[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 17.6.2005 SEK(2005) 805 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA 2004 metų konkurencijos politikos ataskaita TURINYS Įžanga 6 Konkurencijos generalinio direktoriaus įžanginis žodis 6 I – Kova su monopolijomis – EB sutarties 81, 82 ir 86 straipsniai 13 A – Teisės aktų leidybos ir aiškinamosios taisyklės 13 1. Kovos su monopolijomis modernizavimas: Įgyvendinimo reglamentas 773/2004, gairės ir pranešimai 13 2. Reglamentas ir gairės dėl bendrosios išimties suteikimo technologijų perdavimui 16 3. Reglamentai dėl bendrosios išimties suteikimo transportui 18 3.1. Jūrų transportas 18 3.2. Oro transportas 20 4. Procedūrinių taisyklių persvarstymas: Naujas pranešimas apie galimybę susipažinti su dokumentų rinkiniu 21 B – 81, 82 ir 86 straipsnių taikymas 23 1. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi (EB sutarties 82 straipsnis) 23 1.1. Sprendimai 23 1.2. Kitos bylos ir atmesti skundai 28 2. Karteliai 31 3. Kiti susitarimai ir suderinti veiksmai 37 3.1. Komisijos sprendimai 37 3.2. Kitos bylos 41 3.3. Sektorių tyrimai 42 4. Valstybės priemonės (valstybinės įmonės ir įmonės su išimtinėmis ir ypatingomis teisėmis) 45 4.1. Sprendimai 45 4.2. Atmesti skundai 46 C – EKT: Bendradarbiavimo apžvalga 48 1. Bendroji apžvalga 48 2. ES konkurencijos taisyklių taikymas ES nacionaliniuose teismuose: Reglamento 1/20003 15 straipsnio įgyvendinimo ataskaita 50 3. Energetika 51 4. Transportas 52 5. Finansinės paslaugos 52 D – Rinktinės teismo bylos 54 E – Statistiniai duomenys 59 II – Susijungimų kontrolė 62 A – Teisės aktų leidybos ir aiškinamosios taisyklės 63 1. Nauja Susijungimų reglamento redakcija, nauji pranešimai ir iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentas 63 1.1. Naujas Susijungimų reglamentas: Reglamentas 139/2004 63 1.2. Pataisytas Įgyvendinimo reglamentas 63 1.3. Pataisytas pranešimas dėl supaprastintos procedūros 68 1.4. Naujas pranešimas dėl pagalbinių apribojimų 70 1.5. Pranešimas dėl horizontalių susijungimų vertinimo 71 B – Komisijos bylos 73 1. Pagal 8 straipsnį priimti sprendimai 73 2. Pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 dalį priimti sprendimai 82 3. Perduoti klausimai 93 4. Atsiimti pranešimai 95 C – Rinktinės teismo bylos 97 D – Statistiniai duomenys 99 III – Sektorių pokyčiai 103 A – Liberalizuoti sektoriai 103 1. Energetika 103 2. Elektroniniai ryšiai 105 3. Transportas 107 3.1. Oro transportas 107 3.2. Geležinkeliai 107 4. Finansinės paslaugos 108 B – Kiti sektoriai 110 1. Laisvosios profesijos 110 IV – Valstybės pagalbos kontrolė 114 A – Teisės aktų leidybos ir aiškinamosios taisyklės 114 1. Reglamentai, gairės ir komunikatai 114 1.1. Procedūrinės taisyklės 114 1.2. Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra 117 1.3. Pagalba mokymui 118 1.4. Sanavimas ir restruktūrizavimas 118 2. Laivų statyba 121 3. Žemės ūkis: Politikos pokyčiai ir teisės aktų leidybos iniciatyvos 2004 metais 122 4. Žuvininkystė 125 5. Anglys ir transportas 126 6. Viešosios paslaugos ir bendro (ekonominio) intereso paslaugos 127 7. Skaidrumas 129 B – Bylos 131 1. Liberalizuotos rinkos 131 2. Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba 134 3. Regioninė pagalba 144 4. Sprendimas dėl valstybės pagalbos nebuvimo 149 5. Fiskalinė pagalba 150 6. Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai 153 7. Pagalba aplinkos apsaugai 156 8. Plėtra 160 9. Laivų statyba 162 10. Žemės ūkis 164 11. Žuvininkystė 171 12. Anglys ir transportas 171 13. Visuomeninis transliavimas, plačiajuostis ryšys, kinematografijos pramonė 177 C – Valstybės pagalbos sprendimų vykdymo užtikrinimas 181 1. Įžanga 181 2. Atskiros bylos 183 D – Rinktinės teismo bylos 185 E – Statistiniai duomenys 188 V –Tarptautinė veikla 191 A – Plėtra ir Vakarų Balkanai 191 B – Kaimynystės politika 193 C – Dvišalis bendradarbiavimas 194 1. Įžanga 194 2. Susitarimai su JAV, Kanada ir Japonija 194 3. Bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir regionais 198 D – Daugiašalis bendradarbiavimas 201 1. Tarptautinis konkurencijos tinklas 201 2. OECD 204 VI – 2005 metų perspektyvos 207 1. Kova su monopolijomis 207 2. Susijungimai 207 3. Valstybės pagalba 207 4. Tarptautinė veikla 208 Priedas – Ataskaitoje aptartos bylos 209 1. 81, 82 ir 86 straipsniai 209 2. Susijungimų kontrolė 209 3. Valstybės pagalba 210 Įžanga KONKURENCIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS įžANGINIS žODIS Konkurencijos generalinio direktoriaus įžanginis žodis 2004 m. Konkurencijos generalinio direktorato (Konkurencijos GD) darbui įtakos turėjo svarbūs pokyčiai: ES išsiplėtimas iki 25 narių, konkurencijos taisyklių modernizavimas, naujos Komisijos atėjimas lapkričio mėn. ir su modernizacija susijęs vidinis generalinio direktorato reorganizavimas. Šie įvykiai atsispindi Komisijos 2005 ir vėlesnių metų konkurencijos politikos bendruosiuose tiksluose, kurie yra pagrįsti Komisijos sprendimu dėl metinės politinės strategijos (MPS) 2005 metams ir naujosios Komisijos nustatytais politiniais prioritetais. Todėl 2004 metų konkurencijos ataskaita – tai gera galimybė informuoti platesnę visuomenę apie Komisijos veiklos konkurencijos politikos srityje orientyrus vidutinės trukmės laikotarpiu. Konkurencijos politikos ir kitų Komisijos politikos krypčių sąveika Savo sprendime dėl 2005 m. MPS, kurį palankiai įvertino Europos Parlamentas ir Taryba, Komisija ypatingą dėmesį skyrė augimo didinimui – svarbiausiam politiniam tikslui, kurį įgyvendinus pagerėtų Europos modelio konkurencingumas ir kartu būtų užtikrintas klestėjimas, užimtumas, sanglauda ir aplinkos apsauga. Dešimties naujų valstybių narių prisijungimas geografiškai išplėtė siekį pagerinti ekonomikos augimą vidaus rinkoje. Pagrindinis naujosios Komisijos politinės darbotvarkės tikslas – suteikti naują impulsą 2000 m. Europos Vadovų Tarybos inicijuotam Lisabonos procesui, kurio bendrasis tikslas yra pasiekti, kad ES taptų dinamiškiausia ir konkurencingiausia pasaulyje žiniomis pagrįsta ekonomika. Komisija atsižvelgs į Wimo Koko vadovaujamos aukšto lygio grupės rekomendacijas dėl Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo. Siekdama įdiegti 2005 m. MPS nustatytus konkurencingumo pagrindus, Komisija tęs savo plataus masto teisės aktų persvarstymo procesą konkurencijos politikos srityje, ypač valstybės pagalbos srityje, modernizuos antimonopolines taisykles ir vykdys radikalias įmonių susijungimų kontrolės reformas, kurios buvo pradėtos 2004 m. Šiomis sąlygomis Komisija ketina skatinti aktyviai taikyti konkurencijos taisykles visoje ES. Tikslus konkurencijos politikos taikymas, taip pat Europos teisės aktų, susijusių su įvairiais ekonomikos sektoriais, pavyzdžiui, liberalizuotomis tinklo pramonės šakomis ir finansinių paslaugų sektoriumi, persvarstymas siekiant įvertinti jų įtaką konkurencijai, gali padaryti labai teigiamą įtaką Europos ekonomikos konkurencingumui bei augimui ir vidaus rinkos funkcionavimui, kartu sutvirtinti vartotojų interesus ir sustiprinti pasitikėjimą. Konkurencijos politika – viena iš prioritetinių politikos sričių, kurios W. Koko ataskaitoje yra laikomos svarbiausiomis Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti – gali atnešti daug naudos trimis atžvilgiais: Paskatinti kurti žinių visuomenę . Didelis konkurencinis spaudimas sukuria stiprias paskatas bendrovėms nuolatos diegti naujoves, vykdyti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (MTTP). Stiprindama naujovių diegimo paskatas ir kartu ypatingą dėmesį skirdama apribojimams, galintiems smarkiai kliudyti konkurencijai, konkurencijos politika gali prisidėti prie dinamiškesnės ES valstybių ekonomikos užtikrinimo ir taip padėti įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus. Kurti žinių visuomenę ypač gali padėti valstybės pagalbos politika: joje gali būti numatytos palankesnės valstybės pagalbos sąlygos tokioms sritims kaip moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, naujovės ir mokymas. Sustiprinti vidaus rinką . Vidaus rinkos sukūrimas įtvirtintas dokumentuose jau dvylika metų, tačiau ji dar neišnaudojo viso savo potencialo. Viena iš priežasčių yra ta, kad tarptautinės prekybos kliūčių panaikinimo ir veiksmingos konkurencijos nesieja savaiminis ryšys. Reguliavimo sistema ir jos įgyvendinimas turi sukurti tokias sąlygas, kurios iš tikrųjų skatintų konkurenciją, naujų rinkos dalyvių atėjimą bei naujoves ir būtų tam palankios. Konkurencijos įgyvendinimas ir jos apsauga gali padėti užtikrinti geresnį vidaus rinkos funkcionavimą. Atviros ir konkurencingos Europos rinkos padarys Europos bendroves konkurencingesnes tarptautiniu mastu – tai bus naudinga Europos vartotojams ir užimtumui Europoje. Būtent laikantis konkurencijos taisyklių, skirtų pagrindinėms konkurencijos rinkoje kliūtims šalinti, yra padedama kurti augimui tinkamas sąlygas. Paskatinti kurti verslui palankias sąlygas . Konkurencijos politika gali būti labai naudinga kuriant verslui palankias sąlygas. Gerinant rizikos kapitalo prieinamumą naujoms įmonėms ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, svarbus yra valstybės pagalbos skyrimo taisyklių vaidmuo. Be to, tarptautinė konkurencijos politika padeda užtikrinti pasaulinę darną ir nuspėjamumą, kuris yra būtinas verslui. Galiausiai konkurencijos principai gali sudaryti sąlygas persvarstyti naujas ir jau veikiančias reguliavimo sistemas kitose svarbiose politikos srityse, siekiant užtikrinti, kad reguliavimas be reikalo nevaržytų konkurencijos. Taigi konkurencijos apsauga gali padėti sukurti tokias ES ir nacionalines reguliavimo sistemas, kurios skatintų taikyti konkurencijai ir konkurencingumui palankų režimą. Bendrieji konkurencijos politikos tikslai Teisės aktų vykdymo užtikrinimo prioritetai: orientuoti teisės aktų vykdymo užtikrinimą į Europos ekonomikai žalingiausią antikonkurencinę praktiką. Naujieji antimonopoliniai ir susijungimų reglamentai leis Konkurencijos GD geriau nustatyti savo teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiklos prioritetus, kad daugiau dėmesio būtų skiriama tai praktikai ir susijungimams, kurie daro žalingiausią poveikį vartotojų gerovei. Kovos su monopolija srityje Reglamentu Nr. 1/2003 buvo sukurta nauja teisės aktų įgyvendinimo sistema, pagal kurią ir Komisija, ir valstybės narės gali plačiai taikyti ES konkurencijos taisykles. Šiam tikslui Komisija ir 25 valstybės narės sukūrė Europos konkurencijos tinklą (EKT), kuriame Konkurencijos generaliniam direktoratui yra skirtas svarbiausias vaidmuo. Šis tinklas sudaro labai geras galimybes veiksmingiau ir aktyviau įgyvendinti ES konkurencijos taisykles. Tačiau reikės vykdyti geresnę rinkų priežiūrą, kad būtų nustatyta, kokia praktika gali labiausiai pakenkti konkurencijai ir vartotojams. Naujojo reglamento priėmimas taip pat buvo pirmasis žingsnis stiprinant privatų teisės aktų įgyvendinimą nacionaliniuose teismuose, suteikiant jiems įgaliojimus taip pat taikyti 81 straipsnio 3 dalį. Užtikrinant teisės aktų vykdymą ir toliau daugiausia dėmesio turi būti skiriama karteliams, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejams, nesuderinamai su bendrąja rinka valstybės pagalbai ir konkurencijos taisyklių laikymosi užtikrinimui neseniai liberalizuotuose ir kituose reguliuojamuose ekonomikos sektoriuose. Susijungimų kontrolės srityje naujasis reglamentas pagerino galimybes valstybėms narėms perduoti bylas Komisijai ir atvirkščiai – tai turėtų padėti Komisijai įgyvendinant teisės aktus daugiausia dėmesio skirti byloms, turinčioms aiškų tarpvalstybinį poveikį. Be to, pritaikius naują pagrindinį „didelio veiksmingos konkurencijos apribojimo“ kriterijų paaiškėjo, kad naujajame reglamente yra numatyti visi antikonkurencinio susijungimo atvejai. Valstybės pagalbos srityje Konkurencijos GD ypatingą dėmesį skirs neigiamų sprendimų vykdymo užtikrinimui ir su bendrąja rinka nesuderinamos valstybės pagalbos kompensavimui. Be to, geresnis tarptautinis bendradarbiavimas – tiek dvišalis, tiek daugiašalis – ir toliau išliks svarbus užtikrinant Europos konkurencijos politikos, orientuotos į tarptautinio masto antikonkurencinę praktiką, veiksmingumą. Pagerinti konkurencingumą Europos Sąjungoje padedant kurti reguliavimo sistemą. Reguliavimas Bendrijos ir nacionaliniu lygiu gali be reikalo ir neplanuotai apriboti konkurenciją, sumažinti vidaus rinkos potencialą. Tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, liberalizuotose tinklo pramonės šakose ir ypač energetikos sektoriuje, būtina skatinti taikyti tokią reguliavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas į rinką ateiti naujiems dalyviams ir būtų palanki konkurencijai. Todėl siekiant užtikrinti, kad pakankamai dėmesio bus skirta konkurencingų rinkų apsaugai, reikėtų pasinaudoti tokiomis poveikio nacionaliniams ir ES teisės aktams priemonėmis kaip konkurencijos apsauga ir politikos persvarstymas. Valstybės pagalbos kontrolės srityje taikomos konkurencijos taisyklės turėtų būti persvarstytos siekiant jas labiau pritaikyti konkretiems rinkos nepakankamumo atvejams, darantiems įtaką ES investicijų į MTTP apimčiai, rizikos kapitalo prieinamumui ir nusistovėjusiems regionų plėtros skirtumams. Reguliavimo režimo valstybės pagalbos kontrolės srityje įvedimas tiesiogiai prisidės prie Komisijos pastangų sudaryti palankias sąlygas diegti naujoves. Orientuoti veiksmus į sektorius, kurie yra itin svarbūs vidaus rinkai ir Lisabonos darbotvarkei. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama konkurencijos kliūčių šalinimui neseniai liberalizuotuose sektoriuose, taip pat tam tikruose kituose reguliuojamuose sektoriuose, ypač telekomunikacijų, pašto paslaugų, energetikos ir transporto. Šių sektorių vaidmuo yra svarbus daugelyje kitų ekonomikos sektorių, be to, jie yra itin svarbūs Europos konkurencingumui. Konkurencijos galimybes atvėrus didesniam paslaugų teikėjų ratui turėtų būti užtikrinta didesnis pasirinkimas, geresnė kokybė ir mažesnės kainos vartotojams. Telekomunikacijų sektoriaus raida per pastaruosius 10 metų yra geras liberalizavimo naudos pavyzdys. Tačiau neseniai liberalizuotuose sektoriuose pasitaiko įvairių konkurencijos iškraipymo atvejų – ir žalingos atitinkamų įmonių komercinės veiklos, ir netinkamo reguliavimo ar net valstybės pagalbos. Reikėtų įvertinti tai, kad šiuos sektorius galima apibūdinti kaip susijusius su įsipareigojimais teikti viešąsias paslaugas (teikti bendro ekonominio intereso paslaugas (BEIP)), kurių turi būti laikomasi. Tačiau Komisija turi užtikrinti, kad šių viešųjų paslaugų teikimui skiriamos subsidijos neviršytų reikiamos sumos. Be to, būtina tiksliau nurodyti problemas, kurios yra tinkamiausiai sprendžiamos taikant konkurenciją reglamentuojančius teisės aktus. Šiuo atžvilgiu svarbu siekti, kad sektoriams būtų taikoma kompleksinė reguliavimo ir teisės aktų vykdymo užtikrinimo politika. Keliuose kituose sektoriuose, svarbiuose Europos ekonomikos konkurencingumui pasaulyje, yra iš esmės taikoma savireguliacija arba savireguliacijos ir valstybės reguliavimo derinys. Ypač tai pasakytina apie finansinių paslaugų sritį. Sukurti veiksmingą ir likvidžią kapitalo rinką – tai vienas iš svarbiausių tikslų, nustatytų finansinių paslaugų veiksmų plane. Siekiant panaikinti tarptautinės prekybos vertybiniais popieriais kliūtis ir sudaryti palankias sąlygas investicinių įmonių tarpusavio konkurencijai, per paskutinę Komisijos kadenciją buvo pradėtos įgyvendinti kelios vidaus rinkos politikos iniciatyvos, kurias vainikavo naujoji investicinių paslaugų direktyva. Konkurencijos politika svariai papildo šį liberalizavimo procesą. Be to, mažmeninės finansinės paslaugos atlieka svarbų vaidmenį kasdieniame Europos Sąjungos piliečių gyvenime. Šios paslaugos turi būti teikiamos konkurencijos sąlygomis; tai reiškia, kad vartotojas turi turėti didesnį aukštesnės kokybės produktų ir paslaugų už pačią geriausią įmanomą kainą pasirinkimą. 1 langelis: Vyriausiasis konkurencijos ekonomistas Konkurencijos generaliniame direktorate 2004 m. Vyriausiojo ekonomisto grupė (VEG) yra atskiras padalinys, tiesiogiai atskaitingas generaliniam direktoriui. Ją sudaro 10 narių. Visi nariai turi pramonės ekonomikos daktaro laipsnį. VEG uždaviniai ir vaidmuo gali būti apibūdinti taip: teikti konsultacijas metodologiniais ekonomikos ir ekonometrikos klausimais, kurie iškyla taikant ES konkurencijos taisykles, teikti bendro pobūdžio konsultacijas atskirose konkurencijos bylose nuo pat jų nagrinėjimo pradžios, teikti išsamias konsultacijas svarbiausiose konkurencijos bylose, kuriose sprendžiami sudėtingi ekonomikos klausimai, ypač bylose, kuriose reikia atlikti sudėtingą kiekybinę analizę. Tokiais atvejais ji gali nusiųsti savo darbuotoją dirbti bylos nagrinėjimo grupėje, padėti rengti ekonominio turinio bendros politikos priemones. Pagalba sprendžiant bylas ir rengiant gaires 2004 m. VEG iš viso dalyvavo 33 bylose (11 bylų dėl susijungimų, 15 antimonopolinių bylų ir 7 bylose dėl valstybės pagalbos). Be to, VEG daug prisidėjo prie gairių rengimo ir bendrų politikos klausimų sprendimo. Bylos yra atrenkamos atsižvelgiant į generalinio direktoriaus nuomonę ir į tai, ar būtina atlikti sudėtingesnę ekonominę analizę, ypač kiekybinę. VEG narys yra įtraukiamas į šių bylų nagrinėjimo grupes. Jis gali naudotis visa informacija ir dalyvauti visuose susitikimuose su kviestiniais ekspertais bei šalimis. Nariai, atsiųsti iš Vyriausiojo konkurencijos ekonomisto grupės į bylos nagrinėjimo grupę, turi ypatingą nepriklausomą statusą ir jų kompetencijai priklausančiais klausimais tiesiogiai atsiskaito Vyriausiajam konkurencijos ekonomistui. Įvertinusi bylos ekonominės analizės parengimo svarbą, VEG stengiasi įsijungti į bylą kuo anksčiau. VEG taip pat dalyvauja žodiniame bylos nagrinėjime ir vidaus svarstymo grupės diskusijose. Vyriausiasis konkurencijos ekonomistas kas savaitę susitinka su Komisijos nariu. Be to, jis raštu informuoja apie visas bylas, kuriose dalyvavo. Pagalba generaliniame direktorate didinant ekonominės srities kompetenciją Vyriausiasis konkurencijos ekonomistas prisideda prie ekonomikos klausimų svarstymo visame Konkurencijos GD: organizuoja mokymą, seminarus ir diskusijas. Be to, jis palaiko ir stiprina ryšius su akademiniu pasauliu. Vyriausiasis konkurencijos ekonomistas pertvarkė už konkurencijos politiką atsakingą ekonominę konsultacinę grupę (angl. EAGCP). EAGCP – tai garsiausių akademikų, dirbančių pramonės ekonomikos srityje, grupė. Svarbi EAGCP funkcija yra teikti nepriklausomą nuomonę bendraisiais politikos klausimais. EAGCP yra padalyta į tris mažesnes grupes, atsakingas už susijungimus, kovą su monopolijomis ir valstybės pagalbą. | - Bylas tiriančio pareigūno pranešimas Komisija nusprendė patikėti administracinio proceso antimonopolinėse bylose ir bylose dėl susijungimų tvarkymą nepriklausomam asmeniui, kuris išmanytų konkurencijos klausimus ir būtų sąžiningas (ši savybė yra būtina siekiant užtikrinti didesnį bylos nagrinėjimo objektyvumą, skaidrumą ir veiksmingumą). Todėl ji įsteigė bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybę. Bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimuose yra numatyta keletas priemonių minėtai funkcijai vykdyti. Į šias priemones įeina, inter alia , įpareigojimas rengti galutinę ataskaitą dėl kiekvieno Komisijos narių kolegijai pateikto sprendimo projekto, kurioje turi būti nurodyta, ar buvo įgyvendinta teisė būti išklausytam. Todėl du bylas nagrinėjantys pareigūnai oficialiai dalyvauja visose bylose, kuriose yra tokiu būdu inicijuojama ir užbaigiama oficiali procedūra. Nuo 2004 m. gegužės mėn. į jų įpareigojimus įeina Reglamento 1/2003 9 straipsnyje numatyti vadinamieji sprendimai dėl įsipareigojimų, kurių pirmasis buvo priimtas byloje dėl DFB, išspręstoje 2005 m. sausio mėn. Išimtiniais atvejais į bylas nagrinėjančius pareigūnus taip pat gali būti kreipiamasi dar neprasidėjus oficialiam procesui, pavyzdžiui, jeigu atsiranda klausimų dėl konfidencialumo, susijusių su į pareiškimą dėl prieštaravimų įtrauktina informacija arba su paskelbta sprendimo versija. Visi bylas nagrinėjantys pareigūnai 2004 m. oficialiai dalyvavo apie 40 bylų. Kai kurie svarbiausi šio dalyvavimo aspektai yra apibūdinti toliau. Teisės būti išklausytam užtikrinimas sudarant tinkamą galimybę susipažinti su dokumentų rinkiniu Atsižvelgdami į informacijos teikėjų teisėtą suinteresuotumą apsaugoti konfidencialią informaciją, visuomenės suinteresuotumą, kad būtų laikomasi konkurencijos taisyklių, ir į pareiškimo dėl prieštaravimų adresatų teises į gynybą, bylas nagrinėjantys pareigūnai priėmė keletą sprendimų, kuriais leido arba uždraudė šalims susipažinti su bylos dokumentais. Priimant šiuos sprendimus 2004 m. buvo atsižvelgta į šalių, gavusių vadinamąjį faktų pranešimą, kuriame pateikta papildoma informacija, svarbi priimant galutinį sprendimą, teisę susipažinti su informacija. Bylų, kuriose tokiomis aplinkybėmis šalims buvo leista susipažinti su papildoma informacija, pavyzdys yra sprendimai dėl „Microsoft“ ir „Clearstream“. Įmonių verslo paslapčių ir teisėtų konfidencialumo interesų apsaugos užtikrinimas Atitinkamos Komisijos tarnybos ir suinteresuotų šalių nesutarimo atveju sprendimus dėl bendrovių verslo paslapčių ir teisėtų konfidencialumo interesų apsaugos priima bylas nagrinėjantys pareigūnai. Šie interesai turi būti suderinti su šalių interesais atskleisti informaciją arba, jei klausimas yra susijęs su sprendimo skelbimu, su viešaisiais interesais informuoti teisinę ir verslo bendruomenę apie bylos baigtį. Byloje dėl Belgijos architektų asociacijos, kilus pavojui, kad bus imtasi atsakomųjų priemonių, bylą tiriantys pareigūnai turėjo uždrausti susipažinti su bylos dokumentu, kuris būtų leidęs šalims nustatyti informantą. 2004 m. dauguma bylas tiriančių pareigūnų sprendimų dėl, galimas daiktas, konfidencialios informacijos atskleidimo buvo susiję su Komisijos galutinių sprendimų paskelbimo teisėtumu. Šie sprendimai padėjo nustatyti keletą principų, kurie bus taikomi nagrinėjant bylas ateityje. Visų pirma pagal teismų praktiką prašyme dėl konfidencialumo turi būti pateikti argumentai, kodėl atskleidus, galimas daiktas, konfidencialią informaciją bendrovei galėtų būti padaryta didelė žala[1]. Antra, su informacijos paskelbimu susijęs privataus bylinėjimosi pavojus pats savaime nėra pagrįstas argumentas. Nuostolių, susijusių su konkurencijos teisės pažeidimu, atlyginimas būtų teisingas ir pageidautinas tokio antikonkurencinio elgesio padarinys[2]. Trečia, bylas nagrinėjantys pareigūnai neturi kompetencijos spręsti, ar būtina skelbti galutinių sprendimų dalis, siekiant užtikrinti tinkamą jų supratimą. Tam tikros informacijos būtinumas visapusiškam sprendimo supratimui bus svarstomas tik tuo atveju, jei aptariamoje ištraukoje yra pateikta konfidenciali informacija. Be to, siekiant išvengti bet kokių galimų teisinių ginčų, 2004 m. buvo įdiegta procedūra, kuri bus taikoma prieš priimant teisiškai privalomus sprendimus dėl konfidencialios informacijos atskleidimo. Bylas nagrinėjantys pareigūnai gali pirmiausia pasiūlyti išankstinę nuomonę. Tik jei per nustatytą laikotarpį šis pasiūlymas bus užginčytas, bylas nagrinėjantys pareigūnai priims įpareigojantį sprendimą, kuris galės būti užprotestuotas Pirmosios instancijos teisme. Daugeliu atvejų ši nauja praktika padėjo išvengti vadinamųjų AKZO procedūrų. Šių procedūrų metu bylas nagrinėjantys pareigūnai Komisijos vardu priima oficialų privalomą sprendimą atskleisti, galimas daiktas, konfidencialią informaciją, kurio pagrįstumą vertina Pirmosios instancijos teismas. Žodinių nagrinėjimų organizavimas ir vadovavimas jiems Žodiniai nagrinėjimai sudaro šalims galimybę papildyti savo rašytinį atsakymą į Komisijai rūpimus konkurencijos klausimus: jos žodžiu pristato pagrindinius klausimus plačiai auditorijai ir turi galimybę atsakyti į klausimus bei tiesiogiai juos aptarti su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, valstybių narių atstovais. Tokie žodiniai nagrinėjimai taip pat suteikia pareiškėjams arba kitoms procese dalyvaujančioms trečiosioms šalims išskirtinę galimybę išklausyti argumentus ir tiesiogiai pateikti savo nuomonę svarstomais klausimais. Būtent taip nutiko byloje dėl „Microsoft“: po penkerius metus trukusio nagrinėjimo ir dokumentinio proceso, įskaitant tris pareiškimus dėl prieštaravimų, rašytinius atsakymus ir rašytines įvairių trečiųjų šalių pastabas, visų suinteresuotų šalių atstovai pirmą kartą susitiko ir tris dienas dėstė savo bei komentavo kitų nuomones – tai buvo naudinga visoms suinteresuotoms šalims. Bylas nagrinėjančių pareigūnų patirtis rodo, kad pasisakymai vykstant žodiniams nagrinėjimams, taip pat juose iškelti klausimai neabejotinai leidžia geriau suprasti sprendžiamas problemas. Todėl, atsižvelgiant į žodinių nagrinėjimų svarbą viso proceso kontekste, bylas nagrinėjantiems pareigūnams tenkanti užduotis organizuoti žodinius nagrinėjimus ir vadovauti jiems antimonopolinėse bylose bei bylose dėl susijungimų yra labai svarbi. Žodiniai nagrinėjimai organizuojami palaikant glaudžius ryšius su suinteresuotomis šalimis. Į žodinius nagrinėjimus yra kviečiamos valstybių narių konkurencijos institucijos ir visos susijusios Komisijos tarnybos. Bylas nagrinėjantys pareigūnai nustatė reikalavimą, kad žodiniame nagrinėjime dalyvautų už bylos nagrinėjimą atsakingas direktorius. Jį patvirtino Komisijos narys. Nagrinėjimo metu bylas nagrinėjantys pareigūnai gali atitinkamos Komisijos tarnybos, bylos šalių arba trečiųjų suinteresuotų šalių prašymu priimti naujus dokumentus. 2004 m. priimtuose naujuose teisės aktuose dėl susijungimų ir kovos su monopolijomis yra aiškiai nustatyta, kad visos suinteresuotos šalys, prižiūrimos bylas tiriančių pareigūnų, gali užduoti klausimus. Nors ši nauja praktika vis dar yra eksperimentinė, ji užtikrino papildomą sąveiką. Kai kuriose bylose, pavyzdžiui, byloje dėl cholino chlorido, bylas nagrinėjantys pareigūnai pritarė tam, kad nauji įrodymai į procesą būtų įtraukti žodinio nagrinėjimo metu. 2004 m. paskelbtos galutinės ataskaitos rodo, kad po kelių žodinių nagrinėjimų, pavyzdžiui, Sony prieš BMG byloje dėl susijungimo, įvyko bylos nagrinėjimo posūkis. Be to, bylas nagrinėjantys pareigūnai žodinių nagrinėjimų metu daugiau sužino apie itin svarbius bylos aspektus, taip pat šie nagrinėjimai leidžia jiems aktyviau dalyvauti likusioje proceso dalyje: pagal savo įgaliojimus jie gali teikti pastabas dėl tolesnės proceso eigos. Komisijos nario konkurencijos politikos konsultanto vaidmuo Svarbiausia bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga – užtikrinti, kad būtų gerbiamos šalių teisės į gynybą ir kad visoms suinteresuotoms šalims būtų garantuotas tinkamas procesas. Tačiau, rengdami savo tarpinę ataskaitą arba apskritai atsiskaitydami Komisijos nariui, ypač dėl bylos nagrinėjimo turinio, bylas nagrinėjantys pareigūnai gali pasinaudoti jiems suteikta galimybe įspėti jį dėl kokios nors svarbios, su byla susijusios problemos, jei, jų manymu, tai užtikrins geresnę galutinio sprendimo kokybę. 2004 m. bylas nagrinėjantys pareigūnai stengėsi užtikrinti didesnį galutinių spendimų rengimo aiškumą. Daugelyje bylų, ypač bylose dėl kartelių, jie pateikė pastabas, kurios padėjo pagerinti sprendimų priėmimo procesą, o galiausiai ir galutinių sprendimų kokybę. Bylas nagrinėjantys pareigūnai su Konkurencijos generaliniu direktoratu taip pat aptarė daugelį politinių klausimų. Inter alia , buvo aptartas Komisijos pranešimo apie teisę susipažinti su dokumentų rinkiniu persvarstymas, pareiškimų pagal Komisijos atleidimo nuo baudų programą taisyklių pritaikymas užsienio jurisdikcijose taikomoms supažindinimo su bylos medžiaga taisyklėms, užtikrinant teisę susipažinti su dokumentų rinkiniu, ir bylas nagrinėjančių pareigūnų, kaip galimų tarpininkų, vaidmuo sprendžiant Konkurencijos GD ir bendrovių ginčus dėl teisinio imuniteto taikymo dokumentui. I – Kova su monopolijomis – EB sutarties 81, 82 ir 86 straipsniai A – Teisės aktų leidybos ir aiškinamosios taisyklės 1. KOVOS SU MONOPOLIJOMIS MODERNIZAVIMAS: ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS 772/2004, GAIRėS IR PRANEšIMAI 1. Gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Sutarties 81 ir 82 straipsnių įgyvendinimo sistema, o Reglamentas 17/62 buvo panaikintas. Siekdama papildyti Reglamentą 1/2003[3] ir baigusi išsamias konsultacijas, Komisija priėmė „modernizavimo paketą“, į kurį įeina naujasis Komisijos reglamentas su išsamiai apibrėžtomis jos antimonopolinėmis procedūromis, taip pat šeši nauji Komisijos pranešimai, kuriuose pateikiama informacija įvairiausiais klausimais, ypač svarbiais naujajai teisės aktų įgyvendinimo sistemai. Šį paketą sudaro šios sudedamosios dalys: Įgyvendinimo reglamentas[4] 2. Įgyvendinimo reglamente yra nustatytos išsamios procedūros inicijavimo, žodinių pareiškimų, skundų, šalių išklausymo, galimybės susipažinti su dokumentų rinkiniu ir konfidencialios informacijos tvarkymo Komisijos vykdomame antimonopoliniame procese taisyklės. Pranešimas apie tinklą[5] 3. Šiame pranešime yra nustatyti svarbiausi Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų bendradarbiavimo Europos konkurencijos tinkle (EKT) principai. Jame taip pat yra nustatyti bylų nagrinėjimo pasidalijimo tarp tinklo narių principai. Šiuo atžvilgiu pranešimas sutampa su Bendru Tarybos ir Komisijos pareiškimu[6], kuris buvo paskelbtas Reglamento 1/2003 priėmimo dieną. Buvo nustatytos tam tikros priemonės, susiejančios keitimąsi informacija tarp institucijų pagal Reglamento 1/2003 11 straipsnio 2 bei 3 dalis ir 12 straipsnį ir atleidimo nuo baudų programų įgyvendinimą. Nacionalinės valstybių narių institucijos[7] pasirašė pareiškimą, kuriame pasižadėjo laikytis Komisijos pranešime nustatytų principų. Pranešimas apie bendradarbiavimą su nacionaliniais teismais[8] 4. Šis pranešimas – tai praktinė priemonė, skirta nacionaliniams teisėjams, Reglamentą 1/2003 taikantiems pagal 81 ir 82 straipsnius. Jame atsispindi atitinkama Teisingumo Teismo praktika, todėl tampa aiškesnės procedūrinės nacionalinių teisėjų darbo sąlygos. Ypatingas dėmesys yra skiriamas atvejams, kai nacionalinis teismas nagrinėja bylą tuo pačiu metu kaip ir Komisija arba Komisijai ją išnagrinėjus. Be to, Reglamente 1/2003 yra nustatytas tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remdamiesi nacionaliniai teisėjai gali prašyti, kad Komisija pateiktų savo nuomonę arba turimą informaciją. Be to, siekiant užtikrinti darnų reglamento taikymą, jame buvo numatyta, kad Komisija galės teikti nacionaliniams teismams rašytines ir žodines pastabas. Pranešime yra apibūdinti tokių bendradarbiavimo mechanizmų ypatumai. Pranešimas apie skundus[9] 5. Pirmiausia šiame pranešime pateikiama bendro pobūdžio informacija apie įvairių teisės aktų įgyvendinimo institucijų kompetenciją, o galimi pareiškėjai raginami motyvuotai rinktis instituciją, kuriai pateikti skundą (Komisijai, nacionaliniam teismui arba nacionalinei konkurencijos institucijai), atsižvelgiant į pateiktas gaires. Didžiausia pranešimo dalis yra skirta Komisijos atliktam skundų dėl kovos su monopolija ir taikytinų procedūrų įvertinimui. Šiame pranešime taip pat yra nustatytas preliminarus keturių mėnesių terminas, per kurį Komisija stengsis informuoti pareiškėjus apie savo ketinimą atlikti išsamų tyrimą arba neatlikti jo. Pranešimas apie konsultacinius raštus[10] 6. Reglamentu 1/2003 yra siekiama, kad Komisija savo teisės aktų įgyvendinimo veiklą perorientuotų į sunkių pažeidimų nustatymą. Šiuo atžvilgiu vienas iš svarbiausių elementų yra pranešimų sistemos panaikinimas. Tačiau taip pat atrodo tikslinga, kad kai kuriose bylose, kurias nagrinėjant susiduriama su tikrai niekad dar nenagrinėtu 81 ar 82 straipsnio taikymo klausimu, Komisija, atsižvelgusi į savo kitus teisės aktų įgyvendinimo prioritetus, konsultuotų įmones raštu (atsiųstų konsultacinį raštą). Pranešime pateikiama išsami informacija apie šią priemonę. Pranešimas apie poveikį prekybai[11] 7. Poveikio prekybai koncepcija yra jurisdikcinis kriterijus, kuris lemia 81 ir 82 straipsnių taikymo sritį. Jis taip pat lemia Reglamento 1/2003 3 straipsnio taikymo sritį. Todėl valstybės narės primygtinai pageidavo, kad būtų paskelbtas šią sąvoką išaiškinantis pranešimas. Pranešime yra aprašoma dabartinė teismo praktika. Juo jokiu būdu nesiekiama apriboti 81 ir 82 straipsnių jurisdikcinės taikymo srities. Pranešime pateikiama ginčijama prielaida, kad valstybių narių tarpusavio prekybai negali būti padarytas didelis poveikis, jei atitinkamų įmonių bendra metinė Bendrijos apyvarta prekiaujant produktais, kuriems taikomas susitarimas, neviršija 40 mln. EUR, o (bendra) šalių rinkos dalis bet kurioje atitinkamoje Bendrijos rinkoje, kuriai padarė poveikį susitarimas, neviršija 5 %. 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės[12] 8. Įgaliojimų taikyti 81 straipsnio 3 dalį suteikimas valstybių narių teismams ir konkurencijos institucijoms yra vienas svarbiausių modernizavimo reformos principų. Pranešime yra nustatytas 81 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindas ir nurodoma, kaip turėtų būti taikoma kiekviena iš keturių suvestinių sąlygų, nustatytų šioje Sutarties nuostatoje. Pranešime yra išvardijamos įvairios naudos rūšys, kurios gali būti priskirtos objektyviai ekonominei naudai, kaip ji suprantama pirmojoje sąlygoje. Jame taip pat yra išaiškinama vartotojų sąvoka ir nustatomas reikalavimas, kad jie gautų deramą naudos, atsirandančios taikant susitarimą, dalį. Antikonkurenciniai susitarimo aspektai yra nagrinėjami pagal 81 straipsnio 1 dalį, o konkurencijai palankūs elementai yra nagrinėjami ir gretinami su antikonkurenciniais elementais pagal 81 straipsnio 3 dalį. 2. REGLAMENTAS IR GAIRėS DėL BENDROSIOS IšIMTIES SUTEIKIMO TECHNOLOGIJų PERDAVIMUI 9. Vykdydama radikalią ES antimonopolinių taisyklių reformą, Komisija balandžio 7 d. patvirtino naujas taisykles: priėmė naują Komisijos reglamentą dėl bendrosios išimties suteikimo – Reglamentą (EB) Nr. 772/2004[13] ir keletą gairių[14] dėl patentų licencijavimo, gamybos, prekybos bei mokslinės patirties ir programinės įrangos autorių teisių. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. licencijavimo susitarimams yra taikomos palankesnės „saugios zonos“ sąlygos, todėl daugelio susitarimų nereikia nagrinėti atskirai. Naujosios taisyklės palengvina licencijavimą ir sumažina bendrovėms reguliavimo naštą, kartu užtikrindamos veiksmingą licencijavimo tarp bendrovių, turinčių didelę įtaką rinkoje, kontrolę. Naujosios taisyklės turėtų padėti platinti technologijas ES valstybėse ir taip prisidėti prie Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo. 10. Rengiant naujas taisykles vyko plataus masto konsultacijos[15] , kuriose aktyviai ir labai naudingai dalyvavo suinteresuotosios šalys. Jos pakeičia Reglamentą Nr. 240/96[16], kuris buvo kritikuojamas dėl siauros taikymo srities ir formalizmo. Naujosios taisyklės yra visiškai suderintos su Komisijos naujosios kartos reglamentais dėl bendrosios išimties suteikimo ir turi tokius bendruosius požymius: 11. reglamente dėl bendrosios išimties suteikimo technologijų perdavimui yra pateiktas tik „juodasis“ sąrašas[17]: tam, kas nėra aiškiai pašalinta iš bendrosios išimties taikymo srities, nuo šiol ji yra taikoma. Tai suteikia bendrovėms daugiau laisvės rengiant savo licencijavimo susitarimus atsižvelgti į savo komercinius poreikius; 12. į naujų taisyklių taikymo sritį įeina visų rūšių technologijų perdavimo susitarimai, susiję su prekių gamyba arba paslaugomis: ne tik patento ir gamybos, prekybos ar mokslinės patirties ( know-how ) licencijavimas, bet ir dizainų bei programinės įrangos autorinis licencijavimas. Dėl susitarimų, kuriems Komisija neturi įgaliojimų priimti reglamentą dėl bendrosios išimties suteikimo[18], pavyzdžiui, susitarimams dėl patentų sujungimo arba apskritai susitarimams dėl autorinio licencijavimo, gairėse yra pateikti aiškūs nurodymai, kokia ateityje turėtų būti teisės aktų vykdymo užtikrinimo politika; 13. naujosiose taisyklėse yra aiškiai atskiriamas licencijų išdavimas tarp konkurentų, kuris labiau gali pakenkti konkurencijai, nuo licencijų išdavimo tarp ne konkurentų. Ypač skiriasi taikytini griežtų apribojimų sąrašai; 14. reglamente dėl bendrosios išimties suteikimo technologijų perdavimui yra numatyta, kad bendroji išimtis suteikiama tik tuo atveju, jei yra neviršijamos tam tikros rinkos dalies ribos: licencinių susitarimų tarp konkurentų atveju bendra susitarimo šalių rinkos dalis neturi viršyti 20 %, o susitarimų tarp ne konkurentų atveju kiekvienos susitarimo šalies rinkos dalis neturi viršyti 30 %. Turi būti paskaičiuota ir susijusio produkto rinkos (-ų) dalis, ir technologijų rinkos dalis[19]; 15. licenciniam susitarimui negali būti suteikta bendroji išimtis, jei jame yra nustatytas griežtas konkurencijos apribojimas; 16. kai kuriems apribojimams bendroji išimtis nėra suteikiama, o likusiai susitarimo daliai bendroji išimtis gali būti toliau taikoma[20]. 17. Reglamento dėl bendrosios išimties suteikimo technologijų perdavimui 4 straipsnyje yra išvardyti griežti apribojimai, dėl kurių visam susitarimui negali būti suteikta bendroji išimtis ir kurio atžvilgiu taip pat negalima 81 straipsnio 3 dalies taikyti individualiai[21]. 18. Licencijavimo tarp konkurentų atveju griežti apribojimai yra: a) kainų nustatymas, b) produkcijos kiekio apribojimas, c) pasidalijimas rinka arba pirkėjais, d) licencijos gavėjo galimybės naudoti nuosavą technologiją apribojimas ir e) galimybės vykdyti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą apribojimas (nebent toks apribojimas būtinas licencijuotos gamybos, prekybos ar mokslinės patirties ( know-how ) atskleidimui išvengti), o licencijavimo tarp ne konkurentų atveju griežti apribojimai yra: a) vertikalus kainų nustatymas, b) licencijos gavėjo pasyvių pardavimų apribojimas, c) licencijos gavėjo aktyvių ir pasyvių pardavimų selektyvioje platinimo sistemoje apribojimas. 4 straipsnyje yra išvardytos tam tikros griežtos licencijavimo ir tarp konkurentų, ir tarp ne konkurentų apribojimų išimtys. 19. Gairėse yra nurodyta, kad jei susitarimas nepatenka į bendrosios išimties sukurtą „saugią zoną“, tai nereiškia, jog jis yra neteisėtas, tačiau tame susitarime neturi būti griežtų apribojimų. Svarbiausia, tai nereiškia, kad jam 81 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma tik dėl to, kad yra viršytos rinkos dalies ribos. Būtina atlikti individualų gairėse nustatytais principais pagrįstą įvertinimą. 20. Siekdama užtikrinti didesnį nuspėjamumą tais atvejais, kai yra netaikomas reglamentas dėl bendrosios išimties suteikimo technologijų perdavimui, ir taikyti išsamią analizę tik tais atvejais, kurie gali iš tikrųjų kelti grėsmę konkurencijai, Komisija nustatė gairėse dar vieną „saugią zoną“. Jos įsitikinimu, jei susitarimuose nėra numatyta griežtų apribojimų, 81 straipsnio pažeidimo tikimybė yra mažai tikėtina, kai yra keturios ar daugiau nepriklausomai kontroliuojamų technologijų (be susitarimo šalių kontroliuojamų technologijų), galinčių pakeisti licencijuotą technologiją naudotojui palyginama kaina. 21. Gairėse yra ne tik nustatyta bendroji licencinių susitarimų analizės sistema, bet ir pateikta keletas skirsnių apie 81 straipsnio taikymą įvairių rūšių licenciniams apribojimams, ypač autorinio atlyginimo mokėjimo prievolėms, išimtiniam licencijavimui ir pardavimo apribojimams, produkcijos apribojimams, naudojimo srities apribojimams, įpareigojimams dėl riboto naudojimo, susiejimui ir komplektavimui bei prievolėms nekonkuruoti. Gairėse taip pat yra skirsnis apie technologijų sujungimų įvertinimą[22]. 3. REGLAMENTAI DėL BENDROSIOS IšIMTIES SUTEIKIMO TRANSPORTUI 3.1. Jūrų transportas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4056/86 persvarstymas 22. Komisija padarė didelę pažangą persvarstydama Reglamentą 4056/86 – tai buvo pradėta 2003 m. kovo mėn. Reglamentu 4056/96 jūrų transportui yra taikomos EB konkurencijos taisyklės, ir vienas pagrindinių persvarstymo klausimų yra tas, ar vis dar būtina taikyti Sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį linijinės laivybos konferencijų vykdomam kainų nustatymui ir pajėgumo reguliavimui. 