siekiant priimti ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/.../EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

1. Šia direktyva nustatomos konkrečios požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės priemonės, kaip numatyta Direktyvos 2000/60/EB 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios priemonės visų pirma yra:

2. Šia direktyva taip pat papildomos teršalų patekimo į požeminį vandenį prevencijos ir ribojimo nuostatos, jau nustatytos Direktyvoje 2000/60/EB, ir siekiama užkirsti kelią visų požeminio vandens telkinių būklės blogėjimui.

Šioje direktyvoje, greta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnyje nustatytų sąvokų apibrėžimų, vartojamos tokios sąvokos:

1. Vertindamos požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminę būklę pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.3 skirsnį, valstybės narės naudoja šiuos kriterijus:

2. Ribines vertes galima nustatyti nacionaliniu, tarptautinės upės baseino rajono ar upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygiu arba požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės lygiu.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nustatant ribines vertes požeminio vandens telkiniams, esantiems dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose, ir požeminio vandens telkiniams, kuriuose esantis požeminis vanduo kerta valstybės sieną, atitinkamos valstybės narės koordinuotų veiklą tarpusavyje pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 4 dalį.

4. Kai požeminio vandens telkinys ar požeminio vandens telkinių grupė yra ne tik Bendrijos teritorijoje, atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) siekia ribines vertes nustatyti koordinuodamos veiklą su valstybe (-ėmis), nesančia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 5 dalį.

5. Ribines vertes pagal 1 dalies b punktą valstybės narės pirmą kartą nustato ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 22 d.

Visos nustatytos ribinės vertės skelbiamos upės baseino valdymo planuose, kurie turi būti pateikiami pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį, įskaitant II priedo C dalyje nustatytos informacijos santrauką.

6. Vėliau valstybės narės iš dalies keičia ribinių verčių sąrašą, kai nauja informacija apie teršalus, teršalų grupes ar taršos rodiklius nurodo, kad ribinė vertė turėtų būti nustatyta papildomai medžiagai ar kad esama ribinė vertė turėtų būti pakeista arba kad anksčiau iš sąrašo išbraukta ribinė vertė vėl turėtų būti įtraukta, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

Ribinės vertės gali būti išbrauktos iš sąrašo, kai atitinkami teršalai, teršalų grupė ar taršos rodikliai nebekelia pavojaus požeminio vandens telkiniui.

Apie tokius ribinių verčių sąrašo pakeitimus pranešama periodiškai peržiūrint upės baseino valdymo planus.

7. Ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 22 d. Komisija, remdamasi pagal 5 dalį valstybių narių pateikta informacija, paskelbia pranešimą.

1. Požeminio vandens telkinio cheminę būklę valstybės narės vertina pagal 2 dalyje apibūdintą procedūrą. Vykdydamos šią procedūrą valstybės narės tam tikrais atvejais gali požeminio vandens telkinius sujungti į grupę pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedą.

2. Požeminio vandens telkinys ar požeminio vandens telkinių grupė yra laikoma geros cheminės būklės tuomet, kai:

3. Valstybės narės požeminio vandens cheminės būklės įvertinimo santrauką skelbia upės baseino valdymo planuose pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį.

Šioje upės baseino rajono ar tarptautinės upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygiu parengtoje santraukoje taip pat pateikiamas paaiškinimas, kaip galutiniame įvertinime buvo atsižvelgta į atskiruose monitoringo taškuose viršytus požeminio vandens kokybės standartus ar ribines vertes.

4. Jeigu pagal 2 dalies b punktą požeminio vandens telkinys yra priskiriamas geros cheminės būklės telkiniams, valstybės narės imasi priemonių pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnį, kurios gali būti būtinos siekiant apsaugoti vandens ekosistemas, sausumos ekosistemas ir užtikrinti požeminio vandens naudojimą žmonių reikmėms, susijusius su ta požeminio vandens telkinio dalimi, kurios monitoringo taške ar taškuose buvo viršyta požeminio vandens kokybės standarto vertė ar ribinė vertė.

Reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymas ir pradinių tendencijos mažinimo taškų apibrėžimas

1. Valstybės narės nustato reikšmingą ir nuolatinę teršalų, teršalų grupės ir taršos rodiklių koncentracijos didėjimo tendenciją požeminio vandens telkiniuose ar požeminio vandens telkinių grupėse, kurie, kaip nustatyta, priskirti rizikos grupei, bei apibrėžia pradinį šios tendencijos mažinimo tašką pagal IV priedą.

