[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 5.4.2006

KOM(2006) 157 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI BEI EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas: Pažanga ir tolesni žingsniai bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) link

TURINYS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI BEI EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas: Pažanga ir tolesni žingsniai bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčio bazės (BKPMB) link

1. Aplinkybės 3

2. Pažanga 4

2.1. Darbo grupės tikslai 4

2.2. Darbo grupės veiklos organizavimas 5

2.3. Darbo grupės veiklos rezultatai 6

3. Tolesni veiksmai 6

3.1. Bendrasis metodas 6

3.2. Tarptautinių apskaitos standartų ir mokesčio bazės ryšys 7

3.3. Konsolidavimas 7

3.4. Neprivaloma mokesčio bazė palyginti su privaloma mokesčio baze 8

3.5. Darbo programa po 2006 m. 8

4. Išvados 8

PRIEDAI

1 priedas

BKPMB darbo grupės veiklos programos santrauka 11

2 priedas

BKPMB darbo grupės iki šiol padarytos techninės pažangos santrauka 13

1. APLINKYBėS

Lisabonos strategija turi atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant didesnio ES konkurencingumo, ekonomikos augimo ir užimtumo. Prie šių tikslų galima prisidėti šalinant tokias mokesčių kliūtis, kaip didelės su tarpvalstybine veikla ir sandorių kainodara susijusios reikalavimų laikymosi išlaidos ir galimybės kompensuoti tarpvalstybinės veiklos nuostolius vidaus rinkoje nebuvimas. Bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčio bazė (BKPMB) leistų smarkiai sumažinti įmonių, veikiančių vieningoje rinkoje, reikalavimų laikymosi išlaidas, išspręsti dabartines sandorių kainodaros problemas, sudaryti sąlygas pelnui ir nuostoliams konsoliduoti, supaprastinti daugelį tarptautinio restruktūrizavimo operacijų, sumažinti kai kuriuos sunkumus, kylančius dėl vienu metu taikomų klasikinio ir „nepamokestinimo“ tarptautinio apmokestinimo metodų (išskyrus fizinių asmenų apmokestinimą), išvengti daugelio dvigubo apmokestinimo atvejų ir pašalinti ne vieną diskriminavimo atvejį bei apribojimą. BKPMB prisidėtų prie didesnio pelno mokesčių sistemų efektyvumo, veiksmingumo, paprastumo bei skaidrumo ir leistų pašalinti nacionalinių sistemų suderinamumo spragas.

Nuo 2001 m., kai buvo paskelbtas komunikatas „Vidaus rinkos be mokesčių kliūčių link. Strategija, suteikianti bendrovėms konsoliduotą pelno mokesčio bazę veiklai visoje ES“ (KOM(2001) 582), Europos Komisija laikėsi pozicijos, kad bendrovėms, veikiančioms daugiau nei vienoje ES valstybėje narėje, turi būti sukurta BKPMB. Ši pozicija buvo patvirtinta 2003 m. Komunikate „Vidaus rinka be kliūčių, susijusių su pelno mokesčiu. Pasiekimai, įgyvendinamos iniciatyvos ir likę uždaviniai“ (KOM(2003) 726).

2004 m. pirmininkaujant Nyderlandams, po padrąsinančios diskusijos neoficialiame rugsėjo mėn. įvykusiame ECOFIN Tarybos susitikime, kuriame buvo pateiktas neoficialus Komisijos dokumentas „Bendra konsoliduota ES pelno mokesčio bazė“, buvo sudaryta Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės darbo grupė (BKPMB DG).

2005 m. spalio mėn. komunikate „Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas. Mokesčių ir muitų politikos vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategiją“ (KOM(2005)532) Komisija atkreipė dėmesį į ryšį tarp jos nuveikto darbo kuriant BKPMB ir Lisabonos programos bei įsipareigojo siekti politinio tikslo 2008 m. pateikti teisinę priemonę.

2005 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (Bersani pranešimas) „Įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje; bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė“[1], o 2006 m. vasario mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė nuomonę dėl „Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės sukūrimo ES“[2]. Abiejuose dokumentuose remiamas Komisijos darbas minėtoje srityje.

2005 m. gruodžio mėn. Komisija nurodė būdą, kaip artimiausiu metu išspręsti kai kurias specifines mokesčių problemas, su kuriomis susiduria mažosios ir vidutinės įmonės. Komunikate „Kliūčių, susijusių su mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomu pelno mokesčiu, mažinimas vieningoje rinkoje – numatomo bandomojo projekto dėl apmokestinimo pagal buveinės valstybės reikalavimus metmenys“ (KOM(2005) 702) išsamiai supažindinama su projektu, o valstybės narės raginamos konstruktyviai ir atvirai nusiteikus apsvarstyti šią pragmatišką ir kuklią iniciatyvą.

Komunikatu siekiama dvejopo tikslo – pranešti apie iki šiol padarytą pažangą ir atkreipti dėmesį į tas sritis, kuriose reikėtų papildomos politinės paramos ir gairių, nesiekiant valstybių narių įsipareigojimo teisės akto pasiūlymo atžvilgiu.

2. PAžANGA

2.1. Darbo grupės tikslai

Atsižvelgiant į Lisabonos strategijos tikslus ir į tai, kad 2004 m. buvo sudaryta BKPMB DG, orientaciniai tikslai yra šie:

- rasti būdus, kaip pašalinti su įmonių pelno mokesčiu susijusias veiksmingo ir sklandaus vieningos rinkos veikimo kliūtis;

- sumažinti ir įmonių, ir mokesčių administratorių administracinę naštą, nustatyti paprastas ir skaidrias taisykles;

- nustatyti galimus konsoliduotos mokesčio bazės elementus, kurie galėtų pagerinti tarptautinį Europos įmonių konkurencingumą ir kurios atitinka ekonominius 21-ojo amžiaus reikalavimus;

- sumažinti mokesčių vengimo ir sukčiavimo atvejų skaičių ir taip užtikrinti, kad valstybės narės galėtų išsaugoti savo teisėtus finansinius interesus.

