6.3.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/7

Regionų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo

(2007/C 51/02)

REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (COM(2005) 646 final — 2005/0260 (COD);

atsižvelgdamas į2006 m. vasario 7 d. Tarybos sprendimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 265 straipsnio 1 dalį pavesti Komitetui parengti nuomonę šiuo klausimu;

atsižvelgdamas į2006 m. vasario 16 d. Komiteto pirmininko sprendimą pavesti Kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų komisijai parengti nuomonę šiuo klausimu;

atsižvelgdamas į1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvą 89/552/EB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo, iš dalies pakeistą 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB;

atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos audiovizualinės politikos reguliavimo ateities (1) (CdR 67/2004 fin) (2);

atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl ketvirtosios Komisijos ataskaitos dėl Direktyvos 89/552/EEB „Televizija be sienų“ taikymo (3) (CdR 90/2003 fin) (4);

atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliuciją „Televizija be sienų“ (2003/2033(INI));

atsižvelgdamas į penktąją Komisijos ataskaitą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Direktyvos 89/552/EEB „Televizija be sienų“ taikymo (COM(2006) 49 final);

atsižvelgdamas į šeštąjį Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Direktyvos 89/552/EEB „Televizija be sienų“, iš dalies pakeistos Direktyva 97/36/EB, 4 ir 5 straipsnių įgyvendinimo 2001–2002 m. laikotarpiu (COM(2004) 524 final);

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugų sąveikos persvarstymo pagal 2004 m. liepos 30 d. Komunikatą COM(2004) 541 (COM(2006) 37 final);

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkos 2005 m. (11-oji ataskaita) (COM(2006) 68 final);

atsižvelgdamas į2006 m. birželio 20 d. priimtą Kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų komisijos nuomonės projektą (CdR 106/2006 rev.2) (pranešėjas Karl-Heinz LAMBERTZ, Belgijos vokiečių bendruomenės ministras pirmininkas (BE/ESP));

Kadangi:

Nuo 1989 m., kai buvo priimta TBS direktyva, iš dalies pakeista 1997 m., technologinė plėtra pažengė į priekį. Visų pirma dėl žiniasklaidos priemonių skaitmeninimo ir suartėjimo kyla būtinybė pritaikyti galiojančias teisės normas. Ateityje į skaitmeninį formatą perkeltą pranešimų turinį bus galima skleisti įvairiais perdavimo kanalais ir taip užtikrinti vartotojams, turintiems skirtingą standartinę įrangą, plačią informacijos ir pramogų pasiūlą.

Šioms tendencijoms teisės normos turi būti pritaikytos vien tam, kad būtų galima išvengti klasikinių televizijos paslaugų ir kitų žiniasklaidos paslaugų konkurencijos iškreipimo. Regionų komitetas ir Europos Parlamentas ne kartą pritarė tam, kad dabartinė TBS direktyva būtų pritaikyta struktūriniams pokyčiams ir technologinei plėtrai, ir ragino priimti pagrindines visas žiniasklaidos paslaugas reglamentuojančias taisykles.

Kadangi vaizdo ir garso žiniasklaidai tenka pagrindinis vaidmuo saugant kultūrų įvairovę ir plėtojant Europoje pliuralistinę visuomenę, Europos teisės normos turi būti pritaikytos taip, kad būtų sudaromos sąlygos ir skatinama tolesnė teigiama šių reiškinių raida. Visa žiniasklaida yra nepaprastai svarbi regionų ir vietos kultūros įvairovės ir savimonės išsaugojimui. Be to, regionų ir vietos žiniasklaida padeda skleisti atitinkamą informaciją, beje, neretai ir mažumų kalbomis.

