[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 1.2.2006 KOM(2006) 35 galutinis BALTOJI KNYGA DĖL EUROPOS KOMUNIKACIJOS POLITIKOS (pateikta Komisijos) Diskusijos Europos klausimais, įtraukianti visus žmones ĮžANGA: „ATOTRūKIO MAžINIMAS“ Per pastaruosius porą dešimtmečių Europos Sąjunga iš esmės keitėsi. Ji ėmėsi įvairiausių užduočių, vienaip ar kitaip paveikusių žmonių gyvenimą. Tačiau piliečių informavimo srityje Europa atsiliko. Visi pripažįsta atotrūkį tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių. Dauguma pastaraisiais metais Eurobarometro surengtose viešosios nuomonės apklausose dalyvavusių žmonių teigė mažai ką žinantys apie ES ir jautėsi neturintys galimybių pareikšti nuomonės priimant sprendimus. Komunikacija yra būtinas sveikai demokratijai. Jis yra lyg dvipusio eismo kelias. Demokratija gali klestėti tik tada, jeigu piliečiai žino, kas vyksta, ir gali visapusiškai dalyvauti. Komunikacija negali būti atsieta nuo pateikiamos informacijos. Piliečiai tikisi, kad, vykstant globalizacijos procesui, Europa taps klestėjimo, solidarumo ir saugumo garantu. Kad komunikacijos politika būtų sėkminga, būtina, kad ES vykdytų veiksmingą politikos programą. Tačiau vien vykdymo nepakanka. Praėjusiais metais Komisija parengė veiksmų planą, kuriame išsamiai išvardijo konkrečias priemones, kurių ji imsis, kad pagerintų informacijos piliečiams teikimo būdus[1]. Šių būdų pavyzdžiai: Komisijos atstovybių stiprinimas, geresnis vidinis koordinavimas ir planavimas, darbas ties kalba ir pateikimo būdų svarstymas, daugiau galimybių piliečiams gauti informaciją suteikimas. Komisija taip pat pradėjo įgyvendinti „D planą (demokratija, dialogas ir diskusijos)“,[2] kuria ketinama įtraukti piliečius į visapusiškas diskusijas apie Europos Sąjungą, siekiant atsakyti, kokie jos tikslais, kurlink ji vystosi ir ką ji turėtų daryti. Tačiau iniciatyvos, kurių ėmėsi Europos Komisija, bus sėkmingos tik tada, jeigu joms įgyvendinti bus pasitelkta daugiau suinteresuotųjų šalių. Iš esmės svarbus partnerystės principas. Sėkmę lems visų suinteresuotųjų šalių – kitų ES institucijų ir įstaigų, valstybių narių nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų, Europos politinių partijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas. Pagrindinis šios baltosios knygos tikslas – pasiūlyti kryptis žengiant pirmyn ir pakviesti visus dalyvius siūlyti idėjas, kaip reikėtų dirbti išvien siekiant sumažinti atotrūkį. Šio darbo rezultatas – toliaregiška visuomenės diskusijas Europoje skatinanti geresnės komunikacijos programa [3]. Šia darbotvarke bus siekiama aprėpti žymiai daugiau nei vien Komisijos veiksmų planu siekiamų tikslų. Ja siekiama įtraukti valstybių narių valdžios institucijas ir organizacijas visais lygmenimis, o joje apibrėžtiems tikslams pasiekti numatyta ilgalaikė perspektyva. Baltąja knyga siekiama paskatinti gyvą ir atvirą diskusiją. I dalyje pateikiama Komisijos įsivaizduojama ES komunikacijos politikos forma ir tikslai. II dalyje nustatomos pagrindinės sritys, kuriose būtina konsultuotis ir imtis veiksmų. Kaip vyks konsultavimosi procesas? Sritys, apie kurias Komisija nori gauti atsiliepimus ir teikia pasiūlymus, pateikiamos šios baltosios knygos įrėmintose dalyse. Parlamentas, Taryba ir kitos ES institucijos bei įstaigos kviečiamos teikti savo komentarus ir pasiūlymus dėl šios baltosios knygos įprastais instituciniais kanalais. Europos piliečiai ir suinteresuotosios šalys kviečiamos teikti savo komentarus per specialiai sukurtą daugiakalbį tinklalapį http:/europa.eu.int/comm/communication_white_paper/ arba paštu adresu White Paper Consultation - European Commission - Directorate General Communication - B-1049 Brussels – Belgium. Komisija, bendradarbiaudama su kitomis ES institucijomis, taip pat surengs keletą suinteresuotosioms šalims skirtų forumų, į kuriuos bus pakviestos dalyvauti konkrečių interesų grupės (NVO, verslo organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys). Geriausi įmanomi duomenys analizei bus gauti iš 2006 m. pavasarį planuojamų surengti kelių specialiųjų Eurobarometro viešosios nuomonės apklausų. Konsultavimosi laikotarpis truks šešis mėnesius. Pasibaigus šiam laikotarpiui, Komisija pateiks apibendrintus atsakymus ir padarys išvadas planuodama kiekvienai darbo sričiai parengti veiksmų planus. | - I DALIS PILIEčIų INTERESAMS TARNAUJANTI KOMUNIKACIJA 1. KOMUNIKACIJA – SAVARANKIšKA POLITIKOS KRYPTIS Visi pripažįsta „komunikacijos atotrūkį“ tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių. Apie tai ES diskutuojama nuo pat referendumų, surengtų prieš įsigaliojant Mastrichto sutarčiai 1992 m. Pastaraisiais metais visos ES institucijos papildomai pabrėžia darbo komunikacijos srityje svarbą. Tačiau vyrauja nuomonė, kad būtina daryti daugiau. Komunikacija per ilgai išliko vien „Briuselio reikalu“. Daugiausia ji buvo skirta informuoti žmones, ką ES daro, mažiau dėmesio kreipiant į žmonių nuomonių įsiklausymą. Nors konsultavimosi mechanizmai jau tapo įprasta praktika, jie yra ribotai naudojami tik specialioms politinėms iniciatyvoms, tuo tarpu piliečiams dažnai susidaro įspūdis, kad kanalai, kuriais jie galėtų dalyvauti diskusijose, yra riboti arba neprieinami. Komunikacija tarp skirtingų institucijų, nors yra svarbi ir stabiliai gerėja, akivaizdžiai nėra pakankama atotrūkiui sumažinti. Todėl Europos Komisija siūlo iš esmės naują požiūrį – ryžtingą vienpusės komunikacijos pakeitimą dialogu, ir komunikacijos, orientuotos į institucijas, pakeitimą komunikacija, orientuota į piliečius, komunikacija iš Briuselio grindžiamą metodą pakeičiant labiau decentralizuotu metodu. Komunikacija turėtų tapti atskira ES politikos sritimi, tarnaujančia piliečių interesams. Ji turėtų būti pagrįsta tikru žmonių ir politiką formuojančių pareigūnų dialogu bei gyva pačių piliečių politine diskusija. Žmonės iš įvairiausių veiklos sričių turėtų turėti teisę gauti tikslią ir visą informaciją apie Europos Sąjungą bei būti tikri, kad ES institucijos įsiklausytų į jų nuomones ir jiems rūpimus klausimus. Europos Parlamentui, valstybėms narėms ir Europos piliečiams atstovaujančioms institucijoms tenka ypatingas vaidmuo, nes žmonių pritarimas Europos projektui yra lygiaverčiai svarbus visoms šioms šalims. 