiais dešimtmečiais sugaunama žymiai mažiau (2.1 pav.). Paprasčiausiai buvo pernelyg daug žvejojama, neatsižvelgiant į žuvų išteklių ribas.

Komisija mano, kad žuvų išteklių valdymo sistemų, paremtų didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principu, įgyvendinimas padėtų šią padėtį pakeisti. Be to, tai ne tik apsaugotų išteklius nuo sunaikinimo, bet ir leistų sukurti didesnius žuvų išteklius, atsirastų daugiau žvejybos galimybių mažesnėmis sąnaudomis ir padidėtų vieneto vertė, o tai užtikrintų didesnį pelningumą. Didesni žuvų ištekliai taip pat leistų apsisaugoti nuo jaunų žuvų, kiekvienais metais papildančių žuvų išteklius, skaičiaus pokyčio dėl aplinkos veiksnių.

(...PICT...)

2.1 pav. Iškrauti numatomas giliavandenių žuvų kiekis įvairiose Bendrijos vandenų zonose. Šaltinis: ICES prognozės, išskyrus Viduržemio jūrą (FAO).

2.2. Žvejybos ekonominių rodiklių gerinimas

Žvejyba laikantis didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principo sumažintų sąnaudas ir padidintų žvejybos pramonės pelningumą, nes vienai žuvies tonai sugauti reikėtų mažiau žvejybos pastangų (ir su tuo susijusių sąnaudų, tokių kaip degalai). Valstybėms narėms ir užsiimantiems žvejybos verslu sprendimus priimti būtų lengviau, jeigu būtų galima sugauti daugiau žuvies ir žvejybos pramonei būtų paskirstomi didesni ištekliai.

2.3. Prekybos balanso gerinimas

Bendrijos žvejybos sektoriui tenka atremti nemažą importuojamos produkcijos konkurenciją. Apie 60 % Bendrijoje suvartojamos žuvies yra importuojama, ir ši proporcija yra netgi didesnė giliavandenių žuvų (baltamėsių žuvų) atveju. Pastaraisiais metais kasmet buvo importuojama per 10 milijonų tonų žuvies.

Žvejojant žuvį iš išteklių, kurie valdomi pasiekiant beveik didžiausią ilgalaikį sugaunamą kiekį, įgyjami konkurenciniai stabilios pasiūlos (nes visada galima užtikrinti, kad žuvies bus) ir aukštos kokybės (nes investavimas į produkto apdorojimą yra prasmingas esant stabiliai ilgalaikei perspektyvai) pranašumai.

2.4. Išmetamų žuvų kiekio mažinimas ir poveikis nepagrindinėms žvejojamosioms rūšims

Išžvejojamos žuvų populiacijos dalies mažinimas geriausiai išspręstų išmetamų žuvų problemą. Žuvys išmetamos, nes jos atgabenamos žvejybos laive būdamos pernelyg mažos, nepakankamai vertingos arba joms negalima pritaikyti nustatytos kvotos.

Žvejojant laikantis didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principo, sugaunama daugiau didesnių ir vertingesnių žuvų. Kiekvienai iškrautos parduoti tinkamos žuvies tonai teks mažiau išmetamų žuvų.

Komercinių žuvų rūšių žvejyba dažnai gali pakenkti buveinėms ir nekomercinėms rūšims, įskaitant delfinus ir jūros kiaules. Išžvejojamos žuvų populiacijos dalies mažinimas nuo dabartinio lygio pereinant prie didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio, sumažins tokių nepagrindinių žvejojamų rūšių priegaudą.

3. Kaip pagerinti padėtį

3.1. Bendrieji principai

Siekiant, kad užaugtų daugiau žuvų ir žvejojant būtų užtikrinta didesnė jų vertė bei žuvų sugaunama daugiau, turime sumažinti jūroje sugaunamų žuvų dalį [3]. Iš pradžių tai reikštų, jog reikia mažinti sugaunamų žuvų kiekius, tačiau žuvų ištekliams tapus sveikesniais sugaunamų žuvų kiekiai būtų tolygiai didinami.

