[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 02.03.2006

KOM(2006) 87 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

ES pagalba: daugiau, geriau ir greičiau

ĮŽANGA

Rengdamasi 2005 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui, pagalbos teikėjų bendruomenė 2005 m. kovą Paryžiaus aukšto lygio forume įsipareigojo iš principo keisti darbo tvarką ir tokiu būdu gerinti veiksmų poveikį bei padėti atlikti kokybinį šuolį, būtiną siekiant tūkstantmečio vystymosi tikslų. Todėl Europos Sąjunga (valstybės narės ir Komisija, įskaitant 10 naujųjų valstybių narių, kaip naujus pagalbos teikėjus), kaip individualūs pagalbos teikėjai ir kaip bendra grupė, iškėlė ambicingus tikslus. Pasiryžusi stiprinti tarptautinę darbotvarkę ir vykdyti jai skirtus veiksmus, ES didesniam pagalbos teikimo veiksmingumui suteikė pagrindinę reikšmę ES vystymosi strategijoje ir konkrečiai įsipareigojo veiksmingiau teikti pagalbą.

Šie sprendimai sudaro detalų išsamių ir konkrečių priemonių, kurios turi būti parengtos ir įgyvendintos iki 2010 m., sąrašą. Remiantis šioje srityje įgyta patirtimi, gerąja praktika ir šalių partnerių lūkesčiais, sprendimai, atsižvelgiant į Paryžiaus deklaracijos rezultatus, yra pagrįsti harmonizavimo, atsakomybės, reguliavimo ir valdymo principais. Minėti įsipareigojimai turi būti paversti konkrečiais veiksmais, o ES turi sutelkti dėmesį į jų vykdymą vietoje, atsižvelgiant į specifinius reikalavimus šalies mastu.

Šio veiksmų plano I dalyje pateikiama esminė devynių siekinių (su numatytais terminais), kuriuos ES (kaip grupė) turi pasiekti, santrauka.

II dalyje apibūdinami pirmi keturi siekiniai, kurie jau yra parengti ir gali būti netrukus priimti bei įgyvendinti tam tikrose šalyse partnerėse.

III veiksmų plano dalyje apibūdinami kiti penki siekiniai, kurie turi būti parengti 2006 m. ir įgyvendinti iki 2010 m.

Reikėtų pažymėti, kad du iš neatidėliotinų šio veiksmų plano siekinių yra išsamiai nagrinėjami dviejuose konkrečiuose komunikatuose (t. y. Komunikate dėl vystymosi finansavimo ir pagalbos veiksmingumo bei Komunikate dėl bendros programavimo sistemos). Šie trys „ pagalbos veiksmingumo paketo “ dokumentai yra teikiami Tarybai ir Parlamentui.

1 lentelė. Apžvalginė lentelė

| | | | | | | | |

1 kryptis

ES pagalbos apžvalga

Pagalbos teikėjų „žemėlapis“

(neatidėliotinas siekinys)

ES rinkinys

(trumpalaikis siekinys)

Stebėsenos mechanizmai

(neatidėliotinas siekinys) | |

2 kryptis

Paryžiaus darbotvarkės vykdymas

Gairės

(neatidėliotinas siekinys)

Bendras programavimas

(neatidėliotinas siekinys)

Bendri susitarimai

(trumpalaikis siekinys) | |

3 kryptis

ES sutarimo skatinimas

Darbo pasidalinimas

(trumpalaikis siekinys)

Bendras finansavimas

(trumpalaikis siekinys)

ES vizija

(trumpalaikis siekinys) | | | | | | | | | | |

I DALIS ĮSIPAREIGOJIMŲ NUSTATYMAS

Mūsų įsipareigojimai dėl pagalbos teikimo veiksmingumo gali būti suskirstyti į tris tarpusavyje susijusias kryptis, kurios atitinkamai yra susijusios su:

1. skaidriu ir žiniomis pagrįstu mūsų veiksmų planavimu ir stebėsena;

2. bendrų įsipareigojimų, priimtų Paryžiaus deklaracijoje dėl harmonizavimo ir reguliavimo, įgyvendinimu;

3. naujos ES strategijos sistemos pagalbos veiksmingumo ramsčio stiprinimu, kaip apibrėžta naujame vystymosi politikos pareiškime („Europos sutarimas“) ir ES strategijoje Afrikai.

