16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/10

1.1

Komisijos komunikatu siekiama mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje suformuluoti bendrą strategiją  (1) atsižvelgiant į 2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos nutarimus įgyvendinti Lisabonos programą, kurios tikslas — iki 2010 m. „Europos Sąjungos žiniomis grindžiamą ekonomiką padaryti pačia konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje, pajėgią darniai augti, sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinant socialinę sanglaudą“. Taryba pritarė Komisijos komunikate dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės pasiūlytam projektui (2).

1.2

Barselonos Europos Vadovų Taryba 2002 m. kovo mėn. rezoliucijoje iškėlė tikslą iki 2010 m. ES investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą padidinti iki 3 proc., o privataus finansavimo dalis padidėtų iki dviejų trečdalių. Tuo tarpu 2003 m. kovo mėnesio Briuselio Europos Vadovų Taryba reikalavo imtis konkrečių veiksmų.

1.3

Komisija savo 2003 m. balandžio 30 d. komunikate dėl Europos veiksmų plano investuojant į mokslinius tyrimus nurodė, kokių veiksmų reikia imtis nacionaliniu ir Europos lygiu vadovaujantis ankstesniu 2002 m. rugsėjo mėn. Komunikatu dėl intensyvesnių mokslinių tyrimų Europoje — 3 proc. BVP link (3). Remiantis pradiniais oficialiais statistiniais duomenimis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, 2003 m. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros intensyvumas yra beveik sustingęs ties 1,93 proc. 25 ES valstybių narių BVP. Užsibrėžtą tikslą pasiekti pavyko tik Suomijai ir Švedijai.

1.4

2005 m. kovo mėnesį Europos Vadovų Taryba atnaujino Lisabonos strategiją (4). 2005 m. spalio mėn. Hampton Court rūmuose įvykusio neoficialaus Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo metu buvo dar kartą patvirtinta ši bendra politinė valia. Toks sprendimas priimtas siekiant patenkinti pasaulinės konkurencijos sąlygomis atsiradusį poreikį didinti konkurencingumą.

1.5

Pritarus atnaujintai Lisabonos strategijai, pirmoji Komisijos iniciatyva buvo dėl Europos informacinės visuomenės 2010 m. (5), kurioje prašoma valstybių narių iki 2005 m. spalio mėn. vidurio savo nacionalinėse reformų programose nustatyti nacionalinius informacinės visuomenės prioritetus taip siekiant prisidėti prie komunikate dėl i2010 numatytų tikslų įgyvendinimo.

1.6

Siūlomos priemonės ir veiksmai, parengti atsižvelgiant į ryškų išorinių ir vidinių aplinkybių skirtumą: viena vertus, vyksta atkakli pasaulinė konkurencija, antra vertus, atsiradus poreikiui sukurti vientisą Europos erdvę, kurioje laisvai judėtų aukštos kvalifikacijos darbuotojai, nacionalinėms rinkoms trūksta lankstumo ir vientisumo. Nors Komisijos kompetencija šioje srityje yra ribota, ji stengiasi visų pirma atlikti „katalizatoriaus“ vaidmenį.

1.7

Komunikatu norima mokslinius tyrimus labiau susieti su naujovių diegimo politika. Šiuo tikslu pasitelkiama mokslinių tyrimų politika, kurios tikslas — kurti naujas žinias, jas pritaikyti ir sudaryti sąlygas atlikti mokslinius tyrimus, ir inovacijų politika, kuria siekiama, kad žinios virstų ekonomine nauda ir būtų sėkmingai naudojamos komerciniais tikslais. Siekiant geresnio reglamentavimo, turės būti atliktas visų priemonių, galinčių turėti įtakos konkurencingumui, poveikio įvertinimas.

1.8

Vertinime, kuris pateikiamas kartu su komunikatu, nagrinėjamos trys politinės galimybės ir pasirenkama trečioji (6):

1.9

Komunikate siūlomą veiksmų planą sudaro keturios dalys:

1.10

Numatoma devyniolika iniciatyvų trijose pagrindinėse srityse: viešosios politikos ir reglamentavimo, finansų ir mokesčių (7) ir privačiojo sektoriaus vaidmens (8).

