18.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/88

—

suteikti kuo didesnę pagalbą Komisijai ir Tarybai rengiant ir įgyvendinant tinkamai apibrėžtas politikos kryptis siekiant įgyvendinti realius ir pagrįstus tikslus,

—

padėti Europos visuomenei geriau susipažinti su vykdoma politika, kad atsižvelgdama į šią informaciją, ji paremtų ir įvertintų teigiamus ES aspektus,

—

sudaryti palankesnes vertinimo sąlygas ir, prireikus, pakoreguoti arba persvarstyti politikos kryptis ir vykdomus veiksmus, kad jiems iškelti tikslai būtų aiškūs ir neginčijami, ypač tiesioginės naudos gavėjų atžvilgiu,

—

pagerinti ES įvaizdį ir sustiprinti jos vaidmenį tarptautiniu mastu, ypač daug sunkumų patyrusiame Vakarų Balkanų regione, parodant, kad Europos Sąjunga sugeba suprasti skubius ir realius šio regiono žmonių poreikius ir gali perduoti jiems savo praktinę patirtį, leisiančią jiems susikurti gerovę,

—

pabrėžti EESRK vaidmenį, kurį jis galėtų atlikti šiame regione būdamas tiltu, jungiančiu organizuotą pilietinę visuomenę ir atitinkamas vietos organizacijas.

—

Krizės Jugoslavijoje metu gerokai sumažėjo pasitikėjimas Europos Sąjunga tiek tarptautiniu, tiek regionų lygiu, todėl šiame regione ji pasirodo kaip politiškai silpna tarptautinio lygio dalyvė, kuri dar galutinai neįvertino padėties Vakarų Balkanuose ir kuriai vis dar nepavyksta suderinti įvairių dalyvių veiklos.

—

Daugelyje Vakarų Balkanų regionų, ypač Kosove, padėtis vis dar išlieka nesaugi ir etniniai konfliktai bet kuriuo metu gali peraugti į didelį priešiškumą.

—

Serbijos ir Juodkalnijos federacija nevisiškai atitinka demokratinių valstybių federacijos, kokios buvo tikėtasi ją kuriant, sampratą.

—

Bosnijos ir Hercegovinos ir Kosovo valstybines sanklodas primetė tarptautinės organizacijos ir neaišku, kiek laiko jos išsilaikys.

—

Kopenhagos kriterijai yra esminiai ir neginčijami.

—

Plėtojant integruotą Europos strategiją ypač reikia atsižvelgti į pilietinę visuomenę, kuri nedrąsiai imasi jai skirto vaidmens, ir į pilietinės visuomenės organizacijas.

—

Vakarų Balkanų šalims reikalinga nuolatinė, tiesioginė ir reali parama tiek jų ekonomikai, tiek didinant jų kompetenciją (parama tiesioginėms ir netiesioginėms investicijoms).

—

Būtina skatinti daugialypį ir daugiašalį dialogą ir sukurti demokratinę teisinę bazę, sudarančią sąlygas pilietinės visuomenės veiklai.

—

Kova su korupcija ir teisminių institucijų, ginančių visuomenės interesus, pozicijos stiprinimas yra svarbiausi prioritetai.

—

Būtina skirti finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms.

—

EESRK nuomone, su visomis Vakarų Balkanų regiono šalimis būtina sukurti jungtinius konsultacinius komitetus, kai tam bus tinkamos sąlygos.

—

Turėdamas didelius žmogiškuosius išteklius ir sukaupęs daug patirties, EESRK mano esantis visiškai pasirengęs aktyviau dalyvauti apibrėžiant pirmiau minėtas politikos kryptis. Tai liudija reikšminga Komiteto iniciatyva 2006 m. savo rūmuose surengti Forumą, kuriame dalyvaus Vakarų Balkanų regiono pilietinės visuomenės organizacijos.

—

Įsijungdamas į šį procesą EESRK yra pasirengęs padėti Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijoms užmegzti ryšį ir su Europos organizacijomis.

—

Komisija galėtų įgalioti EESRK rengti informacinius susitikimus su pilietine visuomene vietos lygiu ir aptarti įvairius klausimus; taigi, Komitetas galėtų tapti tiltu, jungiančiu pilietinę visuomenę ir tarptautines organizacijas: Tarptautinį valiutos fondą (TVF), Pasaulio banką, EIB ir pan.

—

Bendradarbiaudamas su Europos Komisija, EESRK turi numatyti, atlikti ir remti reguliarų vertinimą (tyrimus, susijusius su Vakarų Balkanų pilietine visuomene ir jos pasiekta pažanga).

