30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/16

1.

2.

3.

4.

5.

1.1

Komitetas teigiamai vertina rengiantis Vokietijos pirmininkavimui Tarybai Vokietijos švietimo ir mokslo ministrės pateiktą prašymą parengti tiriamąją nuomonę dėl Europos potencialo išlaisvinimo ir stiprinimo mokslinių tyrimų, vystymo ir naujovių diegimo srityje. Jis mano, kad į būsimą Europos švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo politikos kūrimą svarbu ir naudinga laiku įtraukti ir Komiteto, atliekančio tarpininko vaidmenį plėtojant ryšius su organizuota pilietine visuomene, nuomonę šia plačia ir įvairialype tema.

1.2

Kalbant apie abu neseniai Komisijos paskelbtus komunikatus (1), skirtus plačiam naujovių aptarimui, taip pat atsižvelgiant į puikią Aho ataskaitą (2), pateikiamoje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama mokslinių tyrimų ir vystymo klausimams, nes tai absoliučiai būtinos tvarių naujovių diegimo gebėjimų prielaidos, taip pat būtinam mokymui. Tuo siekiama išvengti pernelyg didelio dubliavimosi su minėtų leidinių turiniu.

1.3

Aukščiausi moksliniai ir techniniai laimėjimai ir jų pavertimas konkurencinga ekonomine jėga yra lemiamos sąlygos, galinčios užtikrinti mūsų ateitį, pvz., susijusią su energetika ir klimato problemomis, išlaikyti ir gerinti dabartinę mūsų poziciją pasaulio aplinkoje, kad plėtotume Europos socialinį modelį, o nesudarytume jam pavojaus.

1.4

Šiuo metu Europa turi įsisąmoninti savo kaip aukščiausias pozicijas turinčios mokslinių tyrimų ir naujovių erdvės tradiciją ir ją atgaivinti. Tam reikia labiau skatinti reikiamus jos piliečių gebėjimus, gerokai daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir vystymą, didinti jų veiksmingumą, stiprinti pramonės pasirengimą naujovėms ir gebėjimą jas diegti ir šalinti kliūtis, stabdančias šiuos procesus.

1.5

Svarbiausia sąlyga siekiant šio tikslo — pažangai atvira visuomeninė aplinka, kurioje šis požiūris galėtų būti kuo veiksmingiau įgyvendinamas, kad visais politiniais lygmenimis būtų sukurtos reikiamos sąlygos, priimami kryptingi sprendimai, taip pat kuriamos darbo vietos ir būtų daugiau pasitikėjimo ir optimizmo pramonės atžvilgiu siekiant pritraukti būtinas investicijas.

1.6

Tam reikia labiau negu iki šiol priartinti piliečius prie mokslo ir technikos laimėjimų, geriau išnaudoti turimus talentus ir intensyviau juos remti. Jau pradinių mokyklų, o tuo labiau vidurinių mokyklų mokymo planuose reikia skirti daug daugiau dėmesio mokslui ir technologijoms.

1.7

Remiantis konkrečiais pavyzdžiais ir praktine patirtimi, vaikus ir paauglius reikia laipsniškai supažindinti su mokslo ir technikos teikiama nauda ir pagrindinėmis šių sričių sąvokomis bei dėsniais. Turinčius gabumų mokslui ir technologijoms reikia skatinti pasirinkti atitinkamą profesiją ir studijas, apie kurias žinoma, kad jos yra sunkios, taip pat suteikti solidų žinių pagrindą.

1.8

Taip pat universitetuose ir techninio profilio aukštosiose mokyklose reikia užtikrinti specializuotą mokslinį ir techninį išsilavinimą, kuris būtų bent jau lygiavertis geriausiems tarptautiniams standartams: svarbiausias mokslinių tyrimų ir naujovių kapitalas yra aukščiausios kvalifikacijos abiejų lyčių motyvuoti mokslininkai ir inžinieriai, išlaikantys ir vystantys savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą profesinį gyvenimą.

1.9

Būtina, kad Bendrija, valstybės narės ir verslas šiems mokslininkams ir inžinieriams suteiktų patrauklias galimybes dirbti, profesines paskatas, karjeros galimybes ir deramas saugos garantijas planuojant gyvenimą. Šios priemonės turi atitikti ir visuomenės investicijas į šių žmonių išsilavinimą, ir jų asmenines investicijas į itin sunkias ir sudėtingas studijas. Tik taip bus galima pasiekti, kad dabartinis „protų nutekėjimas“ viena kryptimi, kuris dažnai kritikuojamas, būtų pakeistas Europos naudai ir prasidėtų visuotinis gabiausiųjų judėjimas į Europą.

1.10

Galiausiai būtina sudarant tinkamas teisines, administracines ir finansines sąlygas skatinti pramonės, ypač mažų ir vidutinių įmonių, norą ir pasirengimą investuoti į mokslinius tyrimus, vystymą ir sukurti šioms investicijoms patrauklią aplinką ir padidinti jų pelningumą.

1.11

Ypatingų pastangų reikia siekiant, kad nauji mokslinių tyrimų ir vystymo rezultatai būtų greičiau perkeliami į naujus produktus arba procesus. Šiuo tikslu firmos, vykdydamos personalo politiką, turi užtikrinti, kad turėtų pakankamai kompetentingos mokslo ir technikos srityse ir galėtų dalyvauti naujovių diegimo procese arba bent jau galėtų vertinti naujas idėjas arba galimybes ir prie jų prisitaikyti.

1.12

Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama ne tik finansinių ar mokestinių priemonių ar teisės aktų, susijusių su atsakomybe, priėmimui, bet ir akademinio pasaulio ir verslo judumui į abi puses. Ypač naudinga būtų įvesti naują patrauklią judumo arba stipendijų teikimo sistemą, apimančią akademinę ir pramonės sritis, skirtą žinių perkėlimui, mokymui ir kvalifikacijos kėlimui.

1.13

Šia sistema, analogiška aukštųjų mokyklų dėstytojų mokslinių atostogų programoms, būtų sudaromos galimybės aukščiausios kvalifikacijos mokslininkams ir inžinieriams tam tikram laikui dirbti pramonėje (ir atvirkščiai) suteikiant garantiją, kad jie galės sugrįžti į ankstesnį karjeros kelią. Taip būtų sudaryta galimybė asmenims migruoti tarp akademinio ir verslo pasaulio ir geriausiai skatinamas reikiamas žinių perdavimas.

1.14

Kitų konkrečių rekomendacijų ir gautos informacijos pavyzdžiai:

1.14.1

Barselonos tikslą, suformuluotą Lisabonos strategijai įgyvendinti, turi labai rimtai vertinti visi jame paminėtieji dalyviai, kad neliktų paskutinėje vietoje vykstant mokslinių tyrimų ir vystymo investicijų pasaulinėms varžyboms. Šiame tiksle numatyta, kad bendrosios išlaidos, skiriamos Sąjungoje moksliniams tyrimams ir vystymui, turi būti padidintos, kad 2010 m. sudarytų apie 3 proc. BVP. Du trečdalius reikiamos investicijų apimties turėtų finansuoti privatus sektorius.

1.14.2

Remiantis dabartiniu 2007–2013 m. Bendrijos biudžeto planu, pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą (Septintoji bendroji programa) Bendrijos skiriamos lėšos sudarytų tik apie 2 proc. pagal Barselonos tikslą iš viso siekiamų investicijų į mokslinius tyrimus ir vystymą. Komiteto nuomone, to neužteks siekiant išsamiai panaudoti didelį Bendrijos paramos multiplikatoriaus ir integracijos poveikius valstybių narių teikiamos paramos politikai kurti, užtikrinti reikiamą pasirengimą investuoti į pramonę ir pasiekti, kad tos investicijos duotų deramą prieaugį.

