52006AP0539

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos (COM(2005)0609 - C6-0420/2005 - 2005/0247(COD))

Oficialusis leidinys 317 E , 23/12/2006 p. 0074 - 0074


20061223

P6_TC1-COD(2006)0075

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 12 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2007/EB, nustatantį Bendrijos muitinių veiksmų programą (Muitinė 2013)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [1],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [2],

kadangi:

(1) Kaip numatyta atnaujintoje Lisabonos strategijoje, svarbiausias Bendrijos tikslas ateinančiais metais — užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Ankstesnės programos muitinės srityje, visų pirma 2003 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 253/2003/EB, nustatantis muitinių veiksmų programą Bendrijoje (Muitinė 2007) [3] (toliau — Muitinė 2007), labai prisidėjo įgyvendinant tą tikslą bei bendruosius muitinės politikos tikslus. Todėl reikėtų tęsti pagal tas programas pradėtą veiklą. Naujoji programa (toliau — Programa) turėtų būti nustatyta šešerių metų laikotarpiui, kad jos trukmė būtų suderinta su 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo [4] nustatytu daugiametės finansinės programos laikotarpiu.

(2) Muitinių administracijos vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį saugant Bendrijos interesus, visų pirma finansinius. Jos taip pat tinkamai apsaugo Bendrijos piliečius ir ekonominių operacijų vykdytojus visose Bendrijos muitų teritorijos vietose, kuriose atliekamas muitinis įforminimas. Atsižvelgiant į tai, Muitų politikos darbo grupės nustatyta strategine politika yra siekiama užtikrinti, kad nacionalinės muitinių administracijos veiktų taip veiksmingai bei našiai ir taip reaguotų į kiekvieną besikeičiančios muitinės aplinkos nulemtą poreikį, lyg jos būtų viena bendra administracija. Taigi svarbu, kad Programa būtų suderinta su bendra muitų politika bei padėtų ją įgyvendinti ir kad pagal Programą būtų remiama Muitų politikos darbo grupė, sudaryta iš Komisijos ir valstybių narių muitinių administracijų vadovų arba jų atstovų. Komisija ir valstybės narės koordinuoja ir organizuoja Programos įgyvendinimą remdamosi Muitų politikos darbo grupės nustatyta bendra politika.

(3) Būtina, kad veiksmais muitinių srityje pirmiausia būtų siekiama gerinti muitinio tikrinimo ir kovos su sukčiavimu veiklą, mažinti ekonominių operacijų vykdytojų išlaidas, kurias jie patiria laikydamiesi muitų teisės aktų, užtikrinti veiksmingą prekių tikrinimo prie išorės sienų administravimą ir apsaugoti Europos Sąjungos piliečių interesus, susijusius su tarptautinės tiekimo grandinės sauga ir saugumu. Todėl Bendrija turėtų turėti galimybę neviršydama savo įgaliojimų remti valstybių narių muitinių administracijų veiksmus, taip pat turėtų būti pasinaudota visomis Bendrijos taisyklėse numatytomis administracinio bendradarbiavimo ir abipusės administracinės pagalbos galimybėmis.

(4) Siekiant paremti šalių kandidačių stojimo procesą, tų šalių muitinių administracijoms turėtų būti suteikta reikalinga parama, kad nuo įstojimo dienos jos būtų pajėgios vykdyti visas Bendrijos teisės aktuose nustatytas užduotis, įskaitant būsimų išorės sienų priežiūrą. Todėl Programa turėtų būti atvira šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms.

(5) Siekiant paremti Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančių šalių muitinės reformas, reikėtų suteikti galimybę, nustačius tam tikras sąlygas, joms dalyvauti kai kurioje atrinktoje Programos veikloje.

(6) Dėl vis didesnės prekybos globalizacijos, naujų rinkų atsiradimo ir pasikeitusių prekių judėjimo būdų ir tempo, muitinių administracijos turėtų stiprinti tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su verslo, teisės bei mokslo atstovais ir su kitais užsienio prekybos dalyviais. Jei reikia, Programa turėtų suteikti galimybę minėtiesiems atstovams ar įstaigoms dalyvauti Programos veikloje.

(7) Pagal Muitinė 2007 finansuotos transeuropinės kompiuterizuotos saugios ryšių ir informacijos mainų sistemos yra neišvengiamai reikalingos muitinių veiklai Bendrijoje ir keitimuisi informacija tarp muitinių administracijų, todėl pagal Programą jos turėtų būti remiamos ir toliau.

