20061223

P6_TC1-COD(2005)0246

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 12 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2007 nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Atnaujintas muitinės kodeksas)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 26, 95, 133 ir 135 straipsnius,

atsižvelgdami į Ispanijos ir Portugalijos stojimo akto 2 protokolą dėl Kanarų salų bei Seutos ir Melilijos, ypač į jo 9 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [1],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [2];

kadangi:

(1) Bendrijos pagrindą sudaro muitų sąjunga. Bendrijos ekonominių operacijų vykdytojams ir muitinėms būtų naudinga, jeigu galiojančių muitų teisės aktų nuostatos būtų įtrauktos į Bendrijos muitinės kodeksą (toliau — Kodeksas). Remiantis vidaus rinkos sąvoka, Kodekse turėtų būti išdėstytos bendrosios taisyklės ir procedūros, užtikrinančios tarifinių ir kitų Bendrijos lygiu nustatytų bendros politikos priemonių, taikomų Bendrijos ir Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančių šalių arba teritorijų prekybai prekėmis, įgyvendinimą atsižvelgiant į tų bendros politikos sričių reikalavimus. Tai neturėtų pažeisti kitas sritis reglamentuojančių konkrečių nuostatų, kurios gali galioti arba būti įvestos taikant teisės aktus, susijusius inter alia su žemės ūkiu, aplinka, bendra prekybos politika, statistika arba nuosavais ištekliais. Muitų teisės aktus reikėtų geriau suderinti su nuostatomis, reglamentuojančiomis importo mokesčių surinkimą, nepakeičiant galiojančių mokesčių nuostatų taikymo srities.

(2) Remiantis Komisijos komunikatu dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir 2004-2005 m. veiksmų plano [3], tikslinga suderinti Bendrijos finansinių interesų apsaugos teisinę sistemą.

(3) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą [4], buvo pagrįstas muitinės procedūrų, kurias devintajame dešimtmetyje atskirai taikė valstybės narės, integravimu. Šis reglamentas buvo daug kartų ir iš esmės keičiamas siekiant išspręsti konkrečias problemas, pavyzdžiui, siekiant atsižvelgti į asmenų sąžiningumą arba įvertinti su saugumu susijusių poreikius. Kodeksą vėl reikia iš dalies keisti dėl pastaraisiais metais Bendrijos ir tarptautiniu lygiu įvykusių svarbių teisinių pokyčių, pavyzdžiui, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties galiojimo pasibaigimo ir 2004 m. gegužės 1 d. Stojimo akto įsigaliojimo, taip pat Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencija), prie kurios Bendrija prisijungė Tarybos sprendimu 2003/231/EB [5], dalinio pakeitimo. Atėjo laikas racionalizuoti muitinės procedūras ir atsižvelgti į tai, kad deklaracijų pateikimas ir tvarkymas elektroninėmis priemonėmis tapo taisykle, o popierinės deklaracijos ir jų tvarkymas neelektroninėmis priemonėmis — išimtimi. Dėl visų šių priežasčių nepakakta dar kartą iš dalies pakeisti Kodeksą; reikia jį pakeisti iš esmės.

(4) Siekiant palengvinti teisėtą prekybą ir kovą su sukčiavimu, muitinės procedūros bei procesai turi būti paprasti, greitai atliekami ir tipiniai. Todėl, remiantis Komisijos komunikatu dėl paprastos ir kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos [6], reikia supaprastinti muitų teisės aktus, kad būtų galima taikyti modernias priemones ir technologiją, toliau skatinti vienodą muitų teisės aktų taikymą, taip prisidedant prie veiksmingų ir paprastų muitinio tikrinimo procedūrų pagrindo sukūrimo. Siekiant padidinti verslo konkurencingumą, muitinės procedūros turėtų būti apjungtos arba suderintos, o jų skaičius sumažintas taip, kad liktų tik ekonomiškai pagrįstos.

(5) Sukūrus vidaus rinką, sumažinus kliūčių tarptautinei prekybai ir investicijoms skaičių bei išaugus poreikiui užtikrinti saugumą bei saugą prie Bendrijos išorės sienų, pasikeitė muitinių vaidmuo: jos tapo centrine globalizacijos proceso dalimi, o tarptautinės prekybos priežiūros bei valdymo srityje — šalių ir bendrovių konkurencingumo katalizatorius. Todėl muitų teisės aktai turėtų atspindėti naująją ekonominę tikrovę bei naująjį muitinės vaidmenį ir funkcijas.

(6) Informacijos ir ryšių technologijų (toliau — IT) naudojimas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti lengvesnę prekybą ir, tuo pat metu, muitinio tikrinimo veiksmingumą, taip sumažinant verslo subjektų išlaidas ir pavojų visuomenei. Todėl būtina nustatyti teisinį principą, kad visi muitinės ir prekybos sandoriai turi būti atliekami elektroninėmis priemonėmis ir kad kiekvienos valstybės narės muitinės operacijų IT sistemos leistų ekonominių operacijų vykdytojams naudotis tokiomis pačiomis galimybėmis.

(7) Taikant informacijos ir ryšių technologijas, būtina suderinti muitinių kontrolės veiklą, kuri turi būti veiksminga visoje Bendrijos teritorijoje ir negali skatinti antikonkurencinių veiksmų įvairiuose pasienio punktuose.

(8) Siekiant palengvinti verslo sąlygas ir tuo pat metu užtikrinti tinkamą į Bendrijos muitų teritoriją įvežamų arba iš jos išvežamų prekių tikrinimo lygį, reikia, kad muitinės ir kitos tikrinant prekes dalyvaujančios institucijos, pavyzdžiui, policija, pasienio apsaugos tarnybos, veterinarijos ir aplinkos apsaugos institucijos dalintųsi, atsižvelgdamos į atitinkamas duomenų apsaugos nuostatas, ekonominių operacijų vykdytojų teikiama informacija tam, kad ekonominių operacijų vykdytojui tam tikrą informaciją reikėtų pateikti tik vieną kartą ("vieno langelio" principas) ir kad prekes tos institucijos tikrintų vienu metu ir vienoje vietoje ("vienos stotelės" principas).

(9) Siekiant palengvinti tam tikrų reikalų tvarkymą, ekonominių operacijų vykdytojai ir toliau turėtų turėti teisę skirti atstovą, įgaliotą jiems atstovauti muitinėje. Tačiau šią atstovavimo teisę turėtų apibrėžti nebe atskiros valstybės narės teisės aktai. Be to, atstovas muitinėje turėtų teisę įgyti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą.

(10) Reikalavimus atitinkantys ir patikimi ekonominių operacijų vykdytojai turėtų turėti galimybę, kaip "įgaliotieji ekonominių operacijų vykdytojai", kiek galima labiau pasinaudoti supaprastinimais ir, atsižvelgiant į saugumo bei saugos aspektus, mažesnio muitinio tikrinimo teikiama nauda. Jie galės įgyti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo, kuriam taikomi muitinės supaprastinimai, ir (arba) įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo, kuriam taikomos saugumo ir saugos lengvatos.

(11) Visiems sprendimams, tai yra su muitų teisės aktais susijusiems ir vienam arba keliems asmenims taikomiems oficialiems muitinės aktams, įskaitant muitinės skelbiamą privalomąją informaciją, turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės. Visi šie sprendimai turėtų galioti visoje Bendrijoje, ir juos turėtų būti galima pripažinti negaliojančiais, iš dalies pakeisti, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, arba atšaukti, jei jie neatitinka muitų teisės aktų arba jų aiškinimo.

(12) Remiantis Pagrindinių teisų chartija, be teisės pateikti skundą dėl bet kokio muitinės priimto sprendimo, būtina numatyti kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš priimant jam neigiamo poveikio galintį turėti sprendimą. Ši Kodekso nuostata taip pat turėtų būti taikoma muitų išieškojimo išleidus prekes atvejais ir priimant sprendimus dėl prašymų grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitus.

(13) Siekiant racionalizuoti elektroninėje aplinkoje atliekamas muitinės procedūras, reikia, kad atsakomybe už tai dalintųsi įvairių valstybių narių muitinės. Siekiant atgrasyti nuo didelių muitus reglamentuojančių taisyklių pažeidimų ir taip sumažinti sukčiavimo riziką, grėsmę saugai ir saugumui bei apsaugoti Bendrijos finansinius interesus, būtina visoje vidaus rinkoje užtikrinti tinkamą veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų lygį. To pasiekti galima tik sukūrus bendrą Bendrijos sistemą, pagal kurią suteikiama kompetencija taikyti sankcijas ir nustatyti tų sankcijų dydį, visiškai atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartiją.

(14) Siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp, viena vertus, muitinės pareigos užtikrinti teisingą muitų teisės aktų taikymą ir, antra vertus, ūkio subjektų teisės veikti teisingomis sąlygomis, reikėtų, kad muitinei būtų suteikti platūs priežiūros įgaliojimai, o ekonominių operacijų vykdytojams — teisė pateikti skundą.

(15) Siekiant sumažinti pavojaus Bendrijai, jos piliečiams ir prekybos partneriams atsiradimo galimybę, suderintas muitinio tikrinimo taikymas valstybėse narėse turi būti pagrįstas bendra rizikos valdymo sistema ir elektronine jos įgyvendinimo sistema. Visoms valstybėms narėms bendros rizikos valdymo sistemos įvedimas neturėtų kliudyti joms tikrinti prekes atliekant atsitiktinius patikrinimus.

(16) Reikia nustatyti veiksnius, kurių pagrindu prekybai prekėmis būtų taikomi importo arba eksporto muitai ir kitos priemonės. Taip pat tikslinga nustatyti aiškias nuostatas dėl prekių kilmės dokumentų išdavimo Bendrijoje, kai tai būtina dėl su prekyba susijusių aplinkybių.

(17) Kalbant apie lengvatinės prekių kilmės taisykles tikslinga, siekiant pagreitinti sprendimų priėmimo procesą Bendrijoje, Komisijai suteikti šių taisyklių priėmimo įgaliojimus dėl prekių, kurioms taikomos Bendrijos muitų teritorijos bei Seutos ir Melilijos prekybai nustatytos lengvatinės priemonės.

(18) Siekiant išvengti sunkumų nustatant skolos muitinei atsiradimo teisinį pagrindą, pageidautina sugrupuoti visus importo skolos muitinei atsiradimo atvejus, išskyrus atvejus, kai skola muitinei atsiranda pateikus prekių išleidimui į laisvą apyvartą arba laikinajam įvežimui iš dalies neapmokestinant muitais įformintą muitinės deklaraciją. Ši nuostata turėtų būti taikoma ir eksporto skolos muitinei atveju.

(19) Kadangi naujasis muitinės vaidmuo reiškia, kad sausumos ir pasienio muitinės įstaigos turės dalintis atsakomybe ir bendradarbiauti, skolos muitinei atsiradimo vieta reikėtų laikyti skolininko įsisteigimo vietą, nes geriausiai prižiūrėti atitinkamo asmens veiklą gali tos vietos kompetentinga muitinės įstaiga.

(20) Be to, laikantis Kioto konvencijos, tikslinga numatyti mažiau atvejų, kuriais reikalingas valstybių narių administracinis bendradarbiavimas skolos muitinei atsiradimo vietai nustatyti ir muitams išieškoti.

(21) Specialias procedūras reglamentuojančios taisyklės turėtų sudaryti sąlygas visoms specialių procedūrų kategorijoms naudoti vieną garantiją, kuri būtų keliems sandoriams galiojanti bendroji garantija.

(22) Siekiant užtikrinti geresnę Bendrijos ir valstybių narių finansinių interesų apsaugą, garantija turėtų būti taikoma nedeklaruotoms arba neteisingai deklaruotoms prekėms, esančioms siuntoje arba įrašytoms į pateikiamą deklaraciją. Dėl tos pačios priežasties garanto įsipareigojimas taip pat turėtų apimti muitų sumas, kurios turi būti sumokėtos atlikus patikrinimą po prekių išleidimo į laisvą apyvartą.

(23) Siekiant apsaugoti Bendrijos ir valstybių narių finansinius interesus bei pažaboti nesąžiningą veiklą, rekomenduojama nustatyti diferencijuotas bendrosios garantijos taikymo priemones. Padidėjusio sukčiavimo pavojaus atveju turėtų būti galima laikinai uždrausti taikyti bendrąją garantiją, atsižvelgiant į ypatingą ekonominių operacijų vykdytojo padėtį.

(24) Kai skola muitinei atsiranda dėl muitų teisės aktų nesilaikymo, tikslinga atsižvelgti į atitinkamo asmens sąžiningumą ir sumažinti skolininko aplaidumo poveikį.

(25) Būtina nustatyti Bendrijos prekių statuso nustatymo principą, šio statuso praradimą lemiančias aplinkybes ir numatyti pagrindą, kuriuo remiantis nustatoma, kada šis statusas lieka nepakitęs prekių laikino išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos atveju.

(26) Tikslinga užtikrinti, kad prekės visada būtų skubiai išleistos į laisvą apyvartą tuomet, kai ekonominių operacijų vykdytojas iš anksto pateikia informaciją, kuri yra būtina su prekių įvežimu susijusiam rizika pagrįstam patikrinimui atlikti. Fiskalinį ir su prekybos politika susijusį tikrinimą turėtų pirmiausia atlikti už ekonominių operacijų vykdytojo patalpas atsakingos muitinės įstaigos.

(27) Reikėtų atnaujinti ir racionalizuoti muitinės deklaracijas reglamentuojančias taisykles, ypač nustatant reikalavimą, pagal kurį muitinės deklaracijos paprastai turi būti pateikiamos elektroninėmis priemonėmis, ir numatant tik vieną supaprastintos deklaracijos rūšį.

(28) Kadangi Kioto konvencijoje pritariama muitinės deklaracijų pateikimui, registravimui ir tikrinimui iki prekių atvykimo ir, be to, deklaracijos pateikimo vietos atskyrimui nuo fizinio prekių buvimo vietos, tikslinga numatyti centralizuotą muitinės procedūrų atlikimą ekonominių operacijų vykdytojo įsisteigimo vietoje. Centralizuotai atliekant muitinės procedūras turėtų būti sudarytos sąlygos naudoti supaprastintas deklaracijas, atidėti išsamios deklaracijos ir būtinų dokumentų pateikimo terminą, deklaracijas pateikti periodiškai ir atidėti mokėjimus.

(29) Siekiant padėti visoje Bendrijoje užtikrinti nešališkas konkurencijos sąlygas, tikslinga Bendrijos lygiu nustatyti taisykles, reglamentuojančias prekių sunaikinimą arba kitokį muitinės disponavimą jomis, kurioms nustatyti anksčiau reikėjo nacionalinių teisės aktų.

(30) Kad procedūros vykdytojas galėtų nesunkiai pasirinkti tinkamą procedūrą, būtų išvengta klaidų ir sumažėtų muitų išieškojimo ir grąžinimo po prekių išleidimo atvejų, tikslinga numatyti specialias procedūras (tranzito, saugojimo, specialios paskirties ir perdirbimo) reglamentuojančias bendras ir paprastas taisykles, o kiekvienai specialios procedūros kategorijai atskirai numatyti kelias papildomas taisykles.

(31) Reikėtų palengvinti leidimo kelioms specialioms procedūroms su viena garantija ir viena priežiūros muitinės įstaiga išdavimą ir sukurti paprastas skolos muitinei atsiradimo šiais atvejais taisykles. Reikėtų laikytis pagrindinio principo, kad prekės, kurioms įforminta speciali procedūra, arba iš jų pagaminti produktai turėtų būti vertinami skolos muitinei atsiradimo metu. Tačiau, jei tai ekonominiu požiūriu pagrįsta, turėtų būti įmanoma prekes vertinti specialios procedūros įforminimo joms metu. Tuos pačius principus reikėtų taikyti įprastinėms tvarkymo operacijoms.

(32) Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 648/2005 iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą [7] Kodekse buvo numatytos su didesniu saugumu susijusios priemonės, prekių laikymas laisvosiose zonose turėtų tapti muitinės procedūra; muitinė turi tikrinti prekes ir jų apskaitos dokumentus, kai tos prekės įvežamos į laisvąją zoną.

(33) Specialios paskirties prekėms reikėtų parengti pagrindinę teisinę bazę, susijusią su akcizų mokėjimo atidėjimu, kaip numatyta 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvoje 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole [8], importo PVM, kaip numatyta 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas [9] 7 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje, ir prekybos politikos priemonėmis.

(34) Atsižvelgiant į tai, kad pranešti apie ketinimą reeksportuoti nebereikia, laikinojo įvežimo perdirbti sąlyginio neapmokestinimo procedūra turėtų būti sujungta su muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūra, o laikinojo įvežimo perdirbti sąlyginio apmokestinimo procedūros reikėtų atsisakyti. Ši viena laikinojo įvežimo perdirbti procedūra turėtų būti taikoma ir prekių sunaikinimui, išskyrus atvejus, kai prekės sunaikinamos muitinės arba jai prižiūrint.

(35) Su saugumu susijusios priemonės, taikomos iš Bendrijos muitų teritorijos išvežtoms Bendrijos prekėms, turėtų būti taikomos ir ne Bendrijos prekių reeksportui. Tokios pačios pagrindinės taisyklės turėtų būti taikomos visoms prekių rūšims ir prireikus numatoma galimybė daryti išimtis, pavyzdžiui, prekėms, kurios tranzitu vežamos tik per Bendrijos muitų teritoriją.

(36) Siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimo procesą ir vienodumą, tikslinga racionalizuoti įgyvendinimo priemonių, aiškinamųjų pastabų, rekomendacijų ir Komisijos sprendimų, kuriais prašoma panaikinti muitinės priimtą sprendimą, priėmimo, taip pat bendrųjų pozicijų, kurių turi būti laikomasi su muitų teisės aktais susijusiais tarptautiniais susitarimais arba pagal tuos susitarimus įsteigtuose komitetuose, darbo grupėse ir arbitrų kolegijose, rengimo mechanizmus. Įgyvendinimo nuostatų priėmimui labiausiai tinka valdymo procedūra, o rekomendacijų ir aiškinamųjų pastabų priėmimui — konsultacinė procedūra.

(37) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikia priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką [10].

(38) Tikslinga numatyti galimybę suteikti įgyvendinimo nuostatų priėmimo įgaliojimus, ypač kai Bendrija įsipareigoja pagal tarptautinius susitarimus, dėl kurių reikia keisti Kodekso nuostatas.

(39) Siekiant supaprastinti ir racionalizuoti muitų teisės aktus, į Kodeksą skaidrumo sumetimais buvo įtrauktos kelios nuostatos, kurios šiuo metu yra numatytos atskiruose Bendrijos aktuose. Todėl reikėtų panaikinti Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92 ir šiuos reglamentus:

- 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3925/91 dėl Bendrijos vidaus reisais skrendančių asmenų salone ir krovinių skyriuje turimo bagažo bei per Bendrijos vidaus jūras persikeliančių asmenų bagažo tikrinimo ir taikomų formalumų panaikinimo [11];

- 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 82/2001 dėl sąvokos "produktų kilmė" apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų vykdant prekybą tarp Bendrijos muitų teritorijos ir Seutos bei Melilos [12];

- 2001 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1207/2001 dėl tvarkos, skirtos palengvinti judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimą, deklaracijų sąskaitose bei formų EUR.2 parengimą ir kai kurių patvirtintų eksportuotojų leidimų išdavimą, numatytos nuostatose, reguliuojančiose lengvatinę prekybą tarp Europos bendrijos ir kai kurių šalių [13].

(40) Remiantis proporcingumo principu, reikia ir tikslinga, siekiant užtikrinti veiksmingą muitų sąjungos, kuri yra pagrindinis vidaus rinkos ramstis, veikimą, nustatyti taisykles ir procedūras, taikomas į Bendrijos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms. Laikantis Sutarties 5 straipsnio trečiosios pastraipos, šiame reglamente nenumatyta nieko, kas nėra būtina siekiant užsibrėžtų tikslų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

MUITŲ TEISĖS AKTŲ TAIKYMO SRITIS, MUITINĖS FUNKCIJOS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomas Bendrijos muitinės kodeksas (toliau — Kodeksas), kuriame numatomos bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Bendrijos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms.

Kodeksas vienodai taikomas visoje Bendrijos muitų teritorijoje, nepažeidžiant kitas, su šia prekyba susijusias sritis reglamentuojančių teisės aktų.

2 straipsnis

Muitinės funkcijos

Muitinė atsako už Bendrijos tarptautinės prekybos priežiūrą ir taip dalyvauja užtikrinant atvirą prekybą, įgyvendinant vidaus rinkos ir bendros prekybos politikos ir kitų bendros Bendrijos politikos sričių išorės aspektus, taip pat užtikrinant bendrą tiekimo grandinės saugumą: Muitinė vykdo šias užduotis:

a) saugo Bendrijos ir jos valstybių narių finansinius interesus;

b) saugo Bendriją nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos, kartu remdama teisėtą ūkinę veiklą;

c) glaudžiai bendradarbiaudama, jei reikia, su kitomis institucijomis, užtikrina piliečių ir aplinkos saugumą bei saugą;

d) išlaiko tinkamą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo.

3 straipsnis

Muitų teritorija

1. Bendrijos muitų teritorijai priklauso toliau nurodytos teritorijos, įskaitant jų teritorinius vandenis, vidaus vandenis ir oro erdvę:

- Belgijos Karalystės teritorija;

- Čekijos Respublikos teritorija;

- Danijos Karalystės teritorija, išskyrus Farerų salas ir Grenlandiją;

- Vokietijos Federacinės Respublikos teritorija, išskyrus Helgolandą ir Biuzingeno teritoriją ( 1964 m. lapkričio 23 d. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos sutartis);

- Estijos Respublikos teritorija;

- Graikijos Respublikos teritorija;

- Ispanijos Karalystės teritorija, išskyrus Seutą ir Meliliją;

- Prancūzijos Respublikos teritorija, išskyrus Naująją Kaledoniją, Majotą, Sen Pjerą ir Mikeloną, Volį ir Futūną bei Prancūzijos Polineziją;

- Airijos teritorija;

- Italijos Respublikos teritorija, išskyrus Livinjo ir Kampijonės savivaldybes bei Lugano ežero nacionalinius vandenis tarp kranto ir zonos, esančios tarp Ponte Tresa ir Porto Keresijo, politinės sienos;

- Kipro Respublikos teritorija pagal Stojimo akto nuostatas;

- Latvijos Respublikos teritorija;

- Lietuvos Respublikos teritorija;

- Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teritorija;

- Vengrijos Respublikos teritorija;

- Maltos Respublikos teritorija;

- Nyderlandų Karalystės teritorija Europoje;

- Austrijos Respublikos teritorija;

- Lenkijos Respublikos teritorija;

- Portugalijos Respublikos teritorija;

- Slovėnijos Respublikos teritorija;

- Slovakijos Respublikos teritorija;

- Suomijos Respublikos teritorija;

- Švedijos Karalystės teritorija;

- Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Normandijos salų bei Meno salos teritorija.

2. Toliau išvardytos teritorijos, įskaitant jų teritorinius vandenis, vidaus vandenis ir oro erdvę, esančios už valstybių narių teritorijos ribų, atsižvelgiant į joms taikomas konvencijas ir sutartis, laikomos Bendrijos muitų teritorijos dalimi:

a) PRANCŪZIJA

Monako teritorija, kaip apibrėžta 1963 m. gegužės 18 d. Paryžiuje pasirašytoje Muitinės konvencijoje ( 1963 m. rugsėjo 27 d. Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys, p. 8679);

b) KIPRAS

Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dhekelia suverenios bazių teritorijos, kaip apibrėžta 1960 m. rugpjūčio 16 d. Nikosijoje pasirašytoje Sutartyje dėl Kipro Respublikos sukūrimo (Jungtinės Karalystės sutarčių serija Nr. 4 (1961) Cmnd. 1252).

3. Remiantis konkrečias sritis reglamentuojančiais teisės aktais arba tarptautinėmis konvencijomis, tam tikros muitų teisės aktų nuostatos gali būti taikomos už Bendrijos muitų teritorijos ribų.

4 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Kodekse vartojamos šios sąvokos:

(1) "Muitinė" — valstybių narių muitinės administracijos, atsakingos už muitų teisės aktų taikymą, ir visos kitos institucijos, pagal nacionalinę teisę įgaliotos taikyti tam tikrus muitų teisės aktus.

(2) "Muitų teisės aktai" — teisės aktų visuma, kurią sudaro:

a) Kodeksas ir jam įgyvendinti Bendrijos lygiu ir prireikus nacionaliniu lygiu priimtos nuostatos;

b) Bendrasis muitų tarifas;

c) tarptautiniai susitarimai, kuriuose yra muitų nuostatos, jei jie taikomi Bendrijoje.

(3) "Asmuo" — fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Bendrijos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus.

(4) "Ekonominių operacijų vykdytojas" — asmuo, kuris, vykdydamas savo profesinę veiklą, dalyvauja muitų teisės aktų reglamentuojamoje veikloje.

(5) "atstovas muitinėje" — Europos Sąjungos teritorijoje įsisteigęs asmuo, teikiantis muitinės paslaugas tretiesiems asmenims.

(6) "Rizika" — tikėtinumas, kad gali įvykti įvykis, susijęs su prekių, vežamų tarp Bendrijos muitų teritorijos ir šiai teritorijai nepriklausančių šalių arba teritorijų, įvežimu, išvežimu, tranzitu, perleidimu arba galutiniu vartojimu ir su Bendrijos statuso neturinčių prekių laikymu, dėl kurio:

a) nebus galima teisingai taikyti Bendrijos arba nacionalinių priemonių;

b) iškils pavojus Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniams interesams;

c) iškils grėsmė Bendrijos ir jos piliečių saugumui bei saugai, žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai, aplinkai arba vartotojams.

(7) "Muitinis tikrinimas" — konkretūs veiksmai, kurių muitinė imasi pagal 27-30 straipsnius.

(8) "Bendroji deklaracija" — deklaracija, kuri turi būti pateikta prieš įvežant į Bendrijos muitų teritoriją arba iš jos išvežant prekes.

(9) "Muitinės deklaracija" — nustatytos formos ir nustatytu būdu atliekamas veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, nurodydamas, jei reikia, konkrečią tvarką, kuri turi būti taikoma.

(10) "deklarantas" — asmuo, kuris pateikia bendrąją arba muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu pateikiama muitinės deklaracija.

(11) "Muitinės procedūra" — bet kuri iš toliau išvardytų procedūrų, kuri gali būti įforminta prekėms pagal šį Kodeksą:

a) išleidimas į laisvą apyvartą;

b) specialios procedūros;

c) eksportas.

(12) "Importo muitai" — už importuojamas prekes mokėtini Bendrajame muitų tarife nustatyti muitai.

(13) "Eksporto muitai" — už eksportuojamas prekes mokėtini Bendrajame muitų tarife nustatyti muitai.

(14) "Ne Bendrijos prekės" — 20 punkte nenurodytos prekės arba Bendrijos prekių statusą praradusios prekės.

(15) "Rizikos valdymas" — sistemingas rizikos nustatymas ir visų priemonių, būtinų rizikos kilimui apriboti, įgyvendinimas.

(16) "Prekių išleidimas" — muitinės veiksmas, kuriuo suteikiama teisė su prekėmis atlikti veiksmus, leidžiamus taikant joms įformintą muitinės procedūrą.

(17) "Muitinės priežiūra" — veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir prireikus kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurioms taikomi minėti veiksmai.

(18) "Sąlyginis apmokestinimas" — importo muitų, taikomų išleistoms į laisvą apyvartą prekėms, grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti, jeigu šios prekės eksportuojamos iš Bendrijos muitų teritorijos nepakeitus jų pavidalo arba perdirbus į kitas prekes.

(19) "Perdirbti produktai" — prekės, kurioms įforminta perdirbimo procedūra ir su kuriomis buvo atliktos perdirbimo operacijos.

(20) "Bendrijos muitų teritorijoje įsisteigęs asmuo":

a) kalbant apie fizinį asmenį, bet kuris asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Bendrijos muitų teritorijoje;

b) kalbant apie juridinį asmenį arba asmenų susivienijimą, bet kuris asmuo, kurio registruota buveinė, centrinė būstinė arba nuolatinis verslo padalinys yra Bendrijos muitų teritorijoje.