Plati elektroninių paslaugų pasiūla, su kuria įvairiausiais būdais nuolat susiduria vartotojai, pakeitė komercinės komunikacijos sampratą. Todėl iš dalies pakeistoje direktyvoje reikėtų numatyti tokius kiekybinius reklamos apribojimus, kad jie būtų tikslingi ir aktualūs. Be to, tam tikri kokybiniai apribojimai turi užtikrinti, kad būtų išsaugota vaizdo ir garso žiniasklaidos redakcinė ir programų rengimo nepriklausomybė, kuri nacionaliniu ir regionų lygiu nepaprastai svarbi demokratinės valios formavimui. Taip pat būtina tinkamai atsižvelgti į nepilnamečių ir vartotojų apsaugos interesus.

66-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. spalio 11–12 d. (spalio 11 d. posėdis) priėmė šią nuomonę.

1. Regionų komiteto pozicija

Regionų komitetas

Dėl direktyvos taikymo srities

1.1

palankiai vertina direktyvos taikymo srities išplėtimą. Atsižvelgiant į vis didesnį suartėjimą, visoms žiniasklaidos paslaugoms vertėtų taikyti tam tikrus būtinuosius nepilnamečių apsaugos, žmogaus orumo apsaugos standartus remiant Europos ir nepriklausomus kūrinius ir teises gauti trumpus didelės visuomeninės svarbos renginių pranešimus.

1.2

tačiau laikosi nuomonės, kad Komisijos pasiūlymas šiuo klausimu nepakankamai nuodugnus ir mano, kad dėl techninio suartėjimo, kuris vis labiau lemia ir turinio suartėjimą, TBS direktyvos taikymo sritį būtina išplėsti taip, kad ji taptų su platformomis nesusaistyta direktyva, apimančia visų rūšių elektroniniu būdu rodant judesį perteikiančius vaizdus skleidžiamą turinį;

1.3	pritaria, kad žiniasklaidos paslaugoms, greta garso ir teksto taip pat perteikiančioms judesį, būtų taikomi būtiniausi nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos standartai ir jas reglamentuotų ne vien komercinės teisės normos, pvz., Elektroninės komercijos direktyva;

Dėl diferencijuojančios reguliavimo sistemos

1.4

mano, kad, atsižvelgiant į skirtingas vartotojo pasirinkimo ir kontrolės galimybes, Komisija numatė tinkamą reguliavimo sistemą, diferencijuojančią linijines ir nelinijines vaizdo ir garso žiniasklaidos paslaugas, ir pritaria nuostatai, kad visoms vaizdo ir garso žiniasklaidos paslaugoms būtų taikomi tam tikri pagrindiniai standartai;

Dėl paslaugą teikiančios valstybės principo

1.5

palankiai vertina tai, kad Komisija laikosi paslaugą teikiančios valstybės principo; tačiau reikalauja numatyti galimybę paslaugą gaunančiai valstybei narei imtis veiksmingesnių priemonių tik tuo atveju, kai žiniasklaidos paslaugų teikėjas savo veiklą nukreipia tik arba daugiausia į kitos valstybės narės teritoriją, t. y. už paslaugą teikiančios valstybės ribų;

Dėl savireguliavimo mechanizmo

1.6	teigiamai vertina Komisijos pritarimą įvesti savireguliavimo mechanizmą ir ragina valstybes nares remti atitinkamas nuostatas;

1.7	vis dėlto pritaria tam, kad vien dėl kompetencijos pasidalijimo būtų apsiribojama tokia reglamentavimo forma. Atsižvelgiant į kultūrų įvairovę ir subsidiarumo principą, valstybių narių ir regionų savireguliavimo mechanizmų turinio reglamentuoti nereikėtų;

Dėl trumpų naujienų pranešimų

1.8

pritaria tam, kad būtų įtvirtinta teisė gauti trumpus naujienų pranešimus, kuri užtikrintų tarptautinį ir regioninį informacijos srautą ir nekliudomą prieigą prie informacijos. Tai gerokai padeda užtikrinti nuomonių įvairovę ir platesnę informacijos apie reikšmingus kitų regionų įvykius sklaidą. Be to, tokiu būdu televizijos programų transliavimą reglamentuojančios normos suderinamos su atitinkama Europos Tarybos konvencija;

