7.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/1

—

Šiuo metu Europos Sąjunga išgyvena esminių socialinių ir ekonominių permainų laikotarpį ir turi atremti technologinius iššūkius. Šie tikslai keliami 2000 m. priimtoje ryžtingoje Lisabonos darbotvarkėje, kuria siekiama išsaugoti ir tobulinti europinį modelį, suderinti gerovės siekį ir solidarumą. Norint to pasiekti, Europa privalo išlaikyti tvirtą politinį pagrindą, kadangi tik jis gali užtikrinti įvairiems dalyviams priemones, būtinas ne tik tam, kad jie galėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis, bet ir tam, kad jie sugebėtų valdyti jų pasekmes. ES vietos ir regionų valdžios institucijos pirmosios susiduria su iškylančiomis problemomis, tačiau joms suteikta galimybė strategines gaires paversti konkrečiais veiksmais sutelkiant įvairių regionų socialinius ir ekonominius partnerius.

—

Atnaujintos ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos sėkmė labai priklauso nuo gebėjimo sutelkti išteklius visuose ES regionuose. Tačiau nacionaliniai ir ES biudžetai susiduria su dideliais apribojimais. ES turėtų stengtis kuo labiau padidinti esamus finansinius išteklius. Regionų komitetas mano, kad sanglaudos politikos strateginės gairės ir jų įgyvendinimas turi didelio multiplikatoriaus poveikio siekiant ES tikslų.

—

RK mano, kad sanglaudos politikos sverto poveikiui gali būti skiriama daugiau dėmesio 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu. Išbandyti ir pasiteisinę sanglaudos politikos principai buvo paremti tam tikromis priemonėmis: taikomas labiau strateginio pobūdžio sanglaudos politikos požiūris, lėšos skiriamos ir labiau sutelkiamos į prioritetines sritis, palankesnis teisinis pagrindas taikant sudėtingas ir naujoviškas finansavimo priemones, miestų vystymo programoms skiriamas adekvatus dėmesys, glaudesnis vietos ir regionų bendradarbiavimas.

1.1

Europos Komisijos narė Margot Wallström 2006 m. kovo 24 d. raštu Europos Komisijos vardu kreipėsi į Regionų komitetą prašydama pateikti perspektyvinę nuomonę dėl Europos sanglaudos politikos sverto poveikio naudojantis struktūriniais fondais. Europos Komisija mano, kad Regionų komiteto nuomonė šiuo klausimu būtų labai naudinga rengiant Ketvirtąją pažangos sanglaudos srityje ataskaitą, kurią numatyta priimti 2007 m. pavasarį.

1.2

Be to, Europos Parlamento pirmininkas Josep Borell Regionų komitetui pateiktame 2006 m. liepos 20 d. rašte nurodė, kad norėtų sužinoti Komiteto nuomonę apie ataskaitą dėl struktūrinės politikos poveikio sanglaudai ES, kurią parengė Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto (REGI) narė Francisca Pleguezuelos Aguilar (ES/ESP). COTER komisija nusprendė, kad ši perspektyvinė nuomonė būtų atsakymas ir į šį Europos Parlamento raštą.

1.3

Šia nuomone siekiama prisidėti prie diskusijų apie Sanglaudos politikos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje ateitį ir jos vietą ES biudžete. Komitetas mano, kad jau ankstesniuose pasiūlymuose buvo nagrinėjamas sanglaudos politikos, kuriai būtinos reformos tiek dėl vykstančios plėtros, tiek dėl globalizacijos, veiksmingumo klausimas Europos Sąjungoje. Komitetui kelia susirūpinimą tai, kad nepakanka svarba teikiama šiuose pasiūlymuose išdėstytam sanglaudos politikos poveikiui.

