30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/8

1.1

Pasiūlyme kalbama apie kodifikavimą; kodifikuojamuose teisės aktuose daromi tik formos pakeitimai, kurie iš esmės nekeičia galiojančios ir kodifikavimo laikotarpiu taikomos teisės.

1.2

Piliečių Europos kontekste labai svarbu nuolat paprastinti Bendrijos teisę ir suteikti jai aiškumo. Todėl Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, pabrėždami, kad teisės aktus, kurie keletą kartų buvo iš dalies pakeisti, būtina kodifikuoti, sudarė tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo nusprendė taikyti pagreitinto kodifikuojamų aktų priėmimo tvarką. Kodifikuojamuose teisės aktuose negali būti daromi esminiai pakeitimai.

2.1

EESRK pažymi, kad Komisijos pasiūlymai visiškai atitinka pagreitintos tvarkos taikymo kodifikavimui tikslus.

2.2

Tačiau turėtų būti apsvarstytas įstatymų, susijusių su autorių ir gretutinėmis teisėmis, pastovumo užtikrinimo klausimas, kadangi kodifikavimas tikrai bus naudingas tik tuo atveju, jei šios srities teisės nuostatos iš esmės nebus keičiamos.

2.3

Jei XIX amžiuje pirmą kartą nustatytų šiuolaikinių autorių teisių apsaugos terminas buvo dešimt metų, tai mūsų dienomis šis terminas yra septyniasdešimt metų po autoriaus mirties. Nėra tvirtos garantijos, kad ateityje teisių ir gretutinių teisių turėtojų naujai keliamų reikalavimų įtakoje apsaugos terminai nebus pratęsti dar ilgesniam laikui.

2.4

Mūsų dienomis šiai sričiai būdingas didelis netolygumas — pranašumas yra suteiktas autorių palikuonims (apytikriai trims jų kartoms) ir gretutinių teisių turėtojams, todėl tikslinga persvarstyti terminus, kurie neatitinka vartotojų ir pačių kūrėjų poreikių. Sakykime, jei vienas iš PPO narių, pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos, pratęs, kaip jau numatoma, teisų apsaugos terminą iki 90 arba 100 metų (Disney firmos pakeitimas), ką reikės daryti Europai? Ar turėsime persvarstyti daugelį sutarčių dėl intelektinės nuosavybės ?

2.5

Daugelis literatūros, filosofijos ir kitų sričių kūrinių išleidžiami tik vieną kartą, originalo kalba, ir daugiau nebūna leidžiami, kol gyvas jų autorius ar netgi ir jo palikuonys. Nors savo laiku tai nebuvo skaitomiausios knygos, tam tikri šių kūrinių yra savaip vertingi, o praėjus neilgam laiko tarpui jie tampa nepasiekiami potencialiam skaitytojui. Begalinis teisių apsaugos termino tęsimas naudingas tik nedaugeliui kūrėjų, tuo tarpu ši apsaugos sistema „palaidoja“ daugelį kūrinių, nes pardavus pirmąjį jų tiražą nei skaitytojai, nei studentai nebegalės jų rasti.

2.6

Todėl turėtų būti apsvarstytas įstatymų, susijusių su autorių ir gretutinėmis teisėmis, pastovumo užtikrinimo klausimas, kadangi kodifikavimas tikrai bus naudingas tik tuo atveju, jei šios srities teisės nuostatos iš esmės nebus keičiamos.

2.7

Derėtų nuodugniai apsvarstyti kūrinių sklaidos sąlygas ir visuomenės teisę naudotis pasaulinės kūrybos ir kultūros vaisiais skaitmeninės technologijos eroje. Todėl EESRK mano, kad kodifikaciją atlikti yra per anksti, ir kad pakanka konsoliduoti tekstus ir persvarstyti autorių ir gretutinių teisių apsaugos sąlygas ir terminus taip, kad jie atitiktų Lisabonos strategijos nuostatas.

3.1

Be to, Komitetas norėtų, kad į Bendrijos teisę būtų įtrauktos nuostatos dėl licencijų — tokių kaip LGPL (atviroji programinės įrangos licencija techninei dokumentacijai), arba Creative Commons licencija knygoms ir meninei kūrybai — pripažinimo ir jų atitinkamos apsaugos. Tokios licencijos suteikia naudotojams dideles naudojimo galimybes; pavyzdžiui, GPL licencija reguliuoja daugelį kompiuterinių programų, naudojamų serveriuose (maršruto parinktuvuose internetui, administracinėse įstaigose, įmonėse).

3.2

Šios daugiau galimybių teikiančios naudojimo licencijos skatina kūrinių sklaidą, padeda lengviau juos pasiekti naudotojams ir adresatams ir visiškai atitinka Lisabonos strategijoje nustatytus greitos žinių ir technologijos sklaidos tikslus.

3.3

Todėl EESRK ragina Komisiją persvarstyti kodifikacijos pasirinkimą ir vietoje jos imtis iniciatyvų, kuriomis, pripažįstant laisvas licencijas ir tolygiai paskirstant teises tarp jų turėtojų bei naudotojų, šiuolaikinėje informacinių technologijų visuomenėje būtų užtikrinta, kad kūriniais galėtų naudotis kuo platesnis pageidaujančiųjų ratas.