1.9	dar kartą pasisako už tai, kad ir programas mažumų kalbomis transliuojantiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams būtų užtikrinama teisė gauti trumpus naujienų pranešimus;

Dėl Europos ir nepriklausomos produkcijos skatinimo

1.10	itin palankiai vertina siekį išlaikyti kvotų sistemą Europos produkcijai paremti, kadangi tokia sistema labai padeda išsaugoti ir vystyti regionų identitetą; tačiau reikalauja, kad ši sistema būtų taikoma griežčiau ir kuo vienodžiau;

1.11	mano esant būtinu, kad valstybės narės pagal savo praktines galimybes ir tinkamomis lėšomis užtikrintų, jog jų jurisdikcijai priklausantys nelinijinių žiniasklaidos paslaugų teikėjai taip pat skatintų galimybes kurti Europos kūrinius ir su jais susipažinti;

Dėl reklamos normų

1.12	mano, kad direktyvos projekte pirmą kartą įtvirtintos nuostatos, leidžiančios rodyti prekes, yra pernelyg švelnios ir kelia didelį pavojų redakcinei nepriklausomybei, nors pasiūlymo 3 h straipsnio 1 dalies a punktu to siekiama išvengti;

1.13	mano, kad 11 straipsnio nuostatos dėl pertraukų tarp reklamos ir 18 straipsnio nuostatos dėl reklamos trukmės per valandą ribojimo yra nebetikslingos ir todėl ragina labiau liberalizuoti linijinių paslaugų teikėjams taikomas kiekybines reklamos normas;

1.14	tačiau mano, kad nepilnamečių ir vartotojų apsaugos sumetimais išbraukus šias nuostatas būtina numatyti draudimą nutraukti programas vaikams ir naujienų programas įterpiant reklamą;

1.15	rekomenduoja taip pakeisti normą, numatančią išimtį atskiriems reklamos intarpams, kad dėl objektyvių priežasčių nuo jos būtų galima nukrypti;

Dėl nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomybės

1.16

palankiai vertina nacionalinių nepriklausomų reguliavimo institucijų nepriklausomybę, tačiau mano, kad valstybės narės ir prireikus teisės aktų leidimo galią turintys regionai iš esmės turi likti atsakingi už žiniasklaidos priežiūros formą, visų pirma tada, kai jie turi pliuralistiniais pagrindais suformuotą visuomeninį radiją ir televiziją.

2. Regionų komiteto rekomendacijos

1 rekomendacija

2 dalis, nauja 1 straipsnio a punkto redakcija

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Šioje direktyvoje:

„garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga“ — tai paslauga, apibrėžta Sutarties 49 ir 50 straipsniuose, kurios pagrindinis tikslas — elektroninių ryšių tinklais, apibrėžtais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnio a dalyje, perduoti plačiajai visuomenei vaizdus, perteikiančius judesį, lydimą arba nelydimą garso, informavimo, pramogų ar švietimo tikslais;“

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Šioje direktyvoje:

„garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga“ — tai paslauga, apibrėžta Sutarties 49 ir 50 straipsniuose, kurios vienas pagrindinis iš tikslasų — elektroninių ryšių tinklais, apibrėžtais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnio a dalyje, perduoti plačiajai visuomenei vaizdus, perteikiančius judesį, lydimą arba nelydimą garso, informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, įskaitant lydimuosius teletekstus. Ji netaikoma azartiniams lošimams statant pinigines sumas, įskaitant loterijas ir lažybas;“