2. Siekiant palaipsniui sumažinti požeminio vandens taršą, valstybės narės, vykdydamos Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnyje nurodytą priemonių programą mažina tendencijas, keliančias didelį žalos vandenų ekosistemų ar sausumos ekosistemų kokybei, žmonių sveikatai arba realiam ar potencialiam teisėtam vandenų aplinkos naudojimui, pavojų.

3. Valstybės narės pagal IV priedo B dalies 1 punktą dalį nustato pradinį tendencijų mažinimo tašką, apibūdinamą kaip I priede nustatytų požeminio vandens telkinių kokybės standartų ir pagal 3 straipsnį nustatytų ribinių verčių lygio procentinę dalį, remiantis nustatyta tendencija ir su ja susijusiu pavojumi aplinkai.

4. Upės baseino valdymo planuose, kurie turi būti pateikti pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį, valstybės narės apibendrina šią informaciją:

5. Kai reikia įvertinti esamų taršos zonų požeminio vandens telkiniuose, visų pirma dėl sutelktųjų šaltinių ir užterštos žemės atsirandančių taršos zonų, poveikį, dėl kurio gali būti sunku pasiekti Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nustatytus tikslus, valstybės narės vykdo papildomą nustatytų teršalų tendencijos įvertinimą, kad patikrintų, ar taršos iš užterštų vietų zonos nedidėja, nepablogina požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminės būklės bei nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Šių įvertinimų rezultatai apibendrinami upės baseino valdymo planuose, kurie turi būti pateikti pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį.

1. Siekdamos Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies b punkte i papunktyje nurodyto tikslo — teršalų patekimo į požeminį vandenį prevencijos ar ribojimo, valstybės narės užtikrina, kad pagal tos direktyvos 11 straipsnį nustatyta priemonių programa apimtų:

Nustatant priemones pagal pirmiau minėtus a arba b punktus, valstybės narės gali pradiniame etape nustatyti aplinkybes, kuriomis Direktyvos 2000/60/EB VIII priede išvardyti teršalai, ypač to priedo 7 punkte nurodyti pagrindiniai metalai ir jų junginiai turi būti laikomi pavojingais arba nepavojingais.

2. Kiek tik įmanoma techniniu požiūriu, atsižvelgiama į poveikį požeminio vandens cheminei būklei darantį teršalų patekimą iš pasklidusių taršos šaltinių.

3. Nepažeidžiant kituose Bendrijos teisės aktuose nustatytų griežtesnių reikalavimų, valstybės narės gali netaikyti priemonių, kurių reikalaujama pagal 1 dalį, kai teršalai patenka:

4. Valstybių narių kompetentingos institucijos turi 3 dalyje nurodytų išimčių sąrašą, kad galėtų, Komisijai paprašius, jai apie jas pranešti.

... (11) — 2013 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu vykdant naują leidimo suteikimo procedūrą pagal Direktyvos 80/68/EEB 4 ir 5 straipsnius, atsižvelgiama į šios direktyvos 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

II, III ir IV priedai gali būti suderinti su moksline ir technine pažanga Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir atsižvelgiant į tos direktyvos 13 straipsnio 7 dalyje numatytą upės baseino valdymo plano patikslinimo ir atnaujinimo laikotarpį.

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki ... (11), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(3) 2005 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 45 E, 2006 2 23, p. 75), 2006 m. sausio 23 d. Tarybos bendroji pozicija ir ... m. ... ... d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

I PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS KOKYBĖS STANDARTAI

Pagal 4 straipsnį atliekant požeminio vandens cheminės būklės įvertinimą, toliau pateikiami požeminio vandens kokybės standartai yra Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.3.2 lentelėje nurodyti ir pagal tos direktyvos 17 straipsnį nustatyti kokybės standartai.

Teršalas

Kokybės standartai

Pastaba

Nitratai

50 mg/l

Dėl veiklos, patenkančios į Direktyvos 91/676/EEB taikymo sritį, — būtinos šiai vertei (t. y. 50 mg/l) programos ir priemonės turi atitikti tą direktyvą (1).

Veikliosios medžiagos pesticiduose, įskaitant jų reikšminguosius metabolitus, skilimo ir reakcijos produktai (2)

0,1 μg/l

0,5 μg/l (bendra) (3)

2.	Pesticidų kokybės standartų taikymo šioje direktyvoje nustatyta tvarka rezultatai nepažeidžia rezultatų, gautų taikant rizikos įvertinimo procedūras, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 91/414/EEB arba Direktyvą 98/8/EB.