(8) Bendrijos įgyta patirtis įgyvendinant ankstesnes muitinės programas rodo, kad tų programų tikslus daug lengviau pasiekti tada, kai įvairių nacionalinių administracijų pareigūnams sudaromos galimybės kartu dalyvauti profesinėje veikloje pasitelkiant tokias priemones kaip lyginamąją analizę, projektų grupes, seminarus, praktinius užsiėmimus, darbo vizitus, mokymą ir stebėjimo veiksmus. Todėl ši veikla turėtų būti tęsiama, tuo pat metu sudarant galimybę kurti naujas priemones, kai reikia dar veiksmingiau reaguoti į galinčius iškilti poreikius.

(9) Kad galėtų bendradarbiauti ir dalyvauti Programoje, muitinės pareigūnai turi pakankamai gerai mokėti kalbas. Dalyvaujančios šalys turėtų pasirūpinti, kad jų pareigūnai būtų mokomi kalbų.

(10) Muitinė 2007 vidurio laikotarpio vertinime buvo patvirtintas poreikis sistemingiau organizuoti keitimąsi informacija ir žiniomis tarp administracijų, taip pat tarp administracijų ir Komisijos, ir programos įgyvendinimo metu sukauptų žinių konsolidavimą. Todėl Programoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas keitimuisi informacija ir žinių valdymui.

(11) Nors pagrindinė atsakomybė siekiant Programos tikslų tenka dalyvaujančioms šalims, pagal Programą vykdomai veiklai koordinuoti ir infrastruktūrai bei reikiamoms paskatoms užtikrinti yra reikalingi Bendrijos veiksmai.

(12) Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(13) Šiuo sprendimu visam Programos laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, tapsiantis svarbiausiu orientaciniu dydžiu biudžeto valdymo institucijai, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 37 punkte.

(14) Priemonės, kurių reikia šiam sprendimui įgyvendinti, turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [5],

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Programos sukūrimas

1. 2008 m. sausio 1 d. — 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui sukuriama daugiametė muitinių veiksmų programa Bendrijoje (Muitinė 2013) (toliau — Programa), skirta paremti ir papildyti veiksmus, kurių valstybės narės imasi siekdamos užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos muitinių srityje veikimą.

2. Pagal Programą vykdoma veikla apima:

a) ryšių ir informacijos mainų sistemas;

b) lyginamąją analizę;

c) seminarus ir praktinius užsiėmimus;

d) projektų grupes ir valdymo grupes;

e) darbo vizitus;

f) mokymo veiklą;

g) stebėsenos veiksmus;

h) bet kurią kitą veiklą, būtiną siekiant Programos tikslų.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame sprendime naudojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

1) "administracija" — dalyvaujančių šalių valdžios institucijos ir kitos įstaigos, kurioms pavesta administruoti muitinės ir su muitine susijusią veiklą;

2) "pareigūnas" — administracijos narys.

3 straipsnis

Dalyvavimas Programoje

1. Dalyvaujančios šalys yra valstybės narės ir 2 dalyje nurodytos šalys.

2. Programoje dalyvauja:

a) šalys kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, — pagal bendruosius principus ir šių šalių prisijungimo prie Bendrijos programų bendrąsias nuostatas ir sąlygas, nustatytas atitinkamu pagrindų susitarimu ir Asociacijos tarybos sprendimais;

b) potencialios šalys kandidatės — pagal nuostatas, kurios bus priimtos kartu su šiomis šalimis po pagrindų susitarimų dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose sudarymo.

3. Programoje taip pat gali dalyvauti kai kurios Europos kaimynystės politikos šalys partnerės, jei jos pasiekė pakankamą atitinkamų teisės aktų ir administravimo metodų suderinimo su Bendrijos teisės aktais ir administravimo metodais lygį, — pagal nuostatas, kurios bus priimtos kartu su šiomis šalimis po pagrindų susitarimų dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose sudarymo.

