[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 25.1.2006

KOM(2006) 25 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis teminė programa pagal būsimą 2007–2013 m. finansinę perspektyvą

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Kontekstas 3

2.1. Taikymo sritis 3

2.2. Teminės programos pagrindimas 4

2.3. Dabartinis politikos ir bendradarbiavimo pagrindas bei ankstesnė patirtis 5

2.3.1. EBPO šalys, kurios nėra ES narės 5

2.3.2. Naujos pramoninės Azijos šalys ir teritorijos 7

2.3.3. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys 7

3. Pagrindinės TPIC savybės 8

3.1. Bendrasis tikslas 8

3.2. Konkretūs tikslai 8

3.3. Svarbiausi prioritetai 9

3.4. Programavimo principai 11

PRIEDAI 12

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis teminė programa pagal būsimą 2007–2013 m. finansinę perspektyvą

1. ĮVADAS

Siekdama racionalizuoti ir supaprastinti dabartinį Bendrijos išorės veiksmus reglamentuojantį teisinį pagrindą, Europos Komisija pasiūlė naują šešių priemonių sistemą pagal 2007–2013 metų finansinę perspektyvą. Trys iš šių priemonių (humanitarinės pagalbos, stabilumo ir makrofinansinės paramos) yra horizontalaus pobūdžio, derinamos prie konkrečių poreikių ir aplinkybių. Likusios trys priemonės (pasirengimo narystei pagalbos, paramos Europos kaimynystės ir partnerystės politikai, taip pat vystymąsi remiančio bendradarbiavimo ir ekonominio bendradarbiavimo) yra skirtos konkrečioms politikos kryptims įgyvendinti ir turi nustatytas geografines taikymo sritis. Ateityje šios priemonės taps pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais išorės bendradarbiavimo programoms, įskaitant atitinkamas temines programas, skirtas Bendrijos išlaidas, ir pakeis, inter alia , šiuo metu galiojančius teminius reglamentus.

Teminės programos, pagal kurias įgyvendinami veiksmai papildo geografines programas (šios tebėra Bendrijos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagrindas), teikia didelės pridėtinės vertės.

Komisija įsipareigojo su Europos Parlamentu ir Taryba aptarti kiekvienos teminės programos taikymo sritį, tikslus ir prioritetus, remdamasi abiem institucijoms teikiamais oficialiais komunikatais[1]. Remiantis šio proceso rezultatais, bus nustatytos politikos kryptys vėlesniais programavimo etapais, ypač rengiant teminius strateginius dokumentus pagal pirmiau minėtų priemonių nuostatas.

2. KONTEKSTAS

2.1. Taikymo sritis

Visą praėjusį dešimtmetį ES stiprino dvišalius santykius su daugeliu išsivysčiusių šalių ir naujomis pramoninėmis šalimis bei teritorijomis įvairiuose pasaulio regionuose – daugiausia Šiaurės Amerikoje, Rytų Azijoje ir Australazijoje, tačiau taip pat Pietryčių Azijoje ir Persijos įlankos regione. Būsimojoje bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis teminėje programoje (TPIC) įtvirtinamos bendrosios nuostatos plėsti bei stiprinti bendradarbiavimą su minėtomis pramoninėmis šalimis ir teritorijomis, kurios, nepaisant jų geografinės padėties, struktūrinių skirtumų ir skirtingo dydžio, siekia plėtoti dvišalius santykius su ES. Europos Sąjungos bendradarbiavimą su šiomis šalimis daugiausia lemia pačios ES politikos tikslai, nors šių tikslų siekimas bus naudingas visoms suinteresuotosioms šalims.

TPIC, įgyvendinamoje pagal numatomą vystomojo bendradarbiavimo ir ekonominio bendradarbiavimo finansavimo priemonę (DCECI)[2], daugiausia dėmesio bus skiriama toms šalims partnerėms, kurių politinės, ekonominės bei institucinės struktūros ir vertybės yra artimos ES ir kurios yra svarbios dvišalės ES politikos bei prekybos partnerės, be to, įtakingos daugiašalių forumų ir pasaulinio valdymo dalyvės. Tačiau ši programa bus skirta ir kitoms naujoms pramoninėms valstybėms bei teritorijoms, kurių atžvilgiu Europos Sąjungos strateginis tikslas yra plėsti savo politinius bei ekonominius ryšius ir įtaką.

Todėl geografinės sritys, kurioms skiriama TPIC, yra šios:

1. pagrindinės EBPO šalys, kurios nėra ES narės[3]: Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Kanada, Korėjos Respublika, Australija ir Naujoji Zelandija;

2. kai kurios pramoninės Azijos šalys ir teritorijos, neįtrauktos į Vystymosi paramos komiteto (DAC)[4] oficialios vystymosi pagalbos (ODA) gavėjų sąrašą: Singapūras, Honkongas, Makao, Brunėjus ir Kinijos Taipėjus;

3. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys, neįtrauktos į DAC oficialios vystymosi pagalbos gavėjų sąrašą: Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Saudo Arabija[5].