1.4

Iš tiesų, šiuo metu Europos Sąjunga išgyvena esminių socialinių ir ekonominių permainų laikotarpį ir turi atremti technologinius iššūkius. Šie tikslai, keliami 2000 m. priimtoje didelio masto Lisabonos darbotvarkėje, kuria siekiama išsaugoti ir tobulinti europinį modelį, suderinti gerovės siekį ir solidarumą. Norint tai pasiekti, Europai būtina išlaikyti tvirtą politinį pagrindą, kadangi tik jis gali užtikrinti įvairiems dalyviams priemones, būtinas ne tik tam, kad jie galėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis, bet ir tam, kad jie sugebėtų valdyti jų pasekmes.

1.5

Vietos bendruomenės ir regionai vieni pirmųjų susiduria su iškylančiomis problemomis, tačiau jiems suteikta ir galimybė strategines gaires paversti konkrečiais veiksmais sutelkiant įvairių ES vietovių socialinius ir ekonominius partnerius.

1.6

Atnaujintos ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos sėkmė labai priklauso nuo gebėjimo sutelkti išteklius visuose ES regionuose. Tačiau nacionaliniai ir ES biudžetai susiduria su dideliais suvaržymais. ES turėtų stengtis kuo labiau padidinti esamus finansinius išteklius. Regionų komitetas mano, kad sanglaudos politikos strateginės gairės ir jų įgyvendinimas turi didelį multiplikatoriaus poveikį siekiant ES tikslų.

1.7

Šia nuomone siekiama prisidėti prie diskusijų nuodugniai nagrinėjant sverto poveikį atsižvelgiant į didelę sanglaudos politikos reikšmę visoje ES. Priede pateikiama informacija, su kuria reikėtų susipažinti siekiant suprasti mokslinę metodologiją, kuria rėmėsi Regionų komitetas rengdamas šią nuomonę, ir aprašoma darbų eiga. (3)

—

finansinius,

—

politinius ir strateginius teminės santalkos aspektus,

—

institucinių gebėjimų stiprinimą,

—

sanglaudos Europoje stiprinimą.

2.1.1

Sanglaudos politika suteikia didelės papildomos naudos Europos lygiu, kadangi Europos Sąjungos teikiamos lėšos padeda pasiekti geresnių rezultatų ir labiau sutelkti suinteresuotus subjektus nei finansavimas nacionaliniu ir regionų lygiu. Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais (4), kiekvienas Europos Sąjungos mastu sanglaudos politikai 1 tikslo regionuose išleidžiamas euras tiems regionams vidutiniškai sudaro kitų išlaidų už 0,9 euro. 2 tikslo regionuose kiekvienas investuotas euras sudaro papildomų išlaidų už vidutiniškai 3 eurus.

2.1.2

Toks multiplikatoriaus poveikis visų pirma susijęs su temine ir geografine struktūrinių fondų santalka. Išteklių santalką susiejus su atitinkamomis priemonėmis, padidėja galimybė pasiekti būtiną „kritinę masę“, tokiu būdu sukuriant palankias sąlygas būsimoms investicijoms. Taigi geografinė ir teminė santalka gali padėti pritraukti investicijas, kadangi ji padeda sumažinti dėl šių investicijų susidarančias išlaidas.

2.1.3

Be to, sverto poveikis taip pat susijęs ir su daugybe finansavimo priemonių, nors daugeliu atvejų nei valstybės narės, nei regionai negali tinkamai pasinaudoti numatytomis sanglaudos politikos priemonėmis. Šioje nuomonėje minėtas tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, visuotinė dotacija yra lanksti priemonė, galinti sukurti finansinį daugelio projektų ar programų sverto poveikį arba jį sustiprinti.

2.1.4

Kitos priemonės, kurios galėtų būti taikomos sverto poveikiui didinti, yra struktūrinių fondų teikiama parama įmonių, ypač MVĮ, finansų inžinerijos priemonėms: rizikos kapitalo fondai, garantiniai fondai, paskolų fondai ir miestų plėtros fondai. Daugelyje remiamų regionų, besinaudojančių struktūrinių fondų parama, jau sukaupta nemaža patirtis taikant šias rėmimo priemones, ypač rizikos kapitalo finansavimo srityje. Tai pasakytina apie atnaujinamųjų fondų kūrimą, galinčių prisidėti prie regionų plėtros ilgesniu nei rėmimo laikotarpiu. Šiame kontekste pritariama iniciatyvoms Jeremie, Jaspers ir Jessica, kurias taip pat rėmė Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF) — dalyviai, galintys atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant tokio pobūdžio priemones.