A.

Vakarų Balkanų šalių nacionalinėms ir regionų politinėms valdžios institucijoms:

B.

Politinėms ES institucijoms

—

EESRK ragina dėti didesnes pastangas, kad būtų užbaigtas stabilizacijos ir asociacijos sutarčių su kitomis regiono šalimis pasirašymo procesas; be to, jų prašo parodyti daugiau tvirtos politinės valios ir geriau koordinuoti joms priklausančių politinių institucijų ir konsultacinių organų veiklą sprendžiant Salonikų darbotvarkės klausimus.

—

EESRK mano, kad švietimas Vakarų Balkanų visuomenei yra labai svarbi sritis, kurią ES turėtų remti ir plėtoti.

—

EESRK nuomone, galutinis sprendimas dėl Kosovo statuso yra ypač svarbus siekiant išspręsti regiono saugumo, taikos ir stabilumo klausimus.

—

EESRK mano, kad ES turi taip pat įvertinti socialinių partnerių organizacijų statusą ir tikslus.

C.

Valstybėms narėms, kurios ribojasi su Vakarų Balkanų šalimis, ir Europos pilietinės visuomenės organizacijoms

2.1

Šioje nuomonėje analizuojant regiono pilietinės visuomenės (1) raidą didžiausias dėmesys skiriamas šioms šalims: Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai bei Serbijai ir Juodkalnijai, įskaitant ir Kosovo regioną, kaip numatyta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.

2.2

2003 m. birželio mėnesį Salonikuose vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES dar kartą pabrėžė savo įsipareigojimą, susidarius palankioms sąlygoms, siekti Vakarų Balkanų šalių (2) integracijos į ES. Stabilizacijos ir asociacijos procesą (SAP) papildė nauji reformų vykdymą skatinantys instrumentai. Buvo apibrėžti prioritetai trumpajam ir vidutiniam laikotarpiui, o 2004 m. buvo patvirtintos pirmosios Europos partnerystės programos.

2.3

Tačiau politinė padėtis regione vis dar išlieka nestabili. Iki galo neišspręstas Kosovo statuso klausimas, nenusistovėję santykiai tarp Serbijos ir Juodkalnijos bei lėti ir galintys bet kuriuo metu visai nutrūkti pažangos tempai Bosnijoje ir Hercegovinoje — tik keli nestabilumo aspektai.

2.4

EESRK Vakarų Balkanų ryšių grupės darbo kelionės į Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną (2005 m. kovo 21–22 d.), Serbiją ir Juodkalniją (2005 m. gegužės 26 d.), buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Albaniją buvo palankiai įvertintos EESRK surengto organizuotos pilietinės visuomenės forumo metu. Po šių apsilankymų buvo konstatuota, kad be tikrai aktyvaus socialinių partnerių dalyvavimo ir kai kurių organizacijų, priskiriančių save pilietinei visuomenei, nepakankamo teisėtumo (3) sunku užmegzti konstruktyvų socialinį dialogą ir dialogą tarp pilietinės visuomenės organizacijų. Nors ryšys tarp vyriausybės ir pilietinės visuomenės palaipsniui stiprėja, vis dėlto jis dar nėra pakankamas, kad būtų galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir sukurti sąveiką.

2.5

Demokratinių institucijų trūkumai, politinė aplinka ir saugumo padėtis šiame regione iki šiol neleido užmegzti struktūruoto dialogo su nepriklausomais ir galinčiais atstovauti socialiniais partneriais. Šį dialogą turėtų skatinti diskusijos su piliečiais šalies viduje, kurias vėliau pratęstų ES, šioje srityje turinti daug patirties ir žinių.

2.6

Ši nuomonė susijusi su Zagrebo aukščiausio lygio susitikimo metu priimtu susitarimu (2000 m. lapkritis), Salonikų darbotvarke (2003 m.) ir daugeliu kitų iniciatyvų, kurias ES institucijos įgyvendina šiame regione ir kurios apima svarbiausius ekonomikos, politikos, socialinius ir kultūrinius klausimus.

