16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/78

1.1

EESRK pažymi, kad siekiant sustiprinti Lisabonos strategijos socialinę dimensiją, valstybės narės taikydamos naująją sistemą turėtų teikti daugiau politinės svarbos socialinės apsaugos modernizavimo ir tobulinimo tikslui. Socialinė dimensija labai svarbi sprendžiant dėl globalizacijos ir gyventojų senėjimo kylančias problemas. Įvairūs Lisabonos strategijos tikslai, konkrečiai, tvarus ekonominis augimas, daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesnė socialinė sanglauda, turi būti vienodai svarbūs ir išsaugoti (1).

1.2

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistema (ESSPROS) yra svarbi atviro koordinavimo metodo socialinės įtraukties ir pensijų srityse.

1.3

Būtinas analitinis požiūris, paremtas patikimais ir palyginamais rodikliais. Tai labai svarbu, norint susidaryti patikimą pažangos, padarytos siekiant tikslų, vaizdą. EESRK yra įsitikinęs, kad be statistikos supaprastinimo, dar turi būti sukurti ir kokybiniai rodikliai.

1.4

Valstybei narei gali būti sunku finansuoti būtinos statistikos rinkimą. Todėl reikėtų pasvarstyti apie valstybių narių gebėjimus rinkti informaciją. Be to, reikėtų iš anksto preliminariai apskaičiuoti kiekvienos valstybės narės tokio nefinansuojamo įgaliojimo vykdymo sąnaudas, nors jos ir būtų minimalios.

1.5

Taip pat svarbu, kad tarp pasirinktų kriterijų būtų ir nepiniginiai kriterijai, atspindintys žmogiškuosius poreikius, būtent galimybė naudotis visuotinės svarbos paslaugomis, kokybė ir dalyvavimas visuomenės gyvenime. (2)

1.6

Tikslus statistikos palyginimas yra labai svarbus valstybių narių vyriausybėms, sudarantis joms galimybę dabartines socialinės apsaugos sistemas priderinti prie atitinkamų visuomenių poreikių ir tenkinti visuomenės grupių, kurios nepatenka į socialinės apsaugos sistemą, poreikius.

1.7

Tai taip pat prisideda prie tikslinių programų, skirtų pažeidžiamoms ir atskirtoms socialinėms grupėms, kūrimo ir geresnio informavimo apie jas, kurių tikslas pirmiausiai kovoti su vaikų skurdu.

1.8

Pastaraisiais metais padaryta didžiulė pažanga valstybėms narėms bendradarbiaujant socialinės apsaugos politikos srityje. Siūlomų veiksmų tikslą suderinti Bendrijos socialinės apsaugos duomenis gali įgyvendinti tik Bendrija, o ne valstybės narės veikdamos atskirai.

1.9

Lisabonos strategijos rezultatai gali būti vertinami remiantis rodikliais ir ekonominės veiklos rezultatų, darbo vietų kūrimo ir augimo programų įvertinimais. Būtina šiuos rodiklius susieti su socialinės apsaugos rodikliais. Tai geriausias Lisabonos strategijos rezultatų įvertinimo būdas.

2.1

Norint pasiekti Lisabonos strategijoje nustatytus tikslus, socialinės apsaugos dimensija turi būti analizuojama, o jos atskiros užduotys ir dalys turi būti matomos ir palyginamos. Komisijos naujoji socialinės apsaugos atvirojo koordinavimo sistema yra valstybių narių ir ES veiksmų priemonė šiame procese. Savo nuomonėje dėl Socialinės apsaugos atviro koordinavimo strategijos (3) Komitetas nurodė, kad šiai priemonei būtina sukurti tinkamus rodiklius.

2.2

Visose valstybės narėse socialinės pasaugos sistemų raidą lėmė valstybės istorija ir įvairios aplinkybės, ir todėl skirtingų valstybių sistemos yra skirtingos.

2.3

Socialinė apsauga apima visus viešųjų ar privačių organizacijų veiksmus, skirtus palengvinti visuomenės, nesvarbu, ar tai būtų namų ūkiai ar atskiri asmenys, naštą, susijusią su apibrėžta grupe rizikų ar poreikių. (4)

2.4

Socialinė apsauga labai smarkiai pakito nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai kilo sumaištis priėmus dvi Tarybos rekomendacijas, vieną (92/442), skirtą suderinti socialinės apsaugos tikslus ir politiką, kitą (92/441), skirtą nustatyti bendrus kriterijus, užtikrinančius pakankamas lėšas visų ES valstybių narių sistemose. (5)

2.5

Tolesni komunikatai dėl socialinės apsaugos pastūmėjo socialinę apsaugą Europos darbotvarkėje aukštyn „ir padėjo rasti bendrą kalbą Europos socialinės apsaugos srityje“ (de la Porte 1999 a). (6)

2.6

Todėl iškilo veiksmingos lyginamosios analizės, pagrįstos bendradarbiavimu (jau vyksta) ir koordinavimu, kurį iš esmės sudaro keitimasis nuomonėmis ir rekomendacijomis, grindžiamomis geriausia praktika, būtinybė.

2.7

Jautriausias klausimas, kurį dar reikėjo išspręsti, buvo bendrai priimtinų rodiklių nustatymas. Reikėjo persvarstyti esamas lyginamosios statistikos sistemas. Reikėjo išanalizuoti socialinės atskirties ypatumus, priežastis ir raidą bei pagerinti duomenų kokybę.

2.8

Lisabonos strategijos rezultatai gali būti vertinami remiantis rodikliais ir ekonominės veiklos rezultatų, darbo vietų kūrimo ir augimo programų įvertinimais. Būtina šiuos rodiklius susieti su socialinės apsaugos rodikliais. Tai geriausias visos Lisabonos strategijos rezultatų įvertinimo būdas.

3.1

Socialinės apsaugos sistemų lygis ES yra labai aukštas. Šių sistemų sąranga ir finansavimas priklauso valstybių narių kompetencijai.

3.2

ES tenka išskirtinis vaidmuo garantuoti piliečiams apsaugą visose valstybėse narėse ir jų piliečiams, jiems persikeliant iš vienos valstybės į kitą, remiantis ES teisės aktais, koordinuojančiais nacionalines socialinės pasaugos sistemas.

3.3

Todėl būtina susitarti dėl bendrų rodiklių paketo, o tam reikia, kad valstybės narės įsipareigotų sukurti pagrindinius instrumentus, kaip, pvz., ESSPROS. ESSPROS teisinė sistema, kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme „pagerins dabartinio duomenų rinkimo naudingumą savalaikiškumo, apimties ir palyginamumo požiūriais.“

3.4

2003 m spalio mėn. Europos Vadovų Taryba (7) susitarė, kad metinė bendra socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos ataskaita taps svarbiausia ataskaitų teikimo priemone supaprastinant atviro koordinavimo metodą (AKM) (8).

3.5

Komisijos komunikate dėl naujos atviro socialinės apsaugos koordinavimo sistemos ir Europos Sąjungos įtraukties politikos išsamiai išaiškinta, kad norint sutvirtinti AKM ir padaryti jį labiau matomu, būtina apibrėžti naują sistemą (9).

3.6

Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ESSPROS akcentuojama socialinės dimensijos, kaip vieno iš Lisabonos strategijos ramsčio, svarba.

3.7

Reglamento tikslas — sukurti valstybių narių socialinės apsaugos duomenų palyginimo sistemą, kadangi šiuo metu palyginimas atliekamas skirtingais būdais, o kadangi apibrėžtys visose valstybėse narėse yra skirtingos, duomenų palyginti neįmanoma. Toks lyginimas mažina šių duomenų naudingumą analizuojant socialinės apsaugos sistemas ES.

3.8

Komisijos pasiūlymo tikslus bus galima geriau įgyvendinti, jei statistika ir jos analizė bus atliekama ES lygmeniu, remiantis suderintu duomenų rinkimu skirtingose valstybėse narėse.

3.9

EESRK sutinka, kad EESPROS teisinė sistema padės įvykdyti konkurencingumo, užimtumo ir socialinės įtraukties tikslus, nustatytus Lisabonos strategijoje, ir tokiu būdu padės patobulinti socialinės apsaugos sistemas skirtingose valstybėse narėse.

3.10

Atvirojo koordinavimo metodo (AKM), kuris taip pat palengvins darbą socialinės apsaugos srityje, taikymui būtina palyginama ir patikima statistika socialinės politikos srityje. (10)

3.11

Komisijos reglamentų pagrindiniai aspektai yra šie:

4.1

ESSPROS metodika buvo sukurta 8-ojo dešimtmečio pabaigoje kaip atsakas į poreikį sukurti specialų instrumentą socialinės apsaugos ES valstybėse narėse statistinei stebėsenai (11)

4.2

1996 m. ESSPROS vadove išdėstyta labai išsami socialinių išmokų klasifikavimo sistema.

4.3

ESSPROS vadove pateikta persvarstyta metodika suteikia daugiau lankstumo, kurio tam tikru mastu trūksta Eurostatui kaupiant statistiką.

4.4

Perėjimas prie pagrindinės sistemos ir modulių yra vienas iš lankstumo didinimo būdų. (12)

4.5

Pagrindinė sistema atitinka Eurostato kasmet skelbiamą standartinę informaciją apie socialinės apsaugos pajamas ir išlaidas.

4.6

Moduliuose pateikiama papildoma statistinė informacija apie tam tikrus socialinės apsaugos aspektus. Temos, kurias apima moduliai, nustatomos remiantis Komisijos ir skirtingų valstybių narių reikalavimais (13).

4.7

Nors ESSPROS tikslai leidžia susidaryti išsamų socialinės apsaugos ES valstybėse narėse vaizdą, ESSPROS metodika neapima tokių svarbių sričių kaip sveikatos apsaugos, būsto, skurdo, socialinės atskirties ir imigracijos statistikos. Svarbų šios statistikos lyginimą atlieka Eurostatas, o valstybės narės, remdamosi MISSOC (14), keičiasi informacija, susijusia su socialine apsauga. Tačiau ESSPROS teisinė sistema užtikrintų išsamesnį ir realistiškesnį socialinės apsaugos valstybėse narėse vaizdą.

5.1.1

Apsirūpinimo būstu galimybės yra viena iš sričių, reikalaujančių įvertinimo. Realių apsirūpinimo būstu galimybių įvertinimas turi būti gana išsamus.

5.1.2

Tokie klausimai dar geriau parodo valstybių narių socialinių ir ekonominių duomenų lyginimo svarbą visuomenei; tvarumo rodikliai turėtų būti išsaugoti kaip įspėjimas.

5.2.1

Šios srities statistikos lyginimas atliekamas daugelyje ES šalių.

5.2.2

Tačiau įvertinti prognozuojamus gyventojų raidos pokyčius yra sunkiau, kadangi problemų kelia imigrantų skaičiaus nustatymas. Gali būti svarbu įtraukti prognozuojamą imigrantų skaičių ir galimą poveikį valstybės finansuojamų pensijų fondų tvarumui. Todėl, kuo tikslesni duomenys, susiję su imigracijos srautais, tuo statistika geriau padėtų priimti tinkamus sprendimus.