23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/229

1.1

EESRK pritaria nuostatai, kad ES valstybės narės privalo laikytis savo politinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į dabartinį pasiūlymą dėl Reglamento, parama toms ES valstybėms narėms, kurios laikosi šio reikalavimo, ir pademonstravimas visam pasauliui, kad ES rimtai pasirengusi praktiškai laikytis TJO įsipareigojimų, yra priemonės, kurios yra kur kas svarbesnės nei grynai spekuliacinio pobūdžio ir labai riboto poveikio padariniai, kurie gali atsirasti arba ne.

2.1

Reglamentu (EB) Nr. 417/2002 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1726/2003, nustatytos taisyklės, draudžiančios vežti sunkiuosius naftos produktus viengubo korpuso tanklaiviais iš Europos Sąjungos uostų ir į juos, kad sumažėtų atsitiktinis Europos vandenų užteršimo naftos produktais pavojus.

2.2

Panašų tarptautinį draudimą, paremtą ES patvirtintomis priemonėmis, nustatė Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), priimdama Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos 73/78 (MARPOL) I priedo naujas 13G ir 13H taisykles. Tačiau pagal minėtos MARPOL konvencijos 13G taisyklės 7 dalį ir 13H taisyklės 5, 6 ir 7 dalis administracijos gali tam tikrais atvejais netaikyti draudimo tanklaiviams. Tai buvo kompromisinis sprendimas, būtinas tarptautinei nuostatai priimti. Netrukus po to pirmininkaujanti Italija, kalbėdama visų ES valstybių narių ir Europos Komisijos vardu, pareiškė, kad, parengus tuometinį įprastą ir abipusiai privalomą išankstinio koordinavimo susitarimą, jos visos netaikys išimtį leidžiančių nuostatų. 2005 m. balandžio 5 d. įsigaliojus TJO taisyklei, viena valstybė narė jau 2005 m. balandžio 18 d. pranešė TJO savo ketinimą taikyti išimties nuostatą, kuri yra numatyta svarstomame Komisijos pasiūlyme. Po keleto mėnesių daug valstybių narių pranešė TJO pagal koordinavimo susitarimą, kad jos išimčių netaikys. Keturios valstybės narės dar nepateikė oficialaus pranešimo, bet jos jau apie tai paskelbė COREPER, o kartu ir Europos Komisijai bei kitoms valstybėms narėms, kad netrukus paseks kitų 19 valstybių narių pavyzdžiu.

2.3

Europos Komisija primena politinius susitarimus, kurie buvo priimti iki TJO draudimo ir netrukus po to, ir ES pirmininkaujančios Italijos 2006 gruodžio mėn. TJO padarytą pareiškimą, kuriuo pareikštas tuometinių 15, dabar jau 25, valstybių narių įsipareigojimas nesinaudoti MARPOL konvencijos išimtimis.

2.4

Europos Komisija siūlo iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 417/2002, kad politinis įsipareigojimas būtų perkeltas į teisę ir išplėsta Reglamento taikymo sritis, uždraudžiant vežti sunkiuosius naftos produktus visais viengubo korpuso laivais, plaukiojančiais su valstybės narės vėliava, nepriklausomai nuo uostų, jūroje esančių terminalų ar jūros zonų, kurioje jie vykdo veiklą, jurisdikcijos.

3.1

EESRK primena, kad savo nuomonėje dėl Erika II (1) jis pritarė draudimui viengubo korpuso tanklaiviais vežti labiausiai teršiančius sunkiuosius naftos produktus.

3.2

Tai principinis klausimas, kad valstybės narės turėtų laikytis savo tarptautiniu mastu prisiimtų politinių įsipareigojimų ir užtikrinti Bendrijos politikos darną. Tačiau, prieš pateikiant pasiūlymą, buvo paskelbtas trumpas aiškinamasis memorandumas, skirtas tik politiniams įsipareigojimams, o svarbiausia ES pareiškimui, kai buvo priimta nauja MARPOL 13H taisyklė.

