22.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/67

1)

Prasti ES ryšiai su Sąjungos piliečiais visų pirma rodo ES demokratijos trūkumą. Pagrindiniai europiečių gyvenimui įtaką darantys sprendimai priimami sudėtingų tarpvyriausybinių ir tarpinstitucinių derybų metu, kurias piliečiai dažniausiai stebi pasyviai ir atsitiktinai

2)

Kol, viena vertus, demokratijos trūkumo nekompensuos institucijų reforma, kurią beje numatė Sutartis dėl Konstitucijos, ir, kita vertus, nebus galiausiai pripažintas dabartinių Europos Sąjungos demokratinių organų vaidmuo ir darbas, Europos institucijos privalės skubiai kitais būdais padėti kompensuoti demokratijos trūkumo pasekmes, kad suteiktų piliečiams galimybę išreikšti savo nuomonę dėl politinės Europos projekto ateities.

3)

Reikia skubiai apibrėžti ne vien veiksmingas komunikacijos priemones, bet visų pirma ES veiklos tikslus ir viešai juos paskelbti. Taip pat būtina didinti piliečių dalyvavimo galimybes ir Europos projekto pagrindus integruoti į švietimą, siekiant kompensuoti didžiąją demokratijos trūkumo dalį ir suteikiant piliečiams galimybę išsakyti savo nuomonę dėl politinės Europos projekto ateities, ypač dėl institucinio ir politinio Europos aspektų, pvz., ar reikia plėsti ar riboti bendrąsias politikos kryptis; skatinti, išlaikyti tame pačiame lygyje ar riboti ekonominę ir politinę integraciją?

4)

ES komunikacijos politika turi siekti ugdyti gilesnį Europos suvokimą. Šis suvokimas gali atsirasti tik tuomet, kai visuomenė rems Europos bendradarbiavimą. Siekiant to reikia pradėti nuo klausimų ir temų, turinčių įtakos žmonių kasdieniam gyvenimui ir suteikiančių papildomos vertės Europos bendradarbiavimui. Kiekvienas turi suvokti kad tai yra ilgalaikės perspektyvos klausimas;

5)

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi atlikti pagrindinį vaidmenį diskusijoje dėl Sąjungos ateities, sutelkdamos piliečius apsvarstyti jiems aktualiausias temas ir rengdamos struktūruotas diskusijas su piliečiais, išrinktaisiais vietos ir regionų lygio atstovais ir Europos Parlamento nariais. Tikimasi, kad ir Regionų komitetas, kaip vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujantis organas, ir Europos Parlamentas, kaip viršnacionalinės pilietybės apraiška, galės neatsiejamai dalyvauti šiame procese, kuris būtų tikros daugialygės komunikacijos išraiška.

1.1

pripažįsta, kad svarstymo laikotarpis yra galimybė suteikti naują postūmį Europos Sąjungai, ir kad šiandieninė Europos valdymo krizė neturėtų versti suabejoti Europos integracijos projekto svarumu. Bet kokios komunikacijos politikos pastangos bus bergždžios, jei ji nebus grindžiama demokratine Europos projekto reforma;

1.2

pabrėžia, kad Europos Sąjunga negalės sujungti žmonių likimus, kol negalės sukelti ir skleisti savo piliečių tarpe priklausomumo vienai savo įvairove unikaliai tapatybei jausmą, kol nemokės perduoti savo pagrindinių vertybių naujosioms kartoms, kol jai nepavyks išreikšti ir skleisti šias vertybes santykiuose su kitomis pasaulio šalimis, kol nesugebės paaiškinti savo piliečiams pagrindinių dialogo ir galimų sąveikos su institucijomis priemonių ir iš esmės supažindinti su pagrindiniais Europos ekonominės, politinės, istorinės ir socialinės integracijos aspektais ir juos pirmiausiai įtraukti į Europos kūrimo ir sprendimų priėmimo procesus;

1.3

dar kartą patvirtina, kad tolesnis konstitucinio proceso įgyvendinimas lieka vienu jo tikslų; todėl prieštarauja tam, kad būtų atsisakyta Sutarties dėl Konstitucijos grįžtant prie Nicos sutarties ir kad įgyvendinimas vyktų pasirinktinai („nepakankamas reglamentavimas“); nori, kad būtų priimta Sutartis dėl Konstitucijos, kuri stiprintų politinės, klestinčios, galingos ir piliečių Europos kūrimą; ragina ratifikuoti Sutartį dėl Konstitucijos iki 2009 metų, turint omenyje kai kurių valstybių narių patirtus sunkumus ir Sutartį ratifikavusių valstybių padėtį; todėl pabrėžia, jog būtina pratęsti svarstymo laikotarpį, kurio metu jokiu būdu negalima užmiršti galimybės siekti pažangos Europos integracijos procese, kuris pagerintų Europos įvaizdį piliečių akyse, ar tai būtų siekiama sudarant dalinius, ar visuotinius susitarimus;