1.11

Nors Komisija šiame komunikate iš dalies laikosi ankstesnio — 2003 m. komunikato nubrėžtų gairių, nauja yra tai, kad mokslinius tyrimus ir naujoves nuo šiol būtina įtraukti į nacionalinių reformų programas. Tuomet visuose regionuose, kuriuose tarpvalstybinis bendradarbiavimas sukuria didelę pridėtinę vertę, šioms NRP bus teikiama tikslinė Bendrijos finansinė parama, skirta europinės svarbos veiklai plėtoti, bus teikiamos konsultacijos, kaip darniai plėtoti politiką, ir bus patobulinta abipusio mokymosi bazė. Stabilumo pakte teigiama, kad mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje reikia dėti daugiau pastangų ir kad šios išlaidos gali viršyti 3 proc. deficito ribą.

1.12

Šioje nuomonėje EESRK atsižvelgia ir į Esko Aho ataskaitą (nors dėl jos ir neturi teikti konsultacijos), kadangi Komisija 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai skirto komunikato dėl didesnių investicijų į žinias ir inovacijas 3.1 punkte mini ne COM(2005) 488 final, o Esko Aho ataskaitą. EESRK apgailestauja, kad į jį nebuvo kreiptasi su prašymu pakonsultuoti dėl šios ataskaitos arba atlikti išankstinį jos įvertinimą, todėl nusprendė jai skirti dėmesio šioje nuomonėje.

1.13

2005 m. spalio mėn. Hampton Court rūmuose buvo sudaryta 4 asmenų grupė, kurios koordinatoriumi paskirtas Esko Aho. 2006 m. sausio mėn., rengiantis 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai, Europos Komisijai buvo pateikta ataskaita, kurioje teikiamos rekomendacijos, kaip sparčiau įgyvendinti Europos ir nacionaliniu lygiu parengtas iniciatyvas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Minėta ataskaita remiasi šiame dokumente nagrinėjamu komunikatu, tačiau joje siūloma daugiau dėmesio skirti integracijai (2 galimybė, SEC(2005) 1289). 2006 m. kovo mėn. ataskaita buvo pateikta Konkurencingumo tarybai ir Briuselio Europos Vadovų Tarybai. Pastaroji pabrėžė Aho ataskaitos svarbą ir kreipėsi į Komisiją, prašydama iki 2006 m. rugsėjo mėn. ją įvertinti (9).

2.1

EESRK palankiai vertina šį komunikatą, kurio atspirties taškas — partnerystė augimui ir užimtumui, kadangi komunikatu siekiama apimti daugelį mokslinių tyrimų ir naujovių sričių, taip pat ir ne technologines naujoves. Jame numatytos iniciatyvos, kurių išlaidos viršys Barselonoje numatytą 3 proc. ribą (10), ir bendrais bruožais apibūdinami Bendrijos prisiimti įsipareigojimai, smulkiai išvardijant esamas arba numatomas paramos moksliniams tyrimams ir naujovėms priemones (11).

2.2

Kaip teigiama komunikate, pasaulinė konkurencija dėl investicijų moksliniams tyrimams ir naujovėms pritraukimo nuolat auga. Tai pasakytina ir apie sparčiai augančios ekonomikos šalis Kinija, Indija ir Brazilija. Atotrūkis tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų investicijų į mokslinius tyrimus jau viršija 120 milijardų eurų per metus ir toliau sparčiai didėja (12). Konkurencija, su kuria susiduria Europa, tokia didelė, kad nė viena valstybė narė, veikdama atskirai, negalėtų sėkmingai konkuruoti. Bendri valstybių veiksmai yra vienintelis būdas skatinti mokslinius tyrimus ir naujoves ir juos panaudoti ekonomikos augimui ir užimtumui. Be to, moksliniai tyrimai ir naujovės reikalingi ES ekonomikos tvarumui didinti, nes padėtų rasti sprendimus ekonomikos augimo, socialinio vystymosi ir aplinkos apsaugos srityse.