Darbo grupė nuo pat jos sudarymo dirbo laikydamasi metodo, kuris buvo aptartas pirminiame neoficialiajame dokumente, pateiktame neoficialiame 2004 m. rugsėjo mėn. ECOFIN susitikime, po kurio buvo sudaryta ši darbo grupė. Tai yra:

- nesiekiama keisti dabartinio apmokestinimo lygio;

- visos valstybės narės turėtų būti raginamos dalyvauti procese;

- Tarptautiniai apskaitos standartai ir Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TAS ir TFAS) turėtų būti pasitelkti kaip priemonė bazei apibrėžti;

- siekiant atsižvelgti į Lisabonos strategijos tikslus, reikėtų vadovautis pripažintais mokesčių principais.

Nebuvo ir nebus diskutuojama dėl apmokestinimo lygio, nes tuomet reikėtų kalbėti apie mokesčio tarifą, o Komisija neketina tarifo įtraukti į bazės kūrimo darbą. Jeigu naujoji mokesčio bazė bus platesnė arba siauresnė nei kai kuriose valstybėse narėse galiojančios bazės, tos valstybės narės galėtų išlaikyti dabartinį apmokestinimo lygį keisdamos mokesčio tarifus. Vis dėlto, Komisija išnagrinės (kokybės ir kiekybės požiūriu) galimą BKPMB poveikį mokesčių pajamoms ir galimybei jas prognozuoti. Valstybių narių dalyvavimas DG veikloje kol kas daug vilčių neteikė. Visos valstybės narės dalyvavo DG susitikimuose, bet reikia pripažinti, kad dalyvavimas nebūtinai reiškia pritarimą BKPMB koncepcijai. Vis dėlto, visų ekspertų techninis indėlis buvo įvertintas ir į jį atsižvelgta.

2.2. Darbo grupės veiklos organizavimas

BKPMB DG susitinka kas ketvirtį, jai pirmininkauja Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato pareigūnas, o sudaro ją pirmiausia valstybių narių administracijų ekspertai, tačiau ad hoc pagrindu jos veikloje gali dalyvauti ir ekspertai iš verslo bei akademinės visuomenės rato. BKPMB DG veikia visiškai skaidriai, o su jos veikla galima susipažinti specialiuose interneto puslapiuose[3], kuriuose pateikiama išsami informacija apie DG susitikimus ir darbo dokumentus.

Pirmajame BKPMB DG susitikime buvo sutarta dėl preliminarios darbo programos. Kaip matyti iš 1 priede pateiktos lentelės, nustatytos keturios pagrindinės veiklos kryptys:

- bendrieji klausimai;

- struktūriniai techniniai mokesčių bazės elementai;

- struktūriniai teisiniai aspektai; ir

- konsolidavimas įmonių grupės lygiu ir mokesčio bazės paskirstymas.

Pirmosios dvi kategorijos yra bendros kiekvienai mokesčio bazei – visose mokesčių sistemose yra ryšys (galimas) su finansinėmis sąskaitomis ir principais, taip pat struktūrinėmis sudėtinėmis dalimis. Kitos dvi kategorijos yra susijusios su aspektais, kurie aptinkami ne visose mokesčio bazėse ir todėl yra nauji kai kurioms (gal net visoms) valstybėms narėms, – tai teisiniai konsoliduotos bazės aspektai ir faktinio konsolidavimo metodas bei paskirstymo mechanizmas, leidžiantis paskirstyti bazę visoms valstybėms narėms. Kitų lentelėje nurodytų aspektų – teisės aktų ir su jais susijusio poveikio vertinimo – aiškinti nereikia.

Buvo nutarta, kad kiekvienam darbo grupės susitikimui Komisijos tarnybos parengs darbo dokumentą ir taip pateiks bent po vieną naują klausimą diskusijoms. Tuomet, atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą, gali būti sudarytas kelių valstybių narių ekspertų pogrupis, kuriam pirmininkaus vienos valstybės narės ekspertas ir kuris rinksis atskirai išsamesnei analizei atlikti. Kad visi ekspertai žinotų apie pažangą, pogrupis periodiškai atsiskaito darbo grupei. Šis darbo metodas sudaro sąlygas maksimaliam techniniam valstybių narių ekspertų indėliui. 2004 ir 2005 m. sudaryti keturi pogrupiai.

2.3. Darbo grupės veiklos rezultatai

Per pirmąjį darbo grupės susitikimą buvo aptarti mokesčių principai, kuriais reikėtų vadovautis, ir šis preliminarus aptarimas buvo tolesnio darbo prie struktūrinių elementų pagrindas. Buvo nutarta, kad sudaryti pogrupio mokesčių principų klausimams nereikia, tačiau prie jų buvo grįžta kitame susitikime ir panašu, kad būsimuose susitikimuose šie klausimai bus vėl aptariami.

Dėl mokesčio bazės struktūrinių techninių elementų – iki šiol aptartos keturios pagrindinės klausimų grupės: 1) turtas ir jo nusidėvėjimas, 2) atsargos, atidėjimai ir įsipareigojimai, 3) apmokestinamosios pajamos ir 4) tarptautiniai BKPMB aspektai. Kiekvienam iš šių struktūrinių elementų buvo sudarytas specialus pogrupis, ir jau buvo surengta po kelis beveik visų pogrupių susitikimus.

Du pirmieji pogrupiai galėjo nustatyti (tikimasi, kad tą padarys ir kiti du pogrupiai) tam tikras jiems priskirtų struktūrinių elementų sritis, kuriose tikimasi plataus sutarimo dėl jų apmokestinimo arba atleidimo nuo mokesčių būdų. Be to, kiekvienas pogrupis nustatė sritis, kuriose aiškiai egzistuoja daugiau nei viena galimybė, ir šiuo metu ekspertai nesutaria dėl to, kuri iš jų tinkamesnė. Jau dabar pogrupio, nagrinėjančio tarptautinius aspektus, darbo rezultatai rodo, kad šie klausimai yra labai platūs, nes yra susiję su santykiais su trečiosiomis šalimis ir gali daryti poveikį galiojančioms dvišalėms dvigubo apmokestinimo sutartims.

