[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 10.1.2006 KOM(2006) 3 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI apie vizų režimo panaikinimo abipusiškumą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis pagal 2005 m. birželio 2 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 851/2005, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, dėl abipusiškumo mechanizmo, 2 straipsnį TURINYS I. Įvadas 3 II. Naujojo abipusiškumo mechanizmo įgyvendinimas 3 III. Naujojo abipusiškumo mechanizmo rezultatai 5 1. Su konkrečiomis trečiosiomis šalimis jau pasiekta teigiamų rezultatų: 5 1.1. Kosta Rika 5 1.2. Nikaragva 5 1.3. Panama 5 1.4. Venesuela 6 1.5. Brazilija 6 2. Su kai kuriomis kitomis trečiosiomis šalimis jau paskelbti abipusiškumo nesilaikymo problemų sprendimai, tačiau reikalingas tolesnis įgyvendinimas ir (arba) patikrinimas: 7 2.1. Brunėjaus Darusalamas 7 2.2. Malaizija 8 2.3. Singapūras 8 2.4. Urugvajus 8 3. Su trimis trečiosiomis šalimis iki sprendimo dėl abipusiškumo nesilaikymo yra dar gana toli: 9 3.1. Australija 9 3.2. Jungtinės Amerikos Valstijos 11 3.3. Kanada 13 1A priedas 16 1B priedas 17 2 priedas 19 I. ĮVADAS 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001, kuris yra bendrosios ES vizų politikos šerdis, sudaromi trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas (reglamento I priedas), ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas[1] (reglamento II priedas), sąrašai. Jungtinei Karalystei ir Airijai Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001 nėra privalomas. Abipusiškumo mechanizmas, o kartu ir ši ataskaita apima visas valstybes nares, įskaitant 2004 m. įstojusias valstybes nares, taip pat Islandiją ir Norvegiją, kurioms Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 privalomas dėl jų asociacijos su Šengeno acquis . 2005 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatomas naujas abipusiškumo mechanizmas[2], kuriuo atitinkamomis priemonėmis siekiama sukurti abipusiškumą su trečiosiomis šalimis, kurios vis dar reikalauja iš valstybių narių piliečių vizų buvimui šalyje iki 90 dienų, nors atitinkamos ES valstybės narės tokių vizų reikalavimų šių trečiųjų šalių piliečiams netaiko. Šis naujasis abipusiškumo mechanizmas įgyvendinamas taip: - valstybės narės iki 2005 m. liepos 24 d. turėjo pranešti apie visus nustatytus abipusiškumo nesilaikymo atvejus, ir šie pranešimai spalio 11 d. buvo paskelbti Oficialiajame leidinyje; - po šio paskelbimo Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, turėjo nedelsdama imtis veiksmų abipusiškumo nesilaikančių trečiųjų šalių valdžios institucijų atžvilgiu, kad būtų atkurtas bevizis režimas; - per tris mėnesius po pranešimų paskelbimo Oficialiajame leidinyje Komisija turi pateikti Tarybai ataskaitą. Prie ataskaitos gali būti pridėtas pasiūlymas laikinai atnaujinti vizų režimą atitinkamos trečiosios šalies piliečiams. Šiame pranešime pateikiama tokia ataskaita. Be to, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje (OL C 172, 2005 7 12, p. 1) įvardijama galimybė imtis kitų laikinųjų priemonių atitinkamų šalių atžvilgiu, ypatingai politikos, ekonomikos ir prekybos srityse. II. NAUJOJO ABIPUSIšKUMO MECHANIZMO įGYVENDINIMAS Pranešimus apie naujojo reglamento įsigaliojimo metu (2005 m. birželio 24 d.) nustatytus nesilaikomo abipusiškumo atvejus pateikė 18 valstybių narių: Austrija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija ir Švedija. Islandija ir Norvegija taip pat pateikė pranešimus[3]. Pirmieji pranešimai buvo paskelbti Oficialiajame leidinyje 2005 m. spalio 11 d.[4] Nuo šio paskelbimo prasidėjo 90 dienų laikotarpis, per kurį Komisija turėjo imtis veiksmų atitinkamų trečiųjų šalių valdžios institucijų atžvilgiu, kad įtikintų jas panaikinti vizų režimą, kurį jos vis dar taiko kai kurių valstybių narių piliečiams, ir pateikti Tarybai ataskaitą. Tačiau kai kurios valstybės narės iki nustatyto termino pranešimų nepateikė, todėl jie buvo paskelbti vėliau (Austrijos, Danijos ir Švedijos pranešimai – 2005 m. lapkričio 10 d.[5], Norvegijos ir Islandijos [6] – 2005 m. gruodžio 8 d.[7]). Atsižvelgiant į praneštų atvejų skaičių, reikia pripažinti, kad abipusiškumo padėtis gerokai pagerėjo nuo laikotarpio po paskutiniosios ES plėtros. Pagal Komisijos surinktą neoficialią informaciją iš 33 šalių, išvardytų Tarybos reglamento 539/2001 II priede, 22 reikalavo vizų iš vienos arba kelių naujųjų valstybių narių. Iš viso 2004 m. gegužės 1 d. buvo nustatyta 112 abipusiškumo nesilaikymo atvejų naujųjų valstybių narių atžvilgiu (žr. 1A priedą). Pagal naująjį abipusiškumo mechanizmą įvesta pranešimų sistema rodo, kad abipusiškumo nesilaikymo atvejų skaičius po plėtros smarkiai sumažėjo (žr. 1B priedą). Buvo pranešta tik apie 13 šalių, iš kurių 5 pranešimų priežastys nebuvo vizų režimo taikymas. Pranešimuose apie šias 13 šalių buvo nurodyti 75 atvejai, iš kurių 18 susiję su bevizio buvimo laiko ribojimu (mažiau nei 90 dienų), o 4 susiję su ypatingais sienos kirtimo arba trumpo buvimo reikalavimais. Padėties pagerėjimas yra Komisijos ir valstybių narių nuo 2004 m. gegužės 1 d. dedamų diplomatinių pastangų rezultatas, patvirtinantis metodo, kuriuo grindžiamas naujasis abipusiškumo mechanizmas, įskaitant dialogą ir diplomatinius ryšius su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, veiksmingumą. Atsakydama į pranešimus, Komisija išsiuntinėjo laiškus valstybėms narėms, Islandijai ir Norvegijai, kviesdama jas pateikti daugiau informacijos apie abipusiškumo nesilaikymo atvejus, ypatingą dėmesį skiriant galimoms vizų režimo priežastims ir abipusiams veiksmams, kuriais būtų galima pagerinti padėtį. Remdamasi gauta informacija, Komisija tam tikrai atvejais tęsė konsultacijas su valstybėmis narėmis, siekdama išsiaiškinti neatitikimus. Komisija reguliariai teikė Tarybai atnaujintą informaciją apie esamą padėtį. Po šių pranešimų, remdamasi iš valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos gauta informacija, Komisija išsiuntinėjo verbalines notas atitinkamoms trečiosioms šalims ir surengė kelis dvišalius susitikimus su jų valdžios institucijomis. III. NAUJOJO ABIPUSIšKUMO MECHANIZMO REZULTATAI Užmezgusi pirmiau minėtus ryšius su trečiųjų šalių valdžios institucijomis, Komisija