Ateityje būtų galima apsvarstyti galimybę išplėsti geografines sritis, kurioms skiriama TPIC, jeigu šalys arba teritorijos, kurioms taikoma DCECI, būtų išbrauktos iš DAC oficialios vystymosi pagalbos gavėjų sąrašo. Tuomet atitinkamai būtų patikslinti šiai programai skiriami ištekliai.

2.2. Teminės programos pagrindimas

Santykiai su TPIC šalimis bei teritorijomis ir atitinkamos bendradarbiavimo programos plėtojosi skirtingu greičiu, remiantis skirtingais teisiniais pagrindais ir skirtingose politinėse sistemose[6], atspindėdami, inter alia , skirtingą šių šalių dydį, jų kultūrų, gyventojų, dvišalių ekonominių santykių ir prekybos su ES srautų įvairovę.

Bendradarbiavimui su pramoninėmis šalimis ES nėra parengusi dvišalių strategijų ar orientacinių programų. Bendradarbiavimo iniciatyvos pagal TPIC bus nustatomos atsižvelgiant į bendrus politikos ir bendradarbiavimo tikslus, numatytus pagal įvairias ES santykius su šalimis partnerėmis reglamentuojančias dvišales priemones (tokias kaip pagrindų susitarimai, bendradarbiavimo susitarimai, politinės deklaracijos, bendradarbiavimo darbotvarkės ir veiksmų planai[7]). Tačiau tokios iniciatyvos turi išplėsti bei sustiprinti tarpvyriausybinį ES ir minėtųjų šalių dialogą nepriklausomu įvairių dalyvių bendradarbiavimu įvairiose politikos srityse. Finansinė parama bendradarbiavimui su pramoninėmis šalimis iš esmės bus skiriama ekonominių bei socialinių dalyvių ES ir šalyse partnerėse ir kitų privatinės bei viešosios teisės institucijų kuriamoms iniciatyvoms ir bendravimui skatinti, šitaip stiprinant dvišalius santykius.

Tokio pobūdžio ES bendradarbiavimas su TPIC šalimis partnerėmis DCECI numatyta reikšme negalėjo būti tinkamai įgyvendintas remiantis geografinėmis programomis[8]. Tam skiriama teminė programa, pagal kurią bus rengiamos bendradarbiavimo iniciatyvos laikantis ES strateginių tikslų nulemtos darbotvarkės. Masto ekonomija, sinergija, didesnis veiksmingumas ir matomumas bus pasiekti kuriant įvairias dvišalio bendradarbiavimo iniciatyvas remiantis bendru pagrindu. Tokie rezultatai yra ypač tikėtini dėl to, kad kai kurios iniciatyvos gali būti taikomos regioniniu lygmeniu.

2.3. Dabartinis politikos ir bendradarbiavimo pagrindas bei ankstesnė patirtis

Dvišalį bendradarbiavimą su šalimis ir teritorijomis, kurioms skiriama TPIC programa, anksčiau reguliavo didelis teisiškai privalomų arba neprivalomų priemonių rinkinys, aprašytas 1 priede. Toliau pateikiami svarbiausi pasiekimai ir veiksmų kryptys pagal šį teisinį pagrindą.

2.3.1. EBPO šalys, kurios nėra ES narės

Buvusio ir būsimo bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Japonija, Korėjos Respublika, Australija ir Naująja Zelandija kertinis akmuo – 2001–2006 m. laikotarpiu pagal Tarybos reglamentą Nr. 382/2001 vykdomų iniciatyvų visuma. Iniciatyvos atspindi pagal įvairius dvišalius susitarimus parengtas bendradarbiavimo darbotvarkes. Ši institucinė struktūra tapo pagrindu, pagal kurį rengiami politinių ir ekonominių ES santykių su minėtomis šalimis skatinimo projektai. Ji taip pat sėkmingai papildė konkrečius Bendrijos ir kai kurių šalių dvišalius susitarimus, pavyzdžiui, švietimo, mokslo ir technologijų srityse.

Tarybos reglamente Nr. 382/2001 aptariamos dvi pagrindinės temos: a) dvišalį bendradarbiavimą įvairiose srityse su visomis šalimis partnerėmis stiprinančių projektų rengimas, ir b) prekybinių santykių skatinimas, išskirtinės reikšmės suteikiant Japonijai ir Korėjai.

Pagrindinės įgyvendintos bendradarbiavimo iniciatyvos yra šios:

- 27 ES centrų[9] šešių šalių partnerių universitetuose įsteigimas ir plėtra. Šiais centrais šalyse partnerėse siekiama gerinti Europos Sąjungos, jos institucijų, istorijos, ekonomikos ir politikos supratimą;

- parama ES ir JAV politiniam dialogui pagal Naująją transatlantinę darbotvarkę, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų bendrai transatlantinės ekonominės integracijos ir augimo skatinimo iniciatyvai, taip pat Prekybos ir investicijų skatinimo susitarimui su Kanada;

- politikos tyrimus ir debatus įvairiuose JAV bei Kanados mokslo centruose ir kitose organizacijose skatinančios veiklos plėtra;

- tautų tarpusavio ryšių stiprinimas per tokias iniciatyvas kaip transatlantiniai pilietinės visuomenės dialogai, ES ir Japonijos tautų tarpusavio mainų metai arba parama bandomiesiems projektams, susijusiems su aukštuoju mokslu Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Taip pat iki šiol buvo sėkmingai bendradarbiaujama su JAV bei Japonija užimtumo ir socialinės politikos srityse, daugiausia dėmesio skiriant demografinėms tendencijoms, neįgalumui, lygioms galimybėms, sveikatos ir saugumo klausimams.