1.14.3

Todėl ši Bendrijos finansavimo dalis pirmiausia 2008 m. persvarstant ES biudžetą turėtų būti padidinta apytikriai iki 3 proc. Tai būtų ypač veiksminga Bendrijos priemonė norint Lisabonos ir Barselonos tikslus, kurių svarba nė kiek nesumažėjo, pasiekti greičiau, negu kad galima juos pasiekti dabar. Tai reikalinga ir dėl greitai didėjančių JAV, Kinijos ir kitų valstybių pastangų vykdyti mokslinius tyrimus.

1.14.4

Bendrijos teisė, reglamentuojanti valstybės pagalbos teikimą, turėtų būti sudaryta taip, kad valstybės narės būtų skatinamos ir joms suteikiama pakankamai laisvės labiau, veiksmingiau negu iki šiol skatinti universitetų, mokslo tiriamųjų įstaigų ir pramonės mokslinių tyrimų ir vystymo projektus, kai reikia, padėti jiems kurti tinklus ir mažinti šios srities biurokratiją.

1.14.5

Skatinant mokslinių tyrimų ir vystymo priemones, pavienių valstybių narių biudžetą reglamentuojančiais teisės aktais turėtų būti sudaromos galimybės lanksčiau nukreipti lėšų srautus moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, pvz., leisti perkelti skirtas lėšas į kitus kalendorinius arba biudžeto metus.

1.14.6

Pastangos siekiant sukurti Bendrijos patentą turėtų pagaliau duoti rezultatų, o kalbos problemą būtų galima išspręsti remiantis ilgamete tarptautinės mokslo bendruomenės praktika.

1.14.7

Naujovės ir pažanga grindžiami fundamentaliaisiais moksliniais tyrimais, taikomaisiais moksliniais tyrimais ir į produktus orientuotu vystymu, tačiau tarp minėtų kategorijų nėra tikslių ribų.

1.14.8

Todėl reikia dar labiau susieti tokius ramsčius kaip švietimas, moksliniai tyrimai ir taikymas pramonėje. Todėl Komitetas teigiamai vertina planus, susijusius su Europos technologijų institutu (ETI), turinčiu padėti vystyti Bendrijos ir valstybių narių naujovių diegimo gebėjimus, aukščiausiu lygmeniu susiejant mokymo, mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo veiklą.

1.14.9

Vis dėlto Bendrija turi pakankamai skatinti ir fundamentaliuosius mokslinius tyrimus; šiuo požiūriu gerų postūmių teikia Septintosios bendrosios programos specialioji programa „Idėjos“.

1.14.10

Žinoma, pažanga ir nuolatinės naujovės grindžiamos ne tik mokslu ir technika, bet ir visų dalyvių motyvacija, naujais verslo modeliais ir tinkamais valdymo metodais.

1.14.11

Žmonėms, atsižvelgiant į jų gabumus, rezultatyvumą ir kūrybingumą, reikia suteikti geriausias galimybes vystytis ir rodyti iniciatyvą. Tam būtina užtikrinti, kad firmos arba instituto darbuotojai turėtų galimybę teikti idėjas ir pasiūlymus ir už tai jiems būtų deramai atlyginama. Tai svarbūs socialinių tyrimų, ekonomikos ir apskritai valdymo kultūros klausimai.

1.14.12

Siekiant skatinti naujus mokslinių tyrimų projektus, novatoriškas technologijas, gamybos procesus arba verslo modelius, reikia susitaikyti su tam tikra nesėkmės rizika. Pažanga ir rizika yra dvi to paties medalio pusės.

1.14.13

Per daug sustabarėjusios teisinės struktūros vienodinant organizacines formas, mokslinių tyrimų programas ir darbo metodus gali trukdyti evoliucijai ir naujovėms. Mokslinių tyrimų laisvė yra pagrindinė kūrybingo mokslo, naujų atradimų ir novatoriškų metodikų sąlyga, tačiau ir ji ribojama teisiškai reglamentuojant etines problemas ir tinkamą skirtų lėšų panaudojimą.

1.14.14

Reikia supaprastinti administracines mokslinių tyrimų ir vystymo skatinimo procedūras, siekiant sumažinti reikalavimų srautą teikti įvairius, dažnai besidubliuojančius prašymus, ekspertizės aktus, priežiūros ir audito ataskaitas,.

1.14.15

Galiausiai, nuoroda daroma ir į išsamų šios nuomonės tekstą, kuriame pagrindžiamos rekomendacijos; nagrinėjami kiti labai konkretūs aspektai ir pateikiama atitinkamų rekomendacijų.

2.1

Kalbant apie abu neseniai Komisijos paskelbtus komunikatus (3), skirtus išsamiam naujovių aptarimui (žr. 4.12.1 punktą), taip pat atsižvelgiant į puikią Aho ataskaitą (4), pateikiamoje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama mokslinių tyrimų ir vystymo klausimams, nes tai absoliučiai būtinos tvaraus naujovių diegimo prielaidos, taip pat tam būtinam mokymui. Tuo siekiama išvengti pernelyg didelio dubliavimosi su minėtų leidinių turiniu.

2.2

Europa yra modernaus mokslo ir mokslinių tyrimų lopšys (5). Mokslas ir moksliniai tyrimai, jų metodika ir mąstymo būdas lėmė dabartinės mūsų Europos visuomenės raidą, jos gyvenimo būdą ir gyvenimo lygį; šie veiksniai buvo Europos kultūros erdvės simbolis (6). Jais pasiektų rezultatų sėkmės receptas buvo laisva išradingos amatininkystės ir verslumo sąveika su moksliniais metodais ir sistemomis.

2.3

Beveik kartu su mokslo ir technikos pažanga vyko lemiama visuomeninė ir politinė raida modernios valstybės link - su valdžios galių pasidalijimu, demokratija, pagrindinėmis teisėmis ir socialiniais teisės aktais..

2.4

Šių bendrų procesų rezultatas — juose dalyvaujančiose valstybėse ir regionuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygos pasikeitė taip, kaip nebuvo pasikeitusios niekada per visą žmonijos istoriją.

2.5

Per pastaruosius 135 metus vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė (7) pailgėjo daugiau nei du kartus (8). Per pastaruosius 50 metų konkrečiam žemės plotui tenkantis žemės ūkio produktyvumas padidėjo trigubai. Išvystytos pramonės valstybėse kalbama apie tai, kad maisto nepriteklių pakeitė antsvoris, informacijos trūkumą — jos antplūdis, o vaikų mirtingumą — visuomenės senėjimas.

2.6

Moksliniais tyrimais, vystymu ir inovacijomis sukurti modernios judžios pramoninės visuomenės gebėjimai ir laimėjimai apima visas žmogaus vystymosi ir gyvenimo kokybės sritis.

2.7

Jei mokslinių tyrimų ir vystymo tiesioginis tikslas ieškoti naujų, gilesnių žinių, taigi ištirti nežinomus ir patvirtinti spėjamus arba žinomus dalykus, bei kurti naujus gebėjimus, tai šių siekių rezultatai ypač dideliu, iki šiol nematytu mastu prisidėjo prie žmonių gerovės. Šia perkeltine prasme mokslinių tyrimų ir vystymo tikslas - tarnauti žmonių gerovei.

2.8

Kitas lemiamas pasiektos pažangos veiksnys buvo sukurti ir intensyviai naudojami energiją naudojančius pramoninius procesus ir mašinas: energija išlaisvino žmones nuo sunkiausio fizinio darbo ir tapo modernios makroekonomikos žaliava.