apibrėžia tris trečiųjų šalių kategorijas pagal pasiekimo lygį[8]: SU KONKREčIOMIS TREčIOSIOMIS šALIMIS JAU PASIEKTA TEIGIAMų REZULTATų: Kosta Rika Pranešimai: Slovakija ir Estija (bevizio buvimo laikas iki 30 dienų). Kosta Rikos valdžios institucijos 2005 m. lapkričio 22 d. pateikė Komisijai „Bendrąsias vizų nerezidentams taisykles“, pagal kurias Slovakijos ir Estijos piliečiai Kosta Rikoje be vizų gali išbūti iki 90 dienų. Tikrindama šias bendrąsias taisykles Komisija pastebėjo, kad Islandija yra vienintelė Šengeno valstybė, neįtraukta į šalių, kurių piliečiai be vizų gali išbūti šalyje iki 90 dienų, sąrašą. Komisija į tai atkreipė Kosta Rikos valdžios institucijų dėmesį ir sulaukė atsakymo, kad netrukus Islandijai bus pritaikytos tokios pačios taisyklės. Buvo pranešta apie „Bendrųjų taisyklių“ pakeitimą šiuo tikslu. Įvertinimas Komisija mano, kad pagal Kosta Rikos valdžios institucijų pateiktą informaciją visų valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių, o netrukus ir Islandijos, piliečiams taikomas bevizis režimas. Nikaragva Pranešimai: Latvija (reikalavimas prieš atvykstant įsigyti turisto kortelę), Austrija (bevizio buvimo laikas iki vieno mėnesio) ir Islandija (reikalaujama viza). Nikaragvos valdžios institucijos Komisijai pateikė informaciją apie 2005 m. rugsėjo 5 d. įsigaliojusį šalies įstatyminį aktą ( „Decreto Presidencial n°57-2005“ ), pagal kurį, inter alia , visų valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių piliečiai be vizų šalyje gali viešėti iki 90 dienų. Visų valstybių, kurioms netaikomas vizų režimas, piliečiai, įvažiuodami į šalį, turi sumokėti mokestį ir gauna turisto kortelę. Įvertinimas Remiantis šia Nikaragvos valdžios institucijų pateikta informacija, visų valstybių narių ir asocijuotųjų narių piliečiams šiuo metu taikomas bevizis režimas. Panama Pranešimai: Estija, Malta, Slovakija, Islandija ir Norvegija (reikalaujama viza). Estija, Slovakija ir Malta vėliau pranešė Komisijai, kad Panama panaikino vizų režimą jų piliečiams. Panamos valdžios institucijos patvirtino, kad Estijos, Maltos ir Slovakijos piliečiai į Panamą gali vykti be vizų. Komisijai buvo atsiųsta papildomos informacijos apie 2005 m. birželio 10 d. sudarytą valstybių sąrašą ( „clasificación migratoria” ), kuriuo nustatoma, kad visų valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos piliečiams taikomas bevizis režimas. Įvertinimas Komisija mano, kad pagal Panamos valdžios institucijų pateiktą informaciją visų valstybių narių ir asocijuotųjų narių piliečiams šiuo metu taikomas bevizis režimas. Venesuela Pranešimai: Austrija (bevizio buvimo laikas tik iki 60 dienų), Vokietija (reikalaujama viza įvažiuojant į Venesuelą žeme arba jūra), Latvija ir Švedija (reikalaujama turisto kortelė). Venesuelos valdžios institucijos pateikė Komisijai valstybės užsienio reikalų ministerijos (Konsulinių ryšių generalinio direktorato) parengtą dokumentą, kuris viešai skelbiamas ministerijos tinklapyje, ir kuriame pateiktas valstybių, kurių piliečiai gali viešėti šalyje be vizų iki 90 dienų, sąrašas. Šiame sąraše išvardytos visos valstybės narės, taip pat Islandija ir Norvegija. Visų sąraše išvardytų valstybių piliečiai prieš arba įvažiuodami į šalį privalo užpildyti turisto kortelę DEX-2. Kortelė susideda iš dviejų dalių: vieną pasiima imigracijos pareigūnas, o antroji grąžinama asmeniui. Venesuelos valdžios institucijos šią priemonę naudoja statistikos tikslais. Komisija buvo patikinta, kad įvedus dabartinę vizų ir pasienio kontrolės sistemą, nebeliko skirtumų tarp įvažiavimo į šalį oru, žeme ar jūra. Įvertinimas Komisija mano, kad pagal Venesuelos valdžios institucijų pateiktą informaciją visų valstybių narių ir asocijuotųjų narių piliečiams šiuo metu taikomas bevizis režimas. Turistinė kortelė DEX-2, kurios reikalaujama įvažiuojant į Venesuelą, nelaikoma vizos reikalavimu. Šis reikalavimas vienodai taikomas visų valstybių piliečiams, kurie į šalį gali vykti be vizų. Turistinė kortelė atstoja išlaipinimo kortelę arba įvažiavimo deklaraciją ir yra nemokama. Brazilija Pranešimas: Austrija, Kipras, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva ir Malta (reikalaujama viza). Brazilijos valdžios institucijos jau išreiškė ir oficialiai patvirtino savo politinį ryžtą panaikinti vizų režimą valstybių narių piliečiams, kuriems šis režimas vis dar yra taikomas. Tai paliudydama Brazilija Komisijai 2005 m. liepos mėn. atsiuntė susitarimo su Europos bendrija projektą, kuriuo siekiama panaikinti vizų režimą valstybių narių piliečiams, iš kurių vis dar reikalaujama vizų įvažiavimui į Braziliją, nepakeičiant dvišalių susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis. Brazilijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad pagal Brazilijos Konstituciją panaikinus vizų režimą sumažėja mokesčių pajamos, ir dėl to yra reikalingas Brazilijos Parlamento patvirtinimas. Todėl turi būti vedamos derybos dėl tarptautinio susitarimo. Brazilija taip pat informavo Komisiją apie politiniu požiūriu kylančius sunkumus, susijusius su dabartinių dvišalių susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis pakeitimu arba daliniu pakeitimu. Įvertinimas Atsižvelgiant į Bendrijos išimtinę išorės kompetenciją šioje srityje, bevizio režimo susitarimas tarp EB ir Brazilijos, kuris galiotų tik kelioms valstybėms narėms, nėra įmanomas. Bendrija, pasitelkdama savo išorės kompetenciją, ją naudoja visai Bendrijai, išskyrus Airiją ir Jungtinę Karalystę dėl joms galiojančių atsisakymo nuostatų. Todėl, atsižvelgiant į politinį Brazilijos valdžios institucijų įsipareigojimą užtikrinti visišką abipusiškumą su visomis valstybėmis narėmis dėl vizų režimo panaikinimo, reikia nuodugniau išanalizuoti, kaip galima įveikti teisines ir politines kliūtis. Komisija ketina pateikti Tarybai rekomendaciją, siekdama gauti derybų nurodymus dėl Europos bendrijos ir Brazilijos susitarimo dėl vizų režimo panaikinimo, kuris bus taikomas visoms valstybėms narėms ir pakeis dabartinius bevizio režimo susitarimus su valstybėmis narėmis. SU KAI KURIOMIS KITOMIS TREčIOSIOMIS šALIMIS JAU PASKELBTI ABIPUSIšKUMO NESILAIKYMO PROBLEMų SPRENDIMAI, TAčIAU REIKALINGAS TOLESNIS įGYVENDINIMAS IR (ARBA) PATIKRINIMAS: Brunėjaus Darusalamas