23. Po nuodugnių konsultacijų (paskelbus konsultacinį dokumentą buvo gauti 36 pareiškimai ir buvo surengtas viešas svarstymas), gegužės 28 d. neoficialiame susitikime su valstybių narių konkurencijos ir transporto institucijomis Komisija aptarė ligšiolinius persvarstymo rezultatus. Po šio aptarimo spalio 13 d. buvo priimta Baltoji knyga[23], kurioje Komisija pateikė išvadą, kad nėra įtikinamų ekonominių įrodymų, kad prielaidos, kuriomis buvo grindžiamas bendrosios išimties taikymas 1986 m., kai buvo priimtas reglamentas, dabartinėmis rinkos sąlygomis ir remiantis visomis keturiomis Sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis vis dar yra pagrįstos. Tuo pagrindu Komisija nusprendė pasiūlyti panaikinti dabar linijinės laivybos konferencijoms taikomą bendrąją išimtį. Tačiau Baltojoje knygoje Komisija paliko erdvės kitiems galimiems variantams, kurie galėtų pakeisti dabartinę lainerių konferencijų, kurių laivai plaukioja į ES ir iš jos, sistemą. Linijinės laivybos paslaugų teikėjai, kuriems atstovauja Europos lainerių reikalų asociacija (ELRA), jau pateikė konkrečių pasiūlymų dėl tokios sistemos. Tačiau prieš apsispręsdama dėl jų, Komisija paragino suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas, taip pat pasiūlyti kitas galimybes. Komisijos reglamento (EB) Nr. 823/2000 (konsorciumai) modernizavimas 24. Komisijos reglamente (EB) Nr. 823/2000 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms linijinės laivybos bendrovių (konsorciumų) susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų grupėms yra nustatyta, kad bendroji išimtis taikoma su jūrų transportu susijusioms konsorciumo sutartims. Konsorciumo sutarties tarp dviejų ar daugiau laivybos bendrovių, teikiančių tarptautines linijinės laivybos paslaugas, tikslas – paskatinti bendradarbiavimą bendro jūrų transporto paslaugų valdymo srityje, kuris pagerintų linijinės laivybos paslaugų veiksmingumą bei kokybę ir paskatintų naudoti daugiau konteinerių ir tinkamiau išnaudoti laivo pajėgumą. 25. Atsižvelgusi į tai, kad šio reglamento galiojimo laikas baigiasi 2005 m. balandžio 25 d., birželio mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas[24], kuriomis buvo siekiama aptarti įvairius šios srities teisės aktų taikymo ateityje politikos variantus ir ypač sulaukti pramonės, valstybių narių ir kitų suinteresuotų trečiųjų šalių atsiliepimų. Šios konsultacijos vyko tuo pačiu metu kaip ir Reglamente 4056/86 numatyto bendrosios išimties suteikimo susitarimams tarp lainerių konferencijų persvarstymas. Gruodžio 23 d. Komisija paskelbė išankstinį reglamento, iš dalies keičiančio Komisijos reglamentą (EB) 823/2000, projektą ir paragino suinteresuotas šalis pateikti pastabas[25]. 3.2. Oro transportas Konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo įgaliojimų išplėtimas tarptautinio oro transporto srityje – Reglamentų 3975/87 ir 3976/87 pakeitimai 26. Vasario 26 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 411/2004[26], iš dalies keičiantį du oro transporto sektoriuje taikomus reglamentus[27] ir Reglamentą (EB) Nr. 1/2003. Iš esmės Reglamentas 1/2003 bus taip pat taikomas oro susisiekimui tarp Europos bendrijos ir trečiųjų šalių. Be to, yra išplečiama Tarybos reglamento, įgaliojančio Komisiją leisti reglamentus dėl bendrosios išimties suteikimo tam tikroms nurodytoms oro susisiekimo veiklos rūšims (taip pat tolimiems maršrutams), taikymo sritis. Iki šio reglamento priėmimo Komisija neturėjo veiksmingų teisės aktų vykdymo užtikrinimo įgaliojimų oro susisiekimo tarp ES ir trečiųjų šalių sektoriuje, nors nebuvo jokios abejonės, kad konkurencijos taisyklės yra taikytinos ir šiems maršrutams[28]. Tai, kad Reglamentas 1/2003 bus taikomas visam oro susisiekimui nepriklausomai nuo susijusių maršrutų, galiausiai įtraukia oro susisiekimą į bendrąją antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimo sistemą. Reglamentas 411/2004 įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. kartu su modernizavimo paketu. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1617/93 persvarstymas 27. Svarbiausias Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1617/93, kurio galiojimas baigiasi 2004 m. birželio 30 d., aspektas yra išimtis, kuri dabar taikoma IATA tarifų konferencijoms ES viduje vykdomų maršrutų atžvilgiu. Šiais metais Komisija pradėjo Reglamento 1617/93 persvarstymą ir birželio 30 d. paskelbė konsultacinį dokumentą, ragindama vyriausybes, įmones ir vartotojus teikti pastabas ir įrodymus esminiais klausimais, susijusiais su šių tarifų konferencijų įvertinimu pagal EB sutarties 81 straipsnio 3 dalį. 28. Komisija iš viso gavo ir išnagrinėjo 52 atsiliepimus. Ši analizė parodė, kad būtina atlikti tolesnę nuodugnią tam tikrų klausimų analizę. Tam buvo parengtas diskusijų dokumentas, siekiant užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą ir įpareigoti valstybės institucijas bei pramonę pateikti galutines pastabas. 4. PROCEDūRINIų TAISYKLIų PERSVARSTYMAS: NAUJAS PRANEšIMAS APIE GALIMYBę SUSIPAžINTI SU DOKUMENTų RINKINIU 29. Galimybė susipažinti su dokumentų rinkiniu yra svarbus procedūrinis žingsnis ir teisės į gynybą apsaugos priemonė visose ginčytinose antimonopolinėse bylose bei bylose dėl susijungimų; tai suteikia galimybę pareiškimo dėl prieštaravimų adresatams susipažinti su Komisijos dokumentų rinkinyje pateiktais įrodymais, kad jie galėtų tinkamai pareikšti savo nuomonę dėl pareiškime dėl prieštaravimų[29] pateiktų Komisijos išvadų. Komisija, siekdama užtikrinti skaidresnę ir aiškesnę procedūrą, kurią ji taiko nagrinėdama prašymus dėl galimybės susipažinti su dokumentų rinkiniu[30], pradėjo 1997 m. pranešimo apie prieigą prie bylos persvarstymą[31]. Remiantis sukaupta 1997 m. pranešimo taikymo patirtimi, persvarstant yra atsižvelgiama į Komisijos praktikos pokyčius[32] ir į naujai išnagrinėtas bylas[33]. Persvarstymu taip pat siekiama užtikrinti, kad galimybę susipažinti su dokumentų rinkiniu reglamentuojančios taisyklės neprieštarautų modernizuotoms taisyklėms, reglamentuojančioms kovą su monopolijomis bei susijungimus, ir dabartiniams bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimams[34]. 30. Pasitarusi su valstybėmis narėmis, spalio 21 d. Komisija paskelbė pranešimo apie galimybės susipažinti su Komisijos dokumentų rinkiniu antimonopolinėse bylose ir bylose dėl susijungimų projektą[35] ir inicijavo dėl jo viešas konsultacijas. Buvo gauta apie 20 atsiliepimų, daugiausia iš praktikuojančių teisininkų, taip pat iš vartotojų ir profesinių sąjungų asociacijų. 31. Svarbiausi projekto aspektai yra šie: 32. yra atskiriama teisė susipažinti su dokumentų rinkiniu (pareiškimo dėl prieštaravimų adresatams) ir teisė susipažinti su konkrečiais dokumentais (pareiškėjams antimonopolinėse bylose ir kitoms suinteresuotoms šalims bylose dėl susijungimų); 33. pateikiamas Komisijos dokumentų rinkinio apibrėžimas ir aiškiai atskiriami prieinami ir neprieinami dokumentai; 34. pagal leidimo susipažinti su bylos medžiaga suteikimo laiką yra atskiriamos antimonopolinės bylos ir bylos dėl susijungimų; 35. yra aprašomos konfidencialios informacijos apdorojimo procedūros ir galimybės susipažinti su dokumentų rinkiniu įgyvendinimo procedūros, taip pat nesutarimų, susijusių su skundais dėl konfidencialumo, sprendimo procedūra, taip pat bylas nagrinėjančių pareigūnų vaidmuo. B – 81, 82 IR 86 STRAIPSNIų TAIKYMAS 1. PIKTNAUDžIAVIMAS DOMINUOJANčIA PADėTIMI (EB SUTARTIES 82 STRAIPSNIS) 1.1 Sprendimai CEWAL 36. Balandžio 30 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo Belgijos laivybos bendrovei „Compagnie Maritime Belge“ (CMB) skyrė 3,4 mln. eurų baudą. Bauda buvo skirta dėl CMB vaidmens piktnaudžiavimo veiksmuose, kuriuos 9-ojo dešimtmečio pabaigoje atliko lainerių konferencija „Associated Central West Africa Lines“ (toliau – „Cewal“), kuriai priklausė CMB[36]. 37. Ankstesnį sprendimą[37], kuriuo Komisija jau buvo skyrusi baudas keturiems „Cewal“ nariams, įskaitant CMB, baudų atžvilgiu iš dalies panaikino Teisingumo Teismas (ETT)[38]. ETT nusprendė, kad Komisija padarė procedūrinę klaidą – pareiškime dėl prieštaravimų, kuris buvo paskelbtas iki sprendimo priėmimo, ji nenurodė, kad ketina skirti baudas kiekvienam „Cewal“ nariui atskirai. 38. Siekdama užtikrinti, kad už pažeidimus būtų pritaikytos sankcijos (apeliacinį skundą dėl nustatytų pažeidimų atmetė ir PIT, ir ETT), Komisija, atsižvelgusi į ETT išvadas[39], atliko naują procedūrą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo paskyrė baudą CMB. Šis sprendimas yra iš esmės pagrįstas pirmajame sprendime pateiktomis pagrindinėmis išvadomis. 39. Bauda buvo apskaičiuota įvertinus, kokį poveikį padarė neteisėti CMB veiksmai, palyginti su kitų „Cewal“ narių veiksmais. Buvo nustatyta mažesnė bauda nei pirmajame sprendime, nes nebuvo atsižvelgta į tam tikras sunkinančias aplinkybes, kurios buvo to sprendimo priėmimo metu. „Clearstream“[40] 40. Birželio 2 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriame nustatė, kad „Clearstream Banking AG“ ir jos patronuojanti bendrovė „Clearstream International SA“ (toliau – „Clearstream“) pažeidė EB Sutarties 82 straipsnį, nes atsisakė suteikti „Euroclear Bank SA“ (toliau – „Euroclear Bank“) tarptautinių vertybinių popierių kliringo bei atsiskaitymo paslaugas[41] ir taikė diskriminuojančias kainas, kurios šiam klientui buvo nenaudingos. 41. „Clearstream Banking AG“ yra vienintelis Vokietijos Wertpapiersammelbank (Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas[42]). Komisija nusprendė, kad per ataskaitinį 1997–2001 m. laikotarpį „Clearstream“ užėmė dominuojančią padėtį tarptautinio kliringo ir atsiskaitymo paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse veikiantiems tarpininkams srityje. 42. Išduoti atitinkamas vardines akcijas[43] atsisakyta pagal Vokietijos įstatymus. Nors konkurenciją reglamentuojančiuose teisės aktuose yra įtvirtinta bendrovių teisė laisvai rinktis savo prekybos partnerius, dominuojančią padėtį užimančių bendrovių atsakomybė yra ypatinga. Šioje byloje „Clearstream“ veiksmai buvo kvalifikuoti kaip atsisakymas suteikti paslaugas, nes: 43. „Clearstream Banking AG“ – tai vienintelė galutinė įstaiga, teikianti kolektyvinio Vokietijos vertybinių popierių saugojimo, kuris šiandien yra vienintelis svarbiausias prekybinių vertybinių popierių saugojimo būdas, paslaugas. Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu atsiras kiti tokių paslaugų teikėjai. Todėl „Clearstream Banking AG“ gali būti laikomas neišvengiamu prekybos partneriu; 44. „Euroclear Bank“ negalėjo gauti paslaugų, kurios būtų analogiškos prašomoms; ir 45. „Clearstream“ veiksmai sumenkino „Euroclear Bank“ galimybes bendrojoje rinkoje veikiantiems klientams teikti tinkamas tarptautinio kliringo ir atsiskaitymo paslaugas. 46. „Euroclear Bank“ prašomos paslaugos buvo suteiktos 2001 m. lapkričio mėn., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai jis jų paprašė. Visą šį laikotarpį „Clearstream Banking AG“ atsisakydavo suteikti „Euroclear Bank“ kliringo ir atsiskaitymo paslaugas operacijoms su vardinėmis akcijomis atlikti. „Clearstream“ delsimas aptarnauti „Euroclear Bank“ yra neįprastas, įvertinus tai, kad kitiems analogiškiems klientams kliringo ir atsiskaitymo paslaugos paprastai būdavo suteikiamos ne vėliau kaip per keturis mėnesius. 47. Dėl diskriminacijos kainų srityje Komisija nustatė, kad nuo 1997 m. sausio mėn. iki 2002 m. sausio mėn. „Clearstream“ už analogiškas paslaugas taikė „Euroclear Bank“ aukštesnes sandorių kainas nei kitiems ne Vokietijos vertybinių popierių depozitoriumams. Siekdama nustatyti kainų skirtumo pagrįstumą, Komisija atliko nuodugnią paslaugų turinio ir jų teikimo išlaidų analizę ir priėjo prie išvados, kad skirtingų kainų taikymas buvo nepagrįstas. 48. Komisija nusprendė neskirti baudų. Be kitų veiksnių, Komisija atsižvelgė į faktą, kad Bendrijos Teismo teisėje ar jurisprudencijoje ligi tol kliringas ir atsiskaitymas nebuvo analizuojami konkurencijos atžvilgiu. Be to, įvairiose institucijose ir forumuose vyksta plataus masto debatai kliringo ir atsiskaitymo klausimais, kuriais siekiama geriau apibrėžti įvairių šio sektoriaus veikėjų vaidmenį. „Microsoft“ 49. Kovo 24 d. Komisija, taikydama EB sutarties 82 straipsnį, priėmė draudžiamąjį sprendimą ir paskyrė „Microsoft Corporation“ (toliau – „Microsoft“) baudas[44]. Šiame sprendime nustatyta, kad „Microsoft“ dviem būdais piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi asmeninių kompiuterių (AK) operacinių sistemų rinkoje[45]. 1) Atsisakymas suteikti informacijos apie funkcinį suderinamumą 50. „Microsoft“ nuo konkurentų, veikiančių tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje, nuslėpė informaciją, kuri leistų jiems užtikrinti visišką savo produktų funkcinį suderinamumą su populiariausia „Microsoft“ AK operacine sistema „Windows“. Nors „Microsoft“, įžengusi į tarnybinių stočių operacinių sistemų rinką, paskelbė tokią informaciją apie funkcinį suderinamumą, vėliau ji nusprendė neteikti jos savo konkurentams ir taip gerokai sumažino ankstesnę pasiūlos apimtį. 1998 m. „Microsoft“ atmetė oficialų „Sun“ prašymą suteikti tokią informaciją apie funkcinį suderinamumą. Atlikusi išsamų rinkos tyrimą, Komisija nusprendė, kad ši informacija buvo būtina norint konkuruoti tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje ir kad atsisakiusi ją suteikti „Microsoft“ galėjo užimti dominuojančią padėtį ir panaikinti visą likusią konkurenciją toje rinkoje. Kita Komisijos išvada buvo tokia, kad „Microsoft“ atsisakymas suteikti informaciją apribojo technikos pažangą ir dėl to buvo pažeisti vartotojų interesai: jeigu konkurentai galėtų susipažinti su ta informacija, kurią atsisakoma suteikti, jie galėtų aprūpinti vartotojus naujais, patobulintais produktais, nekopijuodami „Microsoft“ produktų. 2) „Windows Media Player“ susiejimas su „Windows“ 51. Susiejusi savo populiariausią AK operacinę sistemą „Windows“ su atskiru produktu – savo srautine laikmenų leistuve „Windows Media Player“, „Microsoft“ pakenkė konkurencijai srautinių laikmenų leistuvių rinkoje. Dėl šio susiejimo „Windows Media Player“ išplito taip pat plačiai, kaip ir „Windows“ – tai dirbtinai paskatino turinio teikėjus bei programinės įrangos kūrėjus naudoti „Window Media“ technologiją ir sutrukdė konkuruoti jų srautinėms laikmenų leistuvėms. Sprendimas rodo, kad „Microsoft“, savo susiejimo strategiją pradėjusi įgyvendinti 1999 m. viduryje, gerokai pralenkė savo konkurentus. 52. Komisija priėjo prie išvados, kad „Microsoft“ piktnaudžiavimo veikla yra labai rimtas ES konkurencijos taisyklių pažeidimas, ir skyrė jai 497,196 mln. eurų baudą[46]. 53. Siekdama nutraukti pažeidimą, Komisija įpareigojo „Microsoft“ imtis šių pagrindinių korekcinių veiksmų: 54. paskelbti atitinkamą informaciją apie funkcinį suderinamumą ir leisti ją naudoti suderinamų tarnybinių stočių operacinių sistemų produktų kūrimui (toliau – funkcinio suderinamumo korekcinė priemonė); 55. sukurti tokią AK operacinės sistemos „Windows“ versiją, kurioje nebūtų „Windows Media Player“ programos (toliau – atsiejimo korekcinė priemonė). Tai leis AK gamintojams ir naudotojams naudoti „Windows“ operacinę sistemą su savo nuožiūra pasirinkta laikmenų leistuve. 56. Be to, „Microsoft“ turėjo pateikti pasiūlymą dėl priežiūros mechanizmo sukūrimo, t. y. už priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo. „Microsoft“ tokį pasiūlymą pateikė. 57. „Microsoft“ Pirmosios instancijos teismui (PIT) pateikė prašymą panaikinti sprendimą[47], taip pat, siekdama laikinai sustabdyti funkcinio suderinamumo ir atsiejimo korekcinių priemonių taikymą, prašymą, kol bus išnagrinėtas jos prašymas panaikinti sprendimą, taikyti laikinąsias priemones[48]. Komisija nusprendė nereikalauti šių korekcinių priemonių įgyvendinti, kol PIT pirmininkas priims nutartį dėl „Microsoft“ prašymo taikyti laikinąsias priemones[49]. Gruodžio 22 d. pirmininkas atmetė „Microsoft“ prašymą taikyti laikinąsias priemones[50], nepatenkinęs nė vieno reikalavimo. 2 langelis: ES konkurencijos taisyklių taikymas mobiliojo ryšio ir plačiajuosčio interneto paslaugoms 2004 m. konkurencija elektroninių ryšių sektoriuje stiprėjo, o kai kuriuose rinkos segmentuose buvo pastebimas didelis augimas[51]. Išsiplėtusioje 25 valstybių narių Europos Sąjungoje pagrindinės dvi augimo šiame sektoriuje varomosios jėgos buvo fiksuoto plačiajuosčio ryšio paslaugos ir mobiliojo ryšio paslaugos. Augimas plačiajuosčio ryšio sektoriuje pralenkė augimą mobiliojo ryšio sektoriuje. Vykdydama antimonopolinę veiklą, Komisija daugiausia dėmesio skyrė šiems dviem svarbiausiems segmentams. Atsižvelgiant į naują elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, kuri taikoma nuo 2003 m. liepos 25 d., konkurencijos politika ir toliau išlieka labai svarbi sektoriaus reguliavimą derinant su konkurencijos teisės principais. Kalbant apie prieigą prie plačiajuosčio interneto paslaugų, reikia pažymėti, kad dėl numanomo kainų skirtumo mažinimo įsikišus Komisijai tradicinis Vokietijos fiksuoto ryšio operatorius „Deutsche Telekom“ buvo priverstas gerokai sumažinti savo bendro linijų naudojimo tarifus[52]. Kadangi tarifai buvo sumažinti, Komisija galėjo užbaigti savo tyrimą dėl tariamo „Deutsche Telekom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo savo fiksuoto ryšio telekomunikacijų tinklui rinkoje. Komisija priėmė „Deutsche Telekom“ įsipareigojimus nuo 2004 m. balandžio 1 d. visiškai nutraukti kainų skirtumo mažinimą[53]. Kalbant apie mobilųjį ryšį reikia pažymėti, kad Komisija liepos 26 d. paskelbė du prieštaravimų pareiškimus dėl tarptautinio tarptinklinio ryšio Jungtinėje Karalystėje. Prieštaravimai yra susiję su tarifais, kuriuos „O2“ ir „Vodafone“ didmeniniu lygiu taikė kitiems mobiliojo ryšio tinklo operatoriams už tarptautinį tarptinklinį ryšį. Šio tyrimo pagrindu Komisija nusprendė, kad abu operatoriai taikė nesąžiningas ir per dideles kainas: „Vodafone“ – nuo 1997 m. iki bent 2003 m. rugsėjo mėn., o „O2“ – nuo 1998 m. iki bent 2003 m. rugsėjo mėn.[54]. Galiausiai, kalbant apie tarptautinio mobiliojo tarptinklinio ryšio paslaugas, reikia pažymėti, kad Komisija taip pat vertina poveikį konkurencijai, kurį padarė neseniai susikūrusios strateginės mobiliojo ryšio bendrovių sąjungos (pavyzdžiui, „Freemove“ arba „Starmap“). | 1.2 Kitos bylos ir atmesti skundai „Interbrew“ (piktnaudžiavimas) [55] 58. Balandžio 30 d. Komisija užbaigė tyrimą dėl 82 straipsnio, kurį savo iniciatyva pradėjo 1999 m. siekdama ištirti „Interbrew N.V.“ (dabar – „Inbev N.V.“) veiksmus Belgijos alaus didmeninės prekybos įmonių atžvilgiu. Tyrimas buvo baigtas po to, kai „Interbrew“ prisiėmė keletą įsipareigojimų. Visų pirma „Interbrew“ įsipareigojo savo nuolaidų sistemas ir savo partnerystės bei komercinius susitarimus su didmeniniais pardavėjais pakeisti taip, kad konkuruojantiems tiekėjams nebeliktų kliūčių Belgijoje veiksmingai konkuruoti su „Interbrew“. 59. Visų pirma „Interbrew“ sutiko visoms didmeninės prekybos įmonėms užtikrinti visišką savo standartizuotos, kiekiu pagrįstos nuolaidų sistemos skaidrumą, o ne tik informuoti jas apie nuolaidas, taikomas ribiniams jų perkamo įvairių rūšių alaus kiekiams, ir apie nuolaidas, taikomas kiekiui, kuris yra šiek tiek didesnis už jų ribinį didžiausią kiekį ir šiek tiek mažesnis už jų ribinį mažiausią kiekį. Kita nuolaidų sistema, specialiai sukurta didmeninės prekybos įmonėms, kurios yra pasirengusios savo firminiuose mažmeninės prekybos punktuose parduoti įvairių rūšių „Interbrew“ alų, taip pat bus pakeista taip, kad nuolaidos, daugėjant didmeninės prekybos įmonės firminių prekybos punktų, nedidės, bet tam tikros rūšies alaus hektolitrui bus nustatytas fiksuotas nuolaidos dydis ir jis nepriklausys nuo firminių prekybos punktų skaičiaus. 60. Pagal „Interbrew“ partnerystės susitarimus „Interbrew“ nebegalės susipažinti su didmeninės prekybos įmonių konfidencialia verslo informacija ir nebeturės teisės blokuoti konkurento pasiūlymo pirkti didmeninės prekybos įmonės verslą bei pateikti vietoj jo savo pasiūlymą („pirmojo atsisakymo teisės“ panaikinimas). Galiausiai dėl komercinių susitarimų, pagal kuriuos „Interbrew“ didmeninės prekybos įmonėms taiko įvairias skatinimo priemones (daugiausia už reklaminę veiklą), pavyzdžiui, skiria finansinę paramą arba įrangos, „Interbrew“ sutiko: a) panaikinti produkto išskirtinumo reikalavimus, b) užtikrinti visišką kriterijų dėl teisės į tokias skatinimo priemones skaidrumą ir c) aiškiai informuoti, kad tos pačios skatinimo priemonės yra taikomos visoms be išimties didmeninės prekybos įmonėms. „Scandlines“ prieš Helsingborgo uostą[56] ir „Sundbusserne“ prieš Helsingborgo uostą[57] 61. Liepos 23 d. Komisija priėmė du sprendimus[58], kuriais atmetė du keltų operatorių – „Scandlines Sverige AB“ ir „Sundbusserne AS“ – skundus prieš Švedijos Helsingborgo uostą. Šie du tuo pačiu metu pateikti skundai buvo susiję su tariamais EB sutarties 82 straipsnio pažeidimais, susijusiais su per dideliais uosto mokesčiais, Helsingborgo uosto nustatytais už paslaugas keltų operatoriams, kurių keltai plaukioja iš Švedijos į Daniją maršrutu Helsingborgas–Elsinoras. 62. Atlikusi išsamų tyrimą, Komisija nusprendė, jog turimų įrodymų nepakanka, kad deramu teisiniu lygiu būtų įrodyta, kad svarstomos kainos yra per didelės. Šie sprendimai rodo bendresnio pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduriama EB sutarties 82 straipsnį taikant tiems atvejams, kai kainos yra per didelės, ypač atvejams, kai kainų negalima palyginti su tinkamais baziniais dydžiais. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo klausimu yra spręsta mažai bylų[59], sprendimuose, inter alia , yra pateikta aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant paslaugos ekonominę vertę ir tai, ar kaina yra per didelė arba nesąžininga ir todėl prilygsta piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi taip, kaip nustatyta EB sutarties 82 straipsnyje. „KPN Mobile“ skambučių užbaigimo tarifai[60] 63. Komisija atsakovams pranešė, kad MCI spalio 21 d. atsiėmė skundą ir kad Komisija šioje byloje neketina imtis tolesnių veiksmų. Pareiškimas dėl prieštaravimų šioje byloje buvo paskelbtas 2002 m. kovo 22 d. Jame buvo teigiama, kad „KPN Mobile“ atsisakė suteikti nepriklausomiems operatoriams tiesioginio sujungimo paslaugą ir nustatė labai mažą skirtumą tarp skambučių užbaigimo mobiliojo ryšio tinkle didmeninių tarifų ir mažmeninių mobiliojo virtualaus privataus tinklo (MVPT) paslaugų kainų. Nuspręsdama toliau nenagrinėti bylos ex officio , Komisija atsižvelgė į faktą, kad tuo metu įsikišus Nyderlandų reguliavimo tarnybai OPTA „KPN Mobile“ turėjo pasiūlyti tiesioginio sujungimo paslaugas. Didmeniniai mobiliojo ryšio sujungimo tarifai Nyderlanduose taip pat sumažėjo, o OPTA, atsižvelgdama į naują elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, kuri buvo įdiegta 2004 m. pavasarį, analizavo skambučių užbaigimo rinkas atskiruose Nyderlandų mobiliojo ryšio tinkluose. Galiausiai Komisija savo tyrime priėjo prie išvados, kad, įvertinus MVPT paslaugas, negalima tinkamai nustatyti išpūsto kainų skirtumo taikymo pagal EB sutarties 82 straipsnį. B2/„Telia“ [61] 64. 2004 m. lapkričio mėn. „B2 Bredband AB“ (B2) atsiėmė savo skundą prieš Švedijos tradicinį telekomunikacijų operatorių „TeliaSonera“. Tuomet Komisija nutraukė pradėtą bylą. 2003 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė su „TeliaSonera“ susijusį pranešimą dėl prieštaravimų, kuriame buvo teigiama, kad ši bendrovė pasinaudojo dominuojančia padėtimi: dalyvaudama konkurse dėl svarbios sutarties tiesti ir eksploatuoti plačiajuostį optinį tinklą sparčiai interneto prieigai teikti Malmėje, ji pasiūlė grobikiškas kainas. Komisijos nuomone, konkurse dėl tos sutarties „TeliaSonera“ sąmoningai pasiūlė kainas, žemesnes už sąnaudas, ir taip neleido operatoriui susigrąžinti investicijų ir išlaidų, susijusių su sutartyje numatytos infrastruktūros ir paslaugų teikimu, be to, jos nuomone, nustačiusi tokią mažą kainą „TeliaSonera“ užkirto kelią alternatyvios infrastruktūros kūrimui ir konkuruojančių paslaugų teikėjų atėjimui į rinką. Tačiau po papildomo tyrimo, atlikto paskelbus pranešimą dėl prieštaravimų, Komisija priėjo prie išvados, kad negalima pakankamai tvirtai nustatyti, kad pasiūlymo pateikimo metu „TeliaSonera“ atitinkamose rinkose užėmė dominuojančią padėtį. 2. KARTELIAI 3 langelis: Kovos su karteliniais susitarimais apžvalga 2004 m. Komisija ir toliau daug dėmesio skyrė antikarteliniams veiksmams, taikytiems per pastaruosius trejus metus: ji priėmė dar 6 sprendimus prieš neteisėtus horizontalius susitarimus, kuriuose dalyvavo apie 30 bendrovių. Šie sprendimai buvo susiję su variniais vandentiekio vamzdžiais, natrio gliukonatu, prancūzišku alumi, žaliaviniu ispanišku tabaku, kietosiomis galanterinėmis adatomis ir cholino chloridu[62]. Iš viso šiais sprendimais buvo skirta per 390 mln. EUR baudų. Šiais metais kovos su karteliais srityje įvyko daug pokyčių. Ypač būtina paminėti tris aspektus: pokyčiai atleidimo nuo baudų srityje, Reglamento 1/2003 taikymo pasekmės kovai su karteliais ir teisinį imunitetą reglamentuojančių taisyklių išaiškinimas. Atleidimas nuo baudų 2002 m. pranešimas apie atleidimą nuo baudų[63] ir toliau buvo svarbi teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonė. Tai, kad 2002 m. paskelbus pranešimą apie atleidimą nuo baudų buvo inicijuota daug bylų, rodo, jog jis yra itin veiksmingas – net veiksmingesnis už 1996 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų. Dauguma bylų, kurių nagrinėjimas šiuo metu yra pasiekęs sprendimo priėmimo etapą, yra nagrinėjamos pagal 2002 m. pranešimą[64]. Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 Gegužės mėn. įsigaliojęs Reglamentas 1/2003[65] gerokai sutvirtino Komisijos įgaliojimus atlikti tyrimą. Reikėtų paminėti tris pagrindinius aspektus. Pirma, reglamentas išplečia Komisijos įgaliojimus atlikti kratą: krata gali būti atliekama ne tik pačioje įmonėje, bet ir kitose patalpose, įskaitant įmonės personalo gyvenamąją vietą, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose yra laikomi įmonės veiklos dokumentai[66]. Tokių veiksmų galima imtis tik gavus išankstinį atitinkamos valstybės narės nacionalinės teismo institucijos leidimą. Antra, Komisijos įgaliojimus atlikti kratą sutvirtina tai, kad ji gali užplombuoti įmonės patalpas tokiam laikui, koks yra būtinas patikrinimui atlikti[67]. Trečia, Komisijai buvo suteikti aiškūs įgaliojimai tyrimo tikslais apklausti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, kuris sutinka būti apklausiamas[68]. Profesinė paslaptis Komisijai pateikus apeliacinį skundą, Teisingumo Teismo pirmininkas rugsėjo 27 d. nutartimi[69] panaikino sprendimą (laikinai) sustabdyti Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atmestas reikalavimas taikyti profesinės paslapties apsaugą, taikymą (prieš tai tokį reikalavimą byloje buvo iškėlęs Pirmosios instancijos teismo pirmininkas[70]). Komisijai buvo grąžintas vokas su kai kuriais per patikrinimą paimtais dokumentais, kuriems bylos šalys reikalavo taikyti profesinės paslapties apsaugą[71] ir kurie buvo laikomi Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje. ETT atsižvelgė į Komisijos įsipareigojimą neskelbti aptariamų dokumentų trečiosioms šalims, kol bus baigtas pagrindinis procesas. Kadangi teismai nepritarė šalių pasiūlytam naujam požiūriui į profesinės paslapties apsaugos taikymo sritį, Komisija ir toliau atlieka patikrinimus remdamasi nusistovėjusia teismo praktika[72], kuri, Komisijos nuomone, išlieka teisiškai pagrįsta ir tinkama. | Variniai vandentiekio vamzdžiai[73] 65. Rugsėjo 3 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad pagrindiniai Europos varinių vandentiekio vamzdžių gamintojai – „Boliden AB“ (kartu su savo buvusiomis dukterinėmis bendrovėmis „Boliden Fabrication AB“ ir „Boliden Cuivre & Zinc S.A.“), „Halcor S.A.“, „HME Nederland BV“, „IMI plc“ (kartu su savo (buvusiomis) dukterinėmis bendrovėmis „IMI Kynoch Ltd.“ ir „IMI Yorkshire Copper Tube Ltd.“), „KM Europa Metal AG“ (kartu su savo visiškai valdomomis dukterinėmis bendrovėmis „Europa Metalli SpA and Tréfimétaux SA“), „Mueller Industries, Inc.“ (kartu su savo dukterinėmis bendrovėmis „WTC Holding Company, Inc.“, „Mueller Europe Ltd.“, „DENO Holding Company, Inc“. ir „DENO Acquisition EURL“), „Outokumpu Oyj“ (kartu su savo visiškai valdoma dukterine bendrove „Outokumpu Copper Products Oy“) ir „Wieland Werke AG“ (kartu su savo dukterinėmis bendrovėmis „Austria Buntmetall AG“ ir „Buntmetall Amstetten Ges.m.b.H.“) – pažeidė Europos bendrijos konkurencijos taisykles, nes susitarė nustatyti kainas ir pasidalyti rinkas EEE varinių vandentiekio vamzdžių rinkoje. Atlikusi tyrimą, pradėtą 2001 m., Komisija nustatė, kad pažeidimas buvo daromas nuo 1988 m. vidurio iki 2001 m. pradžios. 66. Aptariamas produktas yra pirmiausia naudojamas statybos pramonėje montuojant vandens, naftos, dujų ir šildymo įrangą. Pagrindiniai klientai, perkantys vandentiekio vamzdžius, yra platintojai, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, parduodančios vandentiekio vamzdžius įrangą montuojančioms firmoms ir kitiems galutiniams vartotojams. Bendra nedengtų (970,1 milijonų EUR) ir plastmase padengtų varinių vandentiekio vamzdžių (180,9 mln. EUR) rinkos vertė yra 1,151 mln. EUR (2000 m. Europos ekonominėje erdvėje). 67. Bendra baudų, šioje byloje skirtų toms įmonėms, suma buvo apie 222,3 mln. EUR. Išskyrus „HME Nederland BV“, visi sprendimo adresatai tyrimo metu bendradarbiavo su Komisija pagal 1996 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų. Komisija už bendradarbiavimą nuo baudų atleido „Mueller-group“, 50 % sumažino baudą „Outokumpu“, 35 % – „KME-group“ ir „Wieland group“, 15 % – „Halcor“ ir 10 % – „IMI-group“ bei „Boliden-group“. Didžiausia bauda buvo skirta „KME-group“ priklausančioms bendrovėms – 67,08 mln. EUR. „Wieland group“ buvo skirta 27,8411 mln. EUR bauda, „IMI-group“ – 44,98 mln. EUR, „Outokumpu“ – 36,14 mln. EUR, „Boliden“ – 32,6 mln. EUR, „Halcor“ – 9,16 mln. EUR ir „HME“ – 4,49 mln. EUR. „Outokumpu“ ir „KME“ baudos buvo sumažintos dėl švelninančios aplinkybės – jų bendradarbiavimo ne pagal 1996 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų. „Outokumpu“ buvo pirmoji įmonė, atskleidusi daugiau kaip 12 metų egzistavusį kartelį, o „KME“ buvo pirmoji įmonė, pateikusi neginčytinų bendradarbiavimo, susijusio su plastmase padengtais variniais vandentiekio vamzdžiais, įrodymų. Kita vertus, „Outokumpu“ buvo nubausta dėl sunkinančios aplinkybės – pakartotinio pažeidimo, nes 1990 m. Komisija dėl jos buvo priėmusi kitą sprendimą, susijusį su karteliu nerūdijančio plieno sektoriuje, ir bauda jai buvo padidinta turint prevencinių paskatų. Natrio gliukonatas[74] 68. Rugsėjo 29 d. Komisija nubaudė keturias „Jungbunzlauer Group“ bendroves 19,04 mln. EUR bauda už tai, kad jos nustatydavo kainas ir dalijosi natrio gliukonato – metalui ir stiklui valyti naudojamos cheminės medžiagos – rinką. 69. Šis sprendimas papildo pirmąjį 2001 m. priimtą sprendimą[75], kuriuo buvo nustatyta, kad šešios įmonės, įskaitant vieną „Jungbunzlauer Group“ bendrovę, nuo 1987 iki 1995 m. buvo sudariusios slaptą kartelį. Kalbant apie tą „Jungbunzlauer Group“ bendrovę reikia pažymėti, kad 2001 m. priimtas sprendimas 2002 m. buvo atšauktas dėl nurodant sprendimo pagrindą padarytos faktinės klaidos, kuri buvo susijusi su jos atsakomybe už pažeidimą. 70. Natrio gliukonato kartelį sudariusioms šalims teko beveik visa šio produkto pasaulinė gamyba. Pažeidimas buvo labai sunkus: „Jungbunzlauer“ septynerius metus pažeisdavo Bendrijos konkurencijos taisykles. Nustatydama baudos dydį Komisija atsižvelgė į tai, kad natrio gliukonato rinka yra nedidelė. Be to, „Jungbunzlauer“ bendrovei bauda buvo sumažinta 20 %, nes ji bendradarbiavo su Komisija pagal 1996 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų. Prancūziškas alus[76] 71. Rugsėjo 29 d. Komisija priėmė draudžiamąjį sprendimą, kuriuo pagal EB sutarties 81 straipsnio 1 dalį dviem alaus daryklų grupėms – viena vertus, „Brasseries Kronenboug“ ir jos tuomet patronuojančiai bendrovei „Groupe Danone“ ir, kita vertus, „Heineken France“ (anksčiau vadintai „Sogebra“) ir jos patronuojančiai bendrovei „Heineken N.V.“ – paskyrė baudas už „paliaubų“ susitarimą, kuriuo jos siekė tarpusavyje Prancūzijos suderinti vadinamąjį VKR sektorių[77] bei baigti tarpusavio karą dėl įmonių, užsiimančių didmenine gėrimų prekyba, įsigijimo. Tačiau susitarimas buvo neįgyvendintas. 72. Apskritai pažeidimas buvo laikomas rimtu. Komisija „Heineken France“ ir „Heineken N.V.“ paskyrė 1 mln. eurų baudą. „Groupe Danone“ ir „Brasseries Kronenbourg“ buvo skirta 1,5 mln. eurų bauda. Skiriant šią baudą sunkinanti aplinkybė buvo ta, kad pažeidimas buvo padarytas pakartotinai. Ispaniškas žaliavinis tabakas[78] 73. Spalio 20 d. Komisija keturioms Ispanijos įmonėms, užsiimančioms žaliavinio tabako perdirbimu („Cetarsa“, „Agroexpansión“, „World Wide Tobacco España“ ir „Taes“), taip pat Italijos perdirbimo įmonei („Deltafina“) skyrė baudas, kurių bendra suma buvo 20 mln. eurų. Jos buvo skirtos už tai, kad šios įmonės sudarė antikonkurencinį susitarimą, kurio tikslas buvo nustatyti maksimalią vidutinę kainą, kurią jos mokėtų Ispanijos žaliavinio tabako gamintojams, taip pat nustatyti žaliavinio tabako kiekius, kuriuos jos pirktų. Kartelis gyvavo nuo 1996 m. iki 2001 m. Nuo 1998 m. perdirbimo įmonės įdiegė sudėtingą kartelio įgyvendinimo ir priežiūros sistemą. 1999 m. jos tarpusavyje taip pat susitarė dėl ribinių žaliavinio tabako kainų. Dėl šių kainų paskui jos tarėsi su gamintojų atstovais, siekdamos įtraukti jas į tipines tabako auginimo sutartis, kurių pagrindu pristatymo metu yra nustatoma galutinė žaliavinio tabako kaina. Buvo nuspręsta, kad patronuojančios bendrovės „Agroexpansión“ ir „WWTE“ yra solidariai atsakingos už savo dukterinių bendrovių veiksmus. 74. Tuo pačiu sprendimu Komisija taip pat uždraudė kartelį, kuriame dalyvavo asociacijos, atstovaujančios žaliavinio tabako gamintojams (ASAJA, UPA, COAG ir CCAE). Komisija taip pat nustatė, kad tuo pačiu laikotarpiu jos susitarė dėl ribinių kainų ir minimalių žaliavinio tabako kainų, dėl kurių turėjo kolektyviai derėtis su perdirbimo įmonėmis, tardamosi dėl tipinių tabako auginimo sutarčių. Komisija, atsižvelgusi į nacionalinės reguliavimo sistemos įtaką jų veiksmams, kiekvienai jų paskyrė simbolinę 1000 eurų baudą. Nacionalinės reguliavimo sistemos įtaka taip pat buvo švelninanti aplinkybė nustatant baudas perdirbimo įmonėms. Kietoji galanterija – adatos[79] 75. Komisija savo spalio 26 d. sprendime nustatė, kad trys įmonės ir atitinkamos jų dukterinės įmonės – „William Prym GmbH & Co. KG“ ir „Prym Consumer GmbH & Co. KG“, „Coats Holdings Ltd“ ir „J & P Coats Ltd“, „Entaco Ltd“ ir „Entaco Group Ltd“ – nuo 1994 m. rugsėjo 10 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. sudarė keletą rašytinių susitarimų, kurie oficialiai buvo dvišaliai, tačiau iš tikrųjų buvo trišaliai. Pagal tuos susitarimus šios įmonės pasidalijo produkto rinkas (kietosios galanterijos produktų rinkas) ir geografines rinkas (adatų rinkas) arba padėjo jas padalyti. Be to, nuo 1993 m. gegužės 10 d. iki 2001 m. lapkričio 8 d. tos įmonės dalyvavo dvišaliuose arba trišaliuose susitikimuose. 76. Savo sprendimą Komisija pirmiausia grindė tuo, kad į minėtus susitarimus buvo įtraukti straipsniai dėl susitarimų tarpusavio priklausomybės. Šie straipsniai per tam tikrą laiką buvo atnaujinti. 77. Komisija nustatė tris atitinkamas produkto rinkas: i) Europos siuvimui rankomis ir rankdarbiams skirtų adatų (įskaitant specialios paskirties adatas) rinka, kurioje buvo pasidalyta produkto ir geografine rinka, ii) Europos rinka, kurioje parduodami „kiti siuvimo ir mezgimo produktai, įskaitant segtukus, mezgimo segtukus arba mezgimo adatas“, ir iii) Europos rinka, kurioje parduodami kiti kietosios galanterijos produktai, įskaitant užtrauktukus ir kitus segtukus, kuriose abiejose produkto rinka buvo dalijamasi nuo 1994 m. rugsėjo 10 d. iki 1997 m. kovo 13 d. 78. Pažeidimas pagal savo pobūdį buvo labai rimtas, nes buvo susijęs su produkto ir geografinės rinkos pasidalijimu tarp įvairių rinkų. Susitarimai dėl produkto rinkos pasidalijimo padarė įtakos įvairiais rinkos lygiais, t. y. gamybos ir platinimo (ir didmeniniu, ir mažmeniniu lygiu), nes „Coats“ daugiausia platino adatas, tačiau mažmeniniu lygiu savo mažmeniniu adatų prekių ženklu „Milward“ konkuravo su „Prym“ ir „Entaco“. 79. Pagal 1996 m. pranešimą apie atleidimą nuo baudų Komisija 100 % sumažino baudą, kurią turėjo skirti „Entaco“, nes ši jai pranešė apie taikomus susitarimus dėl rinkos pasidalijimo ir suteikė neginčytinų įrodymų, be kurių būtų buvę neįmanoma nustatyti jų taikymo. „Coats“ ir „Prym“ bendrovėms, kurios yra solidariai atsakingos už savo dukterines bendroves, skirta 30 mln. EUR baudos kiekvienai. Cholino chloridas[80] 80. Gruodžio 9 d. Komisija priėmė sprendimą, kuris buvo nepalankus solidariai „Akzo Nobel N.V.“, „Akzo Nobel Nederland B.V.“, „Akzo Nobel Chemical Internationals B.V.“, „Akzo Nobel Chemicals B.V.“ ir „Akzo Nobel Functional Chemicals B.V.“; „BASF A.G.“; „Bioproducts Incorporated“; solidariai „Chinook Group Limited Partnership“ ir „Chinook Group Limited“; „DuCoa L.P.“ ir „UCB S.A.“. 81. Šios įmonės pažeidė Europos konkurencijos taisykles, nes sudarė kartelinį susitarimą cholino chlorido pramonėje. Kalbant apie EEE, reikia pažymėti, kad cholino chlorido kartelis veikė dviem skirtingais, bet glaudžiai susijusiais lygiais – pasaulio ir Europos. Pasaulio lygiu visi šiame procese dalyvaujantys gamintojai nuo 1992 m. birželio mėn. iki 1994 m. balandžio mėn. dalyvavo su EEE susijusioje antikonkurencinėje veikloje. Jos pasaulio mastu nustatydavo ir didindavo kainas, dalijosi pasaulines rinkas, kontroliavo platintojus bei perdirbimo įmones ir keitėsi komerciškai svarbia informacija. 82. Šiaurės Amerikos gamintojai nedalyvavo vėliau įvykusiuose antikonkurenciniuose susitikimuose, kurie buvo surengti tik tarp Europos gamintojų ir buvo skirti jų veiksmams Europos rinkoje koordinuoti. Šie susitikimai buvo rengiami nuo 1994 m. kovo mėn. iki 1998 m. spalio mėn. Įmonių veikla apėmė kainų nustatymą ir didinimą (tiek visai EEE, tiek konkrečioms nacionalinėms rinkoms ir atskiriems klientams), atskirų klientų pasiskirstymą tarp kartelyje dalyvaujančių įmonių, EEE rinkos dalių paskirstymą kiekvienai įmonei, platintojų ir perdirbimo įmonių kontrolę bei keitimąsi komerciškai svarbia informacija. 83. Paskaičiuota, kad pasaulinės cholino chlorido, kuris daugiausia naudojamas gyvulių pašarams, rinkos dydis 1997 m. (paskutiniais metais, kuriais buvo padarytas pažeidimas) sudarė 183,7 mln. EUR, o EEE rinkos dydis – 52,6 mln. EUR. Tyrimo laikotarpiu taisykles pažeidę gamintojai kontroliavo daugiau kaip 80 % pasaulinės rinkos. Taisykles pažeidę Europos gamintojai kontroliavo beveik 80 % EEE zonos. 84. Šiaurės Amerikos gamintojai pasitraukė iš pažeidimo pasaulinio susitikimo, įvykusio 1994 m. balandžio 14–20 d., pabaigoje. Pirmųjų pažeidimo tyrimo veiksmų Komisija ėmėsi 1999 m. gegužės 26 d. Kadangi tai įvyko praėjus daugiau kaip penkeriems metams po Šiaurės Amerikos gamintojų pasitraukimo iš pažeidimo, Šiaurės Amerikos gamintojams „Bioproducts“, „Chinook“ ir „DuCoa“ baudos nebuvo skirtos. 85. Komisija Europos gamintojams skyrė tokias baudas: 20,99 mln. EUR – solidariai bendrovėms „Akzo Nobel N.V“, „Akzo Nobel Nederland B.V.“, „Akzo Nobel Chemicals International B.V.“, „Akzo Nobel Chemicals B.V.“ ir „Akzo Nobel Functional Chemicals B.V.“, 34,97 mln. EUR – bendrovei „BASF A.G.“ ir 10,38 mln. EUR – bendrovei „UCB S.A.“. 3. KITI SUSITARIMAI IR SUDERINTI VEIKSMAI 3.1. Komisijos sprendimai „Air France“/„Alitalia“[81] 86. Balandžio 7 d. Komisija pritarė „Air France“ ir „Alitalia“ sąjungai, jeigu šios šalys įvykdys svarbius įsipareigojimus. Sprendime nustatytomis sąlygomis siekiama sumažinti atėjimo į rinką kliūtis ir suteikti naujiems rinkos dalyviams realią galimybę tapti patikimais konkurentais. Komisija nustatė septynis sutampančius maršrutus, kuriais kartu vykdydamos skrydžius „Air France“ ir „Alitalia“ panaikintų arba gerokai sumažintų konkurenciją: Paryžius–Milanas, Paryžius–Roma, Paryžius–Venecija, Paryžius–Florencija, Paryžius–Bolonija, Paryžius–Neapolis ir Milanas–Lionas. Prieš sudarydamos sąjungą, „Air France“ ir „Alitalia“ buvo dvi pagrindinės skrydžių vykdymo šiais maršrutais konkurentės. Bendrovėms sutikus atsisakyti tokio skaičiaus pakilimo ir nutūpimo laiko tarpsnių oro uostuose, koks yra būtinas veiksmingai konkurencijai šiais maršrutais atkurti, Komisija pritarė šiam sandoriui[82]. „Topps“[83] 87. Gegužės 26 d. Komisija priėmė sprendimą[84], kuriuo „Topps Company Inc“ ir jos dukterinėms bendrovėms Europoje „Topps Europe Ltd“, „Topps International Ltd“, „Topps UK Ltd“ ir „Topps Italia SRL“ („Topps“) skyrė 1,59 mln. EUR baudą už Sutarties 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą. „Topps“ grupė gamina kolekcionuojamus produktus, kaip antai lipdukai ar kolekcinės kortelės, kuriose yra pavaizduoti futbolo žaidėjai ar animacinių filmų veikėjai. 88. Komisija nustatė, kad „Topps“ kartu su keliomis tarpininkėmis Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje sudarė keliolika susitarimų ir taikė suderintus veiksmus, kuriais siekė apriboti lygiagretų „Pokémon“ kolekcionuojamų daiktų importą. „Pokémon“ vardu yra vadinami įvairūs veikėjai, kurie iš pradžių buvo sukurti „Nintendo“ vaizdo žaidimui „Game Boy“, tačiau „Topps“ juos taip pat pagal licenciją naudoja kolekcionuojamiems produktams, kaip antai lipdukai ar kortelės, iliustruoti. 