(21) "Muitinis statusas" — Bendrijos prekių arba ne Bendrijos prekių statusas.

(22) "Bendrijos prekės" — prekės, priskiriamos bet kuriai iš šių kategorijų:

a) tik Bendrijos muitų teritorijoje gautos prekės, kurių sudėtyje nėra iš Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančių šalių arba teritorijų importuotų prekių;

b) iš Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančių šalių arba teritorijų importuotos ir į laisvą apyvartą išleistos prekės;

c) prekės, kurios yra gautos arba pagamintos Bendrijos muitų teritorijoje arba vien tik iš b punkte nurodytų prekių, arba iš a ir b punktuose nurodytų prekių.

(23) "Prekių pateikimas muitinei" — pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą ir galimybė atlikti šių prekių muitinį tikrinimą.

(24) "Prekių turėtojas" — prekių savininkas arba panašią teisę disponuoti prekėmis turintis asmuo, arba fiziškai prekes kontroliuojantis asmuo.

(25) "Procedūros vykdytojas" — deklaraciją pateikiantis asmuo arba asmuo, dėl kurio interesų pateikiama muitinės deklaracija, arba asmuo, kuriam buvo perleistos su muitinės procedūra susijusios pirmiau minėto asmens teisės ir prievolės.

(26) "Prekybos politikos priemonės" — netarifinės priemonės, nustatytos, taikant bendrą prekybos politiką, kaip prekių importą ir eksportą reglamentuojančios Bendrijos nuostatos.

(27) "Perdirbimo operacijos" — bet kuri iš šių operacijų:

a) prekių apdorojimas, įskaitant jų surinkimą, montažą arba priderinimą prie kitų prekių;

b) prekių perdirbimas;

c) prekių sunaikinimas;

d) prekių remontas, įskaitant jų atnaujinimą ir sutaisymą;

e) prekių, kurių neįmanoma aptikti perdirbtuose produktuose, bet dėl kurių galima šias prekes pagaminti arba kurios naudojamos šių prekių gamybai palengvinti, naudojimas, net ir tais atvejais, kai jos visai arba iš dalies sunaudojamos gamybos procese (gamybos priedai).

(28) "Išeiga" — perdirbtų produktų, gautų perdirbus tam tikrą kiekį prekių, kurioms įforminta perdirbimo procedūra, absoliutus arba santykinis kiekis.

2 SKYRIUS

SU MUITŲ TEISĖS AKTAIS SUSIJUSIOS ASMENŲ TEISĖS IR PRIEVOLĖS

1 skirsnis

Informacijos teikimas

5 straipsnis

Duomenų mainai, duomenų apsauga

1. Muitinės, taip pat muitinė ir ekonominių operacijų vykdytojai visais būtinais duomenimis, patvirtinančiaisiais dokumentais, sprendimais ir pranešimais keičiasi elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis.

Komisija, laikydamasi 196 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio teisės akto dalis taikant šios dalies pirmosios pastraipos išimtis.

2. Jeigu konkrečiai nenurodyta kitaip, Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias:

a) taisykles, nustatančias ir reglamentuojančias pranešimus, kuriais turi keistis muitinės įstaigos pagal muitų teisės aktus;

b) bendrą duomenų, kuriais būtina keistis pagal muitų teisės aktus, rinkinį ir formatą.

Pirmosios pastraipos b punkte nurodyti duomenys apima informaciją, kuri yra būtina rizikos analizei ir siekiant tinkamai atlikti muitinį tikrinimą, prireikus naudojant tarptautinius standartus ir komercinę praktiką.

Sistemos, būtinos elektroniniams muitinės įstaigų duomenų mainams pagal 1 dalį, įdiegiamos ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d.

6 straipsnis

Duomenų apsauga

1. Visa informacija, kurią gauna muitinė vykdydama savo pareigas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi. Kompetentingos institucijos be specialaus tą informaciją pateikusio asmens arba institucijos leidimo jos neatskleidžia, išskyrus atvejus, kai tai būtina muitinio tikrinimo tikslais, kaip numatyta 28 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau ši informacija gali būti atskleista be leidimo, jeigu muitinė privalo arba yra įgaliota ją atskleisti pagal galiojančias nuostatas, ypač susijusias su duomenų apsauga, arba dėl procesinių veiksmų.

2. Konfidencialius duomenis perduoti Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančių šalių arba teritorijų muitinės administracijoms ir kitiems organams leidžiama tik pagal tarptautinį susitarimą ir tinkamai užtikrinant duomenų apsaugą.

Informacija atskleidžiama arba perduodama tik griežtai laikantis galiojančių duomenų apsaugos nuostatų.

7 straipsnis

Papildoma informacija, kuria keičiasi muitinė ir ekonominių operacijų vykdytojai

1. Abipusio bendradarbiavimo rizikos nustatymo ir neutralizavimo srityje tikslais muitinė ir ekonominių operacijų vykdytojai gali keistis bet kokia informacija, kuria keistis konkrečiai nereikalaujama pagal muitų teisės aktus. Informacija gali būti keičiamasi pagal rašytinį susitarimą, kuriame gali būti numatyta muitinės teisė susipažinti su ekonominių operacijų vykdytojo kompiuterinių sistemų duomenimis.

2. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, visa informacija, kurią, bendradarbiaudamos pagal 1 dalį, viena šalis teikia kitai šaliai, yra konfidenciali.

8 straipsnis

Muitinės teikiama informacija

1. Kiekvienas asmuo gali prašyti, kad muitinė pateiktų informaciją apie muitų teisės aktų taikymą. Toks prašymas gali būti nepatenkintas, jeigu jis nėra susijęs su tikrai numatoma atlikti importo arba eksporto operacija.

2. Muitinės administracijos palaiko nuolatinį ryšį su ekonominių operacijų vykdytojais ir kitomis tarptautinėje prekyboje prekėmis dalyvaujančiomis institucijomis. Jos skatina skaidrumą ekonominių operacijų vykdytojams nemokamai ir visais atvejais, kai tai praktiškai tikslinga, internetu platindamos su tarptautine prekyba prekėmis susijusius teisės aktus, administracinius sprendimus ir prašymų blankus.

9 straipsnis

Muitinei teikiama informacija

1. Kiekvienas asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus, muitinės prašymu per nustatytą terminą pateikia jai visus būtinus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgiant į asmens naudojamas jos laikmenas, ir suteikia visą būtiną pagalbą.

2. Nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, pateikdamas bendrąją deklaraciją arba muitinės deklaraciją, įskaitant supaprastintą deklaraciją, pranešimą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti sprendimą, atitinkamas asmuo įsipareigoja dėl:

a) deklaracijoje, pranešime, prašyme arba bet kurioje kitoje formoje pateiktos informacijos tikslumo;

b) visų dokumentų, kuriuos pateikia arba su kuriais leidžia susipažinti, tikrumo;

c) jei reikia, visų įsipareigojimų, susijusių su atitinkamos procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijų, kurias leista atlikti, atlikimu, laikymosi.

Pirmoji pastraipa taip pat taikoma muitinės reikalaujamos informacijos teikimui.

Jeigu deklaraciją, pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia atitinkamo asmens atstovas, tas atstovas taip pat įsipareigoja pagal pirmąją pastraipą.

10 straipsnis

Bendra duomenų sistema

Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija kuriant, tvarkant ir naudojant elektroninę sistemą, skirtą bendrai registruoti ir tvarkyti duomenis apie:

a) visus asmenis, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujančius atliekant muitinės formalumus;

b) visus su muitinės procedūra susijusius leidimus arba įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusą.

Su šiais duomenimis leidžiama susipažinti valstybių narių muitinės administracijoms ir, laikantis trečiojoje pastraipoje nurodytų taisyklių, ekonominių operacijų vykdytojams.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant priemonėmis, nustatančiomis duomenų standartinę formą ir turinį bei teisės susipažinti su šiais duomenimis taisykles.

2 skirsnis

Atstovavimas muitinėje

11 straipsnis

Atstovas muitinėje

1. Kiekvienas asmuo gali paskirti atstovą, įgaliotą atstovauti jam muitinėje atliekant muitų teisės aktuose nustatytus veiksmus ir formalumus (toliau — atstovas muitinėje).

Minėtas atstovavimas muitinėje gali būti arba tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir dėl to asmens interesų, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau dėl kito asmens interesų.

2. Atstovas muitinėje turi būti įsisteigęs Bendrijos muitų teritorijoje.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildantir nustatant sąlygas, kuriomis galima nesilaikyti šios dalies pirmosios pastraipos reikalavimų.

3. Atstovo muitinėje statusui taikomi šie kriterijai:

- jis gali būti suteikiamas visiems prašymą dėl tokio statuso suteikimo pateikusiems asmenims,

- administruojamas atitinkamos valstybės narės vyriausybės institucijos,

- pripažįstamas visų valstybių narių po to, kai buvo įregistruotas valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas prašymas,

- jam taikomi tiesiogiai su vykdoma veikla susijusios kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos praktiniai standartai.

Atstovų muitinėje skaičius Europos Sąjungoje neribojamas.

Asmuo, kuriam suteiktas atstovo muitinėje statusas ir įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusas, gali naudotis visais supaprastinimais.

4. Nepažeidžiant 3 dalies nuostatų, bet kuris ūkinę veiklą vykdantis asmuo turi teisę tiesiogiai kreiptis į muitinės įstaigas ir neprivalo kreiptis į atstovą muitinėje, kad pastarasis jam atstovautų.

12 straipsnis

Įgaliojimas

1. Atlikdamas veiksmus muitinėje, atstovas muitinėje nurodo, kad jis veikia dėl atstovaujamo asmens interesų, ir patikslina, ar jo atstovavimas yra tiesioginis, ar netiesioginis.

Asmuo, kuris nenurodo, kad jis veikia kito asmens vardu arba dėl jo interesų, arba kuris nurodo, kad veikia kito asmens vardu arba dėl jo interesų, neturėdamas reikiamų įgaliojimų, laikomas veikiančiu savo vardu ir dėl savo interesų.

2. Muitinė gali reikalauti, kad bet kuris asmuo, kuris pareiškia, kad veikia kito asmens vardu arba dėl jo interesų, pateiktų įrodymus, kad jis turi įgaliojimus veikti kaip atstovas muitinėje, išskyrus atvejus, kai asmuo priklauso dėl kito asmens interesų įgaliotų veikti asmenų kategorijai.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, nustatančias šios dalies pirmojoje pastraipoje minėtas asmenų kategorijas.

13 straipsnis

Atstovavimas muitinėje ir įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas

1. Jeigu asmuo kaip atstovas muitinėje veikia reguliariai ir komerciniu pagrindu, jam pagal 14 straipsnį gali būti suteiktas "įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo" statusas.

2. Atstovas muitinėje gali veikti kaip fiskalinis agentas, kaip numatyta pagal galiojančias pridėtinės vertės mokesčio (toliau — PVM) ir akcizų nuostatas.

3 skirsnis

Įgaliotas ekonominių operacijų vykdytojas

14 straipsnis

Prašymas ir leidimas

1. Bendrijos muitų teritorijoje įsisteigęs ir 15 bei 16 straipsniuose nustatytas sąlygas atitinkantis asmuo gali prašyti, kad jam būtų suteiktas įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusas.

Muitinė, prireikus pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis institucijomis, suteikia minėtą statusą, kuris periodiškai persvarstomas.

2. Ekonominių operacijų vykdytojams gali būti suteikiami dvejopi įgaliojimai: įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo, kuriam taikomi muitinės supaprastinimai, ir įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo, kuriam taikomos saugumo ir saugos lengvatos.

Pirmieji minėti įgaliojimai suteikia teisę pasinaudoti tam tikrais šiame kodekse arba jo įgyvendinimo nuostatose numatytais supaprastinimais. Antrieji minėti įgaliojimai suteikia teisę pasinaudoti su saugumu ir sauga susijusiomis lengvatomis.

Šie dvejopi įgaliojimai gali būti suteikti vienu metu.

3. Nepažeisdamos muitinio tikrinimo ir laikydamosi 15 ir 16 straipsnių, įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusą pripažįsta visų valstybių narių muitinės.

4. Muitinė, remdamasi įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso pripažinimu ir jeigu įvykdomi su konkrečia supaprastinimo rūšimi susiję reikalavimai, numatyti Bendrijos muitų teisės aktuose, leidžia ekonominių operacijų vykdytojui pasinaudoti tuo supaprastinimu.

5. Laikantis pagal 16 straipsnio h punktą nustatytų sąlygų, įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso galiojimas gali būti laikinai sustabdytas arba panaikintas.

6. Įgaliotas ekonominių operacijų vykdytojas praneša muitinei apie visus po statuso suteikimo atsiradusius veiksnius, galinčius turėti įtakos tolesniam naudojimuisi statusu arba jo turiniui.

15 straipsnis

Statuso suteikimas

Būtiniausi kriterijai, kurių pagrindu suteikiamas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas, yra šie:

a) tinkama reputacija, susijusi su muitinės ir fiskalinių reikalavimų laikymusi;

b) gera komercinių ir prireikus transporto duomenų tvarkymo sistema, leidžianti tinkamai atlikti muitinį tikrinimą;

c) jei reikia, įrodymais pagrįstas mokumas;

d) pagal 14 straipsnio 2 dalį, kai įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas ketina pasinaudoti pagal šį Kodeksą arba jo įgyvendinimo nuostatas numatytais supaprastinimais, tiesiogiai su vykdoma veikla susijusios kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos praktiniai standartai;

e) pagal 14 straipsnio 2 dalį, kai įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas ketina pasinaudoti atliekant muitinį tikrinimą taikomomis saugumo ir saugos lengvatomis, tinkami saugumo ir saugos standartai.

16 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, reglamentuojančias:

a) įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimą;

b) įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso persvarstymo periodiškumą;

c) leidimo pasinaudoti supaprastinimais suteikimą;

d) muitinės, turinčios teisę suteikti minėtą statusą ir išduoti leidimus, nustatymą;

e) lengvatų, kurios gali būti suteiktos dėl muitinio tikrinimo, susijusio su saugumu ir sauga, rūšis ir apimtis.

f) konsultavimąsi su kitomis muitinėmis ir informacijos joms teikimą;

g) sąlygas, kuriomis pareiškėjo pateiktas leidimo prašymas gali būti apribotas viena arba keliomis valstybėmis narėmis;

h) sąlygas, kuriomis gali būti sustabdytas arba atšauktas įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso galiojimas;

i) sąlygas, kuriomis konkrečių kategorijų įgalioti ekonominių operacijų vykdytojai gali būti atleisti nuo įsisteigimo Bendrijos muitų teritorijoje reikalavimo, ypač atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus.

4 skirsnis

Taikant muitų teisės aktus priimami sprendimai

17 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Jeigu asmuo prašo, kad muitinė priimtų sprendimą, jis turi pateikti muitinei visą jos prašomą informaciją, būtiną sprendimui priimti.

Be to, prašymą priimti sprendimą gali pateikti keli asmenys, ir jis gali būti priimtas dėl kelių asmenų.

2. Jeigu muitų teisės aktuose nenurodyta kitaip, 1 dalyje minėtas sprendimas priimamas ir pareiškėjui apie jį pranešama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kurią muitinė gavo prašymą.

Tačiau jeigu muitinei šio laikotarpio nepakanka, ji iki minėto termino pabaigos apie tai informuoja pareiškėją, nurodydama priežastis ir kitą laikotarpį, kuris, jos manymu, yra būtinas sprendimui dėl prašymo priimti.

3. Jeigu sprendime arba muitų teisės aktuose nenurodyta kitaip, sprendimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią pareiškėjas gauna arba laikoma, kad yra gavęs, sprendimą. Išskyrus 25 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, priimtus sprendimus muitinė vykdo nuo minėtos dienos.

4. Prieš priimdama sprendimą, kuris gali turėti neigiamo poveikio asmeniui(-ims), kuriam(-iems) jis skirtas, muitinė apie savo prieštaravimus jam (jiems) praneša nurodydama priežastis, kuriomis grindžiami tie prieštaravimai. Atitinkama asmeniui suteikiama galimybė išsakyti savo nuomonę per laikotarpį, prasidedantį prieštaravimų išsiuntimo dieną.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį.

Pasibaigus šiam laikotarpiui, aptariamam asmeniui tinkama forma pranešama apie sprendimą, kuriame išdėstomos priežastys, kurių pagrindu jis buvo priimtas.

Reikalavimas prieš priimant sprendimą, kuris gali turėti neigiamo poveikio asmeniui, kuriam jis skirtas, pranešti apie prieštaravimus taip pat taikomas sprendimams, kuriuos muitinė priima negavusi aptariamo asmens išankstinio prašymo ir, svarbiausia, pranešimui apie skolą muitinei, kaip nurodyta 72 straipsnio 3 dalyje.

Sprendime nurodoma 24 straipsnyje numatyta teisė pateikti skundą.

5. Nepažeisdama kitas sritis reglamentuojančių nuostatų, nustatančių atvejus ir sąlygas, kuriais sprendimai negalioja arba tampa niekiniais, sprendimą priėmusi muitinė gali jį pripažinti negaliojančiu, iš dalies pakeisti arba atšaukti, jeigu jis neatitinka muitų teisės aktų arba jų aiškinimo rekomendacijų ar aiškinamųjų pastabų.

18 straipsnis

Sprendimų galiojimas visoje Bendrijoje

Jeigu neprašoma arba nenurodyta kitaip, muitinės priimti sprendimai galioja visoje Bendrijos muitų teritorijoje.

19 straipsnis

Palankių sprendimų pripažinimas negaliojančiais

1. Muitinė pripažįsta sprendimą, palankų asmeniui, kuriam jis skirtas, negaliojančiu, jeigu patenkinamos visos šios sąlygos:

a) sprendimas buvo priimtas remiantis neteisinga arba neišsamia informacija;

b) pareiškėjas žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad informacija buvo neteisinga arba neišsami;

c) jeigu informacija būtų buvusi teisinga ir išsami, sprendimas būtų buvęs kitoks.

2. Asmuo, kuriam buvo skirtas sprendimas, informuojamas apie jo pripažinimą negaliojančiu.

3. Jeigu nenurodyta kitaip, sprendimo pripažinimas negaliojančiu įsigalioja nuo tos dienos, kurią įsigaliojo pirminis sprendimas.

4. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių įgyvendinimo priemones, ypač dėl keliems asmenims skirtų sprendimų.

20 straipsnis

Palankių sprendimų atšaukimas ir keitimas

1. Palankus sprendimas atšaukiamas arba iš dalies pakeičiamas, jeigu 19 straipsnyje nenurodytais atvejais nebuvo įvykdytos arba nebevykdomos viena arba kelios iš jo priėmimui nustatytų sąlygų.

2. Jeigu muitų teisės aktuose nenurodyta kitaip, keliems asmenims skirtas palankus sprendimas gali būti atšauktas tik tam asmeniui, kuris nevykdo tuo sprendimu nustatytos prievolės.

3. Asmuo, kuriam buvo skirtas sprendimas, informuojamas apie jo atšaukimą arba pakeitimą.

4. Sprendimo atšaukimas arba pakeitimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią asmuo, kuriam jis buvo skirtas, gauna arba laikoma, kad gavo, pranešimą apie atšaukimą arba pakeitimą.

Tačiau išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl teisėtų asmens, kuriam buvo skirtas sprendimas, interesų, muitinė gali nustatyti vėlesnę sprendimo atšaukimo arba pakeitimo įsigaliojimo datą.

5. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šio straipsnio 1-4 dalių įgyvendinimo priemones, ypač dėl keliems asmenims skirtų sprendimų.

21 straipsnis

Specialūs sprendimai

1. Muitinė, jei prašoma, priima sprendimus, kuriuose nurodo privalomąją tarifinę informaciją (toliau — PTI sprendimai), arba sprendimus, kuriuose nurodo privalomąją kilmės informaciją (toliau — PKI sprendimai).

Toks prašymas gali būti nepatenkintas, jeigu jis nėra susijęs su tikrai numatoma atlikti muitinės procedūra.

2. PTI arba PKI sprendimai yra privalomi tik dėl tarifinio klasifikavimo arba prekių kilmės nustatymo.

Asmens, kuriam buvo skirtas sprendimas, atžvilgiu jie yra privalomi muitinei tik dėl tų prekių, su kuriomis susiję muitinės formalumai užbaigiami po sprendimo priėmimo dienos.

Muitinės atžvilgiu asmeniui, kuriam tie sprendimai skirti, jie yra privalomi tik nuo tos dienos, kurią jis gauna arba laikoma, kad gavo, pranešimą apie sprendimą.

3. PTI arba PKI sprendimai galioja trejus metus nuo sprendime nurodytos dienos.

4. Tam, kad PTI arba PKI sprendimą būtų galima taikyti atliekant tam tikrą muitinės procedūrą, asmuo, kuriam skirtas sprendimas, turi įrodyti, kad:

a) PTI sprendimo atveju: deklaruotos prekės visais požiūriais atitinka sprendime aprašytas prekes;

b) PKI sprendimo atveju: aptariamos prekės ir aplinkybės, nulemiančios kilmės statuso įgijimą, visais požiūriais atitinka sprendime aprašytas prekes ir aplinkybes.

5. Nukrypstant nuo 17 straipsnio 5 dalies ir 19 straipsnio, PTI arba PKI sprendimai pripažįstami negaliojančiais, jeigu jie buvo priimti remiantis pareiškėjų pateikta netikslia arba neišsamia informacija.

6. PTI arba PKI sprendimai atšaukiami pagal 17 straipsnio 5 dalį ir 20 straipsnį.

Jie nekeičiami.

7. Nepaisant 20 straipsnio, Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias:

a) PTI arba PKI sprendimo galios netekimo sąlygas ir laiką;

b) sąlygas ir laikotarpį, kuriais a punkte nurodytas sprendimas dar gali būti naudojamas taikant privalomuosius susitarimus, pagrįstus sprendimu ir sudarytus iki jo galiojimo pabaigos.

8. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, nustatančias sąlygas, kuriomis turi būti priimami kiti specialūs sprendimai.

5 skirsnis

Muitinės sankcijos

22 straipsnis

Muitinės sankcijos

1. Kiekviena valstybė narė numato sankcijas, taikomas už Bendrijos muitų teisės aktų nesilaikymą. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2. Administracinės sankcijos gali būti vienos arba abiejų iš toliau nurodytų formų:

a) muitinės paskirta piniginė bauda, įskaitant vietoje baudžiamosios sankcijos taikomą atsiskaitymą;

b) bet kokio aptariamam asmeniui išduoto leidimo panaikinimas, dalinis pakeitimas arba jo galiojimo sustabdymas.

Jeigu, remiantis tais pačiais faktais, administracinės sankcijos taikomos kartu su baudžiamosiomis sankcijomis, šių sankcijų visuma turi būti proporcinga.

6 skirsnis

Skundai

23 straipsnis

Baudžiamoji teisė

24, 25 ir 26 straipsniai netaikomi skundams, pateikiamiems prašant pripažinti negaliojančiais, atšaukti arba pakeisti sprendimus, kuriuos priėmė teisminė institucija.

24 straipsnis

Teisė pateikti skundą

1. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti bet kokį tiesiogiai su juo susijusį ir atskirai jam skirtą muitinės sprendimą.

Kiekvienas asmuo, kuris kreipėsi į muitinę su prašymu priimti sprendimą ir atitinkamas sprendimas nebuvo priimtas per 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, taip pat gali pasinaudoti teise pateikti skundą.

2. Teise pateikti skundą galima pasinaudoti ne mažiau kaip dviem etapais:

a) pirmiausia, kreipiantis į muitinę arba kitą organą, kuris gali būti teisminė institucija arba jam lygiavertis specializuotas organas, kurį valstybės narės paskiria tam tikslui;

b) vėliau, laikantis valstybėse narėse galiojančių teisės aktų, kreipiantis į aukštesnį nepriklausomą organą, kuris gali būti teisminė institucija arba jai lygiavertis specializuotas organas.

3. Skundas pateikiamas elektroninėmis priemonėmis arba raštu toje valstybėje narėje, kurioje buvo priimtas sprendimas arba pateiktas prašymas jį priimti.

25 straipsnis

Vykdymo sustabdymas

1. Skundo pateikimas nesustabdo skundžiamo sprendimo vykdymo.

2. Nukrypdama nuo 1 dalies, muitinė sustabdo viso apskųsto sprendimo arba jo dalies vykdymą, jeigu skundą pateikusiam asmeniui gali būti padaryta nepataisoma žala.

Muitinė gali sustabdyti viso apskųsto sprendimo arba jo dalies vykdymą, jeigu turi rimto pagrindo manyti, kad jis neatitinka muitų teisės aktų.

3. Jeigu apskųstas sprendimas sukuria prievolę mokėti importo arba eksporto muitus, sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai dėl tos garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti šios dalies pirmosios pastraipos įgyvendinimo priemones.

26 straipsnis

Sprendimas dėl skundo

Sprendimus dėl skundų muitinė priima laikydamasi 17 straipsnio.

Valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai ištaisyti muitinės priimtus sprendimus.

7 skirsnis

Prekių tikrinimas

27 straipsnis

Muitinis tikrinimas

1. Muitinė gali atlikti bet kokį tikrinimą, kuris, jos manymu, yra būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai taikomi muitų teisės aktai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys prekių, vežamų tarp Bendrijos muitų teritorijos ir kitų teritorijų, įvežimą, išvežimą, vežimą tranzitu, perkrovimą ir galutinį vartojimą, taip pat ne Bendrijos prekių buvimą Bendrijos muitų teritorijoje.

Atliekant šį tikrinimą (toliau — muitinis tikrinimas) gali būti tikrinamos prekės, deklaracijoje pateikti duomenys, aiškinamasi, ar buvo elektroninėmis priemonėmis arba raštu pateikti dokumentai, ir nustatomas jų tikrumas, tikrinamos įmonių sąskaitos ir apskaita, apžiūrimos transporto priemonės, bagažas ir kitos prekės, kurias veža arba su savimi turi asmenys.

Muitinis tikrinimas gali būti atliekamas ne Bendrijos muitų teritorijoje, jei taip numatyta tarptautiniame susitarime.

2. Muitinis tikrinimas, įskaitant atsitiktinius patikrinimus, grindžiamas rizikos analize, kuri atliekama naudojantis elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis, siekiant nustatyti ir įvertinti riziką bei parengti būtinas priemones, kurių reikia rizikai išvengti, remiantis nacionaliniu, Bendrijos ir, jei yra, tarptautiniu lygiu nustatytais kriterijais.

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. sukuria, įdiegia ir naudoja elektroninę rizikos valdymo sistemą.

3. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias:

a) bendros rizikos valdymo sistemos taisykles;

b) bendrų kriterijų ir prioritetinių tikrinimo sričių nustatymo taisykles;

c) taisykles, reglamentuojančias su rizika susijusios informacijos mainus tarp muitinės administracijų ir jos analizę.

28 straipsnis

Institucijų bendradarbiavimas

1. Jeigu tų pačių prekių tikrinimą, kuris nėra muitinis tikrinimas, atlieka ir kitos kompetentingos institucijos, šis tikrinimas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su muitine, jei įmanoma, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje ("vienos stotelės" principas).

2. Atlikdamos šiame skirsnyje minėtą tikrinimą, muitinė ir kitos kompetentingos institucijos, jei būtina rizikos mažinimo tikslais, viena su kita, taip pat su kitų valstybių narių muitinėmis ir Komisija keičiasi duomenimis, gautais įvežant, išvežant, vežant tranzitu, perkraunant ir galutinai vartojant tarp Bendrijos muitų teritorijos ir kitų teritorijų vežamas prekes, taip pat duomenimis, susijusiais su ne Bendrijos prekių buvimu Bendrijos muitų teritorijoje.

29 straipsnis

Po prekių išleidimo atliekamas patikrinimas

Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti bendrojoje arba muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, gali tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su operacijomis, atliktomis su aptariamomis prekėmis, arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis.

Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba jo atstovo, bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Muitinė gali tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui.

30 straipsnis

Išimtys

1. Muitinis tikrinimas arba formalumai netaikomi:

a) Bendrijos vidaus reisais skrendančių asmenų salone ir krovinių skyriuje turimam bagažui;

b) per Bendrijos vidaus jūras persikeliančių asmenų bagažui.