4. Dalyvaujančioms šalims atstovauja atitinkamos administracijos pareigūnai.

4 straipsnis

Bendrieji tikslai

1. Programa parengiama taip, kad būtų pasiekti tokie bendrieji tikslai:

a) užtikrinti, kad muitinių veikla atitiktų vidaus rinkos poreikius, įskaitant tiekimo grandinės saugumą ir prekybos palengvinimą, ir kad būtų remiama augimo ir užimtumo strategija;

b) užtikrinti, kad valstybių narių muitinių administracijos bendradarbiautų ir vykdytų savo pareigas taip veiksmingai, lyg jos būtų viena administracija, užtikrinant muitinį tikrinimą, leidžiantį pasiekti lygiaverčių rezultatų kiekvienoje Bendrijos muitų teritorijos vietoje, ir remiant teisėtą verslą;

c) pakankamai apsaugoti Bendrijos finansinius interesus;

d) stiprinti saugumą ir saugą;

e) parengti 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas šalis stojimui, įskaitant keitimosi patirtimi ir žiniomis su tų šalių muitinių administracijomis priemones.

2. Bendras požiūris dėl muitų politikos nuolat pritaikomas prie naujų pokyčių Komisijai ir valstybėms narėms bendradarbiaujant Muitų politikos grupėje, kurią sudaro Komisija ir valstybių narių muitinių administracijų vadovai arba jų atstovai. Komisija reguliariai informuoja Muitų politikos grupę apie Programos įgyvendinimo priemones.

5 straipsnis

Konkretūs tikslai

Konkretūs Programos tikslai yra:

a) labiau standartizuoti ir supaprastinti muitinės sistemas ir muitinį tikrinimą ir taip sumažinti administracinę naštą bei ekonominių operacijų vykdytojų kaštus dėl teisės aktų laikymosi ir tęsti atvirą bei skaidrų bendradarbiavimą su prekybos subjektais;

b) nustatyti, parengti ir taikyti geriausią darbo praktiką, visų pirma prieš muitinį įforminimą ir po jo atliekamo audito, grėsmių analizės, muitinio tikrinimo ir supaprastintų procedūrų srityse;

c) siekiant dirbti produktyviau ir veiksmingiau, toliau taikyti valstybių narių muitinių administracijų darbo rezultatų vertinimo sistemą;

d) remti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pažeidimams, ypač skubiai perduodant pasienio muitinės postams svarbią informaciją apie grėsmes;

e) užtikrinti vienodą ir vienareikšmį tarifų klasifikavimą Bendrijoje, ypač gerinant koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp laboratorijų;

f) remti Europos masto elektroninės muitinės aplinkos kūrimą kuriant sąveikiąsias ryšių ir informacijos mainų sistemas ir kartu atliekant būtinus teisės aktų bei administracinius pakeitimus;

g) išsaugoti esamas ryšių ir informacijos sistemas ir, jei reikia, kurti naujas;

h) imtis veiksmų, kuriais būtų teikiama parama narystei besiruošiančių šalių muitinių administracijoms;

i) padėti plėtoti aukštos kokybės muitinių administracijas trečiosiose šalyse;

j) pagerinti valstybių narių ir trečiųjų šalių, visų pirma Europos kaimynystės politikos šalių partnerių, muitinių administracijų bendradarbiavimą;

k) plėtoti ir stiprinti bendrą mokymą.

6 straipsnis

Darbo programa

20 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija kasmet patvirtina darbo programą.

II SKYRIUS

PROGRAMOS VEIKLA

7 straipsnis

Ryšių ir informacijos mainų sistemos

1. Komisija ir dalyvaujančios šalys užtikrina, kad veiktų 2 dalyje nurodytos ryšių ir informacijos mainų sistemos.

2. Ryšių ir informacijos mainų sistemos yra šios:

a) bendrasis ryšių tinklas/bendroji sistemų sąsaja (CCN/CSI);

b) kompiuterizuota tranzito sistema (CTS);

c) tarifų sistemos, ypač duomenų platinimo sistema (DDS), kombinuotoji nomenklatūra (CN), Bendrijos integruoto tarifo informacijos sistema (TARIC), Europos privalomojo tarifo informacijos sistema (EBTI), tarifinių kvotų ir priežiūros sistema (TQS), sustabdymo informacijos sistema (SUSPENSIONS), prekių pavyzdžių valdymo sistema (SMS), procedūrų apdorojimo informacinė sistema (ISPP), Europos cheminių medžiagų muitų registras (ECICS) ir registruotų eksportuotojų sistema (REX);

d) saugumo stiprinimo sistemos, nurodytos 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 648/2005, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą [6], įskaitant Bendrijos grėsmių valdymo sistemą, eksporto kontrolės sistemą (ECS), importo kontrolės sistemą (ICS) ir įgaliotų ekonominių operacijų vykdytojų sistemą (AEO);

e) bet kokios naujos su muitine susijusios ryšių ir informacijos mainų sistemos, įskaitant elektronines muitinės sistemas, sukurtas pagal Bendrijos teisės aktus ir numatytas 6 straipsnyje nurodytoje darbo programoje.