2.3

Patvirtinus veiksmų planą, dauguma valstybių narių ėmėsi nacionalinių priemonių moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skatinti privačiame sektoriuje ir užsibrėžė tikslus iki 2010 m. investicijas į mokslinius tyrimus padidinti iki 2,6 proc. BVP. Šiuo požiūriu itin svarbios yra mokesčių lengvatos (13). Tačiau Europos Sąjungoje, įskaitant ir privatų sektorių, mokslinių tyrimų intensyvumas, atrodo, beveik nekinta. Padėtis verčia susirūpinti.

2.4

Siekiant pateisinti veiksmus, kyla diskusijos, kuriose lyginamas ES valstybių narių ir kitų šalių našumas.

2.4.1

Visų pirma, našumo apibrėžimų yra ne vienas (santykis tarp pagamintų produktų ar suteiktų paslaugų kiekio ir panaudoto gamybos veiksnio vienetų skaičiaus). Dažniausiai naudojamas matas apima vienintelį veiksnį — darbą rodikliu laikant darbuotojo valandinį išdirbį pramonės sektoriuje. Taip skaičiuoti yra paprasčiausia, tačiau gaunamas netikslus rezultatas, be to, kapitalas atsiejamas nuo gamybos proceso.

2.4.2

Antra, nereikėtų daryti apibendrinimų lyginant Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas. Geriau būtų atkreipti dėmesį į labai skirtingą atskirų sektorių ir regionų padėtį netgi tokioje šalyje kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Europoje yra konkuruoti pajėgiančių sektorių ir šalių, kurių našumas akivaizdžiai didėja. Mary O'Mahony ir Bart van Ark, kalbėdami apie visą ES, 2003 m. teigė, kad, remiantis darbo vieneto kainos gamybos sektoriuje skaičiavimais, galima sakyti, kad ES nepajėgi konkuruoti su JAV aukštųjų technologijų sektoriuje, tačiau gali konkuruoti kituose sektoriuose. Vis dėlto, kalbant apie tradicines pramonės šakas, pagrindinis konkurencijos šaltinis yra ne Jungtinės Amerikos Valstijos, o mažos trečiosiose šalyse mokamos algos, dėl kurių ES junta didelį spaudimą. Dosi, Llerena ir Labini (2005) yra daug kritiškesni ir mano, kad Europos pramonės politikos poreikis neturėtų būti laikomas tabu.

2.4.3

Trečia, 2001 m. Cesar Calderon išsakė mintį, kad bendras veiksnių našumas (angl. total factor productivity (TFP), nustatomas koreguojant BVP atsižvelgiant į skirtingas gamybos sąnaudas, būtų geriausias matas ir suteiktų galimybę geriau palyginti atskiras šalis. Norint paaiškinti šalių našumo skirtumus, buvo atlikti empiriniai tyrimai, kuriuose darbo jėgos ir (arba) bendro našumo didėjimą lemiantys veiksniai buvo suskirstyti į tris grupes. Bet atsižvelgdamas į šalių tarpusavio priklausomybę, Calderon nurodo, kad šalių bendras veiksnių našumas tikriausiai skiriasi dėl nevienodos technologijų sklaidos (per prekybą, tiesiogines užsienio investicijas arba migraciją) spartos (14).

2.4.4

Jei sparti sklaida yra lemiamas veiksnys, tuomet nepaprastai reikalingos naujoves diegiančios MVĮ, kurios skleistų naujas technologijas ir kurtų naujas rinkas. Dėl tos pačios priežasties spartesnę žinių sklaidą galėtų skatinti ir numatytieji strateginiai mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo prioritetai.

2.4.5

Galiausiai, ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir Europa sprendžia kvalifikuoto personalo ir įmonių investicijų išsaugojimo problemą, visų pirma dėl konkurencijos su Kinija, kuriai taip pat trūksta 75 tūkstančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kad ji galėtų sukurti paslaugų ūkį.