1 KRYPTIS: ES PAGALBOS APŽVALGA

Norint atlikti žiniomis pagrįstą sėkmių ir nesėkmių tyrimą, pagal kurį mes galime racionaliai ir optimaliai perskirstyti savo veiksmus ir metodus, būtina reguliariai peržiūrėti mūsų veiksmus. Toks atviras teikiamos vystymosi paramos nagrinėjimas yra ne tik skaidrios veiklos įsipareigojimas mūsų rinkėjams ir viešajai nuomonei, bet ir pagrindas, kuriuo remdamiesi formuojame strateginį mąstymą.

Pagalbos teikimo planavimo tobulinimas

Išleidus pirmąjį ES pagalbos teikėjų „žemėlapį“ buvo pastebėtos dvi tendencijos: i) pagalbos sutelkimas tam tikrose „patraukliose“ šalyse ir sektoriuose, kai tam tikros šalys ir sektoriai tampa „nepatrauklūs“, ir ii) veiksmų suskaidymas „mėgstamiausiose“ šalyse ir (arba) sektoriuose, kai daugėja dalyvių ir nedidelės apimties projektų.

Norint toliau nagrinėti veiklos principus, užtikrinančius geresnį darbo organizavimą ir darbo pasidalinimo gerinimą, turi būti tobulinamas pagalbos teikėjų „žemėlapis“, atliekant tikslesnius ir konkretesnius vertinimus ir pateikiant visuomenei apie tai pakankamai informacijos.

ES vystymosi taisyklių persvarstymas

Pagal tarptautinę pagalbos veiksmingumo darbotvarkę daugiau skatinama imtis bendrų veiksmų ir kurti vystymosi srities dalyvių sąsajas.

Pirmas šio uždavinio tikslas – šalims partnerėms ir vystymosi srities dalyviams pateikti parengtą VN galiojančių taisyklių ir taikomos tvarkos apžvalgą. Toks VN pagalbos teikėjų sistemų stiprinimas bus įtrauktas į įvairius rinkinius. Šie rinkiniai laikomi išsamiomis ir veiksmingomis priemonių gairėmis, palengvinančiomis bet kurio ūkio subjekto (šalies partnerės pareigūno, MVĮ ar NVO), turinčio suprasti mūsų taisykles, darbą. Nustačius skirtingas sudedamąsias dalis, rinkiniai taip pat galėtų būti naudojami skatinti tolesnę harmonizavimo ir supaprastinimo pažangą.

Mūsų pažadų stebėsena

Paryžiaus deklaracijoje pagalbos teikėjai ir šalys partnerės sutarė parengti stebėsenos mechanizmą, nesukuriant lygiavertės „stebėsenos pramonės“. Kad nesulėtėtų reformų ir įsipareigojimų vykdymo tempas, ES visapusiškai parėmė stiprų, bet realistinį stebėsenos procesą – tiek i) tarptautiniu lygiu stebėti kaip siekiama pagalbos teikėjų bendruomenės bendrai sutartų tikslų, tiek ii) ES lygiu stebėti kaip vykdomi prisiimti papildomi įsipareigojimai ir daromi įnašai.

2 KRYPTIS: NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI

Mūsų bendras įnašas į 2005 m. rugsėjo JT tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikimą yra esminis veiksmų, kurių buvo imtasi per pastaruosius dvejus metus stiprinant tarptautinės pagalbos veiksmingumą ir kurie 2005 m. vasarį buvo oficialiai patvirtinti Paryžiaus deklaracijoje (PD) dėl harmonizavimo ir reguliavimo, patvirtinimas. Šie ES įsipareigojimai buvo pagrįsti pradinėmis rekomendacijomis, pateiktomis ad hoc darbo grupės harmonizavimo klausimais ataskaitoje, kuri buvo oficialiai patvirtinta 2004 m. lapkritį priimant Bendrųjų reikalų tarybos išvadas.

Vietos koordinavimo procesų rėmimas

Gairėse nustatomi konkretūs harmonizavimo klausimai (pagal pateiktą veiksmų sąrašą), kuriuos turi spręsti visi ES pagalbos teikėjai, veikiantys tam tikroje šalyje. Gairės neturi pakeisti šalies mastu vykdomų harmonizavimo ir reguliavimo veiksmų planų, jos turi būti priemonė, padedanti nustatyti sritis, kuriose ES pagalbos teikėjai galėtų padėti stiprinti esamus vietos procesus, nepaisant to, ar procesus vykdo vyriausybė, ar pagalbos teikėjai, arba, prireikus, tokius procesus kurti ir siekti daugiau, nei padaryta dabartinėmis iniciatyvomis.