2.9

Remdamasis tuo, kas pasakyta anksčiau, Komitetas pateikia pirmą svarbią rekomendaciją: Visuomenė turi suprasti lemiamą šių pasiektų laimėjimų poveikį mūsų gyvenimo būdui, jų atsiradimo sąlygas ir su jais susijusius mokslo, technikos ir kultūros pasiekimus ir gerbti jų egzistencinę svarbą — šis suvokimas turi tapti bendrų lavinimo standartų dalimi! Siekiant įvertinti mums jau savaime suprantamu tapusį standartą ir jo atsiradimo sąlygas, reikia taip pat prisiminti daug žemesnę gyvenimo kokybę, taip pat skurdą, šiandien vyraujantį tam tikrose trečiojo pasaulio dalyse, o anksčiau, nesant visų dabartinių laimėjimų, vyravusią ir tose šalyse, kurių pramonė dabar išvystyta.

2.9.1

Reikia taip orientuoti mokymo planus ir turimą visų mokyklinių pakopų pamokų laiką, kad remiantis vaizdingais ir įdomiais paaiškinimais ir mokomąja medžiaga vaikams ir paaugliams būtų laipsniškai diegiamas mąstymas apie mokslą ir techniką, jie priartinami prie turimų žinių lobių (9) ir supažindinami su lemiamą reikšmę mūsų kasdieniam gyvenimui turinčiu mokslininkų darbu ir technikos raida. Gabų abiejų lyčių jaunimą reikia įtikinti pasirinkti mokslo ir technikos studijas, o tuomet jiems suteikti kuo geresnį specializuotą mokslinį ir techninį išsilavinimą aukštosiose mokyklose bei universitetuose ir toliau kelti jų kvalifikaciją visą gyvenimą trunkančio mokymosi programomis. Pasiekti rezultatai yra būsimos pažangos pagrindas.

2.10

Išvardytieji dalykai priklauso ne tik Europai, nors minėti laimėjimai pasaulio mastu, deja, dar nevienodai ir nepakankamai prieinami visiems žmonėms, gyventojų grupėms ir tautoms.

2.10.1

Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti svarbų modernios žiniomis grindžiamos visuomenės požymį: kitaip negu anksčiau (kitaip negu, pvz., Kinijoje, kur šilko gamyba buvo saugoma kaip didžiausia paslaptis), surinktos žinios, didžiausia mūsų vertybė, beveik nemokamai (10) perteikiamos susipažinti, pvz., universitetuose ir techninėse aukštosiose mokyklose viso pasaulio studentams (net ir stipendijų forma), vadovėliuose, publikacijose, patentų dokumentuose, specializuotose konferencijose, interneto publikacijose, specializuotuose žurnaluose ir t. t.

2.10.2

Atvirai pateikiamos įgytos žinios — ne tik nauda keičiantis mokslo pažangai būtinomis žiniomis, bet ir unikali, labai veiksminga vystymosi pagalba, kuri, pvz., jau nuo XIX a. padėjo Japonijai ir panašioms šalims savo pastangomis iš viduramžių gyvenimo būdo ir visuomenės struktūros per itin trumpą laiką pasiekti gyvenimo lygį, panašų į Europos.

2.10.3

Vis dėlto šis nemokamas įgytų žinių prieinamumas turi ribas — jos atsiranda ten, kur iškyla poreikis vėlesnės ekonominės naudos forma atsiimti į mokslinius tyrimus ir vystymą investuotas lėšas ir kartu sukuriant reikiamą pranašumą rinkoje stiprinti atitinkamų valstybių makroekonomikos konkurencingumą.

2.10.4

Šiuo tikslu dauguma išvystytos pramonės valstybių turi subalansuotą teisinę sistemą, kurioje ribotą laiką apsaugoma intelektinė nuosavybė ir kurios kulminacijos taškas yra patentų teisė. Šia tema Komitetas jau ne kartą yra pateikęs nuomones (11), ne kartą reikalavo įvesti Europos bendrijos patentą ir aiškiau įsisąmoninti ekonominę ir kultūrinę intelektinės nuosavybės reikšmę. Galiausiai juk intelektinės nuosavybės pripažinimas ir apsauga — paskatos ir teisingas atlygis naujos technikos išradėjams ir naujų kūrinių kūrėjams.

2.11

Kokias išvadas galima padaryti kuriant Europos bendrijos politiką? Visų pirma iškyla svarbus ir labai konkretus klausimas — kokią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį investuoti į mokslinius tyrimus ir vystymą, kad tai neprieštarautų subalansuotai bendrajai politikai.

2.11.1

Atsakymą į šį klausimą lemia Europos konkurencinė padėtis pasaulyje, t. y. jis glūdi dažnai cituojamoje Lisabonos strategijoje (12).

2.11.2

Šia tema Taryba jau 2002 m. kovo mėn. Barselonoje (13) priėmė orientacinius sprendimus (14) ir suformulavo šiuo metu visuotinai žinomą 3 proc. tikslą, kuris reiškia, kad bendros Sąjungos išlaidos moksliniams tyrimams ir vystymui turi būti padidintos, kad 2010 m. pasiektų beveik 3 proc. BVP lygį. Du trečdalius šių naujų investicijų turėtų finansuoti privatus verslas (Tarybos sprendimo 47 punktas). Kalbama ne tik apie dideles pačios Bendrijos investicijas į mokslinius tyrimus ir vystymą, bet ir apie poreikį sukurti paskatas valstybėms narėms ir pramonei daugiau investuoti į šią sritį. Šį tikslą Komitetas pabrėžtinai rėmė daugelyje nuomonių (15), bet, deja, aiškėja, kad jis bus pasiektas tik nedaugelyje valstybių narių. Tai nerimą keliantis faktas.

2.11.3

Be to, 2006 m. spalio mėn. pabaigoje paskelbtoje STERN apžvalgoje (16) „Klimato kaitos ekonomika“ konstatuojama, kad siekiant tik sulėtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų nulemtą pasaulinį atšilimą reikėtų skirti apie 1 proc. BVP, kuris apima ir kitas tam tikslui reikalingas mokslinių tyrimų ir vystymo veiklos kryptis.

2.11.4

Žinoma, klimato kaita ir jos santykis su bendra energijos naudojimo ir vartojimo bei tvaraus energijos tiekimo problema nėra vienintelė tarpusavyje susijusių problemų grupė. Taip pat fizinių ir psichinių ligų įveikimas, neįgaliųjų gyvenimo palengvinimas, demografinių pokyčių poveikis, įskaitant senėjimo mokslinius tyrimus, ir aplinkos apsauga ir bendrų mūsų gyvenimo pagrindų ir europinių vertybių užtikrinimas yra svarbių mokslinių tyrimų temų pavyzdžiai. Komitetas ankstesnėse savo nuomonėse šiomis temomis pateikė išsamias rekomendacijas, pvz., dėl Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos ir jos „Konkrečių programų“.

2.12

Būtent dėl pasaulinės konkurencijos, su ja susijusio visuotinio investicijų į mokslinius tyrimus ir vystymą didinimo ir konkuravimo dėl geriausių mokslininkų ir inžinierių Europos bendrija turi geriau išnaudoti ir toliau stiprinti savo mokslinių tyrimų, techninės plėtros ir naujovių galimybes. Visų pirma kalbama ne apie Europos vidaus, bet apie pasaulinę konkurenciją! (17)

2.13

Konkurencingą Europos padėtį galima išlaikyti tik tuomet, jei ir ateityje pirmausime (18) mokslinių tyrimų, technologijų vystymo ir naujovių srityje, esant visuomeninei ir kultūrinei demokratijai, teisinei valstybei, verslo laisvei, planavimo užtikrintumui, norui siekti rezultatų ir jų pripažinimui. Reikia stiprinti ir plėtoti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Nors ši tiesa patenka į bendras politines deklaracijas, tiek Bendrijos, tiek daugumos valstybių narių lygmeniu, deja, dar aiškiai trūksta tikrų veiksmų ją įtraukiant į realius prioritetus (pvz., sudarant mokslinių tyrimų biudžetus) ir į teisines sistemas (pvz., tarifų struktūrą, mokesčių (19) teisės aktus).

