24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/57

—

atkreipia dėmesį, kad nuo tada, kai 2006 m. lapkričio 8 d. buvo paskelbtas Komunikatas, pasikeitė iniciatyvos „Regionų ekonominiai pokyčiai“ koncepcija, t.y. Europos Komisija atsisakė modelio „iš viršaus į apačią“ ir ėmė taikyti principą „iš apačios (iš vietos ir regionų valdžios institucijų) į viršų“, tačiau apie šį pasikeitimą Europos Komisija nėra oficialiai pranešusi. Nepaisant to, nuomonėje į šiuos pokyčius atsižvelgiama;

—

pabrėžia, kad Regionų komitetas galėtų aktyviai dalyvauti vykdant šiuo metu pagal iniciatyvas „Interreg IV“ ir „Urbact II“ įgyvendinamų programų stebėseną ir teikti konsultacijas atitinkamiems šių programų stebėsenos komitetams;

—

pageidautų, kad Lisabonos strategijos stebėsenos platforma ir iniciatyva „Regionų ekonominiai pokyčiai“ būtų labiau tarpusavyje susijusios, tačiau tuo pat metu išsaugotų joms būdingus ypatumus. Lisabonos strategijos stebėsenos platforma suteikia galimybę keistis patirtimi siekiant paremti sanglaudos politiką ir propaguoti Lisabonos darbotvarkę;

—

nurodo, kad iniciatyvos „Regionų ekonominiai pokyčiai“ sėkmė priklauso nuo komunikacijos ir informacijos skleidimo Europos lygiu. Šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka Regionų komitetui, turinčiam bendradarbiauti su Europos Komisija;

—

prašo iniciatyvą parengti taip, kad būtų nesunku nustatyti, kokia regionų praktika yra geriausia, ir sukurti nesudėtingus mechanizmus, kaip tokios praktikos pavyzdžius būtų galima perduoti kitiems Sąjungos regionams. Iniciatyva „Regionų ekonominiai pokyčiai“ (kaip daugelis kitų ankstesnių Bendrijos iniciatyvų) turi skatinti ir inspiruoti geras idėjas ir iniciatyvas.

1.

džiaugiasi Europos Komisijos ketinimu įgyvendinant iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“ didinti regionų ir vietos plėtros priemonių veiksmingumą naudojant vietos ir regionų geriausią praktiką ir, pasitelkus tinklus, skleidžiant informaciją apie tokią patirtį, ja dalinantis ir ją taikant kitomis aplinkybėmis; mano, kad tinklams būtinas naujas impulsas, kadangi jie yra Bendrijos politikos priemonė, kuria siekiama modernizuoti ekonomiką ir stiprinti konkurencingumą;

2.

pripažįsta, kad iniciatyva glaudžiai susijusi su Regionų komiteto instituciniu vaidmeniu; todėl mano, kad reikėtų labiau išnaudoti Komiteto veiklos ir dalyvavimo galimybes ir prašo, kad būtų labiau vertinamas Komiteto, kaip ES vietos ir regionų valdžios sistemų atstovo, vaidmuo;

3.

atkreipia dėmesį į Regionų komitete sukurtą Lisabonos strategijos stebėsenos platformą, kurioje dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos, įpareigotos vertinti šios strategijos įgyvendinimą vietoje ir regionuose ir pabrėžti jos svarbą;

4.

pabrėžia, kad tai yra vienintelė programa, konkrečiai skirta vietos ir regionų valdžios institucijų teminio bendradarbiavimo skatinimui neatsižvelgiant į geografinį aspektą; minėtos institucijos neprivalo būti toje pačioje pasienio zonoje ir priklausyti tai pačiai tarptautinei erdvei. Ko gero, tai yra pati lanksčiausia Europos integracijos priemonė vietos ir regionų valdžios institucijoms, turinti padėti sustiprinti regionų politiką, kuri tampa vis veiksmingesnė, išsamesnė ir sudėtingesnė;

5.

pritaria Europos Komisijos siekiui, įgyvendinant Lisabonos strategiją, skatinti Europos vietos ir regionų valdžios institucijas keistis patirtimi ir gera praktika vystymosi ir sanglaudos srityje ir ją skleisti dalyvaujant iniciatyvoje „Regionų ekonominiai pokyčiai“. Siekiant šio tikslo, Komitetas pabrėžia, regioninėms veiklos programoms vadovaujančių institucijų aktyvaus ir tiesioginio dalyvavimo svarbą iniciatyvą įgyvendinančių tinklų veikloje;