Pranešimas: Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Portugalija, Slovėnija, Suomija ir Islandija (reikalaujama viza); Italija, Kipras, Vengrija, Slovakija, Švedija ir Norvegija (bevizio buvimo laikas iki 14 dienų): Vokietija, Graikija ir Austrija (bevizio buvimo laikas iki 30 dienų). Techniniame lygmenyje Brunėjaus valdžios institucijos pripažino, kad valstybėms narėms yra taikomos skirtingos sąlygos ir paskelbė, kad kompetentingos institucijos pasiūlys galimus sprendimus, kaip suvienodinti sąlygas valstybėms narėms. Pripažįstant, kad Brunėjaus piliečiai valstybėse narėse gali viešėti be vizų iki 90 dienų, buvo pabrėžta, kad Brunėjus yra maža šalis, kuri net savo Azijos kaimynams nesuteikia galimybės viešėti šalyje be vizų ilgiau nei 30 dienų (pagal Komisijos turimą informaciją JAV yra vienintelė trečioji šalis, kurios piliečiai be vizų gali viešėti Brunėjuje iki 90 dienų). Įvertinimas Nors mažesnio nei 90 dienų valstybių narių piliečiams nustatyto bevizio buvimo laiko (ir tokio paties visų valstybių narių piliečiams nustatyto buvimo laiko) negalima laikyti visišku abipusiškumu, Brunėjus pasisiūlė ES piliečiams taikyti tokias pat palankias sąlygas, kokias jis taiko savo artimiausiems Azijos partneriams. Tokiu būdu visoms valstybėms narėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Atsižvelgiant į Brunėjaus Darusalamo dydį, mažą suinteresuotų ES piliečių skaičių ir kaimyninėms šalims keliamas šalies sąlygas, su valstybėmis narėmis turėtų būti aptarta, ar ES piliečių profesinėms ir asmeninėms reikmėms nepakaktų riboto bevizio buvimo laiko – iki 30 dienų. Bet kokiu atveju, nors valstybėms narėms ir asocijuotosioms valstybėms numatomas trumpesnis nei 90 dienų bevizio buvimo laikas, Brunėjaus Darusalamo valdžios institucijos jį dar turi patvirtinti. Malaizija Pranešimai: Graikija, Latvija ir Estija (bevizio buvimo laikas mažiau nei 30 dienų). Malaizijos valdžios institucijos patikino Komisiją, kad jos nemato rimtesnių kliūčių pratęsti bevizio buvimo laiką iki 90 dienų šioms trims valstybėms narėms ir Portugalijai, kuriai taip pat taikomos tokios pačios sąlygos. Malaizijos valdžios institucijos informavo, kad nagrinėja šį klausimą ir pateiks oficialų atsakymą, kuris dar nėra gautas. Įvertinimas Užmezgusi vilčių teikiančius ryšius su Malaizijos valdžios institucijomis, Komisija mano, kad dėl šio klausimo turi būti imtasi tolesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas visiškas bevizio režimo abipusiškumas visų valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių piliečiams. Singapūras Pranešimas: Estija (reikalaujama viza buvimui ilgiau kaip 30 dienų). Singapūro valdžios institucijos informavo Komisiją, kad į Singapūrą įvažiuojančių valstybės narių piliečių pasuose padaromos atžymos, kurios leidžia jiems viešėti šalyje iki 30 dienų. Vėliau valstybių narių piliečiai gali prašyti pratęsti buvimo laiką du kartus po 30 dienų. Toks prašymas yra nesudėtingas ir nemokamas. Ši procedūra taip pat taikoma visų šalių, kurioms galioja bevizis režimas, piliečiams. Singapūro valdžios institucijos grindžia šią procedūrą teisėtu Singapūro noru sužinoti, dėl kokių priežasčių asmuo nori likti ilgiau nei vieną mėnesį Singapūre, kuris yra palyginti maža šalis. Įvertinimas Komisija mano, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių pradinis bevizio buvimo laikas ribojamas 30 dienų (ypač į vienodas sąlygas visų šalių, kurioms galioja bevizis režimas, piliečiams, nesudėtingą bevizio buvimo pratęsimo procedūrą bei šalies dydį), ir proporcingumo principą, nėra reikalo toliau svarstyti šį klausimą. Urugvajus Pranešimas: Estija (reikalaujama viza). Urugvajaus valdžios institucijos žodžiu informavo Komisiją, kad nėra teisinio pagrindo neleisti taikyti Estijos piliečiams bevizį režimą ir kad jau yra paruoštas ir netrukus turėtų būti patvirtintas potvarkis, užtikrinantis abipusiškumą. Įvertinimas Komisija mano, kad pagal Urugvajaus valdžios institucijų pateiktą informaciją netrukus bus pasiektas abipusiškumas visų valstybių narių atžvilgiu. Komisija informuos Tarybą apie Urugvajaus valdžios institucijų paskelbto potvarkio įsigaliojimą. SU TRIMIS TREčIOSIOMIS šALIMIS IKI SPRENDIMO DėL ABIPUSIšKUMO NESILAIKYMO YRA DAR GANA TOLI: Australija, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos nagrinėja kiekvienos valstybės narės, kuriai netaikomas abipusiškumo principas, atvejį atskirai, remdamosi galiojančiais įstatymais ir kitais įstatymų nenustatytais kriterijais. Kadangi pripažįstama, jog suinteresuotos valstybės narės turi imtis priemonių šiems kriterijams išpildyti, yra itin svarbu, kad kiekvienai šaliai būtų nurodyti išsamūs, konkretūs ir išmatuojami siektini kriterijai, tokiu būdu suteikiant pagrindą bevizio režimo abipusiškumo įgyvendinimui. Australija Visi nepiliečiai[9] prieš vykdami į Australiją privalo įsigyti vizą. Atsižvelgiant į konkretaus asmens pilietybę, prašymas išduoti vizą gali būti pateiktas elektroniniu būdu – elektroninis kelionės leidimas (ETA) arba e. viza (išsamiau žr. 2 priede) – arba diplomatinėje atstovybėje. Be to, kelių šalių piliečiai privalo turėti Australijos tranzitinę vizą vykdami tranzitu per Australiją į kitą šalį. Iš 14 valstybių narių (Belgijos, Danijos, Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Portugalijos, Suomijos, Švedijos), taip pat asocijuotųjų valstybių Islandijos ir Norvegijos piliečių Australija reikalauja tik ETA. Iš 9 valstybių narių (Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos) piliečių reikalaujama e. viza. Nuo 2005 m. lapkričio 1 d. buvo panaikinti visi tranzitinių vizų reikalavimai šių 9 valstybių narių, kurioms taikomas e. vizos reikalavimas, piliečiams. Taigi apie Australiją buvo pranešta dėl dviejų abipusiškumo nesilaikymo priežasčių: septynios valstybės narės, taip pat asocijuotosios valstybės Norvegija ir Islandija pranešė apie elektroninio kelionės leidimo (ETA) sistemą, devynios valstybės narės pranešė apie joms taikomą vizos reikalavimą, kuris yra griežtesnis nei ETA reikalavimas. E. viza devynioms valstybėms narėms taikoma nuo 2004 m. liepos 1 d. (buvimui iki trijų mėnesių, o nuo 2005 m. liepos 1 d. – buvimui iki dvylikos mėnesių visoms valstybėms narėms). Trims iš šių valstybių narių (Estijai, Latvijai ir Slovėnijai) taikoma „automatinio leidimo“ galimybė. Australijos valdžios institucijos pažymi, kad, palyginti su Europos Sąjunga, jų „vizų“ politika nėra orientuota į trumpą trijų mėnesių buvimą, o siūlo dosnesnį požiūrį buvimui iki 12 mėnesių, įskaitant itin palankias palengvinto įvažiavimo ir buvimo sąlygas. Šios sąlygos apima prašymų pateikimą elektroniniu būdu vizoms, galiojančioms iki dvylikos mėnesių, nuo 2005 m. liepos mėn. (visoms valstybėms narėms), darbo atostogų susitarimus (11 valstybių narių ir Norvegijai), pagal kuriuos atsitiktiniu uždarbiu galima papildyti kelionės lėšas, vizų išdavimo studentams supaprastinimą, išduodant leidimus gyventi ir kartu dirbti. Kelis kartus Komisijai oficialiai arba neoficialiai bendraujant su Australijos valdžios institucijomis, šios pabrėžė, kad universalus Australijos vizų režimas yra proporcingas ir ekonomiškas, įvertinant jos geografinę padėtį ir saugumo klausimus. Australija mano, kad yra būtina patikrinti keleivius prieš jiems išvykstant bent jau ETA būdu, kad būtų išvengta, viena vertus, bet kokios grėsmės saugumui (taip pat kartu keliaujančiųjų labui) ir, kita vertus, didelio nepatogumo, kurį patirtų keliautojai, jeigu jiems po ilgos kelionės nebūtų leista įvažiuoti į šalį. Australija pabrėžė, kad ji teigiamai sureagavo į dešimties naujų valstybių įstojimą 2004 m. gegužės mėn. ir kad nuo tada palengvino vizų išdavimą. Kalbant apie skirtingas sąlygas konkrečioms valstybėms narėms, Australija būtinybę išlaikyti dabartinę e. vizų sistemą trumpalaikiams devynių valstybių narių piliečių apsilankymams aiškina taip: 2004 m. liepos mėn. įvedus e. vizų sistemą padaugėjo trijų valstybių narių piliečių vizos galiojimo termino pažeidimų atvejų; trys naujosios valstybės narės neturi sistemų, leidžiančių elektroniniu būdu atskirti kelionės dokumentus, išduotus ES piliečiams nuo dokumentų, išduotų ES valstybių narių nepiliečiams; šešiose valstybėse narėse dažnai pateikiami suklastoti patvirtinamieji dokumentai; be to, Australija paminėjo vizų panaikinimo ir prašymų išduoti vizą atmetimo rodiklius kai kuriose valstybėse narėse. Tačiau labai išsamiame atsakyme į Komisijos verbalinę notą Australija taip pat pabrėžė savo pasiryžimą tęsti savo procedūrų peržiūrą kiekvienos šalies atveju atskirai pirmąjį 2006 m. pusmetį: „Australija ir toliau aktyviai nagrinėja Komisijos iškeltus klausimus, įskaitant prašymo išduoti vizą mokestį (VAC), tolesnį reikalaujamų dokumentų skaičiaus mažinimą ir kitokius elektroninės vizos procedūros patobulinimus, kurie dar labiau padidintų keliaujančiųjų srautus tarp Australijos ir ES. Siekdami šio tikslo mes ir toliau palaipsniui tobulinsime savo sistemas ir įsipareigojame reguliariai informuoti Komisiją ir valstybes nares apie pasiekimus.“ Susitikdamos su Komisijos tarnybomis, Australijos valdžios institucijos nurodė, kad jos pateiks tvarkaraštį, kada ketinama įvesti šias supaprastinimo priemones. „Australijos vyriausybė įsipareigojo šiuos tobulinimus atlikti nuolatos ir, atsižvelgdama į dabartinę saugumo padėtį, apsvarstyti visas įmanomas galimybes pradėti taikyti ETA likusioms 9 ES valstybėms narėms, kurioms šiuo metu ši lengvata neteikiama.“ Australijos valdžios institucijos nurodė, kad vizų abipusiškumo klausimas reikalauja plataus tarpvyriausybinio požiūrio, ir kad šis klausimas turėtų būti svarstomas 2006 m. pirmą pusmetį. Įvertinimas Reikia pripažinti, kad Australija, išlaikydama dabartinę vizų sistemą, demonstruoja norą ir atvirumą palengvinti įvažiavimą į Australiją valstybių narių piliečiams, kuriems netaikoma ETA sistema, ir apskritai palengvinti įvažiavimo ir buvimo sąlygas taip pat ir buvimui ilgiau nei tris mėnesius. Iš tikrųjų jau imtasi įvairių lengvinamųjų priemonių, pavyzdžiui, likusių tranzitinių vizų reikalavimų panaikinimas (devynios valstybės narės), e. vizos naudojimas, netgi automatinio leidimo galimybė. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų prašyti, kad Australijos valdžios institucijos pateiktų daugiau aiškumo ir skaidrumo apie taikomus kriterijus, tikslią supaprastinimo priemonių seką ir veiksmus, kurių turėtų imtis suinteresuotosios šalys, siekdamos pažangos. Komisija ketina tęsti į rezultatą orientuotą dialogą su Australija. Australijos valdžios institucijos turėtų išsamiau paaiškinti kelis konkrečius klausimus, pavyzdžiui, valstybių narių išduodamų skirtingų rūšių pasų atpažinimą elektronine sistema ir konkrečių valstybių narių kritikuojamą tam tikrų e. vizų sistemos priemonių veiksmingumą. Pagrindinis Komisijos prioritetas – vienodų sąlygų visų valstybių narių piliečiams taikymas, pasiekiant, kad piliečiams, kuriems šiuo metu taikoma e. vizų sistema, būtų pradėta taikyti ETA sistema. ETA sistemos klausimą (ETA yra viza, t. y. leidimas, kurį reikia gauti prieš keliaujant, neišvengiant su prašymu išduoti vizą susijusių nepatogumų) galima spręsti vėliau. Negalima paneigti, kad Australijos įvažiavimo ir buvimo ilgiau nei tris mėnesius sąlygos ir procedūros yra ypač palankios keliautojams ir ne tokios sudėtingos kaip atitinkamos sąlygos ES. Jungtinės Amerikos Valstijos Dešimt valstybių narių (Čekija, Graikija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija ir Slovakija) pranešė, kad JAV reikalauja vizų iš jų piliečių. JAV vizų atsisakymo programa[10] (VWP) leidžia 27 dalyvaujančių valstybių piliečiams įvažiuoti į JAV laikinam vizitui verslo ar laisvalaikio tikslais, prieš tai neįsigyjant vizos JAV konsulate užsienyje. Programoje dalyvaujančios šalys yra paskiriamos krašto saugumo sekretoriaus pasitarus su valstybės sekretoriumi. Dalyvavimo VWP sąlygos yra nustatytos JAV įstatymų[11] ir apibendrintos 2 priede. JAV pabrėžia, kad „reikalavimai, keliami valstybės priėmimui į Jungtinių Valstijų vizų atsisakymo programą (VWP) yra nustatyti Kongreso ir yra įstatymų dalis ... Šalys, norinčios dalyvauti vizų atsisakymo programoje turi individualiai atitikti visus nustatytus kriterijus. Bet kokie dabartinių kriterijų pakeitimai gali būti atlikti tik Kongreso patvirtintu įstatymu.