2.1.5

Be to, tokio pobūdžio priemonės gali padidinti viešojo valdymo institucijų gebėjimus bendradarbiauti su tarptautinėmis finansų institucijomis ir privačiu bankininkystės sektoriumi, kurie galėtų finansuoti kitus vystymo projektus. Kiti galimi šių priemonių taikymo privalumai: galimybė padidinti struktūrinių fondų valdymo lankstumą ir išorės subjektų mokumą, kurią suteikia EIB ir EIF.

2.1.6

Galiausiai, sverto poveikį galima būtų padidinti sudarant palankias sąlygas ir kitiems veiksniams, skatinantiems viešojo ir privataus sektorių partnerystes. Todėl, siekiant per gana trumpą laikotarpį paskatinti privačias investicijas, labai svarbu sugebėti nustatyti kliūtis, kurios atbaido privačius investuotojus, ir suburti bei remti projektų kūrėjus ir partnerystę su privačiu sektoriumi.

2.1.7

Stabilus sanglaudos politikos finansavimas ir daugiametis jos programavimo pobūdis padeda užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi, leidžiantį įgyvendinti didesnes investicijas ilgesniu laikotarpiu. Šis sanglaudos politikos ypatumas, lyginant ją su kitomis šios srities nacionaliniu lygiu įgyvendinamomis politikos kryptimis, be abejo, teikia naują, dar didesnę papildomą naudą.

2.1.8

Reikėtų pabrėžti, kad kai kuriose valstybėse narėse, ypač dešimtyje naujųjų valstybių narių, staigus viešųjų investicijų padidėjimas trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų turėti neigiamos įtakos biudžeto deficito kriterijų ir apskritai Stabilumo ir augimo pakto taisyklių laikymuisi. Viešojo ir privataus sektorių partnerysčių (VPP) kūrimas galėtų tapti tinkama alternatyva tiesioginiam viešųjų investicijų didinimui.

2.2.1

Viešąsias investicijas reikia tiksliai apibrėžti ir visais lygiais kruopščiai suplanuoti. Todėl labai svarbu pabrėžti, kad sanglaudos politika atlieka pagrindinį vaidmenį apjungiant regionų ir nacionalinius prioritetus siekiant sukurti sąveiką Europos lygiu. Visos Europos investicijų strategijos turi būti vykdomos įgyvendinant tinkamą nacionalinę ir regionų politiką, galinčią skatinti kokybiškas viešąsias investicijas pirmiausia su Lisabonos strategija susijusiose srityse, kurios yra svarbios ir jos sąsajai su Geteborgo strategija.

2.2.2

Šios investicijos susijusios su švietimu, žiniomis, naujovių diegimu ir moksliniais tyrimais, aplinkos apsauga, socialinėmis paslaugomis, visą gyvenimą trunkančiu mokymusi ir europinių struktūrų kūrimu. Žinoma, tokios investicijos priklauso nuo paklausos, tačiau skatindamos ekonomikos augimą ir regionų konkurencingumą jos daro ilgalaikį struktūrinį poveikį ekonomikai. Todėl sanglaudos politikos sukurtą sverto poveikį lemia keletas skirtingų veiksnių.

2.2.3

Visų pirma valstybių narių ir regionų politikose reikia naujų idėjų ir naujo požiūrio, kadangi jomis siekiama vystant ekonomiką skatinti naujovių diegimą. Nagrinėjant konkrečius atvejus paaiškėjo, kad sanglaudos politika paskatino nukreipti valstybių narių politikos prioritetus į ekonomikos augimui svarbias sritis, būtent naujovių diegimą, mokslinius tyrimus, aktyvią užimtumo ir socialinės integracijos politiką.