1.4

šiomis sąlygomis Komitetas atkreipia dėmesį į akivaizdžias įvairių valstybių narių nacionalizmo ir protekcionizmo tendencijas. Šios tendencijos kelia grėsmę tolesniam Europos Sąjungos vystymuisi;

1.5

pabrėžia, kad svarstymo laikotarpis suteikia galimybę sutelkti diskusijas ties daugialygmenio valdymo pranašumais, siekiant įgyvendinti Europos projekto tikslą, kurį trumpai gali apibūdinti Sutarties dėl Konstitucijos pasiūlytas šūkis „suvienijusi įvairovė“;

1.6

mano, kad laikantis veiksmingumo ir teisėtumo logikos į Bendrijos metodą turėtų būti visapusiškai įtrauktas subsidiarumo ir artumo principas, kuris šiame etape yra gyvybiškai svarbus, kad sumažintų atotrūkį tarp piliečių ir Europos Sąjungos;

1.7

pripažįsta, kad Europos viešoji erdvė galės būti sukurta tik tuo atveju, jei Europa atgaivins politinę integraciją, kad piliečiai galėtų aktyviai pasirinkti Europos ateičiai palankias politines kryptis;

1.8

teigia, kad reikia imtis visų įmanomų priemonių Europos pilietinei dvasiai skatinti, kuri lems visapusišką ir sąmoningą piliečių dalyvavimą Europos projekto kūrime;

1.9

teigia, kad visi išrinktieji valdžios atstovai privalo pateisinti šiuos lūkesčius; ragina vietos, regionų, nacionalinius ir Europos deputatus veikti drauge, kad būtų užmegzti demokratiniai ryšiai su piliečiais; šiomis sąlygomis išreiškia norą glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir kitomis institucijomis siekdamas gerokai sustiprinti konsultavimąsi su regionų ir vietos valdžios institucijomis Europos Sąjungoje;

1.10

yra įsitikinęs, kad būtina užmegzti nuolatinį dialogą su piliečiais, politinėmis ir profsąjungų organizacijomis bei asociacijomis remiantis pasitikėjimo susitarimu ir mano, kad svarstymo laikotarpiu turi būti pasinaudota piliečiams išklausyti. Tai reiškia, kad ES institucijos vykdo atvirumo ir prieinamumo politiką, sudarančią piliečiams sąlygas dalyvauti svarstymuose ir diskusijose. O tam būtinas nuolatinis ir struktūruotas institucijų, turinčių organizuoti šį darbą, bendradarbiavimas;

1.11

mano, kad ES, visos jos institucijos ir įstaigos turėtų nuolat pabrėžti valstybių narių vietos ir regionų dimensijos svarbą Europos integracijos procesui. Šis teritorinis aspektas yra išskirtinė mūsų integracijos proceso savybė, galinti suteikti ES sprendimams didesnį demokratinį teisėtumą. Todėl, norint sustiprinti Europos Sąjungos demokratinį teisėtumą, reikėtų dar labiau atsižvelgti į RK nuomones;

1.12

pabrėžia, kad RK, laikydamasis Europos valdymo baltosios knygos ir Sutarties dėl Konstitucijos projekto, turėtų būti suteiktos priemonės, leidžiančios — bent jau tose srityse, kuriose konsultacijos yra privalomos — kontroliuoti, kaip Komisija įgyvendina Komiteto nuomonėse rekomenduotas priemones;

1.13

mano, kad kuriant decentralizuotas komunikacijos strategijas, turi būti pasinaudota RK narių ir jų europinio mandato demokratiniu potencialu. Tai reiškia, kad juos reikia įtraukti į D plane numatytus nacionalinius planus (kai kurie jų jau yra įgyvendinami), reikia, kad juos pripažintų Europos Komisijos atstovybės valstybėse narėse, kad jie dalyvautų D plano siūlomose Bendrijos iniciatyvose ir Europos Parlamento veikloje. Europos Sąjunga turėtų tam skirti pakankamai lėšų, kitaip planas apsiribos vien gerais ketinimais;