2. 1 dalis taikoma nepažeidžiant:

a) valstybių narių institucijų, jūrų ar oro uostų arba vežėjų atliekamų su saugumu ir sauga susijusių patikrinimų;

b) patikrinimų, susijusių su valstybių narių nustatytais draudimais arba apribojimais, jeigu šie draudimai arba apribojimai neprieštarauja Sutarčiai.

8 skirsnis

Dokumentų ir kitos informacijos saugojimas; mokesčiai ir išlaidos

31 straipsnis

Dokumentų ir kitos informacijos saugojimas

1. Asmuo saugo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, kad muitinė galėtų juos patikrinti, galiojančių nuostatų nustatytą laiką, bet ne trumpiau kaip trejus kalendorinius metus, neatsižvelgiant į naudojamas laikmenas.

Prekių, išleistų į laisvą apyvartą trečiojoje pastraipoje nenurodytomis aplinkybėmis, atveju arba eksportui deklaruotų prekių atveju minėtas laikotarpis prasideda nuo metų, kuriais buvo priimtos prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto deklaracijos, pabaigos.

Prekių, išleistų į laisvą apyvartą be muito arba dėl jų galutinio vartojimo taikant sumažintą importo muito normą, atveju minėtas laikotarpis prasideda nuo metų, kuriais tos prekės nustojo būti muitinės priežiūros objektu, pabaigos.

Prekių, kurioms buvo įforminta kita muitinės procedūra, atveju minėtas laikotarpis prasideda nuo metų, kuriais atitinkama muitinės procedūra buvo užbaigta, pabaigos.

2. Nepažeidžiat 73 straipsnio 4 dalies, jeigu dėl skolos muitinei muitinės atliktas patikrinimas rodo, kad turi būti ištaisytas tam tikras įrašas sąskaitose, ir apie tai buvo pranešta atitinkamam asmeniui, dokumentai saugomi trejus metus po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos.

Jeigu pateikiamas skundas, dokumentai turi būti saugomi iki procedūros pabaigos.

32 straipsnis

Mokesčiai ir išlaidos

1. Už muitinį tikrinimą muitinė mokesčių nerenka.

Tačiau muitinė gali imti mokesčius arba išsiieškoti išlaidas, jeigu suteikiamos ypatingos paslaugos arba atliekami kiti veiksmai, kurių reikalaujama taikant muitinės teisės aktus.

2. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina 1 dalies antrosios pastraipos įgyvendinimo priemones ir, svarbiausia, priemones dėl:

a) muitinės personalo darbo ne muitinės patalpose;

b) prekių analizės arba ekspertizės ir pašto mokesčių už prekių grąžinimą pareiškėjui, ypač kai tai susiję su pagal 21 straipsnį priimtais sprendimais arba informacijos teikimu pagal 8 straipsnio 1 dalį;

c) prekių tikrinimo arba pavyzdžių ėmimo patikros tikslais arba prekių sunaikinimo, jei patiriamos ne tik su muitinės personalo darbu susijusios išlaidos;

d) išimtinių tikrinimo priemonių, kai jos būtinos dėl prekių pobūdžio arba galimos rizikos.

3 SKYRIUS

VALIUTOS KONVERTAVIMAS, TERMINAI IR SUPAPRASTINIMAS

33 straipsnis

Valiutos konvertavimas

1. Kai konvertuoti valiutą reikia dėl vienos iš toliau nurodytų priežasčių, taikomas kompetentingų institucijų paskelbtas arba internete nurodytas kursas:

a) veiksniai, naudojami prekių muitinei vertei nustatyti, yra išreikšti ne valstybės narės, kurioje nustatoma muitinė vertė, valiuta;

b) prekių tarifinės klasifikacijos, vertės ribinių verčių ir importo arba eksporto muitų sumos nustatymo tikslais euro vertė turi būti išreikšta nacionalinėmis valiutomis.

Valiutos kursas turi kiek galima tiksliau atspindėti esamą konvertuojamos valiutos vertę, išreiktą valstybės narės valiuta.

2. Kai valiutą reikia konvertuoti dėl 1 dalyje nenurodytų priežasčių, nacionalinėmis valiutomis išreikšta euro vertė, kuri turi būti naudojama taikant muitų teisės aktus, nustatoma kartą per metus.

3. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo priemones.

34 straipsnis

Terminai

1. Jeigu laikotarpis, data arba terminas yra nustatyti muitų teisės aktuose, šis laikotarpis nepratęsiamas ir data arba terminas neatidedami, išskyrus atvejus, kai tai numatyta atitinkamomis nuostatomis.

2. Taisyklės, taikomos 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatančiame terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles [14] nustatytiems laikotarpiams, datoms ir terminams, taikomos ir muitų teisės aktuose nustatytiems terminams, išskyrus atvejus, kai taikomos kitos konkrečios nuostatos.

35 straipsnis

Supaprastinimas

1. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, nustatančias atvejus ir sąlygas, kuriais šio Kodekso taikymas gali būti supaprastintas.

2. Supaprastintos procedūros, kurias reikia apibrėžti laikantis 194 straipsnio 2a dalyje nurodytos tvarkos, taikomos Bendrijos prekėms, vežamoms tarp šalies teritorijos, apibrėžtos Tarybos direktyvos 77/388/EEB 3 straipsnio 3 dalyje, ir kitos Bendrijos muitinės teritorijos.

3. Gavusi Komisijos leidimą pagal 194 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką, valstybė narė gali taikyti supaprastintas procedūras Bendrijos prekėms, numatytoms 2 dalyje ir pervežamoms tik jos teritorijoje; be to, dvi ar daugiau valstybių narių taip pat gali tarpusavyje susitarti taikyti supaprastintas procedūras tokioms pat prekėms, vežamoms iš vienos valstybės į kitą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKSNIAI, KURIŲ PAGRINDU TAIKOMI IMPORTO ARBA EKSPORTO MUITAI BEI KITOS PREKYBAI PREKĖMIS NUSTATYTOS PRIEMONĖS

1 SKYRIUS

BENDRASIS MUITŲ TARIFAS IR PREKIŲ TARIFINIS KLASIFIKAVIMAS

36 straipsnis

Bendrasis muitų tarifas

1. Importo ir eksporto muitai nustatomi remiantis Bendruoju muitų tarifu.

Kitos priemonės, taikytinos vadovaujantis tam tikrų su prekyba prekėmis susijusių sričių dalykus reglamentuojančiomis Bendrijos nuostatomis, atitinkamais atvejais turi būti taikomos atsižvelgiant į tarifinį tokių prekių klasifikavimą.

2. Bendrąjį muitų tarifą sudaro:

a) kombinuotoji prekių nomenklatūra, kaip nustatyta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo [15];

b) bet kuri kita nomenklatūra, visai arba iš dalies sudaryta remiantis kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildanti subpozicijų dalimis ir nustatyta konkrečias sritis reglamentuojančiomis Bendrijos nuostatomis siekiant taikyti su prekyba prekėmis susijusias tarifines priemones;

c) konvenciniai arba įprastiniai autonominiai importo muitai, taikomi į kombinuotąją nomenklatūrą įtrauktoms prekėms;

d) lengvatinių tarifų priemonės, nustatytos susitarimuose, kuriuos Bendrija sudarė su tam tikromis Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančiomis šalimis arba teritorijomis arba su tokių šalių arba teritorijų grupėmis;

e) lengvatinių tarifų priemonės, kurias Bendrija vienašališkai nustatė tam tikroms Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančioms šalims arba teritorijoms arba tokių šalių arba teritorijų grupėms;

f) autonominės priemonės, kuriomis sumažinami tam tikroms prekėms nustatyti importo muitai arba nuo jų atleidžiama;

g) palankus tarifų režimas, nustatytas tam tikroms prekėms dėl jų pobūdžio arba galutinio vartojimo taikant c-f arba h punktuose nurodytas priemones;

h) kitos tarifinės priemonės, numatytos žemės ūkio, prekybos arba kitais Bendrijos teisės aktais.

3. Jeigu aptariamos prekės atitinka 2 dalies d-g punktuose nustatytas sąlygas, tose nuostatose nurodytos priemonės, deklaranto prašymu, taikomos vietoje tos dalies c punkte nurodytų priemonių. Minėtos priemonės gali būti taikomos atgaline data, jeigu laikomasi atitinkama priemone arba Kodeksu nustatytų terminų ir sąlygų.

4. Jeigu 2 dalies d-g punktuose nurodytos priemonės taikomos tik tam tikram importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekiui arba jeigu nuo tos dalies h punkte nurodytų priemonių atleidžiamas tik tam tikras importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekis, tarifinių kvotų atveju minėtos priemonės taikomos arba nuo jų atleidžiama tik tol, kol pasiekiamas nustatytas importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekis.

Tarifų viršutinių ribų atveju toks taikymas baigiasi priėmus Bendrijos teisės aktą.

37 straipsnis

Prekių tarifinis klasifikavimas

Bendrojo muitų tarifo taikymo tikslais prekių "tarifinis klasifikavimas" reiškia kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, pagal kurią turi būti klasifikuojamos prekės, nustatymą.

Netarifinių priemonių taikymo tikslais prekių "tarifinis klasifikavimas" reiškia kombinuotosios nomenklatūros arba bet kurios kitos Bendrijos nuostatomis nustatytos nomenklatūros, kuri visai arba iš dalies sudaryta remiantis kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildanti subpozicijų dalimis, vienos iš subpozicijų arba subpozicijos dalių, pagal kurias turi būti klasifikuojamos prekės, nustatymą.

Pagal pirmąją ir antrąją pastraipą nustatyta subpozicija arba subpozicijos dalis naudojama taikant priemones, numatytas tai subpozicijai.

2 SKYRIUS

PREKIŲ KILMĖ

1 skirsnis

Nelengvatinė kilmė

38 straipsnis

Taikymo sritis

39, 40 ir 41 straipsniai nustato nelengvatinės prekių kilmės nustatymo taisykles, skirtas naudoti taikant:

a) Bendrąjį muitų tarifą, išskyrus 36 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytas priemones;

b) priemones, išskyrus tarifines priemones, nustatytas konkrečias su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiomis Bendrijos nuostatomis;

c) kitas su prekių kilme susijusias Bendrijos priemones.

39 straipsnis

Kilmės statuso įgijimas

1. Tik vienoje šalyje arba teritorijoje gautos prekės laikomos tos šalies arba teritorijos kilmės prekėmis.

2. Prekės, kurios buvo gaminamos keliose šalyse arba teritorijose, laikomos tos šalies arba teritorijos, kurioje jos buvo paskutinį kartą iš esmės pakeistos, kilmės prekėmis.

40 straipsnis

Kilmės įrodymo dokumentas

1. Jeigu pagal muitų teisės aktus prekių kilmė nurodoma muitinės deklaracijoje, muitinė gali reikalauti, kad deklarantas pateiktų jų kilmės įrodymo dokumentą.

2. Jeigu prekių kilmės įrodymo dokumentas pateikiamas pagal muitų teisės aktus arba pagal kitus konkrečias sritis reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus, muitinė gali, kilus pagrįstoms abejonėms, reikalauti, kad būtų pateikta papildomų įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyta prekių kilmė iš tikrųjų atitinka Bendrijos teisės aktų nustatytų taisyklių reikalavimus.

3. Jei būtina dėl prekybos nulemtų aplinkybių, kilmės įrodymo dokumentas gali būti išduotas Bendrijoje.

41 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina 39 ir 40 straipsnių įgyvendinimo priemones.

2 skirsnis

Lengvatinė kilmė

42 straipsnis

Lengvatinė prekių kilmė

1. Kad prekėms būtų galima taikyti 36 straipsnio 2 dalies d arba e punktuose nurodytas priemones arba netarifines lengvatines priemones, jos turi atitikti šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas lengvatinės kilmės taisykles.

2. Prekėms, kurioms taikomos lengvatinės priemonės, nustatytos susitarimuose, kuriuos Bendrija sudarė su tam tikromis Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančiomis šalimis arba teritorijomis arba su tokių šalių arba teritorijų grupėmis, lengvatinės kilmės taisyklės nustatomos tuose susitarimuose.

3. 3 Prekėms, kurioms taikomos lengvatinės priemonės, kurias Bendrija vienašališkai nustatė tam tikroms Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančioms šalims arba teritorijoms arba tokių šalių arba teritorijų grupėms, nenurodytoms 5 dalyje, lengvatinės kilmės taisykles nustatančias priemones patvirtina Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

4. Prekėms, kurioms taikomos lengvatinės priemonės, nustatytos Ispanijos ir Portugalijos stojimo akto 2 protokole Bendrijos muitų teritorijos ir Seutos bei Melilijos prekybai, lengvatinės kilmės taisykles nustatančias priemones patvirtina Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

5. Prekėms, kurioms taikomos lengvatinės priemonės, nustatytos lengvatiniuose susitarimuose su užjūrio šalimis ir teritorijomis, su kuriomis Bendrija yra sudariusi asociacijos susitarimus, lengvatinės kilmės taisyklės nustatomos pagal Sutarties 187 straipsnį.

6. Komisija, Bendrijos vardu derėdamasi dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarčių arba pateikdama pasiūlymą, kuriuo siekiama pagal Sutarties 251 arba 187 straipsnį priimto reglamento pagrindu nustatyti šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatytas taisykles, atsižvelgia būtent:

a) į prievoles ir įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti sudarant tarptautines sutartis;

b) į būtinybę apibrėžti produktų kilmės nustatymo kriterijus, kurie būtų pritaikyti atsižvelgiant į kiekvieno produkto savybes ir padėtų užtikrinti, kad dėl lengvatinių priemonių gaunama ekonominė nauda atitektų šalims, teritorijoms ir šalių ar teritorijų grupėms, kurioms šios priemonės ir buvo skirtos ar sukurtos;

c) į šalių, teritorijų ir šalių ar teritorijų grupių, kurioms lengvatinės priemonės buvo skirtos ar sukurtos, išsivystymo lygį ir industrializacijos laipsnį;

d) į regioninės integracijos tikslus, kuriais grindžiami tam tikri aptariami lengvatiniai režimai nustatant atitinkamas kumuliacijos taisykles;

e) į būtinybę nustatyti lengvai suprantamas ir taikomas taisykles, kurios leistų veiksmingai taikyti lengvatines priemones šalių, teritorijų ir šalių ar teritorijų grupių, kurioms šios priemonės buvo skirtos ar sukurtos ir kurios yra suderinamos su prekybos palengvinimo tikslu, veikėjams;

Komisija numato tinkamas kontrolės priemones, leidžiančias taikyti sankcijas arba užkirsti kelią piktnaudžiavimui ar apgavystėms taikant lengvatines priemones.

7. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šio straipsnio 2-5 dalyse nurodytoms taisyklėms įgyvendinti būtinas priemones.

3 SKYRIUS

PREKIŲ MUITINĖ VERTĖ

43 straipsnis

Taikymo sritis

Bendrojo muitų tarifo ir netarifinių priemonių, nustatytų konkrečias su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiomis Bendrijos nuostatomis, taikymo tikslais prekių muitinė vertė nustatoma laikantis 44-47 straipsnių.

44 straipsnis

Sandorio vertė

1. Importuojamų prekių muitinė vertė — tai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta laikantis pagal 4 dalį patvirtintų priemonių (toliau — sandorio vertė).

Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina — tai visa pirkėjo pardavėjui arba pardavėjo naudai sumokėta arba mokėtina suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, kurie yra importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga. Mokėjimo forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas. Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai, pateikiant akredityvus arba vertybinius popierius.

2. Sandorio vertė taikoma, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba jų naudojimo apribojimai, išskyrus:

i) įstatymo arba Bendrijos valdžios institucijų nustatytus apribojimus;

ii) geografinės teritorijos, kurioje prekės gali būti perparduotos, apribojimus;

iii) prekių vertei didelės įtakos neturinčius apribojimus;

b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti;

c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant prekes, disponuojant jomis ar jas naudojant, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal priemones, patvirtintas laikantis 4 dalies, galima padaryti atitinkamus patikslinimus;

d) pirkėjas ir pardavėjas nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 3 dalimi.

3. Taikant 2 dalies d punktą, faktas, kad pirkėjas ir pardavėjas yra susiję, pats savaime nelaikomas pakankamu pagrindu pripažinti sandorio vertę nepriimtina. Prireikus įvertinamos pardavimo aplinkybės ir nustačius, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, sandorio vertė pripažįstama priimtina.

Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto pateikta arba kitu būdu gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, ji tokios savo išvados motyvus išdėsto deklarantui, suteikdama jam realią galimybę atsakyti.

4. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias sudėtines kainos dalis, kurios muitinės vertės nustatymo tikslais turi būti pridėtos prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos arba kurios gali būti iš jos atimtos.

45 straipsnis

Antriniai muitinės vertės nustatymo būdai

1. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 44 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį muitinė vertė gali būti nustatyta.

Deklaranto prašymu, c ir d punktų taikymo eilė pakeičiama.

2. Pagal 1 dalį muitinė vertė — tai:

a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama, sandorio vertė;

b) panašių prekių, parduotų eksportui į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama, sandorio vertė;

c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Bendrijos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenims parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis;

d) apskaičiuotoji vertė, gauta susumavus:

i) medžiagų ir gamybos arba kitokio perdirbimo, atlikto gaminant importuotas prekes, išlaidas arba vertę;

ii) pelną ir bendrąsias išlaidas, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, kurios paprastai atsispindi prekyboje prekėmis, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama, pagamintomis šalies eksportuotojos gamintojų eksportui į Bendrijos muitų teritoriją;

iii) Importuotų prekių transporto iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos, su tuo transportu susijusių krovimo bei tvarkymo mokesčių ir prekių draudimo išlaidos arba vertė.

3. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias visas kitas šio straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas ir taisykles.

46 straipsnis

Atsarginis būdas

Jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 44 arba 45 straipsnį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijos muitų teritorijoje, ir pasitelkiant tinkamus būdus, atitinkančius principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti:

a) susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo;

b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje;

c) šiame skyriuje.

Tačiau kai muitinė vertė nustatoma pagal 1 dalį, negalima remtis:

a) Bendrijos muitų teritorijoje pagamintų prekių pardavimo toje teritorijoje kaina;

b) sistema, pagal kurią muitinė pasirenka didesniąją iš dviejų alternatyvių verčių;

c) prekių kaina šalies eksportuotojos vidaus rinkoje;

d) gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių arba panašių prekių apskaičiuotąsias vertes, nustatytas pagal 45 straipsnio 2 dalies d punktą;

e) prekių, eksportuojamų į Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančią šalį, kainomis;

f) minimaliomis muitinėmis vertėmis;

g) sutartinėmis arba fiktyviomis vertėmis.

47 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, nustatančias muitinės vertės nustatymo taisykles, taikomas ypatingais atvejais ir prekėms, dėl kurių skola muitinei atsirado atlikus specialią procedūrą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SKOLA MUITINEI IR GARANTIJOS

1 SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI ATSIRADIMAS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

48 straipsnis

Skola muitinei

Importo arba eksporto muitas mokamas už konkrečias prekes pagal Bendrąjį muitų tarifą, o mokėtina suma laikoma skola muitinei.

2 skirsnis

Importo skola muitinei

49 straipsnis

Išleidimas į laisvą apyvartą, laikinasis įvežimas

1. Importo skola muitinei atsiranda, kai ne Bendrijos prekėms įforminama viena iš šių procedūrų:

a) išleidimas į laisvą apyvartą;

b) laikinasis įvežimas iš dalies neapmokestinant importo muitais.

2. Skola muitinei atsiranda muitinės deklaracijos priėmimo metu.

3. Deklarantas laikomas skolininku. Netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, dėl kurio interesų pateikiama muitinės deklaracija, taip pat laikomas skolininku.

Jeigu muitinės deklaracija, pateikta deklaruojant prekes vienai iš 1 dalyje nurodytų procedūrų, surašoma remiantis informacija, dėl kurios nesurenkami visi importo muitai arba jų dalis, asmuo, kuris pateikė deklaracijai surašyti reikalingą informaciją ir kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku.

50 straipsnis

Specialios nuostatos dėl kilmės statuso neturinčių prekių

1. Jeigu kilmės statuso neturinčioms prekėms, kurios naudojamos gaminant produktus, kuriems kilmės įrodymo dokumentas išduodamas arba surašomas taikant lengvatinį susitarimą, kurį Bendrija sudarė su tam tikromis Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančiomis šalimis arba teritorijomis arba su tokių šalių arba teritorijų grupėmis, taikomas draudimas grąžinti importo muitus arba nuo jų atleisti, su šiais produktais susijusi importo skola muitinei atsiranda, kai:

a) priimamas pranešimas apie reeksportą, susijęs su aptariamais produktais, gautais pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą;

b) priimama deklaracija, susijusi su prekėmis, kurioms buvo įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra aptariamų perdirbtų produktų ankstesnio eksporto atveju.

2. Jeigu skola muitinei atsiranda pagal 1 dalies a punktą, importo muitų suma apskaičiuojama tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tais atvejais, kai skola muitinei atsiranda tą pačią dieną priėmus deklaraciją kilmės statuso neturinčių prekių, naudojamų gaminant aptariamus produktus, išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, pateiktą norint užbaigti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą.

3. Taikomos 49 straipsnio 2 ir 3 dalys. Tačiau 188 straipsnyje nurodytų ne Bendrijos prekių atveju skolininku laikomas pranešimą apie reeksportą pateikęs asmuo, o netiesioginio atstovavimo atveju — asmuo, dėl kurio interesų pateikiamas minėtas pranešimas.

51 straipsnis

Skolos muitinei atsiradimas dėl reikalavimų nesilaikymo

1. 49 ir 50 straipsniuose nenurodytais atvejais importo skola muitinei atsiranda, jei nesilaikoma:

a) vienos iš prievolių, nustatytų muitų teisės aktuose dėl ne Bendrijos prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją arba dėl prekių vežimo, perdirbimo, saugojimo, naudojimo arba disponavimo jomis toje teritorijoje; arba

b) reikalavimų, kurių privaloma laikytis ne Bendrijos prekėms įforminant muitinės procedūrą arba dėl prekių galutinio vartojimo atleidžiant jas nuo muito arba taikant joms sumažintą importo muito normą.

2. Skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš šių momentų:

a) kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti prievolė, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą;

b) kai prekėms įforminama muitinės procedūra arba kai jos tuo tikslu deklaruojamos, jeigu po to nustatoma, kad iš tikrųjų nebuvo laikytasi reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms tokią procedūrą arba dėl prekių galutinio vartojimo atleidžiant jas nuo muito arba taikant joms sumažintą importo muito normą.

3. 1 dalies a punkte nurodytais atvejais skolininku laikomas:

a) bet kuris asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamą prievolę;

b) bet kuris asmuo, kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta prievolė nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė dėl asmens, privalėjusio įvykdyti prievolę, interesų arba kuris dalyvavo atliekant veiksmą, dėl kurio nebuvo įvykdyta prievolė;

c) bet kuris asmuo, įsigijęs arba laikęs aptariamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojęs arba, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta prievolė nebuvo įvykdyta.

1 dalies b punkte nurodytais atvejais skolininku laikomas asmuo, kuris turi laikytis reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms muitinės procedūrą arba deklaruojant atitinkamas prekes tai procedūrai, arba dėl prekių galutinio vartojimo atleidžiant jas nuo muito arba taikant joms sumažintą muito normą.

Jeigu surašoma muitinės deklaracija, pateikiama deklaruojant prekes vienai iš 1 dalyje nurodytų procedūrų, arba muitinei pateikiama bet kokia informacija, kurią privaloma pateikti pagal muitų teisės aktus, susijusi su reikalavimais, kurių reikia laikytis įforminant prekėms muitinės procedūrą, ir dėl to nesurenkami visi importo muitai arba jų dalis, skolininku taip pat laikomas asmuo, kuris pateikė deklaracijai surašyti reikalingą informaciją ir kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga.

52 straipsnis

Sumokėtų muitų atėmimas

1. Jeigu pagal 51 straipsnio 1 dalį atsiranda skola muitinei, susijusi su prekėmis, išleistomis į laisvą apyvartą dėl jų galutinio vartojimo taikant sumažintą importo muito normą, iš skolą muitinei sudarančios pinigų sumos atimama suma, sumokėta išleidžiant prekes į laisvą apyvartą.

Pirmoji pastraipa mutatis mutandis taikoma ir tada, kai atsiradusi skola muitinei yra susijusi su laužu arba atliekomis, likusiais sunaikinus tokias prekes.

2. Jeigu pagal 51 straipsnio 1 dalį atsiranda skola muitinei, susijusi su prekėmis, kurioms įforminama laikinojo įvežimo procedūra iš dalies neapmokestinant jų importo muitais, pagal dalinio neapmokestinimo tvarką sumokėta suma atimama iš skolos muitinei sumos.

3 skirsnis

Eksporto skola muitinei

53 straipsnis

Eksporto deklaracija

1. Eksporto skola muitinei atsiranda, kai prekėms, už kurias turi būti mokami eksporto muitai, įforminama eksporto procedūra.

2. Skola muitinei atsiranda tuo metu, kai priimama muitinės deklaracija.

3. Deklarantas laikomas skolininku. Netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, kurio vardu yra pateikiama deklaracija, taip pat laikomas skolininku.

Jeigu muitinės deklaracija surašoma remiantis informacija, dėl kurios nesurenkami visi eksporto muitai arba jų dalis, asmuo, kuris pateikė deklaracijai surašyti reikalingą informaciją ir kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku.

54 straipsnis

Skolos muitinei atsiradimas dėl reikalavimų nesilaikymo

1. 53 straipsnyje nenurodytais atvejais ir jeigu prekės apmokestinamos eksporto muitais, eksporto skola muitinei atsiranda, jei nesilaikoma:

a) vienos iš muitų teisės aktuose nustatytų prievolių dėl prekių išvežimo, vežimo arba disponavimo jomis; arba

b) reikalavimų, kurių turi būti laikomasi, kai prekes leidžiama išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos visai arba iš dalies jų neapmokestinant eksporto muitais.

2. Skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš šių momentų:

a) kai prekės faktiškai išvežamos iš Bendrijos muitų teritorijos be muitinės deklaracijos;

b) kai prekės pristatomos ne į tą paskirties vietą, į kurią išsiunčiant jas buvo leista išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos visai arba iš dalies jų neapmokestinant eksporto muitais;

c) jeigu muitinė neturi galimybių nustatyti b punkte nurodyto laiko, — kai baigiasi terminas, per kurį turi būti pateikti įrodymai, kad buvo laikytasi reikalavimų, kurių turi būti laikomasi tokiais prekių neapmokestinimo atvejais.

3. Jeigu eksporto muitais apmokestinamos prekės išvežamos iš Bendrijos muitų teritorijos be muitinės deklaracijos, skolininku laikomas bet kuris iš šių asmenų:

a) bet kuris asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamą prievolę;

b) bet kuris asmuo, dalyvavęs atliekant veiksmus, dėl kurių nebuvo įvykdyta prievolė, ir žinojęs arba, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad muitinės deklaracija, nors ir turėjo būti pateikta, nebuvo pateikta.

4. Jeigu skola muitinei atsiranda nesilaikant reikalavimų, kurių turi būti laikomasi, kai prekes leidžiama išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos visai arba iš dalies jų neapmokestinant eksporto muitais, skolininku laikomas bet kuris iš šių asmenų:

a) deklarantas;

b) netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, dėl kurio interesų yra pateikiama deklaracija.

4 skirsnis

Importo ir eksporto skolai muitinei bendros nuostatos

55 straipsnis

Draudimai ir apribojimai

Importo arba eksporto skola muitinei atsiranda net ir tuo atveju, kai ji susijusi su prekėmis, kurioms taikomos bet kokios rūšies importo arba eksporto draudimo arba ribojimo priemonės.

Tačiau skola muitinei neatsiranda neteisėtai įvežus į Bendrijos muitų teritoriją padirbtus pinigus arba narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios nepatenka į kompetentingų institucijų griežtai prižiūrimą ekonominę apyvartą, vykdomą šias medžiagas naudojant medicinos ir mokslo tikslams.

Tačiau sankcijų, taikytinų muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, nustatymo tikslais skola muitinei laikoma atsiradusia, jeigu pagal valstybės narės teisę nustatant sankcijas remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu taikyti sankcijas.