2.2.4

Tokią kryptį pirmiausia lėmė fondų sudaryta galimybė įgyvendinti bandomuosius projektus, kuriuose taikomas naujas požiūris ir naujos priemonės (pavyzdžiui, susivienijimai (clusters) diegiant naujoves) arba aktyvesnio dalyvavimo požiūris. Tai padėjo plačiau skleisti informaciją apie naujovių diegimą ir išplėsti jų sąvoką, vis dažniau į regioninio vystymo strategijas įtraukiant su naujovėmis susijusius aspektus, būtent organizacinius, finansinius, valdymo, mokymo ir skatinimo.

2.2.5

Be to, sanglaudos politika padėjo atkreipti dėmesį į veiklos sritis, į kurias iki šiol valstybių narių ir regionų politikose nebuvo atsižvelgiama. Nemažai bandomųjų programų (pavyzdžiui, Regioninės inovacijų strategijos, ERPF naujovių diegimo akcijos) ilgainiui tapo pagrindinėmis politikos kryptimis nacionaliniu ir regionų lygiu. Apskritai, galima teigti, kad lankstesnis ir labiau į rinką orientuotas požiūris yra naujų sanglaudos politikos apibrėžtų gairių bendras vardiklis.

2.2.6

Galiausiai, integruotos plėtros strategijos, kurias vykdydamos sanglaudos politiką bendrai parengė valstybės narės ir regionai, ir kurios leido įgyvendinti didelio masto projektus, paskatino laikytis labiau strateginio požiūrio ekonomikos vystymo ir darbo vietų kūrimo srityse. Paaiškėjo, kad daugelis sričių, pavyzdžiui, technologijų, naujovių diegimo, žmogiškojo kapitalo ugdymo, lygių galimybių ar aplinkos, turi didelės reikšmės ekonomikos augimui, todėl jos buvo įtrauktos į įvairias politikos kryptis siekiant labiau integruoto požiūrio.

2.3.1

Kitas labai svarbus su struktūrinių fondų naudojimu susijęs sverto poveikio aspektas — tai poveikis viešojo valdymo institucijų veiklai jas modernizuojant, gerinant valdymą ir derinant jų procedūras Europos lygiu. Sanglaudos politika padėjo įgyvendinti Bendrijos politikos kryptis, visų pirma aplinkos apsaugos, lygių galimybių užtikrinimo, ekonominės ir socialinės restruktūrizacijos politikos srityse atsižvelgiant į Lisabonos ir Geteborgo strategijose iškeltus prioritetus.

2.3.2

Šiuo požiūriu reikėtų pabrėžti, kaip svarbu įgyvendinti nacionalines reformų programas, kurios yra labai svarbios siekiant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų, ir jas koordinuoti su valstybių narių nacionaliniais strateginiais planais 2007–2013 m. laikotarpiu.

2.3.3

Taip pat reikėtų nepamiršti skatinti partnerystę, gerinti institucinius gebėjimus kuriant ir įgyvendinant viešąją politiką, ugdyti vertinimo kultūrą, skaidrumą ir keitimąsi gera praktika. Tai yra sanglaudos politikos sukurtos sistemos sudedamosios dalys, diegiamos Europos Sąjungoje ir padedančios gerinti visų lygių valdymą. Nemažai tokių priemonių valdymo institucijos ėmė taikyti kitose srityse. Buvo sukurtos naujos struktūros, būtent regioninės plėtros agentūros, kurios taip pat turėjo labai didelės reikšmės įvairių Europos Sąjungos regionų vystymuisi.

2.3.4

Todėl sanglaudos politika svariai prisidėjo rengiant šios srities planus ir programas. Vis didesnis dėmesys skiriamas kruopščiai analizei ir diagnostikai, kuo tikslesniam tikslų apibrėžimui. Todėl, remiantis šaltiniais, pagerėjo planų ir programų kontrolė bei vertinimas. Ilgalaikių viešųjų investicijų strategijų kūrimas įtvirtintas dabartinėje planavimo praktikoje.