2.7

Šiandieninė pilietinės visuomenės organizacijų padėtis nedaug pasikeitė palyginti su ankstesnėje EESRK nuomonėje dėl Pilietinės visuomenės vaidmens naujojoje Europos strategijoje Vakarų Balkanams (4) apibūdinta padėtimi. Šią padėtį būtų galima apibendrinti taip:

2.8

Bendrąja prasme regione vyraujanti socialinė padėtis tebėra sudėtinga. Nepaisant pasiektos pažangos, socialinės ir politinės institucijos ir struktūros vis dar nėra stiprios. Karas lėmė sudėtingų konfliktų, kurie iki šiol dar neišspręsti, atsiradimą. Todėl tarptautinių ir Europos organizacijų dedamos pastangomis nebuvo pasiekta laukiamų rezultatų būtent dėl vieningo modelio stokos plėtojant pilietinės visuomenės organizacijų socialinį dialogą, kuriame įvairių pilietinės visuomenės grupių ir organizacijų vaidmuo turėtų būti tiksliai ir aiškiai apibrėžtas kalbant apie jų teises, kompetenciją ir pareigas.

5.1

Krizės Jugoslavijoje metu ir per konfliktą buvusioje Jugoslavijos teritorijoje ES prarado didelę dalį pasitikėjimo tiek tarptautiniu, tiek regionų lygiu, nes nepakankamai įsitraukė į politinį šios problemos sprendimą.

5.2

Stabilizacijos ir asociacijos proceso metu Europos Komisija turėtų numatyti aiškesnę politikos strategiją, kurį sutvirtintų jos buvimą regione. Komisija turėtų dėti daugiau pastangų, kad pagerintų savo veiksmų kokybę ir įvaizdį regione.

5.3

Reikėtų pabrėžti, kad daugelyje Vakarų Balkanų regionų, ypač Kosove (7), etniniai konfliktai neleidžia įsivyrauti saugumui ir taikai, o Serbijos ir Juodkalnijos federacija neatitinka demokratinių valstybių federacijos, kokios buvo tikėtasi ją kuriant (8), sampratos.

5.4

Reikia pažymėti, kad Bosnijos ir Hercegovinos bei Kosovo valstybines sanklodas primetė tarptautinės organizacijos ir neaišku, kiek laiko jos išsilaikys. Nuo šiol šių šalių politinėms problemoms spręsti reikia rasti sprendimus, kurie užtikrintų ekonomikos klestėjimą, mažumų teisių ir religinių bendruomenių apsaugą ir, padedant tarptautinėms organizacijoms, būtų stiprinamos demokratinės struktūros. Daugiašalės derybos dėl Kosovo ateities, kurias 2005 m. pradėjo Jungtinių Tautų Organizacija, yra vienintelė viltis rasti šios sudėtingos problemos sprendimą.

5.5

EESRK mano, kad ES turi stiprinti savo vaidmenį Vakarų Balkanuose: vykdyti tvirtą ir naudingą informavimo ir komunikacijos politiką ir aiškiai apibrėžti ne tik savo politiką šiame regione, bet ir numatyti lėšas šioms narystei ES besirengiančioms šalims (9).

5.5.1

Kopenhagos kriterijai Vakarų Balkanų šalims, norinčioms prisijungti prie ES, yra esminiai ir neginčijami. Be to, reikėtų pasakyti, kad, norint paspartinti procesą ir užtikrinti šių kriterijų laikymąsi, ES, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus, turėtų tiesiogiai padėti šių šalių valdžios institucijoms praktiškai įgyvendinti acquis communautaire.

5.6

Remiantis tuo, kas paminėta, integruotos Europos strategiją vystyti turi pilietinė visuomenė ir jos organizacijos. Konkrečiau, organizuota pilietinė visuomenė vienintelė gali užtikrinti, kad ilgas perėjimo procesas vyktų sklandžiai ir visos bendradarbiavimo ir pagalbos programos būtų iš tiesų naudingos tiems, kuriems jos skirtos.

5.7

Remdamasis turima informacija apie šį regioną ir žiniomis, įgytomis įsteigus Vakarų Balkanų grupę, EESRK formuluoja šiuo teiginius ir pastabas:

5.7.1

Rasiniai ir etniniai konfliktai Vakarų Balkanuose bet kuriuo metu gali peraugti į didelius neramumus, kadangi staiga gali prasiveržti paslėpta įtampa.

5.7.2

Pilietinė visuomenė (10) nedrąsiai imasi savo vaidmens, tačiau daugeliu atvejų ją remia užsienio finansuotojai; be to, kartais jai trūksta patirties ir patikimumo.

5.7.3

Visoms šio regiono šalims, siekiančioms prisijungti prie ES, būtina sąlyga yra priimti ES Pagrindinių teisių chartiją.

5.7.4

Vakarų Balkanų šalims reikalinga nuolatinė, tiesioginė ir reali parama tiek jų ekonomikai, tiek didinant jų kompetenciją, kad būtų sustiprintos naujos valdžios institucijos ir pasiektas reikiamas demokratijos lygis. Šią pagalbą reikėtų geriau koordinuoti ir, ES atveju, užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos rekonstrukcijos agentūra ir ES delegacijomis regione.