Paaiškinimas

Būtent dėl techninio suartėjimo, kuris vis labiau lemia ir turinio suartėjimą, netikslinga reglamentuoti tik tokias vaizdo ir garso žiniasklaidos paslaugas, kurių pagrindinis tikslas — perduoti vaizdus, perteikiančius judesį, lydimą arba nelydimą garso. Siekiant neiškreiptos konkurencijos veikiau būtų prasminga visoms žiniasklaidos paslaugoms, kurioms naudojami ir judesį perteikiantys vaizdai, taikyti 3d–h straipsniuose įtvirtintus būtinuosius standartus. Tokią būtinybę patvirtina tai, kad vis labiau nyksta ribos tarp žiniasklaidos paslaugų, kurių pagrindinis tikslas rodyti vaizdus, perteikiančius judesį, lydimą arba nelydimą garso, ir žiniasklaidos paslaugų, kurių antraeilis tikslas rodyti vaizdus, perteikiančius judesį, lydimą arba nelydimą garso (pvz., elektroninė spauda arba internetu transliuojamos radijo programos). Taip pat negalima pateisinti susiklosčiusios padėties, kai žiniasklaidos paslaugoms, greta judesį perteikiančių vaizdų tolygiai arba daugiausiai perteikiančioms garsą ir tekstą, netaikomi būtiniausi nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos standartai ir jas reglamentuoja vien komercinės teisės normos, pvz., Elektroninės komercijos direktyva.

Ši direktyva turėtų taip pat būti taikoma teletekstui, kuris lydi garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas. Galiojanti direktyva apima ir teletekstus. Todėl lydimieji teletekstai turėtų būti atskirai paminėti 1 str. a punkte.

Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais, siekiant užkirsti kelią baudžiamosioms veikoms ir apginti vartotojus, azartiniai žaidimai nėra įprastinė ekonominė veikla.Todėl laikantis e.prekybos direktyvos garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje būtina aiškiai nurodyti, kad taisyklės, palengvinančios veiklą per sieną, netaikomos azartiniams žaidimams. Nors garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje azartiniai lošimai atskirai nepaminėti, tačiau numačius išplėsti taikymo sritį nelinijinėms garso ir vaizdo paslaugoms negalima visiškai atmesti, kad direktyva taip pat bus taikoma azartinių lošimų paslaugoms.Todėl reikėtų 1 straipsnio a punktą papildyti sakiniu, paimtu iš e.prekybos direktyvos 1 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios taikymo srities išimtį.

2 rekomendacija

2 punktas, 1 straipsnio nauja redakcija, c punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1straipsnio c punktas

„c)	„televizijos programų transliavimas“ arba „televizijos programos“ — linijinė garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga, kai tam tikros programos transliavimo laiką pasirenka ir programų tvarkaraštį sudaro žiniasklaidos paslaugų teikėjas;“

1straipsnio c punktas

„c)

„televizijos programų transliavimas“ arba „televizijos programos“ — linijinė garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga, kai tam tikros programos transliavimo laiką pasirenka ir programų tvarkaraštį sudaro žiniasklaidos paslaugų teikėjas linijinė garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga (pvz., televizijos laida): garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga, kurios esmė — siųsti nekoduotas arba koduotas televizijos programas neapibrėžtam galimam televizijos žiūrovų skaičiui, tuo pat metu perduodant arba transliuojant tuos pačius vaizdus, nepriklausomai nuo vaizdo perdavimo technikos.“

Paaiškinimas

Pateikti tikslią linijinės paslaugos sąvokos apibrėžtį galima pasinaudojus Europos Teisingumo Teismo aiškinimu, pateiktu Mediakabel byloje. Be to, siekiant aiškiau atskirti sąvokas linijinė ir nelinijinė paslauga, reikia nurodyti pačios Komisijos pateikiamus pavyzdžius, aprašytus direktyvos projekto paaiškinime (plg. COM 2005/646 trumpą pasiūlymo paaiškinimą), taip pat 2006 m. vasario mėn. neoficialiame Komisijos dokumente paminėtus pavyzdžius, kurie pateikiami kaip šias sąvokas atskiriantys pavyzdžiai.