2.3.5

Tai sudarė sąlygas valstybėms narėms priimti ir veiksmingai taikyti Bendrijos teisės aktus įvairiose srityse (pavyzdžiui, aplinkos apsaugos). Sanglaudos politika lėmė esmines permainas valstybių narių viešųjų pirkimų srities teisės aktuose, užtikrindama galimybę juose dalyvauti visoms Europos Sąjungos įmonėms, o tai padeda stiprinti bendrąją rinką. Į šį labai svarbų aspektą reikėtų atsižvelgti turint omenyje neseniai įvykusią Europos Sąjungos plėtrą.

2.3.6

Be to, svarbu pabrėžti, kad sanglaudos politika paskatino ir sustiprino regionų vaidmenį sprendimų priėmimo procese kuriant ir įgyvendinant Bendrijos regioninę politiką. Žmogiškųjų išteklių srityje įdarbinus pakankamai žmonių, kad būtų galima tinkamai naudoti struktūrinius fondus, vietos ir regionų valdžios institucijos įgijo daugiau savarankiškumo ir akivaizdžiai sustiprėjo Europos Sąjungos regionalizavimas ir vietos savivalda.

2.4.1

Sanglaudos politika įvairių priemonių pagalba atliko sverto poveikį stiprindama sanglaudą Europos Sąjungoje.

2.4.2

Visų pirma partnerystės principas ir aktyvus atsakingų asmenų vaidmuo paskatino viešųjų institucijų ir įvairių socialinių grupių bendradarbiavimą, kuris turėjo didelės reikšmės sprendžiant problemas.

2.4.3

Be to, sanglaudos politika akivaizdžiai padėjo rasti bendrus sudėtingų ir skirtingų problemų sprendimus. Problemos, su kuriomis susiduria Europos Sąjungos regionai, iš tiesų yra labai įvairios, o padėtis ir sąlygos juose labai skirtingos. Vis dėlto sanglaudos politika padėjo į šiuos skirtumus atsižvelgti, visų pirma kalbant apie atokias, mažai išvystytas arba atokiausias Europos vietoves. Šis sanglaudą stiprinti skatinantis požiūris taip pat turėjo didelės įtakos kitoms valstybių narių politikos kryptims.

2.4.4

Be to, sanglaudos politika padėjo apibrėžti Europos Sąjungos vietos ir regionų bendradarbiavimo gaires, ypač įgyvendinant Interreg iniciatyvą, kuri padėjo įveikti pasienyje vykusius praeities nesutarimus ar šimtmečius trukusius pasidalijimus. Be to, gavus tarpregioninio bendradarbiavimo paramą, gerokai sustiprėjo vietos bendruomenių ir regionų, neturinčių bendros sienos, bendradarbiavimas ir šiuo metu jie gerokai prisideda kuriant naujas regionines strategijas.

2.4.5

Ankstesniais struktūrinių fondų laikotarpiais glaudus ERPF ir EŽŪOGF susiejimas turėjo didelio sverto poveikio integruotam kaimo vietovių vystymui. Atsižvelgiant į siekiamą teritorinę sanglaudą, bent koordinavimo ir bendradarbiavimo lygiu turi būti ir toliau susiejami ERPF ir EŽŪFKP.

2.4.6

Šiuo požiūriu ypatingai svarbus yra Urban programų poveikis: jos turėjo realų poveikį tiek fiziniam atnaujinimui, tiek socialinei integracijai, tokiu būdu demonstruodamos piliečiams papildomą Europos politikos naudą bei didesnį vieningų veiksmų efektyvumą.

2.4.7

Galiausiai, sanglaudos politika padarė esminį multiplikatoriaus poveikį Europos Sąjungos integracijai. Šis poveikis buvo reikšmingas tuo, kad sanglaudos politika padėjo užtikrinti geresnes paslaugas visuomenei ir geresnę piliečių gyvenimo kokybę.

