30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/29

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas džiaugiasi, kad Komisija pateikė ataskaitą dėl Europos vyno rinkos organizavimo reformos. EESRK ypač džiaugiasi, kad Komisija siūlo iš esmės išlaikyti specifinį vyno rinkos organizavimą, o tada gali būti svarstoma „esminės reformos“ galimybė.

1.2

Kadangi Europos vynai, palyginti su trečiųjų šalių, visų pirma „naujojo pasaulio“ vynais, prarado tiek vidaus, tiek svarbių eksporto rinkų dalį, siekiant pagerinti Europos vynų konkurencingumą ir susigrąžinti prarastas rinkas, reikia pakeisti bendrąsias teisines sąlygas. Komisija, įgyvendindama vyno rinkos organizavimo reformą ir su ja susijusias užsienio prekybos taisykles, privalo geriau atsižvelgti į Europos vyno sektoriaus kaip pasaulinio lyderio vaidmenį.

1.3

EESRK norėtų priminti savo nuomonę (1), pateiktą 1999 m. sausio 27–28 d., kurioje jis jau įvertino Europos Komisijos pasiūlymus kaip nepakankamus. Daugelis nuomonėje pateiktų iniciatyvų, ypač susijusių su konkurencingumu, intervencinėmis priemonėmis, regioninių skirtumų paisymu, informavimu, šiandien yra kaip niekad aktualios.

1.4

Komitetas pabrėžia, kad vynas ir vynuogininkystė yra svarbi ir neatsiejama Europos kultūros ir gyvenimo būdo dalis. Vynininkystė formuoja daugelio Europos vynuogininkystės ir vynininkystės regionų gyventojų tapatumą, jų visuomeninę bei ekonominę aplinką.

1.5

Todėl, Komiteto nuomone, labai svarbu, kad įgyvendinant reformą būtų atsižvelgiama ne tik į ekonominius padarinius, bet ir užimtumą, socialinę struktūrą, aplinką - visų pirma taikant rovimo programas - taip pat vartotojų apsaugą, ir sveikatą.

1.6

Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ES daugiau nei 1,5 mln. šeimos ūkių, daugiausia smulkių, verčiasi vynuogininkyste ir vyno gamyba, tai sukuria darbo vietas, bent jau sezono metu, daugiau kaip 2,5 mln. žmonių. Todėl Komitetas siekia, kad reformos metu pirmiausia būtų įgyvendintos tos priemonės, kurios daro teigiamą poveikį vyndarių pajamoms ir užimtumui Europos vynininkystės sektoriuje.

1.7

EESRK mano, kad Europos Komisijos pasiūlymas skirti vyną gaminančioms valstybėms narėms nacionalinį paketą gerokai prisidėtų prie subsidiarumo principo taikymo ir padėtų atsižvelgti į regioninius skirtumus. EESRK savo pasiūlymuose dėl finansinių priemonių paskirstymo tarp Bendrijos priemonių ir nacionalinio paketo laikosi šių principų ir nepritaria žingsniams vyno rinkos politikos pakartotino nacionalizavimo link.

1.8

EESRK tikisi, kad Europos Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų dėl priemonių, susijusių su vartotojų informavimu ir pardavimų rėmimu tiek vidaus rinkoje, tiek eksporto rinkose.

2.1

Komisija numato šiuos reformos tikslus: konkurencingumo didinimas, Europos vynų įvaizdžio gerinimas, anksčiau prarastų rinkų susigrąžinimas ir naujų užkariavimas, paprastesnių taisyklių kūrimas, vynininkystės regionų visuomeninio ir politinio vaidmens įvertinimas.

2.1.1

Komisija taip pat numato kitą tolesnį tikslą - atkurti rinkos pusiausvyrą ir, atsižvelgdama į tai, nustato tam tikras priemones, pvz., būtinybę išrauti nemažai vynmedžių.

2.2

Komisija savo dokumente analizuoja dabartinę rinkos padėtį, aprašo problemas, susijusias su dabartine bendro vyno rinkos organizavimo tvarka, ir, atsižvelgdama į tai, siūlo priemones.

