[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 10.5.2006

KOM(2006) 211 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS VADOVŲ TARYBAI

PILIEČIŲ DARBOTVARKĖ SIEKIANT REZULTATŲ EUROPAI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS VADOVŲ TARYBAI

PILIEČIŲ DARBOTVARKĖ SIEKIANT REZULTATŲ EUROPAI

ĮŽANGA

Globalizuotame pasaulyje Europos Sąjunga niekada nebuvo labiau reikalinga, bet retai dėl jos kildavo daugiau klausimų. Šį paradoksą privalo spręsti visi – tiek ES valstybių narių, tiek ir jos institucijų lyderiai.

Europos Sąjungos plėtra buvo ypatingai sėkminga – ji užtikrino precedento neturinčią taiką, gerovę ir stabilumą bei padėjo apsaugoti ES piliečius nuo išorės pokyčių neigiamo poveikio. ES principai ir vertybės nepakito – laisvė, demokratija, teisinė valstybė, tolerancija, solidarumas ir pažanga taikiai bendradarbiaujant išliko tokie pat svarbūs šiandien, kaip ir Romos sutarties pasirašymo metu. Taip pat svarbus yra Europos tapatumo kultūrinės gerovės ir įvairovės pagrindinis vaidmuo. Tačiau per 50 metų pasikeitė ir Europa, ir pasaulis. Didėjant įvairovei ir pokyčiams, ES reikia skatinti ir ginti savo vertybes. Praėjusiųjų metų spalio mėn. Hampton Court susitikimo metu išryškėjo bendras politinis sutarimas dėl šių sudėtingų uždavinių pobūdžio ir pagrindinio ES vaidmens juos sprendžiant modernizavimo ir reformų keliu. Darbotvarkė, dėl kurios susitarta Hampton Court susitikime, įskaitant žiniomis grindžiamos ekonomikos sukūrimą, yra būtina skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas.

Per 50 metų piliečių lūkesčiai dėl ES išaugo. Tai ne tik padidėjusios ES svarbos pripažinimas, bet ir sudėtingas uždavinys visiems Europos lyderiams. ES piliečiai nori būti išklausyti ir geriau suprasti, ką ir kaip veikia ES. Jų nuomone ES yra svarbi, bet nutolusi.

Konstitucine sutartimi ketinama siekti sumažinti šį atotrūkį . Komisija kaip ir anksčiau pritaria Konstitucijos principams ir vertybėms bei tiki, jog joje numatyti patobulinimai leis ES tapti veiksmingesne, atviresne ir atskaitingesne. Penkiolika valstybių narių jau ratifikavo Konstitucinę sutartį, o nemažai jų tai gali padaryti per būsimus mėnesius. Dviejų valstybių narių rinkėjai referendume tarė „ne“. Kol kas nesutariama dėl būsimų veiksmų.

Nepaisant to, ES piliečiai jau dabar nori, kad ES veiktų veiksmingai. Pagal D planą (demokratija, dialogas ir diskusijos) įvykusios diskusijos rodo stiprų Europos piliečių norą, kad ES imtųsi daugiau veiksmų daugelyje sričių: kurtų darbo vietas, valdytų globalizaciją, kovotų su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, skatintų darnųjį vystymąsi ir solidarumą.

ES, siekdama šiems poreikiams rasti atsakymą ir nepaisydama to, kad nėra susitarimo dėl Konstitucinės sutarties, ėmėsi esminių tolesnių veiksmų: sutarė dėl septynerių metų finansinės struktūros, atgaivino ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę pagal peržiūrėtą Lisabonos strategiją, sukūrė naują socialinę darbotvarkę, pakeitė Stabilumo ir augimo paktą, sudarė veiksmų planą ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei stiprinti, sutarė iki 2010 m. padvigubinti oficialią pagalbą vystymuisi, pasiekė politinį susitarimą dėl tokių jautrių klausimų, kaip paslaugų ir chemikalų teisės aktai, bei susitarimą dėl naujos energetikos politikos gairių. ES dabar privalo paversti šiuos pasiekimus konkrečia nauda.