5.7.5

Daugialypio ir daugiašalio dialogo skatinimas ir demokratinio teisinio pagrindo kūrimas, užtikrinantis pilietinės visuomenės vystymąsi, yra būtinos sąlygos sklandžiam šių šalių ekonominiam ir socialiniam gyvenimui.

Skatinant socialinį dialogą reikėtų:

5.7.6

Taip pat būtina kovoti su korupcija nustatant griežtas, tačiau kuo aiškesnes taisykles ir jas griežtai taikyti pasitelkiant naująsias technologijas.

5.7.7

Galiausiai, reikia finansuoti pilietinės visuomenės organizacijas: finansavimas yra pagrindinė kliūtis šių organizacijų ir dialogo vystymui.

5.7.8

Teisminės institucijos turi būti visuomenės ramstis. Būtent todėl reikėtų jas remti ir skatinti atlikti savo institucinį vaidmenį pagal Europos modelius.

5.7.9

Ekonominis šių šalių bendradarbiavimas yra esminis bendro ir integruoto pereinamojo proceso veiksnys įgyvendinant acquis communautaire. Be to, šis bendradarbiavimas padės smarkiai sumažinti įtampą ir atverti naujas vystymosi ir klestėjimo galimybes.

5.7.10

Kultūrų, religijų ir etninių grupių dialogas turi sudaryti palankias sąlygas Vakarų Balkanų šalių suartėjimui ir bendravimui. Šioje srityje regiono religiniai lyderiai raginami suvaidinti lemiamą vaidmenį mažinant įtampą ir remiant pastangas skatinti dialogą.

5.7.11

EESRK mano, kad regiono ekonominis vystymasis, susijęs su tiesioginių užsienio investicijų skatinimu ir privatizacijos būtinybe siekiant pervesti kapitalą ir perduoti patirtį, padės sumažinti viešąjį sektorių ir pradėti pozityvias permainas sprendžiant visus dar neišspręstus ekonominius ir socialinius klausimus. Siekiant šio tikslo, turi patikimai veikti ne tik institucinės struktūros, bet ir bankininkystės sektorius, kuris, atsižvelgdamas į tarptautiniu lygiu nustatytas ir patvirtintas taisykles, turėtų kovoti su bet kokiomis korupcijos apraiškomis (pinigų plovimu, nelegalia prekyba ir kt.).

Europos centrinis bankas ir EIB raginami regione atlikti koordinatorių vaidmenį.

5.7.12

Tarptautinės organizacijos (TVF, Pasaulio bankas, TDO, Jungtinių Tautų organizacija ir kt.) turi glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės atstovaujamosiomis organizacijomis siekdamos sustiprinti jų vaidmenį įvairiose Vakarų Balkanų organizacijose.

5.7.13

EESRK konstatuoja, kad palaipsniui gerėja koordinavimas tarp įvairių regione veikiančių ES subjektų. Europos rekonstrukcijos agentūra (ERA) valdo programas, kurioms skirta šimtai milijonų eurų: vienose numatyta vystyti žmogiškuosius išteklius, ypač skiriant dėmesį darbuotojų mokymui, kitos skirtos šių išteklių skatinimui. Taip pat reikėtų paminėti Europos mokymo fondo ar Cedefop (Europos profesinio mokymo plėtros centro) veiklą, kuris, pasinaudodamas puikiu bendradarbiavimu su Europos mokymo fondu ir geografiniu artumu šio regiono šalių atžvilgiu, su jomis galėtų pasidalinti savo didele patirtimi ir žiniomis. Greta Europos subjektų taip pat reikėtų pabrėžti Stabilumo pakto vaidmenį, nepaisant to, kad jo ateitis neaiški, o tai galėtų susilpninti jo įtaką regionui.

6.1

EESRK vaidmuo ir kompetencija

Kad, atsižvelgiant į pilietinę visuomenę, dabartinę Vakarų Balkanų ekonominę, socialinę ir kultūrinę padėtį būtų galima priartinti prie acquis communautaire, būtinas naujas požiūris į proceso eigą. Iššūkio esmė yra įvertinti didžiosios plėtros metu sukauptą patirtį pasitelkiant jungtinius konsultacinius komitetus (JKK) ir aktyviai įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę kuriant ir plėtojant politikos kryptis. Be to, į politines ES ir Balkanų vyriausybių konsultacijas remiantis aiškiu instituciniu pagrindu būtina įtraukti ir abiejų šalių organizuotą pilietinę visuomenę. Galiausiai, kiekvienam regionui ir kiekvienam tikslui pasiekti reikalingi integruoti veiksmai.