Jeigu manoma, kad konkrečiam požeminio vandens telkiniui taikant požeminio vandens kokybės standartus, nebus pasiekta aplinkos apsaugos tikslų dėl su juo susijusių paviršinio vandens telkinių, išdėstytų Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje arba gerokai pablogės ekologinė ar cheminė tokių telkinių kokybė, arba bus pastebima bet kokia didesnė žala tiesiogiai nuo požeminio vandens telkinio priklausomai sausumos ekosistemai, pagal šios direktyvos 3 straipsnį ir II priedą nustatomos griežtesnės ribinės vertės. Šiai ribinei vertei būtinos programos ir priemonės taip pat taikomos veiklai, patenkančiai į Direktyvos 91/676/EEB taikymo sritį.

(1) Į Direktyvos 91/676/EB taikymo sritį nepatenkančiai veiklai ši nuostata netaikoma.

(2) Pesticidais vadinami augalų apsaugos produktai ir biocidiniai produktai, apibrėžti atitinkamai Direktyvos 91/414/EEB 2 straipsnyje ir Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnyje.

(3) Žodžiu „bendra“ apibrėžiama visų monitoringo metu nustatytų ir išmatuotų atskirų pesticidų suma.

II PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS TERŠALŲ IR TARŠOS RODIKLIŲ RIBINĖS VERTĖS

A DALIS. RIBINIŲ VERČIŲ NUSTATYMO, KURĮ PAGAL 3 STRAIPSNĮ ATLIEKA VALSTYBĖS NARĖS, GAIRĖS

Valstybės narės nustato ribines vertes visoms teršiančioms medžiagoms ir taršos rodikliams, kurie, atlikus charakteristikų analizę vadovaujantis Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsniu, apibūdina požeminio vandens telkinius ar požeminio vandens telkinių grupes kaip priskirtinus rizikos grupei, jog jose bus nepasiekta gera požeminio vandens cheminė būklė.

Ribinės vertės nustatomos taip, kad tipiniame monitoringo taške gautiems monitoringo rezultatams viršijus ribines vertes būtų aišku, jog yra pavojus, kad nesilaikoma 4 straipsnio 2 dalies b punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nurodytos vienos ar daugiau geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų.

Nustatydama ribines vertes valstybė narė atsižvelgia į šias gaires:

Ribinių verčių nustatymas turėtų būti grindžiamas atsižvelgiant į:

a)	požeminio vandens ir su juo susijusių vandens ekosistemų bei nuo jo priklausomų sausumos ekosistemų tarpusavio sąveikos mastą;

b)	kliūtis realiam ar potencialiam teisėtam požeminio vandens naudojimui ar jo funkcijoms;

c)	visus teršalus, apibūdinančius požeminio vandens telkinio priskyrimą rizikos grupei, atsižvelgiant į B dalyje nustatytus minimalius sąrašus;

d)	hidrogeologines charakteristikas, įskaitant informaciją apie fonines vertes ir vandens balanso skaičiavimus.

2.	Nustatant ribines vertes taip pat turėtų būti atsižvelgiama į teršalų kilmę, į jų galimą natūralų susidarymą, jų toksikologiją ir sklaidos tendenciją, jų patvarumą ir jų bioakumuliacinį potencialą.

3.	Nustatant ribines vertes turėtų būti remiamasi surinktų duomenų kontrolės mechanizmu, grindžiamu duomenų kokybės įvertinimu, analitiniais svarstymais ir foniniais lygiais, nustatomais medžiagoms, kurios gali atsirasti tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos.

B DALIS. TERŠALŲ IR JŲ RODIKLIŲ, Į KURIUOS TURI ATSIŽVELGTI VALSTYBĖS NARĖS, PAGAL 3 STRAIPSNĮ NUSTATYDAMOS RIBINES VERTES, MINIMALŪS SĄRAŠAI

1. Medžiagos arba jonai, kurie gali susidaryti tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos

Arsenas

Kadmis

Švinas

Gyvsidabris

Amonis

Chloridas

Sulfatas

2. Žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos

Trichloretilenas

Tetrachloretilenas

3. Parametrai, nurodantys druskingo ar kitokio vandens prasiskverbimą (1)

Savitasis elektros laidis

C DALIS. INFORMACIJA, KURIĄ VALSTYBĖS NARĖS TURI PATEIKTI APIE TERŠALUS IR JŲ RODIKLIUS, KURIŲ RIBINĖS VERTĖS BUVO NUSTATYTOS

Upės baseino valdymo plane, pateiktame pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį, valstybės narės apibendrina, kaip buvo laikomasi šio priedo A dalyje nurodytos tvarkos.