2.3

Komisija apsvarstė keturias galimybes, kaip galima būtų reformuoti ES vyno rinkos organizavimą:

2.3.1

Komisija, remdamasi savo vertinimais, prieina prie išvados, kad iš minėtų keturių galimybių daugiausia pranašumų teikia esminė reforma ir kad būtina išlaikyti specifinį vyno rinkos organizavimą.

2.4

Kaip alternatyvą Komisija siūlo du reformos variantus: vienos ir dviejų pakopų reformą. Pasirinkus A variantą, reikėtų skubiai (arba iki 2010 08 01) panaikinti auginimo taisykles nenustatant pereinamojo laikotarpio taisyklės. Pasirinkus B variantą, prieš panaikinant sodinimo teises, reikėtų išnaikinti daug vynuogynų, kad būtų galima įgyvendinti struktūrinį pertvarkymą.

2.5

Europos Komisija siūlo nedelsiant panaikinti šias priemones:

2.6

Komisija siūlo, kad kiekvienai vyną gaminančiai valstybei narei būtų numatytas nacionalinis finansinis paketas, apskaičiuotas pagal objektyvius kriterijus. Iš šių lėšų valstybė galės savo nuožiūra finansuoti nurodytame sąraše įrašytas priemones, kurios atrodys labiausiai tinkamos atsižvelgiant į jos padėtį.

2.7

Europos Komisija siūlo, kad daugelis šių pertvarkymo ir restruktūrizacijos priemonių būtų įgyvendinamos pagal kaimo plėtros planus ir tam reikia pervesti finansines lėšas iš specialaus vyno sektoriaus biudžeto į antrąjį ramstį.

2.8

Komisija siūlo iš esmės pakeisti kokybę reglamentuojančią teisinę bazę siekiant geriau suderinti ES kokybės politiką su tarptautinėms taisyklėms, visų pirma TRIPS sutartimi.

2.9

Komisija siūlo liberalizuoti vyno gamybos technologijas atsižvelgiant visų pirma į Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) standartus.

2.10

Komisija siūlo uždrausti sodrinimą sacharoze derinant tai su paramos nemokėjimu už misos koncentrato naudojimą, taip pat gerokai apriboti šiaurinėms vynininkystės teritorijoms taikomą sodrinimo maržą.

2.11

Komisija siūlo supaprastinti ženklinimą reglamentuojančias nuostatas nustatant bendrą teisinį reglamentavimą, kuris būtų taikomas visoms skirtingoms vyno kategorijoms ir su jomis susijusiems duomenims.

2.12

Komisija ketina vykdyti atsakingą realizavimo ir informavimo politiką. Būtina išnaudoti visas teisės aktuose numatytas galimybes.

2.13

Komisija ketina užtikrinti, kad vyno sektoriui taikomos tvarkos reforma padės sumažinti vynuogių auginimo ir vyno gamybos poveikį aplinkai.

2.14

Komisijai ypač svarbu, kad naujasis BRO būtų suderintas su PPO taisyklėmis. Su tuo susijęs galiojančių intervencinių priemonių panaikinimas ir leidimas gaminti vyną Europos Sąjungoje iš importuotos misos ir maišyti iš trečiųjų šalių įvežtus vynus su ES vynais.

3.1

EESRK iš esmės pritaria minėtiems Europos Komisijos keliamiems tikslams. Tačiau, Komiteto nuomone, kai kuriuos dalykus reikia suderinti.

3.1.1

EESRK primena, kad savo ankstesnėje nuomonėje tarp kitų jis paminėjo ir šiuos tikslus:

3.1.2

Komiteto nuomone, būtina atlikti platesnį tyrimą, ar globalizuotoje vyno rinkoje atsisakius veiksmingos išorės apsaugos apskritai dar įmanoma pasiekti rinkos pusiausvyrą.

3.1.3

Ypatingą reikšmę reikia skirti Europos gamintojų konkurencingumo didinimui. Reikia stiprinti Europos ekonomiką, remti pastangas, gerinančias kokybę ir labiau orientuotis į rinkos padėties vystimąsi ir vartotojų lūkesčius.