2000 m. buvo didžiulė tokių „Pokémon“ kolekcionuojamų daiktų paklausa, o jų kainos įvairiose valstybėse narėse labai skyrėsi. Šeimos, gyvenančios aukštų kainų valstybėse, pvz., Suomijoje, turėjo už tuos pačius „Pokémon“ lipdukus mokėti dvigubai daugiau nei šeimos Portugalijoje. 89. Komisija ir Bendrijos teismai anksčiau jau daug kartų buvo nedviprasmiškai pasmerkę tokius lygiagrečios prekybos apribojimus. Šie apribojimai yra labai sunkūs EB sutarties 81 straipsnio 1 dalies pažeidimai, keliantys grėsmę pagrindiniam vidaus rinkos principui. Pirmiau nurodytomis priemonėmis „Topps“ sutrukdė platintojams, o galiausiai ir vartotojams, pasinaudoti dideliais valstybių narių kainų skirtumais. 90. Sprendimas buvo skirtas visoms keturioms Europoje veikiančioms „Topps“ dukterinėms bendrovėms, dalyvavusioms antikonkurenciniuose susitarimuose ir suderintuose veiksmuose, taip pat JAV patronuojančiai bendrovei, kuri galėjo padaryti lemiamą įtaką savo visiškai valdomų dukterinių bendrovių veiksmams. Sprendimas nebuvo skirtas „Topps“ tarpininkams, nes jų atsakomybė už pažeidimą buvo mažesnė. Nustatydama baudos dydį, Komisija, nepaisydama itin sunkaus jo pobūdžio, priskyrė „Topps“ padarytą pažeidimą prie sunkių – daugiausia dėl to, kad Komisijos bylos medžiagoje pateikti įrodymai nerodė, kad lygiagretaus importo apribojimai buvo sistemingai taikomi visiems tarpininkams. 4 langelis: Teisių valdymo rinkos Europos Sąjungoje Bendrajame Lisabonos strategijos tikslų kontekste itin svarbu užtikrinti, kad naujose Europos interneto rinkose plačiai vyrautų įvairi Europos muzika ir kultūra. Tai reiškia, kad reikia suteikti naują impulsą Europos muzikos teisių pardavimui teisių naudotojams, kurie gali užtikrinti platesnio masto Europos dalyvavimą šioje terpėje, kartu išsaugant tinkamas vietos turinio plėtojimo sąlygas. Kalbant apie konkurencijos taisyklių taikymą teisių valdymo paslaugoms reikia pažymėti, kad ypatingą dėmesį būtina skirti šiame sektoriuje taikomiems antikonkurenciniams apribojimams ir konkurenciją skatinančioms priemonėms, kurios užtikrintų veiksmingą tokių paslaugų teikimą. Savo sprendime dėl IFPI[85] Komisija nustatė pagrindinius konkurenciją skatinančios kolektyvinio teisių valdymo bendrovių veiklos naujoje Europos interneto rinkoje principus. Tuo tarpu naujieji principai praktikoje pasiteisino ir dabar yra taikomi apskritai tuomet, kai IFPI nariai išduoda ES licencijas platinti internete muziką, susijusias su jų turimoms teisėms. Kalbant apie vadinamąjį Santjago susitarimą[86] dėl autorių teisių į internete transliuojamą muziką valdymo reikia pažymėti, kad Komisija su šiuo susitarimu susijusį oficialų pareiškimą dėl prieštaravimų[87] paskelbė siekdama priversti susitarime dalyvaujančias kolektyvinio teisių valdymo bendroves pakeisti antikonkurencines šio susitarimo nuostatas ir panaikinti apribojimą dėl ekonominės buveinės, kuris skaldo EEE rinką. 2004 m. balandžio mėn. komunikate yra išdėstyti Komisijos pasiūlymai dėl šio sektoriaus valdymo ateityje[88]. Konkurencijos požiūriu reikės atsižvelgti į keletą pagrindinių aspektų: teritoriniai apribojimai neturi kliudyti rengti naujus ES mastu taikomus „vieno langelio“ mechanizmus, kurie atneštų naudos ES ir pasaulinių teisių licencijavimui teisėms naujose Europos Sąjungos muzikos rinkose; pagal konkurencijos teisę Komisija palankiai vertins „vieno langelio“ susitarimus ir su jais susijusius abipusius susitarimus tarp kolektyvinio teisių valdymo sistemų; tačiau Komisija negali leisti taikyti anksčiau nustatytų apribojimų, jei jie nebėra būtini; teisių savininkai turi turėti galimybę patys apsispręsti dėl jiems priimtino santykio tarp individualaus teisių valdymo ir kolektyvinio jų muzikos teisių valdymo; jei nėra būtina, šiuose mechanizmuose neturi būti sujungiami teisių valdymo pasiūlymai. Turi būti sudarytos sąlygos plėtotis individualiam teisių administravimui. Atsižvelgiant į kolektyvinio valdymo sistemų perspektyvumą, teisių savininkai turėtų turėti galimybę naudoti naujas skaitmenines teisių valdymo sistemas, kad galėtų patys valdyti teises. | - Belgijos architektų asociacija[89] 91. Birželio 24 d. Komisija išreiškė nepritarimą Belgijos architektų organizacijos taikomai rekomenduojamų minimalių tarifų lentelei. 92. Belgijos architektų organizacijos Nacionalinė taryba patvirtino minimalių tarifų lentelę 1967 m., ir nuo to laiko ji keletą kartų buvo keista. Naujausias jos pakeitimas buvo padarytas 2002 m. birželio mėn., o tarifai pavadinti „orientaciniais“. Lentelėje buvo nustatyti minimalūs tarifai, taikomi savarankišką veiklą vykdančio architekto paslaugoms, teikiamoms Belgijoje. 93. Komisija nusprendė, kad sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta tarifų lentelė, buvo savarankiškas norminio pobūdžio teisės aktas, už kurį organizacija kaip įmonių asociacija yra visiškai atsakinga. Be to, Komisija padarė išvadą, kad organizacija norėjo koordinuoti savo narių veiksmus rinkoje per savo sprendimus, kuriais buvo nustatoma ir keičiama tarifų lentelė. Komisija taip pat nustatė, kad tarifų lentelė buvo taikoma – bent jau tam tikru mastu. 94. Kad tarifų lentele buvo siekiama apriboti konkurenciją, rodo normatyvinė pavadinimo ir tarifų lentelės preambulėje išdėstytų motyvų konotacija, tai, kad organizacija 18 metų rengė ir platino tipinę sutartį, kurioje kaip vienintelis pasirinkimas nustatant autorinius atlyginimus buvo tarifų lentelė, taip pat tai, kad organizacija neapsiribojo tik informacijos platinimu savo nariams, klientams ir teismams. 95. Nors sprendimas, nustatantis arba rekomenduojantis minimalius tarifus, pagal pobūdį yra labai sunkus pažeidimas, Komisija, įvertinusi tai, kad greičiausiai tarifų lentelė nebuvo visuotinai taikoma tarp visų architektų, ir tai, kad geografinė sprendimo taikymo sritis apsiribojo tik viena valstybe nare, priskyrė šį pažeidimą sunkių pažeidimų kategorijai. 96. Skirdama 100 000 eurų baudą Komisija kaip į švelninančią aplinkybę atsižvelgė į tai, kad organizacija galėjo turėti pagrįstų abejonių dėl to, ar jos taikoma tarifų lentelė iš tikrųjų pažeidžia taisykles, kol Komisija 1993 m. priėmė sprendimą dėl CNSD[90]. Be to, vadovaujantis Komisijos politika, nustatyta jos 2004 m. vasario 9 d. ataskaitoje, nacionalinės reguliavimo institucijos ir profesinės organizacijos turi būti skatinamos persvarstyti ir keisti savo apribojimus nustatančias taisykles, taip pat joms turi būti sudaryta galimybė tai daryti. Baudos dydis taip pat atspindi nuoseklią strategiją[91], kurios Komisija laikosi skirdama baudas už antikonkurencinius veiksmus profesijų srityje. „Gaz de France“[92] 97. Spalio 26 d. Komisija priėmė du sprendimus dėl dviejų sutarčių, kurias „Gaz de France“ (GDF) sudarė 1997 m.: vieną su Italijos dujų bendrove ENI, o kitą – su Italijos elektros energijos bendrove ENEL. Pagal GDF ir ENI sutartį GDF turėjo per Prancūzijos teritoriją iki Šveicarijos sienos transportuoti gamtines dujas, kurias ENI įsigijo Šiaurės Europoje. Į sutartį buvo įtrauktas straipsnis, įpareigojantis ENI pardavinėti dujas tik „toliau pakartotinio perdavimo punkto“, t. y. po to, kai dujos paliks Prancūzijos teritoriją. GDF ir ENEL sutartis buvo sudaryta dėl pasikeitimo gamtinėmis suskystintomis dujomis, kurias ENEL įsigijo Nigerijoje, ir į ją buvo įtrauktas straipsnis, įpareigojantis ENEL naudoti dujas Italijoje. 98. Komisija nusprendė, kad šie du straipsniai apribojo teritoriją, kurioje šalys galėtų naudoti dujas, ir kad jais buvo siekiama padalyti nacionalines rinkas ir taip sutrukdyti Prancūzijos gamtinių dujų vartotojams įsigyti dujų iš ENEL ir ENI. Tai buvo konkurencijos apribojimas, kaip apibrėžta EB sutarties 81 straipsnyje, ir sudarė didelių kliūčių kuriant iš tikrųjų konkurencingą Europos dujų rinką. 99. Šie du sprendimai yra juo labiau svarbūs dėl liberalizacijos proceso, kuris pastaraisiais metais prasidėjo Europos dujų rinkoje ir kurio nauda yra juntama labai lėtai. Teritoriniai apribojimai yra vieni svarbiausių veiklos, dėl kurios Europos rinka išlieka pasidalijusi ir dėl kurios šiam sektoriui trūksta lankstumo, sudedamųjų dalių. Tačiau, atsižvelgusi į Europos dujų sektoriaus ypatumus ir į bylos aplinkybes, Komisija nusprendė neskirti baudų. 3.2. Kitos bylos Mokamas turinys žiniasklaidos priemonių rinkoms 100. Siekdama prisidėti prie žiniomis pagrįstos visuomenės kūrimo, Komisija ir toliau pirmenybę daugiausia teikia konkurencijai, susijusiai su mokamu turiniu, kaip varomajai naujovių diegimo žiniasklaidos priemonių rinkose jėgai. Viena svarbi bylų kategorija yra susijusi su sporto varžybų transliavimo teisių sritimi, kurioje Komisija laikosi darnios strategijos: viena vertus, ji kovoja su pardavimo politikos, grindžiamos plačiais išimtiniais vienintelio pardavėjo susitarimais, koncentraciją ir apribojimus skatinančiu poveikiu ir, kita vertus, atsižvelgia į galimą turinio koncentracijos naudą. 101. Bundesliga byloje, susijusioje su centralizuotu žiniasklaidos naudojimo teisių į pirmojo ir antrojo nacionalinių vyrų futbolo divizionų varžybų transliavimą pardavimu, Komisija nusprendė, kad lygos asociacija, išimties tvarka pardavusi komercinės transliacijos teises, galėtų apriboti konkurenciją tarp klubų ir bendrovių, priklausančių pirmajam ir antrajam divizionams. 102. Šiais metais anksčiau gavusi pranešimą apie išankstinį įvertinimą, lygos asociacija pasiūlė įsipareigojimus, dėl kurių buvo konsultuojamasi su rinkos dalyviais[93] rugsėjo mėn.[94]. 103. Komisija taip pat atliko savo procedūrą English Premier League (FAPL)[95] atžvilgiu ir vėliau paskelbė komunikatą dėl FAPL pasiūlytų įsipareigojimų[96]. Tebenagrinėjant bylą dėl Eurovizijos sistemos atlikus faktų nustatymo tyrimą buvo aiškinamasi keletas aspektų, susijusių su tuo, kaip valstybiniai transliuotojai – ETS (Europos transliuotojų sąjungos) nariai – bendrai perka sporto programas ir dalijasi jomis, įskaitant teises transliuoti 2010–2012 m. olimpines žaidynes. ETS pasiūlymai dėl to, kaip užtikrinti Eurovizijos sistemos suderinamumą su ES konkurencijos taisyklėmis, turės būti pagrįsti Teismų instrukcijomis byloje[97]. 104. Spalio 26 d. Komisija paskelbė baigianti savo tyrimą[98] dėl vadinamųjų didžiausio palankumo[99] straipsnių, įtrauktų į Holivudo kino studijų sutartis su mokamos televizijos bendrovėmis, tačiau toliau bus tęsiamas tyrimas dėl dviejų studijų. 105. Didžiausio palankumo straipsniai buvo įtraukti į daugumą Holivudo kino studijų ir Europos mokamos televizijos transliuotojų susitarimų dėl produkcijos. Sudaryti susitarimus dėl produkcijos yra įprasta praktika Holivudo kino pramonėje, kur studijos paprastai sutinka tam tikram skaičiui metų parduoti transliuotojams visą savo kino produkciją. Didžiausio palankumo straipsniai suteikė studijoms teisę naudotis pačiomis palankiausiomis sąlygomis, sutartomis tarp mokamos televizijos bendrovės ir kurios nors iš šių studijų. 106. Remiantis išankstiniu Komisijos įvertinimu, bendras didžiausio palankumo straipsnių poveikis buvo studijoms mokamų kainų suvienodinimas, nes sutarus su viena studija pakelti kainas, kitos studijos turėdavo teisę taip pat pakelti kainas. Komisijos manymu, toks kainų nustatymo būdas prieštarauja pagrindiniam kainų konkurencijos principui. 107. Nepripažinusios, kad padarė konkurencijos teisės pažeidimą, studijos, kurių atžvilgiu buvo baigtas tyrimas, nusprendė pašalinti iš galiojančių susitarimų didžiausio palankumo straipsnius. Jeigu jos laikysis šios naujos praktikos, jų atžvilgiu nebus imamasi tolesnių veiksmų. Kadangi „NPB Universal“ ir „Paramount Pictures Corp. Inc“ nepasekė šių studijų pavyzdžiu, jų atžvilgiu tyrimas yra tęsiamas. 3.3. Sektorių tyrimai Sektoriaus tyrimas dėl sporto teisių pardavimo naudoti 3G tinkluose[100] 108. Šiuo metu visame pasaulyje sparčiai plinta trečiosios kartos mobiliojo ryšio technologijos (3G), o jų vartotojų daugėja greičiau, nei tame pačiame plėtros etape daugėjo GSM vartotojų. 109. Siekdama užkirsti kelią antikonkurenciniams veiksmams, kurie galėtų sutrukdyti šios svarbios naujos rinkos plėtrai, Komisija ėmėsi aktyvesnių veiksmų. 110. Komisija nustatė rinkoje veikiančių dalyvių kelių rūšių veiksmus, kurie galėtų apriboti naujos žiniasklaidos priemonės operatorių prieigą prie svarbaus sporto turinio: atsisakymas suteikti paslaugas, grupinis televizijos teisių ir naujos žiniasklaidos priemonės/UMTS teisių pardavimas, draudimai, televizijos transliacijoms palankesni nei naujų rūšių transliacijoms, arba rinkoje veikiančių dalyvių išimtinėmis sąlygomis vykdomas naujos žiniasklaidos priemonės/UMTS teisių pirkimas. 111. Siekdama išsamiai įvertinti rinkos ypatumus ir išspręsti atsiradusias ir galimas problemas, susijusias su 3G operatorių prieiga prie turinio, 2004 m. sausio 30 d. Komisija kartu su ELPA Priežiūros institucija sektoriuje pradėjo sporto teisių pardavimo naudoti 3G tinkluose tyrimą. 112. Pirmasis tyrimo etapas buvo baigtas rugpjūčio mėn. Jame buvo surinkta informacija apie padėtį 3G naudojimo srityje, įskaitant 3G teisių pardavimą mobiliojo ryšio operatoriams, ir buvo įvertintos apribojimų, taikomų 3G sporto teisėms, rūšys. Daugeliui televizijos kanalų (daugiausia stambiausių), mobilaus ryšio operatorių ir turinio savininkų buvo išsiųsti prašymai suteikti informacijos. 113. Antrajame etape, kuris prasidėjo rugsėjo mėn., tiriama daugiau rinkos dalyvių, tačiau taip pat yra išsiųsti papildomi klausimynai rinkos dalyviams, su kuriais buvo bendraujama pirmajame etape. Šis etapas turėtų suteikti išsamios informacijos apie sutartis, darančias poveikį aprūpinimui 3G sporto teisėmis. 5 langelis: Motorinių transporto priemonių platinimas ir remontas 2004 m. Komisija ir toliau kontroliavo, kaip yra įgyvendinamas Reglamentas 1400/2002, ir teikė suinteresuotoms šalims su jo aiškinimu susijusią pagalbą. Šiuo laikotarpiu buvo galima pastebėti keletą naujų tendencijų. Visų pirma automobilių kainos augo vidutiniškai lėčiau nei kitų prekių kainos ir kartu buvo aiškių didesnės jų konvergencijos visose ES valstybėse ženklų. Toliau vyko prekybos agentų tinklų konsolidavimas, tačiau daugelis prekybos agentų, kurių sutartys buvo nutrauktos dėl tinklų pertvarkymo, galėjo pasinaudoti bendrąja išimtimi ir tęsti veiklą rinkoje kaip įgaliotieji remontininkai. Taip pat buvo investuojama į geresnę platinimo infrastruktūrą ir remonto įrangą. Tačiau akivaizdu, kad šie pokyčiai tik preliminariai rodo naujos bendrosios išimties, kurios poveikis rinkai gali būti išsamiai įvertintas tik po ilgesnio laikotarpio, taikymo poveikį. Vykdydama savo pareigą reguliariai kontroliuoti Reglamento 1400/2002 taikymą, Komisija nuodugniai patikrino, kaip veikia sistemos, kurias automobilių ir sunkvežimių gamintojai įdiegė, kad nepriklausomi operatoriai galėtų naudotis su remontu susijusia technine informacija. Be to, ji ir toliau kontroliavo automobilių kainų pokyčius visoje ES, išleidusi dvi ataskaitas – 2004 m. vasario ir liepos mėn. Antroji ataskaita apėmė pirmus šešis mėnesius po naujo reglamento įsigaliojimo ir joje pirmą kartą buvo pateikti duomenys apie visas 25 valstybes nares (dėl išsamesnės informacijos žr. toliau). Be to, per ataskaitinį laikotarpį Komisija perorientavo teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiklą į tam tikrus atvejus, kurie kelia rimtų konkurencijos problemų. Prie jų priskiriamos problemos, susijusios su įgaliotųjų ir nepriklausomų remontininkų galimybe gauti OĮG ir konkuruojančių tiekėjų atsargines dalis, galimu dirbtinių kliūčių sudarymu patekimui į įgaliotųjų remontininkų tinklus, taip pat su tariamais apribojimais, taikomais prekybos agentų galimybėms pardavinėti konkuruojančių gamintojų motorines transporto priemones. Kol šie klausimai vis dar nagrinėjami tebevykstant tyrimams, Komisija priėmė poziciją byloje dėl „Porsche“ platinimo ir aptarnavimo sutarčių, kurioje išaiškino de minimis taisyklės taikymą Reglamento 1400/2002 įgyvendinimo srityje (žr. toliau). Reglamento 1/2003 įsigaliojimas ir su juo susijęs įgaliojimų valstybių narių teismams ir konkurencijos institucijoms suteikimas taip pat suteikė konkurencijos institucijoms galimybę pasinaudoti atitinkamomis žiniomis motorinių transporto priemonių sektoriuje ir bendradarbiavimo priemonėmis, sukurtomis Europos konkurencijos tinkle. Spalio 19 d. Komisija surengė seminarą, kuriame nacionalinių konkurencijos institucijų atstovai galėjo pasidalyti patirtimi ir aptarti Reglamento 1400/2002 įgyvendinimą. Galimybė susipažinti su technine informacija Spalio mėn. Komisija paskelbė nepriklausomų operatorių galimybės susipažinti su technine informacija automobilių sektoriuje studiją. Studijoje, kurią Komisijos prašymu atliko IKA (Acheno universitetas), įvertinta, kaip gamintojai įvykdė reglamento sąlygas, susijusias su techninės informacijos teikimu garažams, įrankių gamintojams ir leidėjams. Visų šių rūšių operatoriai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrindami sveiką konkurenciją automobilių remonto sektoriuje, ypač įvertinus tai, kad dėl technologijos pažangos net paprasčiausias remontas tampa vis sudėtingesnis. Studija rodo, kad techninė informacija apie beveik visus modelius, kurie buvo pradėti gaminti per pastaruosius dešimt metų, yra pateikta internete, CD/DVD laikmenoje ir (arba) išspausdinta. Tačiau informacijos teikimo kokybė dažnai yra nepatenkinama, nes informaciją sunku rasti arba ji prieinama tik didelėse brangiose pakuotėse. Turinys taip pat dažnai nepakankamas, nes kai kurie gamintojai nuslepia daugybę informacijos, kuri, pavyzdžiui, gali būti svarbi diagnostinės įrangos gamintojams. Galiausiai techninės informacijos leidėjai, kurių leidinius labai vertina nepriklausomi remontininkai, susiduria su sunkumais, kai jiems reikia gauti informacijos. Teigiami pokyčiai, susiję su automobilių kainų skirtumais Kovo ir liepos mėn. Komisija paskelbė automobilių kainų skirtumų Europos Sąjungoje ataskaitas. Konkurencijos atžvilgiu paskutiniai du leidimai, pagrįsti lapkričio ir atitinkamai gegužės mėn. duomenimis, atskleidė gana patenkinamą kainų konvergencijos euro zonoje tendenciją. Nors ataskaitos 2003 m. liepos mėn. leidimas rodė, kad trečdalio modelių kainų skirtumai visoje euro zonoje viršija 20 %, iš naujausio leidimo matyti, kad tokie skirtumai yra būdingi beveik ketvirtadaliui modelių. Be to, reikia pažymėti, kad tokia konvergencija vyksta esant santykiniam kainų stabilumui Europos Sąjungoje. Palyginti su 2003 m. liepos mėn., 2004 m. liepos mėn. automobilių kainų indeksas Europos Sąjungoje padidėjo tik 0,6 %, palyginti su 2,3 % bendros infliacijos. Pirmą kartą automobilių kainų ataskaitos praėjusios liepos mėn. leidime yra pateiktos kainos naujosiose valstybėse narėse, kurios nelabai skiriasi nuo 15 valstybių ES kainų: kai kuriose naujosiose valstybėse narėse kai kurie modeliai yra pigesni, tačiau kiti ne. Palyginti su 2003 m. liepos mėn., automobilių kainų indeksas 2004 m. liepos mėn. gerokai išaugo Lenkijoje (+8,4 %) ir Latvijoje (+4,1 %), tačiau sumažėjo Estijoje (-6,8 %), Lietuvoje (-4,9 %) ir Čekijoje (-3,3 %). „Porsche“ platinimo ir garantinio aptarnavimo sutartys Balandžio 30 d. Komisija nutraukė nagrinėjimą dėl sutarčių, susijusių su nauju tipiniu importuotoju, prekybos agentu ir įgaliotuoju remontininku, apie kurias „Porsche“ buvo pranešusi. Šis automobilių gamintojas sutiko šias visoje ES ir EEE naudojamas sutartis pataisyti taip, kad jose nebeliktų jokių „griežtų apribojimų“, nustatytų Reglamento 1400/2002 4 straipsnyje. Pakeistose platinimo sutartyse nebeliko apribojimų „Porsche“ prekybos agentams sudaryti su įgaliotaisiais „Porsche“ autoservisais subrangos sutartis dėl garantinio aptarnavimo paslaugų teikimo, o „Porsche“ autoservisai nebeprivalo pardavinėti naujų automobilių. Komisija nusprendė nebetęsti kitų „Porsche“ platinimo sutarčių nuostatų tyrimo, nes paaiškėjo, kad „Porsche“ užima mažiau kaip 5 % visų ES nacionalinių rinkų, kuriose parduodami aukščiausios klasės sportiniai automobiliai ir padidinto pravažumo automobiliai. Reikia prisiminti, kad de minimis pranešime yra nustatyta, jog tiekėjo, turinčio platinimo sistemą rinkoje, kurioje beveik visi operatoriai naudoja tos pačios rūšies ribojančius susitarimus, indėlis į bendrą poveikį nėra didelis, jei jo rinkos dalis neviršija 5 % ir jei susitarimuose nėra numatyta griežtų apribojimų. Dėl garantinio aptarnavimo sutarčių „Porsche“ sutiko, kad ji negali pagal bendrosios išimties taikymo sąlygas savo įgaliotųjų „Porsche“ autoservisų tinklui naudoti kiekybinio pasirinktinio paskirstymo, nes jos tinklo užimama „Porsche“ automobilių remonto rinkos dalis viršija 30 % ir akivaizdu, kad de minimis pranešimas yra netaikytinas. Grynai kokybinės atrankos naudojimas atveria tinklą kvalifikuotiems operatoriams, norintiems valdyti įgaliotąjį „Porsche“ autoservisą. Todėl „Porsche“ sutiko visus suinteresuotus remontininkus informuoti apie atitinkamus kokybinius kriterijus. | 4. VALSTYBėS PRIEMONėS (VALSTYBINėS įMONėS IR įMONėS SU IšIMTINėMIS IR YPATINGOMIS TEISėMIS) 4.1 Sprendimai Pašto ruošimo apribojimai[101] 114. Spalio 20 d. Komisija, remdamasi 86 straipsniu, priėmė sprendimą dėl tam tikrų Vokietijos pašto reguliavimo sistemos normų, draudžiančių komercinėms pašto ruošimo įmonėms taikyti nuolaidas iš anksto išrūšiuotų laiškų perdavimui „Deutsche Post AG“ (DPAG) rūšiavimo centrams. Remdamasi BdKEP, Vokietijos pašto paslaugų teikėjų asociacijos, pateiktu skundu, Komisija nustatė, kad inkriminuojamos Vokietijos pašto įstatymo nuostatos skatina DPAG piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi ir kartu dviem būdais pažeisti 82 straipsnį. Visų pirma šios nuostatos skatina DPAG, užimančią (rezervuotą) pagrindinių pašto paslaugų rinką, plėsti savo rinkos galią ir užimti (liberalizuotą) pašto ruošimo paslaugų rinką. Antra, jos skatina DPAG taikyti vienokias sąlygas didelio pašto siuntų kiekio siuntėjams, kurie gali pristatyti siuntas į galutinio rūšiavimo centrus ir kuriems taikomos su tuo susijusios nuolaidos, ir kitokias sąlygas – komerciniams tokių paslaugų teikėjams, kuriems šios nuolaidos netaikomos. Tai sudaro šioms įmonėms labai nepalankias konkurencijos sąlygas, o Vokietijos pašto ruošimo rinkai trukdo plėtoti savo potencialą. 115. Pašto ruošimas apima šias operacijas: siuntų komplektavimą (spausdinimą, vokavimą, ženklinimą ir apmokėjimo žymėjimą), surinkimą, pakavimą į pašto maišus ar konteinerius, atitinkančius tam tikras normas, tam tikrą grupavimą ir rūšiavimą pagal paskirties punktą bei pristatymą į universaliųjų paslaugų teikėjo prieigos taškus. Šioje rinkoje galimybė užtikrinti klientams nuolaidas, susijusias su pašto pristatymu į tradicinio pašto operatoriaus galutinio rūšiavimo centrus, t. y. sumažinti pašto pristatymo sąnaudas, yra pagrindinis komercinis argumentas. 116. DPAG turi išimtinę teisę rinkti, rūšiuoti, gabenti ir pristatyti laiškus, sveriančius mažiau kaip 100 gramų (vadinamoji rezervuota sritis). Pašto ruošimo paslaugų teikimas, įskaitant išankstinį pašto rūšiavimą ir jo gabenimą iš siuntėjo patalpų į pasirinktą tradicinio operatoriaus prieigos punktą, nepatenka į Pašto direktyvos[102] rezervuotą sritį. 117. Komisija nustatė, kad Vokietijos vyriausybė neįrodė, jog draudimas komerciniams paslaugų teikėjams pasinaudoti pirmiau minėtomis nuolaidomis buvo pagrįstas pagal 86 straipsnio 2 dalį, ir priminė, kad 1998 m. pranešime dėl konkurencijos taisyklių taikymo pašto sektoriui[103] nustatyta, jog tarpininkai turi turėti galimybę laisvai rinktis iš esamų prieigos prie viešojo pašto tinklo taškų[104]. 4.2 Atmesti skundai UFEX [105] 118. Lapkričio 19 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo atmetė „l'Union Française de l'Express“ ir trijų jos narių – DHL, „FedEx“ ir „Crie“ – skundą prieš Prancūzijos Respubliką, „La Poste“ ir „Chronopost“, nes Bendrija nebuvo suinteresuota toliau tęsti tyrimą. Atmestas skundas yra susijęs su pareiškėjų teigimu, kad „La Poste“, dominuojanti rezervuotoje įprastinių pašto paslaugų rinkoje, piktnaudžiaudama siekė išplėsti šį dominavimą ir užimti Prancūzijos greitojo pašto paslaugų rinką, kurioje veikia jos filialas „Chronopost“, ir taip pažeidė 86 ir 82 straipsnius. Tariamas piktnaudžiavimas buvo susijęs su kryžminiu subsidijavimu, vykdytu „Chronopost“ veiklos pradžioje (1986 m.) ir vėliau, o pasireiškė tuo, kad „Chronopost“ buvo sumažintomis sąnaudomis teikiama komercinė ir logistinė pagalba, kuri leido jai nustatyti netinkamai mažas kainas, kad galėtų išstumti iš rinkos konkurentus. Po to, kai Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas priėmė keletą sprendimų, kuriais panaikino pirmąjį 1994 m. gruodžio mėn. sprendimą dėl skundo atmetimo, 2000 m. rugsėjo mėn. pareiškėjams pateikus prašymą skundas buvo pakartotinai išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrija nebuvo suinteresuota toliau tęsti tyrimą, naujajame sprendime dėl skundo atmetimo, be kitų priežasčių, nurodoma, kad apskųsti veiksmai, kurių bet kuriuo atveju nepavyko tinkamai nustatyti, buvo nutraukti prieš daugiau kaip dešimt metų ir kad nuo tada susijusioje rinkoje nebuvo pastebėta jokio išliekančio antikonkurencinio poveikio, kuris galėtų būti siejamas su tais veiksmais. C – EKT: BENDRADARBIAVIMO APžVALGA 1. BENDROJI APžVALGA EKT sukūrimas 119. Vienas pagrindinių Reglamento 1/2003 ir modernizavimo paketo tikslų – paskatinti nacionalines valstybines teisės aktų vykdymo užtikrinimo institucijas aktyviau taikyti EB konkurencijos taisykles. Siekiant užtikrinti nuoseklų 81 ir 82 straipsnių taikymą lygiagrečios kompetencijos sistemoje, buvo sukurti institucijų bendradarbiavimo mechanizmai. Reglamento Nr. 1/2003 11 bei 12 straipsniai ir pranešimas apie tinklą[106] yra pagrindiniai ramsčiai, kuriais grindžiamas funkcionavimas ir bendradarbiavimas Europos konkurencijos tinkle (EKT). 120. EKT sudaro pagal Reglamento 1/2003 35 straipsnį paskirtos nacionalinės konkurencijos institucijos (NKI) ir Komisija. Bendradarbiavimas Europos konkurencijos tinkle prasidėjo jau 2003 m.: buvo sudarytos darbo grupės, kuriose buvo aptariami tam tikri svarbūs pranešimo apie tinklą aspektai, taip pat šiame forume buvo nagrinėjami bendrieji klausimai, susiję su perėjimu prie naujos teisės aktų vykdymo užtikrinimo sistemos. Be to, buvo sudaryta 14 pogrupių, kurie turėjo spręsti su konkrečiais sektoriais susijusius klausimus. 2004 m. yra pirmieji metai, kuriais EKT funkcionavo visu pajėgumu ir dalyvavo atskirose bylose dėl ES konkurencijos taisyklių taikymo. Iki gegužės 1 d. buvo įdiegtos sudėtingos IT sistemos, kad visi tinklo nariai galėtų sekti tinkle sprendžiamas bylas ir keistis informacija. Bylų paskyrimas 121. Siekdamos užtikrinti tinkamą bylų paskyrimą institucijoms, tinkle dalyvaujančios institucijos informuoja viena kitą prieš pradėdamos taikyti pirmąją oficialią tyrimo priemonę visose bylose, susijusiose su 81 ar 82 straipsnio taikymu, arba iš karto po to, kai ji pradedama taikyti. 2004 m. tinklui buvo iš viso pateiktos 298 bylos: 99 bylas pateikė Komisija, o 199 – NKI. 122. Kaip tikėtasi, bylų, apie kurias buvo pranešta tinklui, perleidimo institucijoms atvejų buvo visai mažai (mažiau kaip 1 % bylų). Paprastai bylos lieka toje institucijoje, kuri pradėjo jas nagrinėti. 123. Kelis kartus Komisija ir NKI surengė dvišales diskusijas, po kurių NKI sutiko nagrinėti skundą, kuris iš pradžių buvo pateiktas Komisijai. Vieną kartą byla buvo perleista vėlesniame etape, nes Komisija pradėjo procesą, kad priimtų įsipareigojimus visai Bendrijai[107], nors tuo metu tą bylą nagrinėjo kai kurios NKI. Savitarpio pagalba nustatant faktus 124. Reglamente 1/2003 yra nustatytos priemonės, suteikiančios tinklo nariams galimybių teikti savitarpio pagalbą įgyvendinant tyrimo priemones kitos institucijos vardu (22 straipsnis) ir apskritai keičiantis informacija (12 straipsnis). Nuo pat pirmųjų Reglamento 1/2003 taikymo dienų 22 straipsniu pasinaudojo keletas institucijų: kelių NKI prašymu buvo atlikti patikrinimai, o surinkta informacija išsiųsta pagal 12 straipsnį. Iš viso per 8 mėnesius 22 straipsniu buvo pasinaudota 11 kartų. 125. Be to, tinklo nariai reguliariai naudojasi galimybe keistis informacija pagal 12 straipsnį. Mažiausiai du kartus informacija buvo keičiamasi tais atvejais, kai buvo pateikti prašymai dėl atleidimo nuo baudų, gavus pareiškėjo sutikimą. Nuoseklus EB teisės taikymas 126. Pagal Reglamento 1/2003 11 straipsnio 4 dalį NKI turi Komisiją apie neigiamus sprendimus informuoti likus ne daugiau kaip 30 dienų iki jų priėmimo. Nuo gegužės 1 d. Komisija buvo informuota apie 33 konkurencijos bylas, kuriose NKI ketino priimti sprendimą pagal 81 ir (arba) 82 straipsnius. 18 bylų buvo susijusios su 81 straipsniu; 13 bylų buvo susijusios su 82 straipsniu, o dvi bylos buvo susijusios su abiem straipsniais. Dėl kai kurių šių bylų Komisija pateikė NKI savo pastabas. Nė vienu iš šių atvejų neiškilo nenuoseklumo problema, dėl kurios Komisija būtų galėjusi pasinaudoti savo įgaliojimais atleisti NKI nuo jos kompetencijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį. Bendroji nacionalinių įstatymų konvergencija 127. Galiausiai 2004 m. buvo iš esmės persvarstyta daugelis nacionalinių įstatymų. Beveik visi šie pokyčiai leido užtikrinti didesnę nacionalinių sistemų ir Reglamento 1/2003 konvergenciją. 20 valstybių narių panaikino ar ketina panaikinti savo nacionalinę pranešimų sistemą. 17 valstybių narių taiko visiškai arba iš dalies konvergentiškas atleidimo nuo baudų programas. Šie pokyčiai gerokai supaprastina verslui sąlygas laikytis teisės aktų ir užtikrina geresnį sistemos veikimą. 2. ES konkurencijos taisyklių taikymas ES nacionaliniuose teismuose: REGLAMENTO 1/2003 15 STRAIPSNIO įGYVENDINIMO ATASKAITA Prašymai pateikti nuomonę 128. Reglamento 1/2003 15 straipsnio 1 dalyje nacionaliniams teisėjams yra numatyta galimybė paprašyti Komisijos pateikti savo turimą informaciją arba nuomonę EB konkurencijos taisyklių taikymo klausimais. 2004 m. Komisija gavo 9 prašymus pateikti nuomonę. 6 prašymus ji gavo iš Ispanijos teismų, ir visi jie buvo susiję su panašios rūšies platinimo susitarimu energetikos sektoriuje, kuriame daugiausia buvo keliami klausimai, susiję su atstovo ir mažmenininko sąvokų skyrimu taip, kaip nustatyta ES konkurencijos teisėje, ir į kurį buvo įtraukti straipsniai, susiję su maksimalios mažmeninės kuro kainos nustatymu, bei straipsniai dėl konkurencijos draudimo kuro sektoriuje, kurie galėtų uždaryti rinką konkurentams. Komisijos atsakymai į šiuos 6 prašymus daugiausia buvo pagrįsti jos išankstiniu įvertinimu byloje dėl Repsol CPP[108]. 129. Pagal Belgijos konkurencijos teisę Belgijos teismai, iškilus abejonėms dėl konkurencijos taisyklių taikymo, turi kreiptis į Briuselio apeliacinį teismą preliminaraus nutarimo. Gruodžio pradžioje Briuselio apeliacinis teismas paprašė Komisijos pateikti savo nuomonę, nusiuntęs jai tris tokius prašymus. Juose buvo keliami klausimai, susiję su vienalaikiu EB sutarties 81 ir 82 straipsnių taikymu, 82 straipsnio c punkto taikymo sritimi, Komisijos bendrosios išimties reglamentu 2790/1999 (dėl vertikalių susitarimų) ir lydimosiomis gairėmis bei de minimis pranešimu. Vieša nacionalinių teismų sprendimų duomenų bazė 130. Pagal Reglamento 1/2003 15 straipsnio 2 dalį ES valstybės narės privalo nusiųsti Komisijai kiekvieno nacionalinių teismų rašytinio sprendimo dėl EB sutarties 81 ar 82 straipsnių taikymo kopiją. Komisija ligi šiol yra gavusi 36 sprendimus, kurie buvo priimti nuo 2004 m. gegužės mėn. Sprendimai, kurių juos perdavusi institucija nepriskyrė konfidencialiems, buvo įdėti Konkurencijos GD tinklalapyje[109]. Didžioji dauguma šių sprendimų buvo priimti privataus vykdymo užtikrinimo ieškiniuose (29) ir dauguma jų buvo susiję su susitarimo panaikinimu dėl nesuderinamumo su ES konkurencijos taisyklėmis. Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų pastabų teikimas 131. Reglamento 1/2003 15 straipsnio 3 dalis leidžia Komisijai ir NKI pateikti nacionaliniams teismams pastabas EB konkurencijos taisyklių taikymo klausimais. Komisija ligi šiol dar nėra pasinaudojusi šia galimybe, tačiau tą padarė Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos konkurencijos institucijos. Tačiau reikia pažymėti, kad dar iki 2004 m. gegužės 1 d. šios konkurencijos institucijos pagal savo nacionalinę teisę turėjo įgaliojimus teikti nacionaliniams teismams pastabas. Nacionalinių teisėjų mokymo, susijusio su ES konkurencijos teise, finansavimas 132. Nuo 2002 m. Komisija bendrai finansuoja projektus, pagal kuriuos yra vykdomi nacionalinių teisėjų mokymai ES konkurencijos teisės srityje. 2004 m. Komisija bendrai finansavo 4 mokymo projektus[110] ir paskelbė konkursą, po kurio buvo sudaryta dar 10 sutarčių ir per 400 000 EUR skirta daugiau kaip 700 nacionalinių teisėjų iš visų 25 ES valstybių narių mokymui 2005 m.[111]. 3. ENERGETIKA 133. 2004 m. Komisija įsteigė EKT energetikos pogrupį. Jo paskirtis – sudaryti sąlygas aptarti svarbiausius klausimus, formuoti bendrą požiūrį į EB konkurencijos taisyklių taikymą energetikos sektoriuose ir skatinti konkurencijos priežiūrą ES energetikos rinkose. Jis turėtų rengti ir techninius, ir aukšto lygio susitikimus, į kuriuos galėtų būti kviečiamos reguliavimo tarnybos. 134. Rugsėjo mėn. nacionalinių konkurencijos institucijų vadovams buvo surengtas aukšto lygio susitikimas energetikos klausimais. Taip pat buvo pakviestos nacionalinės energetikos sektoriaus reguliavimo tarnybos. Susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta dviem klausimams: konkurencijos institucijų ir reguliavimo tarnybų vaidmuo kovoje su antikonkurenciniais veiksmais ir likusių patekimo į rinką kliūčių šalinimo būdai. 135. Pirmasis techninis energetikos pogrupio susitikimas įvyko gruodžio mėn. Jame buvo aptarta būsimoji energetikos pogrupio darbo programa, taip pat daug dėmesio buvo skirta dviem temoms: ilgalaikės sutartys „žemutiniame“ dujų sektoriuje ir sektorių tyrimai energetikos sektoriuje. Buvo sutarta, kad energetikos pogrupis daugiausia dėmesio turėtų skirti konkurencijai dujų ir elektros energijos sektoriuje, tačiau dėmesio turėtų skirti ir kitoms energetikos rinkoms (pavyzdžiui, benzino). Buvo aptarta Konkurencijos GD parengta ilgalaikių sutarčių „žemutiniame“ dujų sektoriuje ataskaita. Konkurencijos GD išplatino sektorių tyrimų ataskaitą ir su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis pasidalijo vertinga patirtimi, susijusia su sektorių tyrimais dujų ir elektros energijos sektoriuose. 4. TRANSPORTAS EKI oro eismo darbo grupė 136. 2002 m. balandžio mėn., plenarinio posėdžio Atėnuose metu, EKI (Europos konkurencijos institucijos) sudarė Oro eismo darbo grupę, kuri turėjo pagerinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, susijusį su jų veikla aviakompanijų pramonės srityje, ir sustiprinti konkurenciją šiame sektoriuje. EKI mano, kad aviakompanijų konkurencijai įtaką daro kai kurie aviakompanijų pramonės savitumai, ypač tai, kad ji veikia tinklo pagrindu. Gegužės 13 d. darbo grupė paskelbė Susijungimų ir sąjungų civilinėje aviacijoje ataskaitą[112], kurioje yra apžvelgiami dabartiniai EKI įgyvendinimo veiksmai, susiję su rinkos apibrėžimu, konkurencijos vertinimu ir konkurencijos gynimo priemonėmis. Geležinkeliai 137. Geležinkelių pogrupis antrą kartą susitiko birželio 29 d. ir aptarė GD COMP bei NKI kartu atlikto rinkos tyrimo, susijusio su veiksmingos konkurencijos krovinių vežimo geležinkeliu rinkoje kliūtimis, rezultatus. Buvo pažymėta, kad nors rinkos dalyvių pateikta informacija yra itin išsami, ji buvo pateikta neoficialiai ir turės būti patikrinta. Pogrupis taip pat aptarė dokumento dėl geriausios NKI ir geležinkelio reguliavimo institucijų (reikalavimas įsteigti tokias institucijas yra numatytas pirmajame geležinkelio direktyvų pakete) santykių praktikos projektą, rengdamasis bendram šių dviejų grupių susitikimui, kuris turėtų įvykti nustatytu laiku. 5. FINANSINėS PASLAUGOS 138. 2004 m. finansinių paslaugų sektoriuje EKT pogrupiai ėmėsi veiksmų tokiose srityse kaip mokėjimo kortelės, draudimas ir vertybiniai popieriai. 139. EKT mokėjimo kortelių tinklų pogrupis pirmą kartą susitiko birželio 17 d. Briuselyje. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo tas, kad Komisija pristatytų nacionalinėms konkurencijos institucijoms savo rinkos tyrimų, susijusių su mokėjimais kreditinėmis ir debetinėmis kortelėmis Europoje, rezultatus. Šiuo pagrindu buvo diskutuojama apie konkrečius atvejus, taip pat metodologiniais klausimais ir apie pramonės pokyčius. Tokio pobūdžio aktyviu koordinavimu yra siekiama sukurti bendrą žinių bazę ir paskatinti sukurti bendrą su kortelių mokėjimais susijusių konkurencijos klausimų supratimą. Keletas nacionalinių konkurencijos institucijų atstovų (Danijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės) pristatė šiuo metu jų institucijose atliekamus tyrimus, susijusius su susitarimais dėl tarpbankinio atsiskaitymo mokesčio, kuriuos taiko jų šalyse veikiantys mokėjimo kortelių tinklai. Nyderlandų, Suomijos ir Italijos konkurencijos institucijos pristatė savo bylas dėl vietos debetinių kortelių tinklų. Keletas atstovų pažymėjo, kad tarpbankinio atsiskaitymo mastas debetinių kortelių sistemose yra susijęs su konkurencijos lygiu įsigijimo ir išleidimo rinkoje. Be to, keliose ES valstybėse vietos bankai ketina atsisakyti šiuo metu jose veikiančio vietos mokėjimo kortelių tinklo ir prisijungti prie tarptautinės mokėjimo kortelių sistemos, kuri užtikrins jiems papildomas pajamas iš tarpbankinių atsiskaitymo mokesčių. Valstybėse narėse, kuriose tvirtą poziciją tarp vietos debetinių kortelių tinklų užima du tarptautiniai mokėjimo kortelių tinklai „Visa“ ir „MasterCard“, tarpbankinis atsiskaitymas dominuoja ir yra aukšto lygio. Diskusija parodė, kad būtina visos Europos mastu koordinuoti konkurencijos įgyvendinimą šiame sektoriuje. 140. Antrasis EKT draudimo pogrupio susitikimas įvyko spalio 27 d. Briuselyje. Šio antrojo susitikimo metu išaiškėjo, kad draudimo tarpininkai ir brokerių komisiniai yra pagrindinis objektas, analizuojamas rinkos tyrimuose, kuriuos atlieka kelios tinklui priklausančios institucijos, ir kad šie tyrimai atskleidžia įvairias galimas konkurencijos problemas. 141. 2004 m. birželio mėn. antrą kartą susitiko Vertybinių popierių ekspertų tinklo nariai. Nors susitikimo tema buvo sudėtinga, dalyvių buvo daug, o diskusijose dalyvauta labai aktyviai. Susitikimo tikslas visų pirma buvo užtikrinti visų nacionalinių institucijų savitarpio supratimą, susijusį su prekyba vertybiniais popieriais, kliringu ir atsiskaitymu 25 valstybių ES; antra, pasikeisti nuomonėmis dėl konkurencijos ir reguliavimo veiklos vertybinių popierių sektoriuje. 142. Komisija surinko nacionalinių institucijų atsiliepimus, kurie ateityje padės jai rengti dar veiksmingesnius susitikimus ir pagreitinti bendravimą tarp konkurencijos institucijų. D – RINKTINėS TEISMO BYLOS „Adalat“ 143. Sausio 6 d.[113] Teisingumo Teismas (ETT) priėmė sprendimą dėl dviejų apeliacinių skundų, iš kurių vieną Komisija pateikė dėl Pirmosios instancijos teismo (PIT) sprendimo[114] vadinamojoje „Adalat“ byloje. PIT panaikino Komisijos[115] sprendimą, kuriame buvo nustatyta, kad „Bayer“ ir jos prekybos agentų sutartiniuose santykiuose taikomas eksporto draudimas pažeidžia EB sutarties 81 straipsnį. PIT nusprendė, jog Komisija reikiamu teisiniu lygiu nenustatė, kad prekybos agentai pritarė „Bayer“ komercinei politikai, ir todėl nesant susitarimo 81 straipsnis tam elgesiui buvo netaikytinas. Patvirtindamas, kad Komisijos pateikti įrodymai neįrodo norų sutapimo, ETT išaiškino EB sutarties 81 straipsnyje vartojamą susitarimo sąvoką. Tačiau reikia pažymėti, kad ETT aiškiai patvirtina, jog čia nenagrinėtas nei galimas kitų 81 ar 82 straipsnių aspektų taikymas, nei bet kokie kiti galimi atitinkamų rinkų apibrėžimai. Cemento kartelis 144. Sausio 7 d. sprendimu[116] ETT, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, sumažino vienam iš apeliantų baudą, kurią Komisija[117] buvo jam skyrusi už dalyvavimą cemento kartelyje. ETT nusprendė, kad skaičiuojant apyvartą baudai nustatyti negalėjo būti atsižvelgta į „Ciment francais SA“ dukterinių bendrovių apyvartą, nes ji šią dukterinę bendrovę įsigijo tik po to, kai padarė minėtą pažeidimą. ETT atmetė likusią apeliacinio skundo dalį ir paliko galioti didžiąją dalį Pirmosios instancijos teismo sprendimo[118]. Pašto paslaugos – „ASEMPRE“ 145. Kovo 11 d. sprendimu[119] ETT priėmė preliminarų nutarimą, kuriame išaiškino Direktyvą 97/67/EB[120] dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo. ETT išaiškino, kad direktyvos 7 straipsnis neleidžia valstybėms narėms užsiimti savitarna[121] (ji neįeina į paslaugas, kurios gali būti rezervuotos viešųjų paslaugų teikėjui), jei yra įvykdyta kuri nors iš šių sąlygų: 146. gavėjas turi būti tas pats asmuo kaip ir siuntėjas; 147. paslaugos neturi būti teikiamos trečiosioms šalims paslaugų teikėjui vykdant komercinę ar ūkinę veiklą; 148. paslaugos neturi būti teikiamos naudojant pašto maišų sistemą arba kitus panašius metodus; ir 149. tokios operacijos neturi sutrukdyti teikti paslaugas, rezervuotas universaliųjų paslaugų teikėjui. 