Tačiau Europos Sąjunga turi eiti pirmyn, remdamasi politiniais tikslais grindžiama darbotvarke, kuria stengiamasi pateisinti ES piliečių lūkesčius ir susigrąžinti jų paramą Europos projektui. Ši darbotvarkė turi būti pagrįsta tvirtais klestėjimo, solidarumo ir saugumo prioritetais bei siekiu skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Tai yra būtina, norint atkurti pasitikėjimą Europa. Šią paramą taip pat galima sutelkti vykdant tokius projektus, kaip Erasmus, Galileo, Europos technologijų institutas ar Europos civilinės saugos pajėgumai. Tačiau tiek politikos sritys, tiek patys projektai turi būti nuoseklios politinės darbotvarkės dalis. Todėl esamiems sunkumams dėl Konstitucinės sutarties spręsti kartu reikalingas etapais taikomas metodas. Šio „dviejų juostų kelio“ požiūrio tikslas – per laiką pasiekti institucinį susitarimą, sustiprinsiantį bendrą politinį siekį įgyvendinti „projet de vie en commun“ („gyvenimo kartu projektą“).

Kad šis požiūris galėtų įsigalėti, labiausiai reikia visos Europos, valstybių narių ir regionų politinės valios. Veiksmingos institucijos yra būtinos, norint, kad ES funkcionuotų ir įkūnytų Europos projekto politinį pobūdį. Tačiau ES institucijos negali vienos pačios atgaivinti Europos. Jos to ir neturėtų daryti Europoje, kuri yra ir privalo būti labiau demokratinė nei tiesiog administracinė. Esmė yra bendras suinteresuotumas. Todėl pirmuoju tolesniu instituciniu žingsniu galėtų būti kitais metais, po Romos sutarties pasirašymo praėjus 50 metų, valstybių narių, Komisijos ir Europos Parlamento patvirtinta politinė deklaracija, kurioje būtų išdėstyti ne tik Europos vertybės ir siekiai, bet ir prisiimta bendra pareiga juos įgyvendinti – vadinamasis „obligation d’engagement“. Šio dokumento tikslą ir stilių turėtų įkvėpti Mesinos deklaracija, kuri buvo atsakas į institucinę krizę ir kuri šiuo atveju tapo Romos sutarties pirmtake.

POLITIKOS DARBOTVARKĖ: PASIEKIMŲ EUROPA

Naujoji „Piliečių darbotvarkė Europai“ privalo sudaryti sąlygas sukurti taiką, klestėjimą ir solidarumą naujame globalizacijos kontekste. Ji turėtų sudaryti sąlygas sukurti atvirą ir visiškai veikiančią bendrąją rinką, veiksmingai paversti keturias laisves tikrove, skatinti solidarumą, galimybes, prieinamumą ir darną bei didesnį saugumą. Tai – Europos piliečių naudai parengta darbotvarkė, kuriama remiantis šiandienos pasiekimais ir iš anksto nustatyta kryptimi, skiriant ypatingą dėmesį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

Didesnė ekonominė integracija, bendroji rinka XXI amžiui

XXI amžiuje Europos ekonomika susiduria su naujais sudėtingais uždaviniais ir galimybėmis. Bendroji rinka, kartu su veiksminga konkurencijos politika, Europos piliečiams suteikė didžiulės naudos, užtikrino pasirinkimą ir galimybes net ir tokiuose anksčiau uždarais laikytuose sektoriuose, kaip telekomunikacijos ir kelionės lėktuvu. Ji atvėrė kelius sukurti eurą, kuris sustiprino bendrosios rinkos dinamiškumą ir finansinę bei ekonominę integraciją, padėdama ES sustiprėti pasaulyje. Galiausiai, siekiant visų piliečių labui skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, peržiūrėjus Lisabonos strategiją buvo sukurtas pagrindas mūsų šalių ekonomikos modernizavimui.

Atėjo laikas įvertinti ekonominę integraciją, ypač bendrąją rinką, ir žvelgti į ateitį, sprendžiant šiuos klausimus:

- Kaip galėtume pasinaudoti tuo, ko jau pasiekėme?