3.1.4

Komiteto nuomone, būtina sukonkretinti ekonominius tikslus ir juos papildyti socialiniais ir užimtumo tikslais. Visu pirma svarbu siekti pagerinti vynininkystės ūkių pajamas. Ypatingą dėmesį reikia skirti jaunų vynininkystės įmonių savininkų tobulinimo galimybėms. Būtina atkreipti dėmesį į nuolatinių ir sezoninių darbuotojų įdarbinimo galimybes ir pagerinti tinkamo jų atlygio sąlygas.

3.1.5

Komitetas kritiškai vertina Ministrų Tarybos kompetencijų perdavimą Komisijai, pvz., naujesnių vyno gamybos metodų registraciją, kadangi Komisija netinkamai atstovavo Europos vyno gamintojų interesams vedant derybas dėl dvišalių sutarčių.

3.1.6

EESRK mano, kad reikia padidinti finansines lėšas siekiant tinkamai atsižvelgti į dviejų naujų šalių, gaminančių vyną, stojimą į ES.

3.2

EESRK nuomone, būtina išsamiai patikrinti Komisijos analizę ir su ja susijusias priemones, kadangi rinkos dalyviams ir nepriklausomoms organizacijoms kyla abejonių dėl šios analizės.

3.2.1

Komitetas mano, kad tobulinti ir plėsti rinkos stebėjimą yra būtina norint surinkti vyno rinkos organizavimui geresnių duomenų apie vyno gamybą, prekybą ir vartojimą. Iki šiol naudoti bendrieji duomenys yra svarbūs, tačiau nepakankami. Taip pat būtina naujausia informacija apie gamybos struktūrų pokyčius, realizavimo kelius ir vartotojų elgseną.

3.2.2

Reikia patikrinti Komisijos teiginį, kad yra struktūrinio pertekliaus didėjimo tendencija. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad reikia įvertinti sandėlio atsargų didėjimą, net ir atsižvelgiant į tai, kad daugiau gaminama rūšinio vyno.

3.3

EESRK pasilieka sau teisę išsamiai ištirti šias keturias galimybes, tačiau po preliminarios analizės pritaria Komisijos pasirinkimui. Tačiau reikia pakeisti formuluotę „esminės reformos“ galimybė.

3.3.1

Komitetas labai aiškiai pabrėžia, kad Europos Komisija siūlo išlaikyti specifinį vyno rinkos organizavimą. Reikia atsižvelgti į visus vyno rinkos organizavimo aspektus - nuo gamybos iki vartojimo, ypač į priemones, susijusias su vartotojų apsauga, sveikatos apsauga ir vartotojams teikiama informacija.

3.4

EESRK mano, kad naujoji vyno rinkos organizavimo tvarka turi pradėti galioti 2008 metais. Tačiau, Komiteto nuomone, laipsniškas paramos mažinimas yra būtinas norint sudaryti įmonėms galimybes laipsniškai prisitaikyti prie naujų bendrųjų sąlygų.

3.4.1

EESRK ryžtingai atmeta pasiūlymą daugiau kaip trečdalį biudžeto skirti vynmedžių išrovimo programai, tad šios lėšos jau nebus skirtos rinkos priemonėms įgyvendinti ar priemonėms, skirtoms konkurencingumui stiprinti. Šiuo metu vynmedžių rovimas pripažįstamas kaip rinkos organizavimo priemonė (žr. toliau), todėl vynuogynų regionams ji turėtų būti siūloma kaip savanoriška priemonė pagal bendrąsias Bendrijos nuostatas.

3.4.2

Komitetas nepritaria visiškam sodinimo taisyklių liberalizavimui, nes tai daro žalą vyno rinkos reformos ekonominiams, socialiniams, aplinkosaugos politikos ir kraštovaizdžio išsaugojimo tikslams. Negalima remti vynininkystės perkėlimo iš kultūrinių vynuogynų landšaftų į plotus, kuriuose ūkininkavimo sąnaudos yra mažesnės. Jei Europos vynuogių auginimo taisyklės, kurios siejamos su draudimu sodinti vynmedžius, toliau nebus taikomos, tuomet reikia sukurti bendrą palankesnę struktūrą, kad vynuogių auginimo zonos galėtų suderinti savo auginimo taisykles su Europos vyno rinkos organizavimo tikslais.