150. Be to, iš šio sprendimo aiškėja, kad pinigų perlaidos paslaugos (mokėjimai per viešąjį pašto tinklą fiziniams ar juridiniams asmenims) nepatenka į Direktyvos 97/67 taikymo sritį. Grafito elektrodų kartelis 151. Balandžio 29 d. sprendimu[122] Pirmosios instancijos teismas (PIT) sumažino baudas, kurias Komisija skyrė[123] grafito elektrodų kartelio dalyviams. PIT nustatė, kad Komisija nenuosekliai nustatė kategorijas, kurias ji naudoja skaičiuodama baudas pagal Komisijos baudų nustatymo gaires[124], ir kai kurių bendrovių atžvilgiu pakoregavo pradinę skaičiavimo sumą. Kiti baudos sumažinimo atvejai daugiausia buvo susiję su bendrovių bendradarbiavimo mastu, kurį įvertinusi Komisija turėjo sumažinti baudą. PIT nuomone, tam tikriems šalių pateiktiems įrodymams buvo taikytina teisė neduoti prieš save parodymų, todėl jie turėjo būti laikomi savanorišku šalių bendradarbiavimu. 152. Tačiau PIT taip pat patvirtino, kad įmonės, kurios administracinio proceso metu aiškiai pripažįsta, jog jų atžvilgiu Komisijos pateikti faktai (pareiškime dėl prieštaravimų) daugiausia yra tikri, ir kurioms Komisija dėl to sumažina baudą, iš esmės netenka galimybės ginčyti šiuos faktus Pirmosios instancijos teisme ir turi skaitytis su PIT sprendimu padidinti baudas. Be to, PIT patvirtino, kad Komisija gali sankcionuoti kartelį, kuriam tuo pačiu metu buvo skirtos sankcijos ne pagal ES jurisdikcijas, ir Komisija neprivalo atsižvelgti į tokias sankcijas, nustatydama skiriamas baudas[125]. Besiūlių plieninių vamzdžių kartelis 153. Savo liepos 8 d. sprendimais[126] PIT, įvertinęs trumpesnę pažeidimo trukmę, sumažino baudas, kurias Komisija skyrė besiūlių plieninių vamzdžių kartelio dalyviams[127], ir nusprendė, kad Komisija nenustatė visos pažeidimo trukmės, kuria, kaip vienu iš kriterijų, rėmėsi nustatydama baudas. Todėl įvertinęs tam tikras bylos aplinkybes PIT nusprendė, kad būtent Komisija turėjo pateikti įrodymų apie tikslią ES ir Japonijos susitarimų dėl savanoriško apribojimo, į kuriuos Komisija atsižvelgė nustatydama pažeidimo trukmę, galiojimo pabaigą. Kalbant apie su pažeidimu susijusias Japonijos bendroves, reikia pažymėti, kad PIT taip pat sumažino baudas, atsižvelgęs į mažesnę žalą, kurią padarė jų dalyvavimas kartelyje, kadangi jos nedalyvavo viename pažeidimo etape (susijusiame su tiekimo sutartimis „Corus“). Dėl likusios dalies PIT atmetė visus prašymus panaikinti Komisijos sprendimą. Profesinė paslaptis – „Akzo“ ir „Akros “ 154. Rugsėjo 27 d.[128] Teisingumo Teismo pirmininkas patenkino Komisijos skundą dėl Pirmosios instancijos teismo pirmininko laikinosios nutarties; ja buvo sustabdytas Komisijos sprendimo, atmetančio šalių prašymus dėl profesinės paslapties apsaugos, taikymas, tačiau atmestos laikinos priemonės sprendimo dėl patikrinimo atžvilgiu, kurių šalys taip pat reikalavo šioje lygiagrečioje byloje[129]. 155. Byla yra susijusi su dokumentais, paimtais atliekant Komisijos sprendimu[130] pavestą patikrinimą. Šio besitęsiančio ginčo – 2004 m. pabaigoje pagrindinė byla vis dar buvo nagrinėjama – klausimai yra profesinės paslapties apsaugos taikymo sritis ir jos gavėjai. ETT pirmininkas panaikino sprendimo taikymo sustabdymą, nusprendęs, kad nebuvo didelės būtinybės neleisti Komisijai susipažinti su kuriais nors dokumentais. 156. PIT pirmininko nutartyje buvo nurodyta, kad gali prireikti persvarstyti profesinės paslapties apsaugos srityje nusistovėjusią teismo praktiką, ir šiuo atžvilgiu buvo iškelta keletas klausimų: ar reikėtų į profesinės paslapties apsaugos taikymo sritį įtraukti rengiamus dokumentus, su informacijos rinkimu susijusius dokumentus ir suvestinius dokumentus, reikalingus teisinei konsultacijai gauti; ar Komisijai leidus kopijuoti tokius dokumentus galėtų būti padaryta nepataisoma žala teisėms į gynybą; ar profesinės paslapties apsauga turėtų būti taikoma tam tikrų kategorijų teisininkams, dirbantiems bendrovėse. Įvertinusi plataus masto neigiamus padarinius, kuriuos galėtų sukelti toks įprasto teisės aktų vykdymo užtikrinimo antimonopolinėse bylose pokytis, Komisija nusprendė apskųsti šią nutartį ir išsiaiškinti teisinius nusistovėjusios teismo praktikos taikymo klausimus. Vokietijos bankai 157. Spalio 14 d. PIT priėmė sprendimus[131], panaikinusius Komisijos sprendimą[132], nustatantį, kad keletas Vokietijos bankų iki bendros euro zonos valiutos – euro – įvedimo dalyvavo kainų kartelyje, susijusiame su bankų mokesčiais už euro zonos valiutų keitimą. PIT nustatė, kad Komisijos sprendimas buvo pagrįstas nepakankamais įrodymais. Antidopingo taisyklės 158. Byloje dėl dopingą vartojusių plaukikų[133] rugsėjo 30 d. PIT nusprendė[134], kad Tarptautinio olimpinio komiteto antidopingo taisyklės yra tik sportinės taisyklės ir nėra ekonominio pobūdžio. Šios antidopingo taisyklės yra glaudžiai susijusios su pačiu sportu, taigi nepatenka į Sutarties nuostatų dėl ekonominių laisvių ir ypač 49, 81 ir 82 straipsnių taikymo sritį. Tai yra pirmas sprendimas, kuriuo Teismas išaiškino, ar sporto taisyklėms turi būti taikomos Sutarties nuostatos dėl konkurencijos. Jis patvirtina Komisijos politiką sporto srityje. Eurovizija 159. Spalio 4 d. ETT atmetė[135] ETS skundą dėl 2002 m. spalio 8 d. sprendimo[136], kuriuo PIT nustatė, kad Eurovizijos sistemos trečiųjų šalių prieigos režimas neatitinka EB sutarties 81 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytos sąlygos, ir panaikino atitinkamą Komisijos sprendimą dėl išimties suteikimo[137]. „Microsoft“ 160. Gruodžio 22 d. PIT pirmininkas atmetė[138] visą „Microsoft“ prašymą sustabdyti konkurencijos gynimo priemonių, kurios buvo nustatytos 2004 m. kovo mėn. sprendime Microsoft byloje[139], taikymą. Šiame sprendime Komisija pasmerkė „Microsoft“ atsisakymą suteikti informaciją apie funkcinį suderinamumą ir programų „Windows“ bei „Windows Media Player“ susiejimą. Be baudos, Komisija dar nustatė priemones, kurios turėjo nutraukti sprendime nurodytus antikonkurencinius veiksmus. 161. Pirmininkas nusprendė, kad procese dėl laikinų teisės gynimo priemonių „Microsoft“ pateikiami argumentai, susiję su bylos esme, negalėjo būti laikomi prima facie nepagrįstais. Tačiau pirmininkas konstatavo, kad „Microsoft“ neįrodė, jog įgyvendinus sprendimą ji patirtų didelę nepataisomą žalą, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti sprendime nustatytų konkurencijos gynimo priemonių taikymo. Pirmininkas nustatė, kad anksčiau paslaptyje laikytos informacijos atskleidimas yra nebūtinai susijęs su didele nepataisoma žala ir kad tokios žalos tikimybė šioje byloje nebuvo įrodyta. Jis taip pat konstatavo, kad „Microsoft“ neįrodė, jog dėl atsiejimo konkurencijos gynimo priemonės galėtų patirti didelę nepataisomą žalą, kurią sukeltų kišimasis į jos verslo politiką arba sugadinta jos reputacija. E – STATISTINIAI DUOMENYS [pic] [pic] [pic] II – Susijungimų kontrolė Įžanga 162. 2004 m., palyginti su 2003 m., padaugėjo susijungimų ir įsigijimų, apie kuriuos buvo pranešta Komisijai. Jų skaičius taip padidėjo pirmą kartą nuo 1999 m. Per praėjusius metus buvo gauta iš viso 249 pranešimai – jų padaugėjo 17 %. Galutinių sprendimų taip pat šiek tiek padaugėjo: 2003 m. buvo priimtas 231 sprendimas, o 2004 m. – 242. Iš tuo laikotarpiu priimtų galutinių sprendimų 156, arba 64 %, buvo priimti pagal naująjį reglamentą, įsigaliojusį gegužės 1 d. Daugiau kaip pusė (57 %) visų galutinių sprendimų 2004 m. buvo priimti supaprastinta tvarka. Iš 232 pirmojo etapo pabaigoje priimtų galutinių sprendimų 220 buvo koncentraciją leidžiantys sprendimai, neįpareigoję prisiimti įsipareigojimų. Likusiais 12 atvejų šalys pasiūlė prisiimti įsipareigojimus, kurie išsklaidė rimtas Komisijos abejones dėl koncentracijos. 163. Palyginti su 2003 m., visai nepasikeitė atvejų, keliančių didelių abejonių dėl jų poveikio konkurencijai ir todėl būtinų išsamiai ištirti (II etapas), skaičius: 2004 m. buvo pradėti 8 tokie tyrimai. Iš 7 II etapo tyrimų, baigtų 2004 m., 6 sandoriai buvo galiausiai patvirtinti, o vienas uždraustas. 4 atvejais sandoriams buvo pritarta tuo pagrindu, kad įmonės išsprendė pirmines konkurencijos problemas, o 2 atvejais sandoriui buvo pritarta besąlygiškai. 164. Per metus Komisija taip pat priėmė 3 sprendimus dėl klausimo perdavimo. Dviejų klausimų nagrinėjimas buvo perduotas visas, o vieno – iš dalies. 2004 m. Komisija iš šalių gavo 19 argumentuotų prašymų patikrinti ne Bendrijos masto koncentracijas (nauji prašymai, numatyti 4 straipsnio 5 dalyje). Šalys parengė ir pateikė du argumentuotus prašymus, kad valstybė narė atliktų išsamų arba dalinį Bendrijos masto koncentracijos patikrinimą (nauji prašymai, numatyti 4 straipsnio 4 dalyje)[140]. A – Teisės aktų leidybos ir aiškinamosios taisyklės 1. NAUJA SUSIJUNGIMų REGLAMENTO REDAKCIJA, NAUJI PRANEšIMAI IR Iš DALIES PAKEISTAS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS 1.1. Naujas Susijungimų reglamentas: Reglamentas 139/2004 165. Nauja redakcija išdėstytas Susijungimų reglamentas[141] buvo oficialiai priimtas sausio 20 d., o įsigaliojo gegužės 1 d. Priėmus šį naują Susijungimų reglamentą, 2004 m. gegužės 1 d. buvo priimti susiję ir kiti Įgyvendinimo reglamento pataisymai. Taip pat buvo padaryti atitinkami Pranešimo dėl supaprastintos procedūros ir Pranešimo dėl pagalbinių apribojimų pokyčiai. Komisija taip pat priėmė naują Pranešimą dėl klausimų paskirstymo, kuriame yra pateiktos naujame Susijungimų reglamente nustatytų bylų perdavimo taisyklių taikymo ir aiškinimo gairės. Galiausiai buvo priimtos naujos susijungimų gairės, kuriose yra išaiškintas horizontalių susijungimų vertinimas. 1.2. Pataisytas Įgyvendinimo reglamentas 166. Pataisytame Įgyvendinimo reglamente (naujajame ĮR) pirmiausia yra nustatytos priemonės, atspindinčios naujajame Susijungimų reglamente padarytus pokyčius. Tačiau Komisija pasinaudojo galimybe patobulinti tekstą, kad jis taptų aiškesnis, taip pat padaryti procesą veiksmingesnį ir sąžiningesnį. Naujasis ĮR buvo priimtas balandžio mėn. po to, kai Komisija baigė viešas konsultacijas, o įsigaliojo gegužės 1 d.[142]. Naujasis klausimų perdavimo mechanizmas 167. Naujajame Susijungimų reglamente pranešančiosioms šalims yra numatyta galimybė prašyti, kad išankstinio pranešimo etape Komisija perduotų koncentracijos klausimą valstybei narei (4 straipsnio 4 dalis) arba kad trys ar daugiau valstybių narių perduotų jį Komisijai (4 straipsnio 5 dalis). Kad klausimas būtų perduotas išankstinio pranešimo etape, pranešančiosios šalys turi pateikti Komisijai argumentuotą pareiškimą. Šių pareiškimų nagrinėjimo ir supaprastinimo tikslais naujajame ĮR yra pateikta argumentuoto pareiškimo forma (AP forma), kurioje yra nurodyta, kokią informaciją būtina pateikti tokiame pareiškime. Naujos pranešimo formos – CO forma ir sutrumpinta CO forma 168. Buvo pataisytos ne tik procedūros taisyklės, bet ir CO forma bei nustatyta nauja sutrumpinta CO forma. 169. Naujojoje CO formoje atsispindi naujo Susijungimų reglamento pakeitimai, be to, joje daug dėmesio yra skirta tam tikriems konkurencijos klausimams, susijusiems su analitiniu naujo Komisijos pranešimo dėl horizontalių susijungimų vertinimo (naujosios susijungimų gairės) pagrindu. Pagrindinės naujovės yra šios: reikalavimas pateikti santrauką, kurioje turi būti nurodytos rinkos, kurioms sandoris padarys poveikį, ir pagrindinės strateginės bei ekonominės sandorio priežastys (1 skyrius); naujas skyrius, kuriame dėmesys atkreipiamas į faktą, kad siūlomai koncentracijai gali būti taikomos Bendrijos ir (arba) nacionalinės taisyklės, reglamentuojančios tam tikros su siūlomu sandoriu susijusios informacijos teikimą pranešančiųjų šalių darbuotojams ir jų atstovams (1.7 skyrius); ir reikalavimas nurodyti sandorio vertę (3 skyrius). 170. Kiti pakeitimai yra susiję su reikalingų patvirtinamųjų dokumentų rūšimi (5 skyrius), informacijos apie nepaveiktas rinkas kategorijomis (6 skyrius), riba reikalavimui pateikti informaciją apie konkurentus paveiktose rinkose, kuri sumažinta nuo 10 % iki 5 %, nauju įpareigojimu bendrovėms pateikti informaciją apie HHI lygį paveiktose rinkose, informacijos, būtinos bendrosioms rinkos sąlygoms apibūdinti, rūšimi (8 skyrius) ir papildomais reikalavimais pateikti informaciją apie ateityje numatomus pokyčius, pavyzdžiui, apie ruošiamus produktus, pajėgumo plėtros ir atėjimo į rinkas planus. Įtrauktas naujas skyrius, skirtas informacijai apie efektyvumą (9 skyrius). Šiame skyriuje yra nurodyta, kad informacija apie efektyvumą pateikiama savanoriškai ir kad šalys neprivalo argumentuoti savo sprendimo nepildyti šio skyriaus. Pagal naują Susijungimų reglamento nuostatą skyrius apie pagalbinius apribojimus buvo išbrauktas, nes Komisija paprastai nesprendžia tokių klausimų. Galiausiai dabar yra numatyta, kad pranešimo išsamumą ir tikslumą turi tvirtinti pranešančiosios šalys, o ne jų juridiniai atstovai. 171. Po plėtros taip pat iškilo būtinybė nustatyti reikalavimą, kad pranešančiosios šalys pateiktų Komisijai 10 papildomų kiekvieno pranešimo kopijų, nes tik tuomet pranešimas bus laikomas tinkamai sukomplektuotu[143]. Nauji terminai 172. Naujajame ĮR taip pat yra pakeistos nuostatos, reglamentuojančios terminų skaičiavimą. Kaip formuluojama naujajame Susijungimų reglamente, jie turėtų būti skaičiuojami darbo dienomis, o ne mėnesiais. Naujame 7 straipsnyje nustatyta, kad terminai prasideda kitą darbo dieną po to, kai įvyksta atitinkamoje nuostatoje minimas įvykis. 8 straipsnyje yra nustatytos supaprastintos įvairių terminų galiojimo pabaigos skaičiavimo taisyklės. 173. 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsipareigojimų pateikimo I etape terminas turėtų būti 20 darbo dienų, o 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsipareigojimų pateikimo II etape terminas turėtų būti 65 dienos nuo atvejo nagrinėjimo pradžios. Jeigu 8 straipsnio 2 dalyje numatyto sprendimo priėmimo terminas yra pratęsiamas šalių prašymu pagal 10 straipsnio 3 dalį, įsipareigojimų pateikimo terminas taip pat turėtų būti pratęstas tiek pat darbo dienų. Pavyzdžiui, jeigu 90 darbo dienų terminas pratęsiamas 10 darbo dienų, įsipareigojimų pateikimui nustatytas 65 darbo dienų terminas pratęsiamas iki 75 darbo dienų. 174. Naujojo ĮR 9 straipsnyje yra numatyta galimybė sustabdyti tam tikrų terminų skaičiavimą. Perdavimo ir galutinių sprendimų, nurodytų naujojo Susijungimų reglamento 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse, termino skaičiavimas gali būti sustabdytas susidarius aplinkybėms, už kurias yra atsakingos šalys, jei Komisija turi pirma priimti sprendimą dėl prašymo suteikti informaciją (arba turi priimti sprendimą dėl patikrinimo (13 straipsnio 4 dalis)). Teisė būti išklausytam 175. Į naująjį ĮR yra įrašytos naujos nuostatos dėl teisės būti išklausytam, gerokai išplečiančios tokias teises turinčių fizinių ar juridinių asmenų kategoriją – tais atvejais, kai siūloma koncentracija yra susijusi su produktais ar paslaugomis, kuriomis naudojasi galutiniai vartotojai, yra įtraukiamos vartotojų asociacijos. Konfidenciali informacija 176. Į naująjį ĮR taip pat yra įtrauktas įpareigojimas, kad asmenys, pateikiantys savo nuomonę pagal jo 12, 13 ar 16 straipsnius arba teikiantys informaciją pagal naujojo Susijungimų reglamento 11 straipsnį, aiškiai nurodytų visą, jų manymu, konfidencialią medžiagą. Tokie asmenys taip pat turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jie laiko tą informaciją konfidencialia, ir turėtų iki Komisijos nustatytos dienos pateikti atskirą nekonfidencialią redakciją. 177. Pranešančiosios šalys pagal naujojo ĮR 18 straipsnio 3 dalį taip pat privalo nurodyti verslo paslaptis ar kitą konfidencialią informaciją, pateiktą jų perduotuose dokumentuose ar jų dalyse. Jos taip pat turėtų nurodyti įmones, kurių atžvilgiu tokie dokumentai turi būti laikomi konfidencialiais. Šis reikalavimas nurodyti konfidencialią informaciją taip pat yra taikytinas bet kuriai pareiškimo dėl prieštaravimų, bylos santraukos ar Komisijos priimto spendimo daliai, kurioje, šalių manymu, yra verslo paslapčių. Kaip ir trečiųjų šalių atveju, pranešančiosios šalys turi pateikti paaiškinimą, kodėl jos reikalauja konfidencialumo, ir pateikti nekonfidencialią atitinkamo dokumento redakciją. Papildomi pakeitimai 178. 3 straipsnyje nustatyta, kad pirmojo proceso kalba taip pat yra „bet kokių paskesnių su ta pačia koncentracija susijusių nagrinėjimų kalba“. Šios priemonės tikslas – užtikrinti, kad bet koks nagrinėjimas, susijęs su ta pačia koncentracija, vyktų ta pačia kalba. Tokia būtinybė atsirastų, pavyzdžiui, jei po Teisingumo Teismo nutarimo reikėtų persvarstyti bylą arba jei byla pagal naujojo Susijungimų reglamento 14 straipsnį būtų iškelta dėl neteisingos informacijos pateikimo pranešime. 179. 5 straipsnyje buvo padaryta pakeitimų, siekiant aiškiau nustatyti, kokia informacija yra priskirtina informacijai, apie kurią po pranešimo „Komisijai pranešama nedelsiant“. Tokia informacija apima ne tik, kaip anksčiau, „esminius pranešime nurodytų faktų pakeitimus“, bet ir „bet kokią po pranešimo paaiškėjusią naują informaciją, apie kurią šalys žino arba turėtų žinoti ir apie kurią turėjo būti pranešta, jeigu ji būtų buvusi žinoma pranešimo metu“. Nauja sutrumpinta CO forma 180. Sutrumpinta CO forma buvo parengta pranešimui apie koncentracijas, dėl kurių neturėtų kilti konkurencijos problemų. Ši forma buvo kuo labiau suderinta su pataisytu Komisijos pranešimu dėl supaprastintos procedūros. Sutrumpinta CO forma turėtų būti naudojama, kai: 181. bendra įmonė Europos ekonominės erdvės (EEE) teritorijoje ekonomine veikla neužsiima arba užsiima ja nedaug; 182. nė viena koncentracijos šalis nevykdo ūkinės veiklos toje pačioje nagrinėjamoje produktų ir geografinėje rinkoje (nėra horizontalaus sutapimo) arba rinkoje, kuri yra vertikaliai aukštyn ar vertikaliai žemyn nuo produktų rinkos, kurioje veikia kita koncentracijos šalis (nėra vertikalių santykių); 183. šalių bendra užimamos rinkos dalis yra mažiau kaip 15 % horizontalių sutapimų atveju ar mažiau kaip 25 % (bendrai arba atskirai) vertikalių santykių atveju arba 184. šalis įsigyja individualią anksčiau bendrai kontroliuotos įmonės kontrolę[144]. 185. Remiantis Pranešimu dėl supaprastintos procedūros buvo nustatytos kelių rūšių koncentracijos, kurioms esant rengti parnešimą pagal sutrumpintą formą būtų netikslinga, net jei oficialios sąlygos galėtų būti įvykdytos. Tokia padėtis gali susidaryti, kai, pavyzdžiui, sunku nustatyti nagrinėjamas rinkas; kai viena šalis yra naujas veikėjas rinkoje arba svarbaus patento turėtojas; kai neįmanoma tinkamai nustatyti šalių užimamos rinkos dalies; kai yra didelės patekimo į rinką kliūtys, didelis koncentracijos laipsnis ir aiškios konkurencijos problemos; kai iškyla koordinavimo klausimas, susijęs su naujojo Susijungimų reglamento 2 straipsnio 4 dalimi; kai valstybė narė arba trečioji šalis per nustatytus terminus išreiškia pagrįstų nuogąstavimų ir kai ne mažiau kaip dvi koncentracijos šalys vykdo ūkinę veiklą glaudžiai susijusiose gretimose rinkose. Taip pat visos pranešimo CO formos gali būti reikalaujama tuo atveju, kai šalis įgyja individualią jau bendrai kontroliuojamos įmonės kontrolę, jei įgyjanti šalis kartu su bendra įmone užima rinkoje stiprią padėtį arba bendra įmonė ir įgyjanti šalis užima stiprią padėtį vertikaliai susijusiose rinkose. 186. Buvo nustatytos papildomos apsaugos priemonės, leidžiančios Komisijai pareikalauti išsamaus arba dalinio pranešimo pagal CO formą tuo atveju, kai koncentracija neatitinka pranešimo pagal sutrumpintą formą reikalavimų, tačiau apie ją jau yra pranešta. Tokia padėtis gali susidaryti, jei nėra įvykdytos sutrumpintos formos naudojimo sąlygos; jei tinkamam galimų konkurencijos problemų tyrimui atlikti yra būtinas išsamus ar dalinis pranešimas pagal CO formą; jei buvo pateikta neteisinga ar klaidinanti informacija; ir (arba) valstybė narė ar trečioji šalis išreiškia pagrįstus nuogąstavimus dėl koncentracijos, apie kurią yra pranešta. Reikia pabrėžti, kad už teisingos ir išsamios informacijos pateikimą atsako pranešančiosios šalys. Šie ir kiti klausimai, susiję su sutrumpintos pranešimo formos naudojimo tikslingumu, turėtų būti sprendžiami bendravimo iki pranešimo pateikimo laikotarpiu. 187. Sutrumpintoje CO formoje yra pateikiama sutrumpinta informacija, tačiau kartu ji apima visą informaciją, kurios Komisijai reikia, kad ji patikrintų, ar apie siūlomą koncentraciją galima pranešti naudojant sutrumpintą CO formą. Sutrumpintoje CO formoje turi būti pateikta informacija apie vadinamąsias „nagrinėjamas rinkas“, kurios gali būti horizontalios arba vertikalios. Laikantis principo, kuris jau yra įtvirtintas Pranešime dėl supaprastintos procedūros, sutrumpintoje CO formoje yra išaiškinta, kad turi būti pateikti duomenys, grindžiami visais galimais kitais rinkos apibrėžimais. 188. Reikalaujama informacija apie nagrinėjamas rinkas apsiriboja informacija apie bendrą rinkos dydį, duomenimis apie pranešančiųjų šalių pardavimus ir rinkos dalis. Ši informacija apima tik paskutinių metų finansinius duomenis. Horizontalių ir vertikalių santykių atveju turi būti nurodytos trijų didžiausių konkurentų rinkos dalys. Ši pagrindinė informacija padės Komisijai įsitikinti, kad koncentracija yra būtent tokia, apie kurią galima pranešti pagal sutrumpintą formą. Be to, sutrumpintoje CO formoje buvo paliktas skyrius, kuriame turi būti pateikta informacija apie galimą kooperacinį poveikį pagal naujojo Susijungimų reglamento 2 straipsnio 4 dalį. 189. Remiantis visa CO forma buvo įtraukta nuostata dėl būtinybės informuoti darbuotojus ir jų atstovus. Galiausiai remiantis visa CO forma buvo įtraukta nuostata, reikalaujanti, kad pranešančiosios šalys pateiktų pagrindinę santrauką apie koncentraciją. 1.3. Pataisytas pranešimas dėl supaprastintos procedūros 190. Pataisytas pranešimas dėl supaprastintos procedūros pakeičia ankstesnį 2000 m. pranešimą. Pataisymas buvo susijęs su vienu esminiu pakeitimu – buvo įtraukta nauja koncentracijų kategorija, susijusi su bendros kontrolės pakeitimu į individualią, taip pat buvo padaryti kiti nedideli teksto pakeitimai. 191. Įtraukti šią naują kategoriją paskatino Komisijos patirtis, kuri rodo, kad dviejų ar daugiau bendrovių vykdomos bendros kontrolės pasikeitimas į vienos bendrovės vykdomą individualią kontrolę paprastai nesukelia konkurencijos problemų. Taip yra dėl to, kad pasitraukus vienai ar keletui kontroliuojančių įmonių neišvengiamai sumažėja susijusių įmonių. Tai taip pat gali šiek tiek pakeisti bendros įmonės elgesį rinkoje arba visai jo nepakeisti. Tai taip pat paprastai nesutvirtins bendros likusių susijusių įmonių, t. y. vienintelės kontroliuojančios patronuojančios įmonės ir buvusios bendros įmonės, rinkos dalies, palyginti su padėtimi iki pasitraukimo. 192. Išimtinėmis aplinkybėmis dėl bendros kontrolės pasikeitimo į individualią gali kilti konkurencijos problemų. Ypatingų konkurencijos problemų gali iškilti, jei buvusi bendra įmonė yra integruojama į likusio jos akcininko grupę ar tinklą ir nebelieka drausminančio poveikio, kurį daro įvairūs kitų kontrolinį akcijų paketą turinčių akcininkų interesai, ir todėl sustiprėja likusio akcininko padėtis rinkoje. Pranešimo skyriuje dėl garantijų ir išimčių yra aprašyti scenarijai, pagal kuriuos dėl bendros kontrolės pasikeitimo į individualią gali kilti konkurencijos problemų, taip pat nustatyta, kad tokiais atvejais Komisija gali netaikyti supaprastintos procedūros ir pradėti tyrimą ir (arba) priimti visą sprendimą. Komisija turi papildomą garantiją: ji gali netaikyti supaprastintos procedūros tais atvejais, kai nei Komisija, nei valstybių narių kompetentingos institucijos nėra patikrinusios ankstesnio tos bendros įmonės bendros kontrolės įsigijimo. Pranešime taip pat nurodyta (17 punktas), kad Komisija, pasibaigus 15 darbo dienų laikotarpiui, per kurį valstybės narės gali paprašyti perdavimo pagal naujojo Susijungimų reglamento 9 straipsnį, stengsis kuo greičiau priimti sprendimą. Tai anksčiausia, kada yra teisiškai įmanoma priimti sprendimą. 193. Atsižvelgus į Komisijos politikos pagalbinių apribojimų taikymo srityje pokyčius, pranešime nustatyta, kad procedūra netaikoma atvejams, kai atitinkamos įmonės paprašo atlikti skubų pagalbinių apribojimų įvertinimą. 6 langelis: Supaprastinta klausimų perdavimo sistema, nustatyta naujajame Susijungimų reglamente Supaprastintos klausimų perdavimo sistemos pagrindas Bendrasis naujos supaprastintos klausimų perdavimo sistemos tikslas yra įdiegti subsidiarumo principu grindžiamą racionalesnį korekcinį koncentracijos klausimų paskirstymo tarp Komisijos ir valstybių narių mechanizmą, kuris užtikrintų, kad klausimą nagrinės ta institucija ar institucijos, kurios labiausiai tinka tam tikram susijungimo tyrimui atlikti. Pirmiausia ši sistema turi padėti išspręsti daugeriopo pranešimų pateikimo problemą, t. y. problemą, susijusią su pranešimu apie koncentraciją įvairioms ES konkurencijos institucijoms, ir kartu užtikrinti, kad bus laikomasi svarbiausių ES susijungimų kontrolės principų: „vieno langelio“ principas, operatyvumas, teisinis apibrėžtumas ir administravimo veiksmingumas. Todėl taisyklės, reglamentuojančios klausimų perdavimo sistemą, naujajame Susijungimų reglamente ( 4 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnio 5 dalis, 9 ir 22 straipsniai) buvo supaprastintos ir padarytos lankstesnės. Pagrindinis reformos aspektas yra tas, kad dabar, susijungiančioms bendrovėms savo iniciatyva pateikus prašymą, Komisija gali valstybėms narėms (ir atvirkščiai) klausimą perduoti prieš oficialų pranešimo pateikimą kuriai nors ES jurisdikcijai. Pranešimas dėl bylų paskirstymo Atsižvelgiant į naujajame Susijungimų reglamente nustatytų perdavimo procedūrų naujoviškumą, šie pakeitimai buvo papildyti nauju pranešimu dėl principų, kriterijų ir metodų, kuriais turėtų būti grindžiami sprendimai dėl klausimų perdavimo. Pirmiausia pranešime yra išdėstyti pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas klausimų perskirstymo tarp Komisijos ir valstybių narių mechanizmas: subsidiarumas, „vieno langelio“ principas ir teisinis tikrumas. Subsidiarumas reiškia, kad iš esmės jurisdikcija turėtų būti perleista tai konkurencijos tarnybai, kuri labiausiai tinka nagrinėti susijungimo klausimą, įvertinus šio klausimo įtaką konkurencijai, taip pat tarnybos disponuojamas tyrimo priemones ir jos kompetenciją. Ypač aktualus tampa susijungimo klausimo perdavimas tinkamiausiai institucijai, jei paaiškėja, kad tam tikras sandoris gali padaryti didelę įtaką konkurencijai ir todėl jį reikėtų nuodugniai išnagrinėti. „Vieno langelio“ principo taikymas padeda užtikrinti, kad susijungimo klausimą nagrinės viena konkurencijos institucija – tai padidina administravimo veiksmingumą ir leidžia išvengti tokių atvejų, kai kelios institucijos vykdo tą pačią teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiklą arba ją pasidalija. Laikantis šio principo reikėtų kuo labiau vengti klausimų padalijimo. Teisinio tikrumo principas reiškia, kad prieš pranešimą klausimai gali būti perduodami iš esmės tik tais atvejais, kai iš pat pradžių sąlyginai yra paprasta nustatyti geografinės rinkos apimtį ir (arba) galimą poveikį konkurencijai, kad būtų galima skubiai priimti sprendimą dėl tokių prašymų. Dėl klausimų, susijusių su Bendrijos susijungimais, kuriuos galima perduoti svarstyti valstybėms narėms, pranešime yra nurodoma, kad svarstant, ar perduoti susijungimo klausimą, reikia atsižvelgti į ypatingas bylos aplinkybes, ypatingą atitinkamos institucijos kompetenciją ir bet kokį galimą poveikį konkurencijai. Galiausiai pranešime pabrėžiama, kad taip pat turi būti atsižvelgta į siūlomo klausimo perdavimo administracines pasekmes. Be to, pranešime yra išvardyti teisiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti klausimo perdavimo atvejai, taip pat yra nurodyti kiti veiksniai, į kuriuos galima atsižvelgti priimant sprendimą dėl klausimo perdavimo. Remiantis visais šiais kriterijais ir veiksniais pranešime yra nurodytos klausimų, labiausiai tinkamų perduoti, kategorijos: i) klausimai, perduodami iš Komisijos valstybėms narėms: Bendrijos masto koncentracijos, kurios gali paveikti konkurenciją nacionalinėse ar savo apimtimi mažesnėse negu nacionalinėse rinkose ir kurių poveikis apsiribos vienintele valstybe nare ar pagrindinis ekonominis poveikis bus nukreiptas į vienintelę valstybę narę; ii) klausimai, perduodami iš valstybių narių Komisijai: a) klausimai, kai rinka (-os), kurioje (-iose) galimas potencialus poveikis konkurencijai, geografiniu požiūriu yra platesnė (-ės) negu nacionalinė (-ės) rinka (-os), arba kai kurios iš galbūt paveiktų rinkų yra didesnės nei nacionalinės ir pagrindinis ekonominis koncentracijos poveikis yra susijęs su šiomis rinkomis; b) klausimai, kurie gali sukelti konkurencijos problemų daugelyje nacionalinių ar mažesnių negu nacionalinės rinkų, esančių keliose skirtingose ES valstybėse, kai būtina klausimą ištirti nuosekliai (tai yra susiję su tyrimu, tačiau ir su galimomis teisės gynimo priemonėmis). Galiausiai pranešime yra pateikti praktiniai nurodymai, susiję su klausimų perdavimo sistemos mechanizmu: yra nurodyti įvairūs klausimo perdavimo iš Komisijos valstybėms narėms ir iš valstybių narių Komisijai etapai bei išaiškinta keletas sąvokų, susijusių su klausimo perdavimu prieš pranešant, nustatytu naujojo Susijungimų reglamento 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse (prašymą inicijuojantys įvykiai, informacija, kurią turi pateikti prašymą pateikusios šalys, terminas, per kurį yra apsvarstomi prašymai). Šiame pranešimo skyriuje taip pat yra išaiškintas vaidmuo, kurį atlieka iš Komisijos ir valstybių narių sudarytas tinklas, kurio paskirtis yra užtikrinti, kad informacija būtų keičiamasi laiku ir kad tarp jo narių vyktų dialogas ir jie bendradarbiautų. Kalbant apie reformos padarinius, visų pirma tikimasi, kad, supaprastinus perdavimo reikalavimus, klausimų, kuriuos Komisija galės perleisti nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir atvirkščiai, daugės. Antra, ilgainiui klausimų perdavimai prieš pranešant (bent jau Komisijai perduodamų klausimų) turėtų pakeisti klausimų perdavimus po pranešimo. Prašymų, kurie buvo pateikti pradėjus taikyti naujas taisykles, skaičius rodo, kad nauja klausimų perdavimo Komisijai prieš pranešant sistema tikrai pasiteisino. Iš keturiolikos išnagrinėtų prašymų dėl klausimo perdavimo Komisijai pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnio 5 dalį valstybės narės vetavo tik du. Didžioji dauguma klausimų buvo grynai tarpvalstybinio pobūdžio. Nekalbant apie tai, kad apie šiuos sandorius turi būti pranešta daugeliui valstybių narių, jie turėjo įtakos konkurencijai už vienos valstybės narės teritorijos ribų, aiškiai paveikdami EEE rinkas arba keletą nacionalinių rinkų. Šiais atvejais Komisijai labiau dera tirti tokius sandorius. Įmonės aiškiai pripažįsta, kad klausimo nagrinėjimas Komisija yra joms naudingas, nes nereikia laikytis reikalavimo pranešti apie koncentraciją daug kartų ir jos gali gauti naudos iš koordinuoto tyrimo bei tam tikrais atvejais iš nuoseklių konkurencijos gynimo priemonių. Tik nedaugelis klausimų buvo susijęs su „grynai“ daugeriopo pranešimo sandoriais, kurie neturėjo didelės įtakos tarpvalstybinei konkurencijai. Kalbant apie klausimų, susijusių su Bendrijos masto susijungimais, perdavimą valstybėms narėms etape iki pranešimo (4 straipsnio 4 dalis), nustatytame Susijungimų reglamente, ligi šiol buvo pateikti tik du prašymai. Tai atitinka prognozes, kad prašymų dėl klausimo perleidimo valstybei narei bus pateikiama mažai. | 1.4. Naujas pranešimas dėl pagalbinių apribojimų 194. Galiojantis pranešimas dėl pagalbinių apribojimų buvo pataisytas atsižvelgus į naująjį Susijungimų reglamentą, kuriame nustatyta, kad sprendimas, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka, „apima apribojimus, tiesiogiai susijusius su koncentracijos vykdymu ir būtinus jai vykdyti[145]“. Taigi sandorio šalys pačios turi įvertinti, ar sąlyga gali būti laikoma pagalbine susijungimo sąlyga, ar ne. 195. Tačiau ypatingais atvejais Komisija vykdo likusias funkcijas ir atitinkamų įmonių prašymu turėtų aiškiai įvertinti, ar apribojimai yra papildomo pobūdžio, jei „iškyla visiškai naujų ir dar nespręstų klausimų, dėl kurių kyla rimtų abejonių“, – tokiais laikomi klausimai, kuriems „spręsti netaikomas atitinkamas galiojantis Komisijos pranešimas arba paskelbtas Komisijos pranešimas“. 196. Naujajame pranešime pateikiamos gairės, kaip išaiškinti „pagalbinių apribojimų“ sąvoką, kad šalys galėtų lengviau atlikti savarankišką vertinimą ir kad pagerėtų teisinis tikrumas. Jame yra aiškiai suformuluotos nuostatos dėl, pavyzdžiui, maksimalaus laikotarpio, kuriam apribojimai gali būti patvirtinti, taip pat yra nurodyta daugybė sąlygų, kurios, kaip rodo Komisijos patirtis, yra pagalbinės koncentracijų vykdymo sąlygos. 197. Naujajame pranešime nekonkuravimo sąlygos yra laikomos pagalbiniais apribojimais trejus metus, jei į įmonės perleidimą įeina ir pažangiosios patirties, ir prestižo perleidimas, ir dvejus metus, jei perleidžiamas tik prestižas. Jame taip pat yra išaiškintos taisyklės, reglamentuojančios geografinę apribojimų taikymo sritį, užsakymų neieškojimo ir slaptumo sąlygas. Licencijų susitarimams pranešime vis dar nėra nustatyta jokio termino, tačiau yra nustatytos aiškios taisyklės, reglamentuojančios teritorinius apribojimus ir susitarimus, kurie saugo tik licencijos išdavėją. Maksimalus laikotarpis pirkimo ir tiekimo įsipareigojimams, įvertinus vertikalų šių apribojimų pobūdį, buvo pratęstas nuo trejų iki penkerių metų. 198. Priešingai nei ankstesniame pranešime, kuriame nekonkuravimo sąlygoms, susijusioms su bendromis įmonėmis, buvo nustatytas trejų metų terminas, naujajame pranešime tokias sąlygas leidžiama taikyti visą bendros įmonės veiklos laikotarpį. Taip yra dėl to, kad paprastai būtinybė taikyti nekonkuravimo sąlygas, susijusias su bendra įmone, neapsiriboja pereinamuoju laikotarpiu. 1.5. Pranešimas dėl horizontalių susijungimų vertinimo 199. Baigusi plataus masto konsultacijų procesą, Komisija sausio mėn. pagal naująjį Susijungimų reglamentą priėmė Gaires dėl horizontalių susijungimų vertinimo (horizontalių susijungimų gaires), kurios papildo šį reglamentą ir įsigaliojo kartu su juo. Horizontalių susijungimų gairėse yra išdėstytas analitinis Komisijos požiūris, kurį ji taiko vertindama galimą susijungimų tarp konkuruojančių įmonių (vadinamuosius horizontalius susijungimus) įtaką konkurencijai, taip pat jose atsispindi naujajame Susijungimų reglamente iš naujo suformuluotas pagrindinis kriterijus, naudojamas susijungimus vertinant konkurencijos požiūriu[146]. 200. Gairėse yra aiškiai nustatyta, kad susijungimai ir įsigijimai bus draudžiami tik tuo atveju, jei jie galės bendrovių įtaką rinkoje sustiprinti tokias būdais, kurie galėtų būti žalingi vartotojams, ypač tokiais, kaip antai: aukštesnės kainos, žemesnė kokybė ar mažesnis pasirinkimas. Šiuo atžvilgiu Gairėse yra aiškinama, kad susijungimai gali padaryti konkurencijai didelės žalos iš esmės dviem būdais: dėl to, kad koncentracija pašalina iš rinkos svarbų konkurencijos šaltinį („nekoordinuojami padariniai“), arba dėl to, kad ji padidina antikonkurencinio koordinavimo tarp likusių įmonių tikimybę („koordinuojami padariniai“). 201. Gairėse yra aiškinama, kokiomis aplinkybėmis Komisija gali nustatyti konkurencijos problemas, tačiau jose taip pat yra pateikti aiškūs kiekybiniai nurodymai, kokiais atvejais Komisijos įsikišimas yra mažai tikėtinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai dėl susijungimo rinkos koncentracijos lygis nukrenta žemiau tam tikro nustatyto lygio, išmatuoto pagal įmonių rinkos dalį arba vadinamąjį HHI indeksą[147]. 202. Gairėse taip pat yra nustatyti veiksniai, kurie gali sušvelninti pradinį susirūpinimą, kad susijungimas gali pakenkti konkurencijai. Toks atvejis gali būti, pavyzdžiui, kai kitos įmonės gali ateiti į rinką, kurioje veikia susijungiančios įmonės. Taip pat bus atsižvelgta į faktą, kad susijungiančių įmonių klientai gali turėti didelę „pirkėjų galią“ – tokią, kad jie gali lengvai susirasti kitus tiekėjus. 203. Galiausiai gairėse yra nustatyta, kad Komisija, atlikdama bendrąjį galimo susijungimo poveikio konkurencijai vertinimą, nuodugniai apsvarstys bet kokį argumentuotą šalių pareiškimą, kad susijungimas atneš su našumu susijusios naudos. Kad į šį našumą būtų atsižvelgta, jis ne tik turi būti pasiekiamas vykdant susijungimą – turi būti tikėtinas jo įgyvendinamumas ir jis turi būti patikrinamas. B – KOMISIJOS BYLOS 1. PAGAL 8 STRAIPSNį PRIIMTI SPRENDIMAI „Lagardère“/„Natexis“/VUP [148] 204. Sausio 7 d. Komisija leido „Lagardère group“ įsigyti „Editis“ (anksčiau – „Vivendi Universal Publishing“, arba VUP) su sąlyga, kad ji parduos apie 60 % jos turto. Prieš sandorį „Editis“ užėmė pirmaujančią poziciją prancūziškų knygų leidybos, pardavimo ir platinimo srityje, o „Hachette Livre“, „Lagardère“ leidykla, užėmė antrą poziciją šiame sektoriuje. 205. Po to, kai 2003 m. balandžio 14 d. apie šį atvejį buvo pranešta, Komisija priėmė keletą sprendimų: 2003 m. birželio 5 d. – pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą (antrojo etapo procedūros inicijavimas), 2003 m. liepos 23 d. – pagal 9 straipsnį (atsisakymas perduoti šį klausimą Prancūzijos valdžios institucijoms)[149], 2004 m. sausio 7 d. – du sprendimus pagal 11 straipsnio 5 dalį (procedūros sustabdymas) ir galutinį sprendimą pagal 8 straipsnio 2 dalį. Dėl šio atvejo buvo gauta daug skundų iš knygų skaitytojų asociacijų, mažmeninės prekybos įmonių, didmeninės prekybos įmonių, leidėjų, autorių ir iliustruotojų. 206. Komisijos tyrimas ir analizė parodė, kad įsigijus visą „Editis“ leidybos verslą, kaip suplanuota sandoryje, apie kurį iš pradžių buvo pranešta Komisijai, būtų sukurta stipri dominuojančią padėtį užimanti grupė, kurios apyvarta būtų mažiausiai septynis kartus didesnė už jos artimiausio konkurento prancūziškai kalbančiose Europos Sąjungos šalyse apyvartą. Atsakydama į Komisijos prieštaravimus „Lagardère“ sutiko parduoti beveik visą „Editis“, išskyrus tam tikrą turtą („Larousse“, „Dunod“, „Dalloz“ ir grupę „Anaya“), kuris sudaro maždaug 40 % bendrovės pasaulinės apyvartos, ir pasiliko tik mažiau kaip 25 % „Editis“ prancūziškai kalbančiuose ES regionuose (t. y. atitinkamose rinkose). 207. Prancūziškai kalbančių šalių leidybos sektoriuje veikia įvairios įmonės: i) labiau vertikaliai integruotos „Hachette Livre“ ir „Editis“ – jos veikia visoje knygų leidybos grandinėje, ii) keturios vidutinio dydžio grupės: „Gallimard“, „Flammarion“, „Seuil“ ir „Albin Michel“ – jos yra iš dalies vertikaliai integruotos ir iii) daug mažų leidėjų, kurie paprastai veikia tik spausdinimo etape, o rinkodarą ir platinimą patiki didesnėms bendrovėms. Atsižvelgusi į tokią padėtį, Komisija nustatė, kad leidėjai daugiausia konkuravo dviem knygų leidybos grandinės lygiais: pirma, prieigos prie „žaliavos“ lygiu (t. y. leidybos teisės) ir, antra, patekimo į „rinką“ (t. y. perpardavėjų lentynas) lygiu. 208. Nuodugniai apsvarsčiusi siūlomą sandorį, Komisija nustatė keletą konkurencijos problemų, kurių kiltų susijungus dviem svarbiausiems rinkos dalyviams, kurių vertikalios integracijos lygis yra didžiausias – „Editis“ ir „Hachette Livre“. Buvo nustatyta, kad naujas subjektas dominuotų visoje knygų leidybos grandinėje, ypač labiau industrializuotoje leidybos verslo dalyje: rinkodaros, platinimo ir kišeninio formato spaudinių leidybos srityse. Naujasis subjektas kontroliuotų priėjimą prie gerai žinomų autorių, kurių kūrinių leidyba yra itin svarbi leidėjams, ir prie prekyviečių, kurios gali parduoti (jau nekalbama apie reklamą) tik ribotą kasmet išleidžiamų kūrinių dalį. 209. Įvertinus konkurencijos problemų, kurių kiltų susijungus „Hachette Livre“ ir „Editis“, mastą, įsigijimą būtų galima leisti tik tuo atveju, jei būtų pasiūlytos labai radikalios konkurencijos gynimo priemonės. Tos priemonės turėjo ne tik apimti sprendimus (turto išpardavimo požiūriu) beveik visoms su knygų leidybos grandine susijusioms rinkoms (leidybos teisės, rinkodaros ir platinimo paslaugos, knygų pardavimas), kuriose dėl susijungimo susilietų du svarbiausi rinkos dalyviai, bet ir atspindėti įvairius vertikalius ir konglomeracinius ryšius, esančius tarp šių rinkų. 210. Todėl „Lagardère“ įsipareigojo parduoti visą „Editis“ turtą, išskyrus leidyklą „Larousse“, kuri daugiausia leidžia vadovėlius, profesionalias ir akademines leidyklas „Dalloz“ ir „Dunod“, taip pat Ispanijos leidybos grupę „Anaya“, kuri daugiausia leidžia mokyklų vadovėlius ir bendro pobūdžio literatūrą Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje. 211. Rugpjūčio 3 d. Komisija nusprendė patvirtinti Prancūzijos bendrovę „Wendel Investissements“ kaip viso „Editis“ turto, parduotino remiantis sprendime dėl pritarimo susijungimui nustatytomis priemonėmis, pirkėją. „Sony“/BMG [150] 212. „Sony“ ir „Bertelsmann“ muzikos įrašų verslas visame pasaulyje, išskyrus Japoniją, sujungiamas į bendrą įmonę „SonyBMG“. Ji užsiims tik t. y. atlikėjų (dainininkų) paieška bei ugdymu ir įrašų rinkodara bei pardavimu (angl. Artist and Repertoire (A&R)). Tačiau „SonyBMG“ neužsiims įrašų gamyba ir fiziniu platinimu (logistika). Taigi „Sony“ ir „Bertelsmann“ muzikos įrašų leidybos įmonės nebus integruotos į bendrą įmonę. 