Skatinant prekybinius santykius, ES bendrovėms sudaryti palankesnes sąlygas patekti į Japonijos bei Korėjos rinkas ir įtvirtinti savo verslą šiose šalyse buvo siekiama dviem svarbiausiomis programomis:

- žmogiškųjų išteklių plėtros programa „Vadovų mokymo programa Japonijoje ir Korėjoje“, padedančia ES bendrovėms plėtoti profesinę patirtį Japonijoje arba Korėjoje organizuojant kalbos ir verslo kursus pagrindiniams jų vadovams. Šioje programoje jau dalyvavo beveik 1000 vadovų iš Europos;

- ES kampanija „Vartai į Japoniją“ – prekybą skatinančia programa, kuria siekiama tikslinėmis prekybos misijomis padėti mažosioms ir vidutinėms ES įmonėms plėtoti verslą ir didinti prekybos mastą Japonijos rinkoje. Tikimasi, kad dabartinė kampanija „Vartai į Japoniją“ 2002–2006 m. padės į Japonijos rinką patekti apie 1000 ES mažųjų ir vidutinių ES įmonių.

Abi programos vykdomos ir naujosiose valstybėse narėse.

Bendradarbiavimas ir komercinė veikla tapo 2004 m. atlikto išorės vertinimo[10] objektu; šio vertinimo metu nustatyta, kad pirmiau minėtos iniciatyvos yra aktualios, veiksmingos ir turi teigiamą poveikį, todėl rekomenduojama jas tęsti ir dar labiau sustiprinti.

2.3.2. Naujos pramoninės Azijos šalys ir teritorijos

TPIC taip pat taikoma naujoms pramoninėms Azijos šalims ir teritorijoms, su kuriomis ES yra užmezgusi ilgalaikius santykius: Brunėjui, Honkongui, Makao, Singapūrui ir Kinijos Taipėjui. TPIC suteiks galimybę bendradarbiauti su šiomis šalimis, kurios anksčiau negalėjo būti įtrauktos į Azijos ir Lotynų Amerikos šalių („ALA“) reglamentą[11] dėl to, kad ši priemonė yra skirta besivystančioms šalims.

Iki šiol nėra pasirašyta jokio konkretaus dvišalio susitarimo su Honkongu. Tačiau 1997 m. komunikate „ES ir Honkongas: po 1997 m.“, dar prieš Honkongui tampant Kinijos dalimi – „specialiuoju administraciniu regionu“ – valdomu pagal principą „viena valstybė, dvi sistemos“, ES išreiškė savo ketinimą skatinti santykius su šia teritorija. Nuo tada Komisija užsibrėžė tikslą imtis aktyvios bei veiksmingos veiklos Kinijos Liaudies Respublikos Honkongo specialiajame administraciniame regione ir ieškoti būdų suteikti tvirtesnį pagrindą prekybos investicijoms bei bendradarbiavimo santykiams.

ES įsipareigojo gerinti dvišalius prekybinius bei ekonominius santykius ir padėti remti Makao kaip mokymo ir kultūrinių mainų centrą.

Santykiai su Kinijos Taipėjumi yra grindžiami pagarba „vieningos Kinijos“ politikai. Jokių diplomatinių ar politinių santykių nėra užmegzta, tačiau palaikomi intensyvūs ryšiai ekonomikos, prekybos, mokslo bei technologijų, standartų bei normų ir kitose srityse.

Europos bendrijos ir ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių asociacijos) susitarimas yra pagrindas, kuriuo remiantis gali vykti institucijų dialogas su Brunėjumi ir Singapūru, daugiausia dėmesio skiriant prekybai, ekonominiam bendradarbiavimui ir vystymuisi. ES siekia užmegzti santykius su Singapūru pagal atnaujintą politikos darbotvarkę, kuri apimtų įvairias sritis. Šito siekiama, inter alia , ir nauju dvišaliu bendradarbiavimo ir partnerystės susitarimu, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos. Šis susitarimas atskleidžia svarbų Singapūro vaidmenį Europos Sąjungos ir Pietryčių Azijos šalių tarpusavio santykiuose prekybos, verslo, švietimo bei mokslinių tyrimų srityse.

2.3.3. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys

TPIC taip pat skiriama Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalims, kurios anksčiau buvo įtrauktos į minėtąjį „ALA reglamentą“, taigi Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Saudo Arabija taip pat patenka į TPIC taikymo sritį[12].