6.

pažymi, kad Europos Komisija įgyvendindama iniciatyvą laikosi subsidiarumo principo, jos tikslas — mokymasis, tarpusavio ryšių plėtojimas ir vietos bei regionų geriausios praktikos, sukauptos vystant teritorinį bendradarbiavimą, taikymas siekiant įgyvendinti Lisabonos ir Geteborgo tikslus; tačiau mano, kad, norint sėkmingai įgyvendinti Europos regioninę politiką, būtina pabrėžti politinį vietos ir regionų aspektą;

7.

todėl siūlo Europos Komisijai kiekvienais metais kartu su Regionų komitetu organizuoti konferenciją, kurios metu būtų aptariama pažanga, pasiekta įgyvendinant šią iniciatyvą;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant „Regionų ekonominių pokyčių“ iniciatyvą siekiama papildyti jau esančias naujas tarpregioninio bendradarbiavimo formas, visų pirma todėl, kad šis bendradarbiavimas buvo sustiprintas siekiant naujojo regioninės politikos tikslo — plėtoti „Europos teritorinį bendradarbiavimą“. Reikia taip pat užtikrinti, kad ir ateityje Europos regionų, miestų ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimo skatinimas, vykdant Interreg III C programą, išliktų deramo lygio;

9.

mano, kad būtina nustatyti aiškesnę regionų ir miestų bendradarbiavimo tvarką, kadangi Komisijos turimuose dokumentuose kalbama apie abu šiuos valdžios lygius ir į juos atsižvelgiama, nors visų pirma nurodomi regionų tinklai. Komiteto manymu, reikėtų pabrėžti, kad programose Interreg IV C ir Urbact 2007-2013 gali dalyvauti ir regionai, ir miestai, kadangi turime pripažinti, kad įgyvendinant pirmąją paminėtą programą lemiamą vaidmenį atlieka regionai, o antrąją — miestai; be to, Komiteto nuomone, būtų naudinga ir tikslinga skatinti, kad regionuose ir miestuose aktyviai veikiančios pagrindinės įstaigos ir institucijos būtų įtraukiamos į veiklą kaip partnerės;

10.

ragina Komisiją užtikrinti didesnį veiksmų skaidrumą nei praeityje. Reikėtų bent jau sudaryti galimybes internete susipažinti su šiuo metu veikiančių tinklų darbo programomis, įvairių įvykusių susitikimų apžvalga, jau pasiektais rezultatais ir geros praktikos pavyzdžiais, kartu turėtų būti nurodoma informacija apie tinklo vadovą, kad suinteresuoti asmenys galėtų į jį kreiptis ir, prireikus, naudotis turimais rezultatais. Be to, būtų naudinga sukurti Komisijos interneto svetainę, kurioje suinteresuoti dalyviai galėtų ieškoti partnerių ir kitos naudingos informacijos;

11.

pažymi, kad po COTER komisijos posėdžių ir svarstymų, vykusių 2007 m. kovo 16 d., ir po to, kai paskutiniajame posėdyje buvo priimtas nuomonės projektas, Europos Komisija pakeitė ir išaiškino savo poziciją dėl iniciatyvos „Regionų ekonominiai pokyčiai“. Akivaizdu, kad, nors ši pozicija dar nėra oficialiai įtvirtinta nė viename Europos Komisijos dokumente, spartesnių pokyčių programos veiksmams pasirinkti bus naudojamas principas „iš apačios į viršų“. Be to, šių veiksmų bus imamasi atsižvelgiant į veiksmų programas „Interreg IV C“ ir „Urbact II“ ir atitinkamas jų įgyvendinimo taisykles. Tai turėtų užtikrinti visiems regionams ir miestams lygias galimybes dalyvauti iniciatyvoje ir pageidaujamą visos iniciatyvos skaidrumą;

12.