2.14

Kitos valstybės, susiduriančios su panašiomis problemomis, pvz., JAV, Japonija ir netgi Šveicarija, sėkmingai ne tik daugiau, bet ir veiksmingiau investuoja į mokslinius tyrimus, technologijų vystymą ir naujoves. Tai rodo, kad JAV yra patraukli Europos mokslininkams ir inžinieriams, dėl to per daug specialistų ir talentų emigruoja į JAV („protų nutekėjimas“) remiantis šiaip jau pageidautinu abipusio judumo principu.

2.15

Būtent kalbant apie JAV šis faktas rodo ne tik pranašesnės mokslinių tyrimų sistemos finansinį pajėgumą, bet ir silpnina Europą, o JAV — stiprina. Be to, palyginti su Europa, JAV mokslinių tyrimų ir vystymo politikai būdingas atviresnis ir drąsesnis elgesys su naujomis koncepcijomis ir metodais, didesnis pasirengimas rizikuoti. Jai motyvaciją teikia ne tik ekonominis konkurencingumas, bet ir nuosekli nacionalinė saugumo strategija (20) ir su ja susijusios didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir vystymą, o tai duoda abipusių rezultatų.

2.16

Tad Europai šiuo metu būtina atgaivinti savo kaip mokslinių tyrimų ir naujovių erdvės lyderės tradiciją, daug daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir vystymą, skatinti atitinkamus piliečių gebėjimus, atlyginti už rezultatyvumą ir šalinti iškylančias kliūtis.

2.17

Svarbiausia sąlyga siekiant šio tikslo — visuomeninė aplinka, kurioje šis požiūris galėtų būti kuo veiksmingiau plėtojamas, kad visais politiniais lygmenimis būtų sukurtos reikiamos sąlygos, priimami kryptingi sprendimai. Tik tada mokyklos ir universitetai atliks savo užduotį pasaulinės konkurencijos kontekste ir atsiras pakankamai daug jaunų žmonių, pasišventusių mokslui ir technikai.. Tik tada pramonė pakankamai pasitikės reikiamomis investicijomis ir optimistiškai jas vertins.

3.1

Investicijų šaltinis. Moksliniai tyrimai, naujovės, kvalifikuotas ir veiksmingas gabių asmenų lavinimas — būsimos visuomenės gerovės sąlyga, tad visuomenė turi suteikti tam reikalingas investicijas. Europos Sąjungoje šias investicijas teikia Bendrija, valstybės narės, verslas ir (mažą dalį) privatūs fondai.

3.2.1

Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa. Europos bendrija pagrindinę paramos (21) moksliniams tyrimams ir vystymui dalį suteiks pagal Septintąją bendrąją programą. Šiai programai 2007–2013 m. skirtas biudžetas sudarys (22) maždaug 50 mlrd. EUR (23), t. y. maždaug 5,8 proc. viso šiam laikotarpiui skirto Bendrijos biudžeto.

3.2.2

Ši suma sudaro maždaug 0,06 proc. Bendrijos BVP — tik 2 proc. Barselonos tikslo (žr. priedą). Komiteto nuomone, to neužteks siekiant išsamiai panaudoti didelį Bendrijos paramos svertinį poveikį ir integracijos naudą valstybių narių teikiamos paramos politikai kurti, užtikrinti reikiamą pramonės pasirengimą investuoti ir pasiekti, kad tos investicijos duotų deramą prieaugį.

3.2.3

Komitetas labai apgailestauja, kad nebuvo vadovaujamasi jo rekomendacija (24) padidinti Septintajai bendrajai programai skirtą Bendrijos biudžeto dalį.

Todėl Komitetas prašo Europos Vadovų Tarybą ir Europos Parlamentą 2008 m. peržiūrint ES biudžetą šioje srityje pasiekti aiškią pažangą ir padidinti Septintajai bendrajai programai skirtą Bendrijos paramos kiekį iki 3 proc. Barselonos tikslo.

3.2.4

Europos investicijų bankas. Be to, Komitetas pažymi, kad Europos investicinio banko paramos lėšos turėtų būti labiau panaudojamos moksliniams tyrimams, vystymui ir naujovėms (25), ypač skirtoms sukurti reikiamą infrastruktūrą ir perkelti žinias naudoti pramonėje.

3.2.5

Europos struktūrinis fondas. Tai dar svarbiau naudojant Europos struktūrinį fondą. Ypač naujosioms valstybėms narėms dar reikia sparčiai vytis senąsias kuriant reikiamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir susiejant ją su modernių aukštųjų technologijų įmonių kūrimusi.

3.3.1

Daugiau investicijų iš verslo. Žinant, kad Bendrijos paramos dalis struktūriniu požiūriu kukli, ypač svarbu, kad ir valstybės narės, ir Europos verslas (26) pakankamai, t. y. daugiau negu iki šiol, investuotų į mokslinius tyrimus, vystymą, šioms sritims reikalingą išsilavinimą ir taip atskleistų ir stiprintų Europos galimybes vykdyti mokslinius tyrimus, vystymą ir naujoves, naudotųsi Europos mokslinių tyrimų erdve ir bent kiek priartėtų prie Barselonos tikslo. Daugelyje valstybių narių dar daug ką reikia nuveikti ir tai reikia daryti kuo skubiau.

3.3.2

Patikimos ir tinkamos pagrindinės sąlygos. Reikia ne tik didesnio finansavimo, bet ir patikrinti visas kitas pagrindines sąlygas, kad naudojantis skirtomis lėšomis būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas. Ypač reikia patikrinti, kiek naudingi ar žalingi su moksliniais tyrimais nesusiję aspektai bei reikalavimai, ir užtikrinti kuo didesnį planavimo užtikrintumą ir valstybės reikalavimų patikimumą.

3.3.3

Bendrijos paramos priemonės. Šioje srityje ir Bendrija gali politikos priemonėmis suteikti nemažą paramą, ypač priimdama tam tinkamus reglamentus arba direktyvas, sukurdama optimalias pagrindines sąlygas ir protingai naudodama Septintajai bendrajai programai skirtos paramos svertinį poveikį.

3.3.4

Bendrijos pagalbos teisės aktai Kaip numatyta EB sutarties 87–88 straipsniuose, Bendrijos pagalbos teisės aktais reglamentuojamas valstybėms narėms leidžiamos teikti valstybės pagalbos (27) mokslinių tyrimų ir vystymo darbams pobūdis, apimtis ir administracinės procedūros. Šių pagalbos teisės aktų sureguliavimas — dar vienas lemiamas svertas daryti poveikį valstybių narių moksliniams tyrimams skiriamai paramai ir optimaliai panaudoti pagal Septintąją bendrąją programą skiriamą paramą. Todėl Bendrijos pagalbos teikimo teisės aktai turi būti sudaryti taip (28), kad valstybės narės būtų skatinamos ir joms padedama kuo veiksmingiau skatinti universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės mokslinių tyrimų ir vystymo projektus, mažinti šios srities biurokratiją.

3.3.5

Pasaulinio konkurencingumo pirmenybė. Ypač reikia užkirsti kelią padėčiai, kai siauri, sukeliantys dideles biurokratines sąnaudas ir tik į Europos vidaus konkurencijos padėtį orientuoti valstybinio mokslinių tyrimų ir vystymo skatinimo apribojimai kenkia Europos bendrijos konkurencingumui pasaulyje. Atvirkščiai, kadangi Bendrijos paramos dalis gana maža (29), valstybėms narėms turi būti sudaryta galimybė dosniai ir nedarant biurokratinių kliūčių skatinti Europos mokslinių tyrimų erdvei būtiną bendrą universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir pramonės veiklą.