3 rekomendacija

2 punktas, nauja 1 straipsnio redakcija, h punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1 straipsnio h punktas

„h)

„paslėpta reklama“ — tai informacijos apie gamintojo ar paslaugų teikėjo prekes, paslaugas, pavadinimą, prekės ženklą ar veiklą pateikimas programose žodžiais ar vaizdais, kai transliuotojas tokią informaciją sąmoningai pateikia reklamos tikslais tokia forma, kuri gali suklaidinti visuomenę dėl jos pateikimo tikrojo tikslo; Tokios informacijos pateikimas laikomas sąmoningu, ypač tais atvejais, kai už ją sumokama ar kitaip atsilyginama“

1 straipsnio h punktas

„h)

„paslėpta reklama“ — tai informacijos apie gamintojo ar paslaugų teikėjo prekes, paslaugas, pavadinimą, prekės ženklą ar veiklą pateikimas programose žodžiais ar vaizdais, kai transliuotojas garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjas tokią informaciją sąmoningai pateikia reklamos tikslais tokia forma, kuri gali suklaidinti visuomenę dėl jos pateikimo tikrojo tikslo. Tokios informacijos pateikimas laikomas sąmoningu, ypač tais atvejais, kai už ją sumokama ar kitaip atsilyginama arba jei prekė, paslauga, vardas ar prekės ženklas arba veikla neleistinai pabrėžiama. Toks pabrėžimas neleistinas, jei jis nepateisinamas redakciniais programos sumetimais, ypač perteikiant gyvenimo realybę.“

Paaiškinimas

Išplėtus taikymo sritį, paslėptos reklamos draudimas turėtų būti atitinkamai taikomas visiems garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjams, o ne tik televizijos laidų ir linijinių paslaugų transliuotojams. Todėl 1 str. h punkte žodį transliuotojas reikia pakeisti žodžiu garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjas.

Šiam tikslui įgyvendinti būtina patikslinti paslėptos reklamos sąvoką, pateiktą 1 str. h punkte, remiantis Europos Komisijos aiškinamojo komunikato 33 punktu dėl televizijos reklamos (neleistino pabrėžimo požymis). Išplėtus 3 str. h punkto 1 dalies nuostatas, griežtos sąlygos, kurių laikantis galima pristatyti produktus garso ir vaizdo laidose, yra tiksliai aprašytos.

4 rekomendacija

4 dalis, naujo c punkto įrašymas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

c)	2a straipsnyje įrašoma ši 4 dalis: „ Nelinijinių paslaugų teikimo atveju valstybės narės gali i mtis priemonių, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/E G (e. prekybos direktyva) 3 str. 3 - 5 dalyse ir 12 str. 3 dalyje.“

Paaiškinimas

Regionų komitetas pasisako už kilmės šalies principą kaip pagrindinį direktyvos principą. Tačiau valstybėms narėms turi būti palikta galimybė užkirsti kelią, pvz., kraštutinių dešiniųjų pažiūrų turiniui. Nors valstybė narė galėtų imtis priemonių prieš tokį turinį linijinėse paslaugose remdamasi 2a str. 2 dalies a punkto nuostatomis, tačiau nelinijinių paslaugų atveju atsiranda reglamentavimo spraga, kadangi ligšiolinės įsikišimo galimybės remiantis e. prekybos direktyva būtų panaikintos pagal garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą. Valstybėms narėms reikia suteikti galimybę teikiant nelinijines paslaugas kaip ligi šiol remiantis e. prekybos direktyva, priimti draudžiančius potvarkius. Todėl naujojo 2a str. 4 dalyje reikia numatyti aiškią nuorodą, kad valstybės narės nelinijinių paslaugų atžvilgiu gali imtis priemonių pagal e. prekybos direktyvos 3 str. 3-5 dalis ir 12 str. 3 dalį.

5 rekomendacija

5 punktas, nauja 3 straipsnio 3 dalies redakcija

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnio 3 punktas

Valstybės narės skatina šios direktyvos reguliuojamose srityse taikyti bendro reguliavimo sistemas. Šios sistemos turi būti tokios, kad užtikrintų veiksmingą taisyklių įgyvendinimą ir jas plačiai remtų pagrindinės suinteresuotosios šalys.