3.4.3

Komitetas neigiamai vertina tai, kad Komisija kalbėdama apie „rinkos sektorių atgavimą“ nenurodo, kokių veiksmų reikia imtis įgyvendinant esminę reformą. Trūksta būdų ir priemonių norint įgyvendinti šiuos remtinus tikslus.

3.5

EESRK primena savo ankstesnį reikalavimą panaikinti intervencines priemones kaip dirbtinę gamybos pertekliaus realizavimo galimybę ir palankiai vertina su šiuo tikslu susijusius pasiūlymus.

3.5.1

Komitetas rekomenduoja įmonėms, norinčioms visiškai arba iš dalies atsisakyti gamybos, siūlyti savanorišką priemonę - išrovimą kaip struktūrinės programos dalį įtraukiant į ją ir vyno gamybos regionų socialinius komponentus.

3.5.2

Komitetas nepritaria, kad nedelsiant būtų nutrauktas intervencinių priemonių taikymas. Todėl jis rekomenduoja nacionaliniame finansiniame pakete numatyti 2008-2010 m. laipsniško paramos mažinimo laikotarpiu siūlyti:

3.5.3

EESRK mano, kad būtina palikti reikalavimą distiliuoti šalutinius produktus siekiant užtikrinti vyno produktų kokybę ir išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų.

3.5.4

Komitetas mano, kad nacionaliniame pakete būtina numatyti krizių prevencijai skirtas priemones, grindžiamas bendra gamintojų atsakomybe.

3.5.5

Komitetas mano, kad būtina pradėti taikyti perspektyvias priemones norint pasiekti numatytus tikslus. Iš jų paminėtinos:

3.5.6

Komitetas pabrėžia, kad rinkos organizavimo priemonės turi duoti naudą visų pirma tiems, kurie nori ir toliau vystyti vynininkystę Europoje, o ne tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nori jos atsisakyti.

3.6

EESRK pritaria šiam pasiūlymui, kadangi jis atitinka jo keliamus reikalavimus atkreipti didesnį dėmesį į regioninius skirtumus ir nuosekliau įgyvendinti subsidiarumo principą vyno sektoriuje. Tačiau reikia ir toliau taikyti nuoseklias Bendrijos nuostatas, kurių pakaktų siekiant išvengti pakartotinės nacionalizacijos ir išsaugoti Europos vyno sektoriaus europietišką pobūdį.

3.6.1

Savo ankstesnėje nuomonėje (CES 68/99) Komitetas pareikalavo, kad pačių valstybių narių kompetencijai turi priklausyti apsisprendimo, kokias perplanavimo programos priemones pasirinkti ir taikyti jų teritorijose esantiems vynininkystės regionams, teisė. Svarbų vaidmenį gali atlikti gamintojų organizacijos, šakinės asociacijos ir panašių tikslų siekiančios asociacijos.

3.6.2

EESRK primena, kad jis ragino parengti specialią programą, skirtą remti nepalankioje padėtyje, pvz., šlaituose ir stačiose įkalnėse, esančius vynuogynus. Itin nepalankiose klimato sąlygose esančios teritorijos taip pat turėtų būti remiamos pagal šią programą.

3.6.3

EESRK pritaria plačiam priemonių sąrašui, kuris savo apimtimi yra platesnis nei Komisijos pateiktasis. Jis nurodo savo nuomonę (CES 68/99), kurioje ragino gerokai išplėsti programą, skirtą remti vynininkystę ir pateikimą į rinką.

3.6.4

EESRK taip pat mano, kad, siekiant kuo didesnio veiksmingumo, iš nacionalinių paketų lėšų turi būti finansuojamos nuoseklios ir suderintos priemonės. Todėl šios priemonės turi būti įtraukiamos į visos vyno gamybos grandinės, apimančios vynuogynus, perdirbimą ir produkto pateikimą į rinką, planus. Taip pat reikėtų finansuoti priemones, leidžiančias gamintojams užtikrinti bendrą gamybos potencialo valdymą ir pasinaudoti alternatyviomis realizavimo galimybėmis. EESRK mano, kad už šių projektų valdymą turės atsakyti vyno gamintojų organizacijos.