Bendros daugiametės programavimo sistemos (BPS) kūrimas

BPS tikslas – sukurti mechanizmą, atitinkantį esamus nacionalinius dokumentus ir ciklus, atvirą kitiems pagalbos teikėjams ir siūlantį būdą kaip iš naujo sugrupuoti pasikartojančius valstybių narių sistemų kūrimo elementus ir tokiu būdu sumažinti programavimo darbų sąnaudas. Sistemą galėtų sudaryti tokie elementai, kaip antai faktinis šalies apibūdinimas, bendras padėties tyrimas, pagalbos teikėjų formos ir ES politikos krypčių derinimo analizė. Per vidutinės trukmės laikotarpį sistema pagalbos teikėjams turėtų sudaryti galimybę siekti vieningo bendrame šalies tyrime nustatytų uždavinių strateginio sprendimo, o per ilgą laiką – padėti pasirengti galimam bendram programavimui. Diskusijos šiuo klausimu prasidėjo jau seniai, kai Taryba atitinkamai 2004 m. lapkritį ir 2005 m. balandį bei lapkritį nustatė BPS principus, turinį ir darbotvarkę.

Bendrų vietos susitarimų rengimas

Šiais susitarimais, kurie Tarybos išvadose yra vadinami Bendraisiais finansavimo susitarimais (BFS), priimant oficialų dokumentą siekiama šalies lygiu skatinti bendrą pagalbos teikėjų bendruomenės ir šalies partnerės dialogą bei išmokų ir atsiskaitymo mechanizmus. Jau esama iš dalies panašių ir įdomių pavyzdžių, pvz., Zambijoje ir Mozambike, kurie yra iš esmės susiję su biudžeto parama ir apsikeitimo operacijomis. Šie susitarimai pasiteisino kaip labai veiksmingi a) mažinant sandorių sąnaudas ir šaliai partnerei užkrautą naštą, b) kuriant gerus ir tvarius pagalbos teikėjų darbo santykius ir c) padedant pasidalinti darbus. Tikslas – sukurti bendrą formatą, kuris bus pritaikomas pagal šalies specifinius reikalavimus.

3 KRYPTIS: ES SUSITARIMO SKATINIMAS

2005 m. gruodį priimtame naujajame vystymosi politikos pareiškime „Europos sutarimas dėl vystymo“ pabrėžiama, kad esminis bendros vizijos elementas – tai ES pagalbos veiksmingumas. Europos Vadovų Tarybos patvirtinta ES strategija Afrikai tuo pačiu metu ragina greitai ir užtikrintai įgyvendinti pagalbos veiksmingumo darbotvarkę Afrikoje. Ši naujoji politikos sistema ragina:

i) geriau pasidalinti darbą, siekiant didesnio papildomumo ir užtikrinant minimalų ES dalyvavimą nestabiliose šalyse ir ypač negaunančiose pagalbos šalyse;

ii) imtis daugiau bendrų veiksmų intensyviau pasinaudojant bendru finansavimu ir pabrėžiant naujųjų VN patirtį, tuo pat metu padedant joms palaipsniui tapti naujosiomis pagalbos teikėjomis;

iii) stiprinti ES pastangas ir poveikį, remiantis Europos sutarime pabrėžtais principais ir klausimais.

Darbo pasidalinimo stiprinimas

Vystymosi parama buvo teikiama itin fragmentiškai, todėl pagalbos veiksmai buvo išskaidyti, pasikartojantys ir net prieštaraujantys vieni kitiems, be to, sumažėjo poveikis, nes susidarė nereikalingos administracinės sąnaudos ir šalims partnerėms buvo užkrauta per didelė našta. Veiksmų papildomumo stiprinimas yra lemiamas mūsų pagalbos veiksmingumo didinimo veiksnys. Paryžiaus deklaracijoje pagalbos teikėjai, gerbdami šalių partnerių atsakomybę siekiant didesnio papildomumo, susitarė visapusiškai naudotis santykiniais panašumais.