3 straipsnio 3 punktas

„ Siekdamos įgyvendinti ir vykdyti šios direktyvos nuostatas,V valstybės narės skatina šios direktyvos reguliuojamose srityse taikyti bendro reguliavimo ir savireguliavimo sistemas. Šios sistemos turi būti tokios, kad jos užtikrintų kiekvienoje valstybėje narėje veiksmingą taisyklių įgyvendinimą ir jas plačiai pripažintų pagrindinės suinteresuotosios šalys.“

Paaiškinimas

Direktyvos įgyvendinimas remiantis savireguliavimo ir savikontrolės principais turėtų ir toliau išlikti. Todėl direktyvos nutariamojoje dalyje, iš dalies ir aiškinamojoje dalyje reikėtų paaiškinti, kad tai apima ir savireguliavimą tiek, kiek jis siejamas su valstybės galutine atsakomybe ir atitinkama valstybės galimybe imtis veiksmų. Beje, reikėtų paaiškinti, kad sąvoka visuotinai pripažintas taikytina visuotiniam pripažinimui atitinkamoje valstybėje narėje, o ne visoje Bendrijoje.

6 rekomendacija

6 dalis, 3b straipsnio įterpinys

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

3b straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse įsikūrusiems transliuotojams nebūtų atimta galimybė sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis gauti trumpus didelės visuomeninės svarbos renginių, transliuojamų jų jurisdikcijai priklausančio transliuotojo, naujienų pranešimus.

2. Trumpus naujienų pranešimus transliuotojai gali laisvai pasirinkti iš perduodančio transliuotojo programų, nurodydami bent šaltinį.

3b straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse įsikūrusiems arba programas mažumų kalba rodantiems transliuotojams nebūtų atimta galimybė sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis gauti trumpus didelės visuomeninės svarbos renginių, transliuojamų jų jurisdikcijai priklausančio transliuotojo, naujienų pranešimus.

2. Trumpus naujienų pranešimus transliuotojai gali laisvai pasirinkti iš perduodančio transliuotojo programų, nurodydami bent šaltinį. „Trumpus naujienų pranešimus transliuotojai gali laisvai pasirinkti iš perduodančio transliuotojo programų, nurodydami bent šaltinį arba pagal valstybės narės teisę patys gauti prieigą prie įvykio perdavimo tikslams.“

Paaiškinimas

Siekiant išsaugoti regionų ir kultūrų įvairovę, nepaprastai svarbu sudaryti galimybes taip pat ir nacionaliniams televizijos transliuotojams, rodantiems laidas mažumų kalbomis, gauti informaciją apie didelės visuomeninės svarbos įvykius. Šiuo požiūriu jų padėtį būtų galima prilyginti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio televizijos transliuotojo padėčiai.

Nuomonių įvairovės aspektu nepakanka nuostatų, užtikrinančių galimybę naudotis vien tik transliuojamuoju signalu. Nagrinėjamoji direktyva turėtų palikti valstybėms narėms teisę pačioms apsispręsti, kaip rengti trumpų naujienų pranešimus — naudojantis fizinės prieigos teise ar naudojant gaunamą signalą. Todėl 3b str. 2 dalį reikia papildyti nuostata dėl kiekvienos valstybės narės teisės turėti fizinę prieigą.

7 rekomendacija

6 punktas, iš dalies pakeisti 3e straipsnį

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

3e straipsnis

Valstybės narės tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausančių paslaugų teikėjų garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos ir komerciniai garso ir vaizdo pranešimai nekurstytų neapykantos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

3e straipsnis

„Valstybės narės tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausančių paslaugų teikėjų garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos ir komerciniai garso ir vaizdo pranešimai nekurstytų neapykantos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos ar kitaip pažeistų žmogiškąjį orumą. “

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti vienodus apsaugos standartus, siekiama juos suderinti su pirminės teisės normomis, kurios pateikiamos EB steigimo sutarties 13 str. Be to, reikia būtinai įtraukti žmogiškojo orumo apsaugą, aukščiausią vertybę, kuri įrašyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnyje.