2. DISKUSIJOS IR DIALOGO STIRPINIMAS – EUROPOS VIEšOJI SFERA Nūdienos Europoje piliečiai naudojasi savo politinėmis teisėmis daugiausia šalies ir vietos lygmeniu. Buvo įdiegtos su Europa susijusios politinės teisės, pavyzdžiui, teisė dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą. Tačiau žmonės sužino apie politiką ir politinius klausimus daugiausia per nacionalines švietimo sistemas ir nacionalinės, regioninės bei vietos žiniasklaidos priemones. Jie svarsto politinių partijų manifestus šalies, regioniniais ir vietos klausimais bei aptaria šias temas dažniausiai savo bendruomenėse. Trumpai tariant, „viešoji sfera“, kurioje vyksta Europos politinis gyvenimas, yra daugiausia nacionalinė sfera. Jeigu europiniai klausimai iš viso yra svarstomi, dauguma piliečių juos suvokia per nacionalinę prizmę. Žiniasklaidos priemonės dažniausiai nušviečia nacionalines realijas, iš dalies dėl kalbos barjero; yra vos keletas susitikimo vietų, kuriose europiečiai iš skirtingų valstybių narių gali susiburti, kad susipažintų ir drauge spręstų visiems rūpimus klausimus. Visgi daugelis politinių sprendimų, turinčių įtakos žmonių gyvenimui ES, priimami Europos lygmeniu. Žmonės jaučiasi nutolę nuo šių sprendimų, sprendimų priėmimo proceso ir ES institucijų. Jaučiamas „Briuselio“ susvetimėjimo jausmas, iš dalies atspindintis visuotinį nusivylimą politika. Viena šio nusivylimo priežastis – netinkamas „Europos viešosios sferos“, kurioje kyla europinės svarbos klausimų diskusijos, plėtojimas. Nors piliečiai gali pasinaudoti savo teisėmis rinkdami atstovus į Europos Parlamentą, jie patys jaučiasi turintys nedaug galimybių daryti kokią nors įtaką europiniais klausimais. Nėra aiškaus forumo, kuriame jie galėtų drauge aptarti rūpimus klausimus. Visos Europos politinė kultūra, apjungianti Europos politines grupes ir fondus, dar tik kuriasi. Europai taip pat reikia atrasti savo vietą jau veikiančiose nacionalinėje, regioninėje ir vietos „viešosiose sferose“. Būtina gilinti viešąsias valstybių narių diskusijas. Tai yra visų pirma valstybių narių valdžios institucijų pareiga. Nacionalinės vyriausybės, regionų ir vietos savivaldos institucijų pareiga – tartis su piliečiais ir informuoti juos apie viešąją politiką, taip pat Europos politiką įvairiose srityse ir jos poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui, kurti forumus, kuriuose šios diskusijos galėtų vykti. Taip pat juntamas stiprus susidomėjimas nacionalines diskusijas praturtinti europinės svarbos klausimų diskusijomis. Piliečiai jaučia, kad jų nacionalinei diskusijai kažko trūksta, nes ignoruojami jiems tiesioginę įtaką turintys viešosios politikos aspektai. Geresnis europinės svarbos aspektų įsisąmoninimas keičiantis politinėmis nuomonėmis šalies viduje ne konkuruos su keitimusi politinėmis nuomonėmis, bet tik suteiks jai patikimumo. Būtent dėl to nacionalinės valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir Europos Sąjungos institucijos turi drauge dirbti, siekdamos atrasti Europos vaidmenį viešojoje sferoje. II DALIS TOLESNI DARBAI Veiksmų darbotvarkė Komisija nustatė penkias sritis, kuriose reikėtų imtis veiksmų drauge su kitomis ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene. Šis sričių sąrašas nėra galutinis ir nekeičiamas: jis kis besikeičiant visuomenei ir vykstant technologijų pokyčiams. Penkioms sritims buvo parengti galimi diskutuotini veiksmai, kuriuos būtų galima aptarti konsultavimosi metu. 1. APIBRėžTI BENDRUS PRINCIPUS | Teisė gauti informaciją ir saviraiškos laisvė – Europos demokratijos kertinis akmuo. Šie principai pabrėžiami ES sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje[4]. Būtent šiomis teisėmis ir laisvėmis turėtų remtis procesas, kuriuo siekiama apibrėžti bendruosius principus ir visiems priimtiną ES komunikacijos politikos viziją. Komunikacija taip pat remiasi keletu svarbių principų: - Įtraukimas. Visi piliečiai turėtų turėti galimybes savo gimtąja kalba susipažinti su informacija visuomenei rūpimais klausimais. Tai reiškia, kad informacija turėtų būti skelbiama įvairiais kanalais, įskaitant per žiniasklaidos priemones ir naudojant naująsias technologijas, pavyzdžiui, internetą. Tai taip pat reiškia, kad visų profesijų žmonėms visose ES šalyse turėtų būti padedama išugdyti įgūdžius tai informacijai pasiekti ir ją panaudoti. Ypač tai svarbu mažumų, neįgaliųjų ir kitų visuomenės grupių, kurios dažnai neįtraukiamos į dalyvavimą viešojoje sferoje, atveju. - Įvairovė. Europos piliečių socialinės ir kultūrinės aplinkybės, kaip ir politinės pažiūros, labai skiriasi. Vykdant viešas diskusijas ES komunikacijos politikoje turi būti atsižvelgiama į visas įmanomas nuomones. - Dalyvavimas. Piliečiai turėtų