- Kokių spragų dar liko? Bendra rinka dar nėra iki galo sukurta, reikalinga geresnė energetikos ir finansų rinkų integracija, būtina pašalinti kliūtis laisvam darbo jėgos judėjimui. Tai yra sritys, darančios tiesioginį poveikį piliečiams, pavyzdžiui, energijos kainoms, abonentų mokamoms tarptautinio tarptinklinio ryšio kainoms ir banko mokesčiams. Kitose srityse visa nauda vartotojams dar toli gražu nepasiekta, pavyzdžiui, kodėl vienoje valstybėje narėje gyvenančiam europiečiui vis dar taip sunku apsidrausti kitoje? Kaip mums įgyvendinti Bendrijos patento idėją?

- Kaip galėtume išspręsti sudėtingus ateities klausimus? ES ekonomikos politika privalo skatinti Europos šalių ekonomikos integraciją ir konvergenciją. ES turi siekti Lisabonos darbotvarkėje numatytų tikslų – skatinti baigti kurti Ekonominę ir pinigų sąjungą ir sklandų jos funkcionavimą bei sukurti bendrąją rinką. ES ekonomikos politika turi atsižvelgti į išorės veiksnių įtaką, pavyzdžiui, konkurencingumui, bei globalizacijos atveriamas investavimo ir eksporto galimybes. Bendrosios rinkos kūrimas privalo būti dinamiškas procesas, o ne vienkartinis pasiekimas. Stipri, atvira, konkurencinga bendroji rinka gali būti pagrindinis Europos atsakas į globalizaciją.

- Ar turime veiksmingiausias priemones bendrajai rinkai sukurti? Pastaruosius dvidešimt metų rutuliojantis Ekonominės integracijos skatinimo priemonėms atsirado naujų būdų, kurie galėtų skatinti verslumą ir naujoves. Siekdama, kad sistema veiktų, ir norėdama padėti valstybių narėms bei jų administracijoms įsisąmoninti ir prisiimti atsakomybę, Komisija yra pasirengusi su nauju įkvėpimu kibti į darbą su valstybėmis narėmis ir jų administracijomis, pasitelkdama ir naujas technologijas.

Komisija įsipareigoja pašalinti likusias kliūtis sukurti bendrajai rinkai, sudaryti sąlygas Europos piliečiams ir verslininkams naudotis visa ES teikiama nauda. Šiuo tikslu ji siūlo pradėti esminę bendrosios rinkos peržiūrą, kad nustatytų, ką dar reikia padaryti ir kaip. Tarybai ir Europos Parlamentui kitais metais ji pateiks pranešimą „Bendroji rinka XXI amžiuje“, pateiksiantį konkrečius būsimų veiksmų pasiūlymus. Komisija taip pat atkakliai sieks Lisabonos strategijoje numatytų tikslų, sukurti gerai veikiančią Ekonominę ir pinigų sąjungą.

Galimybė, prieinamumas ir solidarumas

Gilesnės ir platesnės ekonominės integracijos siekis turėtų būti neatsiejamas nuo vienos iš labiausiai vienijančios ir pagrindinės Europos vertybės – solidarumo.

Demografinių pokyčių metu siekiant išlaikyti valstybės finansuojamą sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą ir pensijas bei suteikti ES piliečiams galimybę sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių, politikos sritys turi būti pritaikytos prie naujo darbinio gyvenimo: europiečiai gyvena ilgiau, susiduria su precedento neturinčiais tradicinės šeimos modelio pokyčiais, didina lyčių lygybę, prisitaiko prie naujų migracijos ir įvairovės modelių, bet nepalankioje padėtyje atsidūrusios visuomenės grupės vis dar gyvena nuolatiniame skurde. Europos Sąjungai reikia analizuoti mūsų bendruomenėse vykstančius radikalius pokyčius ir remti ilgalaikius sprendimus visais lygmenimis, kad skirtų deramai pastangų sudėtingiems reformos klausimams, kuriuos tenka spręsti Europos ekonomikai.