Pirmiausia valstybės narės, kai tai įmanoma, pateikia:

a)	informaciją apie tai, kiek yra požeminio vandens telkinių arba telkinių grupių, apibūdintų kaip priskirtinų rizikos grupei, ir apie teršalus bei taršos rodiklius, kurie lėmė jų priskyrimą rizikos grupei, įskaitant nustatytas koncentracijas (vertes);

informaciją apie visus požeminio vandens telkinius, priskirtus rizikos grupei, ypač apie jų dydį, požeminių vandens telkinių ir su jais susijusių paviršinio vandens telkinių bei nuo jų tiesiogiai priklausomų sausumos ekosistemų santykį, o natūraliai susidarančių medžiagų atveju — požeminio vandens telkinių foninį lygį;

c)	ribines vertes, taikomas nacionaliniu lygiu, upės baseino rajono ar tarptautinės upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygiu arba požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės lygiu;

santykį tarp ribinių verčių ir

i)	natūraliai susidarančių medžiagų atveju, — nustatytų foninių lygių;

ii)	aplinkos apsaugos kokybės tikslų bei kitų vandens apsaugos standartų, egzistuojančių nacionaliniu, Bendrijos arba tarptautiniu lygiu, ir

iii)	atitinkamos informacijos apie teršalų toksikologiją, ekotoksikologiją, patvarumą, bioakumuliacinį potencialą ir sklaidos tendenciją.

(1) Dėl žmogaus veiklos atsirandančioms druskingo vandens koncentracijoms, valstybės narės gali nuspręsti taikyti arba sulfato ir chlorido, arba savitojo laidžio ribines vertes.

III PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

Įvertinimo tvarka požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminei būklei nustatyti taikoma visiems požeminio vandens telkiniams ar požeminio vandens telkinių grupėms, priskirtoms rizikos grupei, ir teršalams, kurie padeda tuo aspektu apibūdinti požeminio vandens telkinį ar telkinių grupę.

Pradėdamos 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus tyrimus, valstybės narės atsižvelgia į:

a)	informaciją, surinktą kaip charakteristikų analizės, atliekamos vadovaujantis Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsniu ir jos II priedo 2.1, 2.2 ir 2.3 skirsniais, dalį;

b)	požeminio vandens monitoringo tinklo rezultatus, gautus laikantis Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4 skirsnio, ir

c)	kitą atitinkamą informaciją, įskaitant metinio aritmetinio atitinkamų teršalų koncentracijos vidurkio monitoringo taške palyginimą su I priede nustatytais požeminio vandens kokybės standartais ir valstybių narių pagal 3 straipsnį bei II priedą nustatytomis ribinėmis vertėmis.

Tirdamos, ar yra laikomasi 4 straipsnio 2 dalies b punkto i ir iv papunkčiuose nurodytų geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų, valstybės narės prireikus ir jei būtina, remdamosi atitinkamai sukauptais monitoringo rezultatais, pasitelkusios, jei būtina, požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės konceptualiu modeliu pagrįstais koncentracijos įvertinimais, įvertina požeminio vandens telkinio, kuriame metinis aritmetinis tam tikro teršalo koncentracijos vidurkis yra aukštesnis už požeminio vandens kokybės standartą ar už ribinę vertę, apimtį.

Tirdamos, ar yra laikomasi 4 straipsnio 2 dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų, valstybės narės prireikus ir jei būtina, remdamosi atitinkamais monitoringo rezultatais ir tinkamu požeminio vandens telkinio konceptualiu modeliu, įvertina:

a)	teršalų, patenkančių ar galinčių patekti iš požeminio vandens telkinio į su juo susijusius paviršinius vandenis ar nuo jo tiesiogiai priklausomas sausumos ekosistemas, kiekį ir koncentraciją;

b)	teršalų, patenkančių į susijusius paviršinius vandenis ar tiesiogiai priklausomas sausumos ekosistemas, kiekio ir koncentracijos tikėtiną poveikį;

c)	druskingo ar kitokio vandens prasiskverbimą į požeminio vandens telkinį; ir

d)	dėl teršalų požeminio vandens telkinyje kylantį pavojų vandens, išgaunamo arba ketinamo išgauti iš požeminio vandens telkinio ir skirto žmonės vartoti, kokybei.