6.1.1

EERSK turi daug puikių žmogiškųjų išteklių ir didelės patirties (11), įgytos jungtiniuose konsultaciniuose komitetuose vykusių derybų dėl dešimties naujųjų valstybių narystės ES metu — taip pat ir vis dar dirbančiuose Bulgarijos, Rumunijos bei Turkijos jungtiniuose konsultaciniuose komitetuose, todėl Komitetas mano, kad yra visiškai pasirengęs aktyviau dalyvauti šios politikos vystyme kartu su Regionų komitetu koordinuojat veiksmus ir su juo bendradarbiaujant bei rengiant bendras iniciatyvas regione.

6.1.2

Įkūrus Vakarų Balkanų ryšių grupę ir jos nariams nuvykus į regioną, šiuo metu Komitetas turi išsamios informacijos ir yra užmezgęs kontaktus, leisiančius sukonkretinti Salonikų darbotvarkės tikslus, susijusius su pagrindiniais ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais klausimais, kurie reikalauja taikyti veiksmingesnes priemones ir europietišką požiūrį Vakarų Balkanų šalyse.

6.1.3

Be to, EESRK atkreipia ypatingą dėmesį į savo pateiktą iniciatyvą 2006 m. Komiteto rūmuose surengti Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijų forumą, kuris suteiktų galimybę tiesiogiai suburti visas didžiąsias Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijas, EESRK ir bendrąja prasme Europos institucijas. EESRK prašo Komisijos visomis turimomis priemonėmis paremti šią iniciatyvą. Jis taip pat prašo paremti iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti atstovaujamąsias pilietinės visuomenės organizacijas nacionaliniu ir regionų lygiu ir deramai atižvelgti į forumo metu padarytas išvadas.

6.1.3.1

Dalyvaudamas šiame procese, EESRK yra pasirengęs tarpininkauti pilietinės visuomenės organizacijoms užmezgant ryšius su Europos organizacijomis siekiant pasidalyti praktine patirtimi ir užtikrinti veiksmingesnę šių organizacijų veiklą Vakarų Balkanų šalyse.

6.1.3.2

EESRK pabrėžia, kad kartu skirs ypatingą dėmesį pilietinės visuomenės organizacijoms, turinčioms finansinių problemų ir savo pačių ištekliais negalinčioms padengti savo veiklos išlaidų. Jis pasisako už jų rėmimą atsižvelgiant į Stabilumo pakto įgyvendinimą.

6.1.3.3

EESRK taip pat domisi problemomis, su kuriomis susiduria Vakarų Balkanų šalių žemės ūkio bendrovės. Jis ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti šias problemas ir pateikti būtinos informacijos apie pirminio sektoriaus modernizavimo galimybes.

6.1.3.4

EESRK mano, kad ekonominių reformų skatinimas ir ekonominis regiono vystymasis yra esminiai struktūrinių problemų sprendimo veiksniai. Regiono ekonominė gerovė priklauso nuo paramos, kurią atstovaujamosios organizacijos skiria MVĮ (12) ir žemės ūkio įmonėms, atsižvelgdamos į ES valstybių narių gerą praktiką. EESRK turi praktinės patirties ir žmogiškųjų išteklių tokioms pastangoms paremti.

6.1.3.5

Atsižvelgdamas į tai ir bendradarbiaudamas su Europos Komisija, EESRK nacionaliniu ir vietos lygiu galėtų dalyvauti informaciniuose susitikimuose su pilietine visuomene.

6.1.3.6

EESRK galėtų padėti skleisti informaciją apie tarptautinių organizacijų, svarbių pilietinės visuomenės organizacijoms, veiklą regione. Be to, vadovaudamasis TDO generalinio sekretoriaus ir EESRK pirmininkės bendruoju pareiškimu, EESRK kartu su TDO regione galėtų vykdyti bendrą veiklą, visų pirma siekdamas stiprinti socialinį dialogą.

6.1.3.7

Europos Komisija ir EESRK turi numatyti, įgyvendinti ir remti reguliariai atliekamus Vakarų Balkanų socialinės padėties ir pilietinės visuomenės pasiektos pažangos tyrimus. Šie tyrimai turėtų padėti nustatyti ryšį tarp iniciatyvų arba investicijų rezultatų. Todėl, vertinant didesnes ar mažesnes investicijas, būtų galima pasinaudoti „rentabilumo rodikliais“ (jei jų nėra, juos nustatyti) siekiant išsiaiškinti ES politikos ir iki šiol vykdytų veiksmų galimas silpnąsias vietas ar spragas juos tobulinti arba atlikti būtinus pakeitimus (pavyzdžiui, skirstant įvairias pilietinės visuomenės organizacijas pagal esminius kriterijus: jų tikslus, statusą, geografinę aprėptį, veikimo ir kontrolės būdus, finansavimo šaltinius, mastą ir t. t.).