213. Komisija ištyrė siūlomos koncentracijos konkurencinį poveikį muzikos įrašų, internetu transliuojamos muzikos licencijų ir muzikos platinimo internete rinkoms. Kadangi abi patronuojančios įmonės ir toliau užsiims muzikos leidyba, Komisija taip pat ištyrė, ar sukūrus bendrą įmonę „Sony“ ir „Bertelsmann“ koordinuos savo konkurencinius veiksmus muzikos leidybos rinkoje. Kadangi apie „SonyBMG“ bendros įmonės įkūrimą buvo pranešta 2004 m. sausio 9 d., Komisija šį atvejį įvertino pagal svarbiausią kriterijų – Tarybos reglamentą (EEB) 4064/89[151]. 214. Visos penkios įrašų pramonės „milžinės“ – „Universal“, „Sony“, „EMI“, „Warner“ ir „Bertelsmann“ (BMG) – plėtoja verslą pasauliniu mastu ir joms kartu tiek Europoje, tiek pasaulyje tenka apie 80 % rinkos. Likusioje EEE rinkos dalyje veikia daug „nepriklausomų“ įmonių, kurios daugiausia vykdo veiklą nacionaliniu lygiu ir turi nedidelę rinkos dalį. Po susijungimo ir „Universal“, ir „SonyBMG“ turės po maždaug 25 % rinkos, t. y. daugiau kaip „EMI“ ir „Warner“. 215. Komisija savo tyrime daugiausia dėmesio skyrė klausimui, ar koncentracija sustiprins arba sukurs kolektyvią dominuojančią padėtį nacionalinėse muzikos įrašų rinkose. Tyrimas buvo atliekamas taikant Europos teismų nustatytus kriterijus[152], ypač remtasi Pirmosios instancijos teismo 2002 m. sprendimu dėl „Airtours“[153]. PIT manymu, Komisija turi įrodyti, kad įmonės sudarė bendrą susitarimą, o rinkos turi būti pakankamai skaidrios, kad būtų galima stebėti, kaip susijusios bendrovės jo laikosi. Be to, nukrypimo atvejams turi būti numatytas atgrasymo mechanizmas, o klientams ir konkurentams neturėtų būti sudaryta galimybė kelti pavojų rezultatams, kurių tikimasi iš koordinavimo. 216. Komisija nustatė keletą požymių, rodančių, kad galėjo būti taikomos didmeninės kainos („kainoraščio kainos prekiautojams“ (angl. Published Prices to Dealers, PPD)) ir kad penkių stambiausių įmonių kainų pokyčiams buvo būdingas tam tikro masto paralelizmas. Tačiau vien šių nustatytų faktų nepakako nustatyti kainų derinimo. Todėl Komisija taip pat ištyrė, kaip keitėsi stambiausių įmonių nuolaidos, ir nustatė, kad tam tikros nuolaidos nebuvo visai skaidrios ir jas buvo sunku kontroliuoti. Be to, rinkos skaidrumą sumažino itin diferencijuotas muzikos turinys, nors įrašų formatui, kainodarai bei rinkodarai ir yra būdingas tam tikras homogeniškumas. Todėl Komisija galiausiai priėjo prie išvados, kad trūksta pakankamai svarių įrodymų, kad penkios stambiausios įmonės muzikos įrašų rinkoje iš tikrųjų užima kolektyvią dominuojančią padėtį. 217. Kalbant apie galimą kolektyvios dominuojančios padėties sukūrimą muzikos įrašų rinkose, neužteko įrodymų, kad vien sumažėjus stambiausių įmonių nuo penkių iki keturių gerokai pasikeistų rinkos struktūra. Lygiai taip pat Komisija nesurinko pakankamai įrodymų, kad siūlomas sandoris sustiprintų arba sukurtų kolektyvaus dominavimo padėtį didmeninėje internete transliuojamos muzikos licencijų rinkoje. Komisija taip pat ištyrė vertikalius santykius tarp bendros įmonės ir jos patronuojančių bendrovių, tačiau padarė išvadą, kad siūlomas sandoris nesukurs dominuojančios padėties nei mažmeninėje internete transliuojamos rinkos platinimo rinkoje, kurioje veikia „Sony“, nei muzikos įrašų rinkose tose valstybėse, kuriose „Bertelsmann“ veikia kaip transliuotojas. Dėl galimo perteklinio poveikio, nustatyto Susijungimų reglamento 2 straipsnio 4 dalyje, Komisija nustatė, kad „Sony“ ir BMG konkurencinio elgesio koordinavimas muzikos leidybos rinkoje yra mažai tikėtinas. Remdamasi šiomis išvadomis, 2004 m. liepos 19 d. Komisija pritarė susijungimui. AREVA / „Urenco“ / ETC JV [154] 218. AREVA, Prancūzijos branduolinė grupė, ir „Urenco“, bendrovė, kurią įsteigė Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Vokietijos vyriausybės, yra pagrindinės urano sodrinimo paslaugų, kurios yra reikalingos atominėse elektrinėse gaminant kurą, teikėjos Europoje. Šiuo sandoriu AREVA įgyja bendrą „Enrichment Technology Company“ (ETC), „Urenco“ dukterinės įmonės, projektuojančios ir gaminančios uranui sodrinti naudojamas centrifugas, kontrolę. Centrifugos technologija yra gerokai pranašesnė už dujų difuzijos technologiją, kurią šiuo metu taiko AREVA. ETC turės tiekti savo patronuojančioms įmonėms ir trečiosioms šalims centrifugos įrangą. 219. 2004 m. balandžio mėn. Prancūzija, Švedija ir Vokietija kartu perdavė tirti šį sandorį Komisijai. Atlikusi tyrimą, Komisija nustatė konkurencijos problemas „žemutinėje“ sodrinto urano rinkoje. Komisijai susirūpinimą kėlė tai, kad siūloma koncentracija gali sukurti bendrą dominuojančią padėtį Europos Sąjungoje, ypač įvertinus tai, kad AREVA ir „Urenco“, pasinaudojusios savo atitinkamomis veto teisėmis, galėtų išnaudoti ETC savo pajėgumo pokyčiams koordinuoti. 220. Šis atvejis buvo įdomus dar ir dėl išsamių pareiškimų, kuriuos šalys pateikė dėl našumo. Juose buvo teigiama, kad AREVA sąnaudos gerokai sumažėtų, jei ji įdiegtų modernią „Urenco“ centrifugos technologiją. Komisija suabejojo, ar tokie pareiškimai gali būti susiję su susijungimu. Tačiau priimant sprendimą Komisijos nuogąstavimus išsklaidė šalių pasiūlyti įsipareigojimai. 221. Šiais įsipareigojimais, pateiktais II etapo pradžioje, AREVA ir „Urenco“ pirmiausia įsipareigojo panaikinti savo atitinkamas veto teises, susijusias su pajėgumo didinimu ateityje. Antra, siekiant užkirsti kelią komerciškai svarbios informacijos perdavimui tarp ETC ir jos patronuojančių įmonių, bus imtasi tam tikrų priemonių, kurių taikymas bus griežtai kontroliuojamas. Trečia, šalys įsipareigojo pateikti Euratomo tiekimo agentūrai (ETA) papildomos informacijos, kuri leis ETA atidžiau stebėti sodrinto urano tiekimą bei kainodarą ir prireikus imtis priemonių. „Sonoco“ /„ Ahlstrom“ / JV [155] 222. Gegužės mėn. Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kuria dvi pagrindinės sluoksniuotos faneros ir ritinių pramonės įmonės, „Sonoco“ (JAV) ir „Ahlstrom“ (Suomija), ketina sukurti bendrą įmonę, sujungsiančią jų veiklą Europoje. 223. Ritiniai – tai vamzdeliai, gaminami iš sluoksniuotos faneros, kuri savo ruožtu gaminama iš perdirbto popieriaus. Ritiniai yra naudojami kaip pagrindas, ant kurio vyniojamos įvairios medžiagos, pavyzdžiui, popierius, plėvelė, siūlai. Sudėtingi ritiniai poligrafiniam popieriui vynioti yra aukštos kokybės produktai, kurie naudojami spausdinimo pramonėje žurnaliniam popieriui vynioti. Mažos vertės ritiniai yra tipiniai produktai, naudojami visose pramonės šakose. 224. Komisijai atlikus nuodugnų tyrimą, buvo susirūpinta visoje Skandinavijoje esančiomis sudėtingų ritinių poligrafiniam popieriui vynioti rinkomis ir mažos vertės ritinių rinkomis Norvegijoje ir Švedijoje, kur bendra įmonė užimtų dideles rinkos dalis ir nebeliktų didelio konkurencinio spaudimo, kurį „Sonoco“ darė rinkos lyderei „Ahlstrom“. Kad išsklaidytų šiuos nuogąstavimus, šalys pasiūlė parduoti vienintelę „Ahlstrom“ ritinių gamyklą, esančią Sveberge (Norvegija). Jos taip pat pasiūlė nepradėti susijungimo, kol nebus rastas pirkėjas. 225. Šiuo pagrindu Komisija pritarė koncentracijai, nes, jos manymu, toks pardavimas turėjo sudaryti sąlygas į Skandinavijos rinką ateiti naujam tiekėjui ir taip pat panaikinti pagrindinę šalių veiklos sutapimo dalį paveiktose Skandinavijos valstybėse. Iš tikrųjų spalio pabaigoje Komisija pritarė tam, kad „Abzac“, Prancūzijos ritinių gamintoja, kuri didelę dalį veiklos vykdo žemyninėje Europoje, bet neveikia Skandinavijos rinkose, įsigytų Sveberge esančią gamyklą. „Continental“/„Phoenix“ [156] 226. „Phoenix AG“ (Hamburgas) įsigijimo sandoris, kurį atliko Vokietijos įmonė „Continental AG“ – tai dviejų gumos gamybos įmonių, kurios daugiausia gamina automobilių pramonei, sandoris. Komisija jam pritarė su sąlyga, kad bus įvykdyti pardavimo įsipareigojimai. Kadangi šalys užėmė dominuojančią padėtį komercinėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių ir kietojo plieno laidų konvejerio juostų rinkose, leidimas sandoriui galėjo būti suteiktas tik Komisijai gavus įsipareigojimus, kurie galėtų išspręsti nustatytas konkurencijos problemas. 227. Šiuo sandoriu padangų, stabdžių sistemų ir techninių gumos produktų gamintoja „Continental“ įgijo individualią „Phoenix AG“, kuri taip pat gamina techninius gumos produktus (pavyzdžiui, pakabinamas sistemas, antivibracines sistemas, žarnas ir konvejerio juostas), kontrolę. „Phoenix“ bendrai kontroliuoja „Vibracoustic GmbH & Co KG“ (Vokietija), per kurią platina sunkvežimių ir automobilių pneumatines linges. 228. Dėl įsigijimo sutaptų didelė dalis šalių veiklos įvairiose techninių gumos produktų rinkose, ypač pneumatinių lingių ir kietojo plieno laidų konvejerio juostų rinkose. Pneumatinės lingės komercinėse transporto priemonėse, automobiliuose ir geležinkelio transporto priemonėse yra naudojamos kaip pakabos elementai. Kietojo plieno laidų konvejerio juostos yra naudojamos sunkių krovinių gabenimui tolimais atstumais, ypač lignito kasybos srityje. 229. „Continental“ apie susijungimą Komisijai pranešė 2004 m. gegužės mėn. 2004 m. birželio 29 d. Komisija, nustačiusi, kad komercinėms transporto priemonėms, automobiliams ir geležinkelio transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių, taip pat kietojo plieno lynų konvejerio juostų ir filtro juostų rinkose gali kilti konkurencijos problemų, pradėjo išsamų tyrimą. 230. Išsamus Komisijos tyrimas patvirtino jos nuogąstavimus dėl komercinėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių (parduodamų originalios įrangos gamintojams ir tiekėjams, toliau – OĮG/OĮT) ir kietojo plieno lynų konvejerio juostų rinkų. Iš tiesų, dėl įsigijimo bus sujungti du pagrindiniai šių dviejų rinkų dalyviai ir bendra jų rinkos dalis abiejose rinkose gerokai viršys 60 %, be to, rinkoje liks visai nedaug konkurentų. Komisija taip pat nustatė faktus, patvirtinančius, kad esama didelių kliūčių patekti į abi rinkas. Pagrindinė priežastis yra ta, kad pneumatinių lingių ir konvejerio juostų gamyba bei platinimas yra susiję su ypatingo pobūdžio gamyba ir geru santykių su klientais išmanymu. Taigi nauji tiekėjai, norėdami tapti galimais tiekėjais, turi pereiti ilgą kvalifikavimo procedūrą. 231. Kad išsklaidytų Komisijos nuogąstavimus dėl konkurencijos, „Continental“ įsipareigoja 50 % kontrolinio „Vibracoustic“ akcijų paketo, kurį turi „Phoenix“, parduoti vieninteliam kitam akcininkui – „Freudenberg“ (Vokietija). 232. Be to, „Continental“ pareikalaus „Phoenix“ visiškai parduoti savo komercinėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių gamybą (OĮG/OĮT) Vengrijos gamykloje. Šie du įsipareigojimai visiškai panaikina šalių veiklos sutapimą komercinėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių srityje (OĮG/OĮT) . 233. „Continental“ taip pat įsipareigojo parduoti plačių konvejerio juostų iš plieninių lynų gamybos liniją savo konkurentei „Sempertrans“. Šis pardavimo sandoris leis „Sempertrans“ konkuruoti su susijungusia bendrove viso konvejerių juostų iš plieninių lynų asortimento gamybos srityje, o tai išsprendžia konkurencijos problemas šioje srityje. ENI/EDP/GDP [157] 234. Gruodžio 9 d. Komisija nusprendė uždrausti, kad „Energias de Portugal“ (EDP), tradicinė Portugalijos elektros energijos bendrovė, ir ENI, Italijos energijos bendrovė, įsigytų bendrą „Gás de Portugal“ (GDP), tradicinės Portugalijos dujų bendrovės, kontrolę. Atlikusi išsamų tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad šis sandoris sustiprintų EDP dominuojančią padėtį Portugalijos elektros energijos didmeninio ir mažmeninio pardavimo rinkose ir GDP dominuojančią padėtį Portugalijos dujų rinkose. Taigi koncentracija gerokai sumažintų Portugalijos elektros energijos ir dujų rinkų liberalizavimo poveikį arba sutrukdytų jam ir padidintų kainas vartotojams namuose ir pramoniniams vartotojams. Konkurencijos gynimo priemonės, kurias pasiūlė EDP ir ENI, nebuvo pakankamos konkurencijos problemoms išspręsti. 235. EDP gamina, skirsto ir tiekia Portugalijoje elektros energiją. Per savo filialus Ispanijoje („Hidrocantabrico“ ir „Naturcorp“) EDP taip pat vykdo intensyvią su elektros energija ir dujomis susijusią veiklą Ispanijoje. ENI yra Italijos bendrovė, kuri tarptautiniu mastu veikia visais energijos tiekimo ir paskirstymo grandinės lygiais. 236. GDP veikia Portugalijoje visais dujų grandinės lygiais. GDP turi išimtines teises importuoti, laikyti, gabenti gamtines dujas ir vykdyti didmeninį jų tiekimą, taip pat ji kontroliuoja penkias iš šešių Portugalijos vietos dujų paskirstymo bendrovių (šeštąją, „Portgás“, kontroliuoja EDP). 237. Liepos 9 d. EDP ir ENI pranešė apie koncentraciją, susijusią su bendros GDP, kurią anksčiau kontroliavo Portugalijos valstybė ir ENI, kontrolės įsigijimu. Šiuo atveju buvo taikomas ankstesnis Susijungimų reglamentas, nes pagrindinis privalomas susitarimas buvo sudarytas prieš naujojo Susijungimų reglamento įsigaliojimą. Koncentracija, apie kurią buvo pranešta, buvo dalis platesnio sandorio, apėmusio GDP valdomo dujų perdavimo tinklo perleidimą per nustatytą laikotarpį Portugalijos elektros energijos tinklo operatoriui REN. Tinklo perleidimas buvo kita koncentracija, kuri priklausė Portugalijos valdžios institucijų kompetencijai. Atitinkamos produkto rinkos 238. Komisija nustatė šias atitinkamas produkto rinkas, kurioms turi įtakos sandoris. Elektros energijos srityje: didmeninis elektros energijos tiekimas, galios balansavimas ir pagalbinės paslaugos, mažmeninis elektros energijos tiekimas stambiems pramoniniams vartotojams, mažmeninis elektros energijos tiekimas smulkiems vartotojams; dujų srityje: dujų tiekimas energijos gamintojams; dujų tiekimas vietos paskirstymo bendrovėms (VPB), dujų tiekimas stambiems pramoniniams vartotojams ir dujų tiekimas smulkiems vartotojams. 239. Nuo 2004 m. vidurio visos elektros energijos rinkos yra visiškai atvertos konkurencijai. Kalbant apie dujų rinkas, tai Portugalijai dėl jos, kaip besivystančios rinkos, statuso ir toliau bus laikinai netaikomas liberalizavimo grafikas, nustatytas Antrojoje dujų direktyvoje (EB/2003/55). Todėl Portugalijos dujų rinkų atvėrimas konkurencijai prasidės vėliausiai iki 2007 m. ir bus baigtas 2010 m. Portugalijos vyriausybė nurodė, kad ji gali liberalizavimo procesą pradėti anksčiau. Geografinės rinkos 240. Komisija priėjo prie išvados, kad visos atitinkamos rinkos buvo daugiausia nacionalinės. 241. Šalys teigė, kad didmeninė elektros energijos rinka greitai apims Iberiją, ypač dėl to, kad greitai turi pradėti veikti Iberijos elektros energijos prekybos sistema (MIBEL). Tačiau Komisija nustatė, kad per pastaruosius metus MIBEL paleidimas keletą kartų buvo atidėtas: kad MIBEL iš tikrųjų galėtų pradėti veikti, dar turi būti panaikinta daug reguliavimo kliūčių; net paleidus MIBEL Ispanijos ir Portugalijos konkurencinės sąlygos greičiausiai išliks labai skirtingos; nepriklausomai nuo to, ar bus įdiegta MIBEL, prognozuojamas Ispanijos ir Portugalijos sujungimo lygis išliks nedidelis, ir nebuvo galima padaryti išvados, kad šios dvi rinkos bus veiksmingai integruotos per laikotarpį, būtiną susijungimui įvertinti. Todėl Komisija padarė išvadą, kad elektros energijos didmeninio pardavimo rinka yra ir ateinančiais metais išliks nacionalinė. 242. Šalys nesiginčijo, kad kitos rinkos, kuriose buvo nustatytos konkurencijos problemos, buvo nacionalinės. EDP dominuojančios padėties stiprinimas Portugalijos elektros energijos rinkose 243. Komisija priėjo prie išvados, kad EDP užima dominuojančią padėtį visose pirmiau minėtose Portugalijos elektros energijos rinkose. EDP priklauso 70 % generavimo pajėgumo Portugalijoje ir ji yra stambiausia elektros energijos importuotoja; EDP priklauso beveik 100 % elektros energijos paskirstymo rinkos Portugalijoje; konkurentų KCDT projektai yra nekonkretūs, o EDP turi įtakos vienam iš jų („Tejo Energia“); importo nepakaks, kad būtų sukelta grėsmė EDP dominavimui. 244. Susijungimas būtų sustiprinęs EDP dominuojančią padėtį, nes būtų padarytas ir horizontalus, ir vertikalus poveikis: kalbant apie horizontalų poveikį (visą elektros energijos rinką), jei nebūtų susijungimo, labai tikėtina, kad GDP Portugalijoje pastatytų dujines jėgaines KCDT[158] ir taptų vienu iš pagrindinių konkurentų elektros energijos rinkose, ypač įvertinus tai, kad priėjimas prie konkurencingo dujų tiekimo suteikia didelių pranašumų elektros energijos srityje, nes KCDT šiuo metu yra pati įprasčiausia naujos energijos generavimo priemonė, ir įvertinus tai, kad GDP galėtų pasinaudoti savo prekės ženklu bei dujų vartotojais, kuriems galėtų tiekti ir dujas, ir elektros energiją (dvejopo kuro pasiūlymas). 245. Kalbant apie nehorizontalų poveikį (didmeninio elektros energijos pardavimo rinka), siūloma koncentracija suteiktų susijungusiai bendrovei privilegijuotą priėjimą prie slaptos informacijos apie jos konkurentų sąnaudas (tai būtų jai didelis pranašumas); priėjimą prie Portugalijos dujų išteklių ir infrastruktūros; galimybes ir stimulą kontroliuoti dujų kainas bei kelti savo konkurentų sąnaudas. GDP dominuojančios padėties stiprinimas Portugalijos dujų rinkose 246. Komisija priėjo prie išvados, kad GDP dėl dabartinės teisėto monopolisto padėties užima dominuojančią padėtį daugumoje rinkų. Siūlomas sandoris sustiprintų GDP dominuojančią padėtį šiose rinkose ir leistų susijungusiai bendrovei toliau riboti konkurenciją, atsiradusią dėl liberalizavimo proceso. Tai lemia šios pagrindinės priežastys: 247. Kalbant apie dujų tiekimą KCDT ir VPB, sandoris, apie kurį pranešta, būtų panaikinęs visą dujų paklausą, kurios iki to laiko GDP nekontroliavo: trumpalaikius KCDT, kurios visiškai arba iš dalies priklauso EDP, poreikius ir VPB „Portgás“ dujų paklausą. 248. Kalbant apie dujų tiekimą stambiems pramoniniams ir smulkiems klientams, po šių rinkų liberalizavimo EDP būtų buvusi realiausia nauja jų dalyvė, ypač įvertinus tai, kad EDP eksploatuoja elektros energiją gaminančią KCDT (tai suteikia didelį stimulą patekti į dujų tiekimo rinkas), kad ji galėtų pasinaudoti savo elektros energijos vartotojais (EDP kontroliuoja beveik 100 % elektros energijos paskirstymo rinkos Portugalijoje), kuriems galėtų tiekti ir dujas, ir elektros energiją (dvejopą kurą), ir kad taip pat galėtų išnaudoti dujų VPB „Portgás“ patirtį, reputaciją ir klientų bazę. Tai, kad EDP yra svarbu patekti į dujų rinkas, taip pat rodo neseniai jos įsigyta antra didžiausia Ispanijos dujų bendrovė („Naturcorp“). Po susijungimo šio didelio konkurencijos potencialo nebeliktų. Šalių pasiūlytos konkurencijos gynimo priemonės 249. Spalio 28 d. ir lapkričio 17 d. šalys pateikė konkurencijos gynimo priemones, kurios padėtų išspręsti pirmiau minėtas konkurencijos problemas. Jos pasiūlė, inter alia , parduoti VPB („Setgás“), perduoti dujų infrastruktūrą ir importo pajėgumą elektros energijos tinklo operatoriui REN ir išnuomoti energijos gamybos apimtis, sudarančias trečdalį produkcijos, kurią pagamina EDP dujinė jėgainė. Komisija pasikonsultavo su rinkos dalyviais dėl šių konkurencijos gynimo priemonių ir priėjo prie išvados, kad jos tikrai neišsprendžia visų konkurencijos klausimų. Pavyzdžiui, Komisija pažymėjo, kad „Setgás“ tenka tik 8 % mažmeninės dujų rinkos, o VPB, kurią kontroliuoja EDP, – „Portgás“ tenka apie 30 %; nors dujų infrastruktūros perdavimas REN (nuosavybės atsiejimas) būtų teigiamas žingsnis, trečiųjų šalių importui nebuvo garantuota pakankamai prieinamo pajėgumo; siūlymas išnuomoti energijos gamybą EDP dujinėje jėgainėje buvo susijęs tik su 4 % generavimo pajėgumo Portugalijoje ir būtų nulėmęs didelę nuomininko priklausomybę nuo EDP. Toks nuomininkas nebūtų turėjęs nei galimybės, nei stimulo daryti EDP didelio konkurencinio spaudimo. 250. Praėjus šiek tiek laiko po konkurencijos gynimo priemonių pateikimo termino, šalys pasiūlė pataisytus įsipareigojimus, tačiau jie negalėjo išspręsti tiesiogiai su sandoriu susijusių konkurencijos problemų. Išvada 251. Todėl Komisija neturėjo kito pasirinkimo kaip tik uždrausti siūlomą sandorį, nes jis būtų sustiprinęs tiek EDP, tiek GDP dominuojančią padėtį atitinkamai Portugalijos elektros energijos ir dujų rinkose. Sandoris būtų sumažinęs teigiamą šiuo metu Portugalijos elektros energijos ir dujų rinkose vykstančios arba greitu metu prasidėsiančios liberalizacijos poveikį, todėl pakiltų kainos ir pramoniniams vartotojams, ir vartotojams namuose, taip pat Portugalijos ekonomika netektų konkurencingumo. Tai sutrukdytų užsienio konkurentams ateiti į Portugalijos energijos rinkas ir tarpvalstybinės konkurencijos plėtrai – tai vėliau kliudytų kurtis konkurencingoms visos Iberijos energijos rinkoms ir ilgainiui Europos mastu integruotoms rinkoms. 2. PAGAL 6 STRAIPSNIO 1 DALIES B PUNKTą IR 2 DALį PRIIMTI SPRENDIMAI „Hoechst“ / „Rhône-Poulenc“ [159] 252. 1999 m. rugpjūčio 9 d. Komisija pritarė „Hoechst AG“ ir „Rhône-Poulenc S.A.“ susijungimui į bendrovę „Aventis“. Bendrovės pateikė įsipareigojimus, susijusius su sritimis, kuriose buvo nustatyta konkurencijos problemų, ir tie įsipareigojimai buvo įvertinti palankiai. Iš viso bendrovės pasiūlė 8 įsipareigojimus, įskaitant chemijos bendrovės „Rhodia“ akcijų dalies pardavimą, kurie išsklaidė nuogąstavimus dėl veiklos sutapimo su jos dukterinės bendrovės „Wacker Chemie“ veikla. 253. Susijungimo metu „Rhône-Poulenc“ priklausė 67,3 % „Rhodia“ akcijų, o iki 2003 m. ji išpardavė didesnę dalį savo akcijų, tačiau vis tiek išliko stambiausia akcininke: jai teisėtai priklausė apie 15 % akcijų ir ji turėjo ekonominį interesą įsigyti dar 10 %. Atsižvelgusi į vis blogėjančią „Rhodia“ finansinę padėtį ir didelę būtinybę panaikinti neapibrėžtumą dėl artėjančio bendrovės finansinio pertvarkymo, Komisija sutiko – savo 2004 m. sausio 30 d. sprendimu – pakeisti pirminį „Rhodia“ įsipareigojimą kitu įsipareigojimu, kad „Aventis“ parduotų netiesiogiai kontroliuojamą 49 % „Wacker-Chemie“ akcijų dalį. GE/„Amersham“ [160] 254. Sausio 21 d. Komisija nusprendė pritarti, kad JAV bendrovė „General Electric Company“ (GE) įsigytų Jungtinės Karalystės diagnostinių farmacinių preparatų ir biomokslų bendrovę „Amersham Plc.“ 255. „Amersham“ gamina diagnostinius farmacinius preparatus, skirtus diagnostinei įrangai, pavyzdžiui, skeneriams, kad būtų galima nustatyti organizmo sveikatos būklę, taip pat ji gamina biofarmacinius preparatus. GE yra diversifikuota pramoninė bendrovė, kuri verčiasi gamybos, technologijų ir paslaugų verslu, įskaitant medicinines sistemas. „GE Medical Systems“ specializuojasi vaizduojamosios medicininės diagnostikos technologijų srityje. 256. Siūlomas įsigijimas nesukūrė horizontalaus veiklos sutapimo. Tačiau, kadangi GE ir „Amersham“ produktai medicinos sektoriuje vieni kitus papildo ir tam, kad galėtų panaudoti kai kurias vaizdavimo programas, ligoninės turi įsigyti aparatinę įrangą ir farmacinius preparatus, Komisija savo analizėje daugiausia dėmesio skyrė su susijungimu susijusiam konglomeraciniam poveikiui. Visų pirma Komisija buvo susirūpinusi dėl to, kad GE gali būti suinteresuota siūlyti produktų komplektus tokiomis kainomis, kad labiau apsimokėtų pirkti komplektą nei atskirus produktus, arba gaminti savo produktus taip, kad „Amersham“ produktai geriau veiktų su GE įranga nei su konkuruojančia įranga (techninis susiejimas). 257. Tačiau rinkos tyrimas parodė, kad toks scenarijus mažai tikėtinas. Todėl, kad nei GE, nei „Amersham“ neužėmė dominuojančios padėties atitinkamų savo produktų rinkose Europoje. Be to, ir klientai, ir keletas konkurentų sutiko, kad svarstomose rinkose vyksta didelė konkurencija su tokiais stipriais įrangos gamintojais, kaip antai: „Philips“, „Siemens“ ir „Toshiba“, ir žinomais farmacinių preparatų gamintojais, kaip antai: „Schering“, „Bristol Myers Squibb“, „Tyco/Mallinckrodt“ ir „Bracco“. Todėl Komisija nusprendė, jog mažai tikėtina, kad šie rinkos dalyviai bus pašalinti iš rinkos arba sumažės jų rinkos dalis. Nuogąstavimai dėl techninio susiejimo taip pat buvo išsklaidyti, nes Komisija įsitikino, kad įvairūs gaminami aparatai ir farmaciniai produktai yra visiškai suderinami ir kad mažai tikėtina, kad tas suderinamumas sumažės patekus į rinką naujiems produktams. „Air Liquide“ / „Messer“ [161] 258. Kovo 15 d. buvo pritarta Prancūzijos koncerno „Air Liquide“ ir Vokietijos „Messer Group“ susijungimui, tačiau buvo nustatytos sąlygos. „Messer Group“ vykdė veiklą Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose. Komisijai kėlė susirūpinimą tai, kad įsigijimas galėjo pakelti kainas dujų vartotojams – ypač Vokietijos. Tačiau buvo pasiūlyta atlikti didelio masto pardavimą – tai leido pritarti įsigijimui ir neatlikus nuodugnaus tyrimo. 259. „Air Liquide“ ir „Messer Group“ gamina ir platina pramonines ir medicinines dujas (deguonis, azotas ar argonas), taip pat teikia su tuo susijusias paslaugas. Šis sandoris leido „Air Liquide“, pasaulio lyderei pramoninių dujų sektoriuje, padaryti tai, ko ji seniai siekė – įsitvirtinti Jungtinėje Karalystėje, kurioje nebuvo tokia pačia veikla užsiimančių įmonių. Tačiau jis taip pat būtų sukėlęs konkurencijos problemų jau sukoncentruotoje Europos techninių dujų rinkoje, kuri paprastai reikalinga naftos chemijos ir plieno bendrovėms, ir elektronikos pramonei skirtų dujų rinkoje. Be to, nacionaliniu mastu jis sukėlė nuogąstavimų dėl duopolijos Vokietijoje (kartu su „Linde AG), susijusios su pramoninės ir medicininės paskirties dujomis, kurios tiekiamos dideliais kiekiais ir cilindrinėse talpose. 260. Kad išsklaidytų Komisijos nuogąstavimus „Air Liquide“ įsipareigojo parduoti didelę dalį savo arba „Messer“ veiklos Vokietijoje. Buvo ketinama parduoti dalį „Messer“ vamzdynų tinklų ir keletą pramoninių jėgainių, generatorinių dujų skystinimo agregatus ir cilindrų pildymo centrus, taip pat susijusias klientų bazes. „Air Liquide“ taip pat įsipareigojo parduoti „Messer“ priklausančią „Air Liquide“ ir „Nippon Sanso“, elektroninės paskirties dujas gaminančios bendrovės, bendros įmonės akcijų dalį. „Sanofi Synthelabo“/„Aventis“ [162] 261. Sausio mėn. farmacinė bendrovė „Sanofi-Synthélabo SA“ paskelbė apie pasiūlymą pirkti kontrolinį „Aventis SA“ akcijų paketą, tam Komisija pritarė su tam tikromis sąlygomis. Abi bendrovės buvo įsisteigusios Prancūzijoje. Pati bendrovė „Aventis“ atsirado susijungus „Hoechst“ ir „Rhône-Poulenc“; šiam susijungimui su tam tikromis sąlygomis buvo pritarta 1999 m. rugpjūčio mėn. Šis susiliejimas būtų sukūręs vieną didžiausių farmacinių bendrovių pasaulyje ir sukėlęs tam tikrų konkurencijos problemų rinkose, kuriose jų veikla sutampa. Paaiškėjo, kad gali sumažėti konkurencija – tai pakenktų tromboze, tiesiosios žarnos vėžiu ir nemiga sergantiems pacientams. 262. Visos sutampančios veiklos sritys buvo susijusios su žmonėms skirtais medicinos produktais. Tokie produktai buvo naudojami širdies nepakankamumui, arterinės kraujotakos nepakankamumui, ausų, nosies ir gerklės infekcijoms, nemigai gydyti; labiausiai veikla sutapo heparinų ir heparoidų rinkose (11 ES valstybių) ir tiesiosios žarnos vėžio gydymo srityje (7 ES valstybėse). Taip pat buvo padaryta įtaka tokioms sritimis kaip vitaminų, miorelaksantų ir antibiotikų pardavimas. Kad išsklaidytų Komisijos abejones, „Sanofi“ pardavė susijusį verslą arba išdavė jam licencijas 14 ES valstybių; daugiausia veikla sutapo Prancūzijoje. „Group 4 Falck“/„Securicor“ [163] 263. Komisija taip pat pritarė siūlomam „Securicor“ ir „Group 4 Falck“ susijungimui po to, kai bendrovės išsklaidė nuogąstavimus dėl konkurencijos sumažėjimo kai kuriose Liuksemburgo, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės apsaugos paslaugų rinkose. Anglijos ir Danijos bendrovių susijungimas sukurtų antrą pagal dydį pasaulyje apsaugos bendrovę po „Securitas of Sweden“. 264. „Group 4 Falck“, Danijos bendrovė, ir „Securicor“, Jungtinėje Karalystėje įsisteigusi bendrovė, teikia privačios apsaugos paslaugas. Abi jos užsiima labai įvairia veikla, pavyzdžiui, grynųjų pinigų vežimu, apsaugos paslaugų teikimu, signalizacijos sistemomis ir su teisingumo sistema susijusių paslaugų teikimu (pavyzdžiui, kalinių priežiūra ir pervežimas). Visas šalių turtas turėjo būti sujungtas į naują bendrovę, pavadintą „Group 4 Securicor“, išskyrus bendrovės „Group 4 Falck“ veiklą, susijusią su teisingumo sistema (ji turėjo būti iki susijungimo pabaigos parduota trečiai bendrovei). 265. „Group 4 Falck“ veikia 80 šalių, o „Securicor“ – 50 šalių. Jeigu jos susijungtų, tai taptų artimiausiu konkurentu „Securitas“ – Švedijoje įsisteigusiai pasaulio rinkos lyderei. Kadangi kiekvienoje šalyje yra taikomos skirtingos reguliavimo sistemos, apsaugos paslaugos yra teikiamos nacionaliniu arba regioniniu lygiu. Todėl susijungimas buvo nagrinėjamas kiekvienos šalies mastu. Tačiau, nepaisant susijungusių bendrovių pasaulinės aprėpties, jų veikla sutapo tik šešiose Europos Sąjungos valstybėse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. 266. Atlikdama tyrimą, Komisija nustatė konkurencijos problemas trijose geografinėse srityse: grynųjų pinigų gabenimo, apsauginių, pavojų kontrolės ir reagavimo paslaugos Liuksemburge; apsauginių paslaugos Nyderlanduose ir grynųjų pinigų gabenimo paslaugos Škotijoje. Kad išsklaidytų Komisijos nuogąstavimus, „Group 4 Falck“ ir „Securicor“ pardavė „Securicor“ apsaugos verslą Liuksemburge, „Group 4 Falck“ apsauginių verslą Nyderlanduose ir savo grynųjų pinigų gabenimo veiklą Škotijoje. „Owens-Illinois“ / „BSN Glasspack“ [164] 267. Komisija pritarė, kad Prancūzijos stiklo taros gamintoją „BSN Glasspack S.A.“ įsigytų jos JAV įsisteigusi konkurentė „Owens-Illinois Inc.“. Stiklo tara, kurią gamina susijungiančios įmonės, yra naudojama pakuoti tokiems produktams, kaip antai: nealkoholiniai gėrimai, vynas, mineralinis vanduo, alyvuogių aliejus, kečupas ir kiti maisto produktai. 268. „Owens-Illinois“ yra tarptautinė stiklo taros, stiklo taros gamybos įrangos, plastmasinės taros ir su tuo susijusios įrangos gamintoja. Ji turi stiklo gamyklas Europos Sąjungos šalyse (Suomija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė). BSN gamina ir parduoda gėrimams ir maistui skirtą stiklo tarą; ji turi gamyklas Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Abiejų bendrovių Europoje veikiančių gamyklų tinklai labai vienas kitą papildė. Tačiau „Owens-Illinois“ ir „BSN Glasspack“ yra tiesioginiai konkurentai dviejose regioninėse rinkose, apimančiose Šiaurės rytų Ispaniją ir Pietvakarių Prancūziją bei Pietryčių Prancūziją ir Šiaurės Italiją. Stiklo tara priskiriama prie didelių gabaritų produktų, tačiau paprastai ji pristatoma į punktą, esantį už 300–400 km nuo gamyklos, todėl gamyklos pristatymo zona gali aprėpti regionus abipus nacionalinės sienos. 269. Dėl tokio sandorio, apie kurį buvo pranešta iš pradžių, minėtuose regionuose būtų užimta didelė rinkos dalis ir būtų pašalintas svarbus konkurentas rinkose, kurios jau pasižymi didele koncentracija. Be susijungiančių partnerių, vienintelė kita svarbi rinkos dalyvė šiuose regionuose yra Prancūzijos bendrovė „St. Gobain“, o kiti konkurentai susijusiuose regionuose yra gana smulkūs. Todėl šiose srityse būtų padarytas toks poveikis, kad svarbių tiekėjų sumažėtų nuo trijų iki dviejų. 270. Siekdama išsklaidyti Komisijos nuogąstavimus, „Owens-Illinois“ pasiūlė kiekviename iš dviejų susijusių regionų – Italijos mieste Milane ir Ispanijos mieste Barselonoje – parduoti gamyklą nepriklausomam ir perspektyviam konkurentui. 271. Sandoris nesukėlė jokių problemų likusioje EEE, nes dviejų partnerių prekybos veikla arba nesutampa, arba, jei sutampa, susijungusi bendrovė susidurs su kelių stambių konkurentų, įskaitant „St. Gobain“, „Rexam“, „Ardagh“, „Weigand“ ir „Allied Glass“, konkurencija. GIMD/„Socpresse“ [165] 272. Birželio 16 d. Komisija leido „Marcel Dassault Industrial Group“ (GIMD) įsigyti „Socpresse“, iškėlusi tam tikras sąlygas. 273. GIMD yra Prancūzijos grupė, daugiausia susijusi su šiomis sritimis: aeronautika, informatika, vyno gamyba ir žurnalų leidyba. GIMD leidžia leidinius Valeurs Actuelles , Le Journal des Finances , Finances Magazine ir Le Spectacle du Monde . „Socpresse“ taip pat yra Prancūzijos bendrovė, leidžianti nacionalinius ir regioninius dienraščius, žurnalus ir specializuotus leidinius. Ji patronuoja „Figaro Holding“, kuri leidžia dienraštį Le Figaro ir Figaro Magazine , ir „Groupe L’Express–L’Expansion“ , kuri leidžia įvairius žurnalus, įskaitant L’Express, L’Expansion, La Vie Financière ir Mieux Vivre Votre Argent . 274. Komisijos tyrimai parodė, kad „GIMD/Socpresse“ grupė kontroliuotų gerokai daugiau ekonominių ir finansinių žurnalų nei jos konkurentai – tai suteiktų jai privilegijuotą padėtį, ypač dėl reklamos užsakovų, kurie norėtų, kad jų reklamą pamatytų finansinių leidinių skaitytojai. Ji galėtų, pasinaudojusi įtakinga „Socpresse“ agentūra, kuri parduoda reklaminį plotą daugiau kaip 80 žurnalų ir dienraščių, užimti dominuojančią padėtį rinkoje. 275. Todėl šis sandoris sukėlė konkurencijos problemų Prancūzijos reklamos pardavimo ekonominiuose ir finansiniuose žurnaluose rinkose, nes nei konkurentai, nei reklamos ploto pirkėjai (reklamos užsakovai) nebūtų galėję neutralizuoti „Socpresse/GIMD“, kuriai priklausytų 50 % rinkos, bendros įtakos. Apskritai reklamos užsakovai individualiai derasi su leidėjais arba jų agentūromis, todėl iš tikrųjų neturi pirkėjo galios. 276. Kad išspręstų konkurencijos problemas ir taip išvengtų išsamaus tyrimo, GIMD pasiūlė perleisti ekonominį ir finansinį žurnalą La Vie Financière , kuri leidžia „Express-Expansion Group“. Kadangi šis leidinys yra kokybiškas ir turi gerą reputaciją, Komisijai to pakako abejonėms išsklaidyti. Tačiau siekdama užtikrinti, kad pardavus žurnalą dauguma žurnalistų, dirbančių La Vie Financière, liktų jame ir nepasinaudotų savo teise išeiti iš darbo pagal clause de cession , numatytą Prancūzijos socialiniuose teisės aktuose žurnalisto pažymėjimo turėtojams, Komisija pabandys pasirūpinti, kad leidinio pirkėjas būtų pakankamai patikimas leidybos sektoriuje ir kad galėtų užtikrinti žurnalo tęstinumą bei veiksmingą ilgalaikę konkurenciją rinkoje. „Syngenta CP“ / „Advanta“ [166] ir „Fox Paine“/„Advanta“ [167] 277. Rugpjūčio 17 d. Komisija leido, kad Šveicarijoje įsisteigusi „Syngenta Crop Protection AG“, įvykdžiusi sąlygas, įsigytų Danijoje įsisteigusią sėklų gamintoją „Advanta B.V“. „Syngenta Crop Protection AG“ yra „Syngenta AG“, kuri, kaip ir „Advanta B.V.“, verčiasi įvairių sėklų rūšių išvedimu, gamyba, apdorojimu ir pardavimu, dukterinė bendrovė. 278. Komisijai atlikus rinkos tyrimą, išryškėjo didelės konkurencijos problemos keliose ES nacionalinėse sėklų rinkose. Tai yra Belgijos, Suomijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos, Austrijos, Airijos ir Italijos cukrinių runkelių sėklų rinka, Danijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės kukurūzų sėklų rinka, Vengrijos ir Ispanijos saulėgrąžų sėklų rinka, taip pat Prancūzijos vasarinių miežių rinka ir Jungtinės Karalystės vijoklinių žirnių sėklų rinka (žirnių sėklų rūšis). 279. Šis sandoris būtų sukūręs labai stiprią rinkos lyderę, kuri pagal dydį du kartus ar daugiau lenktų kitą konkurentą. Cukrinių runkelių sėklų rinkoje siūlomas sandoris taip pat būtų sujungęs dvi iš trijų stambiausių Europos cukrinių runkelių sėklų rūšių išvedimo įmonių, kurios kartu yra pagrindinės cukrinių runkelių sėklų tiekėjos Europoje. 280. Siekdama išsklaidyti Komisijos nuogąstavimus, „Syngenta“ pasiūlė parduoti nepriklausomam pirkėjui visą bendrovės „Advanta“ sėklų verslą Europoje ir taip visiškai panaikinti šalių veiklos sutapimą visose atitinkamose Europos Sąjungos rinkose. 281. Po kelių dienų, rugpjūčio 20 d., Komisija pritarė JAV investicinių fondų valdymo bendrovės „Fox Paine“ pasiūlymui įsigyti „Advanta“ visame pasaulyje vykdomą verslą, susijusį su cukrinių runkelių, aliejinių rapsų, sorgo, saulėgrąžų, varpinių augalų sėklomis, taip pat su kukurūzais ir grūdais susijusį verslą už Šiaurės Amerikos ribų. Šio sandorio pagrindu „Syngenta“ prisiimti įsipareigojimai „Syngenta/Advanta“ koncentracijoje buvo įvykdyti. 282. Komisijai peržiūrėjus „Fox Paine/Advanta“ sandorį paaiškėjo, kad „Fox Paine“ turi interesų keliuose sektoriuose, įskaitant kontrolinį JAV sėklų gamintojos „Seminis“, kuri tobulina, augina ir parduoda vaisių bei daržovių sėklas (taip pat Europoje), akcijų paketą. „Seminis“ ir „Advanta“ veikla sutapo vijoklinių žirnių sėklų ir svogūnų sėklų rinkose, tačiau rinkos tyrimas neatskleidė didelių konkurencijos problemų, nes šalys ir toliau turės konkuruoti su kitomis svarbiomis rinkos dalyvėmis. „Cytec“/UCB „Surface Specialities“ [168] 283. Gruodžio 17 d. Komisija pritarė, kad, įvykdžiusi įsipareigojimus, JAV bendrovė „Cytec Industries Inc.“ („Cytec“) įsigytų UCB „Surface Specialties“ („Surface Specialties“) verslą. 284. „Cytec“ gamina specializuotuosius chemikalus ir medžiagas, įskaitant chemines medžiagas, naudojamas kasyboje ir vandens apdorojimui, apsauginio sluoksnio dengimui, klijus ir kompozitines medžiagas bei tarpinių junginių chemikalus. „Surface Specialties“, priklausanti Belgijos chemijos ir farmacijos bendrovei UCB, gamina apsauginio sluoksnio dengimui skirtas medžiagas, klijus ir chemikalus, naudojamus grafiniam menui. 285. Atlikusi rinkos tyrimą Komisija nustatė dideles konkurencijos problemas, kurias kelia susijungiančių šalių veiklos sutapimas amino dervų, naudojamų kaip rišamosios medžiagos pramoninėse skystosiose dangose ir kaip sukibimo aktyvatoriai armuotoje gumoje, rinkose. „Cytec“ sugebėjo išspręsti šias problemas: ji pasiūlė parduoti „Surface Specialties“ priklausančią gamyklą Fechenhaime (Vokietija), kuri pagamina beveik visą Europoje gaminamą „Surface Specialties“ produkciją. 286. Komisija taip pat patikrino, ar susijungus „Cytec“, kuri yra svarbi akrilamido tiekėja, ir „Surface Specialties“, kuri perka akrilamidą ir naudoja jį klijų ir dervos priedų gamyboje, galėtų būti nutrauktas akrilamido tiekimas trečioms šalims. Rinkos tyrimas nepatvirtino šių nuogąstavimų, nes „Cytec“ turi patikimų konkurentų, tiekiančių akrilamidą, o „Surface Specialties“ visi poreikiai sudaro tik nedidelę dalį „Cytec“ produkcijos. 7 langelis: Pirmas žingsnis konsoliduojant Europos aviaciją – „Air France“ ir KLM susijungimas bei „Air France“ ir „Alitalia“ sąjunga Įžanga Paskutiniai treji metai Bendrijos aviacijos teisei buvo ypač produktyvūs. „Atviros oro erdvės“ sprendimai[169] ir Komisijos teisės aktų leidybos iniciatyva, kurios ji ėmėsi ankstesniais metais[170], sukūrė teisinį pagrindą iš tikrųjų sukurti civilinės aviacijos pramonei vidaus rinką. Tuomet atėjo eilė Europos avialinijų bendrovėms pasinaudoti šia nauja teisine aplinka ir sukurti ES masto rinkos dalyves, panaikinant Europos aviacijos pramonės susiskaldymą[171]. „Air France“ ir KLM buvo pirmieji šia galimybe pasinaudoję Europos vežėjai. 2004 m. Komisija turėjo užtikrinti, kad šis konsolidacijos procesas vyktų griežtai laikantis konkurencijos taisyklių. 2003 m. antrojoje pusėje „Air France“ (AF) ir KLM paskelbė apie savo susijungimą, o vasario 11 d. Komisija jam pritarė[172]. Netrukus po AF/KLM sprendimo priėmimo, balandžio 7 d. pagal EB sutarties 81 straipsnio 3 dalį AF buvo suteikta išimtis jos labiau tradicinei sąjungai su „Alitalia“ (AZ)[173]. Šių dviejų atvejų panašumai, susiję su sprendimo priėmimo laiku ir rinkos dalyviais, suteikia geras galimybes palyginti, kaip su aviacija susiję atvejai yra vertinami pagal 81 straipsnį ir Susijungimų reglamentą (EBSR). Abiejų sandorių teisinis kontekstas ir naujos tendencijos Europos aviacijos pramonėje Kad aprėptų daugiau paskirties oro uostų ir veiksmingiau naudotų pajėgumą mažesnėmis sąnaudomis, didesnės avialinijos diegia pervežimo iš centrinių oro uostų (angl. hub-and-spoke) sistemas ir sutelkia eismą atitinkamuose savo oro uostuose. Šiam tikslui pasiekti sudaromi susitarimai su kitomis avialinijomis: tai gali būti strateginė sąjunga (pavyzdžiui, AF ir AZ) arba susijungimas (pavyzdžiui, AF ir KLM). Palyginti su sąjungomis, susijungimai leidžia geriau racionalizuoti ir integruoti susijungiančių vežėjų tinklų struktūrą. Tačiau įgyvendinti įvairių valstybių vežėjų susijungimus Europos Sąjungoje buvo sunku dėl dvišalių tarptautinių susitarimų, reglamentuojančių eismo teises tarp valstybių, sistemos. Pagal 1947 m. gruodžio 7 d. ICAO susitarimą kiekviena suvereni valstybė yra kompetentinga suteikti teises į skrydžius jos oro erdvėje. Šiuo pagrindu skrydžių teisės trečiųjų šalių vežėjams suteikiamos pagal dvišalius susitarimus, kuriuose dažnai būna numatyta, kad dvi susitarimą pasirašančios valstybės suteikia skydžių teises tik vežėjams, kurie yra registruoti šiose valstybėse („nacionalinio vežėjo sąlyga“). Nors ES vidaus rinką aviacijoje sukūrė iki 1997 m.