3. Bendrijos sudėtinės dalys ryšių ir informacijos mainų sistemose yra techninė įranga, programinė įranga ir tinklų jungtys, kurios yra bendros visoms dalyvaujančioms šalims. Komisija Bendrijos vardu sudaro reikiamas sutartis, kad būtų užtikrintas šių sudėtinių dalių veikimas.

4. Ne Bendrijos sudėtinės dalys ryšių ir informacijos mainų sistemose yra nacionalinės duomenų bazės, sudarančios šių sistemų dalį, tinklų jungtys tarp Bendrijos ir ne Bendrijos sudėtinių dalių ir tokia techninė bei programinė įranga, kokią kiekviena dalyvaujanti šalis mano esant tinkamą visiškam šių sistemų veikimui visoje jos administracijoje. Dalyvaujančios šalys užtikrina ne Bendrijos sudėtinių dalių veikimą ir jų sąveiką su Bendrijos sudėtinėmis dalimis.

5. Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, Komisija koordinuoja 2 dalyje nurodytų sistemų ir infrastruktūros Bendrijos ir ne Bendrijos sudėtinių dalių diegimo ir funkcionavimo aspektus, kad užtikrintų jų veikimą, tarpusavio ryšį ir nuolatinį tobulinimą. Komisija ir dalyvaujančios šalys daro viską, ką gali, kad būtų laikomasi šiuo tikslu nustatytų tvarkaraščių ir terminų.

6. Komisija gali leisti, kad CCN/CSI muitinės arba su ja nesusijusiais tikslais naudotųsi kitos administracijos. Siekiant padengti susijusius kaštus, gali būti pareikalauta prisidėti finansiškai.

8 straipsnis

Lyginamoji analizė

Lyginamosios analizės veiklą, kurios tikslas — nustatyti geriausią praktiką sutartų rodiklių pagrindu lyginant darbo metodus, tvarką ar procesus, gali vykdyti dvi ar daugiau dalyvaujančių šalių.

9 straipsnis

Seminarai ir praktiniai užsiėmimai

Komisija ir dalyvaujančios šalys kartu rengia seminarus bei praktinius užsiėmimus ir užtikrina tokių seminarų ir praktinių užsiėmimų rezultatų sklaidą.

10 straipsnis

Projektų grupės ir valdymo grupės

Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, gali sudaryti projektų grupes, kurioms pavedama per nustatytą terminą atlikti konkrečias užduotis, ir valdymo grupes, atliekančias koordinavimo veiklą.

11 straipsnis

Darbo vizitai

1. Dalyvaujančios šalys organizuoja pareigūnų darbo vizitus. Darbo vizitai negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį. Kiekvienas darbo vizitas turi būti susijęs su konkrečia profesine veikla, gerai parengtas, o vėliau įvertintas atitinkamų pareigūnų ir administracijų. Darbo vizitai gali būti bendro pobūdžio arba skirti konkrečiai prioritetinei veiklai.

2. Dalyvaujančios šalys sudaro sąlygas atvykusiems pareigūnams veiksmingai įsilieti į priimančios administracijos veiklą. Šiuo tikslu atvykusiems pareigūnams suteikiami leidimai atlikti užduotis, susijusias su jiems patikėtomis pareigomis. Jei tai reikalinga pagal aplinkybes ir ypač siekiant, kad būtų atsižvelgiama į specialius kiekvienos dalyvaujančios šalies teisės sistemos reikalavimus, kompetentingos dalyvaujančių šalių valdžios institucijos gali šiuos leidimus apriboti.

3. Per darbo vizitą su vykdomomis užduotimis susijusi pareigūno civilinė atsakomybė prilyginama priimančios administracijos pareigūnų civilinei atsakomybei. Atvykę pareigūnai privalo laikytis tų pačių profesinio konfidencialumo taisyklių kaip ir priimančios administracijos pareigūnai.