ES santykius su Saudo Arabija, Bahreinu, Kuveitu, Omanu, Kataru ir Jungtiniais Arabų Emyratais reglamentuoja 1989 m. Europos bendrijos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) bendradarbiavimo susitarimas.

Europos Sąjunga siekia stiprinti bendradarbiavimą tarp ES narių bei GCC šalių ekonominės, socialinės ir pilietinės visuomenės dalyvių, remdamasi Strategine partneryste su Viduržemio jūros regionu ir Viduriniaisiais Rytais, kurią Europos Taryba patvirtino 2004 m. birželio mėn. Todėl ES tikisi paskatinti bendradarbiavimą keliose svarbiausiose srityse, siekdama geriau išreikšti strateginį šių santykių pobūdį ir padidinti ES dalyvavimą šiame regione.

Šiuo metu GCC šalys yra penkta didžiausia Europos Sąjungos eksporto rinka. Dėl didelio iš Persijos įlankos gabenamo kuro kiekio (jis sudaro 69 % visų ES iš GCC šalių importuojamų prekių) Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys yra keturioliktas svarbiausias ES importo šaltinis.

Svarbiausios Komisijos bendradarbiavimo su GCC šalimis sritys yra energetika ir ekonomika. Tarp energetikos srities specialistų nuolat vyksta dialogas – rengiami seminarai, praktiniai užsiėmimai ir tarptautinės konferencijos. Be to, siekiant palengvinti dialogą ir geriau suprasti bendrų interesų sritis, 2003 m. buvo surengtas susitikimas pagal Ekonominį dialogą. Šis dialogas turėtų suteikti galimybę dalytis patirtimi ir geriausia praktika regionų integracijos klausimais (pavyzdžiui, dėl muitų sąjungos, ekonominės ir pinigų sąjungos, konkurencijos teisės) bei kitose abiejų šalių bendrų interesų srityse (pavyzdžiui, sprendžiant Irako klausimą).

3. PAGRINDINėS TPIC SAVYBėS

3.1. Bendrasis tikslas

Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis teminės programos (TPIC) bendrasis tikslas – sukurti vientisą pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima toliau plėtoti Europos Sąjungos santykius su šalimis partnerėmis ir skatinti Sąjungos strateginius interesus šiose šalyse. Praktiniais bendradarbiavimo veiksmais remiant bei skatinant politinį dialogą ir ekonominę sąveiką su minėtomis šalimis partnerėmis, plečiami ir stiprinami tiek dvišaliai, tiek regioniniai santykiai, o ES tampa labiau pripažįstama, geriau suprantama ir labiau pageidaujama tarptautinės politikos arenos dalyve.

3.2. Konkretūs tikslai

Konkretūs TPIC tikslai yra šie:

- skatinti bendrus ES ir šalių partnerių dalyvių projektus, bendradarbiavimu grindžiamus santykius, ekonominę partnerystę, tautų tarpusavio mainus ir bendrųjų įmonių steigimą;

- skatinti politinių dialogų plėtotę, taip pat politinių, ekonominių bei socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės bei nevalstybinio sektoriaus dalyvių dalijimąsi profesine patirtimi, atsižvelgiant į bendruosius tikslus kiekvienos šalies partnerės atžvilgiu;

- skatinti visų kiekvienos šalies partnerės interesų grupių, įskaitant nuomonės formuotojus, sprendimų priėmėjus, politikos kūrėjus, verslo grupes, profesines asociacijas, profesines sąjungas, vartotojų asociacijas, aplinkosaugos grupes, politines partijas, žiniasklaidą, akademinį sluoksnį ir kitus dalyvius, geresnį supratimą apie ES (jos institucijas, politikos kryptis, užimamą poziciją pasaulinių problemų atžvilgiu, ekonominės, socialinės bei politinės integracijos procesus ir jų įtaką išorės santykiams);

- teigiamai veikti šalių partnerių gyventojų, valstybinių ir privačių organizacijų nusimanymą apie ES ir skatinti juos daugiau bendradarbiauti su ES remiant Bendrijos tarptautinės politikos tikslus;

- palaikyti ES ir šalių partnerių tarpusavio prekybą, investicijų srautus bei muitinių bendradarbiavimą ir siekti bendradarbiavimo veiksmais stiprinti globalizacijos socialinį ir aplinkos aspektą.

Siekiant stiprinti regionų bendradarbiavimą, kai tinka, šių tikslų galima siekti ir regionų lygmeniu.