[174], leidusi Bendrijos vežėjams konkuruoti Europos rinkoje, tarptautiniams skrydžiams į ES ir iš jos vis dar yra taikoma daug apribojimų, įskaitant nacionalinio vežėjo sąlygą. Todėl, jei Belgijos vežėją įsigyja Britanijos bendrovė ir jo registravimo valstybe tampa ne Belgija, jis gali prarasti savo teises skraidyti į Belgiją arba iš jos į trečiąsias šalis, nes jam nebebus taikomi dvišaliai susitarimai, kuriuos Belgijos valstybė pasirašė savo nacionalinių vežėjų vardu. Pavojus prarasti teises vykdyti skrydžius ne ES valstybėse buvo komerciškai per daug svarbus ir todėl kėlė pavojų komerciniam susijungimo perspektyvumui. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ligi šiol tarp Bendrijos vežėjų buvo taip mažai įgyvendinta sėkmingų transeuropinių susijungimų, kol nesusijungė AF ir KLM [175]. Esant tokioms teisinėms sąlygoms Europos vežėjai pirmenybę teikė strateginėms sąjungoms. „Atviros oro erdvės“ sprendimai keičia šią teisinę situaciją. Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės, sudarinėdamos dvišalius susitarimus savo nacionalinių vežėjų vardu ir neatsižvelgdamos į kitus Bendrijos vežėjus, pažeidžia steigimosi laisvę, įtvirtintą EB sutarties 43 straipsnyje. Todėl ES valstybės narės turėtų į dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis įtrauktą nacionalinio vežėjo sąlygą pakeisti į Bendrijos vežėjo sąlygą. Prognozuojama, kad trečiosios šalys galiausiai pripažins Bendrijos vežėjo sąlygą ir įtrauks ją į naujus arba pakeistus dvišalius susitarimus[176]. Šiomis naujomis teisinėmis aplinkybėmis pirmiau minėtas komercinis pavojus išnyktų ir atsirastų didesnė tikimybė, kad Bendrijos vežėjai vykdys susijungimus. Dviejų sandorių aprašymas Koncentracijos sąvoka apima tik „ilgalaikius koncentracijoje dalyvaujančių įmonių struktūros pakitimus sukeliančius veiksmus“[177]. 2003 m. spalio 16 d. pagrindų susitarime[178], kurį pasirašė AF ir KLM, nustatyta, kad du anksčiau buvę nepriklausomi vežėjai susijungs ir taps vienu operatoriumi rinkoje (pasivadinę „Air France-KLM“). Buvę AF akcininkai turės 81 % „Air France-KLM“ akcijų, o mažesnę KLM akcijų dalį turintys akcininkai valdys likusius 19 %. Nors geriausiai išnaudoti visus sąveikos pranašumus leistų visiškas susijungimas, kad trečiosios valstybės galėtų laipsniškai perimti Bendrijos vežėjo principą, reikia elgtis atsargiai ir nuosaikiai. Iš pradžių AF įgis plačias veto teises į KLM, kurios registravimo valstybe liks Danija. Antrajame etape AF ir KLM integracija padidės ir susijungusi bendrovė galiausiai galės veikti kaip vienas vežėjas. Tai, kad AF nuo pirmos dienos įsigijo svarbias veto teises į KLM, reiškia, kad sandoris, apie kurį pranešta, atitiko koncentracijos požymius, apibrėžtus EBSR 3 straipsnio 1 dalies b punkte. Sudariusios plataus masto sąjungą, AF ir AZ sutinka savo veiklos politiką koordinuoti su komercine politika, susijusia su įvairiais maršrutais (t. y. iš pradžių su Prancūzijos–Italijos maršrutais), plačiai keisdamosi identifikavimo kodais, koordinuodamos tinklus ir bendradarbiaudamos maršrutų srityje, akcijų kainų nustatymo srityje ir taikydamos bendrą pardavimo politiką. Tačiau skirtingai nei AF ir KLM atveju, AF ir AZ išlieka du atskiri ir nepriklausomi rinkos subjektai. Sąjunga nesukuria naujo subjekto nei de jure, nei de facto, ji nepakeitė ir šių įmonių struktūros, ypač kontrolės. Be to, sąjunga negali savarankiškai patekti į rinką, nes visi sandoriai su klientais ir toliau vyks per AF ir AZ. Akivaizdu, kad sąjunga yra ne koncentracija, o koordinavimo susitarimas pagal EB sutarties 81 straipsnį[179]. Tačiau sąjunga numato galimybę šalims susijungti ateityje. Rinkos nustatymas ir dviejų sandorių įvertinimas Pagrindiniai šių dviejų sandorių vertinimai yra vienodi. Visų pirma Komisija apibrėžė atitinkamas rinkas, pritaikiusi įprastą kriterijų porą „kilmės vieta/paskirties vieta“ (K&P), kurią patvirtino teismų praktika[180]. Nors AF/KLM sprendime buvo plačiai diskutuojama dėl tinklų konkurencijos svarbos paklausos požiūriu, abiejuose sprendimuose prieita prie išvados, kad iš kliento perspektyvos kiekvienas K&P turėtų būti laikomas atskira rinka, nes klientams reikia susisiekimo tarp dviejų vietų paslaugos. Antra, siekdama įvertinti tikslų K&P mastą, Komisija įvertino oro uostų pakeičiamumą tam tikroje aptarnavimo aprėpties srityje. Šiuo atžvilgiu Komisija nusprendė, kad du pagrindiniai Paryžiaus, Milano, Romos ir Niujorko oro uostai yra pakeičiami. Trečia, kaip ir ankstesniuose su aviacija susijusiuose sprendimuose, Komisija skyrė „laiko veiksniui jautrius“ klientus ir „laiko veiksniui nejautrius klientus“[181]. Ketvirta, abiem atvejais maršrutai, kuriais vykdoma šalių veikla, iš tikrųjų sutapo arba maršrutai, kuriais vykdydamos skrydžius jos galėjo konkuruoti, buvo laikomi atitinkamomis rinkomis. Nepaisant šių panašumų, dėl skirtingo šių dviejų sandorių pobūdžio ir apimties tyrimas AF/KLM byloje buvo platesnis. Į jį buvo įtrauktas tarptautinių maršrutų vertinimas[182] ir AF ir KLM partnerystės su kitais vežėjais poveikio vertinimas. Dėl tolimųjų maršrutų Komisija nusprendė, kad netiesioginiai skrydžiai konkuruoja su tiesioginiais skrydžiais tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, kai skrydžio laikas neviršija 150 minučių[183]. Atliekant AF/KLM vertinimą taip pat buvo atsižvelgta į tai, ar kiekviename atitinkamame maršrute dalyvavo susijungiančių šalių partneriai (pavyzdžiui, AF „Skyteam“ sąjungos nariai arba „NorthWest“, KLM Amerikos partnerė). Atsižvelgusi į tai, kad AF ir AZ sieja stiprūs ekonominiai ir komerciniai ryšiai bei plataus masto sąjunga, Komisija priėjo prie išvados, kad po susijungimo AZ nebeturės stimulo konkuruoti su KLM Italijos–Prancūzijos maršrutais ir todėl šie maršrutai buvo įtraukti į konkurencinį susijungimo vertinimą. Galiausiai AF/KLM sprendime taip buvo įvertintos kitos susijusios rinkos (krovinių vežimo ir priežiūros). AF/AZ byloje Komisija nustatė konkurencijos problemų septyniuose maršrutuose, o AF/KLM byloje – devyniuose Bendrijos maršrutuose ir penkiuose tarpžemyniniuose maršrutuose. Šiuose maršrutuose šalys užima didelę bendrą rinkos dalį ir egzistuoja didelės patekimo į rinką kliūtys, daugiausia dėl oro uostų apkrovos mažiausiai bent vienoje iš dviejų K&P. Taikomų konkurencijos gynimo priemonių panašumai ir skirtumai Konkurencijos problemos susijusios su sąjungomis ir koncentracijomis aviacijos sektoriuje, todėl ir taikomos konkurencijos gynimo priemonės yra panašios. Kadangi pagal savo pobūdį orlaiviai yra mobilūs, konkurencijos problemos šiame sektoriuje paprastai nėra susijusios su fizinio pajėgumo apribojimais, dėl kurių reikia parduoti tam tikrą verslą (pavyzdžiui, orlaivius ar dukterines bendroves); jos greičiau yra susijusios su patekimo į rinką kliūtimis, būtent su teise į laiko tarpsnius[184]. Šiuo atžvilgiu šalys abiem atvejais susitarė perleisti laiko tarpsnius konkurentams, kad jie galėtų vykdyti skrydžius tais maršrutais, kurie, pasak Komisijos, yra susiję su konkurencijos problemomis. Šios konkurencijos gynimo priemonės buvo papildytos kitomis priemonėmis (skrydžių periodiškumo užšaldymas ir įpareigojimas sudaryti susitarimus dėl dažnai skraidančių keleivių premijavimo programos, dėl avialinijų bendradarbiavimo pervežant keleivius ir įvairiarūšio transporto paslaugų ir pan.). Tačiau konkurencijos gynimo priemonės taip pat turėtų atspindėti ypatumus, susijusius su skirtingu sąjungos ir koncentracijos pobūdžiu. Bendradarbiavimo sąjunga nesukelia rinkoje ilgalaikių pokyčių, o sprendimas pagal 81 straipsnio 3 dalį priimamas pradiniam šešerių metų laikotarpiui ir po jo turi būti persvarstytas. Skirtingai nei sąjunga, koncentracija (taigi ir sprendimas dėl susijungimo) turi ilgalaikį poveikį bendrovių struktūrai ir rinkai. Štai kodėl struktūrinės konkurencijos gynimo priemonės yra ypač svarbios susijungimų atvejais, atsižvelgus į tai, kad jos gali užtikrinti tokį ilgalaikį poveikį pagal savo pačių pobūdį[185]. Šiuo požiūriu AF/KLM sprendimas yra naujoviškas posūkis labiau ilgalaikės ar „struktūrinės“ strategijos, susijusios su tradicinėmis laiko tarpsnių konkurencijos gynimo priemonėmis, link. Pirma, laiko tarpsnių perdavimo įpareigojimas taikomas neribotą laiką. Antra, laiko tarpsniai, kuriuos šalys jau perdavė ir kurių naujos avialinijos, aptarnaujančios tam tikrą miestų porą, nebenaudoja, bus grąžintos į oro uosto laiko tarpsnių fondą tais atvejais, kai nebėra taikomas įpareigojimas perduoti laiko tarpsnius. Trečia, Amsterdamo–Paryžiaus maršrutui, kuris konkurentams yra sunkiai prieinamas, nes jungia centrinius AF ir KLM oro uostus, buvo pasirinkta „karališkųjų brangenybių“ strategija. Tam tikromis sąlygomis ir jei naujos avialinijos šią miestų porą aptarnauja ne mažiau kaip trejus metus, jos gali gauti „senbuvės“ teises į susijungiančių šalių siūlomus laiko tarpsnius. Kalbant apie konkurencijos gynimo priemones, susijusias su tolimais maršrutais, būdingais AF/KLM bylai, Komisijos prielaida, kad netiesioginiai skrydžiai sudaro konkurencinį apribojimą tiesioginiams skrydžiams, turėjo būti patvirtinta. Todėl Prancūzijos ir Danijos nacionalinės institucijos pareiškė susilaikysiančios nuo bet kokio kišimosi į netiesioginių skrydžių įvairiais maršrutais kainų nustatymą (vadinamoji šeštoji laisvė), taip pat pareiškė, kad užtikrins trečiosioms šalims teisę daryti tranzitinius nutūpimus Amsterdame arba Paryžiuje, kad jos galėtų siūlyti skrydžius ne į ES valstybes (penktoji laisvė). Šie pareiškimai yra sudedamoji AF/KLM sprendimo dalis. | 3. PERDUOTI KLAUSIMAI „Kabel Deutschland“ / „ish“ [186] 287. Balandžio 20 d. Komisija gavo pranešimą, kad Vokietijos įmonė „Kabel Deutschland Gmbh, Germany“ (KDG) ketina įsigyti įmones „ish GmbH & Co KG“ (Vokietija) ir „ish KS NRW GmbH & Co KG“ (Vokietija; toliau abi – „ish“). 288. KDG eksploatuoja buvusį „Deutsche Telekom AG“ plačiajuosčio ryšio kabelinį tinklą visoje Vokietijoje, išskyrus Heseną, Badeną-Viurtemburgą ir Šiaurės Reiną-Vestfaliją. Pastarojoje federalinėje žemėje „ish“ yra plačiajuosčio ryšio kabelinio tinklo operatorius. Abi bendrovės atitinkamuose savo tinklo regionuose siūlo plačiajuosčio ryšio signalų perdavimo paslaugas (TV ir radijo), taip pat interneto ryšio paslaugas. Be „ish“ įsigijimo, KDG dar ketino pirkti du likusius Vokietijos regioninės plačiajuosčio ryšio kabelinės sistemos operatorius, būtent „iesy Hessen“ ir „Kabel Baden-Wuerttemberg“. Šios dvi koncentracijos, kitaip nei KDG ir „ish“ susijungimas, priklausė Federalinio kartelių biuro kompetencijai. 289. Gegužės 14 d. Federalinis kartelių biuras pateikė Komisijai prašymą perduoti klausimą; prašyme buvo teigiama, kad susijungimas gali sustiprinti dominuojančią padėtį keliose rinkose. Transliavimo signalų perdavimo rinkoje, kurioje transliuotojai reikalauja, kad jų signalai būtų perduodami per plačiajuosčio ryšio kabelį, tokį dominuojančios padėties sustiprėjimą, pasak Federalinio kartelių biuro, galėtų lemti dėl dviejų tinklų sujungimo padidėjusi aprėptis. Be to, skaitmeninės mokamos TV paslaugų rinkoje, signalų perdavimo iš regioninio plačiajuosčio ryšio kabelio į namų kabelines sistemas rinkoje ir signalų perdavimo galutiniams vartotojams rinkoje konkurencija, pasak Federalinio kartelių biuro, dar pablogėtų, jei iš rinkos būtų pašalinta su KDG, kuri laikoma jau dominuojančia kai kuriose regioninėse rinkose, konkuruojanti „ish“. 290. Komisija priėjo prie išvados, kad, atsižvelgiant į sandorio paveiktų rinkų nacionalinę apimtį, klausimo perdavimo Federaliniam kartelių biurui sąlygos buvo įvykdytos. Jos įsitikinimu, Federalinis kartelių biuras labiausiai tiko nagrinėti preliminarias konkurencijos problemas, nes šiam tikslui reikėjo ištirti vietos rinkas ir ypatingas nacionalines aplinkybes. Be to, visi trys KDG pasiūlyti įsigijimo sandoriai, t. y. „ish“, „iesy Hessen“ ir „Kabel Baden-Württemberg“ įsigijimo sandoriai, yra susiję su panašiais klausimais ir todėl juos turėtų vienodai nagrinėti ta pati konkurencijos institucija. Todėl birželio 7 d. Komisija nusprendė perduoti šį klausimą Federaliniam kartelių biurui. „Accor“/„Barrière“/„Colony“ [187] 291. Birželio 4 d. Komisija nusprendė perduoti Prancūzijos konkurencijos institucijoms dalį klausimo, susijusio su siūlomu bendros įmonės kazino sektoriuje tarp „Accor“, „Barrière-Desseigne“ šeimos grupės ir „Colony“ įkūrimu. Šis dalinis perdavimas buvo susijęs su sandorio konkurencinio poveikio kazino valdymo rinkoms dviejuose Prancūzijos regionuose – Žydrojo kranto ir Baskų ir Lando kranto – įvertinimu. Tą pačią dieną Komisija pritarė sandoriui dėl likusių produkto ir geografinių rinkų. 292. Komisijos tyrimas parodė, kad kazino valdymo rinka yra vietos geografinio masto, kuris gali būti apibrėžtas arba pagal valandos kelionės automobiliu atstumu esančią atitinkamą geografinę komercinę vietovę, arba pagal vietos gyventojų vietovę. Remiantis šiuo apibrėžimu, sandoris būtų sukėlęs konkurencijos problemų dviejuose pirmiau minėtuose Prancūzijos regionuose. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Prancūzijos institucijos labiausiai tiko sandorio poveikiui šioms vietos rinkoms įvertinti ir nusprendė perduoti jų konkurencinį vertinimą Prancūzijai. 293. Kiti sandorio aspektai buvo susiję su kazino licencijų įsigijimu ir viešbučių rinkomis, ir jiems leidimas buvo gautas, nes Komisija nusprendė, kad sandoris nekelia grėsmės konkurencijai šiose rinkose. 294. Liepos 28 d. Prancūzijos konkurencijos institucijos pritarė šiam sandoriui su sąlyga, kad pirmiau minėtose dviejose rinkose bus imtasi konkurencijos gynimo priemonių. Šios konkurencijos gynimo priemonės – tai įpareigojimas šalims parduoti du kazino: vieną – Žydrojo kranto regione, o kitą – Baskų ir Lando kranto regione. 4. Atsiimti pranešimai INA/AIG/SNFA[188] 295. Rugsėjo 22 d. Vokietijos guolių gamintoja „INA Holding Schaeffler KG“ (INA) ir JAV draudimo grupė AIG pranešė Komisijai apie bendrą Prancūzijos tiksliųjų guolių gamintojos SNFA įsigijimą. INA ir SNFA specializuojasi tiksliųjų atsparių trinčiai guolių gamyboje. AIG yra tarptautinė draudimo grupė, kurios veikla visiškai nesusijusi su guolių pramone. Tikslieji guoliai daugiausia naudojami tais atvejais, kai reikalingas itin didelis tikslumas, ypač staklių gamybos pramonėje ir erdvėlaivių sektoriuje. 296. 2003 m. spalio 23 d. Komisija pradėjo nuodugnų siūlomo įsigijimo tyrimą, nes susirūpinimą kėlė tai, kad, panaikinus konkurenciją tarp pirmojo ir antrojo stambiausių tiksliųjų staklėms skirtų guolių tiekėjų Vakarų Europoje, INA įgytų dominuojančią padėtį. Tyrimas patvirtino, kad sandoris gerokai sumažintų konkurenciją Vakarų Europos staklėms skirtų radialinių atraminių rutulinių guolių rinkoje, nes sujungtų dvi stambiausias rinkos dalyves, o kartu ir stipriausias kokybės, naujovių ir akcijų portfelio apimties požiūriu. Nė viena iš likusių rinkos dalyvių – Švedijos tiekėja SKF ar Japonijos bendrovė NSK, arba kitos smukesnės rinkos dalyvės – nebūtų galėjusi daryti INA pakankamo ir veiksmingo konkurencinio spaudimo. Komisija taip pat nustatė, kad klientai greičiausiai negalėtų pakankamai tikrinti INA kainodaros strategijos, nes dauguma staklių ir velenų gamintojų yra mažos įmonės, turinčios mažai derėjimosi galios. 297. Kadangi šis sandoris kėlė Komisijai rimtų nuogąstavimų, 2003 m. gruodžio 19 d. ji nusprendė išsiųsti INA ir AIG pareiškimą dėl prieštaravimų. Tačiau galutinis sprendimas nebuvo priimtas, nes 2004 m. sausio mėn. šalys sandorio atsisakė. RWA/AMI [189] 298. Spalio 11 d. Austrijos bendrovės „RWA Raiffeisen-Ware Austria AG“ (RWA) ir „AMI Agro Linz Melamine International GmbH“ (AMI) atsisakė sumanymo įkurti bendrą įmonę „Inter-Fert Düngemittel GmbH“ (Inter-Fert) ir atsiėmė iš Komisijos pranešimą apie ją. Įkūrus bendrą įmonę, būtų susijungusi pirmaujanti Austrijos trąšų gamintoja AMI ir svarbiausia žemės ūkio produktų didmeninės prekybos organizacija Austrijoje RWA. 299. Rugsėjo 29 d. sprendimu Komisija pradėjo antrąjį nagrinėjimo etapą, nes išankstinis numatomo susijungimo tyrimas parodė, kad įkūrus bendrą įmonę RWA dominuojanti padėtis Austrijos trąšų didmeninės prekybos rinkoje sustiprėtų. Kaimyninėje Bavarijoje Komisija taip pat nustatė konkurencijos problemas, susijusias su prekyba trąšomis. 300. Remiantis išankstine Komisijos išvada, vien RWA tam tikrų rūšių trąšų atskirai arba visų trąšų rinkų dalis sudarė 55–65 %, ir sandoris būtų pašalinęs iš rinkos AMI, kuri yra svarbi konkurentė Austrijos didmeninės prekybos rinkoje. Be to, po susijungimo su AMI RWA dominuojančią padėtį būtų sustiprinusi atsiradusi vertikali integracija. Grėsė pavojus, kad dėl sandorio rinka bus uždaryta konkurentams. Sandoris taip pat galėjo sustiprinti RWA patronuojančios įmonės „BayWa“ dominuojančią padėtį Bavarijos mažmeninėse trąšų rinkose, kuriose ji užima apie 70 % rinkos dalies, ir todėl „BayWa“ konkurentai turėtų užsidaryti. Susijungimas būtų sustiprinęs „BayWa“ dominuojančią padėtį Bavarijos mažmeninėse trąšų rinkose ir būtų sudaręs didelių konkurencijos kliūčių didelėje bendrosios rinkos dalyje. 301. Kad išspręstų konkurencijos problemas, susijusias su Austrija ir Bavarija, šalys pasiūlė įsipareigojimus, kurių, kaip buvo nuspręsta, nepakanka konkurencijos problemoms išspręsti paveiktose Austrijos ir Bavarijos rinkose. Toks spėjimas pasitvirtino, kai buvo pasikonsultuota su rinkos dalyviais. Po to, kai šalims buvo pranešta apie tai, kad Komisija pradėjo antrą procedūros etapą, jos atsiėmė savo pranešimą. C – RINKTINėS TEISMO BYLOS Portugalijos Respublika prieš Komisiją („Cimpor“) 302. Birželio 22 d. Teisingumo Teismas (ETT) priėmė Komisijai palankų sprendimą[190] byloje, susijusioje su 2000 m. lapkričio 22 d. Komisijos sprendimu, priimtu pagal Susijungimų reglamento[191] 21 straipsnio 3 dalį ir susijusiu su praneštos koncentracijos Secil/Holderbank/Cimpor byloje[192] tyrimu. Sprendimu, priimtu pagal 21 straipsnio 3 dalį (toliau – Sprendimas), Komisija įpareigojo Portugalijos vyriausybę imtis būtinų priemonių atitikčiai Bendrijos teisės aktams užtikrinti ir atšaukti du sprendimus (2000 m. liepos 5 d. ir 2000 m. rugpjūčio 11 d. „despachos“), kuriais vyriausybė pagal savo nacionalinius privatizaciją reglamentuojančius teisės aktus nepritarė siūlomai Bendrijos masto koncentracijai, apie kurią buvo pranešta Komisijai. 303. Sprendime ir argumentuodama jį Teismui Komisija teigė, kad 21 straipsnio struktūra yra grindžiama pusiausvyra tarp, viena vertus, valstybės narės įpareigojimo iš anksto pranešti Komisijai apie „bet kokius kitus viešuosius interesus“ ir nesiimti priemonių šiems interesams apsaugoti ir, kita vertus, Komisijos įpareigojimo per vieną mėnesį įvertinti tokių interesų atitiktį bendriesiems Bendrijos teisės principams bei kitoms nuostatoms ir priimti dėl jo sprendimą. Komisijos nuomone, 21 straipsnio 3 dalis netektų viso savo poveikio, jei jai nebūtų pranešta apie minėtus interesus ir todėl ji negalėtų įvertinti, ar priemonė, kurios ėmėsi valstybė narė, yra pagrįsta vienu iš interesų, kurie pagal 21 straipsnio 3 dalį yra vienareikšmiškai laikomi teisėtais. Valstybės narės galėtų lengvai išvengti Komisijos patikrinimo, nepranešdamos apie tokias priemones. 304. Todėl Komisija nusprendė, kad 21 straipsnis turėtų būti aiškinamas kaip suteikiantis Komisijai teisę priimti sprendimą, įvertinantį priemonės, kurios buvo imtasi ne dėl vienos iš trijų 21 straipsnyje nurodytų priežasčių, atitiktį Sutarčiai neatsižvelgiant į tai, ar apie priemonę buvo pranešta. 305. Komisijos teigimu, argumentai, kuriais Portugalijos vyriausybė grindė du koncentracijai nepalankius sprendimus, yra pateikti antrajame sprendime, kuriame teigiama, kad būtina „apsaugoti privatizuojamų bendrovių akcijų paketo valdymo struktūrų plėtrą ir taip sustiprinti įmonių gebėjimus ir nacionalinio gamybos aparato našumą, laikantis Portugalijos ekonomikos politikos gairių“ . [193] 306. Komisija nusprendė, kad šis tikslas nėra vienas iš interesų (visuomenės saugumas, žiniasklaidos pliuralizmas ir priežiūros taisyklės), kurie laikomi iš esmės teisėtais pagal Susijungimų reglamento 21 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą. Priėmusi sprendimus, kurias buvo neleista įsigyti daugiau kaip 10 % „Cimpor“ akcijų, Portugalijos Respublika, Komisijos nuomone, iš tikrųjų uždraudė įsigijimą ir taip apribojo Sutartyje įtvirtintą įsisteigimo laisvę ir laisvą kapitalo judėjimą – to negalima pateisinti nė vienu iš pagrindinių viešojo intereso pagrindų, kuriuos ETT yra pripažinęs savo praktikoje. Bet kuriuo atveju Portugalijos vyriausybė nepasiūlė nė vieno iš šių pagrindų. Taigi buvo nustatyta, kad interesai, kuriais yra grindžiami du Portugalijos finansų ministro sprendimai ir apie kuriuos nebuvo pranešta Komisijai, pažeidžiant Susijungimų reglamento 21 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinami su Bendrijos teise[194]. 307. Todėl vienas pagrindinių klausimų, kuriuos Komisijai reikėjo išspręsti šiame procese, buvo, ar šiomis aplinkybėmis Komisija turėjo kompetenciją priimti Sprendimą pagal 21 straipsnio 3 dalį, ar turėjo taikyti pažeidimo procedūrą pagal Sutarties 226 straipsnį. Komisijos teigimu, 21 straipsnio 3 dalis turėtų būti aiškinama kaip apimanti atvejus, kai valstybė narė nepranešė Komisijai apie viešąjį interesą (išskyrus visuomenės saugumą, žiniasklaidos pliuralizmą ar priežiūros taisykles), kurį ketina apsaugoti prieš imdamasi priemonių. 308. ETT sutiko su Komisijos nuomone, kad Komisija yra kompetentinga priimti sprendimą dėl tokių interesų atitikties bendriesiems Bendrijos teisės principams ir kitoms nuostatoms, neatsižvelgdama į tai, ar jai apie tuos interesus buvo pranešta. Jeigu, atitinkamai valstybei narei nepranešus apie minėtus interesus, Komisijai liktų vienintelė galimybė pagal Sutarties 226 straipsnį pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų nevykdymo, būtų neįmanoma per Susijungimų reglamente nustatytą trumpą terminą gauti Bendrijos sprendimo. Dėl to savo ruožtu padidėtų pavojus, kad jau priimtos nacionalinės priemonės negrįžtamai pakenks Bendrijos masto susijungimui ir padarys Komisijos persvarstymą pagal 21 straipsnio 3 dalį neveiksmingą – tai leis valstybėms narėms išvengti toje nuostatoje nustatyto patikrinimo. 309. Jeigu Komisijai nepranešama apie interesus, kuriems apsaugoti taikomos nacionalinės priemonės, dėl to gali atsirasti neapibrėžtumas ir Komisijai gali būti sunkiau atlikti užduotį nustatyti tokius interesus, tačiau ji visuomet turi galimybę paprašyti, kad atitinkama valstybė narė suteiktų informacijos. Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju Komisija taip ir pasielgė. Tokiais atvejais Komisija pirmiausia turi ištirti, ar tas priemones galima pateisinti vienu iš interesų, nurodytų Susijungimų reglamento 21 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje (visuomenės saugumas, žiniasklaidos pliuralizmas ir priežiūros taisyklės). Taigi Teismas nusprendė, kad priėmusi ginčijamą sprendimą Komisija neįsikišo į ETT ar nacionalinių teismų jurisdikciją ir nepažeidė Susijungimų reglamento 21 straipsnio 1 dalies, Sutarties 220 ir 226 straipsnių, taip pat nepadarė jokių procedūros pažeidimų. 310. Šiame sprendime Teismas aiškiai nustatė, kaip turi būti tiksliai paskirstyta kompetencija tarp nacionalinių ir Bendrijos institucijų, ir nacionalinių ir Bendrijos institucijų įsikišimo veiksmus, susijusius su veiksminga susijungimų kontrole, laikantis tinkamo administravimo, teisinio tikrumo principų ir atsižvelgiant į teisėtus atitinkamų įmonių interesus. Dar svarbiau yra tai, kad Teismas pripažįsta 21 straipsnio 3 dalį kaip lex specialis , kuriai teikiama pirmenybė ieškinio dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal Sutarties 226 straipsnį atžvilgiu. MCI prieš Komisiją 311. MCI pateikus skundą, rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismas (PIT) priėmė sprendimą[195], kuriuo procedūros pagrindu panaikino 2000 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimą (toliau – Sprendimas) MCI/„Sprint“ byloje[196]. Sprendimu Komisija uždraudė susijungimą tarp dviejų JAV įsisteigusių pasaulinio ryšio bendrovių: MCI, kuri anksčiau vadinosi „MCI WorldCom“, ir „Sprint“, nes jis sukurtų arba sustiprintų dominuojančią padėtį pasaulinėje aukščiausio lygio arba universalaus interneto ryšio paslaugų teikimo rinkoje. 312. Sprendimas yra susijęs ne su konkurencijos vertinimo, o tik su leistinumo, bylos iškėlimo interesų ir Komisijos įgaliojimų priimti Sprendimą klausimais. 313. Kalbant apie leistinumą, reikia pažymėti, kad į sprendimą yra įtrauktas naujas elementas, susijęs su interesu, kurį turi parodyti pareiškėjas dėl ginčijamos priemonės panaikinimo. Abejonių dėl MCI intereso gali kilti daugiausia dėl to, kad, jos teigimu, ji atsisakė susijungimo dar iki Sprendimo priėmimo. Nors ankstesnėse bylose Teismas reikalavo, kad sandorio atsisakymas būtų tiesiogiai sietinas su ginčijamu sprendimu, šioje byloje Teismui užteko, kad Komisija priėmė MCI skirtą Sprendimą, kuris būtų vienintelė reali teisinė sandorio kliūtis, jei šalys nuspręstų susijungti tomis pačiomis sąlygomis. 314. Iš esmės MCI pareiškė, kad Komisija neturėjo kompetencijos 2000 m. birželio 28 d. priimti Sprendimo, nes pranešančiosios šalys birželio 27 d. oficialiai atsiėmė savo pranešimą, atsiuntusios tokio turinio laišką: „Šalys nebesiūlo įgyvendinti siūlomo susijungimo pranešime nurodytu būdu. Jeigu šalys ateityje nuspręs sujungti savo veiklą kitokiu būdu, jos atliks tuos pakeitimus pagal galiojančius susijungimų teisės aktus.“ Savo kompetencijai pagrįsti Komisija Sprendime pateikė paaiškinimą, kad 2000 m. birželio 27 d. laiškas negali būti laikomas oficialiu 1999 m. spalio 4 d. susijungimo susitarimo, apie kurį buvo pranešta, atsisakymu, ir padarė nuorodą į šalių 2000 m. birželio 27 d. pranešimus spaudai, kuriuose buvo teigiama, kad jos vis dar tikisi rasti tinkamą susijungimo klausimo sprendimą. 315. Teismas pripažįsta, kad šalių laiškas iš esmės buvo susijęs ne su sumanymo sujungti „Worldcom“ ir „Sprint“ atsisakymu, o tik su atsisakymu įvykdyti siūlomą susijungimą, dėl kurio šalys susitarė 1999 m. spalio 4 d. susijungimo susitarime ir apie kurį pranešė Komisijai. Teismas mano, kad 2000 m. birželio 27 d. šalių pareiškimas gali būti aiškinamas tik kaip apimantis susijungimo susitarimo, apie kurį buvo pranešta pagal Susijungimų reglamentą, galiojimo nutraukimą. Siūlomo sandorio „pranešime nurodytu būdu“ atsisakymas tikrai paveiktų paties susijungimo susitarimo veiksmingumą, o gal ir teisėtumą. 316. Teismas daro išvadą, kad Komisija neturėjo kompetencijos priimti Sprendimo, nes šalys savo birželio 27 d. laišku atsisakė susitarimo, ne tik atsiėmė pranešimą. Be to, jo teigimu, Komisija negalėjo grįsti savo kompetencijos savo subjektyvia nuomone apie šalių ketinimus vykdyti susijungimą, ir pažymi, kad jei Komisija turėjo abejonių dėl laiško prasmės, ji galėjo paprašyti pateikti oficialių įrodymų, kad susijungimo susitarimo buvo iš tikrųjų atsisakyta, pateikusi prašymą pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnį. D – STATISTINIAI DUOMENYS [pic] [pic] III – SEKTORIų POKYčIAI A – LIBERALIZUOTI SEKTORIAI 1. ENERGETIKA 317. Kalbant apie energetikos sektorių reikia pažymėti, kad tikrai konkurencingų energetikos rinkų sukūrimas bus naudingas energijos vartotojams ir Europos ekonomikos konkurencingumui. 2004 m. Komisija ir toliau bendradarbiavo su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis ir energetikos reguliavimo tarnybomis, siekdama pagerinti konkurencijos ir naujų dalyvių patekimo į rinką sąlygas. Komisija sudarė EKT energetikos pogrupį ir reguliariai palaikė ryšius su energetikos reguliavimo tarnybomis[197]. 318. Teisės aktų leidybos srityje 2004 metai buvo tie metai, kuriais valstybės narės turėjo perkelti į savo nacionalinę teisę direktyvas, kurias Komisija priėmė 2003 m., siekdama paspartinti dujų ir elektros energijos vidaus rinkų sukūrimą. Deja, dauguma valstybių narių šio termino nepaisė. Teisės aktų leidybos procesas pasistūmėjo ir Bendrijos mastu, didelė pažanga buvo padaryta priėmus Tarybos bendrąją poziciją dėl Reglamento dėl patekimo į dujų perdavimo tinklus sąlygų. Šis reglamentas pašalina kai kurias likusias vidaus rinkos sukūrimo kliūtis, ypač prekybos dujomis. 319. Liberalizacijos procesą, kaip ir ankstesniais metais, sustiprino konkurencijos taisyklių taikymas keliose svarbiose bylose. Gaz de France byloje[198] Komisija oficialiu sprendimu patvirtino, kad teritorinio apribojimo sąlygos pažeidžia EB sutarties 81 straipsnį. Tokios sąlygos, kurios paprastai įtraukiamos į dujų tiekimo ir transportavimo (aptarnavimo) sutartis, trukdo klientams gauti dujas iš kitose valstybėse narėse įsisteigusių operatorių ir labai kliudo kurti tikrai konkurencingą ir integruotą Europos dujų rinką. 320. Balandžio 30 d. Komisija nusprendė nutraukti tyrimą Marathon byloje[199] likusių dviejų tiekėjų – Prancūzijos bendrovės „Gaz de France“ ir Vokietijos bendrovės „Ruhrgas“[200] – atžvilgiu, prieš tai, 2001 m. ir 2003 m., baigusi spręsti bylą, susijusią su dviem Vokietijos bendrovėmis – BEB[201] ir „Thyssengas“[202] ir su Nyderlandų bendrove „Gasunie“[203]. „Marathon“ byla buvo susijusi su tariamu penkių dujų bendrovių atsisakymu leisti JAV energetikos bendrovės „Marathon“ Norvegijos dukterinei įmonei patekti į jų atitinkamus dujų tinklus. „Gaz de France“ ir „Ruhrgas“ pasiūlyti įsipareigojimai pagerino sąlygas trečiosioms šalims patekti į jų tinklus ir leido klientams išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia dujų rinkų atvėrimas Prancūzijoje ir Vokietijoje. 321. Visų pirma „Ruhrgas“ įsipareigojo įdiegti naują dujų padavimo ir išleidimo sistemą, kuri leidžia rezervuoti dujų transportavimo pajėgumus atskirai dujų padavimo ir išleidimo taškuose (nereikia rezervuoti pajėgumo sutartyje nustatytoje fiktyvioje dujų transportavimo trajektorijoje tarp taško, kuriame dujos paduodamos į transportavimo sistemą, ir taško, kuriame jos yra iš sistemos išleidžiamos). „Gaz de France“, kuri jau įdiegė dujų padavimo ir išleidimo sistemą, ir „Ruhrgas“ taip pat įsipareigojo laipsniškai sumažinti savo atitinkamuose tinkluose balansinių ir tarifinių zonų skaičių, dėl to sumažėtų transportavimo sąnaudos, susijusios su keleto zonų kirtimu. „Gaz de France“ taip pat įsipareigojo per trejus metus įgyvendinti Pietų Prancūzijoje dujų išleidimo programą, kuri leistų padidinti konkurenciją nelaukiant, kol 2007 m. viduryje bus baigta diegti nauja infrastruktūra, palengvinanti konkuruojančių dujų perdavimą į šią zoną. Be šių pagrindinių įsipareigojimų, „Gaz de France“ ir „Ruhrgas“ įsipareigojo imtis ir kitų priemonių, kurios pagerintų skaidrumą, prašymų dėl patekimo į tinklą svarstymą ir tinklų perkrovos valdymą. 322. Susijungimų srityje Komisija nusprendė uždrausti tradicinei Portugalijos elektros energijos bendrovei „Energias de Portugal“ (EDP) ir Italijos energijos bendrovei ENI įsigyti bendrą tradicinės Portugalijos dujų bendrovės „Gás de Portugal“ (GDP) kontrolę. Šis sandoris būtų sustiprinęs EDP dominuojančią padėtį atitinkamose jos rinkose (Portugalijos elektros energijos didmeninio bei mažmeninio pardavimo rinkose ir dujų rinkose) ir dėl horizontalaus, ir dėl vertikalaus poveikio. Jis būtų panaikinęs galimą GDP konkurenciją elektros energijos rinkose ir realias galimybes EDP ateiti į dujų rinkas. Be to, dėl koncentracijos elektros energijos gamintojai, naudojantys kurui dujas, dujų tiekimo srityje taptų labai priklausomi nuo savo pagrindinės konkurentės, t. y. EDP. Galiausiai sandoris būtų panaikinęs didelę dalį dujų paklausos, kurią šiuo metu kontroliuoja EDP. Todėl koncentracija sudarytų nepalankias sąlygas tarpvalstybinei konkurencijai ir sumažintų Portugalijos elektros energijos ir dujų rinkų liberalizavimo veiksmingumą. Dėl to pakiltų dujų ir elektros energijos kainos vartotojams namuose ir pramonei. Kadangi EDP ir ENI pasiūlytos konkurencijos gynimo priemonės negalėjo išspręsti nustatytų konkurencijos problemų, Komisijai neliko kitos išeities, kaip tik uždrausti siūlomą susijungimą. 323. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kurį reikia paminėti, yra tai, kad Komisija nusiuntė Graikijai oficialų pranešimą byloje dėl Graikijos lignito kasybos ir elektros energijos gamybos bei tiekimo rinkomis. Graikija tradicinei elektros energijos gamintojai suteikia išimtines kasybos teises į lignito gavybą be kompensacijos. Tokios privilegijuotos lignito, kuris yra pigiausias energijos šaltinis, naudojamas elektros energijos gamybai Graikijoje, kasybos sąlygos leidžia tradiciniam elektros energijos operatoriui išlaikyti dominuojančią padėtį elektros energijos gamybos ir tiekimo rinkose, užkirtus kelią į rinką patekti potencialiems konkurentams. Komisijos nuomone, suteikdama tokias teises Graikija pažeidžia EB sutarties 86 straipsnio 1 dalį ir 82 straipsnį. 2. ELEKTRONINIAI RYšIAI 324. Vienas iš esminių pakeitimų, numatytų naujoje elektroninio ryšio paslaugų reguliavimo sistemoje, yra tai, kad nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) yra įpareigojamos nustatyti atitinkamas elektroninių ryšių rinkas pagal konkurencijos teisės principus. Jos turi atlikti atitinkamų rinkų tyrimą ir nustatyti, ar šios rinkos iš tikrųjų yra konkurencingos, t. y. ar toje rinkoje jokia įmonė neturi didelės įtakos rinkoje (didelė įtaka rinkoje (DĮR) atitinka konkurencijos srityje vartojamą „dominavimo“ sąvoką). Jeigu rinka iš tikrųjų nėra konkurencinga, NRI turi nustatyti bent vieną iš konkrečių reguliavimo įpareigojimų, nustatytų prieigos arba universaliųjų paslaugų direktyvose. Tačiau jei rinka yra iš tikrųjų konkurencinga, NRI negali taikyti jokių konkrečių reguliavimo įpareigojimų arba jų nustatyti. 325. Atlikusios rinkos tyrimą, NRI turi pranešti Komisijai apie rengiamas reguliavimo priemones, susijusias su atitinkamų rinkų nustatymu, DĮR nustatymu arba nenustatymu ir, jei būtina, siūlomomis korekcinėmis reguliavimo priemonėmis. Komisija gali pateikti pastabas, į kurias NRI turi būtinai atsižvelgti, arba paprašyti, kad NRI atšauktų rengiamą priemonę, jei rinkos nustatymas ir (arba) DĮR nustatymas neatitinka Bendrijos teisės. 2004 m. Komisijos tarnybos gavo 89 tokius pranešimus ir baigė 90 bylų. Trimis atvejais Komisija paprašė NRI atšaukti rengiamą priemonę. 326. Sujungtose bylose FI/2003/0024 ir FI/2003/0027[204], susijusiose su viešai prieinamomis fiksuotomis tarptautinėmis telefono ryšio paslaugomis, teikiamomis Suomijos privatiems ir verslo klientams, Komisija nustatė, jog Suomijos NRI („Ficora“), padariusi išvadą, kad šiose rinkose nėra DĮR turinčių operatorių, nepateikė pakankamai įrodymų ir neatsižvelgė į rinkoje taikomą reguliavimą. Komisija užginčijo „Ficora“ išvadą, kad, nepaisant didelės „TeliaSonera“ rinkos dalies (daugiau kaip 50 %), ji neturi DĮR, kadangi kliūtys patekti į rinką yra nedidelės, rinkoje veikia daug įmonių, teikiančių tarptautines telefono ryšio paslaugas, ir abonentai gali laisvai naudotis kitų operatorių, išskyrus abonentinio ryšio paslaugą teikiančio operatoriaus, teikiamomis tarptautinėmis telefono ryšio paslaugomis. Komisijos nuomone, „Ficora“ nepateikė rinkos duomenų, susijusių su keliais veiksniais, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant įtaką rinkoje, pavyzdžiui, sąnaudų struktūra ir įmonių platinimo ir pardavimo tinklas rinkoje. Be to, vertindama įtakos rinkoje mastą „Ficora“ tinkamai neatsižvelgė į taikomas korekcines reguliavimo priemones ir jų poveikį matomam konkurencijos mastui rinkoje, tokiu būdu gerokai paneigdama savo išvadas. Konkrečiau kalbant, „Ficora“ pareiškimai, kad patekimo į šias rinkas kliūtys yra nedidelės ir kad jose veikia keletas įmonių, teikiančių tarptautines telefono ryšio paslaugas, galiausiai ir pati išvada dėl DĮR nebuvimo, buvo grindžiama taikomu reguliavimu, pavyzdžiui, ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimu, išankstiniu ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimu ir sujungimo įpareigojimu. Komisija pažymėjo, kad pagrindinis rinkos tyrimo principas – įvertinti, ar veiksminga konkurencija yra visiškai arba pirmiausia taikomo reguliavimo padarinys, ar nėra ir ar konkurencijos būklė nustatytoje rinkoje galėtų būti kitokia, jei tokio reguliavimo nebūtų. 327. Byloje FI/2004/0082[205], kuri yra susijusi su Suomijos prieigos ir kvietimo pradžios viešuosiuose mobiliojo telefono ryšio tinkluose rinka, Komisija priėjo prie išvados, kad rengiamoje priemonėje, apie kurią pranešė „Ficora“, trūko įrodymų, patvirtinančių išvadą, kad „TeliaSonera“ turi didelę įtaką prieigos ir kvietimo pradžios viešuosiuose mobiliojo telefono ryšio tinkluose rinkoje. Nors „TeliaSonera“ priklausė daugiau kaip 60 % rinkos dalies, buvo dar du kiti mobiliojo ryšio tinklo operatoriai, kurie kūrė pasiūlą, o be tinklo operatorių – dar daugiau kaip 10 paslaugų teikėjų, kurie kūrė rinkoje paklausą. Paslaugų teikėjai galėjo komerciniu pagrindu sudaryti didmeninio pardavimo sutartis, įskaitant mobilaus virtualaus tinklo operatorių sutartis, su visais atitinkamoje rinkoje veikiančiais mobiliojo ryšio tinklo operatoriais, o mobiliojo ryšio tinklo operatoriams nebuvo taikomas joks reguliuojamojo pobūdžio įpareigojimas teikti prieigos paslaugas. Komisija nustatė, kad, be akivaizdaus mažmeninės (produktų) rinkos dinamizmo, mobiliojo ryšio tinklo operatoriai konkuravo dėl galimybės sudaryti sutartis su skirtingais paslaugų teikėjais ir jas sudarė, nes galėjo pateikti lanksčius pasiūlymus arba pasiūlyti tokias paslaugas, kurių neteikia kiti mobiliojo ryšio tinklo operatoriai. Be to, „Ficora“ nepateikė įtikinamų įrodymų, kad perjungimo išlaidos sutrukdytų paslaugų teikėjui pakeisti savo didmeninį paslaugų teikėją. 328. Galiausiai byloje AT/2004/0090[206], susijusioje su Austrijos tranzito paslaugų fiksuoto ryšio viešajame tinkle rinka, Komisija nesutiko su Austrijos NRI išvada, kad operatoriai, teikiantys tranzito paslaugas sau, priklauso tranzito rinkai ir kad todėl „Telekom Austria“ rinkos dalis neviršija 50 %, taigi ji neturi DĮR. Konkrečiau kalbant, Austrijos NRI tinkamai nepagrindė savo išvados, kad tranzito paslaugas perkantys tinklo operatoriai galėtų dėl pasikeitusių kainų greitai pereiti prie savarankiško apsirūpinimo šiomis paslaugomis, atsižvelgiant į tai, kad tinklui nutiesti reikia didelių investicijų, planavimo ir laiko. Be to, Komisija nustatė, kad buvo pateikta nepakankamai įrodymų, kad šie operatoriai gali ir nori iš tikrųjų pradėti sistemingai aprūpinti komercinio tranzito rinką ir kad todėl savarankiškas aprūpinimas nepriklauso atitinkamai rinkai, taigi „Telekom Austria“ liko apie 90 % rinkos dalies. 3. TRANSPORTAS 3.1. Oro transportas ES ir JAV derybos dėl atviros aviacijos erdvės 329. Baigus nagrinėti „atviros erdvės“ bylas, ES ir JAV pradėjo derybas dėl atviros aviacijos erdvės tarp šių dviejų pagrindinių prekybos partnerių sukūrimo. 2004 m. birželio mėn. ES transporto ministrams buvo pateiktas tvirtinti plataus masto susitarimo, kuris turėjo išspręsti keletą teisinių klausimų ir padėti visiškai liberalizuoti oro susisiekimo tarp ES ir JAV paslaugas, projektas. Tačiau Taryba nusprendė, kad susitarimo projektą dar reikia tobulinti, visų pirma kalbant apie Europos vežėjų galimybes patekti į JAV rinką. Konkurencijai skirtoje susitarimo projekto dalyje yra siekiama panašaus Komisijos ir JAV transporto departamento bendradarbiavimo, koks yra numatytas 1991 m. EB ir JAV susitarime dėl bendradarbiavimo konkurencijos srityje, sudarytame tarp Komisijos ir JAV Teisingumo departamento. Per ES ir JAV viršūnių susitikimą birželio mėn. Airijoje derybininkų paprašyta toliau dirbti prie šio svarbaus susitarimo, kuris padidins ne tik aviakompanijų, bet ir oro uostų, turizmo, verslo ryšių ir krovininio vežimo galimybes. Komisijos atstovai su savo kolegomis JAV techniniais klausimais bendradarbiavo antroje metų pusėje. 3.2 . Geležinkeliai 330. Kovo 3 d. Komisija pateikė pasiūlymus dėl 3-iojo su geležinkeliais susijusio teisės aktų paketo, įskaitant tarpvalstybinio keleivių vežimo paslaugų rinkos atvėrimo nuo 2010 m. priemones. Traukinių operatoriui būtų suteikta teisė įlaipinti ir išlaipinti keleivius bet kurioje maršruto stotyje, taip pat ir tarp stočių, kurios yra toje pačioje valstybėje narėje (kabotažas). Nors valstybei narei būtų leista šią prieigos teisę taikyti tik toms išvykimo ir atvykimo stotims, kurios yra įtrauktos į viešųjų paslaugų sutartį, šis apribojimas turėtų būti griežtai proporcingas poreikiui išlaikyti ekonominę užsakytos paslaugos pusiausvyrą. Nuo tos pačios datos – 2010 m. – būtų panaikinta „tarptautinės įmonių grupės“ sąvoka. Lapkričio 23 d. šį paketą svarstė Parlamentas. Metų pabaigoje jis turėjo būti pirmą kartą svarstomas plenariniame posėdyje. 331. Po taikinimo procedūros balandžio 29 d. 2-asis geležinkelių paketas buvo galiausiai priimtas. Labiausiai ginčytinas klausimas buvo krovinių vežimo geležinkeliais rinkos atvėrimas. Buvo sutarta, kad visos ES krovinių vežimo geležinkeliais rinkos, įskaitant kabotažo rinką, bus visiškai atvertos ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 1 d. 4. FINANSINėS PASLAUGOS 332. Integruotos ir veiksmingos Europos finansinių paslaugų rinkos sukūrimas yra svarbus ir ambicingas Lisabonos strategijos ir finansinių paslaugų veiksmų plano tikslas. Konkurencija ir vidaus rinkos politika – tai viena kitą papildančios šio tikslo siekimo priemonės. Pirmiausia Konkurencijos GD ėmėsi veiksmų, kad paskatintų vertybinių popierių rinkų, įskaitant prekybos, kliringo ir atsiskaitymo rinkas, liberalizavimą ir tinkamą funkcionavimą. 