Pavojinga ir sudėtinga žuvų išteklius atkurti neturint ilgalaikės strategijos. Sunku nustatyti žuvų populiacijų dydį, ir nors žvejyba turi didelę įtaką žuvų išteklių sveikatai, svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip aplinkos pokyčiai ir jaunų žuvų antplūdis. Žvejybos valdymui turi būti taikomi tvarumo ir stabilumo principai, siekiant žvejybos veiklos ir žuvų išteklių našumo pusiausvyros. Tai galima daryti palaipsniui, mažinant žvejybos laivų skaičių arba tų laivų žvejybos pastangas.

Kad žvejai galėtų sužvejoti didžiausią ilgalaikį sugaunamą kiekį, remdamiesi turimomis mokslininkų rekomendacijomis turime nustatyti kiekvienai žuvų rūšiai tinkamas tikslines žvejybos normas. Taip pat turime nustatyti koeficientą, kuriuo kiekvienais metais būtų atliekamas kasmetinis koregavimas, siekiant užsibrėžto rodiklio. Šie sprendimai turėtų būti įgyvendinami pagal ilgalaikius planus, kaip nustatyta pagrindų reglamente dėl Bendrosios žvejybos politikos.

Rengdama ilgalaikių planų pasiūlymus Komisija įvertins platų priemonių, tokių kaip BLS metinio koregavimo ir pastangų lygio koregavimo metodika, spektrą, atsižvelgdama ir į atsargumo principą. Kai tinkama, reikėtų panaudoti ir technines priemones, tokias kaip uždaros zonos ir žvejybos įrankių struktūros taisyklės.

Iš principo reikėtų nuolat persvarstyti norimus ilgalaikius planus, įskaitant normas ir susijusias priemones, nes ekosistemos ir aplinka nuolat keičiasi.

3.2. Reagavimas į ekosistemų pokyčius

Labai neaišku, kokią įtaką jūrų ekosistemų raidai turės klimatas ir oras. Nors paminėtieji bei kiti aplinkos veiksniai be abejo gali paveikti žuvų išteklius, daugeliu atveju didžiausią poveikį turės žvejyba. Jeigu žuvų ištekliai bus eksploatuojami stengiantis žvejoti mažiau, žuvų populiacijos taps atsparesnės ekologiniams pokyčiams.

Stengiantis, kad žuvų ištekliai pasiektų norimą dydį gali prireikti didelių žvejybos veiklos pasikeitimų, siekiant atsvaros aplinkos pasikeitimams artimiausioje ateityje. Taip šioje pramonės šakoje atsirastų nepriimtinas nestabilumas, todėl reikėtų stengtis žvejoti tolygiai ir tausiai [4].

Mažinant išžvejojamos žuvų populiacijos dalį ir atkuriant išteklius, atsiras daugiau žinių ir reikės pakoreguoti ilgalaikio valdymo tikslus atsižvelgiant į naują apie ekosistemas ir jų našumo galimybes sukauptą informaciją.

Svarbu, kad jūrų ekosistemos būtų subalansuotos. Labai pavojinga būtų vienos rūšies sužvejoti mažiau, kad padidėtų kitos rūšies sugaunami kiekiai, nes tuomet ekonominė veikla priklausytų nuo mažesnių išteklių ir būtų labiau pažeidžiama dėl išteklių išeikvojimo.

Visų ekosistemos rūšių žvejyba paprastai turėtų būti vykdoma pagal normą, kuri yra mažesnė už žvejybos normą, leidžiančią ilgainiui užtikrinti didžiausią ilgalaikį sugaunamą kiekį. Tam tikros žvejybos (mišrios žvejybos) atveju to paties žvejybos reiso metu galima sugauti kelių rūšių žuvis. Siekiant išvengti atsitiktinio žuvų išteklių pereikvojimo atsiradus žuvų priegaudai, gali prireikti kai kuriuose ilgalaikiuose planuose numatyti papildomas priemones, tokias kaip žvejybos įrangos pakeitimas ir uždaros zonos bei sezonai.