Todėl tikslas – stiprinti darbo pasidalinimą i) šalies ir ii) tarptautiniu arba regionų lygiu, o tai reiškia įvairius uždavinius. Tokius uždavinius reikia spręsti, atidžiai įvertinant politinį spaudimą, skaidrumo trūkumą ir galimybių praradimą. Tokiomis aplinkybėmis naujosiose valstybėse narėse pradedama pagalbos teikėjų veikla nusipelno ypatingo dėmesio.

Bendrų ES veiksmų skatinimas

ES nutarė imtis daugiau bendrų veiksmų. Šia iniciatyva ketinama apibrėžti strateginį požiūrį į bendrą finansavimą, kuris daugelyje Europos bendrijos fondų vaidins skatinantį vaidmenį vykdant bendrus ES veiksmus. Be to, numatytas pagalbos didinimas per kelis ateinančius metus itin padidins dvišalės pagalbos srautus. Dėl to valstybėms narėms kils sudėtingų administracinio valdymo uždavinių. Tokiomis aplinkybėmis ypač svarbu vengti bereikalingų papildomų administravimo struktūrų kūrimo.

Be „aktyvaus Europos Komisijos pasiūlymo“ (pagal kurį bendrų veiksmų bendras finansavimas galėtų būti skiriamas iš Europos bendrijos fondų) ypač svarbu nustatyti ir „pasyvų Europos Komisijos pasiūlymą“, pagal kurį nacionalinių fondų lėšos būtų nukreipiamos per Komisiją ir tokiu būdu bendras finansavimas būtų susietas su veiksmais, kurie būtų nustatyti ir už kuriuos atsakomybė būtų prisiimama nacionaliniu lygiu. Naujosios valstybės narės vis daugiau savarankiškai dirba šioje srityje. Siūlomas struktūrinis požiūris į bendrą finansavimą turėtų padėti šioms valstybėms plėtoti šią veiklą.

ES vystymosi paramos vizijos stiprinimas

Politinis ir intelektinis ES finansinio įnašo poveikis vystymo srityje dar nėra visapusiškai pripažintas ir įvertintas. Šio siekinio tikslas yra konkrečiomis priemonėmis stiprinti ES politinį ir analitinį vaidmenį. Siekiama Europoje stiprinti diskusijas vystymosi tema ir skatinti gerąją praktiką. Stiprindama bendrai dedamas pastangas ir supratimą apie ES pagalbos teikėjų bendruomenę, ES gali tapti intelektiniu kertiniu akmeniu.

2006 M.: TIESOS SVARBA

Ypač svarbu, kad mūsų pažadai būtų greitai įgyvendinti ir iki 2010 m. padarytų pageidaujamą poveikį. Be to, ES, kaip ir kiti pagalbos teikėjai, sutiko 2008 m. susitikti Ganoje rengiamame Aukšto lygio renginyje ir įvertinti veiksmų harmonizuojant darbotvarkę įgyvendinimo pažangą. Todėl svarbu, kad iki šios datos pasiekti rezultatai darytų didelį poveikį. Siekiant įgyvendinti šiuos pažadus ir su jais susijusius lūkesčius, šiame veiksmų plane yra numatyti kiekvieno iš 9 siekinių nurodomojo pobūdžio, pragmatiški ir realistiški tikslai, kuriuos reikėtų pasiekti iki 2010 m. bei tarpiniai tikslai, kuriuos reikėtų pasiekti iki 2008 m.

Dar vieno bandomojo proceso inicijavimas būtų tik dar vienas pasiteisinimas, kodėl nesiekiama darbotvarkės pažangos. Tačiau patvirtinant pasaulinio masto procesus yra ypač svarbu juos įgyvendinti realybėje, atsižvelgiant į geografinius ypatumus. Todėl pagal veiksmų planą siūloma remti ir stebėti atitinkamų tikslų įgyvendinimą tam tikrose šalyse, tokiu būdu įrodant mūsų pasižadėjimų įgyvendinimą.

II DALIS NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI

Antroje veiksmų plano dalyje nurodomi keturi siekiniai, kurie jau yra parengti neatidėliotinam patvirtinimui 2006 m. Jie atitinka panašius pasiūlymus, 2006 m. pavasarį pateiktus Tarybai ir Parlamentui. Šiame veiksmų plane nepateikiama išsami siekinių analizė, tačiau dėmesys sutelkiamas į jų nuoseklaus įgyvendinimo tikslus.