“ Šioje programoje nedalyvaujančios ES valstybės narės neatitinka visų šių kriterijų, todėl artimiausiu metu priimti jų į VWP nėra įmanoma. JAV nemano, kad pati narystė ES yra pakankamas pagrindas būti priimtam į VWP. JAV valdžios atstovai ne kartą pabrėžė, kad po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų atakų Kongresas nerodo jokio noro sušvelninti VWP tinkamumo kriterijų. Nepaisant to, JAV valdžios institucijos viešai išreiškė norą priimti naująsias valstybes nares ir Graikiją į VWP su sąlyga, kad jos išpildys kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, 2005 m. vasario mėn. Prezidentas G. Bush pasiūlė „kelio gairių“ planą, kaip sutelkti ir nukreipti bendras pastangas, siekiant galimo dalyvavimo bevizio režimo programoje ateityje. Devynios iš dešimties suinteresuotųjų ES valstybių narių (išimtis – Kipras) jau turi tokias gaires. Visose naujosiose ES valstybėse narėse buvo įkurtos bendros konsulinės darbo grupės, kurios reguliariai susitinka tobulinti gaires ir atnaujinti šią darbotvarkę. Gairės yra sudarytos atsižvelgiant į kiekvienos šalies aplinkybes, tačiau apima ir bendrus elementus, pavyzdžiui: - JAV sutikimą peržiūrėti prašymų išduoti vizą pateikimo procesą; - visų atvejų iki 1989 m. ignoravimą, skaičiuojant vizos galiojimo termino pažeidimo atvejus; - būtinybę konkrečiai vyriausybei išpildyti nusistovėjusius JAV teisės aktų techninius reikalavimus (pvz., vizos galiojimo termino pažeidimų ir prašymų išduoti neimigracinę vizą atmetimo rodiklis, biometriniai duomenys, pranešimai apie pamestus ir pavogtus pasus ir pan.); - būtinybę vyriausybėms rengti visuomenės informavimo kampanijas, informuojant apie reikalavimus ir prievoles, susijusius su apsilankymu JAV. JAV pripažino, kad dabartinės gairės nėra išsamios (t. y. jos neapima visų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant šalies VWP tinkamumą), ir kad kai kuriais atvejais kriterijai yra neabejotinai subjektyvūs. Be to, tam tikri statistiniai duomenys, kuriais remiantis įvertinami kriterijai (pvz., vizos galiojimo termino pažeidimų skaičius) yra netikslūs. Vizų abipusiškumo klausimą ES įtraukė į ES ir JAV visų lygių susitikimų darbotvarkę iki viršūnių susitikimo ir jo metu. Šį klausimą 2005 m. spalio 18 d. Vašingtone taip pat aptarė Pirmininkas J. M. Barroso ir Prezidentas G. Bush. Raštiškame atsakyme į Komisijos verbalinę notą JAV valdžios institucijos pripažino šio klausimo svarbą ES ir JAV santykiuose bei Bendrijos suinteresuotumą šiuo klausimu ir sutiko kas ketvirtį teikti Komisijai pranešimus apie VWP gairių pažangą. Nepaisant to, JAV nepaliauja akcentuoti, kad valstijos „ir toliau individualiai vertins šalių, siekiančių būti priimtoms į VWP, pažangą, kaip to reikalauja įstatymai.“ Oficialiai tęsdama verbalinės notos procesą, Komisija lapkričio mėn. Vašingtone susitiko su aukšto rango JAV valdžios atstovais, kad išsamiau paaiškintų pakeisto abipusiškumo mechanizmo pobūdį ir paskatintų spręsti abipusiškumo nesilaikymo problemą. Komisijos pareigūnai taip pat surengė naudingus mainus su 10 valstybių narių, šiuo metu nedalyvaujančių VWP, mainus su Vašingtono atstovais. Tai buvo naudinga nagrinėjant nuoseklesnio ir labiau suderinto požiūrio, siekiant bendro tikslo, galimybę. Įvertinimas Komisija pripažįsta JAV įsipareigojimą VWP gairių procesui aukščiausiame politiniame lygmenyje. Atsižvelgdama į valstybių narių reakciją ir JAV vizų politikos realijas, Komisija tiki, kad VWP gairių procesas galėtų būti tinkama priemonė užtikrinant vizų režimo panaikinimą visiems ES piliečiams vidutinės trukmės laikotarpiu, ir yra pasirengusi remti tokį požiūrį. Tačiau kad šis požiūris būtų tikrai veiksmingas, turime patikslinti ir suderinti šiose gairėse keliamus tikslus ir vertinimus. Tai JAV administracija patvirtino 2005 m. lapkričio mėn. bendros ES ir JAV darbo programos metu, atsižvelgdama į 2005 m. birželio mėn. ES ir JAV viršūnių susitikimo Ekonominės iniciatyvos įgyvendinimą: vienas iš tikslų – „sukurti aiškius ir išsamius šalių kelio gairių planų procesus visoms vizų atsisakymo programoje (VWP) nedalyvaujančioms ES valstybėms narėms, suteikiant joms nuorodas, kurios padėtų išpildyti reikalavimus ir prisijungti prie JAV VWP.“ Siūlomi konkretūs veiksmai: pastangos „visoms VWP nedalyvaujančioms ES valstybėms narėms sukurti ir įgyvendinti išsamius ir konkrečius valstybių kelio gairių planus, apimančius įstatyminius ir neįstatyminius aspektus ir apibrėžiančius atitinkamus kriterijus,“ ir „dirbti kartu, siekiant vizų atsisakymo, ir naudoti konsulinius komitetus visose ES valstybėse narėse, siekiančiose prisijungti prie VWP, toliau tobulinant atskirus šalių planus, įskaitant pažangos vertinimo mechanizmus“. JAV iki šiol neparodė noro apsvarstyti tarpines lengvinamąsias priemones, pavyzdžiui, atleidimą nuo vizos mokesčio. Nepaisant to, reikėtų ir toliau lenkti JAV, kad šios bent jau supaprastintų kai kuriuos prašymo išduoti vizą pateikimo proceso aspektus. Kanada Septynios valstybės narės (Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija ir Slovakija) pranešė, kad Kanada reikalauja vizų iš jų piliečių. Kanados valdžios institucijų požiūris į vizų režimo panaikinimą ES valstybėms narėms yra panašus į JAV. Kanada vertina galimybę panaikinti vizų režimą kiekvienai šaliai atskirai ir nesuteikia lengvatos visam blokui pagal ES narystę. Kanadoje nėra teisiškai nustatyta aiškių kriterijų, kuriuos išpildžius būtų panaikintas vizų režimas. Kanados valdžios institucijos atsakyme į Komisijos 2005 m. gruodžio 13 d. verbalinę notą nurodė: „Kanados vizų režimo peržiūrėjimas yra administracinis procesas, pagrįstas objektyviu su valstybės piliečių judėjimu susijusios rizikos ir naudos įvertinimu.“ Vertinimo kriterijai išdėstyti 2 priede. 2004 m. Kanados pilietybės ir imigracijos ministerija (CIC) peržiūrėjo bevizio režimo schemą. Septynios suinteresuotosios valstybės narės gavo anketas, kurių turinys pastebimai skyrėsi. Kanados valdžios institucijos patvirtino, kad „buvo peržiūrėtas kiekvienos valstybės atvejis atskirai, atsižvelgiant į gausias reformas ir greitą pokyčių tempą atitinkamose naujosiose valstybėse narėse“. 