3.3. Ilgalaikiai planai

Ilgalaikiai planai turėtų būti pagrindinis šių naujų principų įgyvendinimo būdas. Komisija mano, kad planai turėtų būti rengiami taip:

· tariantis su visais suinteresuotais sektoriais, tai yra, žvejais, vartotojais ir bet kokiomis kitomis suinteresuotosiomis šalimis;

· bet koks planas turi būti grindžiamas nešališkomis mokslinėmis rekomendacijomis;

· reikia tinkamai įvertinti siūlomų priemonių ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį;

· planuose turėtų būti nustatyta tikslinė žvejybos norma ir priemonės šiam rodikliui palaipsniui pasiekti, nesistengiant kontroliuoti biomasės lygio;

· planuose taip pat turėtų būti siekiama bet kokio žalingo žvejybos poveikio ekosistemai sumažinimo;

· kai paprastai vienu metu sugaunamos skirtingų žuvų rūšys, planuose reikėtų numatyti technines priemones, užtikrinančias, kad visų žuvų išteklių žvejyba atitiktų jiems nustatytus atitinkamus rodiklius;

· planuose taip pat gali būti numatyta galimybė eksploatuoti kai kuriuos žuvų išteklius mažiau, nei laikantis didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principo, tuo siekiant kitų žuvų rūšių našumo padidėjimo;

· planuose reikėtų nustatyti žvejybos normas neatsižvelgiant į biologinę žuvų išteklių būklę, tuo metu, kai planai bus pradėti įgyvendinti, nors planuose gali būti numatytos griežtesnės apsaugos priemonės tiems atvejams, jeigu tam tikri ištekliai yra labiau išeikvoti;

· kai dėl duomenų trūkumo arba kitų aplinkybių mokslinėje rekomendacijoje neįvertinama, kokių veiksmų reikia siekiant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio sąlygų, planuose reikėtų pateikti atitinkamas gaires;

· planai ir juose nustatytos normos turi būti reguliariai persvarstomi.

4. Koregavimas

Bendrija ir jos valstybės narės įsipareigojo siekti įgyvendinti didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą. Dabar turime apsispręsti, kokiais tempais šio tikslo sieksime ir koks bus pereinamasis laikotarpis. Šių naujų žvejybos valdymo principų įgyvendinimo sėkmė labai priklauso nuo žvejybos sektoriaus gebėjimo nacionaliniu lygiu prisitaikyti prie naujos situacijos.

Kai tik bus priimti tinkamas žuvų išteklių žvejybos normas nustatantys ilgalaikiai planai, valstybės narės turės nuspręsti, kokiais tempais sieks tų tikslų ir kokių veiksmų imsis pereinamuoju laikotarpiu. Šias permainas galima įgyvendinti dviem būdais:

1. Vienas iš būdų būtų siekti ekonominio veiksmingumo mažinant žvejybos apimtis, investicijas ir užimtumo lygį ne daugiau nei reikėtų žvejyboje laikantis didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principo. Žuvų būtų sugaunama daugiau, žvejybos laivynai sumažėtų, sumažėtų darbo vietų skaičius (nors gali išaugti žuvų perdirbimo krante darbo vietų skaičius), žvejyba taptų pelningesnė, žvejybos taisyklės paprastesnės ir ne tokios slegiančios. Tam tikruose žvejybos sektoriuose ir kai kuriose valstybėse narėse trūksta kvalifikuotų žvejų, todėl čia sumažėjus žvejybos laivyno dydžiui socialinės pasekmės būtų nedidelės.