333. Jeigu nebus imtasi priemonių padėčiai pagerinti, kapitalo didinimo sąnaudos bus didesnės, nei reikia, o investicijų grąža nesieks optimalaus dydžio. Todėl konkurencijos įgyvendinimas ir apsauga daro teigiamą poveikį, pavyzdžiui, skatina tinkamiau paskirstyti finansinius išteklius – tai naudinga ir investuotojams, ir apskritai visuomenei, nes investicijų grąža turi įtakos, pavyzdžiui, pensijų dydžiui. 334. Europos Sąjungoje sandorių su vertybiniais popieriais tvarkymo sąnaudos yra gerokai didesnės nei JAV. Apskaičiuota, kad JAV sandorio su nuosavu kapitalu sudarymo sąnaudos yra 0,10 EUR, o įprasto tarpvalstybinio sandorio sudarymo sąnaudos Europoje gali siekti 35 EUR ar daugiau. Nuo 2001 m. aukšto lygio grupės ir ekspertų grupės (Lamfalussy ekspertų grupė ir Giovannini grupė) nustatė, kad pagrindinis tinkamo Europos vertybinių popierių rinkos funkcionavimo kliūčių šaltinis yra tarpvalstybinis kliringas ir atsiskaitymas ir ypač problemos, susijusios su prieiga ir kainodara. Pirmas sprendimas šioje srityje buvo priimtas 2004 m. birželio 2 d. Clearstream byloje (minima I skyriaus B dalies 1 skirsnyje). 335. 2004 m. Komisija paskelbė studiją „Susitarimų, galiojančių prekybos vertybiniais popieriais, kliringo ir atsiskaitymo srityje 25 valstybių Europos Sąjungoje, apžvalga“. Studijoje yra apibūdinta kiekvienoje valstybėje veikianti infrastruktūra ir galiojantys susitarimai, taip pat visos Europos mastu, kur jis yra. Ši studija patvirtino, kad išimtiniai susitarimai, pagal kuriuos už sandorius tam tikroje rinkoje turi būti atsiskaityta iš anksto nustatytose bendrovėse, yra plačiai paplitę visoje ES (tai gali uždaryti rinkas konkurentams). Šios išvados buvo paskelbtos tikintis sulaukti visuomenės pastabų ir buvo aptartos su nacionalinėmis institucijomis. 336. Komisija tiria ne tik vertybinių popierių rinkas, bet kartu su Vidaus rinkos GD tiria ir mokėjimo sistemas. B – KITI SEKTORIAI 1. LAISVOSIOS PROFESIJOS Įžanga 337. Laisvosios profesijos yra profesijos, kurioms reikia specialaus parengimo humanitarinių mokslų srityje. Paprastai šiam sektoriui yra būdingas plataus masto reguliavimas – valstybės reguliavimas arba savireguliacija, kurią vykdo profesinės organizacijos. Ligi šiol Komisijos veikla buvo daugiausia orientuota tik į kelias profesijas, būtent: teisininko, notaro, buhalterio, architekto, inžinieriaus ir farmacininko. 338. Laisvųjų profesijų atstovų teikiamos paslaugos atlieka svarbų vaidmenį didinant Europos ekonomikos konkurencingumą. Jos yra dalis ekonominės veiklos, o jų kokybė ir konkurencingumas turi didelį poveikį. Italijos antimonopolinė institucija apskaičiavo, kad Italijoje vidutiniškai 6 % eksportuojančių įmonių patiriamų sąnaudų yra susijusios su laisvųjų profesijų atstovų teikiamomis paslaugomis. Taigi didesnė kainų bei kokybės įvairovė ir daugiau naujovių laisvųjų profesijų srityje galėtų gerokai padidinti Europos įmonių konkurencingumą ir paskatinti BVP augimą ES. Dėl šių priežasčių laisvųjų profesijų modernizavimas turėtų būti laikomas Lisabonos darbotvarkės dalimi. 339. Laisvųjų profesijų atstovų teikiamos paslaugos taip pat svarbios dėl jų tiesioginio poveikio vartotojams. Artimiausioje ateityje konkurencija dėl jų ir toliau daugiausia vyks vietos lygiu. Didesnis paslaugų ir kainų pasirinkimas leidžia jų naudotojams pasirinkti tokį kainos ir kokybės derinį, kuris labiausiai atitinka jų poreikius. Komisijos konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaita 340. 2004 m. vasario 9 d. Komisija patvirtino konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaitą[207]. Pagrindinis šios ataskaitos tikslas – išdėstyti Komisijos požiūrį į konkrečių profesinių taisyklių keitimo arba modernizavimo mastą. 341. Šioje ataskaitoje yra išvardytos penkios pagrindinės ES profesijų sektoriuje taikomų taisyklių, galinčių turėti ribojamąjį poveikį, kategorijos: i) kainų nustatymas, ii) rekomenduojamos kainos, iii) reklamos taisyklės, iv) patekimo į rinką reikalavimai ir rezervuotos teisės ir v) taisyklės, reglamentuojančios įmonės struktūrą bei daugiadisciplinę praktiką. 342. Viena vertus, ataskaitoje daroma išvada, kad didelė dalis empirinių tyrimų rodo, jog per daug taisyklių arba pasenusios ribojamosios taisyklės gali turėti vartotojams neigiamą poveikį. Iš tikrųjų tokios taisyklės gali panaikinti arba apriboti konkurenciją tarp paslaugų teikėjų ir taip sumažinti specialistų suinteresuotumą dirbti pelningai, mažinti kainas, gerinti kokybę arba siūlyti naujoviškas paslaugas. 343. Kita vertus, ataskaitoje yra pripažįstama, kad iš esmės yra trys priežastys, kodėl gali būti reikalingas tam tikras laisvųjų profesijų atstovų teikiamų paslaugų reguliavimas: pirma, skirtingas klientų ir paslaugų teikėjų informuotumas, nes viena būdingiausių laisvųjų profesijų atstovų teikiamų paslaugų ypatybių yra ta, kad jų teikėjai turi būti itin aukštos specializuotos kvalifikacijos, kurios gali neturėti klientai; antra, išorinis poveikis, nes šios paslaugos gali padaryti poveikį trečiosioms šalims; ir, trečia, tariama, kad tam tikros laisvųjų profesijų atstovų teikiamos paslaugos sukuria „viešąsias gėrybes“, kurios yra vertingos visai visuomenei. Todėl ribojamųjų taisyklių šalininkai teigia, kad tokios taisyklės turi užtikrinti laisvųjų profesijų atstovų teikiamų paslaugų kokybę ir apsaugoti vartotojus nuo netinkamos praktikos. 344. Nors Komisija pripažįsta, kad tam tikras reguliavimas šiame sektoriuje yra pagrįstas, jos įsitikinimu, kai kuriais atvejais vietoj tam tikrų tradicinių ribojamųjų taisyklių gali ir turėtų būti taikomi konkurencijai labiau palankūs mechanizmai. 345. Kalbant apie EB konkurencijos taisyklių taikymą reikia pažymėti, kad ataskaitoje yra atskiriama galima profesinių organizacijų ir valstybių narių atsakomybė. 346. Kai profesinė organizacija reguliuoja savo narių ekonominį elgesį, jos priimamos taisyklės yra įmonių asociacijų sprendimai, kaip apibrėžta EB sutarties 81 straipsnyje. Tačiau taisyklės, kurios objektyviai yra būtinos tinkamai profesinei praktikai tam tikroje valstybėje narėje garantuoti, nepatenka į tame straipsnyje nustatyto draudimo taikymo sritį[208]. 347. Valstybės reguliavimas, kuris leidžia antikonkurencinius veiksmus arba sudaro jiems palankias sąlygas, arba sustiprina jų poveikį, pažeidžia EB sutarties 3 straipsnio 1 dalies g punktą, 10 straipsnio 2 dalį ir 81 straipsnį. Jeigu valstybė savo įgaliojimus kurti politiką perduoda profesinei organizacijai ir nesiima tinkamų atsargumo priemonių, t. y. aiškiai nenurodo, kokių turi būti siekiama viešojo intereso tikslų, nepasilieka teisės priimti lemiamus sprendimus ir nekontroliuoja įgyvendinimo, valstybė narė taip pat gali būti laikoma atsakinga už pažeidimą, padarytą dėl tokio įgaliojimų perdavimo. 348. Galiausiai, Komisijos nuomone, vertinant profesinių paslaugų reguliavimą visais atvejais turėtų būti taikomas proporcingumo kriterijus. Taisyklės turi būti objektyviai reikalingos aiškiai nustatytam ir teisėtam viešojo intereso tikslui pasiekti, ir tai turi būti toks mechanizmas, kuris siekiant šio tikslo kuo mažiau ribotų konkurenciją. Tokios taisyklės yra naudingos ir naudotojų, ir specialistų interesams. 349. Komisijos ataskaitoje visos suinteresuotos šalys yra raginamos kartu pakeisti arba panaikinti nepagrįstas taisykles. Valstybių narių reguliavimo institucijos ir profesinės organizacijos yra raginamos persvarstyti galiojančias taisykles, atsižvelgiant į tai, ar tos taisyklės yra būtinos viešiesiems interesams, ar jos yra proporcingos ir pagrįstos. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad būtina įdiegti konkurencijai palankesnius mechanizmus, kurie užtikrintų didesnį skaidrumą ir taip sustiprintų vartotojų įtaką. 350. Teisės aktų vykdymo užtikrinimo požiūriu akivaizdu, kad nuo 2004 m. gegužės mėn. nacionalinės konkurencijos institucijos ir nacionaliniai teismai atlieka svarbesnį vaidmenį vertinant profesijas reglamentuojančių taisyklių ir kitų teisės normų teisėtumą. Kadangi konkurencijos apribojimai daugiausia yra nacionalinio pobūdžio, už EB konkurencijos taisyklių, reglamentuojančių laisvąsias profesijas, administracinį įgyvendinimą daugiausia turės atsakyti atitinkama nacionalinė konkurencijos institucija. Tačiau Komisija ir toliau prireikus nagrinės atskirus atvejus. Darnus 81 ir 82 straipsnių taikymas bus užtikrinamas koordinuojant veiksmus konkurencijos institucijas jungiančiame Europos konkurencijos tinkle. Tolesni veiksmai: Konkurencijos apsauga 351. Laikydamasi ataskaitoje pateiktų nurodymų, Komisija pakvietė Europos profesines organizacijas, vienijančias teisininkus, notarus, buhalterius, konsultantus mokesčių klausimais, architektus ir farmacininkus, į dvišalius susitikimus aptarti galiojančių profesinių taisyklių pagrįstumą. Šie susitikimai padeda Komisijai išsiaiškinti, kurie apribojimai yra nereikalingi ir kuriuos gali reikėti panaikinti arba pagrįsti. Jie suteikia Europos profesinėms organizacijoms galimybę pateikti savo nuomonę, kaip jos supranta savo srities viešojo intereso tikslus, ir susitarti su Komisija dėl konkurencijai palankesnių mechanizmų taikymo siekiant šių tikslų. Tuomet Europos profesinės organizacijos turėtų apie Komisijai rūpimus klausimus pranešti atitinkamoms nacionalinėms profesinėms organizacijoms. 352. Apskritai Konkurencijos GD taip pat pradėjo informavimo procesą, sudariusi profesinėms organizacijoms galimybę tiesiogiai aptarti klausimus su Komisijos tarnybomis. Nacionalinės konkurencijos institucijos yra skatinamos daryti tą patį, ypač jei to prašo nacionalinės organizacijos. 353. Ankstesni kai kurių valstybių narių bandymai modernizuoti laisvųjų profesijų sritį rodo, kad norint padidinti konkurenciją šiame sektoriuje gali neužtekti vien panaikinti antikonkurencinius mechanizmus. Todėl Konkurencijos GD ir Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD susisiekė su vartotojų organizacijomis ir paprašė pateikti savo nuomonę apie Komisijos nustatytus apribojimus bei apie geriausius laisvųjų profesijų paslaugų teikimo būdus, taip pat atsižvelgti į vartotojų interesus. 354. Buvo sutarta, kad būtina diegti konkurencijai palankius mechanizmus, kurie didina skaidrumą ir vartotojų įtaką. Tokie mechanizmai galėtų būti, pavyzdžiui, vartotojų asociacijų vykdoma aktyvi stebėsena, nepriklausomų organizacijų vykdomas tyrimais pagrįstų duomenų apie ilgą laikotarpį rinkimas ir skelbimas arba viešas pranešimas apie tarifų panaikinimą. 355. Komisijos ataskaita sukėlė įvairiose valstybėse narėse diskusijas ir jau paskatino kai kurias profesines organizacijas persvarstyti galiojančias taisykles bei pagerinti naudotojų informavimą. 356. Kai kuriose valstybėse narėse taip pat įvyko tam tikrų pokyčių teisės aktų leidybos srityje. Iš tikrųjų Komisija taip pat pasistengė kuo plačiau informuoti valstybių narių reguliavimo institucijas apie pagrindinius Konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaitos aspektus. Šiam tikslui spalio 14 d. jos taip pat buvo sukviestos į Europos konkurencijos tinklo laisvųjų profesijų pogrupio susitikimą. Susitikime buvo išsamiau aptarta paklausos laisvųjų profesijų atstovų teikiamų paslaugų rinkoje požymiai ir viešojo intereso vertinimas. 357. Šie pokyčiai yra susiję ir su naujosiomis valstybėmis narėmis. Iš tikrųjų kai kurių šių valstybių nacionalinės konkurencijos institucijos itin aktyviai veikė šiame sektoriuje. Komisija ištyrė ir naujosiose valstybėse narėse laisvąsias profesijas reglamentuojančias taisykles bei teisės normas[209]. 358. 2005 m. Komisija pateiks pažangos, padarytos naikinant ribojamojo pobūdžio ir nepagrįstas taisykles, ataskaitą. IV – Valstybės pagalbos kontrolė A – TEISėS AKTų LEIDYBOS IR AIšKINAMOSIOS TAISYKLėS 1. REGLAMENTAI, GAIRėS IR KOMUNIKATAI 359. Siekiant supaprastinti darbo metodus ir gerokai paspartinti sprendimų priėmimo procedūras, 2004 m. buvo tęsiamas reformų procesas. 360. Reformos tikslas – skatinant aktyvesnį dialogą ir keitimąsi informacija, pagerinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis. Reforma taip pat siekiama geriau informuoti nacionalines, regionines ir vietos institucijas, taip pat nacionalinius teismus, valstybės pagalbos klausimais. Kartu dedama daugiau pastangų, kad valstybės pagalbos kontrolė būtų integruota į platesnį Bendrijos politikų spektrą, ypač į Lisabonos darbotvarkę. 361. Šis reformų procesas turėtų, viena vertus, padėti sukurti paprastas, nuspėjamas ir skaidrias procedūras ir, kita vertus, nustatyti ekonomiškai pagrįstus ir teisiškai tvirtus valstybės pagalbos priemonių vertinimo kriterijus. Todėl po plėtros turėtų palengvėti valstybės pagalbos kontrolės vykdymas, o Komisijai būtų sudarytos sąlygos greičiau išnagrinėti valstybės pagalbos priemones, nes spėjama, kad išsiplėtusioje Sąjungoje jų gerokai padaugės. Toliau pristatomos 2004 m. šiam tikslui patvirtintos ar parengtos teisės aktų leidybos priemonės. 1.1. Procedūrinės taisyklės 362. Balandžio 21 d. Komisija priėmė keletą taisyklių, įgyvendinančių ir išaiškinančių Reglamentą 659/99[210] (Procedūrinį reglamentą), kuriame yra nustatyta valstybės pagalbos bylų nagrinėjimo tvarka. Procedūrinio reglamento 27 straipsniu pagrįstas Reglamentas 794/2004[211] (Įgyvendinimo reglamentas) reglamentuoja pranešimų ir metinių ataskaitų formą bei turinį, taip pat jis yra susijęs su kitais aspektais, pavyzdžiui, terminais bei jų skaičiavimu ir palūkanų normos nustatymu neteisėtai suteiktos pagalbos grąžinimo atvejais. 363. Pagrindinis naujo įgyvendinimo reglamento tikslas – racionalizuoti ir supaprastinti valstybių narių pranešimų ir ataskaitų teikimo procedūras, kartu užtikrinant didesnį skaidrumą ir teisinį tikrumą. Išsamiose pranešimų formose valstybėms narėms yra aiškiau nurodyta, kokios informacijos Komisijai reikia, kad ji galėtų tinkamai įvertinti įvairias pagalbos priemones. Valstybių narių metinėms ataskaitoms rengti turi būti naudojama standartinė forma. Šie patobulinimai turėtų paspartinti įvertinimo ir patikrinimo procesą, nes jie padės vertinant valstybės pagalbą išvengti papildomų prašymų, kad valstybė narė pateiktų informacijos. 364. Nauja privaloma pranešimo forma leidžia Komisijai veiksmingiau įvertinti planuojamas valstybės pagalbos priemones. Formoje yra pateikiami klausimai, suformuluoti remiantis galiojančiomis valstybės pagalbos sistemomis ir gairėmis. 365. Šias pranešimo formas, pateikiamas Įgyvendinimo reglamento I ir II prieduose, sudaro: 366. bendro pobūdžio informacijos dalis, kuri užpildoma visais atvejais; 367. Įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 2 dalyje[212] minima supaprastinta pranešimo forma, skirta pranešimui apie taikomų pagalbos priemonių pakeitimus. Šioje formoje pateikta informacija leidžia Komisijai kontroliuoti taikomą pagalbą pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį. Grynai formalaus ar administracinio pobūdžio pakeitimai ir leistinos pagalbos schemos pradinio biudžeto padidėjimas iki 20 % nėra laikomi taikomos pagalbos pakeitimais, todėl apie juos pranešti nereikia; 368. informacijos santraukos lapai, kuriuose valstybėms narėms yra aiškiai nurodyta, kokią informaciją būtina pateikti pranešant apie planuojamas pagalbos priemones, kurioms gali būti taikomos sistemos arba gairės. Informacijos santraukos lapai jokiu būdu nepakeičia sistemų arba gairių, jie tik perteikia jas konkrečiais klausimais, kurie turi palengvinti pranešimo procedūrą. 369. Įgyvendinimo reglamento 3 straipsnyje yra nustatyta korespondencijos siuntimo iš valstybių narių Komisijai ir atvirkščiai tvarka. Kadangi valstybės pagalbos kontrolę vykdo keli Komisijos generaliniai direktoratai (generaliniai direktoratai, atsakingi už konkurenciją, transportą, žemės ūkį ir žuvininkystę), Generalinis sekretoriatas yra vienintelis pirminės korespondencijos priėmimo punktas, perduodantis pranešimus kompetentingam GD. Perdavus pranešimą kompetentingam GD, visa tolesne korespondencija keičiasi valstybė narė pranešėja ir kompetentingo GD generalinis direktorius. 370. 3 straipsnyje taip pat yra numatytos pranešimų perdavimo taisyklės, kurios turi panaikinti tam tikrus anksčiau pasitaikiusius trūkumus. Privalomas pranešimų perdavimas elektroniniu būdu yra numatytas nuo 2006 m. sausio 1 d. Ši palyginti vėlyva data buvo nustatyta siekiant ir valstybėms narėms, ir Komisijai leisti sudaryti saugias technines tokio perdavimo sąlygas[213]. 3 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad iki tos dienos faksogramos turėtų būti siunčiamos priimančiosios šalies nurodytu numeriu ir kad faksogramos data laikoma pranešimo data tik tuomet, jei popierinio dokumento originalas yra gaunamas per dešimt dienų nuo pranešimo faksu. 371. 5 straipsnyje yra nustatyta taikomų pagalbos schemų metinių ataskaitų struktūra. Į įgyvendinimo reglamentą yra įtraukti specialūs priedai, skirti metinėms ataskaitoms, susijusioms su žemės ūkiu ir žuvininkyste. Valstybių narių metinių ataskaitų perdavimo data buvo paankstinta (jos turi būti perduodamos ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 30 d.), kad būtų galima parengti valstybės pagalbos suvestinę (žr. skirsnį „Skaidrumas“) ir atlikti patikimą padėties analizę iki prasidedant atitinkamiems Europos Vadovų Tarybos susitikimams. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, fiskalinės pagalbos, tikslius statistinius duomenis galima gauti tik jei pagalbos gavėjas yra pateikęs mokesčių deklaraciją. Todėl pagrįstais atvejais yra priimamos sąmatos, tačiau tikslūs statistiniai duomenys turi būti pateikti ne vėliau kaip teikiant kitą ataskaitą. 372. 8 straipsnyje yra išaiškintos terminų skaičiavimo taisyklės[214]. Prašymai pratęsti terminus turi būti tinkamai motyvuoti, įforminti raštu ir pateikti likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki pirminio termino pabaigos. Jie turi būti išsiųsti terminą nustačiusios šalies adresu. 373. Įgyvendinimo reglamento V skyriuje yra nustatytas palūkanų normos nustatymo ir palūkanų taikymo neteisėtos pagalbos susigrąžinimo atvejais metodas. Dėl neteisėtos pagalbos susigrąžinimo 11 straipsnyje yra nustatyta, kad siekiant visiškai neutralizuoti[215] finansinę naudą, susijusią su neteisėtai išmokėta pagalba, turi būti taikomos sudėtinės palūkanos. Pasirinktas požiūris atitinka naują Komisijos komunikatą šia tema[216]. Palūkanų norma skaičiuojama pagal tarpbankinių apsikeitimo sandorių normą, o jeigu valstybėje tokios normos arba panašios referencinės priemonės nėra taikomos, Komisija taikytiną normą nustato glaudžiai bendradarbiaudama su ta valstybe nare. Ši galimybė naujosioms valstybėms narėms bus aktualiausia. 374. Nors pats Įgyvendinimo reglamentas turi būti persvarstomas kas ketverius metus, jo priedai bus nuolatos taisomi, atsižvelgiant į tuo metu vykstantį teisės aktų leidybos procesą, susijusį su gairių ir sistemų persvarstymu, arba į priimtus naujus reglamentus, taikytinus valstybės pagalbos priemonėms tam tikruose sektoriuose. 375. Reikia pažymėti, kad šis reglamentas taip pat taikomas žemės ūkio sektoriui. Siekiant sudaryti valstybėms narėms palankesnes sąlygas naudoti ir persiųsti Komisijai pranešimo formas, su žemės ūkio sektoriumi susijusios pranešimo formos yra paskelbtos tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/agriculture/stateaid/forms/index_fr.htm . Reglamente taip pat yra pateikta nauja, supaprastinta metinių valstybės pagalbos ataskaitų, kurios turi būti teikiamos žemės ūkio srityje, forma. Ši forma taip pat yra pateikta minėtame tinklalapyje. 1.2. Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra 376. Vasario 25 d. Komisija priėmė Reglamentą 364/2004, iš dalies keičiantį Reglamentą 70/2001, siekiant išplėsti MVĮ taikomos bendrosios išimties taikymo sritį ir įtraukiant pagalbą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai[217]. 377. Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai gali paspartinti ekonomikos augimą, sustiprinti konkurencingumą ir padidinti užimtumą. Tokia pagalba MVĮ yra itin svarbi, nes viena iš struktūrinių kliūčių, su kuria susiduria MVĮ, yra ta, kad joms yra sunku pasinaudoti technologijų naujovėmis ir technologijų perdavimu. 378. Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai pagrinduose[218] Komisija padarė prielaidą, kad jie paskatins MVĮ aktyviau užsiimti moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, nes paprastai MVĮ tik labai nedidelę apyvartos dalį skiria moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Remdamasi šių pagrindų taikymo patirtimi Komisija nusprendė panaikinti reikalavimą iš anksto pranešti apie MVĮ pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. 379. Šios rūšies valstybės pagalbai ir toliau yra taikomi pagrindai, leidžiantys nustatyti, ar tam tikros priemonės gali būti laikomos valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir ar ji atitinka ribą, kurios neviršijančiai valstybės pagalbai gali būti netaikomas pranešimo reikalavimas. 380. Kad paskatintų mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą, MVĮ gali gauti valstybės pagalbą padengti išlaidoms, susijusioms su patentų ir kitų pramoninės nuosavybės teisių, atsiradusių iš mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, gavimu ir įteisinimu. Kad apie tokią pagalbą nereikėtų pranešti, moksliniai tyrimai, iš kurių atsirado teisės, nebūtinai turėjo būti iš tikrųjų finansuojami iš valstybės pagalbos – užtenka, kad veikla atitiktų reikalavimus, taikomus pagalbos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skyrimui. Tam tikromis aplinkybėmis pranešimo reikalavimas taip pat yra netaikomas pagalbai techninių galimybių studijoms, vykdomoms pramoniniams tyrimams arba plėtrai iki konkurencijos pasiruošti. 381. Be to, Reglamentu 364/2004 į MVĮ bendrosios išimties reglamentą įtraukiamos tokios pačios „fundamentalių“ tyrimų, „pramoninių tyrimų“ ir „plėtros iki konkurencijos“ sąvokos, kokios yra vartojamos atitinkamuose Bendrijos pagrinduose, ir MVĮ apibrėžimas suderinamas su MVĮ rekomendacija[219]. Į jį taip pat yra įtrauktos nuostatos, susijusios su pagalbos intensyvumu, priklausančiu nuo to, ar regionas, kuriame yra įsisteigusi MVĮ, arba sektorius, kuriame veikia MVĮ, atitinka regioninės pagalbos skyrimo kriterijus. 382. Apie pagalbą, kuri neatitinka bendrosios išimties reglamente nustatytų sąlygų, įskaitant pataisytas didelių individualios pagalbos dotacijų ribas, turi būti pranešta, ir ji bus vertinama pagal Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai pagrindus. 1.3. Pagalba mokymui 383. Vasario 25 d. Komisija taip pat priėmė pataisymą[220], susijusį su Reglamentu Nr. 68/2001[221]: buvo įtrauktas naujas MVĮ apibrėžimas, pateiktas 2003 m. gegužės 6 d. Rekomendacijoje 2003/361[222] dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo. Šis naujas apibrėžimas taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d. 1.4. Sanavimas ir restruktūrizavimas 384. Nuodugniai persvarsčiusi 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires[223], liepos 7 d. Komisija priėmė naujas Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti[224], kuriomis siekiama išsamiau išnagrinėti valstybės pagalbą sanavimui ir restruktūrizavimui, t. y. tikslo, suformuluoto išvadose, kurias Europos Vadovų Taryba priėmė savo 2001 m. susitikime Stokholme ir 2002 m. susitikime Barselonoje; Europos Vadovų Taryba paprašė, kad būtų sumažinta bendra valstybės pagalbos suma ir kad veikla būtų perorientuota į horizontalių tikslų siekimą. 385. Nenašių įmonių pasitraukimas yra savaime suprantamas rinkos funkcionavimo aspektas. Praktika, kai valstybė gelbsti sunkumus patiriančias įmones, neturėtų būti laikoma norma. Tokia pagalba yra viena iš labiausiai konkurenciją iškraipančių valstybės pagalbos rūšių ir praeityje yra sukėlusi itin prieštaringų situacijų, susijusių su valstybės pagalba. Todėl Sutartyje įtvirtintas bendrasis principas, pagal kurį valstybės pagalba yra draudžiama, turėtų išlikti taisykle, o jos nepaisymas turėtų būti ribojamas. 386. Todėl naujosiose gairėse yra nustatytos šiek tiek griežtesnės sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos skyrimo taisyklės, kadangi šios kategorijos pagalba yra laikoma pačia svarbiausia, nors Komisija gerai žino, kokios būna socialinės pasekmės, kai bendrovės dėl savo arba ne savo kaltės susiduria su sunkumais, kuriems panaikinti gali būti skirta tokia pagalba[225]. 387. Buvo sustiprintas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“ ir išspręstas klausimas, kokiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į pagalbą sunkumus patiriančiai įmonei, kai ta pati bendrovė bankrutuoja ir ją perima kita bendrovė. 388. Naujai susikūrusi bendrovė neturi teisės gauti sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos ir tokia teisė jai nesuteikiama trejus metus nuo jos veiklos atitinkamoje srityje pradžios. 389. Skirtingai nei ankstesnės gairės, kuriose sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba buvo griežtai atskirtos, o toks atskyrimas kėlė daug problemų[226], naujosios gairės leidžia pagalbą skubioms struktūrinėms priemonėms įtraukti į sumą, skirtą tam, kad įmonei būtų padėta išlikti versle laikotarpį, kuriam skiriama sanavimo pagalba. Valstybėms narėms yra suteikiama galimybė rinktis supaprastintą sanavimo pagalbos tvirtinimo procedūrą. Taip yra lengviau nustatyti perėjimą nuo sanavimo pagalbos prie restruktūrizavimo pagalbos: jeigu restruktūrizavimo planas yra parengtas ir įgyvendinamas, visa tolesnė pagalba bus laikoma restruktūrizavimo pagalba. 390. Reikalavimas, kad pagalbos gavėjas svariai prisidėtų prie restruktūrizavimo proceso, buvo sugriežtintas ir paaiškintas. Šio savo indėlio paskirtis yra dvejopa: parodyti, jog rinkos tiki, kad restruktūrizuojama bendrovė gali per priimtiną laikotarpį vėl tapti gyvybinga, ir garantuoti, kad pagalba apsiribos tik pačia būtiniausia pagalba gyvybingumui atkurti ir kartu bus mažinamas konkurencijos iškraipymas. Todėl Komisija, siekdama sumažinti poveikį konkurentams, taip pat reikalaus kompensacinių priemonių. 391. Naujosios Komisijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti yra taikytinos nuo 2004 m. spalio 10 d. iki 2009 m. spalio 9 d. 392. Naujosios gairės padarys didelį poveikį žemės ūkį reglamentuojančioms taisyklėms: 393. Ateityje bendrovėms, perdirbančioms ir parduodančioms žemės ūkio produktus, galios lygiai tokios pačios restruktūrizavimo pagalbos taisyklės, kaip ir kitiems sektoriams. Pirmiausia tai leis valstybėms narėms nuoseklius restruktūrizavimo režimus taikyti visuose sektoriuose veikiančioms MVĮ. Atsisakoma ankstesnio principo, kad net mažos įmonės turi pasiūlyti atsakomąjį indėlį už restruktūrizavimo pagalbą. Principas „tik vieną ir paskutinį kartą“ bus taikomas ne penkerius, o dešimt metų. 394. Kai kurios specialios taisyklės taikomos tik ūkininkams. Visų pirma jos yra supaprastintos leidžiant valstybėms narėms visais atvejais (ir ne tik tais, kai yra restruktūrizuojamos mažos žemės ūkio įmonės) mažinti pajėgumą sektoriaus, o ne restruktūrizavimo pagalbą gaunančio ūkio lygiu. 395. Yra nustatyta, kad pajėgumo turi būti atsisakyta visam laikui (ne tik penkeriems metams). Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos gali būti pradėtos vėl naudoti po 15 metų. 396. Supaprastinti minimalūs pajėgumo atsisakymo reikalavimai. 397. Jeigu pajėgumo atsisakoma sektoriaus lygiu, tai turi būti atlikta per metus nuo pagalbos suteikimo. Kad pajėgumo atsisakymui nebūtų sutrukdyta, valstybė narė turi įsipareigoti penkerius metus neskirti investicinės pagalbos pajėgumui didinti. 398. De minimis riba, kurios neviršijus nereikalaujama atsisakyti pajėgumo, yra supaprastinta ir iš naujo nustatyta. Nebus reikalaujama sumažinti pajėgumus, jei per nepertraukiamą 12 mėnesių laikotarpį restruktūrizavimo pagalba nebus suteikta daugiau kaip 1 % tam tikro sektoriaus gamybos pajėgumo. 399. Pranešimai apie sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą, įregistruoti iki 2004 m. spalio 10 d., bus nagrinėjami taikant pranešimo metu galiojusius kriterijus. Tačiau pagalbos, kuri buvo suteikta negavus Komisijos leidimo, suderinamumas su bendrąja rinka bus nagrinėjamas pagal naująsias gaires, jei dalis pagalbos arba ji visa buvo suteikta po jų paskelbimo Oficialiajame leidinyje, t. y. po 2004 m. spalio 1d. 2. LAIVų STATYBA 400. Pasaulio rinkoje iškraipius konkurenciją, 2000 m. birželio 22 d. Komisija ir Korėjos Vyriausybė pasirašė susitarimą, kuriuo buvo siekiama pasaulio rinkoje atkurti sąžiningas ir skaidrias konkurencijos sąlygas. Korėjos Vyriausybė tinkamai neįgyvendino šio susitarimo. 2002 m. Taryba patvirtino išimtinę laikiną priemonę – laikinąjį apsaugos mechanizmą (LAM)[227], o Komisija nusprendė pradėti ginčų sprendimo procedūrą[228], paprašiusi konsultacijų pagal PPO taisykles. Šios konsultacijos nepadėjo priimti jokio tinkamo sprendimo. Todėl Bendrija paprašė PPO ginčų sprendimo organo sudaryti nesąžiningos Korėjos laivų statybos praktikos tyrimo komisiją. Tuo tarpu, kadangi LAM galiojimo laikas turėjo baigtis 2004 m. kovo 31 d., Taryba pratęsė mechanizmo galiojimo laiką iki 2005 m. kovo 31 d.[229]. LAM schemos 401. 2003 m. penkios valstybės narės (Vokietija, Danija, Nyderlandai, Prancūzija ir Ispanija), remdamosi 2002 m. LAM reglamentu, pritarė nacionalinėms pagalbos schemoms, kurias turėjo patvirtinti Komisija. Šių schemų galiojimo laikas baigėsi kovo 31 d. 2004 m. pagal pakeistą LAM Komisija pritarė, kad Nyderlandų[230], Prancūzijos[231] ir Ispanijos[232] schemos būtų pratęstos iki 2005 m. kovo 31 d., taip pat nauja Italijos schema[233]. 402. Pagal šias schemas laivų statykloms turi būti teikiama tiesioginė pagalba veiklai, sudaranti iki 6 % sutarties vertės iki pagalbos suteikimo ir skirta konteinerių, produktų tanklaivių, chemikalų tanklaivių ir suskystintųjų gamtinių dujų transporterių gamybai. Kad joms būtų taikytina ši nedidelė parama, galutinės laivų statybos sutartys turi būti sudarytos iki 2005 m. kovo 31 d. 3. ŽEMėS ūKIS: POLITIKOS POKYčIAI IR TEISėS AKTų LEIDYBOS INICIATYVOS 2004 METAIS DE minimis reglamentas 403. Spalio 6 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose[234]. Reglamente yra nustatyta, kad išankstinio pranešimo reikalavimas yra netaikomas nacionalinei pagalbai, kuri per trejus metus sudaro ne daugiau kaip 3000 EUR vienam ūkininkui ir žvejui. Ši iniciatyva – tai naudinga priemonė, padėsianti ūkininkams sunkiais atvejais. Kad nebūtų iškraipyta konkurencija, tokią pagalbą teikiančios valstybės narės turės per trejus metus neviršyti bendrosios ribos, kuri siekia apie 0,3 % žemės ūkio arba žuvininkystės sektoriuose pagamintos produkcijos dydžio. Pagalbą, atitinkančią visas reglamente nustatytas sąlygas, valstybės narės gali teikti be išankstinio Komisijos leidimo. Tačiau jos turės registruoti suteiktą pagalbą, kad galėtų įrodyti, jog abi ribos nebuvo viršytos. 404. Jeigu visos valstybės narės visiškai išnaudotų šią galimybę, vidutinė de minimis pagalbos suma visoje ES siektų apie 317 mln. EUR per metus žemės ūkiui ir apie 27 mln. EUR per metus žuvininkystei. Kad valstybės narės galėtų lanksčiau teikti pagalbą, reglamente yra nustatyti pagalbos dydžiai, kurių per trejų metų laikotarpį (o ne per vienerius metus) negalima viršyti. Pagalbos, kurią kiekviena valstybė narė gali suteikti per trejų metų laikotarpį, dydžius apskaičiavo Komisija, ir jie yra nurodyti priede. Trejų metų laikotarpiai yra lankstūs, todėl teikiant de minimis pagalbą kaskart reikia nustatyti bendrą tokios pagalbos, kuri buvo suteikta per praėjusius trejus metus, sumą. 405. Valstybės narės gali teikti de minimis pagalbą savo nuožiūra pasirinktu būdu. Tačiau siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, reglamente yra nustatyta keletas apribojimų, t. y. negali būti teikiama pagalba eksportui; pagalba negali būti susieta su rinkai pateiktų produktų kaina ar kiekiu, taip pat negali priklausyti nuo vietinių produktų vartojimo. 406. Naujasis reglamentas bus taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. pabaigos. 407. Tačiau kol dar nebuvo priimtas reglamentas, Komisija, atsižvelgusi į mažesnę kiekvienam gavėjui skiriamą pagalbą, pagalbos teikimo metodą ir į bendrą suteiktos pagalbos dydį, de minimis strategiją jau taikė žemės ūkiui šiais atvejais: 408. Pagalba pieno gamintojams („Parmalat“) – Prancūzija[235]. Liepos 14 d. Komisija nusprendė, kad apie 200 000 EUR dydžio pagalba maždaug 120 pieno gamintojų, kuriems nebuvo sumokėta už „Parmalat“ pristatytą pieną, buvo de minimis ir todėl jai netaikoma EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Visais atvejais pagalbos intensyvumas neviršijo 2000 EUR vienam gamintojui. Pagalba buvo suteikta, iš dalies perėmus palūkanas už negrąžintas paskolas ir paskolos grąžinimo įmokas – iki 10 % per metus sumokamos sumos ir jokiu būdu ne daugiau kaip 2000 EUR vienam pagalbos gavėjui. 409. Skubios nuostatos žemės ūkiui („Parmalat“) – Italija[236]. Liepos 14 d. Komisija nusprendė, kad apie 995 EUR dydžio pagalba vienam gavėjui (iš viso per metus 1,327 mln. EUR, o bendra suma – 3,98 mln. EUR) yra de minimis ir todėl jai netaikoma EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Pagalba buvo suteikta, dvylikai mėnesių sustabdžius reikalavimą ūkininkams, kurie tiekė „Parmalat“ pieną, tačiau jiems nebūdavo sumokama už pristatytą pieną, mokėti socialinės apsaugos įmokas. Komisija taip pat padarė išvadą, kad tiems ūkininkams pasiūlyta papildoma kreditavimo garantija per specialų banko garantijų fondą nebuvo valstybės pagalba, nes garantija buvo pasiūlyta laikantis rinkos principų. 410. Pagalba gamintojų organizacijoms – Ispanija[237]. Gegužės 7 d. Komisija priėmė galutinį sprendimą, pagal kurį valstybės pagalba, kurią Ispanija ketino suteikti Estremadūros alyvuogių aliejaus gamintojų organizacijoms, nebuvo valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Pagalba yra teikiama padengti išlaidoms, susijusioms su paraiškos Bendrijos paramai alyvuogių aliejaus gamintojams gauti pateikimu, ir sudaro apie 12 EUR vienai paraiškai. Sprendimu buvo nustatyta, kad gamintojų organizacijos – pagalbos gavėjos – veikia alyvuogių aliejaus gamintojų labui. Todėl pagalba leidžia sumažinti narių įnašus pagalbą gaunančiai organizacijai arba net visai jų atsisakyti. Dėl šios priežasties tikrieji pagalbos gavėjai yra gamintojai, kuriems reikia mokėti mažesnius metinius įnašus. Kadangi bendras pagalbos schemos biudžetas yra 120 200 EUR per metus, o gamintojų, kurie gauna pagalbą pagal tą schemą, yra, kaip teigiama, 11 500, vienam pagalbos gavėjui per metus tenka 10,4 EUR pagalbos. 411. Kompensacija už 2003 m. sausrą – Prancūzija[238]. Spalio 20 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl valstybės pagalbos, kuri buvo skirta nuo 2003 m. sausros nukentėjusiems ūkininkams. Buvo laikoma, kad subsidijos elementas, susijęs su negrąžintų paskolų (20 mln. EUR) palūkanų perėmimu, yra de minimis [239] . 412. Pagalba galvijų spongiforminės encefalopatijos krizei išspręsti – Italija[240]. Gruodžio 1 d. Komisija atgaline data leido Italijai suteikti valstybės pagalbą padengti išlaidoms, susijusioms su privalomu konkrečių pavojingų medžiagų sunaikinimu ir mažiau pavojingų medžiagų laikymu, taip pat leido skirti pagalbą jautienos gamintojų pajamoms 2001 m. galvijų spongiforminės encefalopatijos krizės padariniams likviduoti. Pagalba pajamoms produktų sektoriui, kuriam taikomas sprendimas, yra apie 103,25 EUR vienam ūkiui ir buvo laikoma de minimis [241] . Bendrosios išimties reglamentas 413. Naujasis Komisijos reglamentas Nr. 1/2004, kuriuo tam tikrų rūšių valstybės pagalbai, suteiktai mažosioms ir vidutinėms žemės ūkio įmonėms, panaikinamas išankstinio pranešimo reikalavimas[242], įsigaliojo 2004 m. sausio 24 d. Valstybėms narėms nebereikia iš anksto pranešti apie tokią pagalbą Komisijai ir gauti jos leidimą. 414. Pagal Reglamento 3 ir 19 straipsnius, kad individualiai pagalbai arba pagalbos schemai būtų pritaikyta išimtis, valstybės narės, „likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pagalbos schemos įsigaliojimo arba individualios, ne pagal schemą teikiamos pagalbos, kuriai buvo taikoma išimtis pagal šį reglamentą, skyrimo, […] perduoda Komisijai sutrumpintą informaciją apie pagalbos schemą arba individualiai suteiktą pagalbą I priede pateikta forma, kad ta informacija būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .“ 415. Pagal šią tvarką valstybės narės jau perdavė Komisijos tarnyboms sutrumpintą informaciją apie maždaug 70 įvairių priemonių, kurią Komisija paskelbė internete[243]. Galiojančių gairių taikymas: Kokybiškų produktų skatinimas ir reklama 416. 2004 m. Komisija išsprendė keletą valstybės pagalbos bylų, susijusių su žemės ūkio produktų skatinimu ir reklama. Šios bylos Komisijai leido: 417. išaiškinti ir patobulinti Gairių dėl žemės ūkio produktų reklamos taikymą kokybės etiketėms ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos, atsižvelgus į Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1783/2003[244], 24b straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, būtų nustatoma, kas gali būti laikoma „kokybišku produktu“; 418. nustatyti valstybės pagalbos skyrimo vadinamajam bendrajam skatinimui ribas, pavyzdžiui, tiesioginės sąsajos tarp rinkodaros organizacijos ir pavienių bendrovių ribas (kaip apibrėžta Reklamos gairių 29 punkte, reklaminė veikla, kurią bendrai finansuoja valstybiniai fondai ir viena ar kelios įmonės, turi būti laikoma nesuderinama su taisyklėmis, nes tikslinė grupė, pavyzdžiui, vartotojai, gali nesuprasti, ar reklaminė priemonė, skirta vienai ar kelioms įmonėms, įeina į valstybės finansuojamą kampaniją, ar ne)[245]; 419. patvirtinti savo poziciją dėl pagalbos etiketėms, kuriose yra nurodoma produktų kilmė[246], ir dėl tam tikrų bendrųjų gairėse nustatytų reikalavimų[247]. 4. ŽUVININKYSTė 420. 2004 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos valstybės pagalbos žuvininkystės sektoriui taisyklės. Šiomis taisyklėmis valstybės pagalbos politika yra suderinama su reformuota bendra žuvininkystės politika, patvirtinta 2002 m. gruodžio mėn. Naujosiose taisyklėse yra numatyta bendroji išimtis tam tikrų rūšių pagalbai, apie kurią valstybės narės, prieš pradėdamos ją įgyvendinti, nebeturės pranešti Komisijai ir gauti jos leidimo. Žuvininkystės sektoriuje teikiamai valstybės pagalbai, kuri nepatenka į Bendrosios išimties reglamento[248] taikymo sritį, ir toliau bus taikomas reikalavimas pranešti apie ją Komisijai. Tokiai valstybės pagalbai bus taikomos naujos Gairės dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo[249], kurios taip pat įsigaliojo 2004 m. lapkričio 1 d. 421. Priemonės, kurioms taikoma bendroji išimtis, yra susijusios su pagalba, kuri negalėtų kelti grėsmės išsaugojimui arba iškraipyti konkurencijos, pažeisdama bendruosius interesus, ir dėl to Komisija jų atžvilgiu niekada nėra atlikusi tyrimų. Ši pagalba turi visiškai atitikti Bendrosios išimties reglamente nustatytus kriterijus, analogiškus kriterijams, pagal kuriuos ES lėšos yra skirstomos pagal Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę (ŽOFP). 422. Bendroji išimtis bus taikoma pagalbai, kuri buvo suteikta mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir sudaro mažiau kaip 1 milijoną EUR, arba priemonių finansavimui skirtai pagalbai, kurios maksimali suma gali siekti 2 mln. EUR. 423. Siekiant užtikrinti tinkamą tokios pagalbos paskirstymą, stebėsena bus vykdoma supaprastinta tvarka ex-ante informuojant Komisiją apie skiriamą pagalbą, paskelbtą internete ir Oficialiajame leidinyje, ir įpareigojant teikti ex post ataskaitas. 5 . ANGLYS IR TRANSPORTAS Anglių sektorius 424. Dėl Sąjungos plėtros anglis gaminančių valstybių padaugėjo nuo trijų (Vokietija, Didžioji Britanija, Ispanija) iki septynių, nes prie jų prisidėjo Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija. Nors neatidėliotinų atsiskaitymų rinkoje anglių kainos neseniai gerokai išaugo, didelė dalis Europos anglių pramonės toliau be didelių valstybės subsidijų lieka nekonkurencinga. 2004 m. Vokietija, Lenkija ir Vengrija pranešė Komisijai apie savo ateinančių metų restruktūrizavimo planus. Europos Komisija pradėjo oficialią procedūrą dėl Ispanijos anglių pramonės restruktūrizavimo plano. Transporto sektorius 425. Komisija palankiai vertina valstybinį finansavimą, skatinantį naudoti aplinkos neteršiančias transporto rūšis ir taip sumažinti kelių transporto kiekį. Todėl geležinkelių sektorius yra laikomas vienu svarbiausių Bendrijos bendros transporto politikos, kuria siekiama sukurti darnią transporto sistemą pakeičiant įvairių transporto rūšių balansą, elementų. Geležinkelių atgaivinimas yra vienas svarbiausių tikslų. Geležinkelių transportas turi vėl atgauti savo konkurencingumą, kad galėtų užimti vieną iš pirmaujančių pozicijų išsiplėtusios Europos transporto sistemoje. Geležinkelių rinkos atvėrimas yra svarbiausia geležinkelių atgaivinimo prielaida. Iki 2008 m. bus visiškai atvertas visas Europos krovinių vežimo tinklas – ir tarptautiniu, ir nacionaliniu mastu. Naujų geležinkelio bendrovių atėjimas turi užtikrinti didesnį šio sektoriaus konkurencingumą ir paskatinti nacionalinių bendrovių restruktūrizavimą. 