Teisių ir garantijų darbo vietoje skatinimas turi būti susietas su darbo vietų kūrimu. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės pabrėžtų aktyvios darbo rinkos politiką kovodamos su nedarbu Europoje, o ypač su jaunimo nedarbu, kurio lygis daugelyje valstybių narių išlieka nepriimtinai didelis. Kaip Europos Taryba pastebėjo kurdama Lisabonos strategiją – „geriausia apsauga nuo socialinės atskirties yra darbas“.

Europos solidarumo politika ir programos privalo skatinti geresnę gyvenimo kokybę, socialinę sanglaudą ir didinti galimybes Europos Sąjungos piliečiams, dirbdamos kartu su nacionalinėmis, regioninėmis ir kitomis institucijomis bei socialiniais partneriais, skatinant socialinį dialogą ir įtraukiant pilietinę visuomenę. Dėl to mūsų politika, kuria siekiama išlaikyti solidarumą, turi būti vykdoma veiksmingesnėmis priemonėmis, užtikrinančiomis piliečiams visoje Europoje teisę į darbą, išsilavinimą, socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą ir kitokių formų socialinę apsaugą.

ES veiksmingai reaguojant ne vien demografinius, bet ir aplinkos pokyčius, solidarumas turėtų vienyti ir ateities kartas. Europos Sąjunga, imdamasi ekonomiškai pagrįstų veiksmų įgyvendindama įsipareigojimus pagal Kioto protokolą, imdamasi veiksmų visame pasaulyje dėl tolimesnio teršalų išmetimo sumažinimo po 2012 m. ir įgyvendindama veiksmų planą pasiekti biologinės įvairovės tikslus iki 2010 m., ir toliau turėtų išlikti kovos su klimato pokyčiais ir nykstančia biologine įvairove lyderė.

Komisija kitais metais nuosekliai įvertins Europos visuomenės realią būklę ir pradės darbotvarkę, skirtą prieinamumui ir solidarumui, socialiniams aspektams, kartu bei artimai bendradarbiaujant bendrosios rinkos peržiūros metu. Ji ieškos galimybių sukurti „teisių“ kortelę, leisiančią kiekvienam Europos piliečiui žinoti ir naudotis visomis jam priklausančiomis teisėmis. Ji ir toliau vykdys darniajam vystymuisi skirtą darbotvarkę.

Laisvė, saugumas ir teisingumas

ES turi įkvėpti Europos piliečiams pasitikėjimo, kad yra įdiegtos priemonės Europai tapti teisinga ir saugia vieta gyventi, kurioje saugumas yra užtikrinamas kartu su laisve, kurioje galima naudotis europiečiams brangiomis asmens laisvėmis.

ES privalo žengti į priekį. Pavyzdžiui, ji turi:

- skirti dėmesį pagrindinių teisių pagarbai ir skatinimui visiems žmonėms ir sukurti ES pilietybės sąvoką;

- daugiau dėmesio skirti kovos su terorizmu politikai , stiprindama teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą pašalindama kliūtis gauti ir keistis informacija, ir tuo pat metu išlaikydama privatumą ir apsaugodama asmens duomenis;

- geriau saugoti išorės sieną , labiau integruojant išorės sienos valdymo sistemą, įskaitant, po kurio laiko, pasieniečių darbą pagal bendras Europos taisykles ir procedūras;

- iki 2010 m. sukurti veiksmingesnę bendrą Europos prieglobsčio sistemą su labiau suderintais kriterijais ir procedūromis;

- labiau koordinuoti bendrą migracijos politiką, kuria suvokiama geresnio migrantų integravimo nauda, tuo pat metu kartu su trečiosiomis šalimis kovojant su nelegalia imigracija ir prekybos žmonėmis nusikalstamomis grupuotėmis;

- siekti glaudesnio policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimo , pagrįsto abipusiu nacionalinių teismų nutarčių ir sprendimų pripažinimu ir vykdymu visoje ES visiems keliaujantiems, gyvenantiems ir dirbantiems ES;

- visapusiškai išnaudoti esamas priemones kovojant su grėsmę piliečių saugumui įvairiose srityse, įskaitant maistą, sveikatą ir biologinį terorizmą;

- siekti didesnio bendradarbiavimo konsuliniuose reikaluose, siekiant geriau apsaugoti ES piliečius trečiosiose šalyse.