Valstybės narės požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės požeminio vandens cheminę būklę pristato žemėlapiuose pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4.5 ir 2.5 skirsnius. Be to, valstybės narės šiuose žemėlapiuose nurodo, jei būtina ir galima, visus monitoringo taškus, kuriuose yra viršyti požeminio vandens kokybės standartai ir (arba) ribinės vertės.

IV PRIEDAS

REIKŠMINGŲ IR NUOLATINIŲ DIDĖJIMO TENDENCIJŲ NUSTATYMAS IR MAŽINIMAS

A DALIS. REIKŠMINGŲ IR NUOLATINIŲ DIDĖJIMO TENDENCIJŲ NUSTATYMAS

Valstybės narės nustato reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas visuose požeminio vandens telkiniuose ar požeminio vandens telkinių grupėse, kurios priskirtos rizikos grupei pagal Direktyvos 2000/60/EB II priedą, atsižvelgiant į tokius reikalavimus:

1.	Pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4 skirsnį monitoringo programa sudaroma taip, kad būtų galima nustatyti reikšmingas ir nuolatines teršalų, nustatytų pagal šios direktyvos 3 straipsnį, koncentracijų tendencijas.

Reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymo tvarka grindžiama tokiais elementais:

parenkamas toks monitoringo dažnumas ir monitoringo taškai, kad jų pakaktų:

i)	teikti informaciją, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad tokias stiprėjančias tendencijas galima būtų su deramu pasitikėjimu ir tikslumu atskirti nuo natūralių nukrypimų;

ii)

nustatyti tokias didėjimo tendencijas taip, kad liktų pakankamai laiko įgyvendinti priemones siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba bent kiek įmanoma juos sušvelninti. Pirmą kartą toks nustatymas turi būti atliktas 2009 m., jei įmanoma, atsižvelgus į esamus duomenis, pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje nurodytą pirmąjį upės baseino valdymo planą rengiant pranešimą apie tendencijos nustatymą, ir po to bent kas šešerius metus;

iii)	atsižvelgti į požeminio vandens telkinio laikinas fizines ir chemines charakteristikas, įskaitant požeminio vandens nuotėkio sąlygas, pasipildymo normas ir prasisunkimo per dirvožemį ar podirvį laiką.

b)	naudojami monitoringo ir analizės metodai, atitinkantys tarptautinius kokybės kontrolės principus, įskaitant, jei reikia, CEN ar nacionalinius standartizuotus metodus, siekiant užtikrinti, kad būtų teikiami lygiavertės mokslinės kokybės ir palyginami duomenys;

c)	įvertinimas grindžiamas statistiniu metodu, tokiu kaip regresijos analizė, analizuojant tendencijas atskiruose monitoringo taškuose tam tikrais laiko tarpais;

d)	siekiant išvengti paklaidų nustatant tendencijas, visiems žemiau kiekybinio įvertinimo ribos esantiems matams skaičiuojant priskiriama pusė iš visų laiko tarpų aukščiausio kiekybinio įvertinimo ribos vertės, išskyrus bendros pesticidų apimties atveju.

Nustatant reikšmingas ir nuolatines medžiagų, susidarančių tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos, koncentracijos didėjimo tendencijas atsižvelgiama į duomenis, jeigu jų yra, surinktus prieš pradedant vykdyti monitoringo programą siekiant pateikti pranešimą apie tendencijų nustatymą pirmame upės baseino valdymo plane, numatytame Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje.

B DALIS. PRADINIAI TENDENCIJOS MAŽINIMO TAŠKAI

Pagal 5 straipsnį valstybės narės pakeičia nustatytas reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas, kai šios kelia pavojų susijusioms vandens ekosistemoms, tiesiogiai priklausomoms sausumos ekosistemoms, žmonių sveikatai ar teisėtam — dabar vykdomam arba potencialiam — vandens aplinkos naudojimui, atsižvelgdamos į tokius reikalavimus:

Priemonių mažinti reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas įgyvendinimo pradinis taškas yra tada, kai teršalo koncentracija siekia 75 % I priede numatytų požeminio vandens kokybės standartų ir pagal 3 straipsnį nustatytų ribinių verčių parametrinės vertės, nebent:

a)	pradinis taškas turi būti atkeltas anksčiau, kad tendencijos mažinimo priemonėmis galima būtų kuo ekonomiškiau užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba bent kiek įmanoma juos sušvelninti;

b)	kitoks pradinis taškas yra pateisinamas, kai dėl nustatymo ribos neįmanoma nustatyti, ar pasiekta 75 % parametrinės vertės tendencija, arba

tendencijos didėjimo ir galimybės ją mažinti procentas yra toks, kad vėliau nukėlus tendencijos mažinimo priemonių pradinį tašką, tokiomis priemonėmis vis tiek galima būtų kuo ekonomiškiau užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba bent kiek įmanoma juos sušvelninti.