Darbo grupė dar nenagrinėjo konkrečių su BKPMB susijusių klausimų (pavyzdžiui, konsolidavimo ir paskirstymo metodo), tačiau Komisija mano, kad dėl jų glaudaus ryšio su bazės klausimu darbo grupė jau šiais metais turėtų pradėti nagrinėti šiuos klausimus. Reikėtų pažymėti, kad nors gali pasirodyti, jog šių klausimų nėra daug, jie yra nepaprastai sudėtingi ir reikės dėti daug pastangų vien jau todėl, kad jie susiję su sritimis, nepriklausančiomis tradiciniams mokesčio bazės elementams. BKPMB DG sudėtis ir darbo programa nekelia abejonių, o jos darbo rezultatai bus naudingi Komisijai, kai reikės atlikti poveikio vertinimą ir parengti teisės akto pasiūlymą.

3. TOLESNI VEIKSMAI

3.1. Bendrasis metodas

Dažnai teigiama, kad per pastaruosius metus išsiplėtė pelno mokesčio bazės Europos Sąjungoje, nes sumažėjo specialių mokesčių paskatų. Dėl to mokesčio bazė tapo paprastesnė ir skaidresnė – taigi atitinkamai veiksminga ir neutrali (nes kuo mažiau specialių režimų ir paskatų, tuo neutralesnė bazė); be to, tai leidžia surinkti tiek pat pajamų, nors teisės aktais nustatytas mokesčio tarifas mažesnis. Kuriant BKPMB aiškėja, kad naująja baze bus pasiekta geriausių rezultatų, jeigu bus išlaikytos minėtos tendencijos, t. y. ji turėtų būti vienoda bei paprasta ir išplėsti pelno mokesčio bazę.

Pirminė darbo programa, kuriai buvo pritarta pirmajame darbo grupės susitikime, galios toliau. Komisija norėtų, kad pirmieji keturi pogrupiai (turtas ir jo nusidėvėjimas; atsargos, atidėjimai ir įsipareigojimai; apmokestinamosios pajamos; tarptautiniai BKPMB aspektai) savo darbą praktiškai baigtų iki 2006 m. pabaigos .

Be to, planuojama, kad 2006 m. bus pradėti spręsti kiti trys klausimai: konsolidavimas; bendros konsoliduotos mokesčio bazės padalijimo mechanizmas; struktūrinė ir teisės aktais nustatytų reikalavimų sistema, apimanti administracinę sistemą, audito tvarką, teisinį aiškinimą ir teismo procedūras. Sprendžiant šiuos klausimus bus atsižvelgta į ypatingą mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį.

3.2. Tarptautinių apskaitos standartų ir mokesčio bazės ryšys

Nors BKPMB kūrimo darbas galėtų būti paprastesnis, jeigu visoms įmonėms visose valstybėse narėse būtų leista naudoti TAS ir TFAS, ir tuomet visų įmonių atspirties taškas būtų tas pats, Komisija pripažįsta, kad šiuo metu taip nėra. Atsižvelgdama į BKPMB svarbą įgyvendinant Lisabonos programą, Komisija negali laukti, kol kažkada galbūt bus suderinta įmonių apskaita, ir taip vilkinti BKPMB kūrimo darbą. Be to, BKPMB DG yra techninė mokesčių ekspertų grupė, ir jos vaidmuo apsiriboja techniniais mokesčių klausimais. BKPMB turinį reglamentuojančios taisyklės bus taikomos neatsižvelgiant į tai, ar nacionaliniu lygiu rengiamos įmonių mokesčių ataskaitos bus parengtos pagal TAS ir TFAS, ar nacionalinius apskaitos standartus. Todėl TAS ir TFAS bus naudojami tik kaip priemonė bazei nustatyti, nes jie leidžia „kalbėtis viena kalba“ ir taikyti kai kurias bendras sąvokų apibrėžtis. Svarbiausia, BKPMB netinkantys tarptautinių standartų elementai nebus perkelti į BKPMB, ir nebus jokio formalaus tiesioginio ryšio su nuolat keičiamais standartais (TAS ir TFAS).

3.3. Konsolidavimas

Komisija, Europos Parlamentas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra įsitikinę, kad nuo pat pradžių bazė turėtų būti nustatyta kaip konsoliduota mokesčio bazė, ir, kaip nurodyta pirminiame BKPMB DG darbo plane, konsolidavimo darbas prasidės 2006 m. Nors ir ambicingas, būtent šis metodas duos daugiausia naudos vidaus rinkai ir padės geriausiai siekti Lisabonos programos tikslų. Alternatyvus dviejų etapų proceso metodas (pirma būtų nustatyta bendra nekonsoliduota bazė, vėliau – konsoliduota) neišspręstų galimybės kompensuoti tarpvalstybinės veiklos nuostolius nebuvimo problemos; jis taip pat nepalengvintų sunkumų, su kuriais susiduriama sandorių kainodaros srityje. Be to, jeigu nebus kuriama konsoliduota bazė, kyla pavojus, kad vėliau ją konsoliduoti gali būti sunkiau, pavyzdžiui, dėl patvirtinto mažesnio tam tikrų struktūrinių elementų apmokestinimo lygio arba metodologijų. Iš tiesų sunku įžvelgti bendros bazės privalumų, jeigu ji bus taikoma atskirai kiekvienoje valstybėje narėje ir galiausiai virs dvidešimt penkiomis skirtingomis bazėmis dėl to, kad nacionaliniai interesai nugalės visos vieningos rinkos interesus.

Taip pat reikės sukurti mechanizmą, kaip paskirstyti konsoliduotą bazę tarp valstybių narių. Tai gali būti atliekama vienu metu, nes techniniai klausimai yra pakankamai nepriklausomi vienas nuo kito, o išteklių požiūriu bus reikalinga skirtinga patirtis ir įgūdžiai. Komisijos tarnybos jau atliko kai kuriuos pirminius darbus, susijusius su galimais mechanizmais, pavyzdžiui, paskirstymo formule.