8 rekomendacija

6 dalis, 3h straipsnio įterpinys

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

„3h straipsnis

1. Remiamos garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos ir paslaugos, kuriose įtrauktas prekių rodymas programose, atitinka šiuos reikalavimus:

(...)

žiūrovai turi būti aiškiai informuojami apie egzistuojantį rėmimo susitarimą ir (arba) prekių rodymą programose. Būtina aiškiai parodyti, kad programos yra remiamos, pradžioje, programos metu ir (arba) jos pabaigoje programai tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (arba) kitą identifikavimo ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (-us) ar paslaugą (-as) arba jų skiriamąjį ženklą; Apie prekių rodymą programose turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje, kad nebūtų klaidinamas žiūrovas.

(...)

„3h straipsnis

1. Remiamos garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos ir paslaugos, kuriose įtrauktas prekių rodymas programose, atitinka šiuos reikalavimus:

(...)

4. Žinios ir naujausios žinios neturi būti remiamos ir jose draudžiamas prekių rodymas programose. Prekių rodymas draudžiamas vaikams skirtose garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugose ir dokumentiniuose filmuose. Prekių rodymas galimas tik kino ir televizijos filmų metu, taip pat pramoginėse laidose, kurios neskirtos vaikams.“

Paaiškinimas

Priešingai nei dabar galiojančios teisės normos, direktyvos projektas pirmą kartą numato galimybę prekių rodymą įtraukti į komercines vaizdo ir garso komunikacijos formas. Pernelyg sušvelninamas ankstesnis griežtas reikalavimas atskirti reklamą ir programą. Nepakankamai atsižvelgta į dėl sušvelnintų reikalavimų programų rengimo autonomijai ir redakcinei nepriklausomybei kylantį pavojų. Nors direktyvos pasiūlyme draudžiama tam tikrų laidų metu rodyti prekes, tačiau šis draudimas taikomas tik žinioms, naujausių žinių laidoms, vaikams skirtiems ir dokumentiniams filmams. Tai reiškia, kad prekių rodymas leidžiamas, pavyzdžiui, laidose, kuriose aptariami vartotojų apsaugos klausimai, kelionės arba teikiama informacija apie tam tikrus produktus. Dėl to kylančiam pavojui negali užkirsti kelio ir direktyvos pasiūlymo 3h straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos. Ligšiolinė praktika rodo, kad tie, kas rodo savo prekes laidos metu, daro įtaką ir kuriamai laidai. Kita vertus, negalima neatsižvelgti į tai, kad klasikinė reklama jau beveik išsėmė savo galimybes ir jau kurį laiką tam tikrų laidų, pvz., vaidybinių filmų, metu dažnai rodomos prelės. Todėl pritariama ribotam prekių rodymui kino ir televizijos filmų metu. Jau dabar, pvz., JAV sukurtuose filmuose nuolat rodomos prekės.

Atsižvelgiant į didelį su bet kokio produkto rodymu susijusį pavojų redakcinei atsakomybei, tikslinga, lyginant su Komisijos pasiūlymu, išplėsti ir patikslinti 3 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą reikalavimą informuoti. Reaguojant į dalinį leidimą rodyti programose prekes, reikėtų sugriežtinti laidų, kuriose rodomos tokios prekės, ženklinimą taip, kad žiūrovams, žiūrintiems tik dalį tokios laidos, būtų išaiškinti reklamos metodai. Šiomis sąlygomis taip pat būtų galima leisti rodyti prekes ir pramoginėse laidose, kurios neskirtos vaikams.

9 rekomendacija

10 dalis, nauja 11 straipsnio redakcija

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

10.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

2. Televizijos filmus (išskyrus kelių dalių filmus, serialus, pramogines programas ir dokumentinius filmus), kinematografijos darbus, programas vaikams ir naujienų programas galima nutraukti įterpiant reklamą ir (arba) teleparduotuves vieną kartą per 35 minutes.