1 siekinys – Pagalbos teikėjų „žemėlapis“

Pakoreguotas ES pagalbos teikėjų „žemėlapis“ buvo rengiamas remiantis penkiais apsektais:

i) ES metinė ataskaita

Siekiant informuoti visuomenę apie ES teikiamą paramą vystymuisi, ES metinėje ataskaitoje bus nurodyti mūsų bendri uždaviniai ir bendri arba individualūs, tačiau koordinuojami, būdai uždaviniams spręsti. Joje bus akivaizdžiai ir teigiamai akcentuojami kiekvieno ES pagalbos teikėjo (valstybių narių ir Komisijos) projektų veiksmai. Nuo 2006 m. ataskaita bus skelbiama kasmet.

ii) Patobulintas pagalbos teikėjų „žemėlapis“

Iki 2006 m. vidurio, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir EBPO PVK, bus patikrintas ir atnaujintas dabartinio „žemėlapio“ I tomas.

iii) Papildomas dėmesys regionams

Tęsiant ES strategiją Afrikai į II tomą pirmą kartą bus įtrauktas Vakarų Afrikos regionas. Jame bus pateikiama pakankamai informacijos, kad būtų galima pradėti diskusijas dėl darbo pasidalinimo, be to, juo bus paremtas gilesnis ir labiau specializuotas tyrimas besiformuojančių regioninių procesų kontekste. Siekiant per vidutinės trukmės laikotarpį aprėpti visas besivystančias šalis, kas šešis mėnesius bus leidžiami tomai su kitų regionų aprašymais.

iv) Planavimas šalies lygiu

Svarbu, kad pagalbos teikimas būtų planuojamas šalies lygiu ir į procesą būtų įtraukti visi toje šalyje aktyviai veikiantys pagalbos teikėjai. Todėl trejose iš keturių ES bandomųjų šalių buvo parengti modeliai: partnerio valdomas modelis Nikaragvoje, pagalbos teikėjo valdomas modelis Mozambike ir ES valdomas modelis Vietname. Tokie modeliai iki 2008 m. bus pritaikyti visoms Paryžiaus deklaraciją pasirašiusioms šalims.

v) Nauji pagalbos teikėjai

Pagalbos teikimo srityje atsiranda naujų dalyvių. Kaip žinome, jie daro įtaką vystymosi bendruomenei. Šiuo metu atliekamame tyrime nagrinėjami pagrindinių naujų pagalbos teikėjų (BRICS šalys, t. y. Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) veiksmai. Europos Komisija siūlo iki 2006 m. su šiomis šalimis užmegzti ES dialogą vystymosi tema.

2 siekinys – ES ir PVK procesų stebėsena

Stebėsena turi aprėpti dviejų įsipareigojimų grupių vykdymą. Pirma, tai tarptautiniai tikslai ir uždaviniai, dėl kurių Paryžiuje sutarė visi dalyviai, pagalbos teikėjai ir gavėjai, įskaitant ambicingesnius papildomus tikslus, kurių siekti įsipareigojo ES[1]. Antra, ES dedamos pastangos nustatant konkrečią ES veiklos siekinių grupę.

i) Pirma įsipareigojimų grupė

Šių įsipareigojimų vykdymo stebėsena bus įgyvendinama taikant mechanizmus, kuriuos šiuo metu rengia EBPO PVK bendra stebėsenos įstaiga (BSĮ). Stebėsena apima visus pagalbos teikėjus ir šalis partneres bei yra pagrįsta šalies inicijuotomis apžvalgomis, kuriose vertinama Paryžiaus deklaracijos įgyvendinimo pažanga. Naudotini apžvalgos rodikliai turi būti 2006 m. išbandyti Kambodžoje, Ganoje, Nikaragvoje, Senegale, Pietų Afrikoje ir Ugandoje. Siekiant išvengti vėlavimo, ES turi paraginti greičiau ir veiksmingiau gyvendinti Paryžiaus deklaraciją.

ii) Antra įsipareigojimų grupė

Nuo 2006 m. ES konkrečių veiklos siekinių įgyvendinimo stebėsena bus atliekama rengiant metinę Monterėjaus tęstinių veiksmų ataskaitą, kurioje vertinamas pažadų dėl pagalbos dydžio ir veiksmingumo vykdymas ES lygiu.