3.1

dėl savo ypatumų (partnerystė, papildomumas, strateginis programavimas ir daugiametis finansavimas) Europos sanglaudos politika yra labai svarbi ir jos sverto poveikis labai didelis;

3.2

Europos sanglaudos politika atlieka sverto poveikį sutelkdama finansinius išteklius ir padėdama kurti viešojo ir privataus sektorių partnerystes. Daugiametės finansavimo sistemos stabilumas ir gebėjimas sutelkti investavimui būtiną „kritinę masę“ daugelyje viešųjų ir privačių sektorių leidžia jai atlikti finansavimo katalizatoriaus vaidmenį;

3.3

sverto poveikis ir kitos sanglaudos politikos pasekmės stebimi skirtingų tipų regionuose, labai įvairiose programose ir projektuose nepriklausomai nuo finansavimo;

3.4

taip pat svarbu pabrėžti, kad reikėtų supaprastinti fondų valdymą siekiant kuo didesnio galimo partnerysčių sverto poveikio. Be to, jei ir toliau reikalavimus atitinkantys regionai išliks maži ir susiskaldę, gali kilti sunkumų kuriant partnerystes ir tai turėtų poveikio atrenkant ir įtraukiant į veiklą partnerius. Tačiau ši problema bus išspręsta 2007–2013 m. laikotarpiu, kadangi naujuosiuose reglamentuose numatyta atsisakyti 2 tikslo teritorijų skirstymo;

3.5

Europos sanglaudos politika apsprendžia viešosios politikos strateginę kryptį. Ji geba ir gali daugelyje sričių skatinti naujovišką požiūrį ir daryti įtaką įvairioms viešosios politikos kryptims nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais. Sanglaudos politika iš tiesų yra varomoji jėga, užtikrinanti veiksmingą Europos Sąjungos tikslų (pvz., Lisabonos strategijos) nustatymo ir įgyvendinimo, kurį vykdo pagrindiniai ES vietos ir regionų dalyviai, sąveiką;

3.6

Europos sanglaudos politika padeda nukreipti išteklius priemonėms, susijusioms su Lisabonos strategijos gairėmis, kurios skirtos vykdyti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir diegti naujoves, o tai sudaro esminius vidutinės ir ilgalaikės trukmės ekonomikos augimo veiksnius;

3.7

galima teigti, jog tai, kad naujoms sąvokoms ir naujam požiūriui pritarė aukšto lygio politikai ir administracijos, yra daugelio su sanglaudos politika susijusių programų ir novatoriškų projektų sėkmės veiksnys. Taip pat labai svarbus yra strategijų nuoseklumas ir valdymo institucijų bendradarbiavimas. Šie veiksniai dar labiau išryškino struktūrinių fondų sverto poveikį;

3.8

sanglaudos politika labai prisideda stiprinant institucijų gebėjimus. Partnerystės principas padėjo visoje Europos Sąjungoje skatinti naują, bendradarbiavimu grindžiamą valdymo modelį strategiškai įtraukiant įvairius valdymo lygius ir pilietinę visuomenę. Tokiu būdu sanglaudos politika padidino vietos ir regionų socialinį ir ekonominį kapitalą, kuris yra esminis naujųjų valstybių narių vystymosi artimiausiais metais veiksnys;

3.9

siekiant ilguoju laikotarpiu didinti struktūrinių fondų atliekamą sverto poveikį, svarbu atsižvelgti į bendrą kontekstą ir kiekvieno regiono kultūrinį savitumą. Todėl visuomet būtina ES reikalavimų ir regioninių prioritetų santykio pusiausvyra. Tik sudarant sąlygas visuomenės kultūros ir mentaliteto raidai skatinant naujoves, švietimą, verslumą ir kūrybiškumą, galima užtikrinti struktūrinių fondų sudaromų permainų tvarumą;

3.10

sanglaudos politika užtikrina didelį sverto poveikį, kuris padeda labiau stiprinti Europos integracijos sanglaudą. Sanglaudos politika apima įvairius Europos regionus, joje aktyviai dalyvauja visi ekonomikos ir socialiniai dalyviai, o Europos piliečiai ją laiko integracijos pagrindine jėga. Tokį jų požiūrį lemia tai, kad ji padeda gerinti jų gyvenimo kokybę;