Į Direktyvos 91/676/EEB taikymo sritį patenkančiai veiklai priemonių mažinti reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas įgyvendinimo pradinis taškas nustatomas pagal tą direktyvą ir Direktyvą 2000/60/EB.

2.	Nustačius pradinį tašką požeminio vandens telkiniui, priskirtam rizikos grupei pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4.4 skirsnį ir laikantis šio priedo B dalies 1 punkto, jis nekeičiamas per Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje numatyto upės baseino valdymo plano šešerių metų ciklą.

3.	Tendencijos mažinimas įrodomas atsižvelgiant į atitinkamas monitoringo nuostatas, pateiktas A dalies 2 punkte.

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I. ĮVADAS

Komisija savo pasiūlymą (1) dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos priėmė 2003 m. spalio 28 d.

Europos Parlamentas pirmuoju svarstymu priėmė nuomonę 2005 m. balandžio 28 d.

Regionų komitetas pateikė nuomonę 2004 m. vasario 12 d. (2)

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonę priėmė 2004 m. kovo 31 d. (3)

Taryba priėmė bendrąją poziciją 2006 m. sausio 23 d.

II. TIKSLAS

Požeminis vanduo yra svarbus gamtinis išteklius, teikiantis vandenį žmonėms vartoti bei naudoti žemės ūkyje ir pramonėje. Taip pat jis ypač svarbus, pirmiausia sausros laikotarpiu, vandens ir žemės ekosistemų išsaugojimui. Todėl būtina apsaugoti požeminį vandenį nuo taršos, ypatingą dėmesį skiriant prevencijai, nes požeminio vandens kokybę atstatyti, net ir pašalinus taršos šaltinį, dažniausiai yra sunku ir tai užima daug laiko.

Požeminio vandens apsauga nuo taršos šiuo metu reglamentuojama Direktyva 80/68/EEB (4), kuri bus panaikinta 2013 m., ir Direktyva 2000/60/EB: Pagrindų direktyva dėl vandens (PDV) (5).

Šiuo pasiūlymu siekiama vykdyti PDV 17 straipsnyje nurodytą bendrąjį reikalavimą, kad remdamiesi Komisijos pasiūlymu, Europos Parlamentas ir Taryba patvirtintų konkrečias požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės priemones, siekiant užtikrinti, kad pagrindų direktyvoje numatyti su požeminiu vandeniu susiję aplinkosaugos tikslai būtų pasiekti.

III. BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

Bendrosios nuostatos

Į bendrąją poziciją pažodžiui, iš dalies arba iš esmės įtraukta daugelis Europos Parlamento pirmuoju svarstymu priimtų pakeitimų. Jie pagerina arba patikslina siūlomos direktyvos tekstą.

Tačiau kiti pakeitimai bendrojoje pozicijoje nėra atspindėti, nes Taryba nutarė, kad jie keliais atvejais buvo nereikalingi arba nepriimtini, kadangi buvo išbrauktos arba visiškai perrašytos pirminio Komisijos pasiūlymo nuostatos. Tai pirmiausia taikoma priedams, kuriuos Taryba norėjo kuo labiau supaprastinti ir patikslinti, kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas.

Kai kurie pakeitimai nebuvo įtraukti į bendrąją poziciją, kadangi Tarybos nuomone jie neatitiko Bendrijos teisės aktų rengimo vadovo nuostatų, nes juose buvo kartojamos ar interpretuojamos Direktyvos 2000/60/EB, Pagrindų direktyvos dėl vandens, nuostatos arba joms buvo prieštaraujama.

Keli pakeitimai buvo atmesti, nes buvo manoma, kad jais siekiama įtraukti nuostatas, nepriklausančias pasiūlymo taikymo sričiai, kaip nustatyta pagrindų direktyvoje, arba kurios reglamentuojamos kitais teisės aktais.