Šis siekinys nagrinėjamas konkrečiame komunikate ir tarnybų darbo dokumente, kurie Tarybai ir Parlamentui pateikiami kartu su šiuo veiksmų planu.

3 siekinys: Gairės

Galiojančios gairės užtikrina tinkamą besivystančių šalių aprėptį. Gairių pobūdis skiriasi, tačiau dauguma jų atspindi teigiamą stimulą ir didelius lūkesčius. Gairių rengimo ir taikymo būklę galima suskirstyti į keturias šalių kategorijas:

4. šalys, kuriose gairės nesukuria pridėtinės vertės,

5. šalys, kuriose gairės dar nėra priimtos,

6. šalys, kuriose yra inicijuojami vietos procesai ir (arba) ES gairės,

7. šalys, kuriose yra pradėti vietos procesai ir (arba) ES gairės.

Pirmajame tyrime nurodoma, kad reikės paspartinti kai kuriuos procesus. Svarbu su šalimis partnerėmis ir kitais pagalbos teikėjais apsvarstyti, kaip pagerinti gairių rengimo procesą, sustiprinti ir pasidalinti stebėsenos atsakomybe bei regionų lygiu valdyti didėjančią OPV. Gairės turėtų būti parengtos iki 2006 m. Visus su gairėmis susijusius tikslus reikėtų pasiekti iki 2010 m.

Todėl, siekiant įvertinti procesų eigą, siūloma nuo 2006 m. reguliariai rengti techninius seminarus ir darbo, susijusio su tęstiniais veiksmais, pasidalinimą bei nustatyti kokybinius įgyvendinimo tikslus. Be to, 12 šalių, kuriose jau yra parengtos patikimos gairės arba rengiamasi pradėti jas įgyvendinti (t. y. Bangladeše, Burkina Fase, Etiopijoje, Ganoje, Indijoje, Jordanijoje, Kenijoje, Malyje, Mozambike, Nikaragvoje, Pietų Afrikoje ir Vietname), reikėtų sukurti nuolatinės paramos ir stebėsenos sistemą.

Šis siekinys nagrinėjamas konkrečioje ataskaitoje.

4 siekinys –Bendro programavimo sistema (BPS)

Pirmame tyrime buvo nagrinėjamas nacionalinių programavimo dokumentų rinkinys, siekiant nustatyti pasikartojimus ir bendras sudedamąsias dalis. Antrame tyrime buvo nagrinėjama šioje srityje įgyta patirtis, daugiausia – Ugandoje, Tanzanijoje ir Zambijoje parengta Bendros paramos strategija (BPS). Trečiame tyrime dėmesys buvo skirtas dabartiniam programavimui Ugandoje ir ketinta parodyti, kaip būsima bendro programavimo sistema galėtų atrodyti konkrečioje šalyje. Tai leido susidaryti nuomonę apie galimus rezultatus ir naudą, atsižvelgiant į vietos uždavinius ir specifinius reikalavimus. 2005 m. su valstybėmis narėmis buvo pasidalinta šių tyrimų rezultatais, kurie palaipsniui tapo pagrindu, kuriuo remiantis Komisija parengė pasiūlymą dėl daugiašalės bendro programavimo sistemos.

BPS sistema turėtų būti priimta iki 2006 m. vidurio, tačiau ji turėtų būti įgyvendinta pragmatiškai, palaipsniui ir naudingai, pvz., faktas, kad į programavimo ciklą Mozambike įsijungė dvylika pagalbos teikėjų, reiškia išskirtinę galimybę. Todėl, laikydamiesi pasaulinio požiūrio, mes siūlome įgyvendinimo siekti tam tikrose šalyse, jas atrenkant pagal šiuos paprastus kriterijus:

8. šalys, turinčios nacionalinę skurdo mažinimo strategiją;

9. šalys, kuriose 2006–2007 m. naują programavimą pradės ne mažiau kaip du ES pagalbos teikėjai;

10. šalys, turinčios pakankamai vietos koordinavimo gebėjimų;