3.4. Neprivaloma mokesčio bazė palyginti su privaloma mokesčio baze

Atsižvelgdami į pirminį tikslą, kuriuo siekiama pagerinti vidaus rinkos, o ne valstybių narių vidaus ekonomikų veikimą, Komisija ir Europos Parlamentas toliau laikosi nuomonės, kad iš pradžių BKPMB įmonėms neturėtų būti privaloma. Ne visos įmonės veikia daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir nėra jokio reikalo šioms įmonėms keisti mokesčio bazę. Nors reikia pripažinti, kad dviejų pelno mokesčio bazių (BKPMB ir nacionalinės mokesčio bazės) taikymas vienu metu gali sukelti tam tikrų problemų mokesčių administratoriams, Komisija laikosi nuomonės, kad neprivaloma BKPMB greičiau sulauks valstybių narių ir įmonių palaikymo nei privaloma BKPMB. Įmonėms bus daug paprasčiau naudoti vieną mokesčio bazę vietoje galimų dvidešimt penkių. Be to, jei BKPMB bus kuriama kaip neprivaloma bazė, atsiras paskata sukurti kuo konkurencingesnę, paprastą ir visoje ES vienodą bazę, tačiau kartu reikės pasistengti užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos valstybės pagalbos taisyklės ir kad būtų nustatytos tinkamos kovos su pažeidimais taisyklės.

3.5. Darbo programa po 2006 m.

Veikla po 2006 m. bus planuojama atsižvelgiant į darbo BKPMB darbo grupėje pažangos tempą. 2007 m. pradžioje planuojama parengti kitą „pažangos ataskaitą“. Tuo pat metu būtų galima pradėti spręsti mokesčių paskatų ir kovos su mokesčių vengimu klausimus, siekiant numatytus darbus praktiškai atlikti iki 2007 m. pabaigos. Per tuos metus praktiškai galėtų būti baigtas konsolidavimo ir paskirstymo mechanizmo kūrimo darbas, ir pradėtas jau aptartų elementų „pakartotinio svarstymo“ procesas. Tai leistų Komisijai baigti darbą ir 2008 m. pabaigoje pateikti išsamią Bendrijos teisinę priemonę.

Reikia pažymėti, kad žodžiai „praktiškai baigtas“ buvo pasirinkti sąmoningai: galutinio sutarimo nebus siekiama, kol nebus baigti spręsti su visais struktūriniais elementais susiję klausimai. Net ir tuomet BKPMB DG nepriims jokių oficialių sprendimų, nes tai techninė ekspertų grupė. Tačiau prieš pradedant rengti teisės akto projektą reikės surengti antrąjį DG diskusijų apie struktūrinius elementus ratą siekiant užtikrinti, kad atskirtų elementų nustatymo darbas būtų atliekamas nuosekliai ir tinkamai.

4. IšVADOS

Kad 2008 m. galėtų pateikti teisės akto pasiūlymą, pati Komisija skiria išteklius, būtinus šiame komunikate išdėstytai ambicingai darbo programai įgyvendinti. Už Komisijos ribų sudaryta BKPMB darbo grupė, sukurianti reikiamas sąlygas diskusijoms su valstybių narių administracijų, verslo ir akademinės visuomenės ekspertais.

Tačiau tai sunki užduotis, kuriai įgyvendinti būtinas didesnis valstybių narių įsipareigojimas. Nors daugelyje sričių buvo padaryta pakankama pirminė pažanga, yra trys susirūpinimą keliantys klausimai. Pirma, kai kurie ekspertai yra linkę pirmiausia ginti savo dabartines mokesčių sistemas, o ne ieškoti visai ES tinkamo sprendimo. Antra, diskusijas dėl „sudėtingesnių“ elementų linkstama atidėti arba išlaikyti du skirtingus kiekvieno klausimo sprendimus teigiant, kad galimybės rinktis aspektas galėtų būti išsaugotas. Trečia, didėja neatitikimas tarp išteklių, kuriuos kiekviena valstybė narė skiria šiam darbui, o atsižvelgiant į ambicingą tvarkaraštį dėl to gali būti vėluojama įgyvendinti esmines Lisabonos tikslų įgyvendinimo strategijos dalis.

Nors galima suprasti, kad ekspertai renkasi tai, „kas jiems jau žinoma“, ir teigia, kad nėra reikalo keisti to, kas daugelį metų gerai veikė jų šalyje, tai kliudo siekti pažangos kuriant bendrą mokesčio bazę. Būtent todėl, kad yra tiek daug skirtumų tarp dabartinių nacionalinių taisyklių, reikalingas vienas bendras sprendimas. Jeigu kiekviena valstybė narė primygtinai pageidautų toliau taikyti savo galiojančias taisykles, bendros bazės negalėtų būti . Trumpai tariant, bendros bazės nustatymas būtinai reiškia galiojančių skaičiavimo taisyklių keitimą. Šiomis aplinkybėmis būtina pasinaudoti naujosios bendros mokesčio bazės kūrimu kaip galimybe reformuoti ekonomiką ir modernizuoti bei supaprastinti mokesčių taisykles.

Panašiai būtinybė pasiekti tam tikros pradinės pažangos ir išvengti vilkinimo nulėmė tam tikrų klausimų aptarimo atidėjimą. Tačiau tokia padėtis negali tęstis amžinai. Dar svarbiau, nepageidaujami „kompromisai“, kai pasirenkami du gana skirtingi vieno klausimo techniniai sprendimai kaip nacionalinio pasirinkimo galimybės, nes taip supaprastinimas neduos visos laukiamos naudos. Kai įmonių grupė veikia keliose valstybėse narėse, svarbu, kad visos tos grupės įmonės galėtų taikyti bendrą mokesčių reikalavimų laikymosi metodą – nebus gerai, jei jos ir toliau turės laikytis skirtingų reikalavimų pagal jų veiklos vietą. Jeigu tokios „pasirinkimo galimybės“ būtų taikomos ne tik skaičiavimo metodikai, bet ir realiai apmokestinti tam tikrus sandorius, būtų ne tik paaukotas paprastumas, bet, kaip minėta pirmiau, atsirastų ir konsolidavimo sunkumų.