3.6.5

Biudžeto paskirstymas nacionaliniam paketui - kaip jau buvo padaryta restruktūrizavimo atveju - turi vykti laikantis plotų, apsodintų vynuogynais, schemos. Laipsniškai mažinant paramą, reikia numatyti pakankamus finansinius išteklius besibaigiantiems rinkos mechanizmams, kad įmonės, kurios iki šiol taikė tokias priemones, galėtų laipsniškai prisitaikyti prie naujų bendrųjų sąlygų.

3.6.6

Reikia apibrėžti ES vyno rinkos organizavimo nacionalinio paketo priemones. Valstybės narės privalo savo biudžete (vynuogynais apsodintų plotų schema) pasirinkti tokias priemones, kurios padidintų jų vynininkystės sektoriaus konkurencingumą. Apie šias programas turi būti pranešta Briuseliui. Atsakomybė už tinkamą jų įgyvendinimą tenka valstybėms narėms.

3.6.7

Komitetas siūlo skirti ES bei Bendrijos ir nacionalinio paketo skatinimo priemones:

3.6.7.1

Bendrijos priemonės:

3.6.7.2

Nacionalinis paketas:

3.7

Daugelyje savo nuomonių Komitetas pabrėžė antrojo ramsčio svarbą būsimam kaimo vietovių, apimančių ir Europos vynuogynų regionus, vystymui.

3.7.1

Atsižvelgdamas į šį esminį tikslą, Komitetas pasisako už tai, kad sprendžiant konkrečias vyno sektoriaus problemas, visos priemonės, apie kurias diskutuojama vyno rinkos reformos metu, būtų finansuojamos iš vynininkystės biudžeto. Todėl negalima sumažinti biudžeto nei mažinant asignavimus, nei perkeliant lėšas.

3.8

Kadangi šie Komisijos pasiūlymai yra nepaprastai svarbūs ir galiausiai jie turi panaikinti dabartinę kokybės sistemą, EESRK tikisi, kad Europos Komisija pateiks imitacinių modelių, kurie parodys, koks bus šių pasiūlymų poveikis vyno rinkos reformos tikslams tiek konkurencingumo gerinimo, tiek ir kokybės skatinimo, taip pat ir vartotojų apsaugos aspektu.

3.8.1

EESRK reikalauja, kad iš pradžių būtų įgyvendintos galiojančios TRIPS sutarties nuostatos, visų pirma geografinių nuorodų apsaugos registras, o tik po to diskutuoti apie galiojančios Europos kokybės sistemos pakeitimus.

3.9

EESRK pasiūlymuose pastebi prieštaravimų, kurie turi būti pašalinti.

3.9.1

Komiteto nuomone, būtina įvesti tarptautiniu lygiu patvirtintą vyno kaip produkto apibrėžtį. Tam reikia pripažintų gamybos metodų.

3.9.2

Bet kokių procedūrų, kurios priimtos kurioje nors pasaulio šalyje, registracija prieštarauja griežtesniam Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos patvirtintų standartų laikymuisi.

3.9.3

Komitetas pasisako už tai, kad griežtesnis vyno gamybos technologijų derinimas su Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos standartais būtų įtrauktas į strategines dvišales arba tarptautines prekybos sutartis.

3.9.4

Komitetas prieštarauja numatytam leidimui gaminti Europoje vyną iš importuotos vynuogių misos ar misos koncentrato arba maišyti ES pagamintus vynus su kitų šalių vynais.

3.10

EESRK savo nuomonėje, priimtoje 1999 metais, pareikalavo atsižvelgti į skirtingas auginimo vietos, klimato ir oro sąlygas Europos Sąjungoje. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ši tematika yra labai sudėtinga ir ji neturėtų skaldyti Europos vynininkystės sektoriaus ar netgi užkirsti kelio reformų pasiūlymams.

3.10.1

Todėl Komitetas vertina Komisijos pasiūlymus atsižvelgdamas į savo ligšiolinę nuomonę, Komisijos paskelbtas analizes, siūlomą vyno gamybos technologijų liberalizavimą, vyno gamybos technologijų pripažinimą dvišalėse sutartyse ir į reformos tikslus, ypač į konkurencingumo didinimą ir gamybos išlaidų mažinimą. Svarstant Komisijos pasiūlymo „už“ ir „prieš“, Komitetas pritaria tolesniam galiojančių sacharozės naudojimo taisyklių taikymui ir paramos skyrimui už misos koncentratą.