Kai kuriose politikos srityse veiksmams ir atskaitomybei kliudo dabartinė sprendimų priėmimo tvarka, kuri veda į aklavietę ir dėl kurios trūksta tinkamos demokratinės priežiūros. Galiojančios Sutarties nuostatos (Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnis ir Europos bendrijos steigimo sutarties 67 straipsnio 2 dalis) leidžia keisti šią tvarką. Tai pagerintų sprendimų priėmimą Taryboje, leistų Europos Parlamentui vykdyti tinkamą demokratinę priežiūrą bei sustiprintų Teisingumo Teismo vaidmenį.

Komisija, pasinaudodama galiojančiose sutartyse esamomis galimybėmis, pateiks iniciatyvą pagerinti sprendimų priėmimą ir atskaitomybę tokiose srityse, kaip policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimas ir teisėta migracija.

Plėtra

Dėl vienas po kito vykusių plėtros etapų turime dabartinę Europos Sąjungą – galingą jėgą taikai, demokratijai ir klestėjimui skatinti bei visam pasauliui skleisti Europos interesus, vertybes ir įtaką. Vykstant plėtrai Europos Sąjunga sėkmingai pakeitė buvusias diktatoriškas santvarkas visų valstybių narių naudai. Abejonių kildavo kiekvienos plėtros metu, bet kiekvieną kartą Europos Sąjunga įrodydavo, kad yra instituciškai, finansiškai ir politiškai pajėgi integruoti naujus narius.

2004 m. įvykusios pačios naujausios plėtros pirmiausias ir svarbiausias politinis ir istorinis mastas – Europos suvienijimas. Tačiau tai buvo ir ekonominė sėkmė, paskatinusi Europos ekonomikos dinamiškumą, padidinusį ekonomikos augimą ir didesnėmis investicijomis bei padidėjusia prekyba sukūrusi darbo vietų[1].

Nors dauguma pritaria plėtrai, daug piliečių abejoja jos tempais ir apimtimi. Europos Sąjunga privalo laikytis esamų įsipareigojimų. Tuo pat metu, atsirado informacija pagrįstų diskusijų poreikis apie ateities plėtrą ir ką ji reikštų visai Europos Sąjungai.

Jau ir anksčiau ES yra tekę ieškoti būdų, kaip prisitaikyti priimant naujus narius ir tuo pat metu toliau siekti pagrindinių tikslų: 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba jau kalbėjo apie pajėgumą priimti naujas nares, o „Darbotvarkėje 2000“ buvo pasiūlytas institucinių, politikos ir biudžeto reformų paketas, paruošęs dirvą sėkmingai 2004 m. gegužės mėn. plėtrai.

ES įrodė, kad ji gali priimti naujus narius ir išlikti veiksminga. Siekiant įrodyti, kad ji gali tai padaryti ir vėl, ji turi užtikrinti, kad plėtra padės toliau įgyvendinti bendrą Europos projektą.

Komisija skatins diskusijas dėl plėtros sukuriamos pridėtinės vertės ir Europos Sąjungos pajėgumo priimti naujus narius. Vėliau šiais metais, prieš gruodžio mėnesį įvyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, ji praneš apie ES plėtros strategiją. |

ES pasaulyje

Labiau nei kada Europai būtina pasaulyje būtų veiksminga. Pasaulinė tarpusavio priklausomybė suteikia naujas galimybes skleisti Europos vertybes ir interesus bei sustiprino europiečių paramą bendriems išorės veiksmams.

Tai, kad nėra institucinio susitarimo, neturėtų trukdyti stiprėti ES vaidmeniui pasaulyje. Mums reikia kuo veiksmingiau išnaudoti savo didelius kolektyvinius pajėgumus, pavyzdžiui, gynybos srityje, sutelkiant veiklos išteklius, tyrimus ir viešuosius pirkimus. Komisija yra pasirengusi paremti valstybių narių pastangas šiems tikslams pasiekti.