Spartėjant BKPMB kūrimo darbui, didėja darbuotojų poreikis. Skiriant darbuotojų išteklius reikėtų atsižvelgti į politinį prioritetą, skirtą Lisabonos strategijai, nes BKPMB indėlis įgyvendinant jos tikslus bus svarus. Komisija atsižvelgė į tai, projektui skirdama papildomų darbuotojų; tą patį padarė ir kai kurios valstybės narės. Specializuotos komandos privalumai yra akivaizdūs, o tinkamų išteklių skyrimas sudarys sąlygas visaverčiam kiekvienos valstybės narės dalyvavimui projekte. Parengiamasis darbas prie kiekvieno struktūrinio mokesčio bazės elemento neišvengiamai susijęs su tam tikru „informacijos rinkimu“, tačiau yra pavojus, kad tie, kas projektui skiria nepakankamai išteklių, bus mažiau patenkinti vėlesniu Komisijos pasiūlymu nei tie, kurių dalyvavimas buvo aktyvesnis. Galimybė rinktis, kurie konkretūs ekspertai dalyvaus kiekviename darbo grupės ir pogrupio susitikime, buvo sąmoningai suteikta valstybėms narėms, kad jos galėtų į kiekvieną konkretų susitikimą atsiųsti tuos ekspertus, kurie turi daugiausia patirties su tam tikru mokesčio bazės aspektu susijusioje srityje.

Komisija pripažįsta, kad be didesnės politinės paramos sprendžiant tam tikrus klausimus techniniai ekspertai negali prisidėti prie su tam tikrais elementais susijusio darbo. Todėl šiuo komunikatu siekiama dvejopo tikslo: pranešti apie iki šiol padarytą pažangą ir atkreipti dėmesį į tas sritis, kuriose pageidautina papildoma politinė parama ir gairės. Pripažįstama, kad kol Komisija nepateiks oficialaus pasiūlymo, valstybės narės negalės priimti galutinio sprendimo dėl to, ar remti BKPMB, ar ne, tačiau tolesnei pažangai labai svarbu, kad būtų aiškiai remiama bendroji koncepcija ir darbo programa.

Taigi:

- nors BKPMB sąvoka gali būti apibrėžta pagal atitinkamus tarptautinius apskaitos standartus (TAS ir TFAS), nereikėtų nustatyti formalaus ryšio tarp jų, nes ne visos įmonės gali naudoti TAS ir TFAS, be to, jie nuolat keičiami. Todėl BKPMB teisės aktas turėtų būti atskiras dokumentas, kuriame būtų visos apmokestinamam pelnui nustatyti būtinos sąvokos.

- Pirminė BKPMB darbo programa, kurioje numatyta įmonėms neprivaloma konsoliduota ir tarp valstybių narių paskirstyta mokesčio bazė, ir toliau yra geriausias būdas BKPMB įgyvendinti ir taip prisidėti prie Lisabonos tikslų. Todėl, nepažeidžiant būsimų politinių sprendimų, techninis darbas turėtų būti toliau vykdomas atsižvelgiant į šias nuostatas.

- Dabartinis darbo pobūdis, kai glaudžiai bendradarbiaujama su valstybių narių ekspertais, yra geriausias būdas užtikrinti, kad valstybės narės pritars būsimam Komisijos teisės akto pasiūlymui. Taip valstybės narės gali dalyvauti BKPMB kūrimo veikloje iš anksto neįsipareigodamos ir nepriimdamos galutinių sprendimų. Taip pat naudingas bendradarbiavimas su verslo ir akademinės visuomenės atstovais (kaip pavyzdį galima pateikti gruodžio mėn. surengtą išplėstinį BKPMB darbo grupės susitikimą).

- Kuriant BKPMB vertingas buvo BKPMB darbo grupėje dalyvavusių valstybių narių ekspertų indėlis, leidęs padaryti deramą pažangą. Tolesnio darbo kokybė priklausys nuo aktyvaus ir valstybių narių, ir Komisijos dalyvavimo.

- Paprastos, modernios ir skaidrios bendros konsoliduotos mokesčio bazės nustatymas neišvengiamai reikš, kad kiekviena valstybė narė turės padaryti tam tikrus pakeitimus, nes kitaip bendra bazė neduos laukiamos naudos; dėl to labai svarbus visų proceso dalyvių atvirumas ir lankstumas.

Komisija ragina valstybes nares politiškai paremti šias išvadas ir nurodyti politines gaires.

PRIEDAI

1 priedas

BKPMB DARBO GRUPėS VEIKLOS PROGRAMOS SANTRAUKA

BKPMB – veiklos programos santrauka ir iki šiol padaryta pažanga

Bendrosios nuostatos |

TAS ir TFAS(1) poveikis ir naudojimas Mokesčių balansas ir priklausomybė Apmokestinimo principai | → | Pradinės diskusijos darbo grupėje |

Struktūriniai techniniai mokesčių bazės elementai |

Turtas ir jo nusidėvėjimas mokesčiams – materialus ir nematerialus Kapitalo vertės padidėjimas Išperkamoji nuoma ir ekonominė nuosavybė | → | Pradinės diskusijos darbo grupėje Tolesnės diskusijos pogrupyje |

Atidėjimai, atsargos ir įsipareigojimai | → | Pradinės diskusijos darbo grupėje Tolesnės diskusijos pogrupyje |

Apmokestinamosios pajamos Atskaitymai Nuostolių išskaitymas iš ankstesnių metų pajamų, nuostolių perkėlimas | → | Pradinės diskusijos darbo grupėje Tolesnės diskusijos pogrupyje |

Finansinis turtas Finansinė veikla | → | Pradinės diskusijos darbo grupėje |

Tarptautiniai aspektai BKPMB ribos – ES ir ne ES Dvigubo apmokestinimo išvengimas | → | Pradinės diskusijos darbo grupėje Tolesnės diskusijos pogrupyje |

Įmonių jungimai ir susijungimai Dividendai ir paskirstymas | → | Dar neaptariama |

Skatinamosios priemonės, įskaitant mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą | → | Dar neaptariama |