rekomenduoja kvietimą dalyvauti konkurse skelbti Komisijos ir Regionų komiteto interneto svetainėse, kartu nusiųsti laišką regionų atstovybėms Briuselyje arba pareigūnams, kurie atsakingi už regionų reikalus valstybių narių nuolatinėse atstovybėse ES, kad informacija būtų išplatinta ir greičiau pasiektų regionus ir miestus. Be to, Komisijos tvarkomas informacijos tinklas yra prieinamas beveik visuose ES regionuose, taip pat prieinamas yra Bendrijos paramos sistemai valstybėse narėse remti sukurtas reklamos ir viešųjų ryšių tinklas;

13.

be to, siūlo numatyti tvarką, leidžiančią Komitetui aktyviai dalyvauti (konsultuojant Komisijos prašymu ir (ar) pasiūlymu?) rengiant veiksmų programas arba sudaryti Komitetui galimybę pateikti pastabas techniniams padaliniams, kuriems pavesta jas parengti;

14.

supranta Komisijos poreikį išplėsti jau esančius tinklus ir suteikti jiems visuotinį pobūdį; supranta ir tai, kodėl teminis programų aspektas svarbesnis nei geografinis; tačiau, mano, kad abu šie aspektai papildo vienas kitą ir reikia į juos abu atsižvelgti: akivaizdu, kad reikia išlaikyti ir atspindėti įvairovę, todėl nustatant temas būtina atsižvelgti į teritorinį aspektą; be to, būtina dėti visas pastangas ir siekti įvairių tinklų sąveikos pabrėžiant jų gebėjimą papildyti vienas kitą tiek teminiu, tiek ir teritoriniu požiūriu. Todėl Komitetas pasisako už tai, kad būtų skiriamas būtinas dėmesys mažiau išsivysčiusioms ir apleistoms vietovėms;

15.

pabrėžia, kad būtina palikti erdvės vietos iniciatyvoms. Būdami vietos ir regionų valdžios institucijų atstovais. RK nariai gali tik pasidžiaugti tokiomis priemonėmis ir turi siekti, kad šis naujas „atviras požiūris“ nacionaliniu lygiu nevirstų „uždaru požiūriu“. RK ketina dėti visas pastangas, kad iniciatyvoje būtų remiami ir pripažįstami regionų ir miestų palaikomi tinklai, kurie nori dirbti kartu ir skatinti pažangiausias ekonomikos, socialinio ir aplinkos vystymosi naujoves;

16.

pabrėžia tinklų ilgalaikiškumo svarbą. Reikia, kad jau vykstantys mainai truktų pakankamai ilgai (o tuomet iškyla išteklių problema), taip pat labai svarbu, kad tinklai skatintų tiek institucijų (veiksmingas suinteresuotų institucijų dalyvavimas), tiek ir regionų (įvairių Europos regionų ir vietovių bei jų suinteresuotų subjektų, kuriems galimybė pasidalinti sukaupta patirtimi gali būti išties naudinga, dalyvavimas) bendrus veiksmus ir dalyvavimą;

17.

ragina Komisiją užtikrinti įvairaus pobūdžio regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą siekiant atskleisti jų įvairovę, savitumą ir įvairių sprendimų, priimtų plėtros srityje, svarbą. Įgyvendinant iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“ ir joje numatytą galimybę siekti spartesnės pažangos, reikėtų atsižvelgti į sukauptą įvairią patirtį ir vietos bei regionų sąveiką atrinktų temų požiūriu. Regionų komitetas siekia veiksmingai atstovauti šių dviejų lygių integracijai nustatant pagrindines iniciatyvos temines gaires ir iniciatyvos įgyvendinimo tvarką, kuriant ir įgyvendinant tiesioginio finansavimo programas (Interreg IV C ir Urbact 2007-2013 m.);

18.

nerimauja, kad vienašališkos pagrindinių temų atrankos taisyklės nebūtų per daug griežtos, net jei temos yra pakankamai plačios ir aiškiai susijusios su atnaujinta Lisabonos strategijos dienotvarke (1); pavyzdžiui, tema apie pramonės poveikį regionų vystymuisi nėra įtraukta į šiuo metu siūlomų temų sąrašą. Sąveikaujant ir bendradarbiaujant su regionais bei vietos ir regionų valdžios institucijomis reikėtų patikslinti ir nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis būtų galima šias temas papildyti ir persvarstyti ir taip užtikrinti kuo didesnį sprendimų priėmimo proceso skaidrumą. Be to miestai ir regionai turi savarankiškai administruoti savo tinklus, net jei jie veikia pagal Komisijos parinktas temas. Komitetui taip pat kyla klausimų dėl kai kurių Europos regioninio plėtros fondo (ERPF) (2) nurodytų temų ir nustatytų prioritetų nuoseklumo. Todėl, visų pirma, reikėtų aiškiai nurodyti priimtinas temas, tiesiogiai susijusias su Europos socialiniu fondu;