3.3

EESRK savo nuomonėje dėl Erika II rekomendavo ES siūlyti TJO įtraukti į MARPOL konvenciją itin jautrias ekosistemas, kurių turėtų vengti sunkiuosius naftos produktus vežantys tanklaiviai, ir sukurti privalomą maršrutų parinkimo sistemą laikantis SOLAS (2) konvencijos. Vėliau TJO reagavo į suinteresuotų valstybių pasiūlymus ir pateikė nemažą sąrašą itin jautrių jūros rajonų (Vakarų Europos vandenys, Baltijos jūra, Kanarų salos, Galapagų salos), taip pat išplėtė Didžiojo barjerinio rifo teritoriją iki Torres Strait (Australija — Papua Naujoji Gvinėja). Šie rajonai ir Sabana-Camagüey salos (Kuba), Malpelo sala (Kolumbija), jūra aplink Floridos koralinius rifus (Florida Keys, JAV) ir Paracas nacionalinį draustinį (Peru), nustatyti 1997–2003 m. laikotarpiu, yra saugomi taikant bendras priemones, pvz., nurodant vietas, kurių tanklaiviai ir kiti laivai turi vengti, nustatant maršrutų parinkimo priemones, sukuriant atskaitomybės sistemas ir teikiant laivavedybos paslaugas. Šių ar panašių rajonų nustatymas turėtų būti laikomas pakrančių valstybių vykdomos politikos tąsa, siekiant sumažinti taršos iš viengubo korpuso naftos tanklaivių pavojų.

3.4

Remiantis statistiniais duomenimis, kuriuos 2003 m. balandžio mėn. (3) valstybės narės ir Europos Komisija pateikė TJO, 2002 m. lapkričio mėn. buvo eksploatuojama apie 660 2 kategorijos viengubo korpuso naftos tanklaivių (20000 dedveitų ir daugiau), iš kurių 160 buvo supertankeriai (VVLC ir ULCC tipo, 20000 dedveitų ir daugiau), kurie dažniausiai veždavo žaliavinę naftą iš Persijos įlankos į JAV ir Japoniją. Naftos tanklaivių eksploatavimas gali būti nutrauktas dėl daugelio priežasčių arba gali būti atidėtas kokiu nors konkrečiu metu. Iki 2006 m. pabaigos šių eksploatuojamų supertankerių bus ne daugiau kaip 50, kiekvienais metais jų skaičių sumažinant pagal laipsniško mažinimo planą, kuris turi būti įgyvendintas 2010 m. Šie skaičiai neatspindi jokių ekonominių ir socialinių interesų, kurie gali būti svarbūs vienai kuriai nors valstybei narei, nusprendusiai taikyti išimtį. Vis dar neįmanoma iš atitinkamos valstybės laivų registro gauti tikslios informacijos apie tai, kurie laivai gali būti su tuo susiję, todėl bet kokia tokia informacija yra labiau spekuliacinio pobūdžio, ir EESRK ji nepriimtina. Netgi apytikriais skaičiavimais, jei su tuo susiję 23 laivai ir nuo 300 iki 400 šalies jūrininkų, pavojus, kad bus pakeista laivo vėliava, nėra vienintelė galimybė; apsukrūs verslininkai ir (arba) laivų savininkai ieškos pervežimui kitų naftos produktų, o tokių produktų rinka yra tokia pat klestinti.

3.5

Šio pasiūlymo taikymo sritis paremta teisės aktais, taikomais tanklaiviams, kurių talpa didesnė nei 5000 t. Tačiau reikėtų dar kartą apsvarstyti, ar turėtų būti numatytas specialus teisės aktas tanklaiviams, kurių talpa mažesnė nei 5000 t.

4.1

Galiausiai, EESRK mano, kad būtina paaiškinti arba apibrėžti, ką siūlomoje naujoje 1 straipsnio 3a dalyje (redakcija anglų kalba) reiškia „sunkieji naftos produktai“.

4.2

(Iš dalies pakeisto) Reglamento (EB) Nr. 417/2002 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra nuoroda į šio Reglamento 4 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgdama į svarstomą pasiūlymą dėl Reglamento, Komisija 3a dalį siūlo įrašyti į 4 straipsnį ir tokiu atveju pirmiau nurodytos nuorodos nebebus taikomos; tai jokiu būdu nėra vienas iš pasiūlymo priimti Reglamentą tikslas.