Bendrojoje pozicijoje taip pat yra kitų pakeitimų, nenumatytų Europos Parlamento pirmuoju svarstymu priimtoje nuomonėje. Pirmiausia Taryba siekė kuo racionaliau sutvarkyti siūlomo teisės akto struktūrą, kad kompetentingoms institucijoms ir piliečiams būtų lengviau suprasti valstybėms narėms nustatytus reikalavimus. Be to, buvo atlikta keletas redakcinių pakeitimų, siekiant teksto aiškumo ar bendro direktyvos nuoseklumo.

Konkretūs klausimai

Pirmiausia, Taryba sutarė, kad:

—	1 pakeitimas ir 2 pakeitimo pirma dalis buvo neaiškūs, nes neaišku, kuo skiriasi „tarša“ ir „pablogėjimas“. atitinkamai pagal PDV 1 straipsnis buvo papildytas nuoroda dėl poreikio užkirsti kelią požeminio vandens būklės pablogėjimui.

—

3 pakeitimu visiems požeminio vandens telkiniams būtų nustatyti standartai, taikomi telkiniams, naudojamiems geriamo vandens gavybai, o to praktiškai įgyvendinti neįmanoma. Tas pats argumentas galioja 62 pakeitimo (kurio antrą dalį Taryba priėmė) pirmai daliai, 65 pakeitimo 2 dalies b punktui ir 68 pakeitimui.

—	95 ir 100 pakeitimuose nustatytų tikslų geriausia būtų siekti remiantis Bendrijos bendrosiomis mokslinių tyrimų programomis.

—	4 pakeitimas neatitiko PDV, kurioje nustatomas aiškus skirtumas tarp požeminio vandens ir paviršinio vandens apsaugos lygio.

—	7, 10 ir 80 pakeitimai bei 15 pakeitimo aa punktas buvo susiję su kiekybine požeminio vandens būkle. Tai nepriklausė šios dukterinės direktyvos taikymo sričiai, kuri, kaip apibrėžta PDV 17 straipsnyje, yra išimtinai susijusi su kokybės būkle.

—	8 ir 9 pakeitimai, susiję su kitomis politikos sritimis, neatitiko Bendrijos teisės aktų rengimo vadovo nuostatų, kaip ir 13 pakeitimas, kuris, manoma, interpretuoja PDV, o ne paremia požeminio vandens direktyvą.

—	11 pakeitimas nebuvo reikalingas, nes bendrosios pozicijos tekste 6 straipsnyje yra nustatytas režimas, lygiavertis Direktyvoje 80/68/EEB nustatytam režimui.

—	16 pakeitimu buvo pakartotos PDV 5 straipsnio nuostatos, aiškiai nustatančios su charakteristikų nustatymu susijusias pareigas.

—

17 straipsnis nebuvo priimtinas, kadangi Taryba manė, jog aiškiai konceptualiu ir terminologiniu požiūriu nustatytas skirtumas tarp Bendrijos lygiu nustatomų kokybės standartų ir ribinių verčių, kurias turi nustatyti valstybės narės, remdamosi nacionaline hidrogeologine specifika, buvo esminis siūlomos direktyvos elementas. Susilpninus šį požiūrį ar atsisakius jį taikyti, įgyvendinimas taptų dar sudėtingesnis ir mažiau veiksmingas siekiant rezultatų. Tas pats argumentas galioja visame tekste visiems ar daliai šių pakeitimų: 30, 31, 34, 36, 65, 66, 67, 69, 70, 71, 89 ir 90.

—	18 pakeitimas iš esmės buvo priimtinas, tačiau buvo patikslinta formuluotė, kad būtų geriau sprendžiamas tendencijų, kurių potencialus rezultatas — pavojus aplinkai, sąvokos klausimas.

—	19 ir 20 pakeitimai buvo priimtini iš dalies, tačiau jie neatitiko PDV, kokia ji yra parengta. Abiejų pakeitimų elementai buvo sujungti 2 straipsnio 4 dalyje.

—	21 pakeitimas pakartotinai apibrėžė PDV esančią sąvoką ir dėl to būtų galėjęs sukelti painiavos. PDV reikalaujama „požeminio vandens telkinių būklės nepabloginimo“, o ne kokybės nepabloginimo.

—	22 ir 24 pakeitimai, bei 38 pakeitimo pirmoji dalis nurodė sąvokas, kurios ta prasme nenaudojamos bendrojoje pozicijoje ir tai sukėlė rimtų praktinių sunkumų. Tačiau natūraliai susidarančių koncentracijų (apie kurias užsimenama ir 91 pakeitime) klausimui skirta 7 konstatuojamoji dalis.