19.

pripažįsta, kad apskritai, siekiant tinkamai ir veiksmingai naudoti sanglaudos politikai įgyvendinti skirtus finansinius išteklius, labai svarbus nacionalinės ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimas, tačiau taip pat labai svarbu, kad Europos Komisija aktyviau imtųsi tiesiogiai nustatyti Komisijos, regionų ir savivaldybių naujas sąveikos, mainų ir bendradarbiavimo galimybes, pagrįstas savanoriškumu;

20.

mano, kad būtų naudinga aiškiau apibrėžti svarbiausias iniciatyvos finansavimo gaires, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad išteklius turėtų sudaryti įvairūs šaltiniai: nepanaudotos 2000-2006 m. programų lėšos, naujoms dviems veiklos programoms skirtos lėšos (šių programų biudžeto projektuose tiksli tokios paskirties lėšų dalis dar nėra nustatyta) ir regioninėms programoms skirtos lėšos bei techninei pagalbai skirtos Komisijos tiesiogiai valdomos lėšos. Pagal Interreg IV C ir Urbact 2007-2013 programas skirti ištekliai bus tik pirmas žingsnis iniciatyvai įgyvendinti panaudojant pagrindines programas. Aptariama iniciatyva iš esmės turi būti finansuojama pasitelkus pagrindines programas. Be to, reikėtų nustatyti nacionalinio finansavimo dalį atsižvelgiant į ribą, nustatytą siekiant išsaugoti valstybių narių biudžeto stabilumą;

21.

mano, kad iniciatyva turi būti įgyvendinama užtikrinant sąlygas susipažinti su geriausia regionų praktika ir kuriant paprastus mechanizmus, kurie padėtų ją skleisti kituose ES regionuose. Taigi, iniciatyva „Regionų ekonominiai pokyčiai“ turėtų būti svertas, gerų idėjų ir pažangių iniciatyvų variklis, kaip ir daugelis kitų praeityje vykdytų Bendrijos iniciatyvų;

22.

pabrėžia, kad, siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“, labai svarbu jos pristatymas ir informacijos platinimas. Būtina įrodyti, kad iniciatyva yra dinamiška ir ypač, kad ji tikrai gali integruoti geriausius projektus į didžiąsias sanglaudos politikos programas, kad būtų užtikrintas jų finansavimas;

23.

teigiamai vertina tai, kad, įgyvendinant informavimo apie iniciatyvą politiką, Regionų politikos generalinio direktorato 2006 m. sausio 31 d. COTER posėdyje buvo pranešta, kad vienas iš Regionų komiteto narių dalyvaus vertinimo komisijoje, kuri skirs iniciatyvoje numatytus apdovanojimus už geriausius naujovių projektus;

24.

pabrėžia, kad komunikacija ir informacijos sklaida labai svarbios skleidžiant informaciją apie iniciatyvą. Numatytose kasmetinėse konferencijose reikėtų aptarti geriausią praktiką ir galimybes ją taikyti Europos regionuose ir miestuose. Regionų komitetas pasirengęs bendradarbiauti su Komisija šioje srityje, visų pirma keistis duomenimis su Lisabonos strategijos stebėsenos platforma. Komitetas mano, kad jau dabartiniame parengiamajame etape būtų naudinga teikti kuo daugiau informacijos apie iniciatyvą. Šiuo metu kai kurie pamatiniai dokumentai, pavyzdžiui, Komisijos tarnybų darbo dokumentas (3), kuriame yra pateikiamos siūlomos temos, skelbiami tik anglų ir prancūzų kalbomis. Komitetas siūlo juos skelbti ir kitomis Bendrijos kalbomis;

25.