2005 m. gegužės mėn. paskelbus, kad atlikus šį įvertinimą nė vienai iš septynių valstybių nebuvo panaikintas vizų režimas, buvo smarkai nusivilta. Kanados valdžios institucijos nurodė įvairias tokių sprendimų priėmimo priežastis, kaip antai pasų ir dokumentų saugumas bei jų klastojimas, didelis prašymų išduoti vizą atmetimo procentas, organizuotas nusikalstamumas, ekonominė migracija, valdžios atstovų korupcija, darbo rinkos liberalizavimas ES[12], nedarbo ir atlyginimų lygis, socialinė nelygybė, pabėgėlių prašymai ir ryšiai su JAV politika[13]. Vizų abipusiškumo klausimą ES įtraukė į ES ir Kanados visų lygių susitikimų darbotvarkę, paaiškindama, kad ES šį klausimą laiko aktualiu ES ir Kanados santykių klausimu. ES ir Kanados vadovai 2005 m. lapkričio 24 d. vaizdo konferencijos metu susitarė „ tęsti sustiprinto dialogo skaidrų procesą dėl vizų režimo visų ES valstybių narių ir Kanados piliečiams panaikinimo “. Kanada patvirtino savo įsipareigojimą tęsti dialogą ir „toliau stebėti atliekamą pažangą bei 2007 m. pradėti naują nuodugnią vizų režimo peržiūrą šalims, kurioms iki to laiko nebus panaikintas vizos reikalavimas. … Tolesnis Kanados vertinimas yra numatytas pasibaigus Šengeno vertinimo procesui, nes tikimasi, kad jo metu naujosios valstybės narės bus priimtos į Šengeno teritoriją be sienų kaip visateisės narės.“ Plėtodamos šį dialogą, Kanados valdžios institucijos 2005 m. lapkričio mėn. surengė techninius apsilankymus į Baltijos šalis ir Lenkiją ir pasiūlė 2006 m. sausio mėn. apsilankyti Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje. Kanada patvirtino, kad septynių valstybių narių atitikties lygiai yra skirtingi, ir kad „Kanada nuolatos stebi pokyčius ir išlieka pasiruošusi imtis veiksmų dėl vizų režimo panaikinimo dar prieš 2007 m. peržiūrą, jeigu pokyčiai kurioje nors valstybėje narėje leistų tai padaryti. Naujosios valstybės narės raginamos bet kuriuo metu pranešti Kanadai apie bet kokius pokyčius, apie kuriuos jos norėtų informuoti Kanadą.“ Kanada taip pat nurodo savo bendrą įsipareigojimą su JAV dėl saugumo ir sienos priežiūros klausimų: „Kanada ir JAV įsipareigojo glaudžiai koordinuoti šalių vizų politikos kryptis. Nors kiekviena šalis ir toliau nepriklausomai formuoja savo vizų politiką ir reikalavimus, kiekviena šalis pasižadėjo apsvarstyti savo vizų politikos ir (arba) reikalavimų pokyčių galimą poveikį kitai šaliai. Todėl mes reguliariai konsultuojamės viena su kita, siekdamos užtikrinti, kad mūsų siekiama kryptis nuolatos atitiktų mūsų abipusius tikslus ir interesus.“ Komisijos siūlomas mokesčio už vizą panaikinimas arba pastebimas sumažinimas kaip pirmasis žingsnis link vizų režimo panaikinimo buvo atmestas. Įvertinimas Kanada pradėjo dialogą dėl abipusio bevizio režimo įvedimo, tačiau iki šiol reali pažanga nėra pasiekta. Šalis išlieka atvira tolesniam dialogui ir patvirtino bendrą pasirengimą tinkamu laiku panaikinti vizų režimą ES valstybių narių piliečiams. Komisija mano, kad su Kanada užmegztas dialogas turi būti tęsiamas, tačiau turi būti labiau orientuotas į rezultatą. Todėl turi būti sukurtas skaidrus procesas su aiškiais kriterijais, nukreiptas į vizų režimo panaikinimą visų valstybių narių piliečiams. IV. Išvados: Komisija mano, kad dialogas su trečiosiomis šalimis pagal naująjį abipusiškumo mechanizmą jau yra veiksmingas: - Su keturiomis trečiosiomis šalimis – Kosta Rika (jeigu bus gautas patvirtinimas dėl Islandijos), Nikaragva, Panama ir Venesuela – jau pasiektas bevizio režimo abipusiškumas; Brazilija jau paskelbė teisinį sprendimą. - Su keturiomis trečiosiomis šalimis – Brunėjaus Darusalamu, Malaizija, Singapūru ir Urugvajumi – numatytas abipusiškumo nesilaikymo problemų sprendimas, tačiau artimiausiais mėnesiais reikalingas tolesnis įgyvendinimas ir (arba) patikrinimas. - Su kitomis trimis trečiosiomis šalimis visiškai nepasistūmėta panaikinant vizų režimą visoms ES valstybėms narėms, nors padaryta nedidelė pažanga skaidrumo klausimuose. Australijos atveju nėra vilties, kad artimu metu ETA sistema bus pradėta taikyti visų valstybių narių piliečiams. Tačiau Australija jau įvedė tam tikrus vizų išdavimo procedūros palengvinimus valstybių narių piliečiams, kuriems netaikoma ETA sistema, ir parodė norą toliau suvienodinti vizos išdavimo procedūras. Tai – teigiamas žingsnis, tačiau jį galima traktuoti tik kaip pereinamąją priemonę, kadangi mūsų pagrindinis tikslas išlieka visų valstybių narių dalyvavimas ETA sistemoje ir vienodų sąlygų visiems ES piliečiams taikymas (nepaneigiant EB galutinės pozicijos dėl ETA). Po diskusijų aukščiausiame lygmenyje Komisija įsitikino Jungtinių Valstijų ir Kanados politiniu įsipareigojimu tęsti dialogą ir padaryti vizų panaikinimo siekiančioms valstybėms narėms keliamus reikalavimus skaidresnius ir tikslesnius. Komisija toliau vystys dialogą su JAV ir Kanados atstovais, siekdama užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų pildomi, ir išsiaiškinti konkrečias idėjas, kaip išspręsti abipusiškumo nesilaikymo problemą. Mes taip pat turėtume kartu su šiomis šalimis toliau ieškoti galimybių palengvinti vizų išdavimą kaip laikiną priemonę. Po šio pirmojo raundo, kuris buvo iš dalies sėkmingas, svarbu, kad Komisija ir valstybės narės išliktų atkaklios, aktyvios ir vieningos, siekdamos bendrų tikslų šioje srityje. Visiška valstybių narių parama Komisijai, jų dalyvavimas kiekviename proceso etape ir visų jų solidarumas išlieka neabejotinai svarbiausia sąlyga siekiant užsibrėžtų rezultatų. Pagal Reglamento 539/2001, iš dalies pakeisto Reglamentu 851/2005, 1 straipsnio 5 dalį Komisija iki 2006 m. liepos mėn. turi pateikti antrąją ataskaitą, kurioje apžvelgiama, ar šiuo laikotarpiu buvo įgyvendinti konkrečių trečiųjų šalių paskelbti sprendimai, ir ar tolesnis dialogas su kitomis šalimis padidino bevizio režimo įvedimo galimybes. Komisija mano, kad atsižvelgiant į mūsų ir mūsų partnerių pažangą, vykstančią nors ir skirtingais tempais, šiuo metu nėra reikalo papildyti šią ataskaitą siūlant priemones, aprašomas Reglamento 539/2001, iš dalies pakeisto Reglamentu 851/2005, 1 straipsnio 4 dalies c punkte arba bendroje Tarybos ir Komisijos deklaracijoje, kurią Komisija paskelbė priimdama Reglamentą 851/2005. Tačiau Komisija ir toliau atidžiai stebės pažangą, siekdama užtikrinti, kad dabartiniai partnerių įsipareigojimai būtų įvykdyti. Šalių, kurių visiškas abipusiškumo nesilaikymo problemų sprendimas artimiausiu metu nėra numatomas, atveju didžiausias dėmesys bus skiriamas kriterijų įgyvendinimo pažangai. Pripažindama, kad tai pareikalaus abiejų šalių pastangų, Komisija taip pat primena, kad