12 straipsnis

Mokymo veikla

1. Dalyvaujančios šalys, bendradarbiaudamos su Komisija, palengvina bendradarbiavimą tarp nacionalinių mokymo įstaigų, visų pirma:

a) nustatydamos mokymo reikalavimus, tobulindamos esamas mokymo programas ir, kai tinkama, tobulindamos esamus mokymo modulius ir kurdamos naujus mokymo modulius, naudojančius mokymąsi internetu, kad būtų sukurtas bendras pareigūnų mokymo pagrindas, apimantis visas muitų taisykles ir procedūras, leidžiantis tiems pareigūnams įgyti būtinų profesinių įgūdžių ir žinių;

b) kai tinkama, skatindamos ir sudarydamos galimybę visų dalyvaujančių šalių pareigūnams dalyvauti su muitinės klausimais susijusiuose mokymo kursuose, kai tokius kursus dalyvaujanti šalis rengia savo pareigūnams;

c) kai tinkama, suteikdamos būtiną infrastruktūrą bei priemones bendram mokymui internetu muitų srityje ir tokio mokymo valdymui;

2. Kai tinkama, dalyvaujančios šalys 1 dalies 1 punkte nurodytus bendrai sukurtus mokymo internetu modulius integruoja į savo nacionalines mokymo programas.

Dalyvaujančios šalys užtikrina, kad jų pareigūnams būtų suteiktas pradinis ir tęstinis mokymas, būtinas bendriems profesiniams įgūdžiams ir žinioms įgyti pagal mokymo programas. Dalyvaujančios šalys skatina pareigūnų kalbų mokymą, kuris yra būtinas, kad jie pasiektų dalyvavimui Programoje reikalingą kalbinių įgūdžių lygį.

13 straipsnis

Stebėsenos veiksmai

1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija nusprendžia, kurios konkrečios Bendrijos muitų teisės aktų sritys gali būti stebimos.

2. Šią stebėseną vykdo bendros valstybių narių muitinių pareigūnų ir Komisijos pareigūnų grupės. Taikydamos teminį arba regioninį metodą, tos grupės lankosi įvairiose Bendrijos muitų teritorijos vietose, kuriose veikia muitinių administracijos. Grupės nagrinėja muitinių darbo praktiką nacionaliniu lygiu, nustato sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant taisykles ir, jei reikia, rengia pasiūlymus, kaip pakeisti Bendrijos taisykles ir darbo metodus, kad bendrai pagerėtų muitinių veiksmų veiksmingumas. Grupių ataskaitos perduodamos valstybėms narėms ir Komisijai.

14 straipsnis

Dalyvavimas Programos veikloje

Tarptautinių organizacijų, trečiųjų šalių administracijų, ūkio subjektų ir jų organizacijų atstovai gali bet kada dalyvauti pagal Programą organizuojamoje veikloje, jei tai naudinga siekiant 4 ir 5 straipsniuose nurodytų tikslų.

15 straipsnis

Keitimasis informacija

Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis Komisija išvysto keitimąsi Programos veiklos metu sukaupta informacija.

III SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

16 straipsnis

Finansinė struktūra

1. Programos įgyvendinimo finansinis paketas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 323800000euro.

2. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama daugiametės finansinės struktūros ribų, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 37 punkte.

17 straipsnis

Išlaidos

1. Programos įgyvendinimo išlaidas, laikydamosi 2-5 dalių nuostatų, dengia Bendrija ir dalyvaujančios šalys.

2. Bendrija dengia šias išlaidas:

a) 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų Bendrijos sudėtinių dalių ryšių ir informacijos mainų sistemose įsigijimo, kūrimo, diegimo, techninės priežiūros ir naudojimo kaštus;

b) dalyvaujančių šalių pareigūnų patirtas kelionės ir gyvenimo išlaidas, susijusias su lyginamosios analizės veikla, darbo vizitais, dalyvavimu seminaruose ir pratybose, projektų grupėse ir valdymo grupėse, mokyme bei stebėsenos veiksmuose;

c) seminarų ir pratybų organizavimo kaštus;

d) 14 straipsnyje nurodytų išorės ekspertų ir dalyvių patirtas kelionės ir viešnagės išlaidas;

e) mokymo sistemų ir modulių įsigijimo, kūrimo, diegimo ir priežiūros kaštus, jeigu tos sistemos ir moduliai bendri visoms dalyvaujančioms šalims;

f) bet kurios kitos veiklos, nurodytos 1 straipsnio 2 dalies h punkte, kaštus, sudarančius ne daugiau kaip 5 proc. bendrų Programos išlaidų.

3. Dalyvaujančios šalys dengia šias išlaidas:

a) 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų ne Bendrijos sudėtinių dalių ryšių ir informacijos mainų sistemose įsigijimo, kūrimo, diegimo, techninės priežiūros ir naudojimo kaštus;

b) kaštus, susijusius su jų pareigūnų pradiniu ir tęstiniu mokymu, ypač jų kalbų mokymu.