turėti galimybę išreikšti savo nuomones, būti išklausyti ir turėti galimybę užmegzti dialogą su sprendimus priimančiais pareigūnais. ES lygmeniu, kuriuo institucijų nutolimo nuo piliečių rizika yra dar didesnė, šis principas yra ypač svarbus. Bendrų principų apibrėžimas: kurlink turėtume eiti? Bendrieji principai ir normos, kuriomis reikėtų vadovautis vykdant informacijos ir komunikacijos veiklą Europos klausimais, galėtų būti apibrėžti pagrindų dokumente, pavyzdžiui Europos komunikacijos chartijoje arba Europos elgsenos komunikacijos srityje kodekse . Turėtų būti siekiama visas suinteresuotąsias šalis (ES institucijas, šalių vyriausybes, regionų ir vietos savivaldos institucijas ir nevyriausybines organizacijas) suburti bendram tikslui įpareigojant laikytis šių principų, siekiant užtikrinti, kad ES komunikacijos politika tarnautų piliečių interesams. Šis įsipareigojimas būtų prisiimamas laisva valia. Komisija parengs specialų internetinį piliečių forumą, skirtą pareikšti nuomones apie tokio pagrindų dokumento būtinumą, paskirtį ir turinį. Forumas truks šešis mėnesius; lygiagrečiai bus rengiami susitikimai su suinteresuotosiomis šalimis. Taip pat bus rengiamos viešosios diskusijos, o ES valstybės narės bus pakviestos skatinti diskusijas ir konsultacijas savo šalyse. Tinklalapis bus nuolat atnaujinamas, jame bus skelbiama informacija apie įvykius Europoje, šalyse ir regionuose. Pasibaigus konsultavimosi laikotarpiui Komisija pristatys konsultavimosi rezultatus bei nuspręs, ar siūlyti chartiją, elgesio kodeksą ar kitokią priemonę. 2. STIPRINTI PILIEčIų VAIDMENį Kad ES komunikacijos politika būtų sėkminga, ji turi būti orientuota į piliečių poreikius. Todėl joje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas nustatant priemones ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, forumus diskusijoms ir bendravimo su visuomene kanalus, kurie sudarytų galimybes kuo daugiau žmonių susipažinti su informacija ir pareikšti savo nuomonę. Būsimu darbu šioje srityje būtų galima siekti tokių trijų pagrindinių uždavinių : - Gerinti pilietinį ugdymą. Pilietinis ugdymas yra valstybių narių atsakomybė ir yra ypač svarbus norint supažindinti žmones su jų politinėmis ir pilietinėmis teisėmis bei leisti jiems tapti aktyviais viešosios sferos dalyviais. Pilietinis ugdymas neturėtų apsiriboti tik moksleivių mokymu apie ES institucijas ir politikos sritis. Juo turėtų būti siekiama padėti visų amžiaus grupių žmonėms naudotis priemonėmis, pavyzdžiui, internetu, ieškant informacijos apie viešąją politiką, ir įsitraukti į diskusiją. Ypač svarbus šis ugdymas yra mažumų, neįgaliųjų ar kitų visuomenės grupių, kurios dažnai yra neįtraukiamos į viešąją sferą, atveju. ES programos gali tiesiogiai remti europinės savimonės ugdymą. Leonardo da Vinci, Socrates, Erasmus, „Veiklus jaunimas“ ir kt. programos tūkstančiams studentų ir jaunimui visoje Europoje suteikia lavinimosi ir mokymosi galimybes. Informacijos technologijų programomis siekiama mažinti atskirtį informacinių technologijų srityje ir su ja kovoti. - Suburti piliečius. Nauji forumai, skirti viešai diskutuoti Europos klausimais, yra būtini kuriant savitarpio pasitikėjimą, pagarbą ir norą dirbti drauge siekiant bendrų tikslų. Nors informacinių technologijų svarba yra akivaizdi, būtina rengti ir betarpiškus susitikimus. Šiuo metu įgyvendinamos iniciatyvos, pavyzdžiui, „D planas“, „Veiklus jaunimas“ ir „Kultūra“, parodė, kad ES gali padėti sukurti naujas susibūrimo vietas pilietiniam dialogui. - Priėmus pasiūlytą programą „Aktyvių piliečių Europa“, būtų suteiktas naujas būdas piliečiams suburti ir suteikti geresnes galimybes nuomonei apie valdymą Europos lygmeniu pareikšti. Programa taip pat skirta padėti Europos mastu veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms įgyvendinti aktyvų pilietiškumą skatinančius tarptautinius projektus ir rengti viešas diskusijas Europos klausimais. Taip pat būtų galima visapusiškiau panaudoti kelių turimų ir planuojamų ES programų potencialą Europos piliečiams suburti ir sutelkti. Komisija galėtų įvertinti esamas programas geriausiai patirčiai nustatyti ir jai skleisti. Būtų galima pasimokyti iš, pavyzdžiui, sėkmingos Erasmus programos studentų patirties. Per kelerius metus jie patys sukūrė tinklą, jungiantį 150 000 studentų iš visų valstybių narių. Jų tinklalapiuose skelbiama informacija apie veiklą, per juos organizuojami betarpiški susitikimai, juose rengiamos įvairiapusės diskusijos Europos klausimais. - Susieti piliečius su viešosiomis institucijomis. Deramas piliečių ir viešųjų institucijų abipusis bendravimas – sveikos demokratijos pagrindas. Būtina toliau stiprinti pastangas, kad ES institucijos labiau įsiklausytų į piliečių nuomonę, būtų atviresnės ir prieinamesnės . Šio tikslo turėtų siekti ir šalių, regionų bei vietos valdžios institucijos. Europos institucijų ir jos piliečių atotrūkiui sumažinti reikia sukurti ir remti piliečių bei valdžios institucijų – nuo vietos savivaldos institucijų iki Europos lygmens institucijų – tarpusavio ryšius. Siekdamos šio tikslo ES institucijos imasi svarbių veiksmų. Europos Parlamentas remia didesnio skaidrumo idėją, o Sevilijos Europos Vadovų Taryba pritarė tam, kad Europos Sąjungos Taryba rengtų viešus posėdžius tada, kai ES teisės aktai priimami drauge su Europos Parlamentu. 