Struktūriniai teisiniai aspektai |

Administracinė struktūra Auditas Teisinis aiškinimas, teismo procedūros ir pan. | → | Dar neaptariama |

Kova su mokesčių vengimu | → | Dar neaptariama |

Privalomas ir neprivalomas taikymas įmonėms Apribojimas – dydis ir sektorius | → | Aptariama ne techninėje darbo grupėje |

Konsolidacija ir lėšų paskirstymas |

Konsolidavimo metodas, taisyklės ir pan. Paskirstymo metodas | → | Pradėtas Komisijos vidaus darbas Darbas darbo grupėje dar nepradėtas |

Bendrosios diskusijos dėl struktūrinių elementų ryšių Darbo metu iškilę papildomi klausimai | → | Dar neaptariama |

BKPMB poveikio vertinimas Siūlomo teisės akto projekto rengimas | → | Dar neaptariama |

(1) Tarptautiniai apskaitos standartai ir Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai

2 priedas

BKPMB DARBO GRUPėS IKI šIOL PADARYTOS TECHNINėS PAžANGOS SANTRAUKA

Apskaitos standartai ir finansinių bei mokesčių atskaitomybių priklausomybė

Nuolat sprendžiamas klausimas, kiek turi būti susijusios finansinė ir mokesčių atskaitomybės arba mokesčių bazė. Nors dabar daug įmonių ruošia savo finansinę atskaitomybę remdamosi Tarptautiniais apskaitos standartais ir Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TAS ir TFAS)[4], tačiau iš daugelio įmonių vis dar reikalaujama vietoje TAS ir TFAS taikyti nacionalinius apskaitos standartus.

Kadangi ne visos įmonės taiko tas pačias apskaitos taisykles, iš esmės neįmanoma išlaikyti mokesčių atskaitomybės „priklausomybės“ nuo finansinės atskaitomybės ir (arba) „atvirkštinės priklausomybės“. Šiuo metu egzistuoja 25 skirtingi nacionalinių finansinės apskaitos taisyklių rinkiniai. Todėl remiantis šiais 25 skirtingais taisyklių rinkiniais parengtos finansinės atskaitomybės negali būti tiesiogiai siejamos su viena bendra mokesčių baze. Todėl taisykles būtina derinti nacionaliniu lygiu. Dėl šios priežasties BKPMB teisės aktuose turi būti pateikiamos aiškios sąvokų apibrėžtys, kurios daugelyje valstybių narių šiuo metu yra tiesiog perimtos iš jų nacionalinių apskaitos taisyklių ir reglamentų sudarant nacionalinę mokesčių bazę.

Apmokestinimo principai

Bet kuri nauja mokesčių bazė turėtų tvirtai remtis nustatytais apmokestinimo principais, todėl pirmajame darbo grupės susitikime buvo aptarti galimi principai. Jie turėtų sudaryti naudingą „kontrolinį sąrašą“, pagal kurį bus vertinami galimi sprendimai, atsiradę aptariant atskirus elementus. Tačiau buvo manoma, kad darbo pradžioje nėra nei pageidautina, nei būtina formaliai pritarti galutiniam principų rinkiniui arba tam tikrais atvejais kilus kolizijai teikti prioritetus atskiriems principams. Be to, nebuvo nuspręsta, ar formalus principų katalogas turėtų būti priimtas arba nepriimtas kaip BKPMB dalis, nors buvo pažymėta, kad tokio katalogo jokia valstybė narė šiuo metu nėra įtraukusi į savo teisės aktus. Atrodo, kad iš esmės sutariama, kad dabartinė lanksti koncepcija yra tinkamiausia, todėl šiame etape nerengiami jokie planai siūlyti formalizuoti apmokestinimo principų katalogą.

Aptariant principus buvo pažymėta, kad jie paprastai aptariami atsižvelgiant į bendrosios mokesčių sistemos kontekstą, t. y. įtraukiant mokesčių bazę ir mokesčio tarifą, įmonę ir individualų akcininką. Todėl jie nėra automatiškai perkeltini į dabartinį pelno mokesčio bazės aptarimą. Tačiau tam tikri elementai yra akivaizdžiai svarbūs, pirmiausia veiksmingumo (dar apibrėžiamo kaip neutralumas, ypač kalbant apie įvairias investicijų rūšis), paprastumo, skaidrumo ir tikrumo principai. Sukurta nauja mokesčių bazė – tai puiki galimybė suderinti šiuos principus ir Komisijos pageidavimus ypač pabrėžti paprastumo reikšmę.

Struktūriniai mokesčių bazės elementai

Kaip nurodyta pagrindiniame tekste, jau pradėti nagrinėti keturi pagrindiniai struktūriniai elementai: (i) ilgalaikis turtas ir jo nusidėvėjimas (įskaitant kapitalo vertės padidėjimą), (ii) atsargos, atidėjimai ir įsipareigojimai, (iii) grynosios apmokestinamosios pajamos ir (iv) tarptautiniai aspektai.

Ilgalaikis turtas ir jo nusidėvėjimas (įskaitant kapitalo vertės padidėjimą)

Iš esmės, diskusijos dėl turto ir jo nusidėvėjimo mokesčiams bei dėl kapitalo vertės padidėjimo ir nuostolių buvo vaisingos, o už šį klausimą atsakingas pogrupis keliose srityse nustatė bendrą požiūrį. Jis apima nusidėvinčio turto sąvoką, poreikį nustatyti vienodą turto pripažinimo laiką ir nematerialaus turto koncepciją, ypač skirtumą tarp įsigyto ir susikurto nematerialaus turto. Buvo aptarti ir keli palyginti smulkūs klausimai, pavyzdžiui, labai mažos vertės turtas, ir teisinės nuosavybės koncepcijos skirtumai nuo ekonominės nuosavybės koncepcijos. Kitose srityse išlieka skirtingi požiūriai, pavyzdžiui, kaip traktuoti didesnį sugadinto turto remontą. Pogrupio ir pagrindinės darbo grupės aptarimas bei atlikta analizė – tai vertingas indėlis ir geras atskaitos taškas nagrinėjant galimą Komisijos pasiūlymą, tačiau turės būti atsižvelgiama ir į kitą indėlį, pateiktą ne tik darbo grupės.