2.5

Taigi, makroekonomikos lygiu yra du požiūriai, kurie lemia politikos pasirinkimą. Viena vertus, teigiama, kad reikėtų skubiai imtis organizacinių naujovių, kurios yra būtina išankstinė techninių naujovių sąlyga (Lam 2005 m. ir EBPO 2005 m.) ir yra reikalingos Europos institucijoms (Sachwald 2005 m., Sapir ir kt. 2003 m., Esko Aho 2006 m.), kita vertus, teigiama, jog įmonės menkai investuoja į Europos mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei naujoves todėl, kad trūksta „naujovėms palankios“ rinkos, kurioje būtų galima pasiūlyti naujus produktus ir paslaugas (Esko Aho 2006 m.). Vis dėlto EESRK norėtų atkreipti dėmesį, kad nepaprastai svarbus yra verslumo dvasia ir pasiryžimas rizikuoti.

2.6

Jau nuo K. J. Arrow (1962 m.) ir P. Dasgupta ir J. Stiglitz (1980 m.) laikų profesinėje literatūroje plačiai pripažįstama, kad rinka menkai skatina naujoves. Komisijos pagrindų programos dažniausiai pagrįstos principu, kad yra racionalu teikti aktyvią mikroekonomikos lygio paramą įmonių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklai kartu teikiant paramą moksliniams tyrimams bei technologijų plėtrai ir skatinant bendradarbiavimą, kad būtų įveiktos pačios rimčiausios kliūtys (pagalba ieškant partnerių ir skatinimas bendrų iniciatyvų, kurios be kitų privalumų suteiktų galimybę patekti į rinką, integravimą ir masto ekonomijos privalumus). Tačiau tokių iniciatyvų nepakako, kad ES valstybėse nuolat ir dinamiškai būtų diegiamos naujovės.

2.7

Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pabrėžia tarpinės grandies, sektorių ir tarpvalstybinio lygmens svarbą. Partnerystės priemonės, tinklai, įmonių grupės, aglomeracijos, forumai ir dialogai pabrėžia įmonių ir organizacijų (taip pat turint omenyje geografinį aspektą) susijungimo, iškėlimo ir susiliejimo svarbą sudarant sąlygas naujovėms diegti. Visi šie koordinavimo pagrindai padės nustatyti veiksnius, darančius įtaką investicijų į naujoves apimtims, bei kliūtis.

2.8

Tačiau nepateikiama pačios strategijos ir siūlomų veiksmų finansinė išraiška, o jiems sėkmingai įgyvendinti bus reikalingi dideli ištekliai ir koordinavimo pajėgos. Be to, tame pačiame 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai skirto komunikato puslapyje, kuriame Komisija vienintelį kartą pamini čia nagrinėjamą komunikatą, ji primena, kad teisės aktų projektai duos rezultatų tik tuomet, kai juos patvirtins Taryba ir Europos Parlamentas. Be to, didžioji finansavimo veiksmų dalis priklauso nuo 2007–20013 m. finansinių perspektyvų galutinio suderinimo ir taikymo. Todėl šiame tekste siūlomi veiksmai yra tik orientacinio pobūdžio.

2.9

EESRK ragina Komisiją kuo greičiau pateikti biudžeto apmatus numatant aiškią šio komunikato stebėsenos ir vertinimo sistemą, turinčią tikslią vykdymo datą, pavyzdžiui, 2008 m. Be to, EESRK mano, kad Komisija turi pateikti ataskaitą, kuri atspindėtų visų su komunikatu tiesiogiai susijusių ekspertų grupių ataskaitas bei pateiktų rekomendacijų vertinimą. Šie nurodymai turės būti suderinti su pasirinktu būdu ir pasirinktais veiksmais. Galiausiai, siekiant įveikti dabartinį susiskaldymą, būtų pageidautina sudaryti mapping asmenų, atsakingų už COM(2005) 488 pasiūlytų veiksmų koordinavimą įvairiais lygiais: regionų, valstybių narių ir Europos institucijų. Pagirtinos Komisijos pastangos rengiant šalių trendcharts, kuriuose pateikiama informacija apie mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijas, o tokiais duomenimis būtų galima remtis sudarant minėtą mapping. Taip pat derėtų pasidomėti JAV virtual agency patirtimi mokslinių tyrimų ir naujovių srityje.