2005 m. Komisijos veiksmų plane, skirtame informavimui apie Europą[5] , pabrėžiama įsiklausymo į piliečius svarba ir bendrais bruožais aprašoma, ką pati Komisija ketina daryti, kad „sutvarkytų savo kiemą“. Jau galima pastebėti keletą esminių teigiamų poslinkių: Komisija konsultuojasi dėl pagrindinių politinių iniciatyvų ir įdiegė minimalius konsultavimosi standartus . Ji taip pat pristatė naująją Europos skaidrumo iniciatyvą[6]. Be to, iš naujo atkreiptas dėmesys piliečių teisės bendrauti su institucijomis savo gimtąja kalba įgyvendinimui. Daugiakalbystė yra neatsiejamas Europos projekto teisėtumo, skaidrumo ir demokratiškumo aspektas. Kaip pasiekti piliečius? Už pilietinį ugdymą atsakingos nacionalinės ar regionų valdžios institucijos. Tačiau ES gali padėti užtikrinti geriausios patirties mainus ir padėti parengti bendras ugdymo priemones siekiant geriau atspindėti europinės svarbos aspektus. Būtų galima paraginti valstybes nares išnagrinėti geriausius būdus šioje srityje dirbantiems Europos mokytojams suburti. Tai galėtų būti naujas tinklas, speciali programa jau veikiančiose struktūrose, pvz., Europos koledže, arba nauja struktūra, skirta keistis idėjomis apie naujoviškus pilietinio ugdymo metodus ir naujiems įgūdžiams lavinti. Valstybės narės turėtų parengti dar vieną svarbų projektą – tradicines bibliotekas paversti tarpusavyje elektroniniu būdu susietomis Europos bibliotekomis, kurios galėtų veikti kaip informacijos ir mokymosi centrai, visiems piliečiams užtikrinantys vienodas teises nemokamai naudotis informacijos technologijomis ir susipažinti su aktualia informacija. Valstybės narės galėtų bendradarbiauti ir bendromis pastangomis kurti naujas europiečių susibūrimo vietas, atviras bet kokio amžiaus ir išsilavinimo piliečiams, rengti su Europos tema susijusius kultūrinius ir politinius renginius. ES institucijos ir įstaigos galėtų dirbti drauge, siekdamos koordinuoti, tobulinti ir išplėsti savo lankytojų programas. ES institucijos turėtų išnagrinėti galimybę papildyti ES tinklalapius forumais – „virtualiomis susibūrimo vietomis“ – kuriuose būtų pateikiamos nuorodos į išorinius informacijos šaltinius. ES institucijos privalo tęsti pastangas priartėti prie piliečių. Būtų galima peržiūrėti minimalius Komisijos konsultavimosi standartus, siekiant užtikrinti geresnį interesų grupių atstovavimą ir tolesnę veiklą, kuria būtų labiau atsižvelgiama į lūkesčius. Trys pagrindinės institucijos taip pat galėtų surengti bendras atviras diskusijas, kurios papildytų parlamente vykstančias diskusijas ir atsakytų į visuomenės ir žurnalistų pateikiamus klausimus. | - 3. DARBAS SU žINIASKLAIDA IR NAUJOMIS TECHNOLOGIJOMIS Žiniasklaidos priemonės vaidina svarbiausią vaidmenį Europos komunikacijos politikoje. Pastaraisiais metais visos Europos institucijos dėjo dideles pastangas gerindamos bendravimo su žiniasklaida būdus. Briuselyje dirbant daugiau nei tūkstančiui akredituotų žurnalistų, naujos pastangos buvo skirtos siekiant užtikrinti, kad spauda būtų informuojama apie pagrindinius sprendimus realiu laiku. Trijų pagrindinių ES institucijų vardu „Europe by Satellite” teikia video, garsinę ir vaizdinę medžiagą žiniasklaidai. Šiuo metu Europos Parlamentas planuoja pats teikti informaciją visuomenei per internetinę televiziją. „Europa“ yra didžiausia tinklavietė pasaulyje. Nepaisant visų šių pastangų ir Briuselio korespondentų profesinės kompetencijos, žiniasklaidos priemonės gana vangiai ir nereguliariai nušviečia Europos įvykius . Reguliarūs pagrindiniai įvykiai, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos susitikimai, gana plačiai nušviečiami nacionaliniuose laikraščiuose, tačiau apie tarp šių susitikimų vykstančius ES įvykius neinformuojama išsamiai. Regionų ir vietos laikraščiai pasiekia daugiau skaitytojų, tačiau skiria nedaug vietos įvykiams Europoje. Televizijai ir radijui pakeitus savo programavimo metodus, politinei informacijai ir įvykiams Europoje skirtas laikas dar labiau sutrumpėjo, o konkurencija dėl „eterio“ dar paaštrėjo. Informacinė revoliucija iš esmės padidino informacijos prieinamumą ir atvėrė „sąveikiųjų“ žiniasklaidos priemonių pasaulį. Niekada iki šiol tiek daug žmonių negalėjo paprastai bendrauti vienas su kitu ir dalyvauti įvairiuose tinkluose. Tačiau vis dar reikia daug ką nuveikti, norint iki galo išnaudoti informacijos technologijų potencialą informacijos atotrūkiui panaikinti. Veiksmais reikėtų siekti tokių pagrindinių tikslų: - Suteikti Europai žmogišką veidą. Europos Sąjunga dažnai suvokiama kaip neturinti „veido“: ji neturi aiškios viešos tapatybės. Piliečiams reikia padėti susitapatinti su įvykiais Europoje. Politinės informacijos poveikis būtų didesnis pateikiant ją per „žmogiškąją“ prizmę, kuri leistų piliečiams įsisąmoninti jos svarbą jiems asmeniškai. ES institucijos ir visi valdžios lygmenys galėtų labiau pasistengti suteikti savo teikiamai informacijai „žmogišką veidą“. - Šalies, regionų ir vietos lygmuo. Norint, kad Europos piliečiai įžvelgtų europinės svarbos aspektus bendro pobūdžio informacijoje, būtina sudaryti galimybę nuolat su ja susipažinti. Būtent šioje srityje visą Europą aprėpiančioms žiniasklaidos priemonėms ir specializuotai spaudai tenka ypatingas vaidmuo. Europos įvykius taip pat reikia aptarti šalies ir vietos kontekste. Kartais šie tikslai galėtų būti pasiekti didesniu šalies ir vietos politikų bei institucijų įsipareigojimu, tačiau taip pat būtinas aktyvus ES institucijų dalyvavimas, ypač tam, kad Europos politika taptų suprantamesnė vietos kontekste. - Panaudoti naujųjų technologijų potencialą. Skaitmeninės technologijos, pavyzdžiui, internetas, gali