3.3. Svarbiausi prioritetai

Kad poveikis būtų kuo didesnis, siekiant pirmiau išdėstytų tikslų bus susitelkiama ties apibrėžtu prioritetų skaičiumi. Atsižvelgiant į aplinkybes bei galimybes, veiksmai bus planuojami ir įgyvendinami konkrečiai šaliai, regionui ar sektoriui skirtomis iniciatyvomis. Komisija sieks užtikrinti atskirose šalyse remiamų veiksmų suderinamumą, kurio visada buvo siekiama bendradarbiaujant su EBPO šalimis už ES ribų.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus tikslus, svarbiausi siūlomi TPIC prioritetai yra šie:

- viešoji diplomatija , ypač i) sutelkiant bei plečiant dabartinį ES centrų meistriškumo centrų tinklą ir kuriant naujus centrus šalyse partnerėse, kuriose jų dar nėra, bei ryšių tarp ES centrų skatinimo priemones; ii) plėtojant veiklą, kuria mokslo centrai bei kitos organizacijos skatinami atlikti politikos tyrimus ir diskutuoti su ES ir šalių partnerių dvišalių santykių plėtra susijusiais klausimais;

- ekonominių partnerysčių ir bendradarbiavimo verslo, mokslo bei technologijų srityse skatinimas . Šito galima siekti, inter alia, ES bendrovėms padedant didinti sugebėjimus sėkmingiau naudotis konkrečiomis šalių partnerių rinkų ypatybėmis ir verslo sąlygomis. Todėl šiuo metu vykdomos programos ar iniciatyvos, kurių nenumatoma užbaigti 2006 m., turėtų būti tęsiamos (pavyzdžiui, Vadovų mokymo programa Japonijai ir Korėjai) arba tinkamai perkuriamos (pavyzdžiui, kampanija „Vartai į Japoniją“). Remiantis šiuo prioritetu bus svarstoma galimybė pasirinktose TPIC šalyse partnerėse įdiegti Europos informacijos korespondentinių centrų tinklą kaip priemonę verslo ryšiams skatinti, taip pat pasitelkti kitas priemones bendrų ekonominių iniciatyvų su šalimis partnerėmis įgyvendinimui remti. Be to, kadangi daugelio TPIC šalių pagrindinis tikslas yra naujovių diegimas bei konkurencingumas ir žiniomis pagrįstos ekonomikos kūrimas, labai svarbu ir abiems pusėms naudinga yra skatinti bendradarbiavimą mokslo ir mokslinių tyrimų srityse. Nors TPIC neturėtų būti skiriama mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos projektų finansavimui, tačiau šia programa galima paremti veiklą, kuria skatinama ES bei šalių partnerių mokslo bendruomenių sąveika ir sudaromos jai tinkamos sąlygos, taip pat suteikti šioms bendruomenėms galimybę gauti finansavimą pagal 7-ąją Bendrijos pagrindų programą;

- tautų tarpusavio ryšiai, įskaitant bendradarbiavimo švietimo srityje plėtrą , su tomis šalimis partnerėmis, su kuriomis nėra pasirašyta dvišalių susitarimų dėl bendradarbiavimo švietimo srityje[13]. Kai kurios TPIC šalys yra tarptautinės lyderės švietimo ir profesinio mokymo politikos bei sistemų srityse, jose veikia pasaulinio lygio aukštojo mokslo institucijos. Taigi su švietimu ir mokymu iš tiesų galėtų būti siejamas aktyvus ir abiems pusėms naudingas bendradarbiavimas. Šiuo atveju reikėtų ištirti galimybę parengti regioninę bendradarbiavimo su Azijos ir Ramiojo vandenyno šalimis iniciatyvą, skirtą aukštajam mokslui, kuri taptų dvišalio, regioninio, o prireikus ir daugiašalio ES ir šio regiono šalių partnerių bendradarbiavimo bendruoju pagrindu. Šia iniciatyva būtų siekiama skatinti bendrą mokymo programų rengimą ir ES bei šalių partnerių švietimo institucijų studentų ir fakultetų mobilumą, dialogą švietimo politikos klausimais ir kitas konkrečias aukštojo mokslo iniciatyvas. Be vieningo bendradarbiavimo pagrindo, švietimo srityje taip pat svarstytina galimybė bendradarbiauti didinant naudojimosi Erasmus Mundus programa galimybes, pavyzdžiui, Erasmus Mundus programą „Langas į Aziją“ išplečiant į Rytų Aziją, Pietryčių Aziją ir Australaziją, taip pat atveriant transatlantinį „langą“. Tokio bendradarbiavimo tikslas – suaktyvinti šalies partnerės studentų ir dėstytojų dalyvavimą Erasmus Mundus magistrantūros studijų programose. Komisija gali pradėti diskusijas su suinteresuotomis šalimis partnerėmis, siekdama susitarti dėl dalyvavimo šioje programoje tvarkos, o kad ES įnašas įgytų „daugiklio efektą“, kartu su šalimis partnerėmis ištirti šių šalių galimybes suteikti lygiavertį įnašą;

- dialogai : papildant oficialų politinį dialogą su vyriausybėmis, pagal TPIC bus remiami dialogai su suinteresuotosiomis šalimis bei tarp suinteresuotųjų šalių strategiškai svarbiose bendradarbiavimo su šalimi partnere srityse: verslo, vartotojų, aplinkosaugos, energetikos ir transporto, užimtumo, socialinės politikos ir lygių galimybių, žiniasklaidos (įskaitant audiovizualinį sektorių) ir t.t., taip pat veiksmai, palengvinantys dalijimąsi informacija ir geriausia praktika reglamentuoto bendradarbiavimo srityje. Be to, gali būti rengiamos specialios stažavimosi programos konkrečioms tikslinėms grupėms (pavyzdžiui, žiniasklaidos darbuotojams, kontrolieriams, socialiniams partneriams ir kitiems atitinkamiems ekspertams);