—	23, 49 ir 93 pakeitimais buvo įvesta nauja, sudėtinga ir nebūtina sąvoka, dėl kurios galėjo atsirasi daug klaidingų interpretacijų. Ankstesnis užteršimas yra pakankamai reglamentuotas bendresnėmis nuostatomis, pateikiamomis bendrojoje pozicijoje ir PDV.

—	Atsižvelgiant į siūlomos direktyvos taikymo sritį, 56 pakeitimas nėra aktualus.

—	27 pakeitimas buvo nesuderinamas su Tarybos požiūriu, kad kokybės standartų ir ribinių verčių nustatomas lygis turi atitikti požeminio vandens telkiniams keliamą pavojų.

—	57 ir 59 pakeitimai buvo nebūtini, nes geros ir blogos cheminės būklės reikšmė aptariamos bendrojoje pozicijoje.

—	37 pakeitimas buvo nebūtinas dėl PDV pateiktų teršalo ir taršos sąvokų apibrėžimų.

—	40 pakeitimas buvo nepriimtinas, nes už priemonių programos įgyvendinimą atsako valstybės narės.

—	41 ir 58 išdėstytos problemos buvo aptartos atitinkamai bendrosios pozicijos IV ir III prieduose.

—	46 pakeitimas buvo nepriimtinas, nes jame naudojama nuostata, paimta iš Direktyvos 80/68/EEB, kur ji naudojama visai kitame kontekste, ir dėl to ji būtų praktiškai neįgyvendinama.

—	51, 52 ir 54 pakeitimais buvo pakartotos PDV nuostatos. Kalbant apie 50 pakeitimą, 6 straipsnio 4 dalyje Taryba panaudojo formuluotes, atitinkančias Direktyvos 80/68/EEB stilių (15 straipsnio), atsižvelgdama į poreikį sumažinti biurokratinę naštą.

—	55 pakeitimu buvo nepagrįstai nustatyta, kad III priede nebus galima atlikti techninių patikslinimų.

—	Dėl 60 pakeitime siūlomo išbraukimo ši požeminio vandens direktyva ir Direktyva 91/676/EEB būtų nesuderinamomis. Bendrojoje pozicijoje paaiškinamas šių dviejų direktyvų ryšys.

—	64 pakeitimas iš esmės nebeaktualus, nes bendrojoje pozicijoje laikymosi problema sprendžiama kitaip, siekiant išvengti situacijos, kai nesilaikymas viename stebėsenos punkte reikštų nesilaikymą visame požeminio vandens telkinyje ar telkinių grupėje (plg. 4 straipsnį ir III priedą).

—

73, 76, 77, 78 pakeitimai, 79 pakeitimo pirma dalis bei 83, 84 ir 85 pakeitimai nebeaktualūs. Pirmiausia, Tarybos nuomone, pirminiame pasiūlyme pateiktas nustatytų laiko tarpų metodas yra netaikytinas atsižvelgiant į hidrogeologinių sąlygų visoje ES įvairovę, ir bendri kriterijai turėtų būti nustatyti tik tendencijų identifikavimui ir pradiniams tendencijos kitimo taškams (IV priedas). 79 pakeitimo antra dalis (panaši į 89 pakeitimą) buvo iš esmės įtraukta į IV priedo 1.3 punktą.

—	81 pakeitimas sukėlė painiavos ir buvo nesuderinamas su PDV. Bendrosios pozicijos 5 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kas turi būti apsaugoma.

IV. IŠVADA

Taryba mano, kad bendrojoje pozicijoje pateikiamas subalansuotas priemonių paketas, kuriuo būtų prisidėta siekiant Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslų, išvardytų EB sutarties 174 straipsnio 1 dalyje, ir padidinta požeminio vandens apsauga nuo taršos, kartu užtikrinant Direktyvoje 2000/60/EB nustatytų su požeminiu vandeniu susijusių aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir sudarant sąlygas šį paketą veiksmingai įgyvendinti valstybėms narėms, tinkamai atsižvelgiant į konkrečias hidrogeologines sąlygas nacionaliniu lygiu.

Ji tikisi konstruktyvių diskusijų su Europos Parlamentu, kad direktyva būtų priimta kuo greičiau.

(1) OL C 45E, 2006 2 23, p. 75.

(2) OL C 109, 2004 4 30, p. 29.

(3) OL C 112, 2004 4 30, p. 40.

(4) OL L 20, 1980 1 26, p. 43.

(5) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.