3.3.6

MVĮ ir besikuriančios įmonės. Būtina toliau stiprinti MVĮ ir ypač besikuriančių įmonių galimybes kurti naujoves ir apskritai suteikti didesnes paskatas pramonei daryti daugiau atitinkamų investicijų. Be to, Komitetas pabrėžia savo rekomendacijas (30) dėl ES „Daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos“ ir dėl šiuo požiūriu ypač svarbios paramos žiniomis grindžiamos ekonomikos srityje. Atsižvelgiant į tai, kad 98 proc. visų ES įmonių yra mažos ir vidutinės įmonės, yra visiškai aišku, kad naujovių stiprinimas šių įmonių kategorijai yra labai svarbus.

3.3.7

JAV pavyzdys. Kaip orientacinį pavyzdį galima pateikti pasaulinių konkurentų, ypač JAV, šios srities skatinimo politiką.

3.4

Valstybių narių biudžeto teisės aktai. Kitas svarbus su finansavimo klausimais susijęs aspektas — ar pavienių valstybių narių biudžeto teisės aktai padeda veiksmingai naudoti lėšas. Jeigu taip nėra, Bendrija turėtų daryti poveikį, kad atitinkamų valstybių narių biudžeto teisės aktai geriau negu iki šiol atitiktų mokslinių tyrimų ir vystymo poreikius.

3.4.1

Lankstesni lėšų skyrimo planai ir biudžeto teisės aktai. Ypač didesnių plėtros projektų atveju ir apskritai darant visas investicijas į mokslinius tyrimus ir vystymą reikėtų išvengti padėties, kai nedalykiškai nustatytais valstybiniais lėšų skirstymo planais (pvz., darant viengubo įrašo apskaitą) skatinama priimti projektui netinkamus sprendimus. Kadangi vykdant projektus visiškai naujose technikos srityse bendrų išlaidų (t. y. ir lėšų paskirstymo atitinkamiems kalendoriniams metams) neįmanoma gana tiksliai suplanuoti, o tokiu atveju pagal valstybinius, susietus su kalendoriniais metais lėšų skirstymo planus, projektui skirtos lėšos nebus panaudotos. Tai verčia taikyti netinkamas optimizavimo procedūras ir yra neveiksminga. Todėl būtina rasti geresnius sprendimus ir juos įtvirtinti valstybių narių biudžeto teisės aktuose, kuriais, pvz., būtų leidžiama perkelti dalį skirtų lėšų į kitus kalendorinius arba biudžeto metus.

3.5

Mokesčius ir atsakomybę reglamentuojantys valstybių narių teisės aktai. Bendrija turėtų imtis veiksmų, kad ir valstybių narių mokesčius bei atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai būtų geriau orientuoti į tikslą skatinti pramonę daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir vystymą bei užtikrinti, kad pradedant taikyti novatoriškus metodus arba produktus būtų įmanoma bent apytiksliai prognozuoti finansinę riziką.

3.6

Pakankamas valstybių narių teikiamas pradinis finansavimas. Valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad jų mokslinių tyrimų įstaigoms būtų suteikta pakankamai pradinio finansavimo, kad jos apskritai galėtų pasinaudoti pagal Septintąją bendrąją programą teikiamo bendro finansavimo galimybe.

3.7

Apskaita, sąnaudų nustatymas ir įvertinimas. Valstybės paramos gavėjų, t. y. įvairių mokslinių tyrimų įstaigų, apskaitos sistemos, sąnaudų nustatymas ir įvertinimas turėtų būti patikrintas, ar atitinka moksliniams tyrimams ir vystymui būdingą specifiką. Ypač reikia patikrinti, ar mikroekonominius aspektus, pritaikytus gamybos pramonei, galima nepakeistus perkelti į organizacijas, kurių produktas yra žinios, ir ar jie neiškreips sąnaudų, pateikimo ir įvertinimo.

3.8

Politiniai ir visuomeniniai prioritetai. Apskritai būtina politiniu lygmeniu ir nuomonę formuojančioje žiniasklaidoje sukurti įvaizdį, kad pakankami ir veiksmingi moksliniai tyrimai ir vystymas — būsimos gerovės, t. y. ir darbo vietų, socialinių paslaugų ir konkurencingumo, pagrindas, ir šiuo įvaizdžiu vadovautis. Tai apima ir sprendimus dėl reikiamų investicijų biudžeto, ir visas mokymo, darbo teisės, darbo sąlygų, mokesčių teisės, tarifų teisės ir kt. aktais nustatytas pagrindines sąlygas, bendrą visuomenės požiūrį į mokslo ir technikos pažangą, susijusią su didelėmis galimybėmis, bet neišvengiamai ir su tam tikra likutine rizika net ir laikantis atsargos principo. Per didelė rizikos baimė lemia sąstingį, mokslo gebėjimų praradimą ir regresą.

4.1

Bendrieji aspektai  (31). Didžiausią reikšmę turi ekonominė, politinė, socialinė ir kultūrinė aplinka, kurioje geriausiai galima atskleisti kūrybingumą, išradingumą, verslo iniciatyvas (32) ir kurioje sudarytos galimybės pritraukti į Europos mokslinių tyrimų erdvę ir joje išlaikyti geriausius mokslininkus ir inžinierius. Tai apima visų pirma būtinas priemones, padedančias išlaikyti ir kurti kuo geresnes gero mokslo ir mokslinių tyrimų sąlygas.

4.2

Naujų idėjų ir koncepcijų išbandymas. Mokslu ir moksliniais tyrimais stengiamasi gauti geriausias ir naujausias idėjas, procedūras ir rezultatus; Galima taip pat paminėti nepriklausomą atgaminimą (arba paneigimą), taigi„sertifikuojant“ naujus atradimus, jų sklaidą, gilinimą ir plėtrą pagrindinis tikslas turi būti sėkmingas skverbimasis į netyrinėtas sritis. Todėl reikia sudaryti galimybes taikyti ir puoselėti pliuralistinius (33) ir tarpdisciplininius mokslinių tyrimų metodus, vertinimo procedūras, mokslinių tyrimų struktūras ir taip skatinti bei panaudoti vystymosi procesą (34) naujoms idėjoms, rezultatams ir organizavimo formoms gauti.

4.3

Vertinimo kriterijai ir laisvė. Vertinimo kriterijais turi būti skatinamos naujovės ir toleruojama nesėkmės rizika, kadangi sėkmės negalima iš anksto garantuoti. Per daug sustabarėję „nuo bendro prie atskiro“ reikalavimai arba teisinės struktūros vienodinančios organizacines formas, mokslinių tyrimų programas ir darbo metodus gali trukdyti evoliucijai ir naujovėms, tad jų reikia vengti. Naujovėms reikia pakankamos verslo laisvės, kad naujų idėjų nenustelbtų per dideli ribojantys reikalavimai. Mokslinių tyrimų laisvė, taip pat ir laisvė nuo netinkamų, ribojančių (35) arba net ideologinių reikalavimų — pagrindinė kūrybingo mokslo ir naujų atradimų sąlyga, tačiau ir ji ribojama teisiškai reglamentuojant etines problemas ir tinkamą skirtų lėšų panaudojimą.

4.3.1

„Nuo atskiro prie bendro“. Kiekvienos mokslinių tyrimų politikos priemonės principas turėtų būti šis: kuo daugiau „nuo atskiro prie bendro“, o „nuo bendro prie atskiro“ — tik tiek, kiek reikia, t. y. kuo daugiau decentralizuoti, o centralizuoti tik tiek, kiek reikia. Galiausiai svarbu individualaus idėjų rezervo, kūrybingumo ir būtino planavimo, derinimo ir orientavimo pusiausvyra reikiamai susiejant išteklius, kad būtų galima įgyvendinti didesnius projektus, kuriuose vyrauja darbo pasidalijimas.