Skirtingi požiūriai susidaro dėl pagrindinio klausimo, susijusio su pasirenkamu atskiru arba bendru turto nurašymu. Nurašant atskirą turtą reikalaujama, kad bet kokio turto naudingo tarnavimo laikas būtų apskaičiuojamas įsigijimo metu ir turtas atskirai nurašomas per naudingo tarnavimo laiką. Mokesčių administratoriai, kurie taiko šią praktiką, paprastai sudaro išsamias turto ir jo naudingo tarnavimo laiko lenteles. Bendrai nurašant turtą remiamasi prielaida, kad visų vienoje grupėje esančių turto vienetų naudingo tarnavimo laikas yra bendras, todėl nurašomas bendras, o ne atskiras turtas. Šis metodas yra daug paprastesnis, nes mokesčių administratoriams nereikia sudarinėti išsamių atskiro turto ir jų apskaičiuoto naudingo tarnavimo laiko lentelių, nors jis gali būti ne toks tikslus. Komisijos nuomone, galimybę nurašyti kelias bendro turto grupes vertėtų išsamiau ištirti – kaip galimą kompromisą.

Komisija yra įsitikinusi, kad bendra nurašymo sistema yra tinkamesnė BKPMB reikmėms, nes ji yra paprasta ir veiksminga. Komisija mano, kad turėtų būti įmanomas kompromisas: bendrai nurašomos nedidelės turto vienetų grupės. BKPMB esminiai tikslai yra paprastumas ir veiksmingumas , o valstybėse narėse sudarytas lenteles su kelių tūkstančių nusidėvinčio turto rūšių naudingo tarnavimo laiku būtų sudėtinga suderinti ir ilgai užtruktų, be to, net atlikus šį darbą laiku, jo rezultatai neprisidėtų nei prie paprastumo, nei prie veiksmingumo didinimo. Be to, bendro nurašymo sistema pasižymi papildomu privalumu – ji leidžia išspręsti kitus susijusius klausimus, kurie lieka neišspręsti taikant atskiro nurašymo sistemą, pvz., mokesčių nuolaida parduodant tam tikrą turtą („reinvestavimo nuolaida“).

Atsargos, atidėjimai ir įsipareigojimai

Jei leidžiama mokesčius išskaityti sudarius atidėjimą ir nelaukiama, kol susidarys faktinės išlaidos, tai „tik“ paankstinami atskaitymai, todėl potencialų pajamų praradimą mokesčių administratorius prilygina „tik“ ankstyvo atskaitymo pripažinimo laiko vertei. Tačiau šiuo metu valstybėse narėse yra taikoma daug metodų ir kai kurie potencialūs atidėjimai, pavyzdžiui, susiję su aplinkos valymo sąnaudomis, galėtų būti dideli lyginant su atskiros įmonės mokesčių baze.

Buvo pasiekta nemaža pažanga derinant sąvokų apibrėžtis didžiąja dalimi remiantis TAS ir TFAS sąvokų apibrėžtimis, pavyzdžiui, „atidėjimai yra neapibrėžto laiko arba sumos įsipareigojimai“ ir „įsipareigojimai yra dabartinės įmonių prievolės, susidarančios dėl praeities įvykių“. Tačiau paaiškėjo, kad sudėtinga suderinti skirtingus mokesčių atskaitymo metodus, dabar taikomus valstybėse narėse. Komisija mano, kad aptartos dvi pagrindinės koncepcijos (atskaitymai nustatyti numatant leidžiamų atskaitymų sąrašą arba atskaitymai numatant neleidžiamų atskaitymų sąrašą) nėra tokios skirtingos, kaip gali pasirodyti. Jei esminiai atskaitymo principai yra tokie patys, abu metodai turėtų leisti pasiekti tuos pačius rezultatus. Komisija teikia pirmenybę idėjai bendrai apibrėžti atskaitymus ir pridėti sąrašą su išimtimis, nes šis būdas atrodo veiksmingiausias.

Be to, diskusijos dėl atidėjimų aplinkos valymo sąnaudoms išryškino vieną iš situacijų, kurioje nacionaliniai „nemokestiniai“ teisės aktai gali teisiškai reikalauti, kad įmonė sudarytų tam tikrus atidėjimus. Atrodo, kad techniniu lygiu bendrai pripažįstama, kad būtinas tam tikras abipusis nacionalinių teisinių reikalavimų pripažinimas, svarbus ne tik aplinkosaugos politikai, pavyzdžiui, jei taikant nacionalinius teisės aktus susidaro tam tikros išlaidos. Kalbant apie atidėjimus, atrodo, kad minėtas požiūris atitinka „mokumo“ principą, nes jei atidėjimo valymo išlaidoms pripažinimas bus atidedamas iki šių išlaidų susidarymo (jos gali susidaryti nutraukus veiklą), įmonė gali nebeturėti pelno, iš kurio galėtų „sumokėti“ už valymą.

Kiti su mokesčiais nesusiję svarstymai taip pat padarė įtaką diskusijoms šia tema. Pavyzdžiui, jei finansinė ir mokesčių atskaitomybės yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, ir šios „dvejopai paskirčiai“ tarnaujančios atskaitomybės naudojamos kitiems tikslams, pavyzdžiui, nustatant, kokios sumos gali būti paskirstomos kaip dividendai akcininkams, nustatytos praktikos pokyčiai kai kuriose valstybėse narėse gali sukelti problemų. Tačiau BKPMB nesiekia suderinti teisės aktų, kurie nėra susiję su mokesčių bazės apskaičiavimu. Todėl būtina atkreipti dėmesį į tai, kad minėti su mokesčiais nesusiję svarstymai nebūtų per daug akcentuojami. Pavyzdžiui, turėtų būti įmanoma apibrėžti paskirstytinas atsargas nacionaliniu lygiu taip, kad apmokestinimo tvarka BKPMB būtų arba pripažįstama, arba nepripažįstama, atsižvelgiant į atskiroje valstybėje narėje taikomą atsargų paskirstymo koncepciją.