2.10

Be to, EESRK pastebi, kad komunikate nepateikti pagrindinių sąvokų (moksliniai tyrimai, inovacijos, žinios ir technologijos) apibrėžimai. Vis dėlto Komisija parėmė Europoje atliktus tyrimus, kuriais buvo siekiama suformuluoti šiuos apibrėžimus. Eurostat ir OECD apibrėžė inovacijas. Paskutiniame „European Innovation Scoreboard“ pateikiama su investicijų sąnaudų ir išeigos santykiu susijusi sąvoka innovation efficiency ir daroma išvada, kad moksliniai tyrimai ir plėtra yra inovacijų sąnaudos. Be to reikėtų aiškesnės takoskyros tarp veiksmų, susijusių su pačiais moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir politikos, kuria siekiama sudaryti inovacijoms palankias sąlygas (pavyzdžiui: migruojančių darbuotojų mokymas, priėmimas ir globojimas, parama MVĮ ir mažiau išsivysčiusiems regionams įsisavinant informacijos ir ryšių technologijas, nes jiems šios išlaidos yra atitinkamai sunkesnė našta, negu kitiems rinkos dalyviams). Kitaip sakant, reikia skirti inovacijas, kaip naujus rinkoje siūlomus produktus ir paslaugas, ir patį inovacijų procesą. Pirmosios yra būtina, tačiau nepakankama dinamiško endogeninio augimo sąlyga.

2.11

EESRK labai domisi šia sritimi ir yra pateikusi ne vieną nuomonę, susijusią su plačia COM 488 tematika. Nenorėdamas išsiplėsti, EESRK tik trumpai primins savo nuomones, visų pirma nuomonę dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (CESE 595/2000), kurioje jau buvo nagrinėjamos visos COM 488 temos, ypač atkreipdamas dėmesį į šios nuomonės 7 dalį, skirtą moksliniams tyrimams ir technologinėms inovacijoms, bei į 8 dalį dėl poreikio vykdyti mokslinių tyrimų centrų ir pramonės darbuotojų mainus.

2.12

EESRK nuomonė dėl mokslo ir visuomenės (EESRK 724/2001) pabrėžė, kad fundamentiniai tyrimai padėjo pagrindą daugumai mokslinių atradimų. EESRK nuomonėje dėl Europos fundamentinių mokslinių tyrimų (15) ir jų sąsajos su taikomaisiais moksliniais tyrimais primenamas patentų klausimas, 2.5 punkte pabrėžiama, kad reikia skubiai kurti „Europos“ patentų sistemą, pagal kurią, sekant JAV pavyzdžiu, būtų leidžiama naudotis moksliniu atradimu laikotarpiu tarp jo paskelbimo mokslinėje literatūroje ir naudojimo patento užregistravimo. Europos patentas turėtų būti nebrangus, o jo gavimo procedūra greita. EESRK apgailestauja, kad dėl kalbos priežasčių jo įdiegimas vėluoja.

2.13

EESRK nuomonėje apie mokslininkus Europos mokslinių tyrimų erdvėje pritariama Europos mokslininkų chartijai (16) ir 5.4 punkte raginama plėsti mokslo sluoksnių ir pramonės mainus, o 5.5.5 punkte rekomenduojama labiau įvertinti daugiametę patirtį turinčius ekspertus bei pripažinti ir suderinti daugelį socialinės apsaugos ir būsto aspektų taip užtikrinant „šeimų sanglaudą“. Komitetas taip pat primena nuomonę dėl mokslo ir technologijų (17) bei nuomonę dėl septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos. EESRK pabrėžė šios programos svarbą, kalbėjo apie jos finansavimą ir suskirstymą į paprogrames bei devynias mokslinių tyrimų temas, dėl kurių EESRK (18) yra pateikęs konkrečias nuomones (19).

2.14

Savo nuomonėje dėl konkurencingumo ir naujovių 2007-2013 m. (20), EESRK pabrėžia, kad labai svarbu į veiklą, susijusią su inovacijomis, įtraukti MVĮ bei socialinius partnerius (21). Jie turi aktyviai dalyvauti siekiant sėkmės inovacijų srityje. Dabar rengiamoje EESRK nuomonėje dėl politikos nuostatų ES gamybos pramonei stiprinti palankiai vertinamas atskiriems sektoriams skiriamas dėmesys, tačiau primenama, kad reikia skirti lėšų koordinavimui kai biudžeto tuo tarpu nėra. Taip pat viliamasi, kad darbuotojų kvalifikacija, kuri daugeliui sektorių yra svarbi tema, sulauks tinkamo dėmesio. Labiau integruota pramonės politika turi didelę svarbą, kadangi pramonėje dirba 34 milijonai žmonių ir jos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai sudaro daugiau nei 80 proc. tokio pobūdžio privataus sektoriaus išlaidų Europos Sąjungoje.

3.1

EESRK ypač teigiamai vertina Komisijos pastangas skatinti konkurencingą Europos intelektinės nuosavybės sistemą ir nustatyti taisykles dėl 2007-2013 m. mokslinių tyrimų rezultatų skleidimo bei rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti inovacijų patentų vadybai pasitelkus 2.7 punkte paminėtas priemones.

3.2

Geresnė žinių skleidimo sistema yra gyvybiškai svarbi konkurencingumui. Reikėtų atkreipti dėmesį į Innovation Relay Centers iniciatyvą ir Komisijos idėją MVĮ suteikti garantijos lakštus inovacijų strategijos konsultantų paslaugoms vykdant konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą. Pasitelkus tarptautines įmonių grupes, tą sklaidą būtų lengviau vykdyti, ir būsimame komunikate dėl Europos įmonių grupių bus patvirtinta tų grupių svarba. 2006 m. bus pradėta kurti įmonių grupių duomenų bazė.

3.3

EESRK pabrėžia inovacijų socialinio aspekto svarbą ir tai, kad svarbu deramai vertinti žmogiškuosius ir socialinius išteklius, kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų varomąją jėgą, bei tikisi, kad į būsimą Oslo vadovą (EBPO-Eurostatas) bus įtraukti atitinkami statistikos duomenys taip pat informacija apie kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius ir kitas vietas - universitetus bei kitas švietimo institucijas ir mišrias pramonės (valstybinių institucijų ir (arba) universitetų) platformas - inovacijų varomąją jėgą.

3.4

Kalbėdamas apie valstybės paramą inovacijoms, kuri taptų pagrindiniu įmonių išlaidų moksliniams tyrimams padidinimo įrankiu, EESRK džiaugiasi dėmesiu, skiriamu MVĮ ir ragina Komisiją darbo vietų kūrimą laikyti investicija į mokslinius tyrimus ir inovacijas, jei kuriamos darbo vietos būtent su tuo ir susijusios. EESRK taip pat pabrėžia, kad būtina skatinti naujų MVĮ steigimąsi tam tikslui naudojant tokias priemones kaip rizikos kapitalas ir užsitikrinant Europos investicijų fondo paramą.

3.5

Atsižvelgiant į 2.4.5 punkte paminėtą pasaulinę konkurenciją, svarbus inovacijų veiksnys yra tinkami žmogiškieji ištekliai visuose lygiuose. Komunikate pagrindinis dėmesys skiriamas mokslininkams. Tuo tarpu, reikėtų pasirūpinti ir kvalifikuotais ne mokslo specialistais. Taip pat, atsižvelgiant į sektorių poreikius, reikia surasti gebėjimų ir konkrečių žinių pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Visų socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas būtų naudingas ieškant veiksmingų ir greitų sprendimų. EESRK ragina Komisiją pradėti diskusijas šia tema.

3.6

Norint paskatinti judumą, taip pat reikėtų tęsti darbus nustatant bendrus Europos reikalavimus profesiniams gebėjimams, kurie skirtųsi atsižvelgiant į sektorių arba sritį, neužmirštant kokybinių švietimo aspektų (vertybių, lygių galimybių). Kadangi Užimtumo, Švietimo ir kultūros GD taip pat dirba „žmogiškųjų išteklių“ srityje, reikėtų jų iniciatyvas, susijusias su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pristatyti šiame komunikate, kad būtų atspindima visa vykdoma veikla.