Reklama ar teleparduotuvė neturi būti įterpiama transliuojant religines apeigas.“

10.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

2. Televizijos filmus (išskyrus kelių dalių filmus, serialus, pramogines programas ir dokumentinius filmus), ir kinematografijos darbus, programas vaikams ir naujienų programas galima nutraukti įterpiant reklamą ir(arba) teleparduotuves vieną kartą per 30 minučių.

Reklama ar teleparduotuvė neturi būti įterpiama transliuojant religines ir vaikams skirtas programas bei žinių laidas. “

Paaiškinimas

Pasiūlytas ribojimo sušvelninimas žiniasklaidos paslaugų teikėjams suteikia daugiau lankstumo rengiant programas. Vis dėlto, papildant Komisijos pasiūlymą, būtina uždrausti reklamos intarpus taip pat ir vaikų programų bei žinių laidų metu. Vaikų laidų atveju tai būtina nepilnamečių apsaugos sumetimais, kadangi vaikai dar nesugeba pakankamai atskirti reklamos nuo programos ir tinkamai įvertinti reklamos turinį. Žinių laidų atveju draudimas taip pat būtinas dėl ypatingos jų paskirties formuoti nepriklausomą nuomonę.

10 rekomendacija

20 dalis, 23b straipsnio įterpinys

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

20.

Įterpiamas toks 23b straipsnis:

„23b straipsnis

1. Valstybės narės garantuoja nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomybę ir užtikrina, kad jos vykdys savo įgaliojimus nešališkai ir skaidriai.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos teikia viena kitai ir Komisijai šios direktyvos nuostatoms taikyti reikalingą informaciją.“

20.

Įterpiamas toks 23b straipsnis:

„23b straipsnis

1. Nepažeisdamos nacionalinių visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų normų, V valstybės narės garantuoja nacionalinių ir, kai taikoma, regioninių reguliavimo institucijų nepriklausomybę ir užtikrina, kad jos vykdys savo įgaliojimus nešališkai ir skaidriai.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos teikia viena kitai ir Komisijai šios direktyvos nuostatoms taikyti reikalingą informaciją.“

Paaiškinimas

Nors nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomybė nepaprastai svarbi ir palankiai vertintina, tačiau valstybės narės ir, prireikus, teisės aktų leidimo galią turintys regionai turi likti atsakingi už žiniasklaidos priežiūros formą. Be to, 23b straipsnio nuostatos negali turėti neigiamos įtakos visuomeninio radijo transliuotojo statusui ir reikalauti privalomos visų radijo transliuotojų kontrolės, kurią atliktų išorės ekspertai. Tai visų pirma taikytina įvairioms valstybėms narėms ir regionams, kurie vadovaudamiesi savo konstitucija, visuomeninį radiją ir televiziją organizuoja remdamiesi pliuralistiniais pagrindais, t. y. atlieka vidinę jo kontrolę ir jam taiko labai ribotą valstybės teisinę priežiūrą.

Bešališkumo ir skaidrumo garantijos turėtų būti taikomos kiekvienai regioninei reguliavimo institucijai, kuri yra ar gali būti įkurta regionuose, turinčiuose teisėkūros galią komunikacijų srityje, arba valstybėse, kurias sudaro federaciniai vienetai arba autonominės sritys. Tai nekeičia nacionalinių institucijų galių; siekiama išplėsti tas pačias bešališkumo ir skaidrumo garantijas vietos lygiu, laikantis subsidiarumo principo, kaip nustatyta Mastrichto sutartyje.

2006 m. spalio 11 d., Briuselis

Regionų komiteto

pirmininkas

Michel DELEBARRE

(1) COM(2003) 784 final.

(2) OL C 318, 2004 12 22, p. 30.

(3) COM(2002) 778 final.

(4) OL C 256, 2003 10 24, p. 85.