2. Kitas būdas būtų išsaugoti dabartinį užimtumo lygį ekonominio veiksmingumo sąskaita. Tai reikštų, jog žvejybos laivyno dydis nekeičiamas, tačiau mažinamas žvejybos veiksmingumas, sumažinant laivo sugaunamos žuvies kiekį (pvz. apribojant laivo dydį, žvejybos įrangos galingumą) arba nustatant žvejybos jūroje dienų skaičiaus apribojimus. Kai kurios valstybės narės jau dabar naudoja minėtas priemones ir per pastaruosius trejus metus Bendrija keletos giliavandenių žuvų žvejybai nustatė žvejybos dienų jūroje apribojimus. Palyginti su dabartinėmis sąlygomis bendrai žuvų būtų sugaunama daugiau, žvejybos laivynams būtų taikomos griežtesnės taisyklės, užimtumas ir laivų veikla būtų labiau dalinė, tačiau žvejyba būtų pelningesnė, nes sugaunamas kiekis būtų toks pat, tačiau kintamosios sąnaudos (pvz. išlaidos degalams) būtų sumažintos. Perėjus prie mažesnio masto žvejybos su mažesniu žvejybos veiksmingumo lygiu taip pat išaugtų sugaunamas kiekis, o tiesioginis poveikis užimtumui jūroje būtų mažesnis. Užimtumo lygio išsaugojimas gali būti suderinamas su žvejybos normų mažinimu renkantis mažesnio kapitalo intensyvumo žvejybos formas.

Lyginant du būdus pirmasis reikštų, jog turi būti mažinami nacionalinių laivynų pajėgumai, kas Komisijos nuomone yra lengviausiai kontroliuojama žvejybos valdymo priemonė. Kad ir koks būdas būtų pasirinktas, pasikeitimus galima lengviau kontroliuoti, jeigu jie įgyvendinami palaipsniui, todėl taip svarbu greitai pradėti šį procesą.

Kokią ekonominę žvejybos sektoriaus strategiją pasirinkti, turi nuspręsti valstybės narės. Nes būtent jos sprendžia, kaip paskirstyti žvejybos galimybes nacionaliniu lygiu [5]. Pagrindinis Bendrijos vaidmuo šiame kontekste yra užtikrinti valdymo priemones laipsniškai atsisakant žuvų išteklių pereikvojimo. Bendrija taip pat galėtų paremti struktūrines žvejybos sektoriaus reformas pasinaudodama dabartiniu Žuvininkystės orientavimo finansiniu instrumentu (FIFG) ir Europos žvejybos fondu, kurį siūloma steigti. Pagal šias priemones galima gauti lėšų, skirtų pritaikyti arba išpirkti žvejybos laivus, perkvalifikuoti žvejus ir skatinti ekonominę veiklą tiek žvejybos sektoriaus dalyje, kuri nesusijusi su žuvies sugavimu, tiek už žvejybos sektoriaus ribų.

Nors ekonominę strategiją turi pasirinkti valstybės narės, Komisija pažymi, jog anksčiau buvo sudėtinga taikyti ir sprendimus ir sulaukti visuomenės pritarimo tiems sprendimams, išskyrus sprendimus, susijusius su veiklos nutraukimu: sudėtinga išlaikyti pernelyg didelį žvejybos laivyną jo nenaudojant.

Esminių žvejybos valdymo reformų ekonominio ir socialinio poveikio analizė yra būtina prieš pradedant ką nors keisti. Tačiau kiekvienos valstybės narės laivynas ir įvairių žuvų žvejyba gali pasižymėti sava specifika. Dėl šios įvairovės atlikti bendrą socialinio ir ekonominio poveikio įvertinimą būtų netikslingas. Vietoje to, Komisija siūlo orientuotis į regionų ir konkrečios rūšies žuvų žvejybos poreikius, kaip dėstoma kitame skyriuje. Taryba turės galimybę įvertinti kiekvienų žuvų išteklių žvejybos strategiją, atsižvelgiant į Komisijos poveikio analizę ir Regioninių patariamųjų tarybų nuomonę.

5. Tolesnis įgyvendinimas: kiti etapai

Ateinančiais metais Komisija pasiūlys ilgalaikius planus, kurių tikslas yra sumažinti visų pagrindinių žuvų rūšių žvejybą Bendrijos vandenyse iki tokių normų, kai įmanomas didžiausias ilgalaikis sugaunamas kiekis. Tais atvejais, kai ištekliai valdomi drauge su trečiosiomis šalimis Bendrija stengsis parengti to paties tikslo siekiančius bendrus valdymo susitarimus.

Planai bus orientuoti į žvejybą ir skirti drauge sužvejojamų žuvų išteklių grupėms.