pasiūlyti naujų informavimo Europos klausimais kanalų, naujus forumus pilietinėms diskusijoms ir naujas priemones tarpvalstybinei demokratijai. Tačiau, kad Europa galėtų visapusiškai išnaudoti interneto potencialą ir užtikrinti, kad jis nesuskaidytų visuomenės, būtinas stiprus politinis vadovavimas. i2010 iniciatyva jau dabar siekiama panaikinti informacinės visuomenės atotrūkį tarp „privilegijuotųjų ir atsidūrusių nuošalyje“, mėginant spręsti tokias problemas, kaip lygios galimybės, IRT įgūdžiai ir skirtingų Europos regionų skirtingumas, matuojamas pagal interneto prieigą. *** Kaip veiksmingiau įtraukti žiniasklaidą į informacijos apie Europą sklaidą? Europos komunikacijos politika turėtų skatinti viešąsias įstaigas Europos, šalies ir regionų mastu: teikti žiniasklaidai aukštos kokybės naujienas ir medžiagą apie naujausius įvykius; glaudžiau bendradarbiauti su transliuotojais ir žiniasklaida; sukurti naujas sąsajas su regionų ir vietos komunikacinėmis sistemomis; aktyviai naudoti naujas technologijas. ES institucijos turėtų būti aprūpintos komunikacijos priemonėmis ir pajėgumais. Siekiant šio tikslo būtų galima vadovautis dviejomis idėjomis: modernizuoti „Europe by Satellite”, orientuojantis į aukštos kokybės garso ir vaizdo turinio kūrimą žiniasklaidai patogia ir piliečiams tinkama forma, ištirti, ar būtų pageidautina turėti kelioms institucijoms bendrą tarnybą, dirbančią vadovaujantis profesiniais standartais. Europos viešosios komunikacijos mokymo programa, pagal kurią Europos ir nacionalinių institucijų pareigūnai būtų mokomi komunikacijos ir žiniasklaidos technologijų. ES institucijos drauge su įvairių žiniasklaidos priemonių atstovais turėtų išstudijuoti geriausius būdus, kaip pateikti (visos Europos, šalies ar vietos mastu) žiniasklaidai ją dominančią informacinę medžiagą, pritaikant ją skirtingų šalių ir gyventojų grupių poreikiams. Be jau įgyvendinamų iniciatyvų skaitmeninei atskirčiai panaikinti, būtų galima paprašyti „D plane“ pasiūlyto Europos apskritojo stalo demokratijai skatinti parengti informacijos technologijų ir demokratijos Europoje ataskaitą. | - 4. EUROPOS VIEšOSIOS NUOMONėS ANALIZė Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje politikos formuotojai skiria daug dėmesio viešosios nuomonės analizei, pasitelkdami viešosios nuomonės ir žiniasklaidos stebėsenos priemones. Šių priemonių naudojimo svarba išaugo lygiagrečiai mažėjant piliečių domėjimuisi tradicine politika (stojimu į partijas, dalyvavimu rinkimuose ir pan.). Europos viešoji nuomonė yra sudėtinga ir įvairialypė, atspindinti skirtingas nacionalines perspektyvas. Norint ją išanalizuoti, reikia dėti ypatingų pastangų. Europos viešajai nuomonei analizuoti Europos Komisija viena pirmųjų kuria šiuolaikines priemones, tokias kaip Eurobarometro apžvalgos: - Eurobarometras virto didele Europos duomenų baze, reguliariai stebinčia viešąją nuomonę visose ES valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse, kurios kiekvienoje apklausoje dalyvauja tūkstančiai žmonių. Visus tyrimus peržiūri nepriklausomi ekspertai, o jų duomenys skelbiami plačiajai visuomenei bei mokslo darbuotojams. - ES mokslinių tyrimų fondų remiami nepriklausomi socialiniai tyrimai Europos klausimais klesti: nuo 1994 m. iš viso buvo įgyvendinta virš 350 tarptautinių projektų. Remdamiesi nepriklausomomis analizės priemonėmis, šie tyrimai padėjo atskleisti Europos politikos formuotojų ir piliečių tarpusavio sąveikos teigiamas puses ir trūkumus. - Nuolat dedamos pastangos Eurobarometro veiklos kokybei ir svarbai gerinti. Šiuo metu yra iš naujo vertinama metodika, siekiant atsižvelgti į augantį poreikį plėsti ir gilinti Europos viešosios nuomonės pokyčių analizę. Kaip dar galima vertinti Europos nuomonę? ES institucijos galėtų glaudžiau bendradarbiauti kurdamos ir planuodamos Eurobarometro tyrimus ir skleisdamos jų rezultatus. Viešai vykstančios ES institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų tarpusavio diskusijos galėtų būti rengiamos kiekvieno naujo Eurobarometro tyrimo proga. Pirmojo etapo metu 2006 m. pavasarį būtų galima surengti keletą specialiųjų Eurobarometro apklausų ir kokybinių tyrimų, skirtų ES komunikacijos politikai. Siekiant geriau pasirengti ir suvokti viešosios nuomonės tendencijas Europos ateičiai svarbiausiais klausimais, būtų galima išnagrinėti naujus Europos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimo būdus. Būtų galima apsvarstyti tokias dvi idėjas: naujas viešosios nuomonės tyrimų nacionalinių ekspertų tinklas, padedantis keistis geriausia praktika ir siekti teigiamos mokslo darbuotojų sąveikos visuose lygmenyse. ES institucijos ir valstybės narės galėtų suburti turimus išteklius tam, kad sukurtų nepriklausomą Europos viešosios nuomonės stebėjimo tarnybą, kuri nustatytų ir nuodugniai analizuotų viešosios nuomonės tendencijas. | 5. DARBAS DRAUGE | - Funkcionali Europos „viešoji sfera“ negali būti formuojama Briuselyje. Ji galės susikurti tik tada, kai ja visais lygmenimis rems visos pagrindinės suinteresuotosios šalys. Šalies lygmuo išlieka pagrindiniu bet kokios politinės diskusijos atskaitos tašku, o valstybių narių vyriausybės ir kiti šalies visuomeniniai veikėjai atsakingi už nacionalinių kanalų panaudojimą tokiu būdu, kuris užtikrintų gyvą diskusiją Europos klausimais. Partnerystė turėtų apimti visas pagrindines suinteresuotąsias šalis: - Valstybės narės yra įsipareigojusios nuolat bendradarbiauti su Europos institucijomis dėl žmonių