4. Dalyvaujančios šalys bendradarbiauja su Komisija siekiant užtikrinti, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principą.

Komisija pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamentą [7] (toliau — Finansinis reglamentas) nustato išlaidų apmokėjimo taisykles ir apie jas praneša dalyvaujančioms šalims.

5. Programos finansinis asignavimas taip pat gali būti skiriamas padengti išlaidas, susijusias su pasirengimo, stebėsenos, priežiūros, audito ir vertinimo veikla, kuri tiesiogiai būtina Programai valdyti ir jos tikslams pasiekti, ir visų pirma susijusias su tyrimais, susitikimais, informavimo ir skelbimo veiksmais, išlaidas, susijusias su informacijos mainams skirtais informacinių technologijų tinklais, ir visas kitas techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, kurias Komisija gali patirti valdydama Programą.

18 straipsnis

Finansinio reglamento taikymas

Finansinis reglamentas taikomas visoms subsidijoms, teikiamoms pagal šį sprendimą, kaip apibrėžta Finansinio reglamento VI antraštinėje dalyje. Visų pirma, subsidijoms taikomas išankstinis rašytinis susitarimas su paramos gavėju, kaip numatyta Finansinio reglamento 108 straipsnyje, sudarytas pagal Finansinį reglamentą priimtų įgyvendinimo taisyklių pagrindu, kuriame gavėjas išreiškia savo sutikimą, kad Audito Rūmai tikrintų suteiktų asignavimų naudojimą.

19 straipsnis

Finansų kontrolė

Sprendimų dėl finansavimo ir visų kitų su šiuo sprendimu susijusių susitarimų ar sutarčių atžvilgiu atliekama finansų kontrolė, o prireikus juos gali vietoje tikrinti Komisija, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ir Audito Rūmus. Tikrinimai gali vykti apie juos nepranešus.

IV SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Muitinė 2013 komitetas (toliau — Komitetas).

2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

21 straipsnis

Stebėjimas

Dalyvaujančios šalys ir Komisija kartu vykdo nuolatinį Programos stebėjimą.

22 straipsnis

Vidurio laikotarpio ir galutinis įvertinimas

1. Atlikti Programos vidurio laikotarpio ir galutinį įvertinimą pavedama Komisijai, kuri naudojasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis ir bet kokia kita svarbia informacija. Programa vertinama atsižvelgiant į 4 ir 5 straipsniuose nurodytus tikslus.

Atliekant vidurio laikotarpio įvertinimą, veiksmingumo ir efektyvumo požiūriu apžvelgiami Programos laikotarpio viduryje pasiekti rezultatai, taip pat nagrinėjama, ar vis dar aktualūs pradiniai Programos tikslai. Be to, vertinamas finansavimo naudojimas, taip pat stebėjimas ir įgyvendinimas.

Atliekant galutinį įvertinimą, pagrindinis dėmesys skiriamas Programos veiklos veiksmingumui ir efektyvumui.

2. Dalyvaujančios šalys Komisijai teikia šias vertinimo ataskaitas:

a) iki 2011 m. balandžio 1 d. — vidurio laikotarpio Programos aktualumo, veiksmingumo ir efektyvumo vertinimo ataskaitą;

b) iki 2014 m. balandžio 1 d. — galutinę vertinimo ataskaitą, kurioje pagrindinis dėmesys, be kita ko, skiriamas Programos veiksmingumui ir efektyvumui.

3. Remdamasi 2 dalyje išvardytomis ataskaitomis ir bet kokia kita svarbia informacija, Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šias vertinimo ataskaitas:

a) iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. — vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitą ir komunikatą dėl tikslingumo tęsti Programą;

b) iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. — galutinę vertinimo ataskaitą.

Susipažinimui tos ataskaitos siunčiamos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

23 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 253/2003/EB panaikinamas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Tačiau finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su veiksmais, vykdomais pagal tą sprendimą, tas sprendimas toliau taikomas iki veiksmų užbaigimo.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

25 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta …, …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL C 324, 2006 12 30, p. 78.

[2] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento pozicija.

[3] OL L 36, 2003 2 12, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 787/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 12).

[4] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[5] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[6] OL L 117, 2005 5 4, p. 13.

[7] OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).

--------------------------------------------------