Pagrindiniai planų rengimo principai:

a) rengdama pasiūlymus Komisija aktyviai tarsis su regioninėmis patariamosiomis tarybomis;

b) glaudžiai bendradarbiaudama su suinteresuotomis regioninėmis patariamosiomis tarybomis Komisija parengs tinkamus planų poveikio įvertinimus;

c) ilgalaikiuose planuose bus numatomi žvejybos normų mažinimai, iš esmės įgyvendinami koreguojant bendrus leistinus sugauti žuvų kiekius ir pastangų valdymą, tačiau, kai tinkama, panaudojant technines priemones;

d) planuose gali būti tokie elementai: kasmetinio žvejybos galimybių kitimo apribojimai. Planai būtų parengti taip, kad užtikrintų stabilų ir sklandų perėjimą prie naujos tvarkos ir tuo tikslu juose gali būti iš anksto numatytos priemonės ir sąlygos, kuriomis tos priemonės bus taikomos;

e) ilgalaikius planus reikėtų atnaujinti maždaug kas penkerius metus;

f) veiksmingos atitikties užtikrinimo priemonės bus nepaprastai svarbi proceso dalis;

g) ilgalaikiuose planuose, kai tinkama, bus numatytos priemonės, naudojamos įvertinti plano įgyvendinimo pažangą siekiant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio.

Šio proceso metu Komisija pirmenybę teiks tų rūšių žvejybai, kurioje naudojant BLS buvo taikomas specialūs metodai ir tų rūšių žvejybai, kurioje išsaugojimo ir ekonominę naudą galima sparčiausiai gauti siekiant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio.

Visų ilgalaikių planų, kurių tikslas yra didžiausias ilgalaikis sugaunamas kiekis, parengimas užims nemažai laiko. Kol bus deramasi dėl siūlomų ilgalaikių planų, būtinai reikės užtikrinti, kad Bendrijos kasmetiniai valdymo sprendimai atsižvelgtų į 2015 m. tikslą ir neapsunkintų jo įgyvendinimo.

Pirmasis žingsnis šiame procese būtų Bendrijai nuo 2007 m. priimti valdymo sprendimus, užtikrinančius, kad nebūtų didinamos žvejybos normos nei vienų žuvų ištekliams, kurie jau dabar pereikvojami.

Šis procesas, neatmetant kitų priemonių, tokių kaip išteklių atkūrimo planai, panaudojimo galimybės, vyks laikantis atsargumo principo, siekiant išvengti išteklių išeikvojimo artimiausioje ateityje.

6. Išvada

Žvejyba dėl savo pobūdžio yra rizikingas užsiėmimas, taip ir yra ir dėl jūrų ekosistemų kintamumo. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl nuolatinio pereikvojimo buvo išeikvoti ištekliai, sumažėjo sugaunami kiekiai ir išaugo tų kiekių žvejybos sąnaudos. Dėl šios priežasties žvejams be reikalo iškyla įvairūs pavojai ir atsiranda papildomų išlaidų, o žuvies trūkumą tenka kompensuoti importuota arba ūkiuose užauginta žuvimi.

Tokią situaciją galima ir reikia keisti. Komisija atliks savo pareigą ir parengs racionalinius pasiūlymus, paremtus geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir plačiai pasitarusi su suinteresuotosiomis šalimis. Komisija ragina valstybes nares ir žvejybos sektorių dalyvauti šiame procese. Įgyvendinus įsipareigojimus, prisiimtus Pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, žvejybos sektorius galės tapti saugesne, mažesnės rizikos ir pelningesne ūkio šaka.

A PRIEDAS

Pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais, vykusio Johanesburge 2002 m., Įgyvendinimo plano ištrauka

