11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/22

1.1

EESRK su pasitenkinimu pripažįsta, kad komunikatas suteikė galimybę įvertinti Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) laimėjimus ir trūkumus, pasimokyti iš klaidų rengiant kitus Europos metus ir tęsti Europos žmonių su negalia metais (2003 m.) pradėtas iniciatyvas.

1.2

EESRK sutinka, kad Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) sėkmė, palyginti su ankstesniais Europos metais, aiškintina tuo, kad juos surengti paprašė pačios žmonių su negalia organizacijos, dalyvavusios planuojant ir įgyvendinat paskelbtuosius metus. EESRK ragina Europos Komisiją ir Europos institucijas rengiant tokio pobūdžio iniciatyvas ir toliau vadovautis principu „iš apačios į viršų“.

1.3

EESRK apgailestauja, kad komunikate stokojama informacijos apie nacionalinius ir regionų veiksmus, ir mano, kad ateityje reikėtų įdiegti sistemą, užtikrinsiančią tinkamą informacijos perdavimą ir informacijos apie geriausią praktiką rinkimą ir mainus.

1.4

Pastangos plačiau ir išsamiau informuoti visuomenę žiniasklaidos priemonėmis įvertintos kiekybiniu, bet ne kokybiniu požiūriu. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją atsižvelgti į šį aspektą būsimose iniciatyvose.

1.5

EESRK mano, kad teigiamais Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) rezultatais reikėjo pasinaudoti rengiant politikos kryptis ir teisės aktus, tuo tarpu politinis atsakas į paskelbtųjų metų lūkesčius kelia nusivylimą.

1.6

EESRK prašo Europos Komisijos savo būsimoje dvejų metų ataskaitoje dėl neįgalių asmenų padėties įvertinti paskelbtaisiais Europos metais prisiimtų politinių įsipareigojimų raidą, visų pirma įvertinant tolesnius veiksmus priėmus Tarybos rezoliucijas dėl užimtumo, švietimo, e.prieigos ir kultūros, ir pateikti rekomendacijas dėl negalios klausimų įtraukimo į Lisabonos strategijos atvirąjį koordinavimo metodą.

1.7

EESRK apgailestauja, kad trūksta informacijos apie priemones, kurių, integruodamos negalios klausimą, ėmėsi valstybės narės, ir prašo Europos Komisijos parengti informacijos apie valstybių narių politikos kryptis rinkimo ir vertinimo sistemą.

1.8

Europos žmonių su negalia metai (2003 m.) Komitetą paskatino imtis nemažai iniciatyvų: Komitete sukurti žmonių su negalia darbo grupę, į visus savo darbus įtraukti negalios klausimą, priimti nuomones savo iniciatyva dėl žmonių su negalia, atnaujinant naujuosius savo rūmus atsižvelgti į galimybę patogiai patekti į patalpas, pakeisti Tarnybos nuostatus dėl žmonių su negalia.

1.9

EESRK ragina negalios klausimų integravimo problemą įtraukti į visas ES politikos kryptis ir pradėti struktūruotą dialogą su neįgalių asmenų organizacijomis, visų pirma dėl teisės aktų, susijusių su vidaus rinka, rengimo.

2.1

EESRK su dideliu susidomėjimu išnagrinėjo Europos Komisijos komunikatą dėl Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) įgyvendinimo, rezultatų ir bendro įvertinimo.

2.2

Europos žmonių su negalia metus 2001 m. gruodžio 3 d. oficialiai paskelbė ES Taryba (1). Iš tikrųjų kampanija truko beveik pusantrų metų, kadangi parengiamieji darbai buvo pradėti 2002 m. viduryje. Jai buvo skirtas ribotas apie 12 milijonų eurų ES biudžetas.

2.3

Svarbiausi paskelbtųjų metų tikslai buvo skleisti informaciją apie žmonių su negalia teises ir skatinti pamąstyti ir pasvarstyti, kokių priemonių reikėtų imtis lygioms galimybėms užtikrinti ir įvairioms diskriminacijoms formoms, su kuriomis Europoje susiduria žmonės su negalia, įveikti. Dar siekta paskatinti ir sustiprinti geros vietinės, nacionalinės ir europinės praktikos ir strategijų mainus, suteikti daugiau informacijos apie negalią ir propaguoti pozityvų žmonių su negalia įvaizdį.

2.4

Europos Komisija pabrėžia, kad paskelbtieji metai — tai Europos Sąjungos, valstybių narių ir žmonių su negalia organizacijų (visų pirma, Europos neįgaliųjų forumo) ir kitų suinteresuotų pilietinės visuomenės subjektų partnerystės rezultatas.