4.3.2

Bendradarbiavimo projektai. Ypač ambicingi ir daug žadantys mokslinių tyrimų ir vystymo projektai arba aukštųjų technologijų projektai apima tarptautinį įvairių mokslinių tyrimų organizacijų, firmų ir t. t. bendradarbiavimą, įskaitant įvairių paramos teikėjų skiriamą finansavimą. Kai labai skiriasi jų vidaus organizacinė struktūra, vertinimo sistemos, personalo politika, biudžeto taisyklės (36) ir t. t., tai gali trukdyti sėkmingai bendradarbiauti. Būtina, kad visi dalyvaujantys veikėjai būtų pasirengę atsižvelgti į abipusius poreikius ir konkrečiam projektui vykdyti, jeigu reikia, susitarti dėl taisyklių, nukrypstančių nuo jų įprastinių papročių, atsisakyti ypatingų prioritetinių reikalavimų ir pasiekti susitarimus, kuriems esant būtų galima dirbti.

4.3.3

Atviro koordinavimo metodas. Nors punktu „Naujų idėjų ir koncepcijų išbandymas“ rekomenduojama įvairovė ir aptariami per didelio vienodinimo siekiant evoliucinės pažangos trūkumai, vykdant bendradarbiavimo projektus ir apskritai bendradarbiaujant Europos viduje reikia bendradarbiaujančiose institucijose išlaikyti tam tikrą minimalų taikytinų taisyklių ir etalonų vienodumą. Reikia atidžiai taikyti atviro koordinavimo metodą siekiant reikiamos pusiausvyros tarp šių prieštaringų aspektų..

4.4

Administracinių procedūrų supaprastinimas  (37) ir sumažinimas. Vengti besidubliuojančių arba panašių instancijų gebėjimų  (38). Atliekant mokslinius tyrimus ir vystymą neišvengiamai reikia vykdyti ir planavimo, verslo, administracines užduotis bei atlikti ekspertizes, tai turi daryti žinomi ir patyrę mokslininkai ir inžinieriai. Vis dėlto reikalaujamų administracinių procedūrų taip padaugėjo ir jos taip išsiplėtė, kad su jomis susijusios sąnaudos iš tikrosios mokslinių tyrimų veiklos atima didelę pajėgumų dalį. Ypač išsiplėtė reikalaujamos paraiškų teikimo, ekspertizių atlikimo, priežiūros ir audito procedūros, atsirado neproduktyvi verslo veikla ir iš tikrosios mokslinių tyrimų veiklos atima dalį pajėgumų. (39). Be to, didesnis vertinimo procedūrų skaičius nekompensuos trūkstamų investicijų į švietimą, mokslinius tyrimus ir vystymą.

4.4.1

Todėl Komitetas dar kartą skubiai ragina (40) Komisiją ir valstybes nares intensyviai spręsti šį klausimą ir stengtis, kad procedūros būtų veiksmingesnės ir geriau koordinuojamos (ypač su dalyvaujančiomis valstybių narių instancijomis ir tarp jų). Ypač rekomenduojama sumažinti per didelį atskirai veikiančių vertikalių, horizontalių ir panašių leidimų suteikimo, reguliavimo ir priežiūros institucijų (ir procedūrų) skaičių.

4.5

Aukštos kokybės kompetencijos skatinimas ir konkurencija. Komitetas teigiamai vertina Komisijos, valstybių narių ir mokslinių tyrimų organizacijų pastangas ypač remti itin aukštos kokybės darbus ir programų projektus. Tai dažniausiai atitinka ketinimą pasiekti kuo geresnius mokslinių tyrimų ir vystymo rezultatus ir pastangas Europoje išlaikyti arba į Europą pritraukti didžiausių laimėjimų pasiekusius asmenis. Vis dėlto tai susiję su administracinių procedūrų skaičiaus didėjimum, todėl vis aktualesnė tampa būtinybė gerokai sumažinti bendrą visų šių procedūrų skaičių, o pačias procedūras — racionalizuoti ir supaprastinti. Čia ypač aktualus posakis „Mažiau kartais yra geriau“.

4.6

Nykstančios mokslinių tyrimų kategorijų ribos. Kaip daug kartų pabrėžta, jau nebegalima aiškiai atskirti fundamentaliųjų mokslinių tyrimų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir vystymo kategorijų, tačiau esama produktyvių sistemų ir užtikrinamas grįžtamasis ryšys. Tad jeigu mokslinių tyrimų ir vystymo skatinimo teisinėje sistemoje bus ir toliau skirstoma į šias kategorijas, reikia pasirūpinti, kad atitinkamos organizacijos turėtų pakankamai laisvės priimti sprendimus nustatant atitinkamas dalis. Nepaisant to, aišku, kad fundamentaliųjų mokslinių tyrimų rezultatų beveik neįmanoma numatyti arba planuoti, o tikslingą, suplanuotą veiksmų seką galima atlikti tik apibrėžus tikslą ir pakankamai paaiškėjus veikimo būdui.

4.7

Nuo dėsnių suvokimo iki novatoriško produkto, novatoriško proceso ir novatoriškų paslaugų. Ypatingų pastangų reikia siekiant, kad nauji fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir vystymo rezultatai būtų greičiau perkeliami į naujus produktus, procesus arba paslaugas. Nors tai — viena pagrindinių problemų, jai išspręsti, deja, nėra universalaus recepto. Vis dėlto galima apibrėžti keletą principų ir rekomenduoti keletą priemonių.

4.7.1

Turbūt svarbiausia priemonė — gerinti akademinio pasaulio ir pramonės judumą (žr. 5.5 ir tolesnius punktus) ir apskritai skatinti abipusį supratimą ir abipusę šių dviejų „kultūrų“ (41) skverbtį.

4.7.2

Taip pat ir privatus verslas turi įsipareigoti plėtoti atitinkamą įmonių kultūrą, labiau siekti mokslinių tyrimų ir vystymo rezultatų ir parodyti daugiau drąsos novatoriškų produktų srityje (taip pat žr. 4.5 punktą). Firmos turi orientuoti savo personalo politiką, kad turėtų arba išplėtotų bent jau tokią mokslinę ir techninę kompetenciją, kuri joms leistų priimti sprendimus ir prisitaikyti. Be to, jos turi stengtis sudaryti naujovėms palankią aplinką ir taip skatinti bei panaudoti savo darbuotojų kūrybines galimybes. Mokslinę patirtį galima perkelti arba nusipirkti tik tada, kai ji egzistuoja, yra žinoma ir suvokiama (42).

4.7.3

Čia galėtų padėti patobulintos, internetu viešai prieinamos informacinės sistemos, kurios besidomintiems asmenims leidžia nuo bendrųjų sąvokų pereiti prie Europos mokslinių tyrimų rezultatų ir originalių publikacijų bei jų autorių ir rasti reikiamus kontaktus. Tai mėginama daryti kai kuriose Cordis (43) dalyse. Tokios informacinės sistemos turėtų būti kuo geriau prieinamos (44) ir žmonėms su negalia ir taip pat atsižvelgti į senėjančią visuomenę.

4.7.4

Tačiau lygiai taip pat svarbu, kad mokslinių tyrimų institutai bendradarbiautų su atitinkamose srityse dirbančiomis firmomis. Bendradarbiauti tampa lengviau dėl nedidelio atstumo (45), kadangi iš šios glaudžios kaimynystės („sektorių“) sukuriami tiek priverstiniai, tiek siekiami ryšiai ir partnerystės. Deramomis programomis reikia toliau skatinti šį sektorių kūrimąsi. Tačiau pastangos vietos ir regionų lygiu remti žinių perdavimą ir užmegzti ryšius turi būti pripažįstamos ir remiamos. Kaip pavyzdį galima paminėti „Science Cities (46)“.