1.14

mano, kad būtina įveikti svarstymo laikotarpį, ir kad Europos institucijoms ir deputatams būtina dalyvauti struktūruotose diskusijose su piliečiais ir jų asociacijomis, pasinaudojant Konvento dėl Sutarties dėl Konstitucijos metodą. Diskusija turi būti siekiama nagrinėti konkrečias Europos piliečių problemas, pavyzdžiui, gyvenimo lygio, užimtumo, aplinkos apsaugos ir energijos; jos metu reikia svarstyti, kaip siūlo Europos Parlamentas, ribotą prioritetinių klausimų, susijusių su Europos ateitimi, skaičių, pavyzdžiui:

1.15

mano, kad piliečio pasitikėjimui įgyti nepakanka vien surengti dialogą ir sudaryti piliečių pageidavimų sąrašą. ES piliečiai turi žinoti, kad galiausiai būtent jie, per savo išrinktus atstovus, sprendžia Sąjungos ateitį. Taigi, į ankstesniame punkte iškeltus klausimus reikia atsakyti pasirenkant galimai bendrą politinę poziciją visuose valdžios lygmenyse: vietos, regionų ir nacionaliniame;

1.16

mano, kad vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu išrinkti atstovai turėtų ne tik vykdyti informavimo ir komunikacijos kampanijas, bet ir siekti, kad jų institucijos, įstaigos ar organizacijos, atlikdamos savo įprastą darbą, jaustų pareigą informuoti apie savo veiklos srities europinę dimensiją; šiame kontekste pabrėžia, kad geros praktikos vadovas, kuriame bus pateikti konkrečių priemonių, įgyvendintų vietos ir regionų lygiu pagal D planą (demokratija, dialogas ir diskusijos), pavyzdžiai, yra rengiamas ir bus paskelbtas po šios nuomonės;

1.17

pabrėžia būtinybę greta demokratijos, dialogo ir diskusijų į D planą įtraukti ir ketvirtąją dimensiją — decentralizaciją, naudojantis išorės komunikacijos priemonėmis, pvz., vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurių įgaliojimai lemia jų esminį vaidmenį šioje srityje, joms dalyvaujant forumuose, iniciatyvose ir diskusijose. Diskusijas reikia pradėti šiuose vietos ir regionų forumuose dalyvaujant deputatams (nuo vietos ir regionų iki nacionalinio ir Europos lygmens), pilietinės visuomenės atstovams ir piliečių asociacijoms. Šių diskusijų išvados būtų pateiktos nacionaliniams parlamentams ir Strasbūro asamblėjai.

2.1

pritartų veiksmų koordinavimui su vietos ir regionų lygmenimis, kadangi ES ir regionų siūlomas daugialygmenis valdymas galėtų paskatinti ir daugialygmenę komunikaciją su veiksmais, skirtais abipusiam supratimui stiprinti, laikantis bendros subsidiarumo logikos; laikosi principo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi aktyviai dalyvauti ES komunikacijos politikoje. Atsižvelgiant į ES įvairovę ir subsidiarumo principą, vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arčiausiu piliečiams valdžios lygmeniu, galėtų geriausiai pristatyti Europos projektą piliečiams;

2.2

palankiai vertina Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos paskelbimą, kuri remiasi sustiprintu dialogu, artumu piliečiams ir decentralizuotu požiūriu, tačiau apgailestauja, kad šiame dokumente nepateikiama politinės vizijos ir jis telieka paprasta priemone; ypač pabrėžia tai, kad nėra strateginės Europos Sąjungos pobūdžio ir vaidmens vizijos ginant ir skatinant Europos piliečių interesus ir poreikius ateityje;

2.3

su pasitenkinimu pažymi, kad baltojoje knygoje pripažįstamas vietos ir regionų valdžios institucijų ir ypač vietos ir regionų žiniasklaidos vaidmuo užmezgant dialogą su piliečiais ir skatinant aktyvų vietos ir regionų bendruomenių domėjimąsi Europos klausimais; siūlo, naudojant atitinkamas priemones (seminarus, žurnalistų kvietimą į Briuselį), platų masinės informacijos priemonių korespondentų tinklą Briuselyje geriau susieti su regionų ir vietos redakcijomis; primena, kad šioje srityje vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos būtų veiksmingos, reikia atitinkamų išteklių veiklai;

2.4

pabrėžia, kad jis pats ir vietos ir regionų valdžios institucijos prisidėjo prie to, kad Europos Sąjunga turi demokratinę struktūrą, kuri tinka dialogui su piliečiais atgaivinti, Europos pilietinei dvasiai skatinti ir nukreipti Bendrijos veiklą į artumo skatinimą; primena, kad vietos ir regionų spauda yra viena esminių žiniasklaidos priemonių ryšiams su piliečiais;