- įtrauktis : siekis kryptinga veikla ir renginiais šalyse partnerėse skatinti susidomėjimą Europa ir ES, gerinti Europos Sąjungos matomumą šiose šalyse, padėti visuomenei suprasti, kas yra ES ir kokia yra jos paskirtis, didinti visuomenės supratimą apie ES politikos kryptis bei institucijas ir ES kaip tarptautinės dalyvės ekonominėje bei politinėje arenoje vaidmenį, taip pat plėtoti konkrečius dabartinius ir būsimus bendradarbiavimo tikslus.

Be šių pagrindinių bendradarbiavimo sričių, TPIC taip pat turėtų tapti pakankamai lanksčiu pagrindu, pagal kurį būtų galima svarstyti ir remti bendradarbiavimo su konkrečia šalimi sritis arba naujas bendradarbiavimo sritis, kurios bus nustatytos ateityje.

3.4. Programavimo principai

Komisija, laikydamasi komitologijos procedūrų, priims sprendimą dėl Teminių strateginių dokumentų (programavimo dokumentų) ketveriems metams (2007–2010 m.), vėliau – trejiems metams (2011–2013 m.). Pramoninėms šalims skirtame Teminiame strateginiame dokumente bus išsamiau aprašyti politikos prioritetai ir suplanuoti veiksmai jiems įgyvendinti. Šiuose dokumentuose bus nustatyti tinkamumo paramai gauti kriterijai ir išsamiai aprašytos būsimų veiksmų rūšys. Bus siekiama, kad šie dokumentai papildytų kitas Bendrijos programas, ypač kitas temines programas, be to, nacionalines ir regionines programas, atsižvelgiant į tai, kad TPIC šalims nėra parengta geografinių programų[14], taigi tikimybė, kad programos iš dalies sutaps arba tie patys veiksmai bus atliekami pagal kelias programas, yra maža.

Teminiame strateginiame dokumente biudžetas bus preliminariai paskirstytas pagal: i) reikalavimus atitinkančias šalis partneres ir teritorijas, ii) veiklos prioritetus ir iii) dvišales ir daugiašales (regionines) iniciatyvas. Taip pat bus preliminariai paskirstyti finansiniai asignavimai tiek veiklos, tiek administracinėms išlaidoms (techninei pagalbai Europos bendrijai, moksliniams tyrimams ir vertinimams). Remdamasi tokiu daugiamečiu programavimu, Komisija rengs metinius darbo planus, kuriuose bus nurodyti remtini prioritetiniai veiksmai, konkretūs tikslai, tikėtini rezultatai ir orientacinės sumos.

Šią programą prižiūrės Komisija, tačiau prireikus dalis atsakomybės už jos valdymą galės būti perduota EB delegacijoms šalyse partnerėse.

Nors principo, pagal kurį ištekliai būtų paskirstomi automatiškai, nustatyti neįmanoma, skirstant išteklius bus atsižvelgiama ir į ankstesnį Bendrijos finansinės intervencijos mastą (žr. 2 priedą), santykinį atitinkamų šalių dydį, ES bei šalių partnerių politinių ir ekonominių ryšių santykinį mastą ir svarbą. Tačiau taip pat bus atsižvelgiama į poreikį siekti didelės įtakos valstybės mastu.

Tinkamais atvejais Komisija sieks veiklos išlaidas padengti kartu su susijusia šalimi partnere, tačiau tai nebus privalomas reikalavimas, nes kai kuriais (pavyzdžiui, viešosios diplomatijos) atvejais šalis partnerė ES politikos tikslus gali laikyti priešiškais.

Komisija rengs reguliarias veiklos ataskaitas, o Komisijos tarnybos taip pat atliks tarpinę apžvalgą. Pirmuoju trejų metų laikotarpiu (2007–2009 m.) bus atliktas išorinis veiklos įvertinimas, siekiant pasinaudoti sukaupta patirtimi rengiant antrąjį teminį strateginį dokumentą (2011–2013 m.). Ataskaitos bus perduodamos Tarybai bei Europos parlamentui ir aptariamos kartu su šiomis institucijomis.

1 PRIEDAS : Nustatytasis bendradarbiavimo pagrindas.

Svarbiausios teisinės ir politinės priemonės bendradarbiavimui su TPIC šalimis skatinti yra šios:

1. EBPO šalys narės

2001 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas Nr. 382/2001 dėl Europos Sąjungos ir Šiaurės Amerikos, Tolimųjų Rytų bei Australazijos industrializuotų šalių bendradarbiavimą ir prekybinius ryšius skatinančių projektų įgyvendinimo, iš dalies pakeistas 2005 m. lapkričio 21 d. Tarybos reglamentu Nr. 1900/2005.