informavimo Europos klausimais ir nacionalinių sąsajų su Briuseliu kūrimo. Kai kurios valstybės narės aktyviai skatino viešąją diskusiją, pavyzdžiui, dėl pasiūlytos Konstitucijos Europai, tačiau buvo galima padaryti daug daugiau[7]. - Reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ES institucijos lygiagrečiai stengtųsi pagerinti komunikacijos veiklą. ES institucijos ir įstaigos, dalyvaujančios institucijų informacijos grupės veikloje, turėtų padėti decentralizuoti ES informacijos sklaidą vietos lygmeniu ir skatinti valstybes nares aktyviau informuoti piliečius apie įvykius ES. - Daugelis Europos politikos krypčių ir programų yra įgyvendinamos regionuose ir vietoje . Tokiu būdu vietos ir regionų savivaldos institucijos turi puikias sąlygas įsitraukti į diskusiją su piliečiais ir skatinti aktyvų vietos bendruomenių dalyvavimą svarstant ES klausimus. Jau yra keletas teigiamų veiksmingai veikiančios partnerystės pavyzdžių. Pavyzdžiui, dvipuses piliečių ir institucijų iniciatyvas įgyvendinanti Komisija ir Škotijos vykdomosios valdžios institucijos dirba ties konkrečius projektu, skirtu „priimti žmonėms suprantamesnius sprendimus“. - Svarbus politinėms partijoms tenkantis vaidmuo formuojant viešąją nuomonę ES klausimais. Joms taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant viešąją diskusiją ir prisidedant prie Europos viešosios sferos plėtojimo. - Pilietinės visuomenės organizacijoms , taip pat profesinėms ir sektorinėms organizacijoms, irgi tenka svarbus vaidmuo gerinant visuomenės informuotumą Europos klausimais ir susipažinimą su vykstančiomis politinėmis diskusijomis, taip pat skatinant žmones aktyviai dalyvauti šiose diskusijose. Kaip veiks partnerystė? bendradarbiavimą šalies ir Europos lygmeniu galėtų sudaryti naujos iniciatyvos, įgyvendinamos šalies mastu: viešos ir parlamentinės diskusijos, skirtos Komisijos metiniams strateginiams prioritetams aptarti: betarpiškos šalių ministrų ir Europos Komisijos narių diskusijos, transliuojamos per nacionalines žiniasklaidos priemones ir pan. Galėtų būti ypatingai akcentuojamos sritys, kuriose ES ir valstybės narės jau dabar lygiagrečiai veikia. Bendradarbiavimo priemonės galėtų būti finansinės, panašios į, pavyzdžiui, Komisijos ir Vokietijos institucijų pasirašytą valdymo partnerystę, arba galėtų būti veiklos pobūdžio, įtraukdamos bendradarbiavimą su Europos tinklais ir informacijos centrais, pavyzdžiui, su naujuoju Europe Direct tinklu. Siekiant pasidalinti patirtimi skleidžiant informaciją Europos klausimais ir parengti bendras iniciatyvas, reikėtų inicijuoti naujas, struktūrines nacionalinių valdžios institucijų, vykdančių viešosios komunikacijos veiklą, bendradarbiavimo formas. Rastos naujos glaudesnio bendradarbiavimo formos ypač svarbios išorės santykių srityje. Informacijos apie ES vaidmenį pasaulyje skleidimas yra veiksmingas būdas įtraukti pačios Europos piliečius bei sustiprinti paramą ES ir jos suvokimą kitose pasaulio dalyse. Būtų galima išnagrinėti kelis tolesnio bendradarbiavimo metodus, įskaitant pastangas stiprinti viešosios diplomatijos gebėjimus. ES institucijos turėtų laikytis labiau koordinuoto ir į piliečius orientuoto požiūrio. Visų pirma, būtų galima išplėsti Komisijos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo mastą bei peržiūrėti šiuo metu galiojančius šių institucijų informacijos grupės darbinius susitarimus. Tam reikėtų peržiūrėti galiojančias iniciatyvas PRINCE biudžeto eilutėse[8]. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas jau dabar skatina diskusiją Europos klausimais regionų ir vietos mastu, kurioje dalyvauja pilietinė visuomenė. Neseniai priimti Komisijos ir šių komitetų bendradarbiavimo protokolai sudaro pagrindą imtis didesnio masto bendrų pastangų šioje srityje. Politinės partijos galėtų labiau įtraukti savo narius į Europos politinius klausimus ir prisidėti prie tarptautinėse Europos viešosios nuomonės tyrimų grupėse vykstančios diskusijos. Jas būtų galima skatinti savo programose išplėtoti europinės svarbos elementus. Pilietinės visuomenės organizacijoms tenka svarbus vaidmuo diskusijoje Europos klausimais. Jų vaidmenį būtų galima dar labiau sustiprinti vykdant tikslinius bendradarbiavimo projektus viešosios komunikacijos srityje. | - 6. IšVADA Europos Sąjunga yra bendras visų valdžios lygmenų, visų rūšių organizacijų ir įvairių profesijų žmonių projektas. Piliečiai turi teisę gauti informaciją Europos klausimais ir apie konkrečius ES projektus, taip pat turėti teisę pareikšti nuomonę ir būti išklausyti. Komunikacijos politikai tenka šis svarbus uždavinys – palengvinti keitimąsi nuomonėmis, mokymosi procesą ir dialogą. Kad Europa sugebėtų sėkmingai įgyvendinti šį uždavinį, visos suinteresuotosios šalys turi sutarti dėl bendrų tikslų ir parengti bendrą priemonių rinkinį šiems tikslams pasiekti. To siekiant būtina dirbti drauge pasitelkiant naujoviškus metodus. Šioje baltojoje knygoje bendrais bruožais aprašomas šis uždavinys ir nurodomi keliai, kaip būtų galima jo siekti. Norėtume sužinoti Europos institucijų, valstybių narių, vietos ir regionų savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų, suinteresuotųjų šalių ir Europos piliečių nuomonę, koks būtų geriausias būdas rasti sąlyčio taškus ir tarpusavyje bendrauti. FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS: BALTOJI KNYGA DĖL EUROPOS KOMUNIKACIJOS POLITIKOS 2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA Politikos sritis: 16 SPAUDA IR KOMUNIKACIJA