6.2

Kai tik bus sudarytos sąlygos, EESRK yra pasirengęs sukurti jungtinius konsultacinius komitetus su visomis šio regiono šalimis.

6.3

EESRK, remdamasis sukaupta patirtimi ir ryšių su Vakarų Balkanų šalių pilietinės visuomenės organizacijomis dėka įgytomis žiniomis, pateikia šias rekomendacijas:

6.3.1.1

EESRK Vakarų Balkanų šalims rekomenduoja dėti didesnes pastangas perimant acquis communautaire, ypač tą dalį, kurioje kalbama apie asmens, socialinių ir kolektyvinių teisių apsaugą kuriant laikinus nacionalinio vystymosi planus, kokį jau sukūrė Turkija siekdama pasirengti priimti būsimą ES paramą.

6.3.1.2

EESRK ragina vyriausybes dėti didesnes pastangas siekiant demokratizacijos ir remti socialinę sanglaudą skatinant dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis.

6.3.1.3

EESRK prašo visų susijusių šalių ypač atsižvelgti į nacionalines ir religines mažumas užtikrinant jų asmenines, religines ir politines laisves ir saugant religinį bei kultūrinį paveldą.

6.3.1.4

EESRK džiaugiasi pažanga, pasiekta visose šalyse baigiant sudaryti stabilizavimo ir asociacijos susitarimus.

6.3.2.1

Kadangi nėra praktinės patirties ir nesukurta teisinė bazė, o su lyčių lygybe, aplinkos apsauga, vartotojų apsauga ir socialiai remtinomis grupėmis susijusios problemos regione yra itin svarbios, EESRK ragina Komisiją padėti Vakarų Balkanų šalims kuo greičiau imtis būtino modernizavimo.

6.3.2.2

Ateityje numatant priemones, leisiančias ES sustiprinti ryšius su šio regiono šalimis, ir jau pasirašius stabilizavimo ir asociacijos susitarimus su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Kroatija, EESRK ragina Komisiją dėti didesnes pastangas siekiant užbaigti šį pasirašymo procesą su kitomis regiono šalimis. Be to, Komitetas kviečia parodyti tvirtesnę politinę valią ir geresnį koordinavimą įgyvendinant Salonikų darbotvarkės (13) tikslus.

6.3.2.3

EESRK pabrėžė, kad Salonikų darbotvarkė bendradarbiavimo sričiai yra svarbus dokumentas, tačiau pridūrė, jog jį reikia nuolat atnaujinti.

6.3.2.4

EESRK mano, kad švietimas Vakarų Balkanų visuomenei yra labai svarbi sritis, kurią ES turėtų remti ir plėtoti. Gera švietimo sistema ir neraštingumo mažinimas padės smarkiai sumažinti didelius etninius, religinius ar tarp atskirų mažumų grupių egzistuojančius skirtumus ir, pasiekus ekonominę gerovę ir sustiprinus demokratines institucijas, leis Vakarų Balkanų šalims pasiekti geresnį valdymo lygį. Švietimo ir kultūros srityse Komisija gali suvaidinti ypač svarbų vaidmenį plėtodama paramos programas, kuriose būtų numatyti mokslininkų mainai ir naujų mokslininkų ugdymas.

6.3.2.5

Tokiame kontekste reikėtų ypač pabrėžti geopolitinę, ekonominę ir socialinę tuštumą, kuri po truputį atsiranda ES požiūryje, ir taip yra todėl, kad Vakarų Balkanų šalys dar neatstovaujamos ES struktūrose.

6.3.2.6

Todėl EESRK rekomenduoja visiškai įtraukti Vakarų Balkanų šalis į ES tvarios plėtros strategiją skatinant stabilizacijos ir asociacijos procesą ir priimant būtinas papildomas priemones, atsižvelgiant į ypatingus regiono sunkumus.

6.3.2.7

EESRK taip pat rekomenduoja geriau koordinuoti ES politinių institucijų ir konsultacinių komitetų veiklą (EESRK ir Regionų komiteto) siekiant sukurti sąlygas sėkmingam šios programos plėtojimui.