56 straipsnis

Keli skolininkai

Jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, kiekvienas iš jų atsako už visos skolos sumokėjimą.

Vis dėlto pirmiausia skola išieškoma iš įregistruoto importuotojo ar eksportuotojo.

Jeigu vienas arba keli asmenys sąmoningai pažeidė muitų teisės aktus, pirmiausia skola išieškoma iš šių asmenų.

57 straipsnis

Bendrosios muito sumos nustatymo taisyklės

1. Importo arba eksporto muito suma nustatoma remiantis tomis muito apskaičiavimo taisyklėmis, kurios buvo taikomos atitinkamoms prekėms tuo metu, kai dėl jų atsirado skola muitinei.

2. Jeigu tikslaus skolos muitinei atsiradimo laiko nustatyti neįmanoma, skola muitinei laikoma atsiradusia tada, kai muitinė prekes pripažįsta esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei.

Tačiau jeigu muitinės turima informacija leidžia nustatyti, kad skola muitinei jau buvo atsiradusi, kai muitinė priėjo prie minėtos išvados, skola muitinei laikoma atsiradusia tuo metu, kai jau buvo įmanoma nustatyti, kad prekės yra tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei.

3. Jeigu muitų teisės aktuose numatytas palankaus tarifų režimo taikymas prekėms, jų neapmokestinimas arba atleidimas nuo visų arba dalies importo arba eksporto muitų pagal 36 straipsnio 2 dalies d-g punktus, 136-140 straipsnius, 177 straipsnį ir 180-183 straipsnius, minėtas palankus tarifų režimas, neapmokestinimas arba atleidimas taip pat taikomas ir tais atvejais, kai skola muitinei atsiranda pagal 51 arba 54 straipsnį, jeigu atitinkamas asmuo veikė sąžiningai.

58 straipsnis

Specialiosios muito sumos nustatymo taisyklės

1. Jeigu Bendrijos muitų teritorijoje dėl prekių, kurioms buvo įforminta muitinės procedūra, atsiranda jų saugojimo arba įprastinių tvarkymo operacijų išlaidų, apskaičiuojant importo muito sumą į šias išlaidas arba vertės padidėjimą neatsižvelgiama, jeigu deklarantas pateikia tinkamą šių išlaidų įrodymą.

Tačiau apskaičiuojant importo muitų sumą atsižvelgiama į operacijose naudotų ne Bendrijos prekių muitinę vertę, pobūdį ir kilmę.

2. Jeigu prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, tarifinė klasifikacija pasikeičia dėl įprastinių tvarkymo operacijų Bendrijos muitų teritorijoje, deklaranto prašymu taikoma pirminė prekių, kurioms įforminta procedūra, tarifinė klasifikacija.

3. Jeigu skola muitinei atsiranda dėl perdirbtų produktų, gautų įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, tokios skolos suma, deklaranto prašymu, nustatoma remiantis prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, deklaracijos priėmimo metu buvusia jų tarifine klasifikacija, muitine verte, pobūdžiu ir kilme.

59 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija gali, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtinti priemones, nustatančias:

a) prekėms taikytino importo arba eksporto muito sumos apskaičiavimo taisykles;

b) kitas specialias taisykles, reglamentuojančias konkrečias procedūras;

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 57 ir 58 straipsnių nuostatų.

60 straipsnis

Skolos muitinei atsiradimo vieta

1. Skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje pateikiama arba pagal 128 straipsnio 3 dalį laikoma, kad buvo pateikta, 49 ir 53 straipsniuose nurodyta muitinės deklaracija.

Visais kitais atvejais skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje atliekami jos atsiradimą lemiantys veiksmai.

Jeigu tos vietos nustatyti negalima, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei.

2. Jeigu prekėms įforminama muitinės procedūra, kuri nebuvo baigta, o skolos atsiradimo vietos per nustatytą laiką negalima nustatyti pagal 1 dalies antrąją arba trečiąją pastraipą, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra arba kurioje jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją pagal tą procedūrą.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį.

3. Jeigu pagal muitinės turimą informaciją įmanoma nustatyti, kad skola muitinei galėjo atsirasti keliose vietose, skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kurioje ji atsirado pirmiausia.

4. Jeigu muitinė nustato, kad skola muitinei pagal 51 straipsnio 1 dalies a punktą atsirado kitoje valstybėje narėje, ir tokios skolos suma yra mažesnė nei 100000euro, skola laikoma atsiradusia ją nustačiusioje valstybėje narėje.

2 SKYRIUS

GARANTIJA, PATEIKIAMA DĖL GALINČIOS ATSIRASTI ARBA ATSIRADUSIOS SKOLOS MUITINEI

61 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Jei nenurodyta kitaip, šis skyrius taikomas garantijoms, pateikiamoms dėl jau atsiradusių ir dėl galinčių atsirasti skolų muitinei.

2. Muitinė gali reikalauti, kad skolininkas pateiktų garantiją, užtikrinančią, kad bus sumokėta skola muitinei ir kiti mokesčiai, ypač PVM ir akcizai, kaip numatyta pagal galiojančias PVM ir akcizų nuostatas.

3. Jeigu muitinė reikalauja pateikti garantiją, ją turi pateikti skolininkas arba asmuo, kuris gali tapti tą skolą sumokėti privalančiu asmeniu.

4. Už konkrečias prekes arba konkrečią deklaraciją muitinė reikalauja tik vienos garantijos.

Dėl konkrečios deklaracijos pateikiama garantija galioja skolai muitinei, susijusiai su visomis toje deklaracijoje nurodytomis arba pagal ją išleistomis prekėmis, neatsižvelgiant į tai, ar ta deklaracija yra teisinga.

5. Muitinė leidžia, kad garantiją pateiktų ne asmuo, iš kurio jos reikalaujama, o kitas asmuo.

6. Šio straipsnio 3 arba 5 dalyje nurodyto asmens prašymu, muitinė, laikydamasi 67 straipsnio 1 ir 2 dalių, gali leisti pateikti bendrąją garantiją, galiojančią dviems arba daugiau operacijų, deklaracijų arba procedūrų, dėl kurių atsiranda skola muitinei.

7. Nereikalaujama, kad garantiją pateiktų valstybės, regioninės ir vietinės valdžios institucijos arba kitos institucijos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, dėl veiklos, kurioje jos dalyvauja kaip valdžios institucijos.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant priemonėmis, nustatančiomis kitus atvejus, kuriais garantijos neturi būti reikalaujama arba kuriais turi būti reikalaujama mažesnės garantijos.

8. Muitinė gali atleisti nuo reikalavimo pateikti garantiją, kai garantuojama suma neviršija deklaracijų statistinės ribos, nustatytos pagal 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie Bendrijos ir jos valstybių narių prekybą su valstybėmis, kurios nėra narės [16] 12 straipsnį.

9. Muitinės priimta arba patvirtinta garantija galioja visoje Bendrijos muitų teritorijoje tuo tikslu, kuriuo ji pateikiama.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant priemonėmis, nustatančiomis šios dalies pirmosios pastraipos išimtis.

62 straipsnis

Privaloma pateikti garantija

1. Kai pateikti garantiją yra privaloma, muitinė, laikydamasi pagal 3 dalį priimtų taisyklių, nustato jos dydį, kuris turi būti lygus atitinkamos skolos muitinei dydžiui, jei tą dydį galima tiksliai nustatyti tuo metu, kai reikalaujama pateikti garantiją.

Jeigu tikslaus skolos muitinei dydžio nustatyti negalima, garantijos dydis nustatomas atsižvelgiant į didžiausią muitinės nustatytą atsiradusios arba galinčios atsirasti skolos muitinei dydį.

2. Nepažeidžiant 67 straipsnio, jeigu bendroji garantija pateikiama užtikrinant skolų muitinei, kurių dydis laikui bėgant kinta, sumokėjimą, nustatomas toks šios garantijos dydis, kad jo visuomet pakaktų atitinkamų skolų muitinei sumokėjimui užtikrinti.

3. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo priemones.

63 straipsnis

Neprivaloma pateikti garantija

Kai garantijos pateikti neprivaloma, muitinė ją pateikti reikalauja, jei, jos manymu, skola muitinei gali būti nesumokėta per nustatytą laiką. Muitinės nustatytas garantijos dydis neturi viršyti 62 straipsnyje nurodyto dydžio.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias atvejus, kuriais garantijos pateikti neprivaloma.

64 straipsnis

Garantijos pateikimas

1. Garantija gali būti pateikta vienu iš šių būdų:

a) kaip piniginis užstatas arba bet kuriuo kitu atsiskaitymo būdu, kurį muitinė pripažįsta lygiaverčiu piniginiam užstatui, eurais arba valstybės narės, kurioje reikalaujama garantijos, valiuta;

b) kaip garanto įsipareigojimas;

c) kitos formos garantija, suteikiančia lygiavertę skolos muitinei sumokėjimo apsaugą, pvz., pramonės šakos lygmeniu sudaryto susitarimo atitikties deklaracija, notaro patvirtinta deklaracija, atskiras operacijų vykdytojų ir muitinių susitarimas ir kt.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias šios dalies pirmosios pastraipos c punkte nurodytas garantijos formas.

2. Garantija, kuri pateikiama kaip piniginis užstatas arba kaip piniginiam užstatui lygiavertis mokėjimas, pateikiama laikantis valstybėje narėje, kurioje reikalaujama garantijos, galiojančių nuostatų.

65 straipsnis

Garantijos pasirinkimas

Asmuo, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją, gali pasirinkti vieną iš 64 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijos rūšių.

Tačiau muitinė gali nepriimti siūlomos rūšies garantijos, jeigu ji nesuderinama su pasirinktos muitinės procedūros tinkamo taikymo reikalavimais.

Muitinė turi teisę reikalauti, kad tam tikrą laikotarpį pasirinkta garantijos rūšis nebūtų keičiama.

66 straipsnis

Garantas

1. 64 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas garantas turi būti Bendrijos muitų teritorijoje įsisteigęs trečiasis asmuo. Garantas turi būti patvirtintas garantiją pateikti reikalaujančios muitinės, išskyrus atvejus, kai garantas yra bankas arba kita oficialiai pripažinta finansų įstaiga, kuriai leista veikti Bendrijoje.

2. Garantas raštu įsipareigoja sumokėti garantuojamą skolos muitinei sumą.

Neviršijant garantija užtikrinamos sumos, įsipareigojimu taip pat garantuojama, kad bus sumokėtos importo arba eksporto muitų sumos, kurios taps mokėtinomis po prekių išleidimo atlikus patikrinimą.

3. Muitinė gali nepripažinti garanto arba siūlomos garantijos rūšies, jeigu ji nėra įsitikinusi, kad toks garantas ar garantijos rūšis užtikrina, jog skola muitinei bus sumokėta per nustatytą laiką.

67 straipsnis

Bendroji garantija

1. 61 straipsnio 6 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas tik tiems asmenims, kurie:

a) yra įsisteigę Bendrijoje;

b) nepadarė jokių rimtų arba pasikartojančių muitų ar mokesčių teisės pažeidimų;

c) yra nuolatiniai atitinkamų procedūrų naudotojai arba, muitinės žiniomis, yra pajėgūs įvykdyti su šiomis procedūromis susijusias prievoles.

2. Kai bendroji garantija turi būti pateikta dėl galinčių atsirasti skolų muitinei, ekonominių operacijų vykdytojas gali pateikti sumažinto dydžio bendrąją garantiją arba atleidimą nuo prievolės pateikti garantiją pagal 61 straipsnio 7 dalį, jeigu atitinka šiuos būtiniausius kriterijus:

a) teisingo atitinkamos procedūros taikymo per tam tikrą laikotarpį;

b) bendradarbiavimo su muitine;

c) atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją atveju — geros finansinės padėties, pakankamos to asmens įsipareigojimams įvykdyti.

3. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias leidimų suteikimo pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis taisykles.

68 straipsnis

Papildomos nuostatos dėl garantijų naudojimo

1. Tais atvejais, kai skola muitinei gali atsirasti taikant specialias procedūras, taikomos 2, 3 ir 4 dalys.

2. Atleidimas nuo prievolės pateikti garantiją, kurį naudoti leidžiama pagal 67 straipsnio 2 dalį, netaikomas prekėms, kurios laikomos padidintos rizikos prekėmis.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant priemonėmis, nustatančiomis duomenų standartinę formą ir turinį bei teisės susipažinti su šiais duomenimis taisykles.

3. Kaip ypatingomis aplinkybėmis taikomą išimtinę priemonę, Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant priemonėmis, laikinai uždraudžiančiomis naudoti 67 straipsnio 2 dalyje nurodytą sumažinto dydžio bendrąją garantiją.

4. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant priemonėmis, laikinai uždraudžiančiomis naudoti bendrąją garantiją prekėms, kurioms buvo taikoma bendroji garantija ir kurios, kaip nustatyta, tapo didelio masto sukčiavimo objektu.

69 straipsnis

Papildoma arba pakaitinė garantija

Nustačiusi, kad pateikta garantija neužtikrina arba kad jos patikimumo arba dydžio nebepakanka užtikrinti, jog skola muitinei bus sumokėta per nustatytą laiką, muitinė reikalauja, kad bet kuris iš 61 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų savo nuožiūra pateiktų papildomą garantiją arba pakeistų anksčiau pateiktąją garantiją nauja.

70 straipsnis

Garantijos atsisakymas

1. Muitinė atsisako garantijos, kai sumokama skola muitinei arba kai skola muitinei nebegali atsirasti.

2. Kai sumokama dalis skolos muitinei arba kai pripažįstama, kad galinti atsirasti skola muitinei sudarytų tik dalį pinigų sumos, dėl kurios pateikta garantija, suinteresuotojo asmens prašymu atsisakoma atitinkamos garantijos dalies, išskyrus atvejus, kai tokią priemonę taikyti netikslinga dėl susijusios pinigų sumos.

3. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti šio straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo priemones.

3 SKYRIUS

MUITO IŠIEŠKOJIMAS IR MOKĖJIMAS BEI MUITO GRĄŽINIMAS IR ATSISAKYMAS JĮ IŠIEŠKOTI

1 skirsnis

Muito sumos nustatymas, pranešimas apie ją skolininkui ir jos įtraukimas į apskaitą

71 straipsnis

Muito sumos nustatymas

Mokėtiną muito sumą nustato už muitinė, atsakinga už teritoriją, kurioje atsirado arba pagal 60 straipsnį laikoma atsiradusia skola muitinei, iš karto po to, kai gauna tam būtiną informaciją.

72 straipsnis

Pranešimas apie skolą muitinei

1. Apie sprendimą, kuriuo buvo nustatyta mokėtina muito suma, skolininkui pranešama teritorijos, kurioje atsirado skola muitinei, nacionalinės teisės nustatyta tvarka.

Apie pirmojoje pastraipoje nurodytą sprendimą nepranešama:

a) kai taikomas muitas, kuris nustatomas kaip laikinoji prekybos politikos priemonė, kol dar galutinai nenustatyta muito suma;

b) kai mokėtina muito suma yra didesnė nei ta, kuri buvo nustatyta remiantis pagal 21 straipsnį priimtu sprendimu;

c) kai pirminis sprendimas nepranešti apie muito sumą arba pranešti apie mažesnę už mokėtiną muito sumą buvo priimtas laikantis bendrųjų nuostatų, kurios vėliau teismo sprendimu buvo pripažintos negaliojančiomis;

d) tais atvejais, kai muitinė yra atleidžiama nuo reikalavimo pranešti apie muito sumas.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šios dalies antrosios pastraipos d punkto įgyvendinimo priemones.

2. Kai mokėtina muito suma yra lygi į muitinės deklaraciją įrašytai sumai, skolininkui apie 1 dalyje nurodytą sprendimą pranešti nebūtina.

Šiais atvejais muitinės sprendimas išleisti prekes laikomas lygiaverčiu sprendimui, kuriuo skolininkui pranešama apie mokėtiną muito sumą.

3. Kai šio straipsnio 2 dalis netaikoma, apie sprendimą, kuriuo nustatoma mokėtina muito suma, skolininkui pranešama per keturiolika dienų nuo tos dienos, kai muitinė gali priimti minėtą sprendimą pagal 17 straipsnio 4 dalį.

73 straipsnis

Pranešimo apie skolą muitinei terminas

1. Pranešimas apie sprendimą, kuriuo nustatoma muito suma, skolininkui turi būti nusiųstas ne vėliau kaip per trejus metus nuo tos dienos, kurią atsirado skola muitinei.

2. Jeigu skola muitinei atsirado dėl veiksmo, dėl kurio tuo metu, kai jis buvo atliktas, galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, 1 dalyje nustatytas trejų metų laikotarpis pratęsiamas iki dešimties metų.

3. Jeigu pagal 24 straipsnį pateikiamas skundas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti laikotarpiai sustabdomi nuo tos dienos, kurią pateikiamas skundas, ir vėl pradedami taikyti pasibaigus skundo nagrinėjimo procesui.

4. Jeigu pagal 84 straipsnio 3 dalį atkuriama skolos muitinei mokėjimo prievolė, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti laikotarpiai laikomi sustabdytais nuo tos dienos, kurią pagal 90 straipsnį pateikiamas prašymas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti, iki sprendimo dėl muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti priėmimo.

74 straipsnis

Muito sumos įtraukimas į apskaitą

1. 71 straipsnyje nurodyta muitinė įtraukia mokėtiną muito sumą į savo apskaitą.

Pirmoji pastraipa netaikoma 72 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais.

Muitinė neprivalo įtraukti į apskaitą muito sumų, apie kurias nebegalima pranešti skolininkui pagal 73 straipsnį.

2. Valstybės narės nustato praktines muitų sumų įtraukimo į apskaitą procedūras. Tos procedūros gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar, įvertinusi skolos muitinei atsiradimo aplinkybes, muitinė yra tikra, kad tos pinigų sumos bus sumokėtos, ar ne.

75 straipsnis

Muito sumos įtraukimo į apskaitą laikas

1. Jeigu skola muitinei atsiranda priėmus deklaraciją, kuria prekės deklaruotos muitinės procedūrai, išskyrus laikinąjį įvežimą iš dalies neapmokestinant importo muitais, įforminti, arba atlikus bet kurį kitą veiksmą, kurio teisinės pasekmės tokios pat kaip deklaracijos priėmimas, mokėtiną muito sumą muitinė įtraukia į apskaitą per keturiolika dienų nuo prekių išleidimo.

Tačiau jeigu buvo pateikta tos skolos sumokėjimą užtikrinanti garantija, bendra muitų suma, susijusi su vienam asmeniui skirtomis ir per muitinės nustatytą laikotarpį, kurio trukmė neturi viršyti 31 dienos, išleistomis prekėmis, gali būti įtraukiama į apskaitą to laikotarpio pabaigoje, padarant vieną įrašą. Toks įtraukimas į apskaitą atliekamas per penkias dienas nuo atitinkamo laikotarpio pabaigos.

2. Jeigu prekės gali būti išleistos tik laikantis tam tikrų reikalavimų, reglamentuojančių mokėtinos muito sumos apskaičiavimo arba jos sumokėjimo tvarką, įtraukimas į apskaitą atliekamas per keturiolika dienų nuo mokėtinos muito sumos apskaičiavimo arba prievolės sumokėti tą muitą nustatymo dienos.

Tačiau kai skola muitinei yra susijusi su muitu, kuris taikomas kaip laikinoji prekybos politikos priemonė, mokėtina muito suma į apskaitą įtraukiama per du mėnesius nuo reglamento, nustatančio galutinę prekybos politikos priemonę, paskelbimo Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje dienos.

3. Jeigu skola muitinei atsiranda 1 dalyje nenurodytomis aplinkybėmis, mokėtina muito suma į apskaitą įtraukiama per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią muitinė galėjo apskaičiuoti aptariamą muito sumą ir nustatyti skolininką.

4. 3 dalis mutatis mutandis taikoma išieškotinai muito sumai arba muito sumai, kurią dar liko išieškoti, jeigu mokėtina muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą pagal 1, 2 ir 3 dalis arba jeigu buvo nustatyta ir į apskaitą įtraukta mažesnė muito suma už mokėtiną sumą.

5. 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti muito sumų įtraukimo į apskaitą terminai netaikomi susidarius nenumatytoms aplinkybėms arba force majeure atvejais.

76 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija gali, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtinti priemones, nustatančias įtraukimo į apskaitą taisykles.

2 skirsnis

Muito mokėjimo terminas ir tvarka

77 straipsnis

Bendrieji mokėjimo terminai, mokėjimo priežiūra

1. Skolininkas sumoka muito sumas, apie kurias jam buvo pranešta pagal 72 straipsnį, per muitinės nustatytą laikotarpį.

Nepažeidžiant 25 straipsnio 2 dalies, tas laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip dešimt dienų nuo pranešimo skolininkui apie mokėtiną muito sumą. Tais atvejais, kai, laikantis 75 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nustatytų sąlygų, į apskaitą įtraukiama bendra muitų suma, nustatoma tokia minėto laikotarpio trukmė, kad skolininkas neturėtų galimybės atsiskaityti per ilgesnį laikotarpį už tą, per kurį jis galėtų atsiskaityti, jeigu pagal 79 straipsnį jam būtų suteikta teisė į mokėjimo atidėjimą.

Minėtas laikotarpis pratęsiamas automatiškai, jeigu nustatoma, kad suinteresuotas asmuo pranešimą gavo per vėlai ir dėl to negalėjo įvykdyti mokėjimo prievolės per nustatytą laikotarpį.

Be to, muitinė, skolininko prašymu, gali minėtą laikotarpį pratęsti, jeigu mokėtina muito suma buvo nustatyta po prekių išleidimo atliekamo patikrinimo, nurodyto 29 straipsnyje, metu. Nepažeidžiant 82 straipsnio 1 dalies, taip pratęsto laikotarpio trukmė neturi viršyti laiko, kuris būtinas tam, kad skolininkas galėtų imtis reikiamų veiksmų savo prievolei įvykdyti.

2. Jeigu skolininkui suteikiama teisė pasinaudoti kuria nors iš 79-82 straipsniuose nustatytų mokėjimo lengvatų, mokėjimo prievolę jis įvykdo per laikotarpį arba laikotarpius, nustatytus apibrėžiant šias lengvatas.

3. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant sąlygomis, kurių laikantis toliau nurodytais atvejais sustabdomas prievolės sumokėti skolą terminas:

a) kai pagal 90 straipsnį pateikiamas prašymas atsisakyti išieškoti muitą;

b) kai prekės turi būti konfiskuotos, sunaikintos arba perduotos valstybės nuosavybėn;

c) kai skola muitinei atsirado pagal 51 straipsnį ir kai yra daugiau kaip vienas skolininkas.

78 straipsnis

Mokėjimas

1. Mokama grynaisiais pinigais arba naudojant bet kurias kitas, panašias atsiskaitymo pasekmes sukeliančias priemones, įskaitant kredito likučio patikslinimą, dėl kurio susitariama su muitine.

2. Mokėti gali ne skolininkas, o trečiasis asmuo.

79 straipsnis

Mokėjimo atidėjimas

Nepažeisdama 85 straipsnio, muitinė, suinteresuotojo asmens prašymu ir tik po to, kai pateikiama garantija, leidžia atidėti mokėtino muito mokėjimą bet kuriuo iš šių būdų:

a) atskirai pagal kiekvieną muito sumą, įtrauktą į apskaitą pagal 75 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą arba pagal 75 straipsnio 4 dalį;

b) bendrai pagal visas muito sumas, įtrauktas į apskaitą pagal 75 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą per muitinės nustatytą laikotarpį, kurio trukmė neviršija 31 dienos;

c) bendrai pagal visas muito sumas, įtrauktas į apskaitą padarius vieną įrašą pagal 75 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą.

80 straipsnis

Atidėto mokėjimo terminas

1. Laikotarpis, kuriam pagal 79 straipsnį atidedamas mokėjimas, yra 30 dienų. Jis apskaičiuojamas remiantis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis.

2. Jeigu mokėjimas atidedamas pagal 79 straipsnio a punktą, minėtas laikotarpis prasideda kitą dieną po to, kai skolininkui pranešama apie mokėtiną muito sumą.

3. Jeigu mokėjimas atidedamas pagal 79 straipsnio b punktą, minėtas laikotarpis prasideda kitą dieną po to, kai baigiasi bendros muitų sumos kaupimo laikotarpis. Šis laikotarpis sutrumpinamas tokiu dienų skaičiumi, kuris lygus pusei bendros muitų sumos kaupimo laikotarpio dienų skaičiaus;

4. Jeigu mokėjimas atidedamas pagal 79 straipsnio c punktą, minėtas laikotarpis prasideda kitą dieną po to, kai pasibaigia atitinkamų prekių išleidimui nustatytas laikotarpis. Šis laikotarpis sutrumpinamas tokiu dienų skaičiumi, kuris lygus pusei atitinkamo laikotarpio dienų skaičiaus;

5. Jeigu 3 ir 4 dalyse nurodytus laikotarpius sudaro nelyginis dienų skaičius, iš 30 dienų laikotarpio pagal tas dalis turintis būti atimtas dienų skaičius, yra lygus pusei artimiausio už nurodytąjį skaičių mažesnio lyginio skaičiaus.

6. Jeigu 3 ir 4 dalyse nurodyti laikotarpiai yra kalendorinės savaitės, valstybės narės gali numatyti, kad muito suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas, turi būti sumokėta ketvirtosios savaitės po atitinkamos kalendorinės savaitės penktadienį.

Jeigu minėti laikotarpiai yra kalendoriniai mėnesiai, valstybės narės gali numatyti, kad muito suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas, turi būti sumokėta iki kito kalendorinio mėnesio šešioliktos dienos.

81 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant taisyklėmis, reglamentuojančiomis mokėjimo atidėjimą tais atvejais, kai muitinės deklaracija supaprastinama pagal 125 arba 127 straipsnį.

82 straipsnis

Kitos mokėjimo lengvatos

1. eigu pateikiama garantija, be mokėjimo atidėjimo muitinė gali suteikti skolininkui teisę naudotis ir kitomis mokėjimo lengvatomis.

Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu nustatoma, kad jos reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko padėtį, jam sukeltų rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

Jeigu pagal pirmą pastraipą suteikiamos lengvatos, prie muito sumos pridedamos kredito palūkanos. Tokių palūkanų suma turi būti lygi pinigų sumai, kuri būtų imama kaip palūkanos euro rinkoje arba, atitinkamais atvejais, valiutos, kuria turi būti sumokėta aptariama suma, nacionalinėje rinkoje.

Muitinė turi teisę nereikalauti, kad būtų mokamos kredito palūkanos, jeigu, atsižvelgiant į skolininko padėtį, tai jam sukeltų rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

2. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo priemones.

83 straipsnis

Mokėjimo užtikrinimas, delspinigiai

1. Jeigu mokėtina muito suma nesumokama per nustatytą laikotarpį, muitinė tos sumos sumokėjimą užtikrinta pasinaudodama visomis priemonėmis, kuriomis pasinaudoti ji gali pagal valstybės narės įstatymus.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant priemonėmis, reglamentuojančiomis mokėjimo išieškojimą iš garantų taikant specialią procedūrą.

2. Delspinigiai prie muito sumos pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią baigiasi nustatytas laikotarpis, iki mokėjimo dienos. Delspinigių norma neturi būti daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė už kredito palūkanų normą euro arba atitinkamoje nacionalinės valiutos rinkoje. Ji neturi būti mažesnė už tą normą.

3. Jeigu apie skolos muitinei sumą buvo pranešta pagal 72 straipsnio 3 dalį, delspinigiai prie muito sumos pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią atsirado skola muitinei, iki pranešimo dienos.

Delspinigių norma nustatoma pagal 2 dalį.

4. Muitinė turi teisę nereikalauti, kad būtų mokami delspinigiai, jeigu, atsižvelgiant į skolininko padėtį, tai jam sukeltų rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant ir nustatant laiko ir sumų požiūriu atvejus, kuriais muitinė gali neskaičiuoti delspinigių.