2.5

apgailestauja, kad baltojoje knygoje jam yra skiriamas tik antraeilis vaidmuo, tačiau yra pasirengęs atlikti savo vietos ir regionų valdžios institucijų ir vietos ir regionų spaudos skatinimo ir koordinavimo pareigą, ir tokiu būdu bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis, svariai prisidėti prie svarstymo laikotarpio darbų; šiomis sąlygomis pabrėžia, kad būtina padidinti jam skiriamus biudžeto išteklius ir skirti pakankamą biudžetą, kad jis galėtų prisidėti prie atnaujintosios informacijos ir komunikacijos politikos įgyvendinimo;

2.6

esant tokiai padėčiai pritaria tam, kad buvo pradėtos derybos su atitinkamomis Europos Komisijos tarnybomis, siekiant parengti priedą prie RK ir Europos Komisijos bendradarbiavimo susitarimo dėl informacijos ir komunikacijos politikos, atnaujinto 2005 m. lapkričio mėn.;

2.7

norėtų įnešti indėlį į Europos komunikacijos chartiją ar elgesio kodeksą ir prašo Komisijos patikslinti šio dokumento koncepciją, tikslus ir pridėtinę vertę;

2.8

mano, kad būtina veiksmais susieti komunikacijos politiką su aktyviuoju pilietiškumu, pasinaudojant veiksmais, remiančiais plataus masto renginiais, tyrimais ir informacijos priemonėmis, dialogo ir svarstymo struktūromis, ir kreiptis į kiek galima platesnę visų valstybių visuomenę; piliečiams rūpimais klausimais, kalbant, pvz., apie užimtumą, miestų ir kaimo plėtrą, saugumą ir imigraciją, aplinkos apsaugą ir energetiką, kuriems Bendrijos lygmens veiksmai yra ypač vertingi. Šios temos turi didelės įtakos vietos ir regionų valdžios institucijų politikai, o tokiu būdu Europa piliečiams taps labiau apčiuopiama realybe;

2.9

pripažįsta, kad vienas baltosios knygos tikslų yra geriau suprasti viešąją nuomonę Eurobarometro apklausų pagalba ir siūlo šias apklausas pritaikyti prie vietos ir regionų lygmenų ir užmegzti geresnius Eurobarometro ir RK bei jo narių ryšius; valstybinių institucijų vietos ir regionų dalyviai yra tie žmonės, kurie tiesiogiai išklauso ir toliau perduoda piliečių nuomonę;

2.10

skatina įtraukti į mokyklų mokymo programas Europos pilietinio švietimo kursą, numatant reikalingą tvarkaraštį ir mokytojus, kad jaunimui būtų paaiškinta Europos projekto prasmė, jo pamatinės vertybės, raida, pradiniai tikslai ir ateities iššūkiai;

2.11

ragina kurti tokią informacijos politiką, kuri suteiktų ES galimybę turėti nepriklausomas žiniasklaidos priemones; ypač norėtų, kad regioninėse žinių agentūrose būtų plėtojamos žinių apie Europą sklaidos priemonės, kad būtų kuriamos komunikacijos kursų programos valstybės tarnautojams, kad „Europe by Satelite“ programa, kuri šiuo metu yra audiovizualinė priemonė, taptų tikra Europos žinių agentūra;

2.12

siūlo sukurti paprastas decentralizuotas finansavimo priemones, skirtas paremti nedideles nevyriausybines organizacijas, kurių informavimo apie ES veikla yra tiesiogiai susijusi su piliečiais, t. y. diskusijų plėtojimas, kursų rengimas, brošiūros, parengtos atsižvelgiant į regionų poreikius, arba apsilankymai Briuselyje;

2.13

pataria šią informacija rengti ir skleisti pasitelkus regionų ir vietos valdžios institucijas; norėtų, kad kitos Europos institucijos nuolat su juo bendradarbiautų ir kartu rengtų komunikacijos ir informacijos planus, kaip tai ir buvo numatyta;

2.14

pageidauja, kad komunikacija ir informavimas apie Europos Sąjungą pagaliau būtų laikomi logišku pagrindu, kuriuo turėtų remtis vietos, regionų ar nacionalinės organizacijos, įstaigos ir institucijos bei žiniasklaida, kad galėtų teikti teisingą ir išsamią informaciją.