Apmokestinamosios pajamos

Nuo 2005 m. rugsėjo mėn. siekiama apibrėžti struktūrinį elementą „apmokestinamosios pajamos“. Buvo nustatyti trys pagrindiniai veiksniai: pajamų sąvokos apibrėžtis, išlaidų sąvokos apibrėžtis ir apskaičiavimo metodas.

Kalbant apie pajamas, vienas iš pradinių klausimų buvo, ar turėtų būti atskiriamos verslo ir ne verslo pajamos. Nors nebuvo prieita prie jokios galutinės išvados, tačiau darbo grupėje buvo palyginti nedaug tokio atskyrimo šalininkų. Iš esmės, žinoma, egzistuoja panašumai tarp nacionalinių mokesčių bazių, tačiau nagrinėjant konkrečius sandorius pasirodo, kad viskas daug sudėtingiau. Pavyzdžiui, ypač sudėtingas yra laiko klausimas, kada sandoris yra pripažįstamas įvykusiu. Šiuo metu nacionalinė civilinė teisė paprastai randa sprendimą, tačiau taikant BKPMB nebus paprasta remtis nacionaline civiline teise, nes gali būti gauti skirtingi rezultatai: ES valstybių narių civilinė teisė nėra iki galo suderinta. Kapitalo išlaidų ir nusidėvėjimo srityse atliktas darbas sudarys vertingą pagrindą vėlesnėms diskusijoms.

Panašūs klausimai kyla dėl sąnaudų, todėl bus svarbu užtikrinti, kad pajamų ir sąnaudų sąvokų apibrėžtys yra suderintos, nes akivaizdu, kad vienos įmonės sąnaudos paprastai leidžia daryti išvadas apie kitos įmonės pajamas. Šiame kontekste ypač didelį dėmesį būtina skirti ilgalaikių sutarčių tvarkymui. Paslaugų teikimas ir naudojimas, skirtingai nuo prekių, sudaro kitą sandorių „pogrupį“, kuriam reikia surasti galutines tinkamas sąvokų apibrėžtis.

Galiausiai reikės išspręsti klausimą, kokį taikyti apskaičiavimo metodą. Šiuo atveju kyla klausimas, kokia apimtimi turėtų būti formaliai reglamentuojamas ryšys su pradiniu balansu ir pabaigos balansu, bei ar tai turėtų būti labiausiai akcentuojama apskaičiuojant pajamas, arba gal svarbiausiu informacijos šaltiniu turėtų būti pelno ir nuostolio ataskaitos. Todėl reikės išsiaiškinti mokesčių balanso koncepciją ir klausimą, ar mokesčių balansas turėtų būti BKPMB dalis. Šiuo atveju tam tikru lygiu sprendžiamas ir mokesčių bei apskaitos priklausomybės klausimas. Jei nebus bendrų finansinių atskaitomybių sudarymo taisyklių, o balansas sudarys pagrindinę mokesčių apskaičiavimo dalį, į BKPMB gali tekti įtraukti specialias taisykles, apibrėžiančias „mokesčių“ balanso elementus.

Tarptautiniai aspektai

Valstybių mokesčių sistemas sudaro taisyklės, skirtos pajamų, kurias jų rezidentai gavo trečiosiose šalyse, apmokestinimui, ir pajamų, kurias ne jų rezidentai (trečiosiose šalyse esančios įmonės) gavo jų teritorijoje, apmokestinimui. Siekdamos išvengti dvigubo apmokestinimo, valstybės narės paprastai sudaro dvišales dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su trečiosiomis šalimis, kuriose pateikiamos taisyklės dėl apmokestinimo teisių nustatymo. Šiuo metu tokios sutartys taip pat yra sudarytos tarp ES valstybių narių. Įgyvendinus BKPMB jos neteks reikšmės. Tačiau jei ne visos valstybės narės įgyvendins BKPMB, tarp tų valstybių narių ir „BKPMB valstybių narių“ iškils kiti klausimai. Tačiau šiame etape klausimai sprendžiami darant prielaidą, kad visos valstybės narės įgyvendins BKPMB.

Išsamiai tiriama BKPMB teritorinė aprėptis. Kadangi konsoliduota bazė bus „padalyta“ tarp valstybių narių, ypač svarbu yra užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžtos BKPMB ribos („water's edge“), kad BKPMB galėtų būti taikoma visoje ES ir priimama darant kuo mažesnį poveikį galiojančioms dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartims su trečiosiomis šalimis. Ilgainiui gali iškilti būtinybė patobulinti šias sutartis, tačiau Komisija ryžtingai siekia užtikrinti, kad BKPMB būtų kiek įmanoma taikoma galiojančių sutarčių taikymo srityse.

Kol kas dirbama siekiant nustatyti pagrindinius klausimus, tačiau akivaizdu, kad ši sritis yra labai svarbi BKPMB sėkmei. Pavyzdžiui, ypač svarbu bus užtikrinti, kad valstybės narės galėtų ir toliau ginti savo dalyvavimą kuriant mokesčių bazę nuo potencialios kėsinimosi ir išvengti situacijos, kai trečiojoje šalyje susidarę nuostoliai perkeliami į BKPMB taikymo sritį, o pelnas lieka už šios srities ribų. Jei norime, kad BKPMB atneštų laukiamą naudą, tuo pačiu metu ji turės būti priderinta prie galiojančių nacionalinių koncepcijų, kad būtų sukurta vienoda bazė, kurią būtų galima „padalyti“ tarp valstybių narių.

[1] 2005 m. gruod˛io 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje. Bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčio bazė (2005/2121(INI)).

[2] 2006 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės sukūrimo ES (paaiškinamoji nuomonė) ECO/165.

[3] Informaciją rasite internete adresu : http://europa.eu.int/comm/taxation_customs/taxation/company_tax/common_tax_base/index_en.htm.

[4] TAS – Tarptautiniai apskaitos standartai: Tarptautinės apskaitos standartų valdybos išleisti apskaitos standartai, dabar vadinami TFAS – Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais.