23.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/42

1.1

EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą, kadangi tarptautinio balsavimo kliūtys lemia bendrosios rinkos iškreipimą.

1.2

Akcijų sustabdymas — reikalavimas deponuoti arba sustabdyti akcijas likus keletui dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kad jo metu būtų suteikta balsavimo teisė — vis dar taikomas daugelyje ES valstybių narių. Kai kuriose iš jų ši procedūra netgi privaloma. Tai — daug kainuojanti praktika, kuri trukdo akcininkams prekiauti akcijomis prieš visuotinį akcininkų susirinkimą. Dauguma institucinių investuotojų šią praktiką taip pat laiko viena pagrindinių balsavimo kliūčių. Pasiūlymo priimti direktyvą 7 straipsnyje numatytas draudimas siūlyti sustabdyti akcijas reikalaujant jas deponuoti iki visuotinio akcininkų susirinkimo. EESRK ypač palankiai vertina tokią nuostatą, nors supranta, kad tokiai praktikai pritariama tik kai kuriose valstybėse.

1.3

EESRK mano, kad direktyvoje turi būti atsižvelgiama į pastangas siekti geresnės teisėkūros ir ypač atkreipia dėmesį į tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą, kuriame valstybės narės, atsižvelgdamos į savo ir Bendrijos interesus, skatinamos parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.

1.4

EESRK norėtų, kad siekiant didinti skaidrumą ir skatinti akcininkų dalyvavimą būtų dažniau naudojamas elektroninis balsavimo būdas, tačiau mano, kad šis klausimas turėtų būti paliekamas spręsti suinteresuotoms bendrovėms; visgi jis pageidautų, kad valstybės narės vengtų taikyti privalomas priemones, galinčias trukdyti dažniau naudoti elektroninį dalyvavimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose būdą.

1.5

Remdamasis pirmiau minėtuose punktuose pateiktais teiginiais, EESRK tikisi, kad bus plačiau naudojamas saugus balsavimas internetu, galbūt ir balsavimas SMS žinutėmis. Tokia praktika turėtų būti skatinama, tačiau nebūtinai įtvirtinta priimant EB direktyvą.

1.6

EESRK ypač teigiamai vertina pasiūlymus dėl balsavimo pagal įgaliojimą, pateikiamus 10 straipsnyje. Jis ypač pritaria balsavimo pagal įgaliojimą apribojimų, pagal kuriuos kai kuriose valstybėse narėse įgaliojimai gali būti suteikti tik akcininkų šeimos nariams, panaikinimui.

1.7

EESRK remia pasiūlymą valstybėms narėms suteikti galimybę nustatyti vienodą datą, nurodant tam tikrą dienų skaičių iki visuotinio akcininkų susirinkimo, ir numatyti, kad bendrovė neprivalo atsakyti į klausimus, pateiktus jai po šios datos.

1.8

EESRK norėtų, kad labiau būtų akcentuojamos 5 straipsnio nuostatos dėl informacijos pateikimo akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios.

2.1

Atsižvelgiant į pastaruoju metu vienas po kito kilusius skandalus ES ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, susijusius su bendrovių valdymu, būtina skatinti akcininkus aktyviau dalyvauti balsuojant visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Nagrinėjamo pasiūlymo tikslas — apginti jų teises ne tik ES teritorijoje, bet ir už jos ribų.

2.2

Komisijos pasiūlymu siekiama gerinti įmonių valdymą listinguojamose ES bendrovėse užtikrinant teises, kuriomis gali naudotis akcininkai visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.Todėl Komisija siūlo užtikrinti, kad akcininkai, turintys akcijų bendrovėse, kurių registruota buveinė yra kitoje ES valstybėje narėje ir yra joje listinguojama, galėtų be kliūčių balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2.3

Pasiūlyme priimti direktyvą nagrinėjami keturi svarbūs klausimai:

2.4

Šis pasiūlymas yra viena iš artimiausiu metu numatomų įgyvendinti priemonių, kurios buvo pateiktos 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikate (1)Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendrovių teisės modernizavimas ir įmonių valdymo pagerinimas — planas ateičiai“.

2.5

Komisija pastebi, kad procedūros, reguliuojančios balsavimą bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, valstybėse narėse labai skiriasi ir dažnai yra labai sudėtingos. Procedūros dar sudėtingesnės, jei akcijos laikomos kitoje valstybėje.

2.6

Komisija mano, kad ES lygiu jau galiojančiuose teisės aktuose nepakankamai aptariama tarptautinio balsavimo problema. Šiuo metu vadinamos Skaidrumo direktyvos (2004/109/EB) 17 straipsnyje nurodoma, kad bendrovės privalo akcininkams pateikti tam tikros informacijos, susijusios su visuotiniais akcininkų susirinkimais. Tačiau šiame dokumente nenagrinėjama akcininkų balsavimo procedūra.

2.7

Balsavimas gali būti sudėtingas procesas. Dažnai akcijas investuotojų vardu turi tarpininkai. Tokiu atveju, į balsavimą gali būti įtraukta ištisa grandinė, apimanti bendroves, registro tvarkymo įstaigas, depozito bankus, investicijų valdytojus, centrinius depozitoriumus ir balsavimo pagal įgaliojimą organus.

3.1

Negalima būti tikriems, kad rinka pakankamai greitai sureaguos ir bus imtasi priemonių akcininkų teisėms užtikrinti, kad visos valstybės narės pakeis savo teisės aktus siekdamos spręsti sudėtingų balsavimo procedūrų problemą.

3.2

Teisiniu požiūriu Komisijos rekomendacija ne įpareigoja, o valstybėms narėms suteikia tam tikro lankstumo ją įgyvendinant nacionalinėje teisėje remiantis Komisijos nurodytomis gairėmis.

Vis dėlto rekomendacija negalėtų užtikrinti būtiniausių standartų nustatymo pagrindinėse srityse, kuriose kyla tarptautinio balsavimo problemų ir su kurioms susijusios išlaidos didėja, pavyzdžiui, akcijų sustabdymo atveju toks reikalavimas nacionaliniu lygiu gali atgrasinti investuotojus.

3.3

Reglamentu būtų galima nustatyti vienodą tvarką nepažeidžiant valstybių narių teisės normų. Be to, jis užtikrintų griežtą bendrą pagrindą, reglamentuojantį su tarptautiniu balsavimu susijusius klausimus. Kitas reglamento privalumas — būtų išvengta perteklinio reglamentavimo, būdingo perkeliant direktyvą į nacionalinius teisės aktus.

Komisija mano, kad reglamentas gali sukelti ir nemažų išlaidų, kadangi jis neleistų pakankamai lanksčiai atsižvelgti į skirtumus, būdingus ES valstybių narių teisės tradicijoms.

3.4

Direktyva leistų išsaugoti tam tikrus valstybėse narėse taikomų procedūrų skirtumus nepažeidžiant įvairių klasių akcijų ir akcininkų pusiausvyros bei skatinant būtiniausių normų laikymąsi.

4.1.1

Artimiausiu laikotarpiu šis pasiūlymas bus naudingiausias instituciniams investuotojams, šiuo metu savo portfelyje turintiems užsienio įmonių akcijų. Tarptautinio balsavimo kliūtys susijusios su išlaidomis, kurios trukdo investuotojams aktyviau dalyvauti bendrovės valdyme.

4.1.2

Ilgainiui toks pasiūlymas galėtų paskatinti smulkesnius investuotojus, kurie šiuo metu dėl didelių išlaidų, susijusių su balsavimu, atsisako įsigyti tokių akcijų, padidinti savo tarptautinių akcijų kapitalą. Jie galėtų paįvairinti turimus portfelius ir tokiu būdu netgi sumažinti riziką. Ilgalaikės trukmės laikotarpiu šis pasiūlymas leistų Europos kapitalo rinkose užtikrinti aukštesnį likvidumo lygį.

4.1.3

Šiuo metu iškyla nemažai tarptautinio balsavimo kliūčių. Kai kuriose šalyse dar neišspręsta akcijų sustabdymo problema ir, daugelio investuotojų manymu, tai labai apsunkina balsavimą. Todėl akcijų sustabdymas yra gero tarptautinių kapitalo rinkų funkcionavimo kliūtis. Be to, investuotojai ne visada aiškiai supranta nuostatas, reglamentuojančias akcijų sustabdymą įvairiose ES valstybėse narėse. Investuotojų požiūriu, pasiūlymu priimti direktyvą būtų galima labai sumažinti investuotojų patiriamas išlaidas.

4.1.4

Vyrauja neteisingas ir nevienodas požiūris į vietinius ir užsienio akcininkus kalbant apie informacijos, susijusios su visuotiniu akcininkų susirinkimu, pateikimą. Komisijos pasiūlyme užtikrinama, kad būtina informacija bus pateikta visoms rinkoms laiku ir tai leis sumažinti šią problemą.

4.1.5

Europos Teisingumo Teismas (ETT) pabrėžė, kad valstybės narės turi užkirsti kelią vienos akcininkų klasės dominavimui kitos atžvilgiu.

4.1.6

Balsavimas pagal įgaliojimą ir pakartotinio registravimo reikalavimai dažnai susiję su didelėmis išlaidomis, kurios, remiantis Komisijos atlikta poveikio analize, regis, atgraso mažus fondus dalyvauti balsavime. Komisijos pasiūlymu būtų galima supaprastinti įgaliojimo turėtojų skyrimo procedūras, aiškiau apibrėžti, kokiems asmenims ji gali būti taikoma, ir kai kuriose šalyse labiau atsižvelgti į jų teises.

4.1.7

Jei akcininkai yra suteikę įgaliojimų visuotinio susirinkimo pirmininkui, balsuodamas jis privalo griežtai laikytis jų nurodymų.

4.2.1

Siūlomas vienodo kvietimo į akcininkų susirinkimą termino nustatymas apribotų tam tikrą valstybių narių, kurios apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą praneša likus 14 dienų iki jo, lankstumą.

4.2.2

Reikalavimas raštu atsakyti į akcininkų raštu pateiktus klausimus yra labai svarbus.

4.2.3

Direktyvos projekto 5 ir 7 straipsniuose, siekiant suteikti akcininkams galimybę pasinaudoti balsavimo teise, tarp akcininkų įrašų datos ir visuotinio susirinkimo numatytas trisdešimties dienų laikotarpis.

5.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, kadangi tarptautinio balsavimo kliūtys sukelia iškreipimus bendrosios rinkos iškreipimus.

5.2

Turint omenyje, kad finansų sektorius daro didelę įtaką ekonomikai ir užimtumo augimui, nereikėtų taikyti priemonių, užkertančių kelią akcininkų dalyvavimui. To Komisija siekia savo pasiūlyme.

5.3

Šiuo metu naudojimasis balsavimo teise à priori daugiau kainuoja akcininkams negyvenantiems šalyje (nerezidentams), kurioje listinguojama atitinkama bendrovė, nei rezidentams. Tokia padėtis yra vienas iš rinkos iškreipimo pavyzdžių.

5.4

Komitetas mano, kad šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse balsavimo pagal įgaliojimą procedūrai yra taikoma pernelyg daug apribojimų ir tai ją be galo apsunkina.

5.5

Akcijų sustabdymas — reikalavimas deponuoti arba sustabdyti akcijas likus keletui dienų iki visuotinio susirinkimo, kad jo metu būtų suteikta balsavimo teisė — dar yra taikomas daugelyje ES valstybių. Kai kuriose iš jų ši procedūra netgi privaloma. Tai yra brangiai kainuojanti praktika, kuri trukdo akcininkams prekiauti akcijomis likus kelioms savaitėms iki visuotinio susirinkimo. Dauguma institucinių investuotojų tai laiko viena iš pagrindinių balsavimo kliūčių.

5.6

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad vėlyvas svarbios informacijos apie visuotinio akcininkų susirinkimo rengimą pateikimas, neišsamus tokios informacijos pobūdis, rezoliucijų pateikimas glausta forma ir trumpas pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą terminas yra pagrindinės kliūtys, trukdančios nerezidentams pasinaudoti jų, kaip akcininkų, teisėmis. Rašytine ar elektronine forma reikėtų pateikti svarbiausius dokumentus: auditorių ataskaitas, atsakymus į akcininkų klausimus, pranešimus apie visuotinius akcininkų susirinkimus ir teiktinus pasiūlymus.

5.7

8 straipsnyje aptariamas dalyvavimas visuotiniame akcininkų susirinkime elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į sparčią technologijų raidą, Komisija siūlo valstybėms narėms nedrausti „akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroniniu būdu“.

5.8

Komisijos dokumente konkrečiai nenagrinėjama pareikštinių akcijų problema, apie kurias daugeliu atvejų pranešama laikraščių skelbimuose. EESRK mano, kad šiuolaikiškesnis, greitesnis ir, ko gero, pigesnis yra elektroninis informavimo būdas.

5.9

10 straipsnyje pateikiami išsamesni paaiškinimai dėl balsavimo pagal įgaliojimą ir panaikinamos nuostatos, pagal kurias bendrovės taikė apribojimus asmenims, kurie gali būti paskirti įgaliotiniais.

5.10

Nieko nedaryti arba, kitais žodžiais tariant, nekeisti dabartinės padėties, EESRK manymu, ne išeitis. Dėl egzistuojančių kliūčių tarptautinis balsavimas susijęs su nepakeliamomis smulkiųjų akcininkų išlaidomis ir didelėmis institucinių investuotojų išlaidomis.