Reglamento 539/2001 4 straipsnyje ir bendroje Tarybos ir Komisijos deklaracijoje dėl Reglamento 851/2005 numatomos konkrečios priemonės, skatinančios greitesnį abipusio bevizio režimo įvedimą. Annex 1A Visa requirement imposed by third countries listed in Annex II to Regulation No 539/2001 upon nationals of the new Member States on 1 May 2004. | CY |CZ |EE |HU |LT |LV |MT |PL |SI |SK | |Andorra | | | | | | | | | | | |Argentina | | | | | | | | | | | |Australia |V |V |V |V |V |V |* |V |V |V | |Bolivia | |V | |V | |V |V | | |V | |Brazil |V |V |V | |(V) |V |V | | |V | |Brunei |V |V |V |V |V |V | | |V |V | |Bulgaria | | | | | | | | | | | |Canada | |V |V |V |V |V | |V | |V | |Chile | | | | | | | | | | | |Costa Rica |V | | | |(V) | |V | |V |(V) | |Croatia | | | | | | | | | | | |Guatemala |V | |V |V |V |V |V |(V) |V |V | |Holy See | | | | | | | | | | | |Honduras |V | | |V | | | | | | | |Hong Kong SAR | | | | | | | | | | | |Israel | | | | | | | | | | | |Japan | | | | | | | | | | | |Macao SAR | | | | | |V | | | | | |Malaysia | | | | |V | | | | | | |Mexico | | |V | |V |V |V | | |V | |Monaco | | | | | | | | | | | |New Zealand |V | |V | |V |V | |V | |V | |Nicaragua |V | | | | | |V | | | | |Panama | |V |V | | |V |V | |V |V | |Paraguay |V |V |V | |V |V |V |(V) |V |V | |Romania | | |(V) | |(V) | | | | | | |Salvador | |V |V |V |V |V |V |(V) |V |V | |San Marino | | | | | |V | | | | | |Singapore | | | | |V | | | | | | |South Korea | | | | | | | | | | | |United States |V |V |V |V |V |V |V |V | |V | |Uruguay | | |V | | | | | | |V | |Venezuela |V | |V | | |V |V |(V) | |V | | * ETA required. (V) : visa exemption agreement not yet entered into force. Annex 1B Visa requirement imposed by third countries listed in Annex II to Regulation No 539/2001 upon EU citizens on 24 June 2005. |CY |CZ |EE |EL |FI |HU |LT |LV |MT |PL |PT |SI |SK |DE |AT |IT |SW |DK | |Andorra | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Argentina | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Australia 1 |V |V |V |V | |V |V |V |V |V | |V |V |V |V |V |V |V | |Bolivia | | |(V) | | | | |(V) |V | | | | | | | | | | |Brazil |V |V |V | | | |V |V |V | | | | | |V4 | | | | |Brunei |(V) |V |V |(V) |V |(V) |V |V |V | |V |V |(V) |(V) |(V) |(V) |(V) | | |Bulgaria | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Canada | |V |V | | |V |V |V | |V | | |V | | | | | | |Chile | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Costa Rica | | |(V) | | | | | | | | | |(V) | | | | | | |Croatia | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Guatemala | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Holy See | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Honduras | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Hong Kong SAR | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Israel | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Japan | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Macao SAR | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Malaysia | | |(V) |(V) | | | |(V) | | | | | | | | | | | |Mexico | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Monaco | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |New Zealand | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Nicaragua | | | | | | | |V³ | | | | | | |(V) | | | | |Panama | | |V | | | | | |V | | | | | | | | | | |Paraguay | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Romania | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Salvador | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |San Marino | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |Singapore | | |(V) | | | | | | | | | | | | | | | | |South Korea | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |United States |V |V |V |V | |V |V |V |V |V | | |V | | | | | | |Uruguay | | |V | | | | | | | | | | | | | | | | |Venezuela | | | | | | | |V3 | | | | | |V² |(V) | |V3 | | | V : visa requirement (V) : visa exemption for a period of less than 90 days. 1. Australia : Electronic Travel Authority (ETA) is required from citizens of EL, FI, MT, PT, DE, AT, IT, SW, DK, IS, NO as well as from citizens of the other Member States not indicated in the table 2. in case of entry at land and sea borders 3. tourist card is required upon entry 4. visa is required from business travellers IS notified the following cases of non-reciprocity: Australia, Brunei, Nicaragua, Panama and Paraguay NO notified the following cases of non-reciprocity: Australia, Brunei (for stays exceeding 14 days), Panama (visa issued free of charge on arrival) Annex 2 Australian visa procedures The two visa procedures subject of the notifications can be summarised as follows: The ETA: Before travelling and before an air ticket is issued, the traveller himself/herself, or the travel agent/airline on his/her behalf, sends an electronic application for an ETA to the relevant Australian authorities. This involves entering in the ETA system data identifying the traveller and details of his/her passport. The data are compared with an on-line file held by the relevant Australian authorities (Department of Immigration and Multicultural and Indigenous Affairs, DIMIA) on persons whose entry into Australia is undesirable (Movement Alert List, MAL). The response is almost immediate. If the response is positive, i.e. if consultation of the file does not produce an alert with respect to the traveller or his/her passport, an ETA number is assigned electronically and the air ticket can be issued. If the response is negative, no ETA number can be assigned and the traveller is asked to contact the Australian consular authorities. On arrival in Australia, the immigration authorities check that the passport holder has an ETA. The eVisa (e676 visa ): applicants or travel agents can apply for a visa on the internet. The applications are processed in Australia and, depending on the risk assessment level further supporting documents can be required from the applicant. If the risk is low, they can be granted more or less automatically (“autogrant” facility). US Visa Waiver Programme To qualify for the VWP, a country must: offer reciprocal privileges to United States citizens; have had a non-immigrant refusal rate of less than 3% for the previous