3.11

EESRK nuomone, pasiūlymai yra labai sudėtingi, todėl jis tikisi, kad Europos Komisija pateiks tikslų pasiūlytų pakeitimų poveikio modeliavimą.

3.11.1

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ženklinimo teisės aktai buvo pakeisti visai neseniai po ilgus metus trukusių diskusijų. Jis ragina Europos Komisiją paaiškinti, kokių yra naujų aspektų, kurie nebuvo įvertinti ką tik pasibaigusios diskusijos metu.

3.11.2

Komitetas pritaria ženklinimo taisyklių supaprastinimui, jei tai padės geriau informuoti vartotojus. Tačiau tokie pakeitimai neturėtų didinti konkurencijos iškreipimo pavojaus arba klaidinti vartotojų ir sukelti begalę teisminių ginčų. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, reikia patikrinti Komisijos pasiūlymą dėl neprivalomo reikalavimo nurodyti paprastų stalo vynų, kuriems keliami mažesni reikalavimai nei rūšiniam vynui ar vynui su geografine nuoroda, vynuogių veislę ir derliaus metus.

3.11.3

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad plečiantis Europos Sąjungai didėja kalbų įvairovė, dėl to gali atsirasti prekybos kliūčių, pavyzdžiui, taip šiuo metu yra su sulfitų nuoroda. Todėl etiketėje nurodant privalomą informaciją, pvz., priedus, reikia sudaryti sąlygas nurodyti juos naudojant visiems suprantamus simbolius.

3.12

Savo nuomonėje CES 68/99 EESRK pareikalavo, kad informacija apie saikingą vyno vartojimą ir piktnaudžiavimo juo pavojus būtų svarbus vyno rinkos organizavimo ramstis.

3.12.1

Kadangi Komisijos pasiūlymai yra labai neaiškūs, EESRK ragina Europos Komisiją pateikti konkrečias priemones dėl vartotojų informavimo ir realizavimo skatinimo vidaus rinkoje ir eksporto rinkose, kurios papildytų nepakankamas galiojančias sąlygas ir padėtų susigrąžinti prarastas rinkas arba išplėsti esamas.

3.12.2

Ypatingą dėmesį reikia skirti plačiam informavimui apie saikingo vyno vartojimo kaip sveikos mitybos ir šiuolaikinio gyvenimo būdo sudedamosios dalies privalumus.

3.12.3

Reikia sustabdyti užsienio prekybos balanso blogėjimą, pastebimą jau daugelį metų, ir gerokai pagerinti jį taikant eksporto rėmimo programas.

3.13

EESRK savo nuomonėje CES 68/99 pareikalavo atlikti išsamesnę analizę.

3.13.1

Vynininkystės regionai paprastai yra unikalūs kultūriniai landšaftai, kuriuos vyndariai privalo puoselėti taikydami aplinką tausojančius ūkininkavimo metodus. Vynininkystė yra ištisų regionų gyvenimo kultūros dalis, ekonominis, socialinis ir kultūrinis jų gyvenimas yra tiesiogiai susijęs su vynininkyste.

3.13.2

Todėl reforma turi plačiai atsižvelgti į klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, socialine struktūra, ekonomika ir gyvenimo kokybe.

3.14

EESRK savo nuomonėje CES 68/99 nepritarė leidimui maišyti iš trečiųjų šalių importuotą produkciją su ES gaminiais arba gaminti vyną ES naudojant ne ES gaminius, nes tai daro žalą Europos gamintojams ir kelia piktnaudžiavimo pavojų vartotojams. Jis apgailestavo, kad Komisija nepateikia pasiūlymų, padedančių didinti konkurencingumą tarptautinėje prekyboje, ypač eksporto rinkose. Komitetas dar kartą patvirtina šią kritiką atsižvelgdamas į būsimą vyno rinkos reformą.

3.14.1

Remdamasis savo ankstesnėmis analizėmis, EESRK reikalauja, kad Komisija, įgyvendindama vyno rinkos organizavimo reformą, susijusią visų pirma su užsienio prekybos taisyklėmis, labiau atsižvelgtų į Europos vyno sektoriaus kaip pasaulinio lyderio padėtį.