31. Siekiant tausios žuvininkystės, visais lygiais būtina imtis šių veiksmų:

(a) palaikyti ar atstatyti išnaudotas išteklius iki tokio lygio, kuris užtikrintų maksimalų ilgalaikį sugaunamą kiekį, nedelsiant ir, kur įmanoma, ne vėliau, kaip iki 2015 metų;

b) ratifikuoti ar prisijungti prie atitinkamų Jungtinių Tautų ir, kur tinkama, regioninių žuvininkystės sutarčių ar susitarimų ir efektyviai juos įgyvendinti, ypač atkreipiant dėmesį į Sutartį dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos dėl migruojančių žuvų atsargų išsaugojimo ir valdymo ir 1993 m. sutartį dėl tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių laikymosi tolimoje jūroje esančiuose žvejybos laivuose;

c) įgyvendinti 1995 m. Tausojančios žvejybos kodeksą, atsižvelgiant į specialius besivystančių šalių reikalavimus, kaip pažymėta šio kodekso 5 straipsnyje ir atitinkamuose Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautiniuose veiksmų planuose bei techninėse nuorodose;

d) skubiai parengti ir įgyvendinti nacionalinius ir, kur tinkama, regioninius veiksmų planus, būtinus norint įgyvendinti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautinių veiksmų planus, ypač Tarptautinį žvejybos pajėgumų valdymo planą laikotarpiui iki 2005 m., ir Tarptautinį veiksmų planą, skirtą užkirsti kelią neteisėtai, neatskaitingai ir nereguliuojamai žvejybai, nustatyti ir nutraukti tokios žvejybos atvejus laikotarpiui iki 2004 metų. Nustatyti veiksmingą žvejybos laivų stebėjimą, atskaitomybę, reikalavimų laikymosi priežiūrą ir kontrolę, įskaitant tų valstybių, su kurių vėliava plaukioja žvejybos laivai, atliekamą veiklą, siekiant įgyvendinti minėtą tarptautinį veiksmų planą;

e) skatinti atitinkamas regionines žuvininkystės rajonų valdymo organizacijas ir susitarimus, skirti reikiamą dėmesį pakrančių valstybių teisėms, pareigoms bei interesams ir specialiems besivystančių šalių reikalavimams, sprendžiant, kaip paskirstyti žvejybos išteklius žuvų atsargoms, viršijančioms vienos valstybės ribas, ir labai migruojančių žuvų atsargoms, atsižvelgiant į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas ir į Sutartį dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų įgyvendinimo dėl žuvų atsargų, viršijančių vienos valstybės ribas, ir labai migruojančių žuvų atsargų išsaugojimu ir valdymu, nuostatas atviroje jūroje ir išskirtinėse ekonominėse zonose;

f) panaikinti subsidijas, prisidedančias prie neteisėtos, neatskaitingos ir nereguliuojamos žvejybos ir prie perteklinių gamybos pajėgumų, tuo pačiu metu papildant Pasaulinės prekybos organizacijos veiklą, siekiant patikslinti ir patobulinti žuvininkystės subsidijoms taikomą tvarką ir atsižvelgiant į šio sektoriaus reikšmę besivystančioms šalims;

g) stiprinti donorų koordinavimą ir partnerystes tarp tarptautinių finansinių institucijų, dvišalių agentūrų ir kitų suinteresuotų organizacijų, siekiant įgalinti besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažas besivystančias salų valstybes, taip pat pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalis plėtoti savo nacionalinius, regioninius ir subregioninius infrastruktūros bei integruoto valdymo gebėjimus ir suderintą žūklės rajonų naudojimą;

h) remti akvakultūros, įskaitant smulkaus masto akvakultūrą, darnų vystymąsi, atsižvelgiant į didėjančią jo reikšmę maisto saugumui ir ekonominiam vystymuisi.

[1] COM(2005)505

[2] Techninė informacija Komisijos komunikatui „ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimas taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą: augimą ir užimtumą skatinanti konkurencija“. Komisijos tarnybų darbo dokumentas, SEC (2006) 868.

[3] Tai paprastai įvertinama kaip metinė išžvejojamos žuvų populiacijos dalis, kuri apskaičiuojama padalijus per metus sugautos žuvies kiekį iš vidutinio per metus žvejotino žuvies išteklių jūroje kiekio. Šio rodiklio naudojimo įgyvendinant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą techninis aprašymas pateikiamas Komisijos tarnybų darbo dokumente, pridedamame prie šio komunikato.

[4] Tarnybų darbo dokumentas aprašo šio žvejybos metodo privalumus.

[5] Reglamento 2371/2002 20 straipsnio 3 dalis.

--------------------------------------------------