3 skirsnis

Muito grąžinimas ir atsisakymas jį išieškoti

84 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šiame skirsnyje vartojamos šios sąvokos:

a) "grąžinimas" — tai sumokėtų importo arba eksporto muitų grąžinimas;

b) "atsisakymas išieškoti" — tai atleidimas nuo prievolės sumokėti importo arba eksporto muito sumą, kuri nebuvo sumokėta.

Kai šiame skirsnyje daroma nuoroda į importo arba eksporto muitus, laikoma, kad ji apima ir delspinigius.

2. Atitinkama muitinė, grąžindama muitus, pati nemoka jokių palūkanų ar delspinigių.

Tačiau palūkanos arba delspinigiai mokami, jeigu sprendimas patenkinti prašymą grąžinti muitus pagal 85 straipsnį neįgyvendinamas per tris mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos.

Tokiais atvejais palūkanos arba delspinigiai mokami nuo tos dienos, kurią baigėsi minėtas trijų mėnesių laikotarpis, iki muitų grąžinimo dienos. Palūkanų arba delspinigių norma turi atitikti palūkanų arba delspinigių normą euro arba atitinkamos nacionalinės valiutos rinkoje.

3. Jeigu muitinė sprendimą grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti priėmė per klaidą, vėl atsiranda prievolė sumokėti muitą, jeigu pagal 73 straipsnį nėra apribotas pirminės skolos muitinei išieškojimo laikas.

Tokiais atvejais visos pagal šio straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą sumokėtos palūkanos arba delspinigiai turi būti grąžinti.

85 straipsnis

Grąžinimas ir atsisakymas išieškoti

1. Jeigu grąžintina arba atsisakytina išieškoti suma viršija tam tikrą dydį, importo arba eksporto muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, kai:

a) sumokama per daug muitų;

b) prekės turi defektų;

c) muitinė padaro klaidų;

d) siekiama teisingumo.

Be to, muitai grąžinami, jeigu pagal 117 straipsnį muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia tada, kai muitai jau yra sumokėti.

2. Atsižvelgiant į sprendimų priėmimo kompetenciją reglamentuojančias taisykles, jeigu muitinė per 90 straipsnio 1 dalyje nurodytus laikotarpius pati nustato, kad importo arba eksporto muitai turi būti grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti pagal 86, 88 arba 89 straipsnius, ji tuos muitus grąžina arba atsisako juos išieškoti savo iniciatyva.

3. Muitai negrąžinami ir neatsisakoma juos išieškoti, jeigu padėtį, dėl kurios buvo priimtas muito sumą nustatantis sprendimas, nulėmė skolininko apgaulė.

86 straipsnis

Muito grąžinimas ir atsisakymas jį išieškoti, kai sumokama per daug muitų

Importo arba eksporto muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu pirminiame muitinės sprendime nurodyta suma viršija mokėtiną sumą arba jeigu apie ją buvo pranešta skolininkui nesilaikant 72 straipsnio 1 dalies c arba d punktų.

87 straipsnis

Defektų turinčios prekės

1. Importo muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu tokių muitų sumą nustatantis sprendimas yra susijęs su prekėmis, kurios buvo išleistos į laisvą apyvartą ir kurių importuotojas atsisakė dėl to, kad jų išleidimo į laisvą apyvartą metu jos turėjo defektų arba neatitiko sutarties, pagal kurią jos buvo importuotos, sąlygų.

Defektų turinčiomis prekėmis taip pat laikomos prekės, kurios buvo sugadintos iki jų išleidimo.

2. Importo muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu prekės nebuvo naudojamos, išskyrus pirminį jų naudojimą, būtiną prekių turimiems defektams arba neatitikimui sutarties sąlygoms nustatyti.

3. Muitinė užtikrina, kad skolininkas reeksportuotų prekes iš Bendrijos muitų teritorijos arba, jo prašymu, įformina toms prekėms laikinojo įvežimo perdirbti (įskaitant sunaikinimą), išorinio tranzito arba sandėliavimo procedūrą, arba leidžia jas išvežti į laisvąją zoną.

88 straipsnis

Muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti dėl muitinės klaidos

Sprendimas grąžinti importo arba eksporto muitus arba atsisakyti juos išieškoti priimamas tuomet, kai dėl muitinės padarytos klaidos pirminiu sprendimu nustatyta muito suma neatitinka mokėtinos sumos, jeigu:

a) skolininkas iš tikrųjų negalėjo nustatyti tos klaidos;

b) skolininkas veikė sąžiningai.

Jeigu prekių lengvatinis statusas nustatomas pagal administracinio bendradarbiavimo sistemą dalyvaujant Bendrijos muitų teritorijai nepriklausiančios šalies arba teritorijos institucijoms, kurios išduoda netinkamą sertifikatą, toks išdavimas yra klaida, kurios nebuvo galima nustatyti pagal pirmosios pastraipos a punktą.

Tačiau netinkamo sertifikato išdavimas nėra klaida, jeigu sertifikatas buvo surašytas remiantis neteisingais eksportuotojo pateiktais faktais, išskyrus tuos atvejus, kai yra aišku, kad sertifikatą išdavusios institucijos žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės neatitiko reikalavimų, pagal kuriuos taikomas lengvatinis režimas.

Laikoma, kad skolininkas veika sąžiningai, jeigu gali įrodyti, kad visą laiką, kol buvo vykdomos atitinkamos prekybos operacijos, jis stengėsi užtikrinti, jog būtų laikomasi visų lengvatinio režimo taikymo reikalavimų.

Skolininkas negali teigti, kad veikė sąžiningai, jeigu Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame teigiama, jog yra pagrindo abejoti tinkamu lengvatinių susitarimų taikymu šalyje arba teritorijoje naudos gavėjoje.

89 straipsnis

Grąžinimas ir atsisakymas išieškoti siekiant teisingumo

85 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje bei 86, 87 ir 88 straipsniuose nenurodytais atvejais importo ir eksporto muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti siekiant teisingumo, kai skola muitinei atsiranda susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kuriomis skolininko veiksmuose nematyti apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių.

90 straipsnis

Grąžinimo arba atsisakymo išieškoti tvarka

1 Skolininkas, kuris mano, kad pagal 85 straipsnį muitai turi būti grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, atitinkamai muitinės įstaiga pateikia prašymą laikydamasis šių terminų:

a) kai sumokama per daug muitų, muitinės padaro klaidą arba siekiama teisingumo — per trejus metus nuo pranešimo apie muito sumą dienos;

b) defektų turinčių prekių atveju — per vienerius metus nuo pranešimo apie muito sumą dienos;

c) kai muitinės deklaracija paskelbiama negaliojančia — per deklaracijos paskelbimui negaliojančia taikomose taisyklėse nurodytą terminą.

Pirmosios pastraipos a ir b punktuose nurodytas terminas pratęsiamas, jei pareiškėjas įrodo, jog laiku pateikti prašymo jis negalėjo dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure atvejo.

2. 1 dalis mutatis mutandis taikoma tais atvejais, kai muitinė muitus grąžina arba atsisako juos išieškoti savo pačios iniciatyva pagal 85 straipsnio 2 dalį.

3. Jeigu pagal 24 straipsnį pateikiamas skundas dėl pranešimo apie skolą muitinei, šio straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis sustabdomas nuo skundo pateikimo dienos iki skundo nagrinėjimo proceso pabaigos.

4. Muitinė, pagal 1 dalį gavusi prašymą, priima sprendimą, ar grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti, ar ne.

Muitus grąžinti arba atsisakyti juos išieškoti galima visus iš karto arba dalimis.

91 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šio skirsnio įgyvendinimo priemones. Šiomis priemonėmis nustatomi atvejai, kuriais Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, turi nuspręsti, ar muitų sumos grąžinimas arba atsisakymas ją išieškoti yra pagrįstas.

4 SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI IŠNYKIMAS

92 straipsnis

Išnykimas

1. Nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai:

a) sumokama muito suma;

b) atsižvelgiant į 4 dalį, atsisakoma išieškoti muito sumą;

c) negaliojančia pripažįstama muitinės deklaracija, kuria prekės deklaruojamos muitinės procedūrai, dėl kurios atsiranda prievolė sumokėti muitus, įforminti;

d) importo arba eksporto muitais apmokestinamos prekės sulaikomos arba konfiskuojamos;

e) importo arba eksporto muitais apmokestinamos prekės sunaikinamos prižiūrint muitinei arba perduodamos valstybės nuosavybėn;

f) prekių dingimo arba muitų teisės aktais nustatytų prievolių neįvykdymo priežastis yra visiškas minėtų prekių sunaikinimas arba negrįžtamas praradimas, nulemtas faktinio prekių pobūdžio, nenumatytų aplinkybių, force majeure atvejų arba muitinės duotų nurodymų;

g) skola muitinei atsiranda pagal 51 arba 54 straipsnį ir tenkinamos šios sąlygos:

i) reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio atsirado skola muitinei, neturėjo didelės įtakos teisingam deklaruotos procedūros veikimui ir juo nebuvo siekiama apgauti;

ii) vėliau atliekami visi formalumai, būtini prekių padėčiai normalizuoti;

h) eksportuojamos, muitinei leidus, prekės, kurios dėl jų galutinio vartojimo į laisvą apyvartą buvo išleistos be muito arba taikant sumažintą importo muito normą;

i) ji atsirado pagal 50 straipsnį ir negaliojančiais pripažįstami formalumai, atlikti siekiant taikyti tame straipsnyje nurodytą lengvatinį tarifų režimą, arba pateikiami tinkami įrodymai, kad teisė naudotis lengvatiniu tarifų režimu nebuvo suteikta;

j) atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalį, skola atsirado pagal 51 straipsnį, ir muitinei buvo pateikti tinkami įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos, o eksportuotos iš Bendrijos muitų teritorijos.

Taikant pirmosios pastraipos f punktą, prekės laikomos negrįžtamai prarastomis tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo.

2. Tačiau sankcijų, taikytinų muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, nustatymo tikslais 1 dalies d punkte nurodyto sulaikymo arba konfiskavimo atveju skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal valstybės narės teisę nustatant sankcijas remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu taikyti sankcijas.

3. Jeigu išnyksta skola muitinei, susijusi su prekėmis, kurios dėl jų galutinio vartojimo buvo išleistos į laisvą apyvartą be muito arba taikant sumažintą importo muito normą, bet kuris laužas arba atliekos, likę po minėto prekių sunaikinimo, laikomi ne Bendrijos prekėmis.

4. Jeigu už prievolės sumokėti skolą muitinei įvykdymą atsako keli asmenys ir atsisakoma išieškoti muitus, prievolė sumokėti muito sumą išnyksta tam asmeniui ar asmenims, iš kurių buvo atsisakyta išieškoti muitus.

5. 1 dalies j punkte nurodytu atveju prievolė sumokėti muito sumą neišnykta sukčiavusiam asmeniui ar asmenims.

6. Jeigu skola muitinei atsirado pagal 51 straipsnį, prievolė sumokėti muito sumą išnyksta asmeniui, kuris visai nesukčiavo ir kuris padėjo kovoti su sukčiavimu, ypač atliekant kontroliuojamą pristatymą, kuriuo siekiama palengvinti nusikaltėlių nustatymą.

7. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti šio straipsnio 1-6 dalių įgyvendinimo priemones.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į BENDRIJOS MUITŲ TERITORIJĄ

1 SKYRIUS

Į BENDRIJOS MUITŲ TERITORIJĄ ĮVEŽTOS PREKĖS

93 straipsnis

Prievolė pateikti importo bendrąją deklaraciją

1. Į Bendrijos muitų teritoriją prekės įvežamos su importo bendrąja deklaracija, išskyrus prekes, vežamas transporto priemonėmis, kurios vyksta tik per Bendrijos muitų teritorijos teritorinius vandenis arba oro erdvę nesustodamos toje teritorijoje.

Komisija, laikydamasi 196 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias bendrą duomenų, kurie turi būti įrašyti į importo bendrąją deklaraciją, rinkinį ir formatą; pateikiama informacija apima duomenis, būtinus rizikos analizei atlikti ir tinkamai taikyti muitinį tikrinimą, pirmiausia, saugumo ir saugos tikslais, prireikus pasitelkiant tarptautinius standartus ir komercinę praktiką.

2. Jeigu nenurodyta kitaip, importo bendroji deklaracija, prieš įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją, pateikiama kompetentingai muitinės įstaigai arba tai įstaigai sudaroma galimybė su ja susipažinti.

3. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones dėl:

a) sąlygų, kuriomis reikalavimas pateikti importo bendrąją deklaraciją gali būti panaikintas arba pakoreguotas;

b) termino, iki kurio turi būti pateikta importo bendroji deklaracija arba iki kurio turi būti sudaryta galimybė su ja susipažinti prieš įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją;

4. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant nuostatomis dėl:

a) taisyklių reglamentuojančių išimtis, susijusias su b punkte nurodytu terminu, ir to termino keitimą;

b) kompetentingos muitinės įstaigos, kurioje pateikiama arba kurioje sudaroma galimybė susipažinti su importo bendrąja deklaracija ir kurioje turi būti atlikta rizikos analizė bei rizika pagrįstas įrašų tikrinimas, nustatymo.

5. Tvirtinant šias priemones, atsižvelgiama į:

a) ypatingas aplinkybes;

b) šių priemonių taikymą tam tikroms prekių vežimo, transporto ar ekonominių operacijų vykdytojų rūšims;

c) tarptautinius susitarimus, kuriuose numatytos specialios saugumo priemonės.

94 straipsnis

Pateikimas ir atsakingas asmuo

1. Importo bendroji deklaracija pateikiama elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis. Galima naudoti komercinę, uosto arba transporto informaciją, jeigu ji apima importo bendrajai deklaracijai būtinus duomenis.

Išimtiniais atvejais muitinė gali priimti popieriuje surašytas importo bendrąsias deklaracijas, jeigu joms taikomi tokie patys rizikos valdymo reikalavimai kaip ir elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis pateiktoms importo bendrosioms deklaracijoms ir jeigu tai netrukdo vykdyti keitimosi tokiais duomenis su kitomis muitinės įstaigomis reikalavimų.

2. Importo bendrąją deklaraciją pateikia prekes į Bendrijos muitų teritoriją atvežęs arba atsakomybę už prekių vežimą prisiėmęs asmuo.

3. Nepažeidžiant 2 dalyje nurodyto asmens prievolių, importo bendrąją deklaraciją taip pat gali pateikti vienas iš šių asmenų:

a) importuotojas arba gavėjas arba kitas asmuo, kurio vardu arba dėl kurio interesų veikia 2 dalyje nurodytas asmuo;

b) bet kuris asmuo, kuris gali atitinkamas prekes pateikti kompetentingai muitinei arba kuris gali pasirūpinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos.

4. Jei reikia, muitinė informuoja importo bendrąją deklaraciją pateikusį asmenį apie siuntas, kurios gali kelti ypatingą su saugumu ar sauga susijusį pavojų.

5. Kai bendrąją importo deklaraciją pateikia kitas asmuo, o ne transporto priemonės, kuria prekės įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją, naudotojas, šis naudotojas privalo pateikti kompetentingai muitinės įstaigai kreipimosi, važtaraščio arba krovinių sąrašo forma parengtą atvykimo pažymą, kurioje nurodomi visi vežamoms prekėms, kurios turi būti minimos bendrojoje importo deklaracijoje, nustatyti būtini duomenys.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos, numato priemones, kuriomis nustatomi duomenys, kurie turi būti nurodyti atvykimo pažymoje.

1 dalismutatis mutandistaikoma šios dalies pirmajai pastraipai.

95 straipsnis

Bendrosios deklaracijos keitimas

Importo bendrąją deklaraciją pateikusiam asmeniui leidžiama, jo prašymu, pakeisti vieną ar kelis jau pateiktos deklaracijos įrašus.

Tačiau deklaracijos keisti negalima po to, kai:

a) muitinė praneša bendrąją deklaraciją pateikusiam asmeniui, kad ketina patikrinti prekes;

b) nustatė, kad duomenys, kuriuos ketinama keisti, yra neteisingi;

c) muitinė leido išvežti prekes.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant šio straipsnio antrosios pastraipos c punkto išimtimis.

96 straipsnis

Bendrąją deklaraciją pakeičianti muitinės deklaracija

Kompetentinga muitinės įstaiga gali nereikalauti, kad importo bendroji deklaracija būtų pateikta prekėms, kurių muitinės deklaracija buvo pateikta nepasibaigus 93 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytam terminui. Šiuo atveju muitinės deklaracijoje nurodomi bent tie duomenys, kurie turi būti pateikti importo bendrojoje deklaracijoje. Kol muitinės deklaracija nepriimta pagal 114 straipsnį, ji laikoma importo bendrąja deklaracija.

2 SKYRIUS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS

1 skirsnis

Prekių įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją

97 straipsnis

Muitinės priežiūra

1. Į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Joms taikomi draudimai ir apribojimai, pagrįsti visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, aplinkos apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos, žuvų išteklių apsaugos ir valdymo priemonių įgyvendinimo arba pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos reikalavimais, įskaitant narkotinių medžiagų pirmtakų, konfiskuotų prekių ir į Bendriją įvežamų pinigų tikrinimą.

Tokia priežiūra joms taikoma tol, kol būtina jų muitiniam statusui nustatyti.

Nepažeidžiant 175 straipsnio, Bendrijos prekėms, kai nustatomas jų statusas, muitinės priežiūra netaikoma.

Ne Bendrijos prekėms muitinės priežiūra nebetaikoma, kai pasikeičia jų muitinis statusas arba kai jos eksportuojamos arba sunaikinamos.

2. Kiekvienas asmuo, suinteresuotas muitinės prižiūrimomis prekėmis, gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba imti jų pavyzdžius, kad būtų nustatyta jų tarifinė klasifikacija, muitinė vertė arba muitinis statusas.

3. Prekės nepaimamos iš muitinės priežiūros, kol muitinė jų neišleidžia.

98 straipsnis

Vežimas į tinkamą vietą

1. Asmuo, kuris įveža prekes į Bendrijos muitų teritoriją, nedelsdamas muitinės nurodytu maršrutu ir laikydamasis jos duotų nurodymų, jeigu jie duoti, pristato jas į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, arba į laisvąją zoną.

Į laisvąją zoną vežamos prekės į tą laisvąją zoną nuvežamos tiesiogiai jūrų arba oro transportu arba, jei vežama sausuma, nevežant jų per kitą Bendrijos muitų teritorijos dalį.

Atvežtos prekės nedelsiant pateikiamos muitinei pagal 101 straipsnį.

2. Bet kuris asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją, tampa atsakingu už 1 dalyje nustatytos prievolės vykdymą.

3. Prekėms, kurias valstybės narės muitinė gali tikrinti dar jų neįvežus į Bendrijos muitų teritoriją pagal susitarimą, sudarytą su atitinkama Bendrijai nepriklausančia šalimi arba teritorija, taikoma ta pati tvarka, kaip ir į Bendrijos muitų teritoriją įvežtoms prekėms.

4. 1 dalis neužkerta kelio taikyti bet kurias specialias nuostatas, nustatytas laiškams, atvirukams ir spaudiniams arba keliaujančių asmenų vežamoms prekėms, jeigu tai nedaro neigiamos įtakos muitinės priežiūros ir muitinio tikrinimo galimybėms.

5. 1 dalis netaikoma prekėms, vežamoms transporto priemonėmis, kurios vyksta Bendrijos muitų teritorijos teritoriniais vandenimis arba oro erdve be sustojimų toje teritorijoje.

99 straipsnis

Vežimas oro ir jūrų transportu Bendrijoje

1. 98 straipsnio 1-4 dalys ir 93-96 bei 100-103 straipsniai netaikomi prekėms, kurios buvo laikinai išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos jas vežant jūra arba oru iš vienos šioje teritorijoje esančios vietos į kitą, jeigu jas be sustojimo už Bendrijos muitų teritorijos ribų tiesioginiu maršrutu vežė oro transporto bendrovė arba reguliarioji laivybos linija.

2. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, nustatančias specialias vežimo oru ir reguliariosiomis laivybos linijomis nuostatas.

100 straipsnis

Vežimas ypatingomis aplinkybėmis

1. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės neįmanoma įvykdyti, asmuo, privalantis įvykdyti tą prievolę, arba bet kuris kitas dėl minėto asmens interesų veikiantis asmuo nedelsdamas informuoja muitinę apie susidariusią padėtį. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure prekės nėra visiškai prarastos, muitinei taip pat pateikiama informacija apie tikslią jų buvimo vietą.

2. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure laivas arba orlaivis, kuriam taikomos 98 straipsnio 5 dalies nuostatos, yra priverstas laikinai įplaukti į Bendrijos muitų teritorijoje esantį uostą arba nusileisti šioje teritorijoje, o 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės neįmanoma įvykdyti, asmuo, įplukdęs laivą į Bendrijos muitų teritoriją arba nutupdęs orlaivį šioje teritorijoje, arba bet kuris kitas dėl minėto asmens interesų veikiantis asmuo nedelsdamas informuoja muitinę apie susidariusią padėtį.

3. Muitinė nustato priemones, kurių reikia imtis, kad būtų įmanoma vykdyti 1 dalyje nurodytų prekių arba prekių, esančių laivuose ar orlaiviuose, susidarius 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, muitinės priežiūrą, ir prireikus užtikrinti, kad šios prekės būtų vėliau nuvežtos į muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą.

2 skirsnis

Prekių pateikimas, iškrovimas ir tikrinimas

101 straipsnis

Prekių pateikimas muitinei

1. Į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas prekes muitinei pateikia vienas iš šių asmenų:

a) į Bendrijos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo;

b) asmuo, kurio vardu arba dėl kurio interesų veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo;

c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją.

2. Nepažeidžiant 1 dalyje aprašyto asmens prievolių, prekes taip pat gali pateikti vienas iš šių asmenų:

a) bet kuris asmuo, kuris nedelsdamas pateikia prekes muitinės procedūrai įforminti;

b) leidimo naudotis sandėliavimo patalpomis turėtojas arba bet kuris laisvojoje zonoje veikiantis asmuo.

3. Prekes pateikiantis asmuo nurodo importo bendrąją deklaraciją arba muitinės deklaraciją, kuri buvo pateikta dėl tų prekių.

4. 1 dalis nekliudo taikyti specialių nuostatų, susijusių su:

a) keliaujančių asmenų vežamomis prekėmis;

b) prekėmis, kurioms buvo įforminta muitinės procedūra, bet nenustatytas reikalavimas pateikti jas muitinei;

c) laiškai, atvirukai ir spaudiniai bei jų elektroniniai atitikmenys, kuriuos turi kitos žiniasklaidos priemonės.

102 straipsnis

Prekių iškrovimas ir tikrinimas

1. Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose.

Tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai nedelsiant informuojama muitinė.

2. Muitinė, norėdama patikrinti prekes, paimti jų pavyzdžių arba patikrinti jas vežančias transporto priemones, gali bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes.

3. Muitinei pateiktos prekės be muitinės leidimo nepaimamos iš vietos, kurioje jos buvo pateiktos.

3 skirsnis

Po prekių pateikimo atliekami formalumai

103 straipsnis

Prievolė ne Bendrijos prekėms įforminti muitinės procedūrą

Nepažeidžiant 131 ir 133 straipsnių, muitinei pateiktos ne Bendrijos prekės pateikiamos muitinės procedūrai įforminti.

Jeigu nenustatyta kitaip, deklarantas, neatsižvelgdamas į prekių pobūdį ar kiekį arba jų kilmės, išsiuntimo arba paskirties šalį, gali savo nuožiūra pasirinkti muitinės procedūrą, kuri bus įforminta toms prekėms.

104 straipsnis

Laikinai saugomomis laikomos prekės

1. Išskyrus atvejus, kai prekėms iš karto įforminama konkreti muitinės procedūra, kuriai įforminti buvo priimta muitinės deklaracija, arba kai prekės nuvežamos į laisvąją zoną, muitinei pateiktos ne Bendrijos prekės laikomos pateiktomis laikinai saugoti pagal 159 straipsnį.

2. Nepažeidžiant 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės ir išimčių arba atleidimo nuo prievolės, kaip nustatyta taikant pagal 93 straipsnio 3 dalį patvirtintas priemones, jeigu nustatoma, kad ne Bendrijos prekės buvo pateiktos muitinei be importo bendrosios deklaracijos, prekių turėtojas nedelsdamas šią deklaraciją pateikia.

4 skirsnis

Pagal tranzito procedūrą vežtos prekės

105 straipsnis

Atleidimas nuo prievolių vežant prekes tranzitu

98 straipsnis, išskyrus jo 1 dalies pirmąją pastraipą, ir 101-104 straipsniai netaikomi, jeigu į Bendrijos muitų teritoriją įvežamoms prekėms jau įforminta tranzito procedūra.

106 straipsnis

Ne Bendrijos prekėms taikomos nuostatos pasibaigus tranzito procedūrai

102, 103 ir 104 straipsniai taikomi toliau nurodytoms prekėms, kai šios prekės muitinei pateikiamos Bendrijos muitų teritorijoje esančiai paskirties muitinės įstaigai pagal tranzitą reglamentuojančias taisykles:

a) ne Bendrijos prekėms, atvežtoms į Bendrijos muitų teritoriją pagal tranzito procedūrą;

b) ne Bendrijos prekėms, kurios buvo vežamos ta teritorija pagal tranzito procedūrą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITINĖS STATUSĄ IR MUITINĖS PROCEDŪRAS REGLAMENTUOJANČIOS BENDROSIOS TAISYKLĖS

1 SKYRIUS

PREKIŲ STATUSAS

107 straipsnis

Bendrijos statuso prezumpcija

1. Daroma prielaida, kad visos Bendrijos muitų teritorijoje esančios prekės yra Bendrijos prekės, jeigu nenustatoma, kad jos neturi Bendrijos statuso.

2. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildantnuostatomis, nustatančiomis:

a) atvejus, kuriais šio straipsnio 1 dalyje nurodyta prielaida netaikoma;

b) priemones, kuriomis galima nustatyti prekių Bendrijos statusą.

108 straipsnis

Bendrijos statuso praradimas

Bendrijos prekės tampa ne Bendrijos prekėmis šiais atvejais:

a) kai jos išvežamos iš Bendrijos muitų teritorijos, jeigu netaikomos vidinio tranzito taisyklės arba 109 straipsnis;

b) kai joms įforminama išorinio tranzito, saugojimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, jeigu tai leidžiama pagal muitų teisės aktus;

c) kai joms įforminama galutinio vartojimo procedūra, ir vėliau jos perduodamos valstybės nuosavybėn;

d) kai po prekių išleidimo jų išleidimui į laisvą apyvartą įforminta deklaracija pripažįstama negaliojančia pagal priemones, patvirtintas laikantis 117 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos.

109 straipsnis

Laikinai iš muitų teritorijos išvežamos prekės

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias sąlygas, kurių laikantis Bendrijos prekės, neįforminus joms muitinės procedūros, gali būti vežamos iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai išvežamos iš tos teritorijos nepasikeičiant jų muitiniam statusui.

2 SKYRIUS

MUITINĖS DEKLARACIJA

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

110 straipsnis

Prekių deklaracija, Bendrijos prekių priežiūra

1. Visoms prekėms, kurioms pageidaujama įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, įforminama atitinkamos procedūros muitinės deklaracija.

2. Muitinės procedūrai deklaruotos Bendrijos prekės yra muitinės prižiūrimos nuo 1 dalyje nurodytos deklaracijos priėmimo iki jų išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos arba perdavimo valstybės nuosavybėn, arba iki joms įformintos muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančia pagal 117 straipsnį.

111 straipsnis

Kompetentingos muitinės įstaigos

1. Jeigu Bendrijos teisės aktuose nenumatyta kitaip, valstybės narės nustato jų teritorijoje esančių muitinės įstaigų vietą ir kompetenciją bei užtikrina, kad šių įstaigų darbo dienos ir valandos būtų protingos.

Šiuo tikslu valstybės narės atsižvelgia į prekių vežimo ir prekių pobūdį bei į muitinės procedūrą, kuri toms prekėms turi būti įforminta, kad nebūtų kliudoma tarptautiniam prekių vežimo srautui ir kad jis nebūtų sutrikdytas.

2. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, kurias taikant būtų nustatytos šios kompetentingos muitinės įstaigos:

a) muitinės įstaiga, kurioje turi būti pateikta muitinės deklaracija arba kurioje turi būti sudarytos galimybės su ja susipažinti;

b) muitinės įstaiga, kurioje turi būti atliekama rizikos analizė ir rizika pagrįstas importo arba eksporto tikrinimas.

112 straipsnis

Muitinės deklaracijos rūšys

1. Muitinės deklaracija pateikiama elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis.

Patvirtinamieji dokumentai, kuriuos būtina pateikti taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taip pat gali būti pateikti arba sudaryta galimybė su jais susipažinti minėtu būdu.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies ir tuomet, kai tai numatyta, muitinės deklaracija gali būti pateikta raštu arba žodžiu arba bet kuriuo kitu veiksmu, kuriuo prekėms gali būti įforminta muitinės procedūra.

3. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo taisykles.

2 skirsnis

Standartinės deklaracijos

113 straipsnis

Deklaracijos turinys, patvirtinamieji dokumentai

1. Muitinės deklaracijose pateikiami visi duomenys, kurie turi būti pateikti taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką. Naudojantis elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis surašytose deklaracijose turi būti elektroninis parašas arba kita tikrumo patvirtinimo priemonė. Raštu surašytos deklaracijos turi būti pasirašytos.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias muitinės deklaracijų specifikacijas.

2. Galimybė muitinei susipažinti su elektroniniais arba rašytiniais dokumentais, kuriuos būtina pateikti taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, sudaroma deklaracijos pateikimo metu.

Tačiau muitinė gali leisti, jei prašoma, kad galimybė susipažinti su minėtais dokumentais būtų sudaryta po prekių išleidimo.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šios dalies pirmosios ir antrosios pastraipų įgyvendinimo priemones.

114 straipsnis

Deklaracijos priėmimas

1. Muitinė priima deklaracijas iš karto, jeigu jos atitinka 113 straipsnyje nustatytas sąlygas ir jeigu ji turi galimybę patikrinti tose deklaracijose nurodytas prekes.

2. Jeigu pagal priemones, patvirtintas laikantis 111 straipsnio 2 dalies, muitinės deklaracija pateikiama ne toje pačioje įstaigoje, kurioje buvo patektos prekės, deklaracija gali būti priimta, kai įstaiga, kuriai buvo pateiktos prekės, patvirtina, jog ji turi galimybę jas patikrinti.

3. Jeigu nenustatyta kitaip, muitinės deklaracijos priėmimo data yra ta data, kuri turi būti naudojama taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, ir atliekant visus kitus importo ir eksporto formalumus.

115 straipsnis

Deklarantas

1. Muitinės deklaraciją gali pateikti bet kuris asmuo, kuris gali pateikti visus dokumentus, kuriuos reikia pateikti pagal taisykles, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruotos prekės, atlikimo tvarką. Šis asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes kompetentingai muitinės įstaigai arba pasirūpinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos.

Tačiau jeigu dėl muitinės deklaracijos priėmimo konkretus asmuo įgyja tam tikrų prievolių, jis deklaraciją privalo pateikti pats arba ji turi būti pateikta jo vardu.

2. Deklarantas turi būti įsisteigęs Bendrijos muitų teritorijoje.

Tačiau reikalavimas būti įsisteigusiam Bendrijoje nėra taikomas asmenims, kurie:

- pateikia tranzito arba laikinojo įvežimo deklaraciją;

- retkarčiais deklaruoja prekes (jeigu muitinė mano, jog tai pagrįsta).

116 straipsnis

Deklaracijos keitimas

Deklaranto prašymu jam gali būti leista padaryti vieną arba daugiau muitinės priimtos deklaracijos duomenų pakeitimų. Šie pakeitimai negali pakeisti deklaracijos tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios pradžioje buvo joje nurodytos.

Jokių pakeitimų daryti neleidžiama, jeigu leidimo padaryti pakeitimą buvo paprašyta po to, kai muitinė:

a) pranešė deklarantui, kad ketina patikrinti prekes;

b) nustatė, kad duomenys, kuriuos ketinama keisti, yra neteisingi;

c) išleido prekes.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant šio straipsnio antrosios pastraipos c punkto išimtimis.

117 straipsnis

Deklaracijos pripažinimas negaliojančia

1. Deklaranto prašymu muitinė pripažįsta priimtą deklaraciją negaliojančia, jeigu yra tikra, kad:

a) prekės bus nedelsiant pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti;

b) dėl ypatingų aplinkybių įforminti prekėms muitinės procedūrą, kuriai jos buvo deklaruotos, nebetikslinga.

Tačiau jeigu muitinė jau yra pranešusi deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, prašymas pripažinti deklaraciją negaliojančia nepriimamas, kol nebus atliktas patikrinimas.

2. Deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia po prekių išleidimo.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant šios dalies pirmosios pastraipos išimtimis.

3. Deklaracijos pripažinimas negaliojančia nekliudo taikyti administracinių arba baudžiamųjų sankcijų.

3 skirsnis

Tikrinimas

118 straipsnis

Deklaracijos tikrinimas

1. Kad patikrintų deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinė gali:

a) patikrinti deklaraciją ir visus rašytinius arba elektroninius dokumentus, kurie turi būti pateikti taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką;

b) reikalauti, kad deklarantas pateiktų a punkte nenurodytus dokumentus;

c) tikrinti prekes;

d) imti prekių pavyzdžių analizei arba detaliam patikrinimui.

2. Muitinės padarytų išvadų įrodomoji galia yra tokia pati visoje Bendrijos muitų teritorijoje.

119 straipsnis

Prekių tikrinimas ir pavyzdžių ėmimas

1. Deklarantas arba, jo atsakomybe, kitas asmuo nuveža prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių ėmimo vietas, taip pat reikiamu būdu paruošia jas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui. Dėl to atsiradusias išlaidas padengia deklarantas.

2. Deklarantas turi teisę dalyvauti tikrinant prekes ir imant pavyzdžius. Kai muitinė turi pagrįsto pagrindo manyti, jog tai būtina, ji gali reikalauti, kad deklarantas arba jo atstovas dalyvautų tikrinant prekes ar imant jų pavyzdžius arba suteiktų muitinei pagalbą, būtiną tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui palengvinti.

3. Jeigu pavyzdžiai imami laikantis galiojančių nuostatų, muitinė neprivalo už juos sumokėti arba kitaip kompensuoti jų paėmimą, tačiau apmoka pavyzdžių analizės arba tikrinimo išlaidas.

120 straipsnis

Dalinis prekių tikrinimas ir pavyzdžių ėmimas

1. Jeigu tikrinama tik dalis deklaracijoje nurodytų prekių arba jeigu imama tik dalies prekių pavyzdžių, dalinio tikrinimo arba pavyzdžių analizės ar tikrinimo rezultatai taikomi visoms toje deklaracijoje išvardytoms prekėms.

Tačiau deklarantas gali reikalauti toliau tikrinti prekes arba imti pavyzdžius, jeigu jis mano, kad dalinio tikrinimo arba paimtų pavyzdžių analizės arba tikrinimo rezultatai negali būti taikomi likusiai deklaruotų prekių daliai. Reikalavimas patenkinamas, jeigu prekės nebuvo išleistos arba, jeigu jos buvo išleistos, jeigu deklarantas įrodo, kad jos nebuvo pakeistos.

2. Taikant 1 dalį, kai deklaracijoje nurodytos dviejų arba daugiau rūšių prekės, su kiekviena rūšimi susiję duomenys laikomi sudarančiais atskirą deklaraciją.

121 straipsnis

Tikrinimo rezultatai

1. Deklaracijos tikrinimo rezultatais remiamasi taikant nuostatas, reglamentuojančias prekėms įformintos muitinės procedūros atlikimo tvarką.

2. Jeigu deklaracija nebuvo patikrinta, 1 dalis taikoma remiantis deklaracijoje pateiktais duomenimis.

122 straipsnis

Identifikavimo priemonės

1. Muitinė arba tam tikrais atvejais įgalioti ekonominių operacijų vykdytojai imasi priemonių, reikalingų prekėms identifikuoti, jeigu identifikavimo reikia muitinės procedūros, kuriai tos prekės buvo deklaruotos, atlikimo sąlygoms užtikrinti.

Šių identifikavimo priemonių įrodomoji galia yra tokia pati visoje Bendrijos muitų teritorijoje.

2. Ant prekių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę nuimti ar sunaikinti tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominių operacijų vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure atvejų, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

4 skirsnis

Išleidimas

123 straipsnis

Prekių išleidimas

1. Nepažeidžiant 124 straipsnio, jeigu įvykdomos atitinkamos muitinės procedūros įforminimo prekėms sąlygos ir jeigu prekėms netaikomi jokie draudimai arba apribojimai, muitinė išleidžia prekes iš karto, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami deklaracijoje pateikti duomenys.

Pirmoji pastraipa taikoma tais atvejais, kai 118 straipsnyje nurodyto patikrinimo neįmanoma atlikti per pagrįstai tam reikalingą laiką ir kai tolesniam tikrinimui pateiktos prekės nebereikalingos.

2. Visos toje pačioje deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos tuo pat metu.

Taikant pirmąją pastraipą, kai deklaracijoje nurodytos dviejų arba daugiau rūšių prekės, su kiekviena rūšimi susiję duomenys laikomi sudarančiais atskirą deklaraciją.

3. Jeigu pagal priemones, patvirtintas laikantis 111 straipsnio 2 dalies, prekės pateikiamos ne toje pačioje muitinės įstaigoje, kurioje buvo priimta muitinės deklaracija, šios muitinės įstaigos keičiasi prekėms išleisti būtina informacija, nepažeisdamos su saugumu ir sauga susijusio tikrinimo.

124 straipsnis

Išleidimas tik sumokėjus skolą muitinei arba pateikus garantiją

1. Jeigu priėmus muitinės deklaraciją atsiranda skola muitinei, prekės išleidžiamos tik tuomet, kai sumokama skola arba pateikiama prievolės sumokėti tą skolą įvykdymą užtikrinant garantija.

Tačiau, nepažeidžiant 2 dalies, pirmoji pastraipa netaikoma laikinojo įvežimo atveju, kai prekės iš dalies neapmokestinamos importo muitais.

2. Jeigu laikydamasi nuostatų, reglamentuojančių muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, muitinė reikalauja pateikti garantiją, prekės neišleidžiamos atitinkamai muitinės procedūrai atlikti, kol tokia garantija nepateikiama.

3 SKYRIUS

DEKLARACIJŲ SUPAPRASTINIMAI

1 skirsnis

Supaprastintos deklaracijos

125 straipsnis

Supaprastinta deklaracija

Muitinė ekonominių operacijų vykdytojui leidžia išleisti prekes supaprastintos deklaracijos pagrindu.

Supaprastinta deklaracija gali būti įrašas deklaranto apskaitoje, jeigu muitinė turi galimybę susipažinti su šiais deklaranto elektroninės sistemos duomenimis ir jeigu muitinės įstaigos gali vykdyti keitimosi tokiais duomenimis reikalavimus.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones dėl:

a) sąlygų, pagal kurias suteikiamas šio straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytas leidimas;

b) specifikacijų, kurias turi atitikti šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodyta supaprastinta deklaracija.

126 straipsnis

Deklaranto atleidimas nuo prievolių

Kai prekės išleidžiamos pagal 125 straipsnį, muitinė, nepažeisdama deklaranto teisinių prievolių, gali atleisti jį nuo prievolės pateikti prekes muitinei.

127 straipsnis

Ne nuolat pateikiama supaprastinta deklaracija

Jeigu naudoti supaprastintą deklaraciją prašoma tik kartais, muitinės įstaiga, kurioje pateikiama deklaracija, gali ją priimti be leidimo ją pateikti.

128 straipsnis

Papildoma deklaracija

1. Jeigu pagal 125 arba 127 straipsnį pateikiama supaprastinta deklaracija, deklarantas, kuriam leista pateikti supaprastintą deklaraciją, pateikia papildomą deklaraciją, kurioje nurodo papildomus duomenis, kurių reikia atitinkamos muitinės procedūros muitinės deklaracijai surašyti.

Kalbant apie deklaraciją, kurią pateikti leista pagal 125 straipsnį, papildoma deklaracija gali būti apibendrinto, periodinio arba suvestinio pobūdžio.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant šios dalies pirmosios pastraipos išimtimis.

2. Papildoma deklaracija ir 125 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta supaprastinta deklaracija laikomos vienu, nedalomu dokumentu, kuris įsigalioja nuo supaprastintos deklaracijos priėmimo pagal 114 straipsnį dienos.

Jeigu supaprastinta deklaracija pakeičiama įrašu ekonominių operacijų vykdytojo apskaitoje, o muitinei sudaroma galimybė susipažinti su šiais duomenimis, deklaracija įsigalioja nuo prekių įtraukimo į apskaitą dienos.

3. 60 straipsnio taikymo tikslais vieta, kurioje, gavus leidimą, turi būti pateikta papildoma deklaracija, laikoma vieta, kurioje buvo pateikta muitinės deklaracija.

129 straipsnis

Standartines deklaracijas reglamentuojančių taisyklių taikymas

113-122 straipsniai mutatis mutandis taikomi supaprastintoms ir papildomoms deklaracijoms.

2 skirsnis

Kiti supaprastinimai

130 straipsnis

Klasifikavimo palengvinimas

Muitinė gali, deklaranto prašymu, duoti sutikimą, kad visa prekių siunta būtų klasifikuojama pagal vieną arba bendrą tarifinę subpoziciją, jeigu prekių siuntą sudarančių prekių tarifinės subpozicijos skiriasi ir jeigu surašant deklaraciją atskirai pateikti duomenis apie kiekvieną iš šių prekių, atsižvelgiant į jų tarifinį klasifikavimą, reikėtų neproporcingai daug darbo ir išlaidų palyginti su taikytina importo arba eksporto priemone.

Tačiau jeigu minėtos prekės apmokestinamos importo arba eksporto muitais, mokėtina suma neturi būti mažesnė už tą, kuri būtų sumokėta, jeigu visos tos prekės būtų klasifikuojamos atskirai.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti šio straipsnio pirmosios ir antrosios pastraipų įgyvendinimo priemones.

4 SKYRIUS

DISPONAVIMAS PREKĖMIS

131 straipsnis

Prekių sunaikinimas

Atsižvelgdama į aplinkybes, muitinė gali reikalauti, kad jai pateiktos prekės būtų sunaikintos; ji apie tai informuoja prekių turėtoją. Sunaikinimo išlaidas apmoka prekių turėtojas.

132 straipsnis

Priemonės, kurių turi imtis muitinė

1. Muitinė imasi visų priemonių, įskaitant sunaikinimą, kurios yra būtinos disponuoti prekėmis šiais atvejais:

a) kai prekės neteisėtai įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją arba nuslepiamos vengiant muitinės priežiūros;

b) kai prekės negali būti išleistos dėl bet kurios iš šių priežasčių:

i) per muitinės nustatytą laiką neįmanoma pradėti arba tęsti prekių tikrinimo dėl deklaranto nulemtų priežasčių;

ii) nebuvo pateikti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti prieš įforminant prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas pagal tą procedūrą;

iii) per nustatytą laikotarpį nebuvo sumokėti importo arba eksporto muitai arba, atitinkamai, nepateikta garantija, nors tai turėjo būti padaryta;

iv) joms taikomi draudimai arba apribojimai, įskaitant su saugumu ir sauga susijusius draudimus ir apribojimus;

c) kai prekės neišvežamos per pagrįstai tam reikalingą laiką nuo jų išleidimo;

d) kai po prekių išleidimo nustatoma, kad jos neatitiko jų išleidimui nustatytų reikalavimų;

e) kai prekės perduodamos valstybės nuosavybėn.

2. Kai ne Bendrijos prekės yra perduodamos valstybės nuosavybėn, sulaikomos arba konfiskuojamos, laikoma, kad joms įforminta laikinojo saugojimo procedūra.

133 straipsnis

Prekių perdavimas valstybės nuosavybėn

1. Muitinės procedūros vykdytojas arba, tam tikrais atvejais, prekių turėtojas ne Bendrijos prekes ir galutinio vartojimo prekes gali perduoti valstybės nuosavybėn.

2. Valstybė neapmoka jokių išlaidų, susijusių su prekių perdavimu jos nuosavybėn. Visas prekių sunaikinimo arba kitokio disponavimo jomis išlaidas apmoka procedūros vykdytojas arba, tam tikrais atvejais, prekių turėtojas.

134 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti šio skyriaus įgyvendinimo priemones.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠLEIDIMAS Į LAISVĄ APYVARTĄ IR NEAPMOKESTINIMAS IMPORTO MUITAIS

1 SKYRIUS

IŠLEIDIMAS Į LAISVĄ APYVARTĄ

135 straipsnis

Taikymo sritis ir poveikis

1. Bendrijos rinkai skirtoms ne Bendrijos prekėms įforminamas išleidimas į laisvą apyvartą.

2. Prekių išleidimas į laisvą apyvartą reiškia, kad turi būti:

a) taikomos prekybos politikos priemonės, jeigu jos neturėjo būti taikomos ankstesniajame etape;

b) surinkti visi importo muitai;

c) surinkti PVM ir akcizai, kaip numatyta pagal galiojančias PVM ir akcizų nuostatas;

d) atlikti kiti nustatytieji prekių importo formalumai.

3. Išleidimas į laisvą apyvartą suteikia ne Bendrijos prekėms Bendrijos prekių muitinį statusą.

2 SKYRIUS

NEAPMOKESTINIMAS IMPORTO MUITAIS

1 skirsnis

Grąžintos prekės

136 straipsnis

Taikymo sritis ir poveikis

1. Bendrijos prekės, eksportuotos iš Bendrijos muitų teritorijos ir per trejus metus grąžintos atgal į šią teritoriją bei deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą suinteresuoto asmens prašymu neapmokestinamos importo muitais.

2. Susidarius ypatingoms aplinkybėms, 1 dalyje nurodytas trejų metų laikotarpis gali būti pratęstas.

3. Jeigu grąžintos prekės, prieš jas eksportuojant iš Bendrijos muitų teritorijos, dėl jų ypatingo galutinio vartojimo buvo išleistos į laisvą apyvartą be muito arba taikant sumažintą importo muito normą, 1 dalyje nustatytas neapmokestinimas muitu joms taikomas tik tuo atveju, jeigu jos bus išleistos į laisvą apyvartą tam pačiam galutiniam vartojimui.

Jeigu galutinis vartojimas, kuriam aptariamos prekės turi būti išleistos į laisvą apyvartą, nebėra tas pats, iš importo muitų sumos turi būti atimta muitų suma, sumokėta už prekes pirmą kartą jas išleidžiant į laisvą apyvartą. Jeigu pastaroji suma yra didesnė už muitų sumą, kuria apmokestintos išleidžiamos į laisvą apyvartą grąžintos prekės, susidaręs mokesčių skirtumas negrąžinamas.

4. Jeigu Bendrijos statuso pagal 108 straipsnį netekusios Bendrijos prekės vėliau išleidžiamos į laisvą apyvartą, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

137 straipsnis

Atvejai, kuriais netaikomas neapmokestinimas importo muitais

136 dalyje numatytas neapmokestinimas importo muitais netaikomas, jeigu:

a) prekės buvo eksportuotos iš Bendrijos muitų teritorijos taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus atvejus, kai šios prekės grąžinamos tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos;

b) prekėms buvo taikomos žemės ūkio politikos priemonės, ir jos buvo eksportuotos iš Bendrijos muitų teritorijos.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildantnuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio pirmos dalies.

138 straipsnis

Prekių pavidalas

136 straipsnyje numatytas atleidimas nuo importo muitų taikomas tiktai tuo atveju, jei prekės pakartotinai importuojamos tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildantnuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio pirmos dalies.

139 straipsnis

Prekės, kurioms anksčiau buvo įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra

1. 136 ir 138 straipsniai mutatis mutandis taikomi perdirbtiems produktams, kuriems prieš reeksportą iš Bendrijos muitų teritorijos buvo įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra.

2. Deklaranto prašymu, jeigu jis pateikia būtiną informaciją, už prekes, kurioms taikoma šio straipsnio 1 dalis, importo muito suma nustatoma pagal 58 straipsnio 3 dalį. Pranešimo apie reeksportą priėmimo data laikoma išleidimo į laisvą apyvartą data.

3. 136 straipsnyje numatytas neapmokestinimas importo muitais netaikomas pagal 149 straipsnio 2 dalies b punktą eksportuotiems perdirbtiems produktams, išskyrus atvejus, kai užtikrinama, jog importuojamoms prekėms nebus įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra.

2 skirsnis

Jūrų žvejyba ir jūroje sugauti arba išgauti produktai

140 straipsnis

Jūrų žvejybos produktai ir kiti jūroje sugauti arba išgauti produktai

1. Nepažeidžiant 39 straipsnio 1 dalies, išleidžiant į laisvą apyvartą nuo importo muitų atleidžiami:

a) jūrų žvejybos produktai ir kiti produktai, kuriuos Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančios šalies arba teritorijos teritorinėje jūroje sugauna arba išgauna laivai, registruoti vien tik valstybėje narėje ir plaukiojantys su tos valstybės vėliava;

b) produktai, gauti iš a punkte nurodytų produktų žuvų perdirbimo laivuose, atitinkančiuose tame punkte nustatytas sąlygas.

2. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo priemones.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOS PROCEDŪROS

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

141 straipsnis

Taikymo sritis

Prekėms gali būti įforminta bet kuri iš šių specialių procedūrų rūšių:

a) tranzitas;

b) saugojimas;

c) speciali paskirtis;

d) perdirbimas.

142 straipsnis

Leidimas

1. Perdirbimo arba specialios paskirties procedūra gali būti įforminta, taip pat saugojimo patalpos prekių laikinajam saugojimui arba muitiniam sandėliavimui gali būti naudojamos tik gavus muitinės leidimą.

Sąlygos, kuriomis leidžiama naudotis viena arba keliomis specialiomis procedūromis, nurodomos leidime.

Išduodant leidimą gali dalyvauti daugiau nei vienos valstybės narės muitinė (bendrasis leidimas) arba leidimas gali būti išduotas daugiau nei vienai specialiai procedūrai (integruotasis leidimas).

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką.

2. Jeigu nenustatyta kitaip, 1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas tik šiems asmenims:

a) Bendrijos muitų teritorijoje įsisteigusiems asmenims, išskyrus laikinąjį įvežimą, kai asmenys turi būti įsisteigę ne Bendrijos muitų teritorijoje;

b) asmenims, kurie pateikia visas garantijas, kurios yra būtinos tinkamai operacijoms atlikti, ir kurie pateikia garantiją pagal 61 straipsnį tais atvejais, kai dėl prekių, kurioms įforminama speciali procedūra, gali atsirasti skola muitinei arba turi būti sumokėti kiti mokesčiai;

c) laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūros atveju asmeniui, kuris naudoja prekes arba organizuoja jų naudojimą, arba asmeniui, kuris atlieka prekių perdirbimo operacijas arba jas organizuoja.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildantnuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šios dalies pirmosios pastraipos a, b ir c punktų.

3. Jeigu nenumatyta kitaip ir be to, kas išdėstyta 2 dalyje, 1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas tik jeigu:

a) muitinė gali prižiūrėti ir kontroliuoti atitinkamos procedūros vykdymą nenaudodama administracinių priemonių, kurių apimtys neproporcingos palyginti su siekiama ekonomine nauda;

b) laikinojo įvežimo ar išvežimo perdirbti arba laikinojo įvežimo procedūros leidimas neturės neigiamo poveikio esminiams Bendrijos gamintojų interesams.

Jeigu nėra tai paneigiančių įrodymų, laikoma, kad esminiams Bendrijos gamintojų interesams neigiamas poveikis, kaip nurodyta šios dalies pirmosios pastraipos b punkte, nebus padarytas.

Jeigu yra įrodymų, kad esminiams Bendrijos gamintojų interesams gali būti padarytas neigiamas poveikis, 194 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka atliekamas ekonominių sąlygų tyrimas.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, reglamentuojančias ekonominių sąlygų tyrimą.

4. Leidimo turėtojas praneša muitinei apie visus po leidimo gavimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam naudojimuisi leidimu arba jo turiniui.

143 straipsnis

Prašymas

Prašymas išduoti leidimą pateikiamas vietos, kurioje laikomi pareiškėjo su muitine susiję apskaitos dokumentai, kompetetingai muitinei.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildantnuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio pirmos dalies.

144 straipsnis

Apskaitos dokumentai

1. Išskyrus tranzito procedūrą, leidimo turėtojas, muitinės procedūros vykdytojas ir visi asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių saugojimu, apdorojimu arba perdirbimu, arba prekių pardavimu arba pirkimu laisvosiose zonose, tvarko apskaitą laikydamiesi muitinės nustatytos tvarkos.

Apskaitos dokumentai turi būti tokie, kad muitinė galėtų prižiūrėti atitinkamą procedūrą, ypač identifikuoti prekes, kurioms įforminta ta procedūra, jų muitinį statusą ir judėjimą.

2. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildantnuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio pirmos dalies pirmoje pastraipoje nustatytos prievolės.

145 straipsnis

Procedūros pabaiga arba pripažinimas įvykdyta

1. Išskyrus atvejus, kai prekės vežamos įforminus joms tranzito procedūrą, ir nepažeidžiant 175 straipsnio, speciali procedūra užbaigiama arba pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos arba perduodami valstybės nuosavybėn.

2. Tranzito procedūros atveju procedūra pasibaigia ir procedūros vykdytojo prievolės įvykdomos, kai, laikantis atitinkamos procedūros nuostatų, paskirties muitinės įstaigai pateikiamos prekės, kurioms buvo įforminta ta procedūra, ir būtini duomenys.

Muitinė minėtą procedūrą ir tas prievoles pripažįsta įvykdytomis, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra buvo baigta teisingai.

146 straipsnis

Teisių ir prievolių perleidimas

Procedūros vykdytojo teisės ir prievolės, susijusios su prekėmis, kurioms buvo įforminta speciali procedūra, išskyrus tranzitą, muitinės nustatytomis sąlygomis gali būti perleistos kitiems asmenims, atitinkantiems konkrečiai procedūrai nustatytas sąlygas.

147 straipsnis

Prekių vežimas

Prekės, kurioms įforminta speciali procedūra, išskyrus tranzitą, gali būti vežamos į įvairias Bendrijos muitų teritorijos vietas.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šio straipsnio pirmosios pastraipos įgyvendinimo priemones.

148 straipsnis

Įprastinės tvarkymo operacijos

Su prekėmis, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo arba perdirbimo procedūra arba kurios įvežtos į laisvąją zoną, gali būti atliekamos įprastinės tvarkymo operacijos, kurių tikslas — išlaikyti nepakitusią prekių būklę, pagerinti jų išvaizdą ar prekinę kokybę arba paruošti jas platinimui ar perpardavimui.

149 straipsnis

Lygiavertės prekės

1. Lygiavertės prekės yra Bendrijos prekės, kurios yra laikomos, naudojamos arba perdirbamos vietoj prekių, kurioms įforminta speciali procedūra.

Taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, lygiavertės prekės yra ne Bendrijos prekės, kurios yra perdirbamos vietoj Bendrijos prekių, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra.

Lygiaverčių prekių aštuonių skaitmenų kombinuotosios nomenklatūros kodas, prekinė kokybė ir techninės charakteristikos turi būti tokie pat kaip ir prekių, kurias jos pakeičia.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildantnuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šios dalies trečios pastraipos.

2. Muitinė leidžia atlikti toliau nurodytus veiksmus, jeigu užtikrinamas, ypač muitinės priežiūros požiūriu, tinkamas procedūros atlikimas:

a) naudoti lygiavertes prekes taikant specialią procedūrą, išskyrus tranzito, laikinojo įvežimo ir laikinojo saugojimo procedūrą;

b) laikinojo įvežimo perdirbti procedūros atveju eksportuoti perdirbtus produktus, gautus iš lygiaverčių prekių, prieš prekių, kurias jos pakeičia, importą;

c) laikinojo išvežimo perdirbti procedūros atveju importuoti perdirbtus produktus, gautus iš lygiaverčių prekių, prieš prekių, kurias jos pakeičia, eksportą.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant ir nustatant atvejus, kuriais muitinė gali leisti naudoti lygiavertes prekes pagal laikinojo įvežimo procedūrą.