Susijusios veiklos rūšys: 16.03 – Viešosios nuomonės tendencijų analizė ir bendro pobūdžio informacijos piliečiams rengimas 16.04 – Integruotas komunikacijos priemonių valdymas 3. BIUDŽETO EILUTĖS 3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais: 16 03 01 – Viešosios nuomonės analizė ir tiesioginiai informavimo veiksmai 16 03 02 – Komunikacijos srities veikla 16 04 03 – Komunikacijos priemonės 3.2. Veiklos ir jos finansinio poveikio trukmė: Išleidus Baltąją knygą dėl Europos komunikacijos politikos, bus pradėtas konsultacijų procesas, kuris turėtų tęstis šešis mėnesius nuo 2006 m. vasario mėn. iki birželio–liepos mėn. Todėl Baltosios knygos finansinis poveikis susijęs tik su priemonėmis, kurių reikia, kad būtų galima užtikrinti tinkamą šios konsultacijos eigą. 3.3. Biudžeto ypatybės: Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija | 16 03 01 | NPI | DIF | NE | NE | NE | 3 | 16 03 02 | NPI | DIF | NE | NE | NE | 3 | 16 04 03 | NPI | DIF | NE | NE | NE | 3 | 4. IŠTEKLIŲ SUVESTINĖ 4.1. Finansiniai ištekliai 4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Išlaidų rūšis | Skirsnio nr. | 2006 | Vėlesni metai | Iš viso | Veiklos išlaidos | Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a | 0.875 | --- | 0.875 | Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0.875 | --- | 0.875 | ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO | Įsipareigojimų asignavimai | a | 0.875 | --- | 0.875 | Mokėjimų asignavimai | b | 0.875 | --- | 0.875 | Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos | Personalo ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 0.405 | --- | 0.405 | Iš viso orientacinių veiklos finansinių išlaidų IŠ VISO ĮA, įskaitant personalo išlaidas | a+d | 1.280 | --- | 1.280 | IŠ VISO MA, įskaitant personalo išlaidas | b+d | 1.280 | --- | 1.280 | 4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu Finansinis šio pasiūlymo poveikis susijęs tik su 2006 m. Pasiūlymas dėl šio biudžeto atitinka esamą finansinį programavimą. Suplanuota veikla bus įgyvendinama perskirstant esamus asignavimus 16-toje biudžeto išlaidų kategorijoje. 4.2. Personalo visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinus ir išorės darbuotojus) – išsami informacija pateikta 8.2.1 punkte. Metų poreikiai | 2006 | Iš viso | 5 | 5. POBŪDIS IR TIKSLAI Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos tikslas – pradėti plačios apimties konsultacijas dėl Europos komunikacijos politikos apskritai ir dėl Baltojoje knygoje pateiktų pasiūlymų. Šiuo metu šie pasiūlymai iš esmės nėra darbiniai pasiūlymai ir todėl jie neįtraukti į šią finansinę pažymą. Konsultacijos truks šešis mėnesius nuo 2006 m. vasario mėn. iki birželio–liepos mėn. Tik pasibaigus konsultacijoms šie pasiūlymai gali tapti oficialių Komisijos pasiūlymų pagrindu su atitinkamomis finansinėmis pažymomis. 5.1. Reikiami veiksmai Šioms konsultacijoms įgyvendinti reikės dviejų tinklaviečių: vienos – konsultacijoms dėl Europos informacijos ir komunikacijos chartijos, o antros – konsultacijoms dėl Baltosios knygos turinio. Reikės įkurti darbo grupę perskirstant Komisijos išteklius, kuri kontroliuotų konsultacijų procesą ir panaudotų rezultatus. Briuselyje taip pat bus surengtos penkios specialios konferencijos su atitinkamais partneriais per laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėn. iki birželio–liepos mėn. (jei įmanoma, kartu su kitomis institucijomis). 2006 m. pavasarį bus pradėta leisti speciali Eurabarometro nuomonių apžvalgų serija, siekiant pateikti kuo geriausius analizės duomenis. 5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis bei galima sinergija Pagal Komisijos institucines prerogatyvas Baltosios knygos tikslas – padidinti Bendrijos įnašo, informuojant visuomenę apie Europą, teikiamą papildomą naudą. Kaip dar kartą pabrėžė Europos Vadovų Taryba 2005 m. birželio mėn. išvadose, Bendrijos institucijos, ypač Komisija, ir valstybių narių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos yra bendrai atsakingos už visuomenės informavimą apie Europą. Kaip pabrėžia Europos Vadovų Taryba, Komisija atlieka ypatingą funkciją – kuria išsamią veiksmų sistemą ir koordinuoja visų partnerių prisiimtą veiklą. 5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą Pagrindinis Baltosios knygos tikslas – įgyvendinti konkrečius pasiūlymus, susijusius su penkiomis nurodytos veiklos sritimis. Norint įvykdyti šį tikslą, bus ne tik sukurtos dvi konsultacijų tinklavietės, naudojamos Eurobarometro apžvalgos, šį procesą taip pat papildys penkios konferencijos komunikacijos tema, kurios bus surengtos Briuselyje su visais Komisijos instituciniais ir neinstituciniais partneriais (pilietinės visuomenės organizacijomis). Galimi sėkmingo konsultacijų proceso rodikliai galėtų būti šiose konferencijose dalyvaujančių partnerių skaičius ir į dvi tinklavietes nusiųstų straipsnių skaičius. Šio konsultacijų proceso pabaigoje (2006 m. liepos mėn.) bus sudarytos visų nurodytos veiklos sričių mišrios darbo grupės (Komisija ir partneriai), siekiant pasirengti konkrečių darbinių pasiūlymų įgyvendinimui. 5.4. Įgyvendinimo metodas Komisijos tiesiogiai vykdomas centralizuotas valdymas. 6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS 6.1. Stebėsenos sistema Pasibaigus konsultacijų procesui, bus sudaryta stebėsenos sistema, siekiant nustatyti, kiek konsultacijų rezultatai padėjo susitarti, kad būtų įgyvendinti visi Baltosios knygos pasiūlymai. 