2.5

Europos lygiu Europos Komisija yra parengusi keletą iniciatyvų, pvz., informacijos kampaniją, kurios šūkis — „Lipk ir tu“, ir po Europą važinėjantis autobusas. Finansavimas buvo skirtas jaunimo, švietimo ir kultūros programoms, taip pat iniciatyvoms mokslinių tyrimų ir informacinės visuomenės srityje. Be to, pagal Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) programą konkrečias iniciatyvas parengė ir ES institucijos, pvz., Europos Parlamentas, Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

2.6

Įgyvendinant iniciatyvas nacionaliniu ir regionų lygiu daugiausia dėmesio buvo skiriama informacijos apie teises, pastatų prieinamumą, informacinę visuomenę, transportą skleidimui, naujų nacionalinės teisės aktų rengimui, informaciniams pranešimams ir šeimų rėmimui. Komisija taip pat pabrėžia, kad paskelbtieji metai padėjo negalią įtraukti į politinę darbotvarkę.

3.1

EESRK apgailestauja, kad Europos žmonių su negalia metus (EŽNM) (2003 m.) įvertinantis komunikatas buvo priimtas praėjus beveik dvejiem metams nuo paskelbtųjų metų pabaigos. Vis dėlto EESRK su pasitenkinimu vertina galimybę apžvelgti paskelbtųjų metų rezultatus ir nurodyti kai kuriuos tolesnius veiksmus.

3.2

EESRK pritaria pozityviai Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) pasiekimų analizei ir mano, kad tai tikriausiai buvo patys sėkmingiausi Europos metai, jei vertinsime juos informacijos apimties ir visuomenės dalyvavimo požiūriu ir pagal tai, kokį impulsą jie suteikė įvairioms priemonėms ir teisės aktams rengti visoje Europoje.

3.3

Komunikatas vykusiai apibendrina ir analizuoja veiksmus, kurių buvo imtasi Europos lygiu. Vis dėlto stokojama informacijos apie nacionalines ir regionines iniciatyvas. Būtų buvę naudinga įvardinti svarbius per EŽNM finansuojamus projektus ar veiklą siekiant paskatinti geros praktikos mainus ir išsiaiškinti, kurias nacionalines ir europines iniciatyvas būtų galima tęsti.

3.4

Kviestinių ekspertų įvertinime pateikiamas įdomus faktas — Europos Parlamento bandomasis projektas, pradėtas tęsiant Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) veiklą, nebuvo derinamas su paskelbtųjų metų veikla. EESRK manymu, šis finansavimas būtų atnešęs daugiau naudos, jei įdomi veikla ir partnerystės būtų išanalizuotos paskelbtųjų metų laikotarpiu.

3.5

Sprendime dėl Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) buvo numatyta, kad dalyvaus ELPA (EEE) šalys, Vidurio ir Rytų Europos asocijuotosios šalys, Kipras, Malta ir Turkija, kurių dauguma jau tapo ES narėmis arba yra šalys kandidatės. Tačiau komunikate nėra informacijos apie šiose šalyse organizuotą veiklą, nepaisant to, ar su Europos Komisija buvo pasirašytas konkretus susitarimas ar ne.

3.6

Komisija nurodo, kad žiniasklaidos reportažų apie žmones su negalia skaičius nuo 2003 m. išaugo 600 procentų. Būtų įdomu šią žiniasklaidos informaciją palyginti su 2004 m. ir 2005 m. duomenimis ir išsiaiškinti, koks yra vidutinės trukmės ir ilgalaikis šių informacijos kampanijų poveikis.

3.7

Be to, neanalizuojama informacijos kokybė. Vienas iš paskelbtųjų metų tikslų buvo propaguoti pozityvų žmonių su įvairia negalia įvaizdį. Ataskaitoje beveik nekalbama apie tai, ar šį tikslą pavyko pasiekti ir ar buvo sukurtas naujas žmonių su negalia įvaizdis.

3.8

Decentralizuotas metodas leido nacionalinės valdžios institucijoms vadovautis įvairiais principais. Kai kurios šalys sutelkė dėmesį į ribotą stambesnių projektų skaičių, kiti rėmė daug smulkių vietinių iniciatyvų. Būtų buvę įdomu sužinoti, ar konkretūs projektai buvo veiksmingi, t.y., ar apie kampaniją buvo žinoma, ir, kita vertus, ar iniciatyvos, kurių imtasi, bus tęsiamos.