6.3.2.8

EESRK nuomone, galutinis sprendimas dėl Kosovo statuso yra itin svarbus siekiant išspręsti regiono saugumo, taikos ir stabilumo klausimus. Taigi, EESRK ragina Tarybą, Komisiją ir Europos Parlamentą, vykdant jiems priskirtus įsipareigojimus, prisidėti prie Jungtinių Tautų Organizacijos ir specialiojo JTO generalinio sekretoriaus įgaliotinio pastangų.

6.3.2.9

Organizuotos pilietinės visuomenės ir atstovaujamųjų organizacijų atstovams ES turi suteikti ypatingą statusą (išduodama vizas) ir, apskritai, pademonstruoti šioje srityje lankstų požiūrį (14).

6.3.2.10

ES turi pradėti vykdyti socialinių partnerių organizacijų vertinimą. Šiame vertinime turi būti nagrinėjamas jų statusas, tikslai, struktūra ir veikimo būdas, veiklos sritys (viešasis ar privatus sektorius), atstovavimo lygis (lyginant įmonių ir darbuotojų arba atskiro sektoriaus mastu) ir t. t., siekiant nustatyti patikimas organizacijas, su kuriomis ES galėtų bendradarbiauti. Būtų dar lengviau atlikti tokio pobūdžio tyrimus, jei tokiems tyrimams būtinos informacijos rinkimą ir skelbimą (daugiau skaidrumo) ES nurodytų kaip būtiną sąlygą teikiant paramą viešojo ir privataus sektoriaus dalyviams ir pilietinės visuomenės atstovaujamosioms organizacijoms.

Šį darbą galėtų atlikti ES vidaus struktūros (Komisija, EESRK) arba, prireikus, visai arba iš dalies išorės darbuotojai.

6.3.3.1

EESRK rekomenduoja ES valstybėms narėms (pavyzdžiui, Italijai, Vengrijai, Slovėnijai ir Graikijai) imtis pilietinę visuomenę stiprinančių veiksmų, ypač strategijos vystymo, žmogiškųjų išteklių plėtojimo, institucinių ir teisės aktų leidybos struktūrų valdymo ir europietiško modelio taikymo srityje.

6.3.3.2

EESRK taip pat rekomenduoja supažindinti ir labiau mobilizuoti Europos pilietinės visuomenės organizacijas, skatinti atitinkamų Vakarų Balkanų organizacijų integraciją į Europos struktūras ir veiklą.

6.3.3.3

Reikėtų pastebėti, kad kaimyninės Vakarų Balkanų valstybės narės ir Europos pilietinės visuomenės organizacijos turės dalyvauti pirmiau minėtose vidutinės trukmės ir ilgalaikio laikotarpio programose, aprėpiančiose ekonominės, socialinės ir politinės sričių vystymą.

6.4.1

ES taiko įvairias finansines priemones, skirtas pilietinei visuomenei Vakarų Balkanuose stiprinti. Papildomai prie šių priemonių kitos tarptautinės organizacijos ir kitos šalys teikia vystymąsi remiančią pagalbą daugeliui regiono pilietinės visuomenės organizacijų. Nors tokia pagalba apskritai yra teigiamas dalykas, egzistuoja tam tikras pavojus, kuris iš esmės yra susijęs su tokios pagalbos teikimo būdu. Toliau aprašomos pačios skaudžiausios problemos, pastebėtos Vakarų Balkanų šalyse vykdant tarptautinę veiklą vystymąsi remiančios pagalbos srityje.

6.4.1.1

Ekonominiu požiūriu tarptautinė pagalba Vakarų Balkanams gali būti santykinai nuosekli, tačiau dažniausiai ji atspindi rėmėjų prioritetus, o jie neatsižvelgia į tikruosius vietos lygio poreikius. Daugeliu atvejų pilietinei visuomenei teikiama vystymąsi remianti parama nėra suderinta su atitinkamų vietos lygio subjektų interesais. Parama teikiama dedant pastangas pertvarkyti institucijas pagal atskiras iniciatyvas, visiškai nesusijusias su esančiomis struktūromis valdžios institucijų arba visuomeninių organizacijų lygiu ir nesuderintas nei su paramą gaunančių šalių interesais, nei su jų tradicijomis. Daugeliu atvejų visus darbus atlikti pavedama nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms paramą gaunančiose šalyse. Šios NVO yra visiškai priklausomos nuo tarptautinės paramos programų ir siūlo atlikti tokius darbus, kurie atitinka rėmėjų prioritetus, o ne paramos gavėjų poreikius.