1990 m. Transatlantinė deklaracija dėl ES ir JAV santykių, 1995 m. Naujoji transatlantinė darbotvarkė ir bendras ES ir JAV veiksmų planas; 2005 m. birželio mėn. vykusio ES ir JAV vadovų susitikimo metu patvirtinta Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės ekonominės integracijos ir augimo skatinimo iniciatyva.

Bendras ES ir Japonijos veiksmų planas, priimtas dešimtojo dvišalio ES ir Japonijos vadovų susitikimo metu 2001 m. gruodžio mėn.

Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo ir prie jo pridedama 1996 m. spalio mėn. Politinė deklaracija.

1997 m. Bendroji deklaracija dėl Australijos ir Europos Sąjungos santykių ir 2003 m. Bendradarbiavimo darbotvarkė.

1999 m. gegužės mėn. Bendroji deklaracija dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos santykių ir 2004 m. veiksmų planas „Būsimojo bendradarbiavimo prioritetai“.

1976 m. Bendrasis susitarimas dėl Europos bendrijos ir Kanados prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, 1990 m. Europos bendrijos ir Kanados tarpusavio santykių deklaracija, 1996 m. bendras ES ir Kanados veiksmų planas ir 2004 m. ES ir Kanados partnerystės darbotvarkė.

2. Naujos pramoninės Azijos šalys ir teritorijos

Bendradarbiavimas su Brunėjumi, Kinijos Taipėjumi, Honkongu, Makao (nuo 1999 m.) ir Singapūru nebuvo įtrauktas į 1992 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 443/92 dėl finansinės ir techninės pagalbos ir ekonominio bendradarbiavimo su besivystančiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis („ALA“ reglamentas) dėl to, kad šios valstybės ir teritorijos buvo pripažintos ne besivystančiomis.

Tačiau Europos Sąjunga su šiomis valstybėmis ir teritorijomis yra užmezgusi ilgalaikius santykius:

Iki šiol ES nėra pasirašiusi jokio konkretaus dvišalio susitarimo su Honkongu, tačiau ji yra aiškiai pareiškusi savo ketinimą plėtoti santykius su šia teritorija dar prieš tai, kai Honkongas vėl tapo Kinijos dalimi – „specialiuoju administraciniu regionu“ – valdomu pagal principą „viena valstybė, dvi sistemos“. Savo 1997 m. komunikate „ES ir Honkongas: po 1997 m.“ Komisija užsibrėžė tikslą imtis aktyvios ir konkrečios veiklos Honkongo specialiajame administraciniame regione ir ieškoti būdų suteikti patikimesnį pagrindą prekybos investicijoms ir bendradarbiavimo santykiams. Be to, ES su Honkongu santykius plėtoja ir remdamasi Muitų susitarimu (1999 m.) ir Readmisijos susitarimu (2002 m.). Remiantis neformaliu susitarimu, reguliariai organizuojami Honkongo specialiojo administracinio regiono ir EB vyresniųjų pareigūnų susitikimai.

Santykiai su Makao grindžiami Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, kuris buvo sudarytas 1992 m. gruodžio 14 d. ir įsigaliojo 1993 m. sausio 1 d., bei 1999 m. lapkričio mėn. Komisijos komunikatu „Europos Sąjunga ir Makao: po 2000 m.“.

Nors nėra užmegzta jokių diplomatinių ar politinių santykių su Kinijos Taipėjumi, tačiau palaikomi intensyvūs ryšiai ekonomikos, prekybos, mokslo bei technologijų, standartų bei normų ir kitose srityse. Be to, nuo 2003 m. kovo mėn. Kinijos Taipėjuje veikia Komisijos įsteigtas Europos ekonomikos ir prekybos biuras.

Santykius su Brunėjaus Darusalamu ir Singapūru reglamentuoja 1980 m. Europos bendrijos ir ASEAN šalių bendradarbiavimo susitarimas (žiūrėti 1980 m. gegužės 30 d. Tarybos reglamentą Nr. 1440/80 dėl Bendradarbiavimo susitarimo tarp Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro ir Tailando – Pietryčių Azijos Tautų Asociacijos valstybių narių – sudarymo ir Protokolą dėl Bendradarbiavimo susitarimo tarp Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro ir Tailando – Pietryčių Azijos Tautų Asociacijos valstybių narių – sudarymo taikymo Brunėjaus Darusalamui, OL L 081, 1985 03 23). Taip pat buvo pradėtos ir šiuo metu aktyviai tęsiamos derybos su Singapūro miestu-valstybe dėl naujo dvišalio bendradarbiavimo ir partnerystės susitarimo.

3. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys

ES santykius su Saudo Arabija, Bahreinu, Kuveitu, Omanu, Kataru ir Jungtiniais Arabų Emyratais reglamentuoja Europos bendrijos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) 1989 m. bendradarbiavimo susitarimas.

Derybos dėl ES ir GCC laisvosios prekybos susitarimo pradėtos 1990 m. ir atnaujintos 2001 m. Šias derybas Komisija siekia užbaigti kiek įmanoma greičiau. Be šių sutartinių santykių, kartą per metus ministrų lygiu taip pat įvyksta politinis dialogas, kurio metu aptariamos žmogaus teisės, abipusiai svarbūs regioniniai klausimai ir su saugumu susiję klausimai, tokie kaip bendra kova su terorizmu ir ginklų neplatinimas.