3.9

EESRK pažymi, kad nacionaliniu lygiu politinis aktyvumas Europos žmonių su negalia metais (2003 m.) visose šalyse yra labai skirtingas. Komitetas apgailestauja, kad neišanalizuota, ar šis dalyvavimas turėjo įtakos tolesnėms konkrečios šalies politinėms iniciatyvoms.

3.10

Europos lygiu buvo prisiimta keletas politinių įsipareigojimų, ypač paminėtinos Tarybos rezoliucijos dėl užimtumo ir mokymo, galimybių užsiimti kultūrine veikla, gauti išsilavinimą ir e. prieigos (2), taip pat, pavyzdžiui, ES institucijų iniciatyvos, skirtos prieinamumo (3) ir užimtumo klausimams.

3.11

Europos Komisija kitoje savo dvejų metų ataskaitoje dėl žmonių su negalia padėties turėtų apžvelgti, kaip šie įsipareigojimai įgyvendinami pagal jos veiklos planą dėl lygių galimybių žmonėms su negalia.

3.12

Paskelbtieji metai buvo puiki proga suteikti daugiau informacijos apie tai, koks svarbus gali būti įmonių vaidmuo socialinio žmonių su negalia integravimo ir jų integravimo į darbo rinką srityje. Po paskelbtųjų metų vis daugiau įmonių į darbą priima žmones su negalia ir savo produktus ir paslaugas kuria pagal visuotinio prieinamumo reikalavimus. Ypač sėkminga iniciatyva buvo Europos Komisijos propaguota Europos metų įmonių partnerystė, padėjusi sukurti Verslo ir negalios tinklą — vieną iš ilgalaikių paskelbtųjų metų laimėjimų.

3.13

Minėtais metais ypač aktyvios buvo socialinės ekonomikos įmonės, įgyvendinusios šimtus vietinių, regioninių, nacionalinių ir europinių iniciatyvų. Labai įdomus ir Europos nuolatinės kooperatyvų, savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų konferencijos (CEP-CMAF) bendradarbiaujant su EESRK paskelbtas vadovas, aiškinantis, kaip socialinės ekonomikos organizacijos gali prisidėti prie socialinės žmonių su negalia integracijos ir jų integravimo į darbo rinką.

3.14

2003 m. padaugėjo ir profesinių sąjungų akcijų žmonių su negalia darbo teisėms apginti.

3.15

Paskelbtieji metai padėjo organizacijoms įsilieti į sprendimų priėmimo procesą arba aktyviau jame dalyvauti ir tikriausiai suteikė žmonėms su negalia daugiau galimybių ginti savo teises.

3.16

Geros praktikos mainus ir politikos iniciatyvų apžvalgą turi organizuoti Aukšto lygio grupė, skirta žmonių su negalia problemoms spręsti, turinti parengti aiškius įpareigojimus ir darbo programą.

3.17

Be to, labai svarbu, kad žmonių su negalia lygių galimybių klausimas būtų integruotas į įvairius, atviru koordinavimo metodu paremtus ES procesus. Tai ypač svarbu todėl, kad negalios politika didžiąja dalimi priklauso nacionalinei kompetencijai. Deja, pasibaigus paskelbtiesiems metams pastebėjome, kad apie žmones su negalia kalbama vis rečiau, kad jiems skiriama vis mažiau dėmesio ir su jais susijusių klausimų nebeliko Lisabonos darbotvarkėje.

4.1

Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) sėkmę daugiausia nulėmė tai, kad buvo taikomas principas „iš apačios į viršų“. Komunikate pabrėžiama, kad paskelbtuosius metus inicijavo ir propagavo Europos žmonių su negalia judėjimas, aktyviai dalyvavęs rengiant ir plėtojant šių metų programą. Gaila, kad šiuo principu nesivadovauta priimant sprendimus vėlesniais metais, nes dėl to būta akivaizdžių pasekmių, turėjusių įtakos ir tikslinių grupių, ir plačiosios visuomenės aktyvumui ir susidomėjimui.

4.2

Žmonių su negalia organizacijos turi ir toliau aktyviai bendradarbiauti rengiant Europos informacinę kampaniją apie EŽNM ir turėtų būti dar labiau įtraukiamos į Europos lygių galimybių metų (2007 m.) veiklą, nes tie metai bus skirti plačiam suinteresuotų subjektų spektrui. Labai svarbu, kad tikslinės grupės žinotų, jog numatytos priemonės ir programa atitinka jų poreikius ir, kad renginiai atneštų naudos, joms leidžiama pačioms juos organizuoti. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas paskelbti minėtus metus, iki jų oficialios pradžios dar yra pakankamai laiko.