6.2. Vertinimas 6.2.1. Ex-ante vertinimas Reikėtų pažymėti, kad, atsižvelgiant į pasiūlymo pobūdį, buvo parengtas poveikio vertinimas. Konsultacijų sistemoje numatytus veiksmus paprastai koordinuoja Komunikacija GD. 6.2.2. Priemonės, kurių imtasi po tarpinio arba ex-post vertinimo Bus parengta konsultacijų rezultatų ataskaita. 6.2.3. Būsimo vertinimo sąlygos ir dažnumas Bus vertinami konsultacijų metu pateikti darbiniai pasiūlymai, o vertinimo dažnumas priklausys nuo pastarųjų skaičiaus ir pobūdžio. 7. KOVOS SU SUKčIAVIMU PRIEMONėS Atsižvelgiant į planuojamus veiksmus, kurie yra konsultacijų proceso dalis, bus taikomos biudžeto vykdymo ir ypač kontrolės priemonių finansinės taisyklės. 8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS 8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos sumos, kurių reikia 5.1 punkte apibūdintoms priemonėms įgyvendinti. Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Rezultato rūšis | Vidut. išlaid. | 2006 | IŠ VISO | Kiekis | Iš viso išlaidų | Kiekis | Iš viso išlaidų | - Konferencijos (16 03 02) | Konferencijų organizavimas | 0.025 | 5 | 0.125 | 5 | 0.125 | - Tinklavietės (16 04 03) | Tinklaviečių kūrimas ir administravimas | 0.075 | 2 | 0.150 | 2 | 0.150 | IŠ VISO IŠLAIDŲ | 0.875 | 8.2. Administracinės išlaidos 8.2.1. Pareigybių skaičius ir rūšys Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta, kiek reikia pareigybių, norint suburti laikiną darbo grupę, kuri kontroliuotų konsultacijų procesą ir analizuotų medžiagą, pateiktą siekiant parengti nustatytos veiklos penkių sričių konkrečius darbinius pasiūlymus. Darbo grupę sudarys Komunikacija GD pareigūnai. Dvi iš šių pareigybių bus užimtos po Komunikacija GD pareigybių perskirstymo (išskyrus tas pareigybes, kurios jau buvo perskirstytos dėl vidaus pertvarkymo ir buvo įtrauktos į naują organizacinę struktūrą). Kitos trys pareigybės bus gautos, pagal Baltosios knygos priemones perskirsčius pareigybes, kurios buvo skirtos Komunikacija GD 2006 m., kai buvo skirstomi ištekliai atstovybėms stiprinti. Pareigybių rūšys | Darbuotojai, kurie bus paskirti atsakingais už veiklos valdymą, naudojant esamus išteklius (pareigybių skaičius/visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) | 2006 | Pareigūnai arba laikini pareigūnai (16 01 01) | A*/AD | 5 | IŠ VISO | 5 | 8.2.2. Veiklos užduočių aprašymas A kategorijos pareigūnai, perskirstomi Komunikacija GD, bus suburti į darbo grupę, kurios uždavinys – valdyti konsultacijų procesą ir konkrečių pasiūlymų, kurie atsirado iš Baltosios knygos sistemos pasiūlymų, įgyvendinimą. 8.2.3. Personalo (numatyto teisės aktais) šaltiniai ( Šiuo metu programos valdymui skirtos pareigybės, kurios bus pakeistos arba bus pratęstas joms skirtas laikas ( Pareigybės, pagal MPS/PBP iš anksto skirtos n-tiesiems metams ( Pareigybės, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu. X Pareigybės, kurios bus perskirstytos, naudojant turimus Komisijos išteklius – Komunikacija GD (2 pareigybės) + 3 pareigybės iš 2006 m. išteklių perskirstymo ( Pareigybės, reikalingos n-tiesiems metams, tačiau nenumatytos tų metų MPS/PBP. 8.2.4. Kitos į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos (XX 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos) Nėra 8.2.5. Finansinės personalo ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Personalo rūšis | 2006 | Pareigūnai ir laikini darbuotojai (16 01 01) | 0,405 | Iš viso personalo ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,405 | Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai Atsižvelgiant į atrankos laikotarpį, 5 pareigūnai nuo 2006 m. balandžio iki gruodžio mėn.: 5 pareigūnai x 108 000 EUR per metus, 9 mėnesiams = 405 000 EUR | 8.2.6. Kitos į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) 2006 | IŠ VISO | 16 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | p. m. | p. m. | 2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (16 01 02 11) | p. m. | p. m. | 3. Kitos administracinės išlaidos | Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų personalo ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | p. m. | p. m. | [1] Veiksmų planas: SEK (2005) 985, 2005 m. liepos 20 d. [2] D planas: KOM(2005) 494, 2005 m. spalio 13 d. [3] Rengdama šią baltąją knygą, siekdama aptarti ir apibrėžti bendrą požiūrį, Komisija konsultavosi su daugeliu ekspertų ir suinteresuotųjų šalių. 2005 m. lapkričio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas surengė suinteresuotųjų šalių atotrūkio mažinimo forumą“ ( http://www.esc.eu.int/stakeholders_forum/index_en.asp ]. Lapkričio 25 d. Regionų komitetas surengė plenarinę diskusiją, skirtą pagrindinėms Komisijos baltosios knygos mintims aptarti. Į šio parengiamojo etapo metu gautus išsamius siūlymus bus atsižvelgta tolesniame konsultavimosi dėl šios baltosios knygos etape. [4] Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje teigiama: (1) Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų. (2) Turi būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. [5] Veiksmų planas: SEK(2005) 985, 2005 m. liepos 20 d. [6] Europos skaidrumo iniciatyva, SEK(2005) 1300/6, 2005 m. lapkričio 9 d. [7] Galbūt sukuriant kažko panašaus į Airijos nacionalinį forumą ES klausimais. [8] PRINCE buvo sukurta 1995 m. siekiant pergrupuoti prioritetines informacijos sritis, finansuojamas iš ES biudžeto. 2006 m. bus finansuojamos penkios temos („Ekonominė ir pinigų sąjungą“, „ES ateitis“, „Teisingumas, laisvė ir saugumas“, „ES vaidmuo pasaulyje“ ir „Plėtra“).