džiaugiasi, kad, įgyvendinant iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“, Komisija jau surengė tris konferencijas, ir rekomenduoja įgyvendinti papildomas informavimo ir diskusijų iniciatyvas (rengti susitikimus, konferencijas, tiesiogines ir virtualias diskusijas ir kt.) ir mano, kad informavimo, skatinimo ir sklaidos veiksmai turėtų būti numatyti suderintame komunikacijos plane. Sudarant daugiametę veiksmų programą, toks planas suteiktų galimybę nustatyti koordinavimo sistemą, kurios laikydamiesi veiksmų imsis už informaciją atsakingos Komisijos tarnybos ir kiti suinteresuoti subjektai, visų pirma Regionų komitetas, kuris pasirengęs aktyviai dirbti šioje srityje ir turėtų atlikti ypatingą vaidmenį;

26.

siūlo vadovaujančioms institucijoms skirti papildomų lėšų vykdant 3 tikslo programas, kad įgyvendinant iniciatyvą būtų įvertinta teritorinio bendradarbiavimo tinklų veikla siekiant Lisabonos strategijos, kuri visų pirma naudinga piliečiams, tikslų ir įgyvendinant Europos Komisijos D planą (4);

27.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui įgyvendinant šią iniciatyvą reguliariai organizuoti temines konferencijas ir, pasinaudojant galimybe siekti spartesnių pokyčių, įtraukti naudingą patirtį struktūrinės politikos srityje į pagrindines struktūrinių fondų programas;

28.

susirūpinęs dėl iniciatyvos pradžios termino. Atkreipia dėmesį, kad iniciatyva visiškai vykdyti bus pradėta tik antrajame 2007 m. pusmetyje. Iš tiesų, laukdama kol bus pradėtos vykdyti naujosios programos, Komisija ketina jau šiuo metu imtis kai kurių spartesnių veiksmų naudodama šiuo metų įgyvendinamų programų išteklius (Interreg IIIC ir Urbact programos). Todėl jau dabar būtų naudinga patikslinti, kokie yra numatyti terminai;

29.

siūlo, kad vienas Regionų komiteto narys patarėjo teisėmis dalyvautų programų Interreg IV C ir Urbact 2007-2013 stebėsenos komitetuose siekiant užtikrinti tinkamą sąveiką ir bendradarbiavimą, būtinus iniciatyvai įgyvendinti, ir Europos lygiu pripažinti Regionų komiteto vaidmenį, kurį jis atlieka atstovaudamas vietos ir regionų valdžios institucijoms;

30.

siūlo institucijoms nuolat palaikyti dialogą su asociacijomis, į kurias jungiasi piliečiai, ir pilietine visuomene, taip skatinant dalyvavimo demokratiją;

31.

ragina Komisiją teikti daugiau informacijos apie iniciatyvos administravimo tvarką. Labai svarbu patikslinti susijusių Komisijos generalinių direktoratų ir regionų bei miestų, o taip pat Komisijos ir Regionų komiteto bendradarbiavimo tvarką;

32.

prašo, kad visus sprendimus dėl novatoriškų veiksmų, susijusių su veiklos programa, vykdoma tinklo, kuriame dalyvauja regionas, priimtų programos stebėsenos komitetas;

33.

pabrėžia, kad iniciatyva siekiama pagrindinėms programoms perduoti geriausias tinklų siūlomas idėjas. Todėl prašo Komisijos patikslinti, koks bus geriausios praktikos pavyzdžių atrankos procesas ir kaip bus atliekama jų stebėsena vertinimo metu; siūlo, kad regionams, miestams ir vietos valdžios institucijoms būtų sudaryta galimybė ne tik savanoriškai dalyvauti, bet ir pagal paprastas ir lanksčias taisykles, kurias reikia nustatyti, teikti Komisijai pasiūlymus ir pastabas siekiant pasidalinti patirtimi, kuri yra svarbi ir gali būti naudinga kuriant ar plečiant tinklus pagal iniciatyvos nustatytas temas;

34.