Kad Europa, kaip pasaulio lygmens veikėja, taptų kažkuo daugiau, nei jos sudedamųjų dalių suma, valstybės narės ir institucijos turėtų kartu dirbti ir pasiekti rezultatų šiose srityse:

- Dėmesys ir poveikis . Daugėjant ES išorės uždaviniams ir partneriams, ji turi aiškiai išdėstyti prioritetus ir aiškiai paskelbti savo siekius. Reikėtų skirti didesnį prioritetą Europos kaimynystės politikai plėtoti, kuri su ES besiribojančiose šalyse padeda skatinti stabilumą ir klestėjimą.

- Suderinamumas. Žymiai didesnių tikslų nei tradicinė „užsienio“ politika siekiančiai išorės politikai ES turi unikalų priemonių pasirinkimą, įskaitant prekybą, plėtros bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir politinį dialogą. Be to, mūsų tikslai tokiose srityse, kaip aplinka, transportas, energetika, migracija ir saugumas, gali būti visiškai pasiekti tik peržengiant Europos sienas. Vidaus ir išorės politikos suderinamumas yra esmė. Vėliau šiais metais Komisija naujai pažvelgs į išorės konkurencingumą , susitelkdama ties tokiais klausimais, kaip geresnės galimybės patekti į užsienio rinkas, nauji prekybos ryšių prioritetai, investicinių galimybių skatinimas ir intelektinės nuosavybės apsauga. Šiame kontekste Europos Sąjunga turėtų ir toliau visame pasaulyje skatinti didelę konkurenciją, socialinių ir aplinkos standartų laikymąsi.

- Koordinavimas. Valstybės narės ir institucijos bei pačios institucijos privalo kartu ir geriau dirbti, siekdamos veiksmingesnių ir produktyvesnių išorės veiksmų. Išorės politikoje neišvengiamai dalyvauja daug veikėjų. Jie visi privalo sutelkti pastangas bendriems siekiams, o ne skirstytis užduotimis, kad, pavyzdžiui, ištikus išorės krizėms galėtų suteikti veiksmingą pagalbą ir civilinę apsaugą.

Remdamasi Hampton Court susitikime vykusia diskusija apie Europos vaidmenį pasaulyje, Komisija pateiks išorės ryšių veiklos projektą su konkrečiomis mintimis, kaip spręsti šiuos sudėtingus klausimus remiantis dabar galiojančiomis sutartimis, ypač kaip pagerinti Komisijos veiksmų ir kitų Europos institucijų bei valstybių narių institucijų veiklos suderinamumą ir koordinavimą |

DARBOTVARKĖS VYKDYMUI SKIRTAS BIUDŽETAS

Biudžetas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos politinių tikslų praktinės išraiškos priemonių. Siekiant įgyvendinti piliečių darbotvarkę, būtina peržiūrėti išlaidų ir pajamų biudžetą. Atsižvelgiant į ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo darbotvarkę, tuo pat metu išlaikant pagrindinį solidarumo visoje Europos Sąjungoje išsaugojimo vaidmenį, naujausiu susitarimu dėl finansinės struktūros buvo imtasi kelių svarbių veiksmų, pavyzdžiui, padidintos išlaidos tokioms naujoms politikos sritims, kaip saugumas, naujovės ir moksliniai tyrimai, bei ES sanglaudos politikos reforma.

Tačiau dar daug ką reikia padaryti. Sprendimai dėl Europos Sąjungos išteklių ir išlaidų turi būti grindžiami bendru susitarimu dėl Europos Sąjungos ateities politikos krypties ir uždavinių paskirstymu tarp Europos Sąjungos ir nacionalinių lygmenų, bei dėl bendro finansavimo lygmens ir šaltinių, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos prioritetus. Todėl Komisija 2008–2009 m. vėl pateiks minčių dėl nuoseklios biudžeto reformos, siekiant, kad nauja politikos darbotvarke būtų skatinamas klestėjimas, solidarumas ir saugumas.