Tokiu būdu būtų galima sudaryti preliminarų šalių, kuriose galėtume pasiūlyti iki 2008 m. pradėti įgyvendinti BPS, sąrašą (Bangladešas, Burkina Fasas, Etiopija, Gana, Haitis, Malis, Mozambikas, Nikaragva, Ruanda, Senegalas, Pietų Afrika, Tanzanija, Vietnamas, Uganda ir Zambija). Vienuolika minėtų šalių yra Afrikos šalys, o tai reiškia, kad Afrikoje bus nedelsiant pradėta įgyvendinti pagalbos teikimo veiksmingumo darbotvarkė, kuri buvo numatyta ES strategijoje Afrikai. Kaip papildomą šalį pasiūlyta įtraukti Haitį, kad šį procesą būtų galima susieti su nestabilios valstybės specifiniais reikalavimais. Šalyse, kuriose jau inicijuotas pagalbos teikėjų bendros paramos strategijos rengimas (t. y. Tanzanijoje, Ugandoje ir Zambijoje), svarbu, kad BPS būtų integruota į minėtą strategiją ir prisidėtų prie šių procesų rėmimo.

Iki 2010 m. BPS turėtų būti taikoma visose kitose AKR šalyse ir visose Paryžiaus deklaraciją pasirašiusiose šalyse.

Šis siekinys nagrinėjamas konkrečiame komunikate, kuris Tarybai ir Parlamentui pateikiamas kartu su šiuo veiksmų planu.

III DALIS DARBOTVARKĖS UŽBAIGIMAS

Trečioje veiksmų plano dalyje aptariami penki paskutiniai siekiniai, kuriuos iki 2006 m. pabaigos dar reikia plėtoti.

5 siekinys – veiklos papildomumas

Ad hoc darbo grupės harmonizavimo klausimais ataskaitoje pateiktas nurodymas kaip etapais plėtoti ES veiklos strategiją, siekiant papildomumo. Komisija siūlo, kad Taryba, remdamasi patirtimi, įgyta persvarstant pagalbos teikėjų „žemėlapį“, iki 2006 m. vidurio patvirtintų keletą tokios veiklos strategijos gairių . Tuomet Komisija galėtų siūlyti Tarybai iki 2006 m. galo priimti pragmatiškų veiklos principų, skatinančių darbo pasidalinimą, rinkinį .

Priėmus tokį dokumentą, siūloma taikyti principus, kurie yra susiję su būsimais persvarstyto pagalbos teikėjų „žemėlapio“ regionų aprašymo skyriais, ir tokiu būdu per kiekvieną pusmetį parengti vieno regiono aprašymą bei iki 2010 m. aprėpti viso pasaulio regionus.

Šis siekinys nagrinėjamas konkrečiame komunikate, kuris vėliau bus pateiktas Tarybai ir Parlamentui.

6 siekinys – bendrų veiksmų skatinimas: skatinantis ES bendro finansavimo vaidmuo

Komisija iki 2006 m. pabaigos pasiūlys struktūrinį Europos bendrijos fondų bendro finansavimo mechanizmą. Dviejų dalių pasiūlyme, kurį sudaro „aktyvus“ ir „pasyvus“ pasiūlymai, dėmesys bus skiriamas struktūrinio bendro finansavimo mechanizmo principams, kriterijams ir veiklos sąlygoms. Tikslas – iki 2010 m. su valstybėmis narėmis parengti bendro finansavimo veiksmus.

Reikėtų pažymėti, kad šis siekinys reiškia vykdomą visų šiuo metu pagal Europos Komisijos taisykles egzistuojančių bendro finansavimo kliūčių persvarstymo pabaigą. Tai apima finansinių reglamentų, Kotonu susitarimo IV priedo ir atnaujintų taisyklių įtraukimo į visus būsimus reglamentus, pakeitimus, kurių įgyvendinimui Komisija tikisi Tarybos paramos. Itin svarbu, kad visos kliūtys būtų panaikintos iki 2008 m.

Šis siekinys bus nagrinėjamas konkrečiame komunikate, kuris vėliau bus pateiktas Tarybai ir Parlamentui.