4.7.5

Todėl Komitetas teigiamai vertina planus (47) įkurti Europos technologijų institutą (ETI), turintį padėti vystyti Bendrijos ir valstybių narių naujovių pajėgumus, aukščiausiu lygmeniu susiejant mokymo, mokslinių tyrimų ir naujovių veiklą. ETI turėtų plėtoti savo veiklą visų pirma mokslo ir naujovių partnerysčių pagrindu. Komitetas rekomenduoja skatinti, remti ir teikti pirmenybę iniciatyvoms „nuo atskiro prie bendro“.

4.7.6

Valstybės narės turėtų irgi imtis ryžtingesnių skatinimo priemonių. Šios priemonės turėtų apimti jau minėtas besikuriančias įmones, mokslinių tyrimų įstaigų ir jau veikiančių įmonių bendradarbiavimą (48).

4.8

Fundamentaliųjų mokslinių tyrimų svarba. Šios skatinimo programos jokiu būdu negali būti įgyvendinamos fundamentalių mokslinių tyrimų sąskaita. Todėl Komitetas dar kartą reiškia paramą labai svarbiai programai „Idėjos“ ir pagal ją veikiančiai Europos mokslinių tyrimų tarybai. Tuomet iš vienos naujos idėjos gali išsivystyti ištisa naujovių banga ir prasiskverbti į daugelį technikos sričių. (49) Pramonė irgi suvokia fundamentaliųjų mokslinių tyrimų, jų skatinimo reikšmę ir juos remia. (50)

4.8.1

Tai taip pat atitinka Komiteto ne kartą pareikštas rekomendacijas naujovių trikampyje, sudarytame iš fundamentaliųjų mokslinių tyrimų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir plėtros (produktų ir procesų kūrimo), visiems trims būtiniems ramsčiams (taip pat ir pakankamai skatinant fundamentaliuosius tyrimus) suteikti atitinkamą svorį.

4.9

Novatoriškas produktas. Net ir įgyvendinus visas šias rekomendacijas, remiantis moksliniais tyrimais ir vystymu įgytomis žiniomis ir galimybėmis, realizuoti, panaudoti arba pagaminti ir pateikti į rinką novatorišką produktą ar novatorišką procesą ar paslaugą lieka privataus verslo užduotis. Tam reikia daug išankstinių investicijų ir pakankamai laiko, be to, rinkos ekonomika lemia akivaizdžią riziką, visų pirma MVĮ. Vis dėlto ir šiuo klausimu Bendrija ir valstybės narės, vykdydamos patikimą politiką, šalindamos administracines kliūtis, teikdamos ekonomines, ypač mokestines, paskatas, pakankamą aprūpinimą rizikos kapitalu vykdydamos protingas, veiksmingas ir nebiurokratines skatinimo programas ir nuolat stengdamosi sukurti technikai ir naujovėms palankią visuomeninę aplinką, gali daug padėti.

4.9.1

Pateikti į rinką naujoviškus produktus (techniką, paslaugas) būtų galima ir per viešuosius pirkimus, šiuo atveju tai būtų galimybė suteikti impulsą viešųjų įstaigų modernizavimui (51).

4.10

Intelektinė nuosavybė ir Bendrijos patentas. Silpnoji ES pusė yra ta, kad ji neturi Bendrijos patento. Šis trūkumas lemia daug didesnes išlaidas ir kitas kliūtis apsaugant intelektinę nuosavybę. Jis taip pat lemia du kitus didelius trūkumus: didesnes patento įregistravimo ir patentinės apsaugos išlaidas ir net galimos patento apsaugos praradimą — pastarąjį dėl delsimo ir potencialių pareiškėjų atbaidymo.

4.10.1

Kalbos problema. Viena iš kliūčių ES susitarti dėl Bendrijos patento įvedimo yra kalbos problema. Todėl Komitetas rekomenduoja kalbos klausimą spręsti laikantis ilgalaikės tarptautinės mokslo ir technikos bendruomenės tradicijos. Tačiau nederėtų to laikyti pastangomis ar bent jau taip suprasti, kad siekiama kliudyti arba riboti Europos kalbų įvairovę - vertingą ir Komiteto remiamą (52) Europos kultūrinės įvairovės simbolį.

4.10.2

Naujovėms nekenksmingas išankstinio paskelbimo terminas. Kartu Komitetas vėl primena, kad būtina įvesti naujovėms nekenksmingą išankstinio paskelbimo terminą (53) ir taip išspręsti būtinybės mokslininkams greitai paskelbti gautus rezultatus ir apribojimo, kurio laikantis galima patentuoti tik naujus, dar nežinomus išradimus, prieštaravimą.

4.11

Ypatinga naujųjų valstybių narių padėtis. Nors naujosios valstybės narės turi konkurencinį mažesnių atlyginimų pranašumą (žinoma, trūkumas — žemesnis daugumos piliečių gyvenimo lygis), jose mažiau išplėtota moksliniams tyrimams ir vystymui būtina infrastruktūra.

4.11.1

Todėl Komitetas ne kartą (54) rekomendavo gerokai didesnę dalį Bendrijos struktūrinių fondų lėšų panaudoti mokslo infrastruktūrai sukurti. Šiam tikslui labai naudingos būtų Europos investicijų banko lėšos.

4.11.2

Vis dėlto ir naujosios valstybės narės turėtų dėti visas pastangas kuo greičiau užpildyti minėtą spragą ir pasiekti 3 proc. tikslą. Pagrindinis Bendrijos tikslas turi būti aktyvi pagalba naujosioms valstybėms narėms kuriant jų mokslinių tyrimų sistemą ir skatinant jaunus mokslininkus.

4.12

Naujovės  (55) bendrąja prasme. Pirmiau pateiktose pastabose ir rekomendacijose naujovės daugiausia buvo aptariamos kaip mokslinės ir techninės veiklos ir iniciatyvų padarinys, o dabar reikia paminėti novatoriškų idėjų ir metodų verslo, prekybos ir socialinius aspektus (56) bei galimybes. Be abejo, šie aspektai ir galimybės turi ne mažesnę reikšmę gerovės, konkurencingumo ir Lisabonos strategijos atžvilgiu bei papildo mokslo ir technikos aspektą. Prašomoje pateikti tiriamojoje nuomonėje jos daugiausia susijusios su ekonominės ir socialinės politikos klausimais, kurie bus aptariami Komiteto nuomonėje dėl Lisabonos strategijos. (be to, žr. kitą skyrių).

4.12.1

Šiame kontekste Komitetas pritaria Komisijos komunikatams (57) (žr. 1.2 punktą): 2006 m. rugsėjo 13 d. komunikatui „Dėl žinių taikymo praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija“ ir 2006 m. spalio 12 d. komunikatui, visiškai remdamas jų kryptis ir šioje nuomonės patikslindamas kai kuriuos punktus. (Pirmasis komunikatas susijęs su Aho ataskaita (58).) Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į savo pasiūlymus (59), susijusius su naujoviška užimtumo politika.

5.1

Asmeniniai aspektai — motyvacija. Čia Komitetas pažymi konkrečiai šiai temų grupei skirtą nuomonę (61) dar kartą patvirtindamas ir pabrėždamas joje pasakytus teiginius. Kaip ir anksčiau, Komitetas joje paskelbė, kad žmogiškasis kapitalas yra jautriausias ir vertingiausias mokslinių tyrimų, vystymo bei naujovių išteklius, tad svarbiausia užduotis — motyvuoti jaunimą siekti mokslinio arba techninio išsilavinimo ir suteikti šį išsilavinimą kuo geresnį.