PARTNERYSTĖS EUROPA: SUBSIDIARUMAS, GERESNIS REGLAMENTAVIMAS, ATVIRUMAS

Vykdant naują politikos darbotvarkę reikalingi nauji partneriai. ES yra sudėtinga ir unikali įvairiausių tikslų siekianti organizacija. Ji gyvuos tik tada, jei bus dalijamasi galiomis ir atsakomybe bei laikomasi kelių pagrindinių demokratijos principų – atskaitingumo, skaidrumo ir pasitikėjimo. ES privalo:

- Gerbti subsidiarumo principą ir veikti Europos lygmeniu tik tada, kai tai yra būtina. Komisija, siekdama užtikrinti, kad visi galėtų naudotis klestėjimo vaisiais, yra įsipareigojusi dirbti su valstybėmis narėmis ir jų nacionaliniais parlamentais, regionais, miestais ir savivaldos institucijomis, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

- Sumažinti biurokratiją. Komisija aktyviai to siekė supaprastindama galiojančius teisės aktus ir dažniau naudodama poveikio vertinimą. Tačiau tai turi būti bendras siekis – visos institucijos bei nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos turėtų padaryti daugiau, kad palengvintų verslininkų ir piliečių gyvenimą. Komisija dar pateiks pasiūlymų 2006 m., kaip geresnį reglamentavimą paversti realybe visoje ES .

- Pagerinti atvirumą ir atskaitingumą. Ir Komisija, ir Taryba imasi svarbių veiksmų skaidrumui pagerinti. Visose institucijose reikia imtis tolesnių veiksmų. Komisija remsis Europos skaidrumo iniciatyva ir, pavyzdžiui, paskubins darbus, kad dokumentai taptų prieinami .

Partnerystė reiškia, kad ES institucijos turi veiksmingai dirbti kartu – ribos, skiriančios jų užduotis, negali būti laikomos svarbesnėmis už visų siekiamus bendrus tikslus. Ji taip pat turi pasiekti pilietį – pagrindinį naujosios komunikacijos politikos tikslą[2].

Tačiau Europos institucijos taip pat privalo glaudžiau dirbti su pagrindiniais partneriais. Nacionalinės vyriausybės ypatingai atsako už tai, kad ES funkcionuotų gerai. Iš tiesų, kiekviename etape – konsultuojantis prieš patvirtinant politikos sritis, diskutuojant dėl konkrečių pasiūlymų ir juos įgyvendinant – ES politika būtų neveiksminga, jei nedalyvautų visi veikėjai.

Ypač nacionaliniai parlamentai turi aktyviai dalyvauti kuriant ir įgyvendinant Europos politiką. Aktyvesnis nacionalinių parlamentų dalyvavimas gali padėti labiau priderinti Europos politikos sritis prie skirtingų aplinkybių ir veiksmingiau jas vykdyti.

Komisija, siekdama pagerinti politikos formavimo procesą, pageidauja tiesiogiai nacionaliniams parlamentams siųsti visus naujus pasiūlymus ir konsultacinius dokumentus, ragindama juos pateikti savo nuomonę.

INSTITUCINIO SUSITARIMO LINK

ES privalo užtikrinti, kad jos institucijos galėtų įgyvendinti Europos piliečiams skirtą naujos politikos darbotvarkę.

2001 m. Lakeno deklaracija raginama, kad Bendrija, kurdama Europą, kuri pasauliui rodys kelią, laikytųsi aiškaus, atviro, veiksmingo ir demokratiškai kontroliuojamo požiūrio. Tuo buvo pagrįstas tolesnis Konvento ir Tarpvyriausybinės konferencijos darbas tariantis dėl Konstitucinės sutarties. Praėjus penkeriems metams Lakeno deklaracijoje minimi tikslai yra dar aktualesni.

2005 m. birželio mėn. valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė 2006 m. pirmąjį pusmetį atlikti nacionalinių diskusijų bendrą įvertinimą ir sutarti dėl tolesnių veiksmų. Komunikate „Svarstymo laikotarpis ir D planas“[3] Komisija analizuoja diskusijose iškeltus klausimus. Apibendrinant, piliečiai pripažįsta, kad klausimai, su kuriais susiduriama Europos ir už jos ribų, turi būti sprendžiami visoje Europoje. Jiems rūpi darbas ir saugumas bei Europos atsakas į globalizaciją. Jie taip pat norėtų aiškesnės vizijos, kur Europa eina, pavyzdžiui, kai kalbama apie plėtrą. Manoma, kad Europos energiją galima būtų naudingai nukreipti politikos vykdymui.