3. Naudoti lygiaverčių prekių neleidžiama, kai atliekamos įprastinės tvarkymo operacijos, kaip apibrėžta 148 straipsnyje, arba kai lygiaverčių prekių naudojimas sudarytų sąlygas atsirasti su importo muitais susijusiai nepagrįstai naudai.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant ir nustatant papildomus atvejus, kuriais neturi būti naudojamos ekvivalentiškos prekės.

4. Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu atveju ir kai perdirbti produktai būtų apmokestinti eksporto muitais, jeigu nebūtų eksportuoti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, leidimo turėtojas pateikia garantiją, kuria užtikrina prievolės sumokėti muitus įvykdymą, jeigu ne Bendrijos prekės nebūtų importuotos per 178 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.

150 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šioje antraštinėje dalyje numatytoms procedūroms atlikti būtinas priemones.

2 SKYRIUS

TRANZITAS

1 skirsnis

Išorinis ir vidinis tranzitas

151 straipsnis

Išorinis tranzitas

1. Pagal išorinio tranzito procedūrą ne Bendrijos prekės gali būti vežamos iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą joms netaikant:

a) importo muitų;

b) kitų importo mokesčių, kaip numatyta pagal galiojančias nuostatas;

c) prekybos politikos priemonių, jeigu jos netaikomos prekių įvežimui į Bendrijos muitų teritoriją arba jų išvežimui iš tos teritorijos.

2. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, nustatančias atvejus ir sąlygas, kuriais Bendrijos prekėms turi būti įforminta išorinio tranzito procedūra.

3. 1 dalyje nurodytas vežimas atliekamas vienu iš šių būdų:

a) pagal 153 straipsnio 1 dalyje nurodytą išorinio Bendrijos tranzito procedūrą;

b) su TIR knygele (TIR konvencija), jeigu:

i) vežti pradedama arba numatoma baigti ne Bendrijos muitų teritorijoje;

ii) vežama iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą per Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančios šalies ar teritorijos teritoriją;

c) su ATA knygele (ATA konvencija arba Stambulo konvencija), kuri naudojama kaip tranzito dokumentas;

d) su Reino manifestu (pataisytos Reino laivybos konvencijos 9 straipsnis);

e) su 302-ąja forma, numatyta Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarime dėl šių šalių ginkluotųjų pajėgų statuso, pasirašytoje 1951 m. birželio 19 d. Londone;

f) pagal pašto sistemą, laikantis Pasaulinės pašto sąjungos aktų, kai prekės vežamos tuose aktuose numatytų teisių ir prievolių turėtojų arba tiems turėtojams;

g) su CIM važtaraščiu arba TR naudojant kaip tranzito dokumentą.

4. Išorinio tranzito procedūra taikoma nepažeidžiant 147 straipsnio.

152 straipsnis

Vidinis tranzitas

1. Pagal vidinio tranzito procedūrą ir laikantis 2 bei 3 dalyse nustatytų sąlygų Bendrijos prekės gali būti vežamos iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą vykstant per tai teritorijai nepriklausančią teritoriją, ir prekių muitinis statusas nepasikeičia.

2. 1 dalyje nurodytas vežimas atliekamas vienu iš šių būdų:

a) taikant 153 straipsnio 2 dalyje nurodytą vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, jeigu tokia galimybė numatyta tarptautiniame susitarime;

b) su TIR knygele (TIR konvencija);

c) su ATA knygele (ATA konvencija arba Stambulo konvencija), kuri naudojama kaip tranzito dokumentas;

d) su Reino manifestu (pataisytos Reino laivybos konvencijos 9 straipsnis);

e) su 302-ąja forma, numatyta Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarime dėl šių šalių ginkluotųjų pajėgų statuso, pasirašytoje 1951 m. birželio 19 d. Londone;

f) pagal pašto sistemą, laikantis Pasaulinės pašto sąjungos aktų, kai prekės vežamos tuose aktuose numatytų teisių ir prievolių turėtojų arba tiems turėtojams.

g) su CIM važtaraščiu arba TR naudojant kaip tranzito dokumentą.

3. 2 dalies b-f punktuose nurodytais atvejais prekės išlaiko Bendrijos prekių muitinį statusą tik jei tas statusas nustatomas laikantis tam tikrų sąlygų ir tam tikra forma.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias muitinio statuso nustatymo sąlygas ir formą.

2 skirsnis

Bendrijos tranzitas

153 straipsnis

Taikymo sritis

1. Pagal išorinio Bendrijos tranzito procedūrą 151 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prekės gali būti vežamos laikantis minėto straipsnio ir 154 bei 155 straipsnių.

2. Pagal vidinio Bendrijos tranzito procedūrą 152 straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės gali būti vežamos laikantis minėto straipsnio ir 154 straipsnio.

154 straipsnis

Bendrijos tranzito procedūros vykdytojo prievolės

1. Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas atsako:

a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, laikantis muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių;

b) už muitų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi;

c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už garantijos pateikimą, siekiant užtikrinti prievolės sumokėti dėl prekių galinčią atsirasti skolą muitinei arba kitus mokesčius pagal galiojančias nuostatas.

2. Prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos vežamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą į paskirties muitinės įstaigą per nustatytą terminą ir laikantis priemonių, kurias taiko muitinė siekdama užtikrinti prekių identifikavimą.

155 straipsnis

Prekės, vežamos per Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančią šalį pagal išorinio Bendrijos tranzito procedūrą

Išorinio Bendrijos tranzito procedūra taikoma prekėms, vežamoms per Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančią teritoriją, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

a) tai numatyta pagal tarptautinį susitarimą;

b) prekės per tą teritoriją vežamos su bendruoju transporto dokumentu, surašytu Bendrijos muitų teritorijoje.

Pirmosios pastraipos b punkte nurodytu atveju išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdymas sustabdomas, kol prekės yra ne Bendrijos muitų teritorijoje.

3 SKYRIUS

SAUGOJIMAS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

156 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šiame skyriuje "saugojimas" apima laikinojo saugojimo, muitinio sandėliavimo ir laisvosios zonos procedūras.

2. Pagal saugojimo procedūrą ne Bendrijos prekės gali būti saugomos Bendrijos muitų teritorijoje joms netaikant:

a) importo muitų;

b) kitų importo mokesčių, kaip numatyta pagal galiojančias nuostatas;

c) prekybos politikos priemonių, jeigu jos netaikomos prekių įvežimui į Bendrijos muitų teritoriją arba jų išvežimui iš tos teritorijos.

3. Bendrijos prekėms gali būti įforminta muitinio sandėliavimo arba laisvosios zonos procedūra pagal konkrečias sritis reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, nustatančias kitus atvejus ir sąlygas, kuriais Bendrijos prekėms gali būti įformintos muitinio sandėliavimo arba laisvosios zonos procedūros.

157 straipsnis

Leidimo turėtojo arba procedūros vykdytojo pareigos

1. Leidimo turėtojas ir procedūros vykdytojas atsako:

a) už užtikrinimą, kad prekės, kurioms įformintos laikinojo saugojimo arba muitinio sandėliavimo procedūros, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros;

b) už įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikomos laikinojo saugojimo arba muitinio sandėliavimo procedūros, saugojimu, vykdymą;

c) už ypatingų sąlygų, nurodytų muitinio sandėliavimo procedūros arba naudojimosi sandėliavimo patalpomis leidime, laikymąsi.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai leidimas yra susijęs su viešuoju muitinės sandėliu, jame gali būti nurodyta, kad už 1 dalies a arba b punktuose nurodytų prievolių vykdymą atsako tik procedūros vykdytojas. Šiuo atveju muitinė gali reikalauti, kad procedūros vykdytojas pateiktų garantiją, užtikrinančią, jog bus sumokėtos visos galinčios atsirasti skolos muitinei ir kiti mokesčiai, kaip numatyta pagal galiojančias nuostatas.

3. Procedūros vykdytojas visuomet atsako už prievolių, susijusių su laikinojo saugojimo arba muitinio sandėliavimo procedūrų įforminimu prekėms, vykdymą.

158 straipsnis

Procedūros pripažinimo įvykdyta terminas

Saugojimo procedūros taikymo prekėms laikas neribojamas.

Tačiau išimtiniais atvejais muitinė gali nustatyti terminą, iki kurio saugojimo procedūra turi būti pripažinta įvykdyta.

2 skirsnis

Laikinasis saugojimas

159 straipsnis

Laikinai saugomos prekės

1. Jeigu prekės nedeklaruojamos kitai muitinės procedūrai, laikoma, kad toliau nurodytos ne Bendrijos prekės po pateikimo muitinei jų turėtojo deklaruojamos laikinojo saugojimo procedūrai įforminti:

a) į Bendrijos muitų teritoriją atvežtos prekės, išskyrus tiesiogiai į laisvąją zoną nuvežtas prekes;

b) prekės, kurios atvežamos į kitą Bendrijos muitų teritorijos dalį iš laisvosios zonos;

c) prekės, su kuriomis susijusi išorinio tranzito procedūra pasibaigė.

Muitinės deklaracija laikoma pateikta ir muitinės priimta prekių pateikimo muitinei metu.

2. Importo bendroji deklaracija naudojama kaip laikinojo saugojimo procedūros muitinės deklaracija.

3. Muitinė gali reikalauti, kad prekių turėtojas pateiktų garantiją, užtikrinančią, jog bus sumokėtos visos galinčios atsirasti skolos muitinei arba kiti mokesčiai, kaip numatyta pagal galiojančias nuostatas.

4. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių muitinė negali prekių išleisti laikinojo saugojimo procedūrai, ji nedelsdama imasi visų priemonių, būtinų su prekėmis susijusiai padėčiai sureguliuoti.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šios dalies pirmosios pastraipos įgyvendinimo priemones.

160 straipsnis

Laikinai saugomų prekių tvarkymas

1. Prekės, kurioms įforminta laikinojo saugojimo procedūra, saugomos tik patvirtintose laikinojo saugojimo patalpose.

2. Nepažeidžiant 97 straipsnio 2 dalies nuostatų, su prekėmis, kurioms įforminta laikinojo saugojimo procedūra, galima atlikti tik tokias tvarkymo operacijas, kurių reikia nepakitusiai prekių būklei išsaugoti, nepakeičiančias prekių išvaizdos ir techninių charakteristikų.

3 skirsnis

Muitinis sandėliavimas

161 straipsnis

Saugojimas muitinės sandėliuose

1. Taikant muitinio sandėliavimo procedūrą, ne Bendrijos prekės gali būti saugomos muitinės tai procedūrai patvirtintose ir jos prižiūrimose patalpose (toliau — muitinės sandėliai).

2. Patvirtintomis patalpomis gali naudotis bet kuris asmuo prekių sandėliavimui (viešasis muitinės sandėlis) arba muitinio sandėliavimo leidimo turėtojo prekių saugojimui (privatus muitinės sandėlis).

3. Susidarius atitinkamoms aplinkybėms, prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti laikinai išgabentos iš muitinės sandėlio. Tokiam išvežimui, išskyrus force majeure atvejus, reikalingas išankstinis muitinės leidimas.

162 straipsnis

Bendrijos prekės ir perdirbimo veikla

1. Jeigu yra ekonominis poreikis ir jeigu tai netrukdo muitinės priežiūrai, muitinė gali leisti, kad muitinės sandėlio patalpose būtų vykdoma ši veikla:

a) saugomos Bendrijos prekės;

b) prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti arba galutinio vartojimo procedūra, perdirbimas, jei laikomasi tų procedūrų taikymui numatytų sąlygų.

2. 1 dalyje nurodytais atvejais nelaikoma, kad prekėms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra.

4 skirsnis

Laisvosios zonos

163 straipsnis

Laisvųjų zonų paskyrimas

1. Valstybės narės gali paskirti Bendrijos muitų teritorijos dalis, esančias toje teritorijoje ir atskirtas nuo likusios šios teritorijos dalies, laisvosiomis zonomis.

Valstybė narė nustato kiekvienos laisvosios zonos teritoriją ir įvežimo bei išvežimo vietas.

2. Laisvosios zonos turi būti uždaros.

Muitinė prižiūri laisvųjų zonų teritorijos išorines ribas bei įvežimo ir išvežimo vietas.

3. Į laisvąsias zonas atvykstantiems ir iš jų išvykstantiems asmenims bei transporto priemonėms gali būti taikomas muitinis tikrinimas.

164 straipsnis

Pastatai ir veikla laisvosiose zonose

1. Bet kokio statinio statybai laisvojoje zonoje būtina iš anksto gauti muitinės sutikimą.

2. Laikantis muitų teisės aktų, laisvojoje zonoje leidžiama vykdyti bet kokią gamybos, prekybos arba paslaugų teikimo veiklą. Apie tokios veiklos vykdymą iš anksto pranešama muitinei.

3. Muitinė, atsižvelgdama į atitinkamų prekių pobūdį arba muitinės priežiūros reikalavimus, arba saugumo ir saugos reikalavimus, gali nustatyti draudimus arba apribojimus, taikytinus 2 dalyje nurodytai veiklai.

4. Muitinė gali uždrausti asmenims, nepateikiantiems garantijų, būtinų muitų nuostatų laikymuisi užtikrinti, vykdyti veiklą laisvojoje zonoje.

165 straipsnis

Kitos muitinės procedūros laisvojoje zonoje

1. Laisvojoje zonoje esančios ne Bendrijos prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą arba joms gali būti įforminta laikinojo įvežimo perdirbti arba specialios paskirties procedūra, laikantis šioms procedūroms nustatytų reikalavimų.

2. 1 dalyje nurodytais atvejais nelaikoma, kad prekėms įforminta laisvosios zonos procedūra.

166 straipsnis

Prekių pateikimas ir procedūros įforminimas

1. Į laisvąją zoną atvežtos prekės pateikiamos muitinei ir atliekami su jomis susiję muitinės formalumai, jeigu:

a) tos prekės į laisvąją zoną atvežamos tiesiai ne iš Bendrijos muitų teritorijos;

b) laisvosios zonos procedūros įforminimo toms prekėms metu joms jau buvo įforminta muitinės procedūra, kuri buvo užbaigta arba pripažinta įvykdyta;

c) laisvosios zonos procedūra joms įforminama siekiant pasinaudoti sprendimo grąžinti importo muitus arba atsisakyti juos išieškoti teikiama nauda;

d) tos prekės atitinka žemės ūkio politikos priemonių taikymo reikalavimus, pagal kuriuos tokios prekės turi būti eksportuotos.

2. Prekių, kurios į laisvąją zoną atvežamos 1 dalyje nenurodytomis aplinkybėmis, muitinei pateikti nereikia.

3. Laikoma, kad laisvosios zonos procedūra prekėms įforminama tuo metu, kai jos įvežamos į laisvąją zoną, išskyrus atvejus, kai tuo metu joms jau buvo įforminta kita muitinės procedūra.

167 straipsnis

Laisvosiose zonose esančios Bendrijos prekės

1. Bendrijos prekės į laisvąją zoną gali būti įvežtos, joje saugomos, vežiojamos, naudojamos, perdirbamos arba suvartojamos. Tokiais atvejais nelaikoma, kad prekėms įforminta laisvosios zonos procedūra.

2. Suinteresuotojo asmens prašymu muitinė patvirtina, kad toliau nurodytos prekės turi Bendrijos statusą:

a) į laisvąją zoną įvežamos Bendrijos prekės;

b) Bendrijos prekės, su kuriomis laisvojoje zonoje buvo atliktos perdirbimo operacijos;

c) laisvojoje zonoje į laisvą apyvartą išleistos prekės.

168 straipsnis

Ne Bendrijos prekių suvartojimas arba perdirbimas

1. Ne Bendrijos prekės neturi būti suvartotos, sunaudotos arba perdirbtos laisvojoje zonoje, išskyrus 165 straipsnyje numatytus atvejus.

2. Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų atsargų tiekimui arba maisto produktų saugojimui, kaip apibrėžta 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/1999, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles [17], jeigu taip numatyta atitinkamos procedūros atlikimo tvarkoje, 1 dalis nekliudo naudoti arba vartoti prekių, kurių išleidimo į laisvą apyvartą arba laikinojo įvežimo atvejais netaikomi importo muitai arba bendros žemės ūkio arba prekybos politikos priemonės.

Tokio naudojimo arba vartojimo atveju išleidimo į laisvą apyvartą arba laikinojo įvežimo procedūros deklaracijos pateikti nereikia.

Tačiau minėtą deklaraciją reikalaujama pateikti, jeigu tokioms prekėms yra nustatyta tarifinė kvota arba kiekio viršutinės ribos.

169 straipsnis

Prekių eksportas, reeksportas ir vežimas į kitą Bendrijos muitų teritorijos vietą

Nepažeidžiant konkrečias sritis reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų, laisvojoje zonoje esančios prekės gali būti eksportuojamos arba reeksportuojamos iš Bendrijos muitų teritorijos arba nuvežtos į kitą Bendrijos muitų teritorijos dalį.

97-104 straipsniai mutatis mutandis taikomi į kitas Bendrijos muitų teritorijos dalis nuvežtoms prekėms.

170 straipsnis

Į kitą Bendrijos muitų teritorijos dalį grąžinamų prekių muitinis statusas

1. Jeigu prekės iš laisvosios zonos grąžinamos į kitą Bendrijos muitų teritorijos dalį, 167 straipsnio 2 dalyje nurodytas liudijimas gali būti naudojamas kaip įrodymas, kad šios prekės turi Bendrijos prekių statusą.

2. Jeigu pagal 1 dalį arba bet kokiu kitu patvirtintu dokumentu neįrodoma, kad prekės turi Bendrijos statusą, tokios prekės laikomos ne Bendrijos prekėmis.

Tačiau eksporto muitų ir eksporto licencijų arba eksporto priemonių, nustatytų įgyvendinant prekybos arba žemės ūkio politiką, taikymo tikslais minėtos prekės laikomos Bendrijos prekėmis.

4 SKYRIUS

SPECIFINIS VARTOJIMAS

1 skirsnis

Laikinasis įvežimas

171 straipsnis

Taikymo sritis

1. Taikant laikinojo įvežimo procedūrą, ne Bendrijos prekės gali būti suvartotos Bendrijos muitų teritorijoje, visai arba iš dalies neapmokestinant jų importo muitais ir akcizais, kaip numatyta pagal galiojančias akcizų nuostatas, netaikant joms prekybos politikos priemonių, jeigu tos priemonės netaikomos prekių įvežimui į Bendrijos muitų teritoriją arba jų išvežimui iš tos teritorijos.

Jeigu prekės visai neapmokestinamos importo muitais, pagal galiojančias nuostatas jos taip pat neapmokestinamos kitais importo mokesčiais.

2. Laikinojo įvežimo procedūra gali būti taikoma tik jeigu laikomais šių sąlygų:

a) prekes ketinama reeksportuoti;

b) prekių neketinama niekaip keisti, išskyrus normalų nusidėvėjimą dėl jų naudojimo;

c) įmanoma užtikrinti, kad prekes, kurioms įforminta procedūra, bus galima identifikuoti, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į prekių pobūdį arba operacijas, kurias ketinama su jomis atlikti, dėl identifikavimo priemonių nebuvimo nebus pažeista procedūra arba kai 150 straipsnyje nurodytu atveju galima patikrinti, ar laikomasi dėl lygiaverčių prekių nustatytų sąlygų.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant šios dalies pirmosios pastraipos a punkto išimtimis.

172 straipsnis

Laikinojo įvežimo procedūros taikymo prekėms laikotarpis

1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra, turi būti reeksportuotos arba per kurį joms turi būti įforminta kita muitinės procedūra. Toks laikotarpis turi būti pakankamas leidime nurodytam prekių naudojimo tikslui pasiekti.

2. Didžiausias laikinojo įvežimo procedūros taikymo prekėms tuo pačiu tikslu ir to paties leidimo turėtojo atsakomybe laikotarpis yra 24 mėnesiai net ir tuo atveju, kai procedūra pripažįstama įvykdyta įforminant prekėms kitą muitinės procedūrą, o vėliau — dar kartą laikinojo įvežimo procedūrą.

3. Jeigu išimtinėmis aplinkybėmis prekės nesuvartojamos leidime nurodytu būdu per 1 ir 2 dalyse nurodytus laikotarpius, muitinė gali, leidimo turėtojo prašymu, šiuos laikotarpius pratęsti.

173 straipsnis

Atvejai, kai gali būti taikoma laikinojo įvežimo procedūra

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant ir nustatant atvejus ir sąlygas, kuriais gali būti taikoma laikinojo įvežimo procedūra ir leidžiama visai arba iš dalies neapmokestinti importo muitais.

Tvirtinant šias priemones atsižvelgiama į tarptautinius susitarimus ir prekių pobūdį bei paskirtį.

174 straipsnis

Importo muitų suma laikinojo įvežimo atveju, kai iš dalies neapmokestinama importo muitais

1. Prekėms įforminus laikinojo įvežimo procedūrą, atliekamą iš dalies jų neapmokestinant importo muitais, mokami 3 % prekėms nustatytų importo muitų, kurie turėtų būti sumokėti, jeigu tokios prekės būtų išleistos į laisvą apyvartą tą dieną, kai joms buvo įforminta laikinojo įvežimo procedūra.

Ši suma mokama už kiekvieną mėnesį arba mėnesio dalį, kai joms buvo taikoma ši procedūra iš dalies atleidžiant jas nuo muitų.

2. Importo muitų suma neturi būti didesnė už sumą, kurią reikėtų sumokėti, jeigu atitinkamos prekės būtų išleistos į laisvą apyvartą tą dieną, kai joms buvo įforminta laikinojo įvežimo procedūra.

2 skirsnis

Galutinis vartojimas

175 straipsnis

Prekių, kurioms įforminta galutinio vartojimo procedūra, muitinės priežiūra

1. Taikant galutinio vartojimo procedūrą, prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą dėl jų galutinio vartojimo atleidžiant jas nuo muito arba taikant joms sumažintą muito normą. Jos lieka muitinės prižiūrimos.

2. Taikant galutinio vartojimo procedūrą, muitinės priežiūra pasibaigia šiais atvejais:

a) kai prekės suvartojamos pagal paskirtį, pagal kurią prekės atleidžiamos nuo muito arba joms taikoma sumažinta muito norma;

b) kai prekės eksportuojamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn;

c) kai prekės suvartojamos pagal paskirtį, pagal kurią prekės neatleidžiamos nuo muito arba joms netaikoma sumažinta muito norma, ir sumokami importo muitai.

5 SKYRIUS

PERDIRBIMAS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

176 straipsnis

Išeiga

Išskyrus atvejus, kai išeiga yra nustatyta konkrečias sritis reglamentuojančiuose Bendrijos teisės aktuose, muitinė nustato operacijos, atliktos taikant perdirbimo procedūrą, išeigą arba išeigos vidurkį, arba, kai tinka, išeigos nustatymo būdą.

Išeiga arba išeigos vidurkis nustatomas remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos. Vėliau prireikus ši išeiga gali būti koreguojama.

2 skirsnis

Laikinasis įvežimas perdirbti

177 straipsnis

Taikymo sritis

1. Nepažeidžiant 149 straipsnio, ne Bendrijos prekėms įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, jos gali būti naudojamos Bendrijos muitų teritorijoje atliekant vieną arba daugiau perdirbimo operacijų joms netaikant:

a) importo muitų;

b) kitų importo mokesčių, kaip numatyta pagal galiojančias nuostatas;

c) prekybos politikos priemonių, jeigu jos netaikomos prekių įvežimui į Bendrijos muitų teritoriją arba jų išvežimui iš tos teritorijos.

2. Laikinojo įvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma ne vien tik remonto atveju, jeigu, nepažeidžiant gamybos priedų naudojimo, prekes, kurioms įforminta procedūra, įmanoma identifikuoti perdirbtuose produktuose.

149 straipsnyje nurodytu atveju procedūra gali būti taikoma, jeigu įmanoma patikrinti, ar laikomasi lygiavertėms prekėms nustatytų sąlygų.

3. Be to, kas išdėstyta 1 ir 2 dalyse, laikinojo įvežimo perdirbti procedūra taip pat taikoma šioms prekėms:

a) prekėms, su kuriomis buvo atliktos operacijos, kuriomis siekta užtikrinti jų atitikimą techninėms jų išleidimo į laisvą apyvartą nuostatoms;

b) prekėms, su kuriomis turi būti atliktos įprastinės tvarkymo operacijos pagal 148 straipsnį.

178 straipsnis

Procedūros pripažinimo įvykdyta terminas

1. Muitinė nustato laiką, per kurį prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, arba perdirbtiems produktams turi būti įforminta kita muitinės procedūra, išskyrus atvejus, kai jie sunaikinami ir nelieka atliekų.

Šis laikotarpis prasideda tą dieną, kurią ne Bendrijos prekėms įforminama procedūra, ir skaičiuojamas įvertinus laiką, kurio reikia perdirbimo operacijoms atlikti ir perdirbtiems produktams įforminti kitą muitinės procedūrą.

2. Muitinė, gavusi tinkamai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, gali pagal 1 dalį nustatytą laikotarpį pratęsti.

Leidime gali būti nurodyta, kad atitinkamą kalendorinį mėnesį, ketvirtį arba pusmetį prasidėjęs laikotarpis baigiasi paskutinę kito kalendorinio mėnesio, ketvirčio arba pusmečio dieną.

3. Išankstinio eksporto pagal 149 straipsnio 2 dalies b punktą atvejais muitinė nustato laikotarpį, per kurį ne Bendrijos prekės turi būti deklaruotos procedūrai įforminti. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo perdirbtų produktų, gautų iš atitinkamų lygiaverčių prekių, eksporto deklaracijos priėmimo dienos.

179 straipsnis

Laikinasis reeksportas tolesniam perdirbimui

Gavus išankstinį muitinės leidimą, kai kurios arba visos prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, arba perdirbti produktai gali būti laikinai reeksportuoti, kad būtų ne Bendrijos muitų teritorijoje toliau perdirbti laikantis laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai nustatytų sąlygų.

3 skirsnis

Laikinasis išvežimas perdirbti

180 straipsnis

Taikymo sritis

1. Taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, Bendrijos prekės gali būti laikinai eksportuotos iš Bendrijos muitų teritorijos perdirbimo operacijoms atlikti. Iš šių prekių gauti perdirbti produktai gali būti išleisti į laisvą apyvartą visai arba iš dalies neapmokestinant jų importo muitais.

2. Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros neleidžiama taikyti šioms Bendrijos prekėms:

a) prekėms, kurių eksportas nulemia importo muitų grąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti;

b) prekėms, kurios prieš jas eksportuojant dėl jų galutinio vartojimo buvo išleistos į laisvą apyvartą be muito arba taikant sumažintą muito normą, jeigu nebuvo įvykdyti to galutinio vartojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai su šiomis prekėmis reikia atlikti remonto operacijas;

c) prekėms, kurių eksportas nulemia eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimą;

d) prekėms, dėl kurių eksporto įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką gaunama kitokia finansinė nauda, išskyrus c punkte nurodytas eksporto grąžinamąsias išmokas.

3. Jeigu leidimo turėtojas perdirbtus produktus deklaruoja išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti, tie produktai, jo prašymu, visai arba iš dalies neapmokestinami importo muitais, kaip nurodyta 1 dalyje.

4. 181 ir 182 straipsniuose nenurodytais atvejais ir kai taikomi ad valorem muitai, importo muito suma apskaičiuojama remiantis ne Bendrijos muitų teritorijoje atliktos perdirbimo operacijos išlaidomis.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias importo muito apskaičiavimo taisykles ir su specifiniais muitais susijusias taisykles.

5. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinai eksportuotos prekės turi būti reimportuotos į Bendrijos muitų teritoriją kaip perdirbti produktai ir per kurį joms turi būti įformintas išleidimas į laisvą apyvartą tam, kad būtų galima jų visai arba iš dalies neapmokestinti importo muitais. Gavusi tinkamai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, muitinė gali šį laikotarpį pratęsti.

181 straipsnis

Suremontuotos prekės

1. Jeigu muitinei pateikiami tinkami įrodymai, kad prekės buvo remontuojamos nemokamai vykdant sutartyje arba įstatyme numatytą prievolę, susijusią su duota garantija, arba dėl gamybos defekto, jos gali būti visai neapmokestintos importo muitais.