7 siekinys – ES vizijos stiprinimas

„Europos sutarime dėl vystymo“ pabrėžta galimybė atlikti bendrą tyrimą ir užmegzti dialogą Europos lygiu, siekiant skatinti ES intelektualinio kompetencijos branduolio vystymosi klausimais kūrimą. Minėtą branduolį padėsiantys sukurti elementai yra:

i) Vystymosi mokslinių tyrimų centrų tinklas

Europos kompetencijos centrai vystymosi srityje jau nuveikė didelį akademinį darbą, tačiau jų veikla yra išskaidyta. Vieningų Europos mokslinių tyrimų ir akademinių darbų trūkumas sukliudė mums padaryti įtaką bendrai nuomonei šioje srityje. Todėl svarbu geriau sujungti šiuos centrus į lanksčiai ir aktyviai veikiantį tinklą. Siekiant vykdyti strateginius tyrimus, kurie stiprintų mūsų mastymą ir akademines pastangas, gerinant pasaulinį mąstymą, toks tinklas turėtų būti įsteigtas iki 2006 m. Remdamas Europos sutarime numatytą viziją, tinklas turėtų padėti iki 2008 m. sustiprinti išsamius ES numatomus ir analitinius gebėjimus.

ii) Europos vystymosi dienos

Šiuo metu nėra jokio renginio ar įvykio, kuris simbolizuotų analitines ES pastangas, prisidedant prie vystymosi veiklos, arba apjungtų visus šios srities ES dalyvius. Dauguma politinių partijų, sąjungų ar organizacijų, skatindamos diskusijas apie ateitį, rengia bendrus susitikimus, kaip antai „vasaros universitetai“ arba tam tikrai temai skirtos savaitės. Toks renginys ar įvykis galėtų padėti plėtoti intelektinį dinamiškumą ir diskusijas bei suburti įvairius bendruomenės veikėjus bendrai veiklai.

Todėl, stiprinant mūsų bendrus veiksmus ir jų veiksmingumą, siūloma nuo 2006 m. rengti „Europos vystymosi dienas“ .

iii) Bendrų mokymų skatinimas

„Europos sutarime“ taip pat buvo pabrėžti pragmatines sąlygas atitinkantys bendri veiklos tikslai ir metodai. Komisija ir valstybės narės vystymosi srities specialistams parengė profesinio mokymo programas. Todėl siūloma sudaryti Europos mokymo planą, iš naujo suskirstant Komisijos ir valstybių narių susijusias mokymo priemones, kad jas ateityje būtų galima pasiūlyti bet kuriai ES narei. Tokią sistemą reikėtų patikrinti pirmųjų Europos vystymosi dienų 2006 m. metu ir vėliau plėtoti iki 2008 m. pabaigos.

8 siekinys – Bendri vietos susitarimai

Komisija ir valstybės narės turi kartu skubiai iki 2006 m. pabaigos parengti lanksčius bendrus vietos susitarimus, pritaikomus prie konkrečių vietos reikalavimų.

Iki 2008 m. tokie susitarimai turėtų būti pasiūlyti visoms Romos deklaraciją dėl harmonizavimo pasirašiusioms 14 šalių (t. y. Bangladešui, Bolivijai, Kambodžai, Etiopijai, Fidžiui, Kirgizijos Respublikai, Marokui, Mozambikui, Nikaragvai, Nigeriui, Senegalui, Tanzanijai, Vietnamui ir Zambijai), kuriose buvo atliekama 2004 m. PVK apžvalga dėl harmonizavimo, ir kurių padėtis yra įvertinta.

9 siekinys – ES vystymosi taisyklių apžvalga: rinkiniai

Bus parengti šių keturių rinkinių projektai:

11. ES programavimo taisyklių rinkinys;

12. ES pirkimo taisyklių rinkinys;

13. ES NVO taikomų taisyklių ir principų rinkinys;

14. ES subsidijų taisyklių rinkinys.

Visi rinkiniai bus parengti iki 2006 m. pabaigos. 2008 m., priklausomai nuo tolesnio taisyklių paprastinimo ir harmonizavimo, jie bus persvarstyti.

[1] i) teikti visą gebėjimų stiprinimo paramą pagal koordinuotas programas, vis daugiau pasinaudojant įvairių pagalbos teikėjų susitarimais; ii) 50 % vyriausybės vyriausybei skiriamos paramos nukreipti per šalies sistemas, įskaitant jos teikimą kaip biudžeto paramą arba pagal sektorius skiriamos mūsų paramos dydžio didinimą; iii) vengti steigti bet kokį naują projekto įgyvendinimo skyrių; iv) 50 % mažinti nekoordinuojamų misijų skaičių.