4.3

Kviestiniai vertintojai pabrėžė, kad vykdyti finansinius reglamentus tapo per sunkia našta ne tik valstybėms narėms ir užsakovams, bet ir Europos Komisijai ir kad jie būtų galėję daugiau dėmesio skirti naujoms iniciatyvoms kurti. Europos Komisijai derėtų tai turėti omenyje persvarstant finansinius reglamentus ir įgyvendinimo taisykles.

4.4

Pasakytina ir tai, kad sukūrus duomenų vertinimo ir priežiūros sistemą, valstybės narės galėtų registruoti su savo veikla susijusius duomenis, o tai leistų veiksmingai prižiūrėti ir rinkti informaciją apie gerą praktiką.

4.5

Europos metai neturi būti skirti vien informacijai skleisti ar minėjimams — jie turėtų tapti atspirties tašku tolesnėms iniciatyvoms. Europos žmonių su negalia metais (2003 m.) išaiškėjo daug nacionalinių ir europinių lūkesčių. Svarbu, kad informacijos kampanijos duotų peno ilgalaikei veiklai, reikalinga tinkama politika ir įstatyminė bazė, galinčios išspręsti paskelbtaisiais metais išryškėjusias problemas. Norint tęsti partnerystes ir pažangius projektus, kurie buvo pradėti paskelbtaisiais metais, labai reikalingi ir ištekliai.

5.1

Europos žmonių su negalia metais (2003 m.) EESRK įsipareigojo dalyvauti kelete iniciatyvų. Ši ataskaita suteikia galimybę tuos įsipareigojimus apžvelgti ir pasiūlyti priemonių ateičiai.

5.2

EESRK iš Komiteto narių ir pareigūnų subūrė žmonių su negalia darbo grupę, pavesdamas jai parengti ir įgyvendinti Europos metams skirtą EESRK veiklą.

5.3

EESRK pritarė Madrido deklaracijos principams ir įsipareigojo ją skleisti (4). Rengdamasis Europos žmonių su negalia metams (2003 m.) ir tęsdamas su jais susijusius darbus, EESRK priėmė keletą nuomonių ir parengė atsiliepimų (5), kurie buvo plačiai platinami Europos institucijose ir reikiamose organizacijose. EESRK taip pat surengė du seminarus, skirtus žmonių su negalia užimtumo ir Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) įvertinimo klausimams.

5.4

EESRK įsipareigoja negalios klausimą įtraukti į visus savo darbus ir visose savo nuomonėse aptarti neįgalių asmenų interesus, teises ir pareigas. Nors daug ką dar būtų galima tobulinti, EESRK dirba teisinga linkme ir vis daugiau Komiteto nuomonių atspindi negalios aspektą, taip atkreipdamos kitų institucijų dėmesį į žmonių su negalia teises.

5.5

EESRK nuomonių dėl žmonių su negalia yra priėmęs ir savo iniciatyva, ir vertindamas komunikatus ir kitus teisės aktų pasiūlymus (6). Pažymėtina EESRK parengta nuomonė, kurioje pateikiamos šios problemos integravimo į veiklą ir konsultavimosi su žmonių su negalia organizacijomis gairės (7). Daugelyje Komiteto nuomonių žmonių su negalia klausimai aptariami, kai kalbama apie užimtumą, socialinę integraciją ir pramonę (8). EESRK taip pat įsipareigojo atlikti eilinį įvertinimą, kurį 2006 m. atliks Komiteto darbo grupė.

5.6

Paminėtina tai, kad EESRK, atnaujindamas savo naujuosius rūmus, kurie buvo iškilmingai atidaryti 2004 m. gegužės mėn., atsižvelgė į prieinamumo reikalavimus. Naujieji rūmai suteikia EESRK galimybę sudaryti beveik lygias sąlygas į rūmus patekti nariams ir tarnautojams su negalia. Be to, įrengus naująjį pastatą, EESRK rūmuose vyksta seminarai, kuriuose dalyvauja ir žmonių su negalia organizacijos. Tai geras pavyzdys kitoms ES institucijoms ir organams.

5.7

EESRK atkreipia dėmesį į pakeistus EB tarnybos nuostatus, kurie buvo parengti 2003 m., ir į jų nuostatas, numatančias geresnes sąlygas į darbą priimti žmones su negalia. Vis dėlto EESRK pažymi, kad reikėtų aktyviau stengtis į darbą priimti daugiau žmonių su negalia.