5.2

Universitetai ir techninės aukštosios mokyklos. Reikiamą išsilavinimą suteikiančios įstaigos — lemiama sąlyga siekiant patenkinti gerų mokslininkų ir inžinierių poreikį. Todėl reikia sukurti ir išlaikyti pakankamą skaičių gerai aprūpintų, patrauklių universitetų, ypač techninių, kuriuose dėstytų puikūs dėstytojai ir kurie būtų susiję su moksliniais tyrimais ir praktika (62). Šie universitetai turi konkuruoti su geriausiais JAV ar kitų ne Europos šalių universitetais. Jie turi būti pakankamai patrauklūs ir geriausiems studentams ne iš Europos šalių. Šioje srityje ETI irgi galėtų atlikti naudingą vaidmenį.

5.3

Judumas. Kadangi sėkmingai užbaigus aukštąjį išsilavinimą Europos vidaus ir išorės judumas jauniems mokslininkams ir inžinieriams šiandien jau praktiškai laikomas būtino kvalifikacijos kėlimo dalimi, tampa būtini du papildomi reikalavimai:

5.3.1

Už judumą turi būti atlyginama, už jį negalima bausti. Deja, vis dar esama daug ir netgi neseniai išleistų (63) tarifų, mokesčių, draudimo ir aprūpinimo teisės normų, kuriomis daromas visiškai priešingas poveikis. Šioje srityje būtina sistemingai ir tikslingai tikrinti bei taisyti visus reikiamus aspektus ir šalinti kliūtis. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad šeima turi būti kartu, ir taikyti minėtas pataisytas normas visai šeimai.

5.3.2

Judumas neturi būti vienos krypties eismo gatvė, lemianti „protų nutekėjimą“. Todėl deramu aprūpinimu ir darbo aplinka užtikrinamos mokslininkų ir inžinierių sėkmės galimybės, pajamos ir karjeros galimybės turi būti orientuotos į siūlomas ne Europos valstybėse, kurios intensyviai su ja konkuruoja.

5.4

Karjera. Visuomenei ir atskiriems mokslininkams investuojant į norimų plataus profilio, sudėtingų fundamentaliųjų ir itin specializuotų žinių įgijimą, ta pati visuomenė, kuriai atstovauja politikai, prisiima atsakomybę už kuo geresnį šių investicijų panaudojimą. Ši atsakomybė — tai rūpinimasis deramą išsilavinimą įgijusių mokslininkų karjera suteikiant jiems patrauklias specializavimosi galimybes be pavojaus patekti į profesinę nuošalę. Kvalifikuotų mokslininkų ir inžinierių nedarbas arba netinkamas užimtumas — tai makroekonominių investicijų švaistymas ir jaunų mokslo elito kartų atbaidymas skatinant rinktis su mokslu ir technika nesusijusias profesijas arba emigruoti iš Europos!

5.4.1

Doktorantai. Atsižvelgiant į reikiamą visaverčių mokslinių ir techninių studijų trukmę ir jas baigus rengiamą daktaro disertaciją ir atsižvelgiant į tai, kad mokslo ir technikos disertacijoms būtinas gebėjimas savarankiškai dirbti ir panaudoti visas profesines jėgas, reikia už tas profesines jėgas deramai ir atlyginti (taip kartais daroma inžinierių atveju). Daugeliu įvairių aspektų žalinga per ilgam laikui atimti iš gabiausių jaunų mokslininkų finansinę nepriklausomybę nepakankamai jiems atlyginant daktaro disertacijos rengimo laikotarpiu  (64). Inžinieriai ir mokslininkai, įgiję visavertį akademinį išsilavinimą — ne pameistriai ir ne praktikantai.

5.4.2

Užtikrinant tolesnę karjerą svarbu sukurti patrauklius samdos plano modelius ir alternatyvias profesines specializavimosi galimybes. Be to, šiame kontekste dar svarbiau tai, kas pasakyta pirmiau pateiktoje pastraipoje.

5.4.3

Žmonėms būtina suteikti deramas galimybes. Pažanga ir nuolatinės naujovės grindžiamos ir visų dalyvių motyvacija, naujais verslo modeliais ir teisingais valdymo metodais. Žmonėms, taigi ir visiems firmų ir mokslinio tyrimo institutų darbuotojams, atsižvelgiant į jų gabumus, rezultatyvumą ir kūrybingumą, reikia suteikti geriausias galimybes plėtoti savo talentą ir rodyti iniciatyvą; taip pat būtina sukurti kūrybingumą skatinančią socialinę aplinką. Tai svarbūs socialinės politikos, socialinių tyrimų, šeimos politikos, mikroekonomikos ir apskritai valdymo kultūros klausimai. Šioje srityje buvo pripažinta ir prasmingos darbo bei gyvenimo pusiausvyros svarba kūrybingumui ir produktyvumui (65).

5.5

Mokslo įstaigų ir pramonės sąsajos. Geriausia žinių perdavimo ir keitimosi patirtimi priemonė — atitinkamų specialistų protas, todėl jau ilgą laiką universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir pramonė stengiasi intensyviau keistis asmenimis. Nors ir esama sunkumų bei kliūčių, šiuos mainus būtinai reikia stiprinti.

5.5.1

Deja, iki šiol sunkiai sekasi (66) įveikti daugelį kliūčių — tarifų teisės normas, profesūros pakvietimo dėstyti kultūrą, karjeros kriterijus ir t. t. Šioje srityje, atsižvelgiant į iš esmės žinomas problemas, reikėtų iš naujo bandyti paveikti arba modifikuoti esamas procedūras ir pašalinti tarifines kliūtis. Vis dėlto tai nėra vien tik tarifų ir labai skirtingo pajamų lygio, bet ir pramonės bei mokslo įstaigų darbo kultūros skirtumų klausimas. Nors kai kurie skirtumai glūdi jau pačiame organizacijų pobūdyje, svarbi užduotis — pasiekti pastebimai didesnę personalo skverbtį ir bendradarbiavimą. Komitetas rekomenduoja imtis naujų svarstymų ir šiuo svarbiu klausimu pagaliau pasiekti teigiamų rezultatų.

5.5.2

Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama ne tik finansiniams-techniniams, mokesčių teisės ir civilinės atsakomybės aspektams, bet ir abipusiam akademinio pasaulio ir verslo judumui. Komitetas atitinkamai dar kartą rekomenduoja sukurti stipendijų arba paramos sistemą, kuria būtų galima skatinti terminuotą (pvz., 1–3 metų trukmės) abipusį darbuotojų judumą (suteikiant garantijas, kad bus galima grįžti į ankstesnį karjeros kelią) tarp pramonės ir mokslo įstaigų panašiai, kaip akademinėje srityje suteikiamos metinės atostogos. Taip būtų ne tik skatinamos abipusės pažintys ir specifikos supratimas bei žinių mainai, bet ir atveriama galimybė ilgesnio laikotarpio mainams. Nors Komitetas žino, kad šie sugrįžimo procesai abiem suinteresuotoms šalims nėra lengvi (67), tų stipendijų teikiamais privalumais turėtų būti sudaromos galimybės įveikti šias problemas; be to, čia galėtų atsiverti dar vienas karjeros etapas.

—

Ne tik fundamentalieji, bet ir visi ilgalaikiai moksliniai tyrimai ir vystymas bręsta tada, kai kuo anksčiau paskelbiami jų rezultatai ir taip kitoms tyrimų grupėms sudaromos galimybės imtis juos tikrinti. Be to, reikia panaudoti tiesiogiai ir abipusiškai bendraujant mokslo bendruomenei atsirandančią sinergiją, ypač tais atvejais, kai daug laboratorijų bendradarbiauja pagal tą pačią mokslinių tyrimų ir vystymo programą.

—

Taip pat ir valstybė turi reikalauti paskelbti jos remiamų mokslinių tyrimų rezultatus ir taip užtikrinti paramos teikimo ir konkurencijos teisingumą.

—

Firma, atsižvelgdama į savo konkurencinę padėtį, priešingai, dažniausiai turi būti tol suinteresuota, kad jos produkto kūrimo rezultatai būtų slapti, kol galės pateikti rinkai parengtą naują produktą.