2. 1 dalis netaikoma, jeigu į gamybos defektą buvo atsižvelgta pirmą kartą išleidžiant atitinkamas prekes į laisvą apyvartą.

182 straipsnis

Standartinio prekių pakeitimo sistema

1. Taikant standartinio prekių pakeitimo sistemą, importuotas produktas (toliau — pakaitos produktas) gali, laikantis 2-5 dalių, pakeisti perdirbtą produktą.

2. Muitinė leidžia taikyti standartinio prekių pakeitimo sistemą, jeigu perdirbimo operacijos turinį sudaro Bendrijos prekių remontas ir jeigu toms prekėms netaikomos bendros žemės ūkio politikos priemonės arba speciali tvarka, kuri taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus.

3. Pakaitos produktų aštuonių skaitmenų kombinuotosios nomenklatūros kodas, prekinė kokybė ir techninės charakteristikos turi būti tokie pat kaip ir defektų turinčių prekių, jeigu šios prekės būtų suremontuotos.

4. Jeigu defektų turinčios prekės prieš jas eksportuojant buvo naudotos, pakaitos produktai taip pat turi būti naudoti produktai.

Tačiau muitinė netaiko pirmojoje pastraipoje nustatyto reikalavimo, jeigu pakaitos produktas buvo pateiktas nemokamai vykdant sutartyje arba įstatyme numatytą prievolę, susijusią su duota garantija, arba dėl gamybos defekto.

5. Nuostatos, kurias reikėtų taikyti perdirbtiems produktams, taikomos ir pakaitos produktams.

183 straipsnis

Pakaitos produktų išankstinis importas

1. Muitinė leidžia, kad, laikantis jos nustatytų sąlygų, pakaitos produktai būtų importuoti anksčiau nei eksportuojamos defektų turinčios prekės.

Pakaitos produkto išankstinio importo atveju pateikiama garantija, užtikrinanti prievolės sumokėti importo muitus, kuriuos reikėtų sumokėti, jeigu defektų turinčios prekės nebūtų eksportuotos pagal 2 dalį, įvykdymą.

2. Defektų turinčios prekės eksportuojamos per dviejų mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo deklaracijos pakaitos produktų išleidimui į laisvą apyvartą įforminti priėmimo muitinėje dienos.

3. Jeigu išimtinėmis aplinkybėmis defektų turinčios prekės negali būti eksportuotos per 2 dalyje nurodytą laikotarpį, muitinė gali, suinteresuoto asmens prašymu, šį laikotarpį pratęsti.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ BENDRIJOS MUITŲ TERITORIJOS

1 SKYRIUS

IŠ BENDRIJOS MUITŲ TERITORIJOS IŠVEŽAMOS PREKĖS

184 straipsnis

Prievolė pateikti išankstinę išvykimo deklaraciją

1. Prekėms, kurias ketinama išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos, įforminama išankstinė išvykimo deklaracija, kuri turi būti pateikta kompetetingai muitinės įstaigai arba su ja tai įstaigai turi būti sudaryta galimybė susipažinti prieš tas prekes išvežant iš Bendrijos muitų teritorijos.

Tačiau pirmoji pastraipa netaikoma prekėms, vežamoms transporto priemonėmis, kurios vyksta Bendrijos muitų teritorijos teritoriniais vandenimis arba oro erdve nesustodamos toje teritorijoje.

2. Jeigu turi būti pateikta muitinės deklaracija arba, laikantis 188 straipsnio, pranešimas apie reeksportą, ši deklaracija arba pranešimas laikomi išankstine išvykimo deklaracija.

Jeigu nei muitinės deklaracijos, nei pranešimo apie reeksportą pateikti nereikia, išankstine išvežimo deklaracija laikoma 189 straipsnyje nurodyta išvežimo bendroji deklaracija.

3. Išankstinėje išvežimo deklaracijoje nurodomi bent tie duomenys, kurie turi būti pateikti išvežimo bendrojoje deklaracijoje.

185 straipsnis

Tam tikrais atvejais taikomos priemonės

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildantnuostatomis dėl:

a) atvejų ir aplinkybių, kuriais iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamoms prekėms netaikomas reikalavimas pateikti išankstinę išvykimo deklaraciją;

b) sąlygų, kuriomis reikalavimas pateikti išankstinę išvykimo deklaraciją gali būti panaikintas arba pakoreguotas;

c) termino, iki kurio turi būti pateikta išankstinė išvykimo deklaracija arba iki kurio turi būti sudaryta galimybė su ja susipažinti prieš išvežant prekes iš Bendrijos muitų teritorijos;

d) visų išimčių, susijusių su c punkte nurodytu terminu, ir to termino keitimu;

e) kompetentingos muitinės įstaigos, kurioje pateikiama arba kurioje sudaroma galimybė susipažinti su išankstine išvežimo deklaracija ir kurioje turi būti atlikta rizikos analizė bei rizika pagrįstas eksporto ir išvežimo tikrinimas, nustatymo.

Tvirtinant šias priemones, atsižvelgiama į:

a) ypatingas aplinkybes;

b) šių priemonių taikymą tam tikroms prekių vežimo, transporto ar ekonominių operacijų vykdytojų rūšims;

c) tarptautinius susitarimus, kuriuose numatytos specialios saugumo priemonės.

186 straipsnis

Formalumai ir muitinės priežiūra

1. Prekėms, kurias ketinama išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos, taikomi išvežimo formalumai, kurie prireikus apima:

a) importo muitų grąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti, arba eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimą;

b) eksporto muitų surinkimą;

c) formalumus, kurie turi būti atlikti pagal galiojančias PVM ir akcizų nuostatas;

d) draudimų ir apribojimų, pagrįstų visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, aplinkos apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos, žuvų išteklių apsaugos ir valdymo priemonių įgyvendinimo arba pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos reikalavimais, įskaitant narkotinių medžiagų pirmtakų, konfiskuotų prekių ir iš Bendrijos išvežamų pinigų tikrinimą.

2. Iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamos prekės yra prižiūrimos muitinės ir gali būti jos patikrintos.

Jei reikia, muitinė gali nustatyti prekių išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos maršrutą ir jų išvežimo iš šios teritorijos terminą.

3. Prekes leidžiama išvežti, jeigu jos iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamos tokio pat pavidalo, kokio buvo išankstinės išvykimo deklaracijos priėmimo metu.

4. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių įgyvendinimo priemones.

2 SKYRIUS

EKSPORTAS

187 straipsnis

Bendrijos prekės

Bendrijos prekėms, kurias ketinama išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos, įforminama eksporto procedūra.

Pirmoji pastraipa netaikoma šioms prekėms:

a) prekėms, kurioms įforminta galutinio vartojimo arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūra;

b) prekėms, kurioms įforminta vidinio tranzito procedūra arba kurios laikinai išvežamos iš Bendrijos muitų teritorijos pagal 109 straipsnį.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina priemones, nustatančias eksporto formalumus, taikomus prekėms, kurioms įforminta galutinio vartojimo arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūra.

188 straipsnis

Ne Bendrijos prekės

1. Jeigu ne Bendrijos prekes ketinama išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos, kompetentingai muitinės įstaigai turi būti pateiktas pranešimas apie reeksportą ir atlikti jų išvežimo formalumai.

2. 110-124 straipsniai mutatis mutandis taikomi pranešimui apie reeksportą.

3. 1 dalis netaikoma šioms prekėms:

a) prekėms, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra ir kurios vežamos tik per Bendrijos muitų teritoriją;

b) laisvojoje zonoje perkraunamoms arba tiesiogiai iš jos eksportuojamoms prekėms;

c) prekėms, kurioms įforminta laikinojo saugojimo procedūra ir kurios tiesiogiai eksportuojamos iš patvirtintų laikinojo saugojimo patalpų.

189 straipsnis

Išvežimo bendroji deklaracija

1. Jeigu Bendrijos arba ne Bendrijos prekes ketinama išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos ir pranešimo apie reeksportą pateikti nereikia, kompetentingai muitinės įstaigai pagal 184 straipsnį pateikiama išvežimo bendroji deklaracija.

2. Išvežimo bendroji deklaracija pateikiama elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis. Galima naudoti komercinę, uosto arba transporto informaciją, jeigu ji apima išvežimo bendrajai deklaracijai būtinus duomenis.

Išimtinėmis aplinkybėmis muitinė gali priimti popieriuje surašytas išvežimo bendrąsias deklaracijas, jeigu joms taikomi tokie patys rizikos valdymo reikalavimai kaip ir elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis pateiktoms išvežimo bendrosioms deklaracijoms ir jeigu tai netrukdo vykdyti keitimosi tokiais duomenis su kitomis muitinės įstaigomis reikalavimų.

Muitinė gali sutikti, kad bendroji išvežimo deklaracija būtų pakeista pranešimu, parengtu remiantis bendrosios deklaracijos duomenimis, nurodytais informacinėje ekonominių operacijų vykdytojo sistemoje.

3. Išvežimo bendrąją deklaraciją pateikia vienas iš šių asmenų:

a) prekes iš Bendrijos muitų teritorijos išvežantis arba atsakomybę už prekių išvežimą prisiėmęs asmuo;

b) eksportuotojas arba siuntėjas, arba kitas asmuo, kurio vardu arba dėl kurio interesų veikia a punkte nurodytas asmuo;

c) bet kuris asmuo, kuris gali atitinkamas prekes pateikti kompetentingai muitinei arba kuris gali pasirūpinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos.

4. Kai eksporto bendrąją deklaraciją pateikia kitas asmuo, o ne transporto priemonės, kuria prekės išvežamos iš Bendrijos muitų teritorijos, naudotojas, šis naudotojas per 186 straipsnio pirmos pastraipos c punkte nustatytą terminą kompetentingai muitinės įstaigai privalo pateikti kreipimosi, važtaraščio arba krovinių sąrašo forma parengtą išvykimo pažymą, kurioje nurodomi visi vežamoms prekėms, kurios turi būti minimos bendrojoje eksporto deklaracijoje, nustatyti būtini duomenys.

Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma šios dalies pirmai pastraipai.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, numato priemones, pagal kurias nustatoma:

a) duomenys, kurie turi būti nurodomi išvykimo pažymoje,

b) b aplinkybės, kurioms esant nereikia pateikti išvykimo pažymos arba ją galima pakeisti,

c) išimtys ir kitos sąlygos dėl šios dalies pirmoje pastraipoje minėto termino,

d) kuriai kompetentingai muitinės įstaigai turi būti pateikiama išvykimo pažyma.

Nustatant minėtas priemones atsižvelgiama į:

a) ypatingas aplinkybes,

b) šių priemonių taikymą tam tikroms prekybos rūšims, vežimo būdams arba ekonominių operacijų vykdytojams,

c) tarptautinius susitarimus, numatančius specialias saugumo nuostatas.

190 straipsnis

Išvežimo bendrosios deklaracijos keitimas

Išvežimo bendrąją deklaraciją pateikusiam asmeniui leidžiama, jo prašymu, pakeisti vieną arba kelis jau pateiktos deklaracijos įrašus.

Tačiau deklaracijos keisti negalima po to, kai:

a) muitinė praneša bendrąją deklaraciją pateikusiam asmeniui, kad ketina patikrinti prekes;

b) nustatė, kad duomenys, kuriuos ketinama keisti, yra neteisingi;

c) muitinė jau leido išvežti prekes.

Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos gali patvirtinti priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildantšio straipsnio antros pastraipos c punktoišimtimis.

3 SKYRIUS

NEAPMOKESTINIMAS MUITAIS

191 straipsnis

Laikinasis eksportas

1. Bendrijos prekės gali būti laikinai eksportuotos iš Bendrijos muitų teritorijos ir, jas reimportavus, neapmokestintos muitu.

2. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos patvirtina priemones, iš dalies pakeičiančias neesmines šio reglamento dalis jį papildant,siekdama įgyvendinti šio straipsnio 1dalį.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITINĖS KODEKSO KOMITETAS IR GALUTINĖS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

MUITINĖS KODEKSO KOMITETAS

192 straipsnis

Kitos įgyvendinimo priemonės

Be šiame Kodekse nurodytų įgyvendinimo priemonių, Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 2 dalies, patvirtina priemones, nustatančias:

a) valstybių narių muitinės sistemų sąveikumo taisykles ir standartus, kad būtų užtikrintas geresnis bendradarbiavimas, pagrįstas elektroniniais duomenų, kuriais keičiasi muitinės, muitinės bei kitos kompetentingos institucijos ir muitinės bei ekonominių operacijų vykdytojai, mainais.

b) atvejus ir aplinkybes, kuriais Komisija gali priimti sprendimus, reikalaujančius, kad valstybės narės atšauktų arba pakeistų sprendimą;

c) prireikus kitas priemones, įskaitant priemones, susijusias su Bendrijos įsipareigojimais ir prievolėmis pagal tarptautinius susitarimus, dėl kurių reikia keisti Kodekso nuostatas.

193 straipsnis

Aiškinamosios pastabos ir rekomendacijos

1. Komisija, laikydamasi 194 straipsnio 4 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina:

a) šio Kodekso ir jam įgyvendinti patvirtintų nuostatų aiškinamąsias pastabas, taip pat 42 straipsnyje nurodytų kilmės taisyklių aiškinamąsias pastabas;

b) Kodekso ir kitų muitų teisės aktų nuostatų aiškinimo Bendrijoje rekomendacijas.

2. Tokios aiškinamosios pastabos ir rekomendacijos pridedamos kaip priedai prie šio Reglamento įgyvendinimo nuostatų.

194 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Muitinės kodekso komitetas (toliau — Komitetas).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

195 straipsnis

Kiti klausimai

Komitetas gali nagrinėti bet kokį pirmininko Komisijos iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu iškeltą klausimą dėl Kodekso arba jam įgyvendinti patvirtintų priemonių, ypač dėl:

a) visų problemų, kylančių dėl muitų teisės aktų taikymo;

b) pozicijos, kurios Bendrija turi laikytis su muitų teisės aktais susijusiais tarptautiniais susitarimais arba pagal tuos susitarimus įsteigtuose komitetuose, darbo ir specialistų grupėse.

2 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

196 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EEB) Nr. 3925/91, (EEB) Nr. 2913/92, (EB) Nr. 82/2001 ir (EB) Nr. 1207/2001 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal priede pateiktą koreliacinę lentelę.

197 straipsnis

Su muitinės sankcijomis susijusios ataskaitos

1. Valstybės narės ne vėliau kaip … [] praneša Komisijai apie nacionalines nuostatas, galiojančias pagal 22 straipsnį, ir nedelsdamos informuoja ją apie visus vėlesnius joms poveikį darančius pakeitimus.

2. Laikydamosi Komisijos pateiktų nurodymų, valstybės narės iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos nusiunčia Komisijai 22 straipsnio taikymo ataskaitą.

198 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …, …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL C …

[2] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento pozicija.

[3] COM(2004)0544, 2004 8 9.

[4] OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).

[5] OL L 86, 2003 4 3, p. 21. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/485/EB (OL L 162, 2004 4 30, p. 113).

[6] COM(2003)0452, 2003 7 24.

[7] OL L 117, 2005 5 4, p. 13.

[8] OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/106/EB (OL L 359, 2004 12 4, p. 30).

[9] OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/69/EB (OL L 221, 2006 8 12, p. 9).

[10] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[11] OL L 374, 1991 12 31, p. 4. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[12] OL L 20, 2001 1 20, p. 1.

[13] OL L 165, 2001 6 21, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1617/2006 (OL L 300, 2006 10 31, p. 5).

[14] OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

[15] OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1758/2006 (OL L 335, 2006 12 1, p. 1).

[16] OL L 118, 1995 5 25, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 476/97 (OL L 75, 1997 3 15, p. 1).

[17] OL L 102, 1999 4 17, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2006 (OL L 365, 2006 12 21, p. 52).

[] Per du mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.

--------------------------------------------------

20061223

PRIEDAS

1 koreliacinė lentelė: naujasis reglamentas > Reglamentas (EEB) 2913/92

Naujas straipsnis | Reglamentas 2913/92 | Naujas straipsnis | Reglamentas 2913/92 |

1 | naujas | 47 | naujas |

2 | 2 | 48 | naujas |

3 | 3 | 49 | 201 |

4 | 1, 4 | 50 | 216 |

5 | naujas + 15 | 51 | 202, 203, dalis 204, 206 |

6 | naujas | 52 | 143(2), dalis 144, 208 |

7 | naujas | 53 | 209 |

8 | 11 | 54 | 210, 211 |

9 | 14 + 199 CCIP | 55 | 212 |

10 | naujas | 56 | 213 |

11 | 5 (1)(2) ir (3) | 57 | 121, 122, dalis 144, 214 |

12 | 5 (4) | 58 | 112, 121, 122, 135, 136, dalis 144, 178 |

13 | naujas | 59 | naujas |

14 | 5a (1) | 60 | 215(1)(2) ir (4) |

15 | 5a (2) | 61 | 189, 191 |

16 | 5a (2) | 62 | 192(1) |

17 | 6, 7, dalis 10 | 63 | 190, 192(2) |

18 | dalis 250 | 64 | 193, 194, 197 |

19 | 8 | 65 | 196 |

20 | 9 | 66 | 195 |

21 | 12 | 67 | 94 (1)-(4) |

22 | naujas | 68 | 94 (5)(6)(7) |

23 | 246 | 69 | 198 |

24 | 243 | 70 | 199 |

25 | 244 | 71 | 215(3), 217 |

26 | 245 | 72 | 221 (1) ir (2) |

27 | 13 | 73 | 221 (3) ir (4) |

28 | naujas | 74 | 217, 220 (2) a ir c |

29 | dalis 78 | 75 | 218, 219 (2) ir 220(1) |

30 | Reglamentas 3925/91 | 76 | naujas |

31 | 16 | 77 | 222 |

32 | 11(2) | 78 | 223, 231 |

33 | 18, 35 | 79 | 224, 225, 226 |

34 | 17 | 80 | 227 |

35 | 19 | 81 | 228 |

36 | 20 (1)-(5), 21 | 82 | 229, 230 |

37 | 20 (6) | 83 | 232, 214 (3) |

38 | 22 | 84 | 235, 241, 242 |

39 | 23, 24 | 85 | 237, 239, 240 |

40 | 26 | 86 | 236 |

41 | naujas | 87 | 238 |

42 | 27 | 88 | 220(2)(b), 236 |

43 | 28, 36 | 89 | 239 |

44 | 29, 32, 36 | 90 | naujas |

45 | 30, 32(1)(e), 33 | 91 | naujas |

46 | 31 | 92 | 150(2), dalis 204, 205, 206, 207, 212a, 233, 234 |

93 | 36a, 36b (1) | 147 | 90, 103 |

94 | 36b (1)-(4) | 148 | 91(3), 111 |

95 | 36b (5) | 149 | 109, 173(b) |

96 | 36c | 150 | dalis 114, dalis 115 |

97 | 37, 42, 58(2) | 151 | 92, 97, 98(3), 109(4), 115 (2), 120, 131, 142 (2), 146 (2), 165 |

98 | 38(1)-(4) | 152 | 91 |

99 | 38(5) | 153 | 93, 163, 164 |

100 | 39 | 154 | naujas |

101 | 40, 41 | 155 | 95, 96 |

102 | 46, 47 | 156 | 93 |

103 | 48, 49, 58(1) | 157 | 98, 166 |

104 | 50 | 158 | 101, 102 |

105 | 54 | 159 | 108, 110, 171 |

106 | 55 | 160 | 50, 51(2), 53 |

107 | Dalis 313 BKĮN | 161 | 51(1), 52 |

108 | 83 | 162 | 99, 110 |

109 | 164 | 163 | 106 |

110 | 59 | 164 | 167(1)-(3), 168 (1) ir (2) |

111 | 60 | 165 | 167 (4), 172 |

112 | 61, dalis 77 | 166 | 173 |

113 | 62, 76(1)a, 77 | 167 | dalis 169, 170 |

114 | 63, 67 | 168 | 169, dalis 170 |

115 | 64 | 169 | 175 |

116 | 65 | 170 | 177, 181 |

117 | 66 | 171 | 180 |

118 | 68, dalis 250 | 172 | 137, 139 |

119 | 69 | 173 | 140 |

120 | 70 | 174 | 141, 142 |

121 | 71, dalis 250 | 175 | 143 (1) ir (2) |

122 | 72, dalis 250 | 176 | 82 |

123 | 73 | 177 | 119 |

124 | 74 | 178 | 130, dalis 114 |

125 | 76 (1) ir (4) | 179 | 118 |

126 | 76(1)(c) | 180 | 123 |

127 | naujas | 181 | 145, 146, 149, 150, 151, 153(2) |

128 | 76(2) ir (3) | 182 | 152 |

129 | naujas | 183 | 154, 155, 156 |

130 | 81 | 184 | 154 (4), 157 |

131 | 56 | 185 | 182a |

132 | 57, 75, 78(3) | 186 | 182b, dalis 182c, 161(4) ir (5) |

133 | dalis 182 | 187 | dalis 161, 162, 183 |

134 | naujas | 188 | 161(1), (2) |

135 | 79 | 189 | 182, dalis 182c |

136 | 185(1) | 190 | dalis 182c, 182d |

137 | 185(2) | 191 | 182d(4) |

138 | 186 | 192 | naujas |

139 | 187 | 193 | 184 + Reglamentas 918/83 |

140 | 188 | 194 | 247, 248 |

141 | 184 + Reglamentas 918/83 | 195 | naujas |

142 | 84 | 196 | 247a, 248a |

143 | 85, 86, 87, 88, 94, 95, 100, 104, 116, 117, 132, 133, 138, 147, 148 | 197 | 249 |

144 | naujas | 198 | 251, 252 |

145 | 105, 106 (3), 107, 176 | 199 | 253 |

146 | 89, 92 | — | — |

2 koreliacinė lentelė: buvęs Reglamentas (EEB) 2913/92 > naujasis reglamentas

Reglamentas 2913/92 | Naujas straipsnis | Reglamentas 2913/92 | Naujas straipsnis |

1 straipsnis | 4 | 44 straipsnis | Panaikintas |

2 | 2 | 45 | Panaikintas |

3 | 3 | 46 | 102 |

4 | 4 | 47 | 102 |

5 | 11, 12 | 48 | 103 |

5a | 14, 15, 16 | 49 | 103 |

6 | 17 | 50 | 104, 160 |

7 | 17 | 51 | 160, 161 |

8 | 19 | 52 | 161 |

9 | 20 | 53 | 160 |

10 | 17 | 54 | 105 |

11 | 8, 32 | 55 | 106 |

12 | 21 | 56 | 131 |

13 | 27 | 57 | 103 |

14 | 9 | 58 | 97, 103 |

15 | 5 | 59 | 110 |

16 | 31 | 60 | 111 |

17 | 34 | 61 | 112 |

18 | 33 | 62 | 113 |

19 | 35 | 63 | 114 |

20 | 36, 37 | 64 | 115 |

21 | 36 | 65 | 116 |

22 | 38 | 66 | 117 |

23 | 39 | 67 | 114 |

24 | 39 | 68 | 118 |

25 | Panaikintas | 69 | 119 |

26 | 40 | 70 | 120 |

27 | 42 | 71 | 121 |

28 | 43 | 72 | 122 |

29 | 44 | 73 | 123 |

30 | 45 | 74 | 124 |

31 | 46 | 75 | 132 |

32 | 44, 45 | 76 | 113, 125, 126, 128 |

33 | 45 | 77 | 112, 113 |

34 | 47 | 78 | 29 |

35 | 33 | 79 | 135 |

36 | 44 | 80 | Panaikintas |

36a | 93 | 81 | 130 |

36b | 93, 94, 95 | 82 | 176 |

36c | 96 | 83 | 108 |

37 | 97 | 84 | 142 |

38 | 98, 99 | 85 | 143 |

39 | 100 | 86 | 143 |

40 | 101 | 87 | 143 |

41 | 101 | 88 | 143 |

42 | 97 | 89 | 146 |

43 | Panaikintas | 90 | 147 |

91 | 148, 152 | 141 | 174 |

92 | 146, 151 | 142 | 174, 151 |

93 | 153, 156 | 143 | 53, 175 |

94 | 67, 68, 143 | 144 | 52, 57, 58 |

95 | 143, 155 | 145 | 181 |

96 | 155 | 146 | 151, 181 |

97 | 151 | 147 | 143 |

98 | 151, 157 | 148 | 143 |

99 | 162 | 149 | 181 |

100 | 143 | 150 | 181 |

101 | 158 | 151 | 181 |

102 | 158 | 152 | 92, 182 |

103 | 147 | 153 | 181 |

104 | 143 | 154 | 183, 184 |

105 | 145 | 155 | 183 |

106 | 145, 163 | 156 | 183 |

107 | 145 | 157 | 184 |

108 | 159 | 158 | Panaikintas |

109 | 149, 151 | 159 | Panaikintas |

110 | 159, 162 | 160 | Panaikintas |

111 | 148 | 161 | 186, 187, 188 |

112 | 58 | 162 | 187 |

113 | Panaikintas | 163 | 153 |

114 | 150, 178 | 164 | 109, 153 |

115 | 150, 151 | 165 | 151 |

116 | 143 | 166 | 157 |

117 | 143 | 167 | 164, 165 |

118 | 179 | 168 | 164 |

119 | 177 | 168a | Panaikintas |

120 | 151 | 169 | 167, 168 |

121 | 57, 58 | 170 | 167, 168 |

122 | 57, 58 | 171 | 159 |

123 | 180 | 172 | 165 |

124 | Panaikintas | 173 | 149, 166 |

125 | Panaikintas | 174 | Panaikintas |

126 | Panaikintas | 175 | 169 |

127 | Panaikintas | 176 | 145 |

128 | Panaikintas | 177 | 170 |

129 | Panaikintas | 178 | 58 |

130 | 178 | 179 | Panaikintas |

131 | 151 | 180 | 171 |

132 | 143 | 181 | 170 |

133 | 143 | 182 | 133, 189 |

134 | Panaikintas | 182a | 185 |

135 | 58 | 182b | 186 |

136 | 58 | 182c | 186, 189, 190 |

137 | 172 | 182d | 190, 191 |

138 | 143 | 183 | 187 |

139 | 172 | 184 | 141, 193 |

140 | 173 | 185 | 136, 137 |

186 | 138 | 220 | 74, 75, 88 |

187 | 139 | 221 | 72, 73 |

188 | 140 | 222 | 77 |

189 | 61 | 223 | 78 |

190 | 63 | 224 | 79 |

191 | 61 | 225 | 79 |

192 | 62, 63 | 226 | 79 |

193 | 64 | 227 | 80 |

194 | 64 | 228 | 81 |

195 | 66 | 229 | 82 |

196 | 65 | 230 | 82 |

197 | 64 | 231 | 78 |

198 | 69 | 232 | 83 |

199 | 70 | 233 | 92 |

200 | Panaikintas | 235 | 84 |

201 | 49 | 236 | 86, 88 |

202 | 51 | 237 | 85 |

203 | 51 | 238 | 87 |

204 | 51, 92 | 239 | 85, 89 |

205 | 92 | 240 | 85 |

206 | 51, 92 | 241 | 84 |

207 | 92 | 242 | 84 |

208 | 52 | 243 | 24 |

209 | 53 | 244 | 25 |

210 | 54 | 245 | 26 |

211 | 54 | 246 | 23 |

212 | 55 | 247 | 194 |

212a | 92 | 247a | 196 |

213 | 56 | 248 | 194 |

214 | 57, 83 | 248a | 196 |

215 | 60, 71 | 249 | 197 |

216 | 50 | 250 | 18, 118, 121, 122 |

217 | 74 | 251 | 198 |

218 | 75 | 252 | 198 |

219 | 75 | 253 | 199 |

3 koreliacinė lentelė: panaikintas reglamentas > naujasis reglamentas

Buvęs reglamentas | Naujas straipsnis |

(EEB) Nr. 918/83 | 141 ir 193 straipsniai |

(EEB) Nr. 3925/91 | 30 straipsnis |

(EB) Nr. 82/2001 | 42 straipsnis |

(EB) Nr. 1207/2001 | 42 straipsnis |

--------------------------------------------------