year; certify that the country issues machine-readable passports; have a program to incorporate biometric identifiers into the passports; certify that it reports the theft of blank passports on a timely basis to the U.S. authorities. In addition the Department of Homeland Security in consultation with the Secretary of State has to prepare an evaluation report on the effect that a country’s designation as a VWP participant would have on the law enforcement and security interests of the United States, including interests related to enforcement of immigration laws and the existence and effectiveness of extradition agreements and procedures. In order for a country to be designated as a VWP participant, a determination must be made that such interests would not be compromised by the designation of the country. Furthermore there are specific factors that are considered but are not established in the legislation: security of a country’s passport application, production and issuing process; security of passports and other documents used to demonstrate identity and citizenship, and incidence of fraud or misuse involving such documents; nationality and citizenship laws, and their implementation; existence of security and law enforcement threats in the country (terrorist activities, organised crime, money laundering, human and drug trafficking, etc.), and efforts to address such threats; immigration controls and alien smuggling activities in the country, and efforts to address such threats; stability of the government politically and economically; degree of cooperation with the U.S. and other international partners on law enforcement issues, including extradition. Canadian assessment criteria for visa exemption The Canadian authorities take into consideration the complex push and pull factors that trigger migration movements, from broad socio-economic conditions to specific regional issues. The country assessment of risks and benefits includes many factors, such as (but not limited to): - Immigration issues (i.e. non bona-fide refugee claimants and clandestine or undocumented migrants), - public safety and security issues (i.e. organized crime and counter terrorism, the trafficking and smuggling of persons and goods, serious criminal activity, health risks and concerns), - the stability of government and public institutions (level of public confidence in institutions, legal system, police and security agencies, immigration and asylum systems, protection of human rights), - the health and stability of the economy, such as unemployment rates and regional disparities, - the social and human rights environment, - the trends and patterns related to incidences of application fraud, passport fraud and visa refusal rates. Factors are reviewed to ensure that they are consistent with Canadian immigration program and the broader mandate, objectives and priorities of the Government of Canada. Decisions to change the visa status of a given country are well-informed and are made after a comprehensive review of key considerations and upon extensive internal consultation. [1] OL L 81, 2001 3 21, p. 1. [2] Dėl ankstesnio abipusiškumo mechanizmo žiūrėkite Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl vizų režimo abipusiškumo (dokumentas JAI-B-1 (2004) 1372, 2004 2 18). [3] Jos informavo Tarybą pagal Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudaryto susitarimo dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 8 straipsnio 2 dalies a punktą, kad jos sutinka su Tarybos reglamento (EB) Nr. 851/2005 turiniu. Todėl šioms šalims taikomas abipusiškumo mechanizmas. Islandija pranešimą apie abipusiškumo nesilaikymą pateikė 2005 m. spalio 25 d., o Norvegija – 2005 m. lapkričio 15 d. [4] OL C 251, 2005 10 11 [pradinio CZ pranešimo paskelbimas, OL C 163, 2005 7 5]. [5] OL C 277, 2005 11 10. [6] OL C 310, 2005 12 8. [7] Tolesni veiksmai dėl Islandijos ir Norvegijos pranešimų atliekami pagal tą pačią procedūrą kaip ir valstybių narių pranešto abipusiškumo nesilaikymo atvejais, tačiau turi būti deramai atsižvelgta į teisinius apribojimus Komisijai atstovaujant Norvegiją ir Islandiją užsienyje. [8] Pranešimą apie Paragvajų pateikė Islandija (reikalaujama viza). Dėl šios informacijos pavėluoto gavimo verbalinė nota Paragvajaus valdžios institucijoms buvo išsiųsta tik 2005 m. gruodžio 5 d. Atsakymas dar nėra gautas. Ypatingas Bolivijos atvejis reikalauja išsamesnio paaiškinimo. Apie Boliviją pranešė trys valstybės narės (Malta, Estija ir Latvija). Tačiau Komisija neįtraukė šios šalies į savo diplomatinius veiksmus pagal naująjį abipusiškumo mechanizmą, atsižvelgdama į ketinamą pateikti pasiūlymą perkelti Boliviją į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priedą. [9] Tik iš Naujosios Zelandijos piliečių, turinčių galiojantį Naujosios Zelandijos pasą, nereikalaujama įsigyti vizos prieš vykstant į Australiją, jeigu šie neturi sveikatos arba reputacijos problemų. į Australiją atvykusiems Naujosios Zelandijos piliečiams automatiškai išduodama specialios kategorijos viza, kuri įrašoma elektroniniu būdu. [10] Vizų atsisakymo programa (VWP) buvo įkurta kaip laikina programa 1986 m. Imigracijos reformos ir kontrolės įstatymu (P. L. 99–603). Kongresas reguliariai pratęsdavo šios programos įgyvendinimą, priimdamas naujus teisės aktus. Galiausiai 2000 m. spalio 30 d., patvirtinus Vizų atsisakymo nuolatinės programos įstatymą, programa įgijo nuolatinį statusą. (P. L. 106–396). [11] Sąlygos nustatytos Imigracijos ir pilietybės įstatymu (U.S.C. 1187), Sienų apsaugos įstatymu ir Sustiprintos sienų apsaugos bei įvažiavimo vizų reformos įstatymu. [12] Kanados valdžios institucijos nurodė, kad „Airijos, JK ir Švedijos dirbančiųjų registracijos programos parodė, kad naujųjų valstybių narių gyventojai yra mobilūs ir ieško uždarbio galimybių užsienio šalyse“. [13] Priminta, kad Kanada 1994 m. panaikino vizų reikalavimą Vengrijai, o 1996 m. – Čekijai. Tačiau jis Čekijai vėl buvo įvestas 1997 m., o Vengrijai – 2001 m. po prašančiųjų prieglobsčio antplūdžio iš šių šalių. Kanados valdžios institucijos pabrėžė, kad prieš atšaukiant vizų režimą dar kartą, yra būtina nuodugniai išanalizuoti padėtį, kad būtų išvengta panašios situacijos pasikartojimo.