3.11

sanglaudos politika skatina aplinką tausojantį tolygų augimą, užkertantį kelią aplaidumui, dėl kurio sulėtėtų ekonomikos augimas, nukentėtų gyvenimo kokybė ir gamtos išteklių apsauga;

3.12

kadangi sanglaudos politika apima visus Europos Sąjungos regionus, žemyno mastu ji užtikrina palankias sąlygas subalansuotam ekonomikos ir socialiniam vystimuisi. Darydama įtaką konvergencijos ir konkurencingumo veiksniams, ji sudaro sąlygas kaupti patirtį ir keistis geriausia praktika. Be to, sanglaudos politika užtikrina integruotą sistemą, kuri sutvirtina abipusę patirtį ir leidžia finansuoti ir pakartotinai įgyvendinti sėkmingas iniciatyvas taikant konkrečias įgyvendinimo nuostatas;

3.13

RK mano, kad sanglaudos politikos sverto poveikiui gali būti skiriama daugiau dėmesio 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu. Išbandyti ir pasiteisinę sanglaudos politikos principai buvo paremti tam tikromis priemonėmis: taikomas labiau strateginio pobūdžio sanglaudos politikos požiūris, lėšos skiriamos ir labiau sutelkiamos į prioritetines sritis, palankesnis teisinis pagrindas taikant sudėtingas ir naujoviškas finansavimo priemones, atitinkamas miestų plėtros programų vertės suvokimas, glaudesnis vietos ir regionų bendradarbiavimas. Šie pokyčiai patvirtino, kad iš esmės keičiantis Europos Sąjungos tikslams, sanglaudos politika gali atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ir konkrečiai remiant ekonomines ir socialines permainas visoje Europos Sąjungoje;

3.14

vystymasis ir projektų atranka pasiteisino kaip sėkmę lemiantys veiksniai: taikoma priemonė turi būti kruopščiai parinkta, kad kuo geriau atitiktų esamą padėtį regione ir siekiamus tikslus.

4.1

rekomenduoja Komisijai įtraukti išplėstą sverto poveikio sąvoką į kitą sanglaudos politikos Europos Sąjungoje ir šioje srityje pasiektos pažangos vertinimą;

4.2

siūlo Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai sverto poveikį laikyti tinkamu pagrindu vertinant Bendrijos politiką, ypač numatant Bendrijos biudžeto vidurio laikotarpio persvarstymą;

4.3

rekomenduoja Komisijai geriau informuoti valstybes nares, o pirmiausia vietos ir regionų valdžios institucijas, apie sanglaudos politikos naudą, esmę ir įvaizdį;

4.4

rekomenduoja Europos Komisijai dėti daugiau pastangų skatinant įvairias finansines priemones (Jeremie, Jessica ir pan.) pasitelkiant struktūrinius fondus, ir tikisi, kad valstybėse narėse bus geriau apibrėžtos šios naujosios priemonės darbo metodai, visų pirma vystant rizikos kapitalo ir garantijų programas tuose regionuose;

4.5

rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms supaprastinti administracines procedūras, sukurti teisinį, administracinį ir finansinį pagrindą, palankų novatoriškai veiklai, ir skatinti novatoriškoms įmonėms tinkamas finansavimo formas (rizikos kapitalas, „verslo angelai“, mikrokreditai ir t. t.);

4.6

rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms įvertinti pasiektą pažangą supaprastinant ir decentralizuojant struktūrinių fondų valdymą 2007–2013 m. laikotarpiu. Komitetas mano, kad ypač svarbu užtikrinti administracinės naštos proporcingumą atsižvelgiant į paramos pobūdį ir dydį bei skirti ypatingą dėmesį administracinės naštos pasekmėms, su kuriomis susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos;

4.7

rekomenduoja valstybėms narėms stiprinti partnerystę visuose struktūrinių fondų valdymo ir administravimo etapuose įgyvendinant veiksmingas priemones, skirtas įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, ir rekomenduoja sustiprintą partnerystę su miestais, turint omenyje jų potencialą skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą;