5.8

EESRK ragina Europos Komisiją pagal Europos lygių galimybių metų (2007 m.) programą įvertinti Tarnybos nuostatų pakeitimus, susijusius su žmonėmis su negalia.

5.9

EESRK taip pat prašo sukurti žmonėms su negalia skirtą stažuočių programą. Europos lygių galimybių metai (2007 m.) galėtų būti tinkamas momentas tokiems pakeitimams.

6.1

EESRK savo nuomonėse visada pabrėžė, kad Žmonių su negalia metų sėkmė turėtų būti matuojama įvertinus konkrečius paskelbtųjų metų rezultatus.

6.2

EESRK apgailestauja, kad EŽNM (2003 m.) nepaskatino priimti aiškių teisės aktų dėl žmonių su negalia diskriminacijos visose ES politikos srityse.

6.3

EESRK 2004 m. vasario mėn. priimtoje nuomonėje pritarė 2003 m. Europos lygių galimybių veiksmų planui. Toje pat nuomonėje EESRK pabrėžė ir tai, kad veiksmų planas stokoja aukštesnių siekių ir pasiūlė Europos Komisijai apsvarstyti kitus veiksmus (9).

6.4

EESRK pažymi, kad ką tik buvo paskelbta pirmoji dvejų metų ataskaita dėl žmonių su negalia padėties ir nustatyti nauji prioritetai, numatyti Europos veiksmų plano naujajam etapui (10).

6.5

Reikėtų parengti rekomendacijas dėl Europos strategijų poveikio žmonių su negalia socialinei apsaugai, užimtumui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymui. Tai padaryti būtų ypač svarbu, kadangi žmonės su negalia neminimi nei atnaujintoje Lisabonos strategijoje, nei 2005 m. pateiktose nacionalinių reformų programose. Šiuo požiūriu EESRK pritaria darbo dokumentui dėl negalios klausimo įtraukimo į užimtumo strategiją (11) ir ragina Europos Komisiją įvertinti, kaip šis dokumentas yra įgyvendinamas.

6.6

EESRK taip pat pritaria Europos Sąjungai pirmininkavusios Jungtinės Karalystės pasiūlymui, kad, siekiant paskatinti aukšto lygio politinę diskusiją, negalios klausimais kasmet reikėtų rengti ministrų konferencijas, kuriose dalyvautų žmonių su negalia organizacijos.

6.7

EESRK mano, kad Europos Komisija, bendradarbiaudama su žmonių su negalia organizacijomis, turėtų parengti negalios poveikio vertinimo sistemą, kurią derėtų įtraukti į ES teisės aktus, o įvairių generalinių direktoratų pareigūnams reikėtų surengti mokymus ir aiškinanti, kaip ja naudotis.

6.8

Pagal Amsterdamo sutartį EB įsipareigojo rengdama su vidaus rinka susijusias priemones atsižvelgti į žmones su negalia. Deja, 22 deklaracija taip ir liko neįgyvendinta, o su prekėmis ir paslaugomis susijusių kliūčių tik daugėja.

6.9

EESRK prašo Europos Komisijos parengti iniciatyvą, kuri sutelktų pareigūnus, dirbančius vidaus rinkos srityje, ir ekspertus iš žmonių su negalia organizacijų bendram darbui rengti strateginį planą.

6.10

EESRK džiugina tai, kad reglamentas dėl riboto judumo oro keleivių buvo skubiai priimtas, nes tai paskatino spręsti oru keliaujančių žmonių su negalia diskriminavimo problemą, be to, transporto srityje buvo priimta keletas kitų teisės aktų iniciatyvų, taip pat propaguojančių neįgalių asmenų teises.

6.11

EESRK ragina prieinamumo reikalavimus numatyti visų ES skiriamų subsidijų nuostatose ir jų pačių viešųjų pirkimų politiką.

6.12

EESRK atidžiai stebi derybas dėl Tarptautinio neįgalių asmenų žmogaus teisių konvento ir pritaria ES pasiūlymui Europos Bendrijoms tapti Konvento šalimi, ginti Europos Sąjungoje gyvenančius žmones su negalia ir prižiūrėti ES institucijų ir organų veiksmus.

6.13

EESRK mano, kad reikia priimti papildomų teisės aktų dėl diskriminacijos visose ES kompetencijos srityse, ir laukia galimybių tyrimų apie tolesnių teisės aktų dėl nediskriminavimo iniciatyvų rezultatų. Komitetas įsitikinęs, kad kitais metais bus pateiktas pasiūlymas priimti direktyvą negalios tema.