2 PRIEDAS

Naujausios intervencijos pagal dabartinę teminę biudžeto eilutę

Biudžeto eilutė 19-05-02 – Santykiai su EBPO šalimis, kurios nėra ES narės, 2003–2006 m.

Suskirstymas pagal šalis partneres (ir pagrindines veiklos sritis) | Priemonės | Suma (€) |

Bendradarbiavimas su JAV (pagrindinės veiklos sritys – ES centrai, viešoji diplomatija, įtraukties veiksmai, transatlantinis dialogas) (1) | Kvietimai teikti paraiškas ir dalyvauti konkursuose | 10 704 956 |

Bendradarbiavimas su Kanada (pagrindinės veiklos sritys – ES centrai, viešoji diplomatija, akademiniai ryšiai) (1) | Kvietimai teikti paraiškas ir dalyvauti konkursuose | 2 913 866 |

Bendradarbiavimas su Japonija (pagrindinės veiklos sritys – ES centrai, tautų tarpusavio mainai ir t. t.) | Kvietimai teikti paraiškas | 3 164 179 |

Bendradarbiavimas su Korėja (ES centras) | Kvietimai teikti paraiškas | 859 055 |

Bendradarbiavimas su Australija ir Naująja Zelandija (ES centrai, bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje projektai) | Kvietimai teikti paraiškas | 4 590 000 |

Ekonomikos ir prekybos skatinimo programos: – kampanija „Vartai į Japoniją“ – Vadovų mokymo programa | Kvietimai teikti paraiškas ir dalyvauti konkursuose (dėl stipendijų) | 12 678 071 28 918 530 |

Nedideli bendradarbiavimo projektai, įvertinimai ir t. t. | Sutartys, dotacijos | 1 172 246 |

IŠ VISO: | 65 000 903 |

(1) Bendradarbiavimas su JAV ir Kanada švietimo srityje yra vykdomas ir finansuojamas atskirai pagal konkrečius dvišalius bendradarbiavimo susitarimus.

[1] ˇr. 2005 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Išorės veiksmai vykdant temines programas pagal 2007–2013 metų būsimą finansinę perspektyvą“ [KOM(2005) 324 galutinis].

[2] 2004 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo ir ekonominio bendradarbiavimo finansavimo priemonę [KOM (2004) 629 galutinis].

[3] Iki šiol joms buvo taikomas 2001 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas Nr. 382/2001 dėl Europos Sąjungos ir Šiaurės Amerikos, Tolimųjų Rytų bei Australazijos industrializuotų šalių bendradarbiavimą ir prekybinius ryšius skatinančių projektų įgyvendinimo bei panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1035/1999.

[4] Vystymosi paramos komitetas yra pagrindinė EBPO bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis klausimus sprendžianti institucija.

[5] Saudo Arabija iki 2008 m. turėtų būti išbraukta iš DAC vidutines ir dideles pajamas gaunančių besivystančių šalių sąrašo. Jei tai būtų numatyta DCECI, Omanas taip pat galėtų būti įtrauktas į šią kategoriją.

[6] Žr. 1 priedą.

[7] Žr. 1 priedą.

[8] Iš esmės tai yra išorės paramos programos, vykdomos kartu su šalimis partnerėmis ir skirtos jų vystymosi poreikiams tenkinti.

[9] 15 centrų Jungtinėse Amerikos Valstijose, penki Kanadoje, vienas Australijoje, vienas Naujojoje Zelandijoje ir du Japonijoje. Šiuo metu plečiamas ES centrų tinklas Australijoje (steigiami dar du centrai), racionalizuojamas centrų tinklas JAV ir vienas centras steigiamas Korėjoje.

[10] Vadovų mokymo programos ir trečiosios kampanijos „Vartai į Japoniją“ įvertinimas (JITEX Expertise Technologique et Stratégique) – 2004 m. liepos 23 d.; ES centrų steigimo ir plėtros įvertinimas (The Evaluation Partnership) – 2004 m. rugsėjo mėn.

[11] 1992 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 443/92 dėl finansinės ir techninės pagalbos ir ekonominio bendradarbiavimo su besivystančiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis. Makao anksčiau dalyvavo bendradarbiavimo veikloje, finansuojamoje pagal ALA reglamentą, tačiau ji jau nebeatitinka šios paramos gavimo reikalavimų.

[12] Kai veikla bus vykdoma regioniniu lygmeniu, prie šių šalių bus galima priskirti ir Omaną.

[13] Iki šiol tokie susitarimai pasirašyti tik su JAV ir Kanada.

[14] Tai nepažeidžia kai kurių TPIC šalių teisės dalyvauti regioninėse programose, kaip numatyta DCECI: pavyzdžiui. Brunėjus arba Singapūras galėtų dalyvauti ASEAN skirtoje programoje ir tuo pačiu dalyvauti TPIC (tačiau šios programos turi papildyti viena kitą).