4.8

rekomenduoja Komisijai, Europos Parlamentui, valstybėms narėms ir EIB išsiaiškinti kliūtis, su kuriomis susiduria viešojo ir privataus sektorių partnerystės valdydamos struktūrinių fondų finansuojamus projektus. Tikslus elementarios VPSP sampratos išaiškinimas ES lygiu ir valstybės pagalbos schemos supaprastinimas būtų labai naudingi. Be to, reikėtų geriau supažindinti ES vietos ir regionų valdžios institucijas su VPSP galimybėmis ir susijusiomis problemomis;

4.9

rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms išsaugoti daugeliu atvejų struktūriniams fondams priskiriamą eksperimentinį ir tiriamąjį pobūdį. Todėl siūlo valstybėms narėms naudoti numatytus rezervus ir kitas priemones siekiant apdovanoti už sėkmingiausias strategijas ir apie jas informuoti, tokiu būdu pabrėžiant vietos ir regionų bendradarbiavimo pasiektus rezultatus;

4.10

ragina Europos Komisiją atsižvelgti į glaudžias struktūrinių fondų priemonių ir kaimo vystymui skirtų programų sąsajas ir visais lygiais, nepažeidžiant būtinybės nustatyti aiškias atsiskaitymo sąsajas, sudaryti galimybes ir remti optimalų turinio suderinimą ir koordinavimą;

4.11

rekomenduoja, kad, įgyvendinant struktūrinius fondus, ypatingą dėmesį reikia skirti Kioto protokole numatytiems tikslams ir siekti aplinką tausojančio tvaraus ekonomikos augimo;

4.12

rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai pabrėžti sverto poveikio reikšmę struktūrinių fondų programavimo etape siekiant prisidėti prie projektų, kurie galėtų turėti didelį sverto poveikį, kūrimo, skatinimo ir finansavimo, ir rengiant ataskaitas bei vertinimo etape;

4.13

pabrėžia būtinybę visais lygiais, taip pat ir būsimoje sanglaudos politikoje, atsižvelgti į regioninius ypatumus, kadangi „įvairovėje stiprybė“ yra labai svarbus sanglaudos politikos sverto poveikio sėkmės veiksnys;

4.14

siekiant kuo geriau pasinaudoti struktūrinių fondų sverto poveikiu, rekomenduoja regionams ir valstybėms narėms veikti griežtai ir užtikrinti tinkamą nuoseklumą tarp regioninių strategijų, nacionalinių reformų programų, nacionalinių strateginių gairių ir veiksmų programų, kurios užtikrina sanglaudos politikos įgyvendinimą;

4.15

siūlo išnagrinėti sverto poveikio teikiamą naudą ir informuoti visuomenę apie galimus privalumus organizuojant tikslinius renginius, skirtus kuo platesniam žmonių ratui, ir skleisti gerą praktiką, kaip daro Regionų komitetas „Atvirų durų“ renginių metu;

4.16

rekomenduoja Komisijai išnagrinėti ir įvertinti ilgalaikį regionų vystymąsi, atkreipiant dėmesį į kultūros ir mentaliteto pokyčių bei visais požiūriais skaidrių ir kartu visiems dalyviams suprantamų viešųjų ryšių reikšmę, kad regionai pasiektų apčiuopiamos pažangos socialinio ir ekonominio vystymosi srityje;

4.17

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti tinklą „Regionai — ekonominių pokyčių dalyviai“ ir rekomenduoja numatyti kuo daugiau temų, kuriose atsispindėtų įvairūs regionų pokyčių aspektai, pasinaudojant pastaruoju metu sukurtomis naujovėmis, ir įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į šios iniciatyvos prioritetinių sričių atranką. Komitetas tikisi, kad bus pakviestas visapusiškai dalyvauti įgyvendinant šią iniciatyvą;

4.18

rekomenduoja Europos institucijoms Europos Sąjungos regionuose laikytis solidarumo principo, kadangi jis yra esminis ES sanglaudos sąvokos aspektas. Sanglaudos politika ir ateityje išliks svarbiausia Europos integracijos politikos dalis.