3.7

EESRK ragina Komisiją populiarinti mokslinius tyrimus ir inovacijas visuose sektoriuose: su gebėjimo konkuruoti problema susiduriama ne tik aukštųjų technologijų sektoriuje. Pokyčių, susijusių su masišku naujųjų technologijų įsisavinimu MVĮ, strateginė vadyba galėtų būti vienas iš siūlomų veiksmų. Socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas šiuo atveju būtų ypač svarbus.

3.8

EESRK pritaria Esko Aho ataskaitos teiginiui, kad įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, nėra skiriamas deramas dėmesys. Viena iš galimų šio reiškinio priežasčių yra MVĮ apibrėžimas, kuris yra pernelyg siauras, palyginti su JAV ir Japonijos apibrėžimais. EESRK mano, kad norint sukurti Europos inovacijų ekonomiką, pagrįstą socialine sanglauda, būtina ypatingą dėmesį skirti inovacijas diegiančių MVĮ finansavimui. Emilijoje–Romanijoje esantis regioninis Paxis neatsitiktinai yra vienas aktyviausių, net jeigu kiti inovacijų rodikliai Italijoje nebuvo tokie palankūs. Paramos paslaugos įmonėms turėtų būti specializuotos, kad atitiktų įvairaus pobūdžio MVĮ ypatumus (kooperatyvai, kitos socialinės ekonomikos įmonės ir t.t.).

3.9

EESRK pageidautų, kad Komisija paminėtų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusią veiklą, kuri vykdoma kituose pasaulio regionuose. Jau dabar trendcharts ir kitose iniciatyvose Komisija pateikia pasaulinę viziją. Priėmus 2001 m. birželio 25 d. Komunikatą 346, skirtą Europos mokslinių tyrimų erdvės tarptautinei dimensijai, šeštosios pagrindų programos sudėtinėje dalyje, skirtoje tarptautiniam bendradarbiavimui mokslo ir technologijų srityje (INCO) aktyviai remiamas trečiųjų šalių dalyvavimas, ir tai bus tęsiama vykdant septintąją bendrąją programą. Šioms iniciatyvoms galėtų būti skirtas specialus skyrius. Taip pat derėtų išsamiau išnagrinėti miestų ir metropolijų vaidmenį diegiant inovacijas.

3.10

EESRK rekomenduoja Komisijai įvertinti, koks būtų investavimo į technologijas, liberalizavimo ir restruktūrizavimo kalendorius, kadangi įmonės, ypač didžiosios, privalės tuo pačiu metu numatyti vadybos permainas ir įvertinti investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas poreikius (pavyzdžiui į energetikos, transporto ir tinklų kūrimo sektoriuose).

3.11

Beje, EESRK įspėja, kad gali prireikti surasti tinkamą pusiausvyrą tarp paramos inovacijoms, susijusiomis su rinkodara ir naujų produktų bei paslaugų licencijų išdavimu įmonėse, ir konkurencijos teisės.

3.12

EESRK mano, kad inovacijos yra konkurencingos, socialinės sanglaudos siekiančios ekonomikos sąnaudos, o ne jos galutinis rezultatas. Suvokdamas, kad tai bus iššūkis, EESRK ragina Komisija parengti statistinius duomenis ir paskatinti pradėti tyrimus, kad būtų geriau ištirtos inovacijų, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos sąsajos, o gauti rezultatai būtų aiškiai ir deramai įvertinti bei įtikinamu būdu pateikti Europos piliečiams. Kaip kai kurie autoriai yra pasakę: imkitės aukštų tikslų siekiančių projektų, ryžtingų technologijų prasme darbų, kuriuos pateisintų jų vidinė socialinė ir politinė vertė (Dosi ir kiti, 2005 m.).

3.13

Be to, EESRK mano, kad naujovės sudaro atskirą sistemą, todėl kreipiasi į Komisiją, prašydamas koordinuoti veiklą su Europos investicijų banku (EIB) siekiant užtikrinti pastarojo programų, septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos bei konkurencingumo ir naujovių pagrindų programos sąveiką, kad naujovės taptų dinamiška, aiškią struktūrą turinčia sistema.