prašo Europos Komisijos tiksliau paaiškinti, kaip bus organizuojama ir finansuojama iniciatyvoje numatyta techninė pagalba, kadangi Komitetas mano, kad ji yra labai svarbi siekiant veiksmingai naudoti geriausią praktiką; be to, reikalinga metodologinė pagalba pažangiausioms naujovėms išbandyti ir išskirti tas, kurios galėtų būti panaudotos ir išplėtotos; todėl Komitetas siūlo Komisijai imtis šių veiksmų bendradarbiaujant su kiekvienos teminės srities išorės vertintojais ir atsižvelgiant į stebėsenos komiteto sprendimus;

35.

abejoja, ar iniciatyvos pavadinimas yra tikslus ir išsamus. Kyla klausimas, ar iš tiesų pavadinimas „Regionų ekonominiai pokyčiai“ tinka labiausiai, ar nekils neaiškumų ir dėl jo iniciatyva nebus painiojama su kitomis iniciatyvomis (pavyzdžiui, „Žinių regionai“ ar „Lisabonos grupė“). Nors ir suprasdamas, kad bendras terminas „regionai“ buvo pasirinktas kaip apimantis visus vietos ir regionų lygmenis, mano, kad, siekiant informatyvesnio poveikio, iniciatyvą būtų galima pavadinti „Regionų ir miestų ekonominiai pokyčiai“;

36.

atkreipia dėmesį, kad Regionų komitetas sukūrė Lisabonos strategijos stebėsenos platformą — vietos ir regionų valdžios institucijų veiklos priemonę, kuria siekiama atkreipti dėmesį į šio administracinio lygio indėlį įgyvendinant Lisabonos strategiją ir padidinti vietos institucijų atsakomybę už jos įgyvendinimą. Sąveikioji platforma veikia nuo 2006 m. Šiuo metu platforma jungia 100 regionų ir miestų. Pagrindinis platformos tikslas — padėti regionams geriau suprasti savo galimybes vykstant modernizacijos procesams Europos Sąjungoje ir laikytis platesnio, ne vien nacionalinio požiūrio. Platformos priemonės — stebėsena (poreikių įvertinimas), lyginamoji analizė (skaidrumas Europos lygiu), diskusijos darbo grupėse ir bendradarbiavimas (dalinimasis patirtimi interneto svetainėje);

37.

išreiškia pageidavimą, kad Komisijos veikla būtų kuo aiškesnė siekiant išvengti galimų nesklandumų ir rekomenduoja siekti sąveikos su regionine politika ir užtikrinti jos papildomumą. Todėl būtų naudinga ieškoti iniciatyvos „Regionų ekonominiai pokyčiai“ ir Regionų komiteto Lisabonos strategijos stebėsenos platformos sąsajų;

38.

siūlo pirmiausia apibrėžti palankesnes ir veiksmingesnes nuostatas ir užtikrinti geresnę sąveiką tarp iniciatyvos ir Lisabonos stebėsenos platformos atsižvelgiant į pastarosios atliekamą diskusijų forumo ir keitimosi patirtimi tarp Europos regionų ir miestų vaidmenį. Tai padėtų supaprastinti ir papildyti idėjomis bei pasiūlymais regionų, dalyvaujančių ekonomikos pokyčiuose, tarpregioninių tinklų atrankos procesą, visų pirma įgyvendinant galimybę siekti spartesnių pokyčių. Be to, platforma turėtų išsaugoti savo vaidmenį stebėti valdymą ir politinę orientaciją numatant ir įgyvendinant Lisabonos strategiją ir juo pasinaudoti. Siekiant šio tikslo, Regionų komitetas turi siekti būtinos sąveikos instituciniu ir veiklos lygiu su Europos Komisija ir „Interreg IV C“ bei „Urbact 2007-2013“ programomis;

39.

remdamasis pirmiau pateiktais teiginiais ir įvertindamas iniciatyvos „Regionų ekonominiai pokyčiai“ reikšmę ir svarbą, siūlo, kad Regionų komitetas, vykdydamas savo institucinius tikslus, atliktų atstovaujamąjį, pagalbos ir paramos vaidmenį, kuris iniciatyvos įgyvendinimui gali būti lemiamas. Atkreipia dėmesį į konkrečius veiksmus, kurių ketina imtis šiam vaidmeniui atlikti:

40.

dar kartą pabrėžia, kad bendroje metinėje konferencijoje reikia aptarti ir įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant šią iniciatyvą, ir pasirinktas temas.