Bendrais bruožais vertinant tolesnius veiksmus Konstitucinės sutarties atžvilgiu, buvo apsispręsta dėl kelių skirtingų galimų sprendimo būdų. Vykstantis ratifikavimo procesas įrodo valstybių narių įsipareigojimą Konstitucinei sutarčiai. Pagal deklaraciją, kuri pateikiama kaip Konstitucinės sutarties priedas, jei keturi penktadaliai valstybių narių ją ratifikuoja, šis klausimas bus perduotas svarstyti Europos Tarybai. Tačiau šiame etape nėra bendro susitarimo dėl tolesnių veiksmų.

Teigiamas rezultatas bus pasiektas, jei, konkrečiais rezultatais įrodžius, kad Europos Sąjunga pajėgi tenkinti poreikius ir siekius, bus atkurtas pasitikėjimas ir tikėjimas bei Europos Sąjungos ir jos piliečių ryšys.

Todėl Komisija siūlo: - Atėjo laikas, pasinaudojant tuo, ką mes apsvarstėm, imtis tolesnių veiksmų rezultatams pagerinti. ES dėmesys, remiantis nuolatiniu dialogu, įskaitant D plano įgyvendinimą, dabar turi būti nukreiptas į piliečiams skirtą naujos politikos darbotvarkę. - ES turėtų, kaip minima šiame dokumente, veiksmingiau naudotis galiojančiomis sutartimis, neužbėgdama už akių būsimam sprendimui dėl Konstitucinės sutarties. - Europos Taryba taip pat turėtų nuspręsti birželio mėnesį patvirtinti etapais taikomą metodą, kurį įgyvendins ateityje pirmininkausiančios valstybės narės, ir kuris padės sukurti sąlygas būsimam instituciniam susitarimui. - Kitu svarbiu žingsniu siekiant institucinio susitarimo galėtų būti ES lyderių patvirtinta politinė deklaracija, kurioje ne tik būtų išdėstytos Europos vertybės ir ambicingi siekiai, bet taip pat kuria remiantis lyderiai kartu įsipareigotų juos įgyvendinti. Tai galėtų įvykti kitais metais, praėjus penkiasdešimčiai metų po Romos sutarties pasirašymo. Europos Parlamentas ir Komisija taip pat turėtų pasirašyti šią deklaraciją. - Remiantis iškilmingai priimta deklaracija, kitu žingsniu galėtų būti Europos Tarybos sprendimai kitais metais pradėti procesą, padėsiantį ateityje pirmininkausiančioms valstybėms narėms pasiekti būsimą institucinį susitarimą. Komisija visuomet pasirengusi suteikti būtiną pagalbą. |

IšVADA

ES sukūrė taiką, klestėjimą ir saugumą taip, kaip to niekas neįsivaizdavo jos kūrimo metu. Ji gali ir privalo toliau tenkinti naujųjų europiečių kartų poreikius ir norus.

Todėl ES privalo spartinti naujosios piliečių darbotvarkės kūrimo tempą. Tai darydama ji turėtų priimti pasiūlymus toliau dirbti piliečių naudai, atnaujindama siekį europiečiams pateikti atvirumu ir solidarumu paremtas Europos galimybes ir apsaugą. Ji turi suteikti papildomas saugumo ir laisvės garantijas. Ji turi būti susijusi su veiksmingesne ES veikla pasaulyje.

Įgyvendindama šią darbotvarkę, ES privalo dirbti kartu su partneriais. Šios sudėtingos užduoties mastas reikalauja visiško ne tik ES institucijų, bet ir kiekvieno, suinteresuoto Europos sėkme, pasišventimo. Sukūrus naują pasitikėjimą Europos Sąjungos galia, Europoje ir pasaulyje užtikrinančia klestėjimą, solidarumą ir saugumą, bus sukurta teisinga aplinka instituciniam susitarimui pasiekti.

„Europos tautoms nėra kitos ateities, išskyrus sąjungą.“

Jean Monnet

[1] KOM(2006) 200, 2006 5 3.

[2] KOM(2006) 35, 2006 2 1.

[3] KOM(2006) 212, 2006 5 10.