6.4.1.2

Įvairių rėmėjų veiklos suderinimo stoka ir itin trumpas programų, dažnai finansuojančių atskirus darbus, įgyvendinimo laikotarpis labai kenkia regione vykdomų tarptautinės vystymąsi remiančios paramos programų rentabilumui. Gana dažnai konkrečių rezultatų pradėję duoti darbai būdavo nutraukiami, kadangi rėmėjai staiga pakeitė finansavimo prioritetus arba dėl to, kad jie buvo numatę pernelyg trumpus įgyvendinimo laikotarpius negu iš tiesų reikėjo Vakarų Balkanų šalyse. ES ir kitų tarptautinių organizacijų finansinės tarnybos privalo suprasti, kad dažni finansavimo prioritetų keitimai nėra veiksmingi. Šiai kategorijai dažniausiai priklauso mokymo ir gebėjimų stiprinimo programos. Institucijoms teikiama parama taip pat yra nenuosekli; paprastai apie ją kalbama rengiant kongresus ar nedidelius seminarus, tačiau ji netampa tikra technine pagalba.

6.4.1.3

Daugelis NVO užsiima socialine veikla, kad užsitikrintų pajamas, o dėl šios priežasties labai sumažėja jų gebėjimai užmegzti stiprius ryšius su visuomene ir siekti jų įstatuose nustatytų tikslų. Didelis skaičius NVO ima eiti neteisingu keliu manydamos, kad jų paskirtis — administruoti techninės pagalbos programas, ir privačiam sektoriui taiko konkrečius ekonominius kriterijus, kad gautų didesnį finansavimą.

6.4.2

Analogiškų darbų finansavimo klausimu, atsižvelgdamas į būtinybę spręsti pirmiau nurodytas problemas siekiant teikti geresnę pagalbą organizuotai pilietinei visuomenei, EESRK teikia toliau išdėstytus pasiūlymus.

6.4.2.1

Ne tik jau pradėtose ES vystymąsi remiančiose paramos programose, bet ir šiuo metu rengiamose programose 2007–2013 m. laikotarpiui pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas demokratinio valdymo, finansų administravimo ir aplinkos apsaugos valdymo sritims.

6.4.2.2

Vakarų Balkanų šalių vyriausybės turi parengti aiškias veiklos programas siekdamos sustiprinti pilietinę visuomenę. Šias programas reikia apsvarstyti su Europos Komisija. Šiuo tikslu EESRK siūlo palaikyti nuolatinius ryšius tarp Komisijos, EESRK ir vietos vyriausybės.

6.4.2.3

Reikia sukurti stiprų konsultacinį organą, kuris leistų stebėti vystymąsi remiančių pagalbos programų, susijusių su pilietine visuomene, veiksmingumą. Šioje veikloje EESRK galėtų atlikti svarbų vaidmenį.

6.4.2.4

Reikia suderinti vystymąsi remiančias pagalbos programas su tikraisiais pilietinės visuomenės poreikiais. Vystymąsi remiančiai pagalbai, kurios tikslas — steigti naujas pilietinės visuomenės institucijas, EESRK gali suteikti didelę techninę paramą.

6.4.2.5

Po Vakarų Balkanų forumo, kurį surengs EESRK, galima bus įsteigi nuolatinę techninio darbo grupę, kuriai priklausytų EESRK ryšių grupė ir Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės atstovai. Ši grupė teiks pilietinės visuomenės organizacijoms reikalingą pagalbą rengiant strateginę ir veiklos darbotvarkę ir sudarys galimybes ES valstybėms narėms ir Vakarų Balkanų šalims pasikeisti geros praktikos pavyzdžiais ir praktine patirtimi siekiant sustiprinti pilietinę visuomenę.

6.4.2.6

2007–2013 m. ES finansinėse perspektyvose pagal „teritorinio bendradarbiavimo“ tikslą reikia numatyti finansinių lėšų, kurios bus skirtos ES nepriklausančioms šalims. Reikia supaprastinti ES nepriklausančioms šalims taikomus finansinius mechanizmus, tačiau nepažeidžiant egzistuojančio skaidrumo, ir remti šias šalis vykdant kaimynystės programas. Reikia pasinaudoti tokių programų kaip CADSES patirtimi ir ją skleisti.

6.4.2.7

Rengdama pilietinei visuomenei skirtas vystymąsi remiančias pagalbos programas, ES taip pat turi atsižvelgti ir į kitų tarptautinių organizacijų vykdomas vystymosi programas. Bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų Organizacijos programomis ir specializuotais skyriais turi būti stiprinamas ir plėtojamas įgyvendinimo lygiu.