426. Nusistovėjusi praktika buvo taikoma kombinuoto transporto sektoriuje. Konkrečiau kalbant, Komisija pritarė įvairioms pagalbos schemoms, kuriomis siekiama kompensuoti papildomas kombinuoto transporto sąnaudas. 427. Kelių sektoriuje 2004 m. buvo tikrinami svarbių bendrovių restruktūrizavimo planai. 428. Jūrų sektoriuje 2004 m. buvo pradėtos taikyti naujos Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos jūrų transportui[250]. Komisija pirmiausia užtikrino, kad valstybės narės patvirtintų gairėse siūlomas atitinkamas priemones. 429. Oro sektoriuje 2004 m. Komisija priėmė svarbų sprendimą Ryanair-Charleroi byloje. Šiuo sprendimu Komisija pripažino, kad nedidelė valstybės pagalba gali būti pateisinama tais atvejais, kai reikia užtikrinti geresnį antrinių oro uostų panaudojimą, siekiant sukurti naujus regionams naudingus transporto kanalus ir sumažinti oro eismo koncentraciją. Vėliau bus parengtos gairės dėl oro uostų finansavimo ir naujų maršrutų atidarymo, kuriose bus išsamiau apibūdintos regioninių oro uostų galimybės plėtotis rinkoje, laikantis Bendrijos taisyklių. 6. VIEšOSIOS PASLAUGOS IR BENDRO (EKONOMINIO) INTERESO PASLAUGOS 430. Viešųjų paslaugų svarbą valstybėms narėms rodo neseniai įvykusi plataus masto vieša diskusija, skirta visiems šių paslaugų aspektams, įskaitant jų teikimo būdą, taip pat aiškus jų paminėjimas ES Konstitucijos projekte. 431. Konkurencijos politikos srityje Komisija sprendė klausimą, kokiu mastu kompensacija už bendro ekonominio intereso paslaugas (BEIP) galėtų iškraipyti konkurenciją valstybės pagalbos požiūriu. Po to, kai buvo priimtas Altmark teismo sprendimas[251] dėl kompensacijos priskyrimo valstybės pagalbai, Komisija parengė tris pasiūlymus, siekdama Teismo nustatytus kriterijus įdiegti praktikoje: Bendrijos viešųjų paslaugų kompensavimo pagrindai 432. Bendrijos valstybės pagalbos viešosios paslaugos kompensacijos forma pagrinduose yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasi Komisija ketina vertinti, kaip valstybės narės pagal valstybės pagalbos taisykles kompensuoja viešąsias paslaugas. 433. Teismas nustatė, kad toks kompensavimas nesudaro valstybės pagalbos, jei, be kitų sąlygų, suma buvo apskaičiuota pagal autentišką, veiksmingą ir konkurencingą dalyvavimo paraiškų konkurse procedūrą arba pagal išlaidas, kurias tinkamai funkcionuojančios vidutinės įmonės patirtų teikdamos šias paslaugas. Tokiu būdu turėtų padidėti BEIP teikimo veiksmingumas, nekeliant grėsmės jų veikimui. Priešingu atveju kompensavimas yra laikomas valstybės pagalba, ir apie jį turi būti pranešta. Tokia pagalba, apie kurią yra pranešta, gali būti paskelbta suderinama su Sutartimi pagal EB sutarties 86 straipsnio 2 dalį, jeigu ji yra būtina BEIP veikimui ir nedaro Bendrijos interesams prieštaraujančio poveikio prekybos plėtrai. 434. Pagal EB sutarties 86 straipsnį ir atitinkamą teismo praktiką valstybės narės turi plačią kompetenciją BEIP apibrėžimo srityje. Tačiau atsižvelgiant į vertinimą pagal valstybės pagalbos taisykles reikia, kad įmonės, teikiančios BEIP, iš atitinkamos valstybės narės gautų šiai veiklai specialius įgaliojimus. Todėl norint nustatyti atitinkamus įmonės ir valstybės (atitinkamos nacionalinės, regioninės ar vietos institucijos) įsipareigojimus, yra būtinas pavedimas teikti viešąsias paslaugas. Šiame pavedime turi būti nurodytas: 435. tikslus įpareigojimo teikti viešąsias paslaugas pobūdis; 436. atitinkama (-os) įmonė (-ės) ir teritorija; 437. visos įmonėms suteiktos išimtinės teisės; 438. apskaičiuota ir patikslinta kompensacija, įskaitant pagrįstą pelną; 439. kompensacijos permokos grąžinimo priemonės ir valstybės įsikišimo priemonės nepakankamos kompensacijos išmokėjimo atveju. 440. Pagrindų projekte yra nustatytos išsamios taisyklės, susijusios su komponentais, kuriuos galima įtraukti į kompensacijos apskaičiavimą, ir yra nurodyta, kad prieš išmokant įmonei kompensaciją viešosioms paslaugoms teikti apie ją reikia pranešti Komisijai. Sprendimas dėl išimties suteikimo 441. Siūlomu sprendimu pagal EB sutarties 86 straipsnį tam tikroms kompensacinėms priemonėms būtų panaikintas išankstinio pranešimo reikalavimas. Taigi nereikėtų pranešti apie kompensacijas, kurios neviršija tam tikrų ribų, taip pat apie kompensacijas, suteiktas konkrečioms viešosioms paslaugoms, ypač ligoninėms ir socialiniam būstui, tačiau taip pat kompensacijoms susisiekimui jūriniu transportu su salomis, suteiktoms pagal sektoriams galiojančias taisykles ir tais atvejais, kai metinis eismas yra ne didesnis kaip 100 000 keleivių. 442. Numatoma išimtis grindžiama prielaida, kad tokioms paslaugoms skiriamos kompensacijos keliamas pavojus iškraipyti konkurenciją yra nedidelis arba jo nėra visai. 443. Pagal šį pasiūlymą valstybės narės privalėtų (kaip paprastai, pagal išimties reglamentus) Komisijai garantuoti, kad suteiks visą informaciją, būtiną kompensacijos atitikčiai valstybės pagalbos taisyklėms įvertinti. Tačiau tokia informacija galės būti suteikta tik Komisijai jos paprašius raštu. Skaidrumo direktyvos pakeitimas 444. Trečiasis elementas yra susijęs su Skaidrumo direktyvos[252] pakeitimu. Šiuo pakeitimu bus nustatyta, kad net tais atvejais, kai kompensacija viešųjų paslaugų teikimui nėra valstybės pagalba, atitinkamos įmonės, vykdydamos su BEIP nesusijusią veiklą, turi turėti atskiras sąskaitas. Tokios atskiros sąskaitos yra reikalingos tam, kad būtų galima nustatyti su BEIP susijusias sumas ir apskaičiuoti tikslią kompensacijos sumą. 445. Šie trys dokumentų projektai buvo pateikti viešoms konsultacijoms ir aptarti su kitomis institucijomis, siekiant juos priimti artimiausioje ateityje[253]. Jie leis Komisijai atlikti savo užduotį – užtikrinti, kad BEIP galėtų tinkamai veikti ES valstybėse ir būti kompensuojamos tik tiek, kiek tai būtina jų teikimui užtikrinti. Kita vertus, administracinė našta, susijusi su tikrinimu, ar per didelės kompensacijos neiškraipo konkurencijos, yra sumažinama iki minimumo. 7. SKAIDRUMAS 446. Informacija apie visas taikomas valstybės pagalbos priemones, kasmet surenkama iš valstybių narių kartu su atitinkamais ekonominiais rodikliais, rodančiais valstybės pagalbos padėtį ES, yra pagrindas, kuriuo grindžiama 2001 m. liepos mėn. parengta valstybės pagalbos rezultatų suvestinė[254]. Kasmet yra parengiami du suvestinės leidimai. 447. Ligi šiol į atnaujintą suvestinės pavasario versiją būdavo įtraukiami t-2 laikotarpio duomenys, t. y. 2002 m. duomenys buvo skelbiami 2004 m. Pagal naujus metinių ataskaitų teikimo susitarimus Komisija ir valstybės narės pasižadėjo sutrumpinti šį laikotarpį, kad 2004 m. duomenys būtų skelbiami 2005 m. atnaujintoje suvestinės rudens versijoje. Tokiu būdu į rudens suvestinę kiekvienais metais bus įtraukiami naujausi duomenys, o pavasario suvestinėje bus pateikiamas labiau analitinio pobūdžio pasirinktos temos pristatymas. Į ankstesnes suvestines būdavo įtraukiami teminiai skyriai apie pagalbą remiamiems regionams, sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą, MTTP pagalbą ir MVĮ pagalbą. 448. Atnaujinta 2004 m. suvestinės rudens versija buvo patvirtinta lapkričio 16 d.[255]. Daugiausia dėmesio šioje atnaujintoje versijoje yra skiriama valstybės pagalbos padėčiai dešimtyje naujųjų valstybių narių per ketverius metus iki stojimo (2000–2003 m.). Antrojoje šio rudens leidimo dalyje yra apžvelgiami valstybių narių veiksmai, kurių jos ėmėsi Lisabonos darbotvarkei ir vėliau priimtoms Tarybos išvadoms dėl valstybės pagalbos įgyvendinti. Konkrečiau kalbant, tai apima pagalbos mažinimą, pagalbos perorientavimą į horizontalius tikslus ir pagalbos veiksmingumo vertinimą. Paskutinėje dalyje, kaip ir visose atnaujintose suvestinės versijose, yra apibendrinti Komisijos veiksmai supaprastinant ir modernizuojant valstybės pagalbos kontrolę. B – BYLOS 1. LIBERALIZUOTOS RINKOS Belgija – „Belgacom“ įsipareigojimų dėl pirmosios pakopos pensijų mokėjimo perdavimas Belgijos valstybei[256] 449. 2003 m. spalio mėn. Belgijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie „Belgacom“, Belgijos valstybės ir privačių akcininkų susitarimą perduoti „Belgacom“ įsipareigojimus dėl vadinamųjų pirmosios pakopos pensijų mokėjimo Belgijos valstybei (pirmosios pakopos pensijos yra pensijos, kurios paprastai skiriamos pagal kiekvienos valstybės bendrąją socialinės apsaugos sistemą). 450. Kadangi „Belgacom“ 1992 m. buvo įsteigta kaip ribotos atsakomybės bendrovė, ji buvo įpareigota administruoti ir finansuoti ankstesnių darbuotojų teises į pirmosios pakopos pensijas (tai reiškia, kad pensijas buvusiems darbuotojams iš tikrųjų mokėjo bendrovė ir kad bendrovė turėjo užtikrinti visišką turimų teisių ir teisių, kurios bus įgytos ateityje, finansavimą). Pagal susitarimą, apie kurį buvo pranešta, nuo 2004 m. sausio 1 d. „Belgacom“ buvo atleidžiama nuo pareigų, susijusių su darbuotojams taikomu specialiu pensijų režimu. Mainais Belgijos valstybė iš „Belgacom“ gavo vienkartinę 5 mlrd. EUR išmoką, taip pat kasmetines nuolatines išmokas, garantuojančias pensijų mokėjimo įsipareigojimų ateityje finansavimą. 451. Sausio 21 d. sprendime Komisija padarė išvadą, kad įsipareigojimų perdavimas buvo finansiškai neutralus, nes „Belgacom“ mainais už savo įsipareigojimų dėl pensijų mokėjimo perdavimą Belgijos valstybei jai išmoka sumą, kuri atspindi grynąją dabartinę Belgijos valstybės perimamų įsipareigojimų vertę. Todėl Komisija nusprendė, kad šis sandoris nesuteikia „Belgacom“ kitokio pranašumo nei tas, kokį ji gautų įprastomis rinkos sąlygomis, taigi šis atvejis nėra susijęs su valstybės pagalba. Prancūzijos suteikta pagalba „Coopérative d’exportation du livre français“ (CELF)[257] 452. Balandžio 20 d. Komisija pritarė pagalbai, kurią Prancūzija 1980–2001 m. suteikė „Coopérative d’exportation du livre français“ (CELF). Komisija nusprendė, kad nors pagalba CELF vykdyti mažus prancūziškų knygų užsakymus buvo suteikta neteisėtai, ji buvo suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą, nes yra proporcinga siekiamam kultūriniam tikslui. Komisija nustatė, kad pagalba nepadarė Bendrijoje vykstančiai prekybai ir konkurencijai bendram interesui prieštaraujančio poveikio. Pagalbos tikslas buvo išlaikyti nepelningą CELF veiklą. CELF turėjo priimti iš knygų pardavėjų (ne galutinių vartotojų), įsisteigusių užsienyje, ne prancūziškai kalbančiose teritorijose, bet kokios rūšies užsakymus, neatsižvelgiant į užsakymo sumą, pelningumą ir užsakymo pristatymo vietą. CELF skirtą pagalbą sudarė dotacija veiklai, kuri turėjo padengti papildomas išlaidas, susijusias su mažesnės nei 500 FRF (t. y. maždaug 76 EUR) vertės užsakymų įgyvendinimu. Šiame sprendime buvo atsižvelgta į Pirmosios instancijos teismo 2002 m. vasario 28 d. sprendimą, kuriuo 1998 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimas buvo laikinai panaikintas tuo pagrindu, kad Komisija turėjo atskirti eksporto tarpininkavimo rinką ir apskritai prancūziškų knygų eksporto tarpininkavimo rinką. UMTS licencijos mokesčio pakeitimas, Prancūzija[258] 453. 2002 m. spalio mėn. Komisija gavo skundą dėl Prancūzijos vyriausybės sprendimo sumažinti UMTS licencijų mokesčius, kuriuos iš pradžių taikė „Orange“ ir SFR. 454. Komisija nusprendė, kad pagal dabartinę Bendrijos teisę UMTS licencijų išdavimo sąlygas nustato valstybės narės, tačiau jos turi įvykdyti Direktyvoje 97/13/EB nustatytas sąlygas, t. y. užtikrinti taikomų procedūrų ir kriterijų objektyvumą, skaidrumą ir nediskriminuojantį jų pobūdį. 455. Šiuo atveju Komisija pažymėjo, kad Prancūzijos vyriausybė visiems operatoriams taikė tokias pačias UMTS licencijų išdavimo sąlygas (trukmė, mokestis, techninės sąlygos) ir kad šios sąlygos buvo objektyvios ir nediskriminuojančios. Kadangi valstybė nediskriminavo operatorių, „Orange“ ir SFR negavo jokios naudos. Todėl 2004 m. liepos 20 d. Komisija nusprendė, kad šis atvejis yra nesusijęs su valstybės pagalba, ir atmetė skundą. Per didelės išlaidos 456. Siekdama pamažu baigti kurti vidaus elektros energijos rinką, Komisija šiais metais pritarė dviem naujiems atvejams, kai valstybės pagalba buvo skirta per didelėms išlaidoms kompensuoti – Italijoje[259] ir Portugalijoje[260]. Perėjimo prie konkurencijos išlaidos yra išlaidos, kurias tradiciniai elektros energijos rinkos operatoriai patyrė tuo metu, kai sektorius nebuvo liberalizuotas, ir kurias dėl liberalizacijos sunku arba neįmanoma kompensuoti. 457. Šiuo metu Komisijos praktika valstybės pagalbos, skiriamos per didelėms išlaidoms kompensuoti, srityje yra tvirtai nusistovėjusi. 2001 m. liepos mėn. ji priėmė komunikatą, kuriame yra nustatyti tokios pagalbos vertinimo metodai[261]. Ji šiuos metodus valstybės pagalbai per didelėms išlaidoms kompensuoti taikė Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. 458. Italijoje sprendimas pirmiausia yra susijęs su dviem aspektais: išlaidos, susijusios su jėgainėmis, pastatytomis iki 1997 m., ir išlaidos, susijusios su 1992 m. ENEL pasirašyta „pirkti arba mokėti netesybas“ pobūdžio sutartimi dėl Nigerijos dujų, konkrečiau su ta dujų dalimi, kuri naudojama elektros energijos gamybai. Su jėgainėmis susijusios subsidijos apims tik 2000–2003 m. laikotarpį, kuriam pasibaigus gamintojai nebegalės gauti kompensacijų už patirtas per dideles išlaidas. Bendra kompensacijų suma sieks ne daugiau kaip 850 mln. EUR. Jos bus skirtos ENEL ir bendrovėms, kurios perėmė nelikvidų ENEL turtą. 459. Subsidijos, susijusios su „pirkti arba mokėti netesybas“ pobūdžio sutarties išlaidomis, yra skirtos kompensuoti ENEL patirtas išlaidas, susijusias su tuo, kad bendrovė negalėjo apdoroti dujų Italijoje, kaip buvo iš pradžių numatyta. Ji padengs išlaidas, susijusias su dujų tvarkymo delokalizavimu už Italijos ribų iki 2009 m. Kompensacijos neviršys 1465 mln. EUR. Tačiau kompensacijos bus skirtos tik dujoms, kurios naudojamos elektros energijai gaminti. 460. Portugalijos atvejis šiek tiek skyrėsi tiek nuo Italijos atvejo, tiek nuo kitų ankstesnių atvejų. Iš tikrųjų nuo konkurencijos apsaugota Portugalijos rinkos struktūra buvo pagrįsta ilgalaikėmis sutartimis tarp valstybės valdomo tinklo operatoriaus ir trijų elektros energijos gamybos grupių, o ne bendraisiais įstatymais, nustatančiais kainodaros taisykles elektros energijos sektoriui, kaip buvo valstybėse narėse, kurių atvejus anksčiau tyrė Komisija. Portugalija panaikino šias ilgalaikes sutartis ir pakeitė jas valstybės kompensacijomis. 461. Kadangi Komisijos metoduose yra nustatyta, kad kompensacijų už per dideles išlaidas srityje pirmiausia turi būti taikomas „būtino minimumo“ principas, Komisija turėjo patikrinti, ar net šioje konkrečioje situacijoje kompensacijos nebūtų panaudotos ne tik pradinėms investicijoms, prireikus ir pagrįstam pelnui padengti. Taip pat buvo atsižvelgta į grupių galimybę padengti tam tikrų gamyklų nuostolius iš kitų gamyklų pelno. Komisija taip pat pasirūpino, kad būtų įdiegtas tinkamas periodiškų kompensacijų koregavimo mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad per didelė kompensacija nebūtų išmokėta net tais atvejais, kai konkurencija, kaip planuota, neatsirastų. 2. SANAVIMO IR RESTRUKTūRIZAVIMO PAGALBA „Alstom“[262] 462. Liepos 7 d. Komisija priėmė sąlyginį sprendimą, kuriuo leido suteikti „Alstom“ 3 mlrd. EUR vertės restruktūrizavimo pagalbos paketą, kurį sudarė garantijos, didesnės investicijos į kapitalą ir nedidelę jo dalį – paskolos. Sprendime nustatytos sąlygos yra grindžiamos Gairėmis dėl sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms. Šiose gairėse yra nustatytos trys pagrindinės pritarimo restruktūrizavimo pagalbai sąlygos. 463. Pirma, pagalba ir bendras restruktūrizavimo planas turi užtikrinti ilgalaikio gyvybingumo atkūrimą toliau nesikišant valstybei. Komisija nustatė, kad pagal naujausius Prancūzijos pateiktus finansinio ir veiklos restruktūrizavimo planų variantus bendrovė turėtų išsilaikyti ir vėl tapti konkurencinga. Sprendime yra nustatytas reikalavimas visiškai įgyvendinti veiklos planą, kuriame yra numatytas gamyklų uždarymas, darbuotojų atleidimas ir reorganizavimas. Be to, buvo nustatyta, kad, siekiant sustiprinti bendrovės ilgalaikį gyvybingumą ir pagerinti jos perspektyvas, reikia imtis papildomų veiksmų jūrų sektoriuje ir sudaryti pramonines partnerystes, apimančias didelę bendrovės veiklos dalį. 464. Antra, valstybės pagalba turi apsiriboti būtinu minimumu. Komisija nustatė, kad ši sąlyga yra įgyvendinta, nes restruktūrizavimo planas, kuriam buvo pritarta Komisijos sprendimu, grindžiamas labai dideliu finansinių institucijų, privačių investuotojų ir pačios bendrovės finansiniu įnašu. Be to, pagalba yra terminuota, nes, viena vertus, naujos valstybės garantijos gali būti išduotos tik per dvejų metų laikotarpį po sprendimo priėmimo ir, kita vertus, valstybė turi per ketverius metus parduoti visą savo „Alstom“ akcijų dalį, susijusią su pirmiau minėtu kapitalo padidėjimu. 465. Trečia, konkurencijos iškraipymas turi apsiriboti būtinu minimumu. Kad šis kriterijus būtų įgyvendintas, sprendime yra nustatytos šios konkurencijos atkūrimo ir kompensavimo konkurentams priemonės: i) „Alstom“ turės papildomai parduoti aktyvus, nors 2003 m. jau daug jų pardavė, ii) turės būti įkurta bendra įmonė ir sudarytos pramoninės partnerystės, apimančios tam tikrą vykdomą veiklą, iii) turės būti kontroliuojama kainodaros politika ir bendrovių įsigijimas per ketverius metus, iv) turės būti parduotos valstybei priklausančios bendrovės akcijos ir v) turės būti imtasi priemonių, kurios paskatintų atverti Prancūzijos riedmenų rinką. 466. Per ateinančius ketverius metus Komisija stebės šio sprendimo įgyvendinimą. „MobilCom“[263] 467. Liepos 14 d. Komisija pritarė restruktūrizavimo pagalbai, kuri buvo suteikta „MobilCom“. Pagalbai buvo pritarta su sąlyga, kad „MobilCom“ ir jos filialai septyniems mėnesiams sustabdys tiesioginę internetinę prekybą „MobilCom“ mobiliosios telefonijos sutartimis, kad būtų panaikinti dėl pagalbos atsiradę konkurencijos iškraipymai. 468. „MobilCom“ yra Vokietijos mobiliojo ryšio paslaugų teikėja. Su sunkumais ji susidūrė 2002 m. 2002 m. rugsėjo mėn., siekdama nedelsiant užtikrinti bendrovės likvidumą, Vokietija suteikė pirmą deficitinę garantiją 50 mln. EUR paskolai. 2003 m. sausio mėn.[264] šiai pagalbai buvo pritarta kaip restruktūrizavimo pagalbai, ir ji nebuvo įtraukta į 2004 m. liepos mėn. priimtą galutinį sąlyginį sprendimą[265]. 469. Kad užtikrintų tolesnį finansavimą, kurio reikėjo būtinoms reorganizavimo priemonėms šiame segmente finansuoti, 2002 m. lapkričio mėn. Vokietija ir Šlėzvigo-Holšteino žemė suteikė dar vieną 80 % deficitinę garantiją 112 mln. EUR paskolai. Komisija nusprendė, kad ši priemonė yra restruktūrizavimo pagalba. 470. Komisijos vertinimu, pagrindinė konkurencijos problema buvo ta, kad, pasinaudojusi garantija, „MobilCom“ galėjo greitai restruktūrizuoti savo veiklą. Šiuo atveju pagalba buvo panaudota ne tik fiziniam bendrovės restruktūrizavimui, bet ir rinkodaros strategijai perorientuoti bei susitelkti į pelningesnius vartotojų segmentus pagrindinėje veiklos srityje. Todėl pagalba padarė itin žalingą poveikį konkurentams, nes jie taip pat turi orientuoti savo verslo strategijas į pelningesnes vartotojų grupes. 471. Galiausiai buvo priimtas sprendimas pritarti pagalbai, tačiau buvo nustatytos tam tikros sąlygos. Komisijos nuomone, šiuo atveju kompensacinė priemonė, skirta kompensacijoms srityje, kurioje pagalba padarė netinkamą poveikį, konkrečiau, paslaugų tinkamumo parduoti srityje, yra tinkamiausia priemonė, galinti neutralizuoti konkurencijos iškraipymus. Todėl „MobilCom“ buvo įpareigota nustatytam laikui sustabdyti kai kurių paslaugų teikimą internetu. „Bankgesellschaft Berlin AG“ 472. Vasario 18 d.[266] Komisija pritarė beveik 10 mlrd. EUR[267] vertės restruktūrizavimo pagalbos skyrimui grupei „Bankgesellschaft Berlin AG“ (BGB). Šiam pagalbos paketui buvo galima pritarti tik su sąlyga, kad bus gerokai apribotas banko dalyvavimas rinkoje, siekiant sumažinti tokios didelės apimties pagalbos konkurenciją iškraipantį poveikį. Po ilgų plataus masto derybų Vokietijos valdžios institucijos galiausiai pasiūlė įvairius įsipareigojimus dėl pardavimo, kurie gerokai pakeitė pradinį restruktūrizavimo planą. Šie įsipareigojimai apima įsipareigojimą parduoti „Berliner Bank“, vieną iš dviejų mažmeninių BGB prekės ženklų, atskirti nekilnojamojo turto paslaugas teikiančias dukterines įmones, kurios buvo pagrindinė krizinės situacijos priežastis, ir galiausiai iki 2007 m. pabaigos parduoti BGB. Restruktūrizavimo plane taip pat yra numatytos kitos priemonės, pavyzdžiui, Berlyne veikiančio „Weberbank“ pardavimas ir nacionalinių bei užsienio filialų ir dukterinių įmonių pardavimas. Be to, parduodant BGB ketinama parduoti nekilnojamojo turto finansavimu besiverčiančią dukterinę įmonę „BerlinHyp“ – atskirai arba kartu su likusia BGB dalimi. 473. Pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui ir įgyvendinus išpardavimo priemones, pirmiau minėti pardavimo sandoriai, įmonių uždarymas ir kitos priemonės sumažins BGB bendrą balanso sumą nuo maždaug 189 mlrd. EUR 2001 m. iki maždaug 124 mlrd. EUR 2006–2007 m. Toks sumažėjimas yra normalus ne tik dėl labai didelės pagalbos sumos – jis taip pat atitinka Komisijos praktiką restruktūrizavimo pagalbos bankams srityje[268]. Tačiau iki paskutinio tyrimo etapo Komisija ir Vokietijos valdžios institucijos nesutarė dėl „Berliner Bank“ pardavimo. Kadangi BGB užima pirmaujančią padėtį Berlyne, Komisija turėjo primygtinai reikalauti įgyvendinti šią priemonę, kad būtų veiksmingai sumažintas šios labai didelės pagalbos konkurenciją iškraipantis poveikis mažmeninės bankininkystės srityje Berlyne. Be to, BGB remiantis susitarimas dėl kompensavimo, susijęs su nurodymu grąžinti lėšas procedūroje dėl „Landesbank Berlin“, dėl kurio dar nebuvo priimtas sprendimas, bet kuris galėjo būti duotas, buvo papildoma pagalbos priemonė, į kurią turėjo būti atsižvelgta svarstant kompensacines priemones. „Berliner Bank“ pardavimas BGB rinkos dalį atskiruose Berlyno mažmeninio verslo segmentuose sumažins maždaug nuo vieno trečdalio iki vieno šeštadalio. 474. Komisija taip pat turėjo BGB ilgalaikio gyvybingumo klausimą išnagrinėti artėjant galiojančių valstybės garantijų panaikinimui ( Anstaltslast & Gewährträgerhaftung ). Šis klausimas su kviestinių konsultantų pagalba turėjo būti pradėtas svarstyti pakartotinai tuomet, kai 2003 m. kovo mėn. nepavyko pirmoji žemei priklausančių BGB akcijų pardavimo procedūra. Galiausiai Komisija padarė išvadą, kad jau įgyvendintos restruktūrizavimo priemonės ir ateityje planuojamos priemonės yra pagrįstos, logiškos ir iš esmės tinkamos, kad BGB galėtų atkurti savo gyvybingumą. „France Télécom“ 475. 2002 m. gruodžio mėn. Prancūzijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie priemones, skirtas padėti „France Télécom“ (FT) įveikti finansinę krizę. Šiose priemonėse buvo visų pirma numatyta, kad ERAP (valstybinė įstaiga) sudarys 9 mlrd. EUR vertės akcininkų avansą kaip finansinį susitarimą dėl kredito. Šis avansas buvo numatytas restruktūrizavimo plane, pavadintame „Ambicija 2005“, kurį nauja įmonės administracija pristatė 2002 m. gruodžio 4 d. Iškilus abejonėms dėl priemonių, apie kurias buvo pranešta, suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis, 2003 m. sausio mėn. Komisija pradėjo oficialų tyrimą dėl akcininkų finansavimo projekto[269]. Atliekant oficialų tyrimą taip pat buvo tiriama FT taikoma verslo mokesčių sistema (taxe professionnelle) . 2004 m. rugpjūčio 2 d. Komisija baigė savo tyrimą abiem aspektais. Verslo mokesčių sistema (taxe professionnelle)[270] 476. Aptariama mokesčių sistema yra susijusi su valstybės pagalba, kuri yra nesuderinama su EB sutartimi ir turi būti grąžinta. 477. 1994–2002 m. FT buvo taikomos specialios apmokestinimo vietos mokesčiais sąlygos. Komisija nusprendė, kad valstybė, šiuo laikotarpiu neapmokestinusi FT visu verslo mokesčio tarifu, suteikė jai lengvatą, kuri prilygsta valstybės pagalbai. Pagal Teismo jurisprudenciją[271] Komisija atmetė Prancūzijos valdžios institucijų argumentą, kad tokia pagalba galėjo būti „kompensuota“ iš kitų mokesčių, kuriais FT buvo apmokestinta. Remiantis Prancūzijos valdžios institucijų pateikta informacija, lėšų, kurias FT sutaupė dėl šios verslo mokesčių sistemos, suma apytikriai siekia nuo 800 mln. EUR iki 1,1 mlrd. EUR. Tikslią pagalbos sumą Komisija nustatys bendradarbiaudama su Prancūzijos valdžios institucijoms pagalbos susigrąžinimo procedūros metu. Akcininkų avansas[272] 478. Faktinis kontekstas yra vienas svarbiausių Komisijos vertinimo elementų: ankstesniais metais labai padidėjo FT įsiskolinimai (2001 m. pabaigoje jie siekė 63 milijardus EUR), ir 2002 m. rinka prognozavo, kad FT bus sunku refinansuoti šią skolą. 2002 m. liepos mėn., nors FT reitingas buvo pasiekęs pavojingai žemą ribą, vyriausybė viešai pareiškė ketinanti remti bendrovę. Jeigu FT reitingas būtų nukritęs iki žemiausio lygio, tai būtų turėję rimtų pasekmių bendrovei. 2002 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. valstybė viešai patvirtino, kad rems bendrovę, ir reitingas nepablogėjo iki kritinio lygio. Paskutinį mėnesį Ekonomikos ministerijos pranešime spaudai buvo paskelbta, kad FT rengiasi išleisti naujų akcijų ir tikisi, kad valstybė dalyvaus šioje akcijų emisijoje, pasiūlydama minėtą akcininkų avansą. 479. Akcininkų avanse, kuris buvo pasiūlytas FT 2002 m. gruodžio mėn., yra pagalbos elementų. Akcininkų avanso pasiūlymas gerokai pagerino operatoriaus finansinę būklę. Ši išmoka buvo skirta iš valstybės lėšų, nes ji sukūrė galimą papildomą įsipareigojimą valstybės ištekliams. Valstybė pateikė tvirtą pasiūlymą ir, tiesiog pasirašiusi akcininkų finansavimo sutartį, FT galėjo užsitikrinti teisę į 9 mlrd. EUR išmoką. 480. Akcininkų avanso pasiūlymas negali būti vertinamas atskirai nuo vyriausybės 2002 m. liepos–gruodžio mėn. pareiškimų. Pareiškimai paskatino lūkesčius ir pasitikėjimą finansų rinkose, be to, padėjo išlaikyti FT investicijų reitingą. Jeigu šių pareiškimų nebūtų buvę, tokiomis aplinkybėmis joks protingas investuotojas nebūtų pasiūlęs akcininko avanso ir pats vienas prisiėmęs labai didelės finansinės rizikos. 481. Tačiau Komisija pripažino, kad ji negali tiksliai nustatyti ekonominio šios pagalbos poveikio ir nurodyti grąžintinos sumos. Reikalavimas sugrąžinti pagalbą tokioje situacijoje galėtų būti laikomas valstybės narės teisės į gynybą pažeidimu. Be to, Komisija pažymėjo, kad tai pirmas atvejis, kai pagalba atsirado dėl įvykių, buvusių iki pranešimo ir iki pačios pagalbos suteikimo. Kadangi Prancūzija pranešė apie šią priemonę, ekonomikos operatorius galėjo teisėtai tikėtis, kad valstybė įvykdė savo įsipareigojimą pagal Sutartį. Todėl reikalavimas grąžinti pagalbą šioje situacijoje galėtų būti laikomas teisėtų lūkesčių principo pažeidimu. Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, Komisija nereikalavo grąžinti pagalbos. „Bull“[273] 482. Kovo 16 d. Komisija nusprendė pradėti 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl naujos restruktūrizavimo pagalbos, skirtos „Bull“. „Bull“ gamina kompiuterių serverius ir veikia su jais susijusiose paslaugų rinkose. Pagalba, apie kurią pranešta, sudaro 517 mln. EUR ir yra tokia pat, kaip 2002 m. suteikta sanavimo pagalba su sukauptomis palūkanomis. Remiantis viena iš pagalbos sutarties sąlygų, Prancūzijos valdžios institucijoms, atsižvelgiant į faktinį pelną, grįš apie 50–60 mln. EUR. Gruodžio 1 d. sprendimu Komisija konstatavo, kad, atsižvelgiant į ypatingas šio atvejo aplinkybes, pagalba principo „tik vieną ir paskutinį kartą“ nepažeidė, ir atsižvelgė į tai, kad ji bus išmokėta tik grąžinus ankstesnę sanavimo pagalbą. „Lloyd Werft Bremerhaven GmbH“[274] 483. Rugsėjo 8 d. Komisija nusprendė nekelti prieštaravimų dėl Vokietijos sanavimo pagalbos Vokietijos laivų statyklai „Lloyd Werft Bremerhaven GmbH“. 484. Po to, kai klientas atsisakė sumokėti paskutinę sumą už kruizinio laivo pertvarkymo darbus, bendrovė pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą. 2004 m. sausio 14 d. po didelės audros laivas nuskendo bendrovės laivų statykloje. Kad bendrovė galėtų tęsti veiklą, jai reikėjo paimti trumpalaikę 10 mln. EUR paskolą. 2004 m. balandžio mėn. viena valstybinė ir dvi privačios finansų institucijos suteikė šią paskolą lygiomis dalimis; privačioms paskoloms buvo iš dalies suteikta valstybės garantija. 485. Komisija pripažino, kad pagal 1999 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos gairių 23 punktą paskola buvo suteikta 6 mėnesių laikotarpiui ir turėjo būti grąžinta per papildomą ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo tos dienos, kai bendrovei buvo išmokėta paskutinė paskolos dalis. Komisija pritarė tokiam laikotarpiui, atsižvelgusi į tai, kad paskola buvo skirta tik neigiamiems išorinio įvykio padariniams likviduoti, ir į tai, kad nebuvo rengiamasi jos naudoti bendrovės, kuri neįvykus audrai būtų susidūrusi su sunkumais, likvidumui padidinti. Komisija ypač atsižvelgė į Vokietijos vyriausybės įsipareigojimą pateikti ataskaitą dėl bendrovės finansinės būklės. Pagalba buvo grąžinta per 6 mėnesius. Valstybinės Ispanijos laivų statyklos[275] 486. Gegužės 12 d. Komisija nusprendė, kad valstybinėms Ispanijos laivų statykloms suteikta pagalba pažeidžia EB valstybės pagalbą reglamentuojančias taisykles. Komisija nustatė, kad 1999 ir 2000 m. valstybinė holdingo bendrovė „Sociedad Estatal de Participaciones Industriales“ (SEPI) suteikė 500 mln. EUR vertės paramą valstybinėms civilinėms laivų statykloms, kurios šiandien visos priklauso IZAR. Pagalba buvo suteikta tokiomis formomis: 2000 m. – 252,4 mln. EUR kapitalo injekcija, 192,1 mln. EUR dydžio paskolos ir rinkos kainą viršijanti 55,9 mln. EUR pirkimo kaina, už kurią SEPI 1999 m. nusipirko tris laivų statyklas. Komisija nusprendė, kad šios priemonės gali būti laikomos papildoma valstybės pagalba, kuriai po galutinio restruktūrizavimo pagalbos patvirtinimo 1997 m. nebegalima pritarti pagal ES taisykles, reglamentuojančias pagalbą laivų statybai. Kadangi IZAR jau grąžino 192,1 mln. EUR paskolas, IZAR dar turi grąžinti 308,3 mln. EUR sumą ir palūkanas. 487. Spalio 20 d. Komisija priėmė dar vieną sprendimą, kuriame buvo konstatuota, kad SEPI 2000 m. išmokėjo valstybinėms civilinėms laivų statykloms dar 556 mln. EUR. 488. Pagalba buvo suteikta 2000 m. IZAR kapitalą padidinus 1477 mln. EUR. Ta padidinto kapitalo dalis, kuri nebuvo priskirta valstybės pagalbai (921 mln. EUR), buvo panaudota socialinėms išlaidoms padengti, taip pat kitoms išlaidoms, susijusioms su IZAR ir jos pirmtakės „Bazán“ ankstesne ir nauja karine veikla. EB valstybės pagalbos taisyklės iš esmės netaikomos lėšoms, skirtoms kariniams veiksmams. 556 mln. EUR pagalba, suteikta IZAR civilinei veiklai, neatitiko EB valstybės pagalbos taisyklių, todėl Komisija padarė išvadą, kad IZAR turi grąžinti ir šią sumą. Nyderlandų išlyginamoji pagalba[276] 489. 2003 m. Nyderlandai pranešė apie planus skirti pagalbą šešioms laivų statybos sutartims, kurios turėjo būti pasirašytos su keturiomis Nyderlandų laivų statyklomis. Pagalbos paskirtis buvo kompensuoti neteisėtą ir su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą, kurią kita valstybė narė tariamai pasiūlė laivų statykloms šalyje, konkuravusioje dėl laivų statybos sutarčių sudarymo. 490. Birželio 30 d. Komisija nusprendė, kad Nyderlandai negali suteikti šios pagalbos. Komisija pabrėžė, kad Teismas yra aiškiai nustatęs principą, pagal kurį valstybė narė neturi pati imtis veiksmų kitos valstybės narės neteisėtos pagalbos padariniams likviduoti. Konkrečiau kalbant, Teismas nustatė, kad pagalbos negalima pateisinti tuo pagrindu, kad kitos valstybės narės suteikia neteisėtą pagalbą. 491. Be to, Komisija padarė išvadą, kad tariamai neteisėtos kitos EB valstybės narės pagalbos kompensavimas prieštarauja bendriesiems EB sutarties principams. Komisija taip pat turėjo abejonių dėl tariamų kitos valstybės narės pagalbos suteikimo įrodymų. „Huta Częstochowa SA“[277] 492. Gegužės 19 d. Komisija priėmė pirmą savo sprendimą ne pagal laikiną procedūrą pradėti nuodugnų galimo pagalbos suteikimo naujos valstybės narės bendrovei tyrimą. Ši bendrovė – tai Lenkijos plieno gamintoja „Huta Częstochowa S.A.“. Lenkijos valstybė svarsto finansines bendrovės restruktūrizavimo priemones. Komisija šiuo metu aiškinasi, ar buvo ir (arba) bus suteikta bendrovei restruktūrizavimo pagalba ir kokios rūšies ji yra. 8 langelis: Restruktūrizavimo pagalba ir „naujos bendrovės“ sąvoka Dviejuose neigiamuose balandžio 20 d. ir rugsėjo 22 d. sprendimuose[278] dėl Prancūzijos laivų remonto bendrovių Komisija pritaikė Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti[279] 7 punktą, pagal kurį naujai įsteigtos įmonės neturi teisės gauti sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad pagalbos negautų tos bendrovės, kurios neatitinka gairėse pateikto sunkumus patiriančių įmonių apibrėžimo, nors jos ir gali veiklos pradžioje susidurti su sunkumais. Šiuose sprendimuose yra nustatyta, kad išvada dėl bendrovės priskyrimo naujai sukurtoms bendrovėms turi būti pagrįsta ir teisiniu, ir ekonominiu požiūriu. Abiem šiais atvejais bendrovės buvo nauji juridiniai subjektai; jos buvo perėmusios ankstesnių laivų remonto įmonių turtą bei darbuotojus ir pradėjo savo veiklą be skolų bei įsipareigojimų, susijusių su ankstesne veikla. Todėl jos turėjo būti laikomos naujais ūkio subjektais, kurios turėjo būti gyvybingos, nes kitaip nebūtų galėjusios susikurti esamomis rinkos sąlygomis. Remdamasi šia analize, Komisija padarė išvadą, kad abiem bendrovėms skirta restruktūrizavimo pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka. Tačiau Komisija pritarė pagalbos daliai kaip regioninių investicijų ir mokymo pagalbai. Likusią pagalbos dalį Komisija pareikalavo grąžinti. | Ispanijos ir Vokietijos laivų finansavimo sistemos 493. Kovo ir liepos mėn. Komisija pritarė atitinkamai Ispanijos ir Vokietijos laivų finansavimo sistemoms[280]. Buvo konstatuota, kad šios sistemos atitinka OECD Susitarimą dėl valstybės oficialiai remiamo eksporto kreditavimo. Pagal šį susitarimą laivų savininkams taikomos palūkanos yra skaičiuojamos pagal atitinkamą komercinę palūkanų atskaitos normą. Sistemos neapima pirkėjo kredito rizikos. Investicijų į „Hellenic Shipyards“ plano pataisymai 494. Balandžio 23 d. Komisija nusprendė pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį[281] pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl kelių pakeitimų, kurie buvo padaryti „Hellenic Shipyards“ restruktūrizavimo plane. 1997 m., po to, kai buvo pritarta „Hellenic Shipyards“ skolų nurašymui pagal Tarybos reglamentą 1013/97, kuris numatė pagalbą tam tikroms restruktūrizuojamoms laivų statykloms[282], Komisija pritarė investicinei pagalbai, skirtai restruktūrizuoti laivų statyklą pagal investicinį planą, pateiktą Komisijai pagal 7-ąją laivų statybos direktyvą[283]. Apie vėlesnius šio investicinio plano pakeitimus Komisijai pranešta nebuvo. Todėl Graikijos valdžios institucijos neįvykdė sąlygų, nustatytų 7-ojoje laivų statybos direktyvoje, pagal kurią Komisija 1997 m. pritarė investicijų planui ir kurioje nustatyta, kad Komisijai turi būti pranešta apie kiekvieną direktyvoje numatytos taikomos pagalbos pakeitimą[284]. Jos taip pat neįvykdė Gairėse dėl sunkumus patiriančių įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo nustatytų sąlygų, pagal kurias restruktūrizavimo planas gali būti keičiamas, tačiau apie pakeitimus reikia pranešti, taip pat yra nustatytos tam tikros jo keitimo sąlygos. 495. Pradėdama oficialią tyrimo procedūrą Komisija taip pat smarkiai suabejojo, ar sąlygos, kuriomis pagalbai buvo pritarta jos 1997 m. sprendime, buvo įvykdytos ir ar kokia nauja pagalba investicijų planui nebuvo suteikta. Tokia pagalba būtų nesuderinama su bendrąja rinka, atsižvelgiant į principą „vieną ir paskutinį kartą“ ir aiškų Tarybos reglamente 1013/97 nustatytą reikalavimą, draudžiantį teikti pagalbą visoms laivų statykloms, kurioms taikomos jo nuostatos. Pagalba „Hellenic Shipyards“[285] 496. Spalio 20 d. Komisija priėmė neigiamą sprendimą, kuriuo nutraukė 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą, 2002 m. pradėtą[286] dėl dviejų pagalbos „Hellenic Shipyards“ priemonių. 497. Šiuo sprendimu Graikijos valdžios institucijų buvo pareikalauta panaikinti įstatymo 2941/2001 5 straipsnio 20 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį, kuriose yra atitinkamai nustatyta, kad valstybė turėtų padengti su „Hellenic Shipyards“ darbuotojų išėjimu į pensiją susijusias išlaidas ir kad „Hellenic Shipyards“ yra atleidžiama nuo visų mokesčių ar kitų įsipareigojimų dėl pagal įstatymus neapmokestinamų rezervų, specialių rezervų ir akcinio kapitalo didinimo sumų, jei jos buvo naudojamos ankstesniais metais patirtiems nuostoliams kompensuoti. Komisija nustatė, kad šios priemonės yra nesuderinamos su Sutartimi, nes jos sudaro pagalbą veiklai, numatytą 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1540/98, nustatančiame naujas pagalbos laivų statybai taisykles[287], kuris galiojo tų priemonių priėmimo metu. Graikijos valdžios institucijų taip pat buvo pareikalauta susigrąžinti visą pagalbą, kuri jau galėjo būti suteikta pagal šias nuostatas. „Postabank“/„Erste Bank Hungary Rt.“ 498. 2003 ir 2004 m. Vengrijos Respublika pranešė Komisijai apie kelias priemones, kurių buvo imtasi „Postabank és Takarékpénztár“ („Postabank“) atžvilgiu pagal vadinamąją laikinojo mechanizmo procedūrą, nustatytą Stojimo akto IV priedo 3 dalyje. Vengrijos valdžios institucijos šias priemones patvirtino 1995–2003 m., kad padėtų restruktūrizuoti „Postabank“ ir palengvintų jo privatizavimą. 2004 m. spalio 20 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą[288]. „Postabank“ buvo privatizuotas 2003 m. spalio mėn., kai vyriausybė pardavė savo 99,9 % dalį Austrijos „Erste Bank“. 2004 m. rugsėjo 1 d. „Postabank“ susijungė su Vengrijoje veikiančia „Erste Bank“ dukterine bendrove. 499. Komisija pritarė daugeliui restruktūrizavimo priemonių, kurių Vengrijos valdžios institucijos anksčiau ėmėsi dėl „Postabank“, tačiau ji pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl vadinamosios kompensacijos už nežinomus reikalavimus, kurią bankui, 2003 m. parduotam „Erste Bank“, gali tekti mokėti nuo gegužės mėn., kai Vengrija tapo Europos Sąjungos nare. Dėl kompensacijos už nežinomus reikalavimus gali atsirasti kitų reikalavimų, kurie nebuvo aiškiai nustatyti iki stojimo dienos. Šiame etape Komisija mano, kad negalima nustatyti, kokio bus masto ir dydžio finansinė parama, kuri ateityje bus suteikta „Postabank“. Komisija vertina kompensaciją už nežinomus reikalavimus pagal ES gaires dėl sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos[289]. Vokietijos regioniniai bankai 500. Spalio 20 d. Komisija baigė savo užsitęsusį tyrimą dėl valstybinio turto perdavimo 10-ojo dešimtmečio pradžioje septyniems Vokietijos regioniniams bankams ir pareikalavo, kad Vokietija susigrąžintų apie 3 mlrd. EUR ir palūkanas. 501. 10-ojo dešimtmečio pradžioje Vokietijos žemių vyriausybės (Länder), kurioms priklauso dalis bankų akcijų arba visas jų paketas, perleido valstybinį būstą ir kitą turtą, kad padidintų bankų kapitalą. Pagrindinė tokio perleidimo priežastis buvo ta, kad buvo priimtos nuosavų lėšų ir mokumo direktyvos, pagal kurias valstybiniai Vokietijos bankai, norėdami išlaikyti savo veiklos mastą, turėjo pritraukti daug naujo kapitalo. 502. Po šių finansinių perleidimų Vokietijos privačių bankų asociacija („BdB“) pateikė skundą dėl septynių bankų[290]: „Westdeutsche Landesbank Girozentrale“ („WestLB“) (1991 m.), tuometinio didžiausio Vokietijos valstybinio banko, taip pat dėl „Landesbank Berlin“ (1993 m.), „Norddeutsche Landesbank“ (1991 m.), „Bayerische Landesbank“ (1994 ir 1995 m.), „Hamburgische Landesbank“ (1993 m.), „Landesbank Schleswig-Holstein“ (1991 m.) ir „Landesbank Hessen-Thüringen“ (1998 m.). 503. 1999 m. Komisija priėmė pirmą neigiamą sprendimą dėl turto perleidimo „WestLB“. 2003 m. Pirmosios instancijos teismas panaikino sprendimą ir konstatavo, kad Komisija nepakankamai išsamiai paaiškino savo apskaičiavimus, tačiau iš esmės sprendimui pritarė. 504. Komisijos įvertinimas parodė, kad atlygis, kurį Länder sutiko sumokėti mainais už turto perleidimą, buvo labai nedidelis (vidutiniškai mažiau kaip 1 %) ir neatitiko įprasto pelno, kurį privatus investuotojas būtų tikėjęsis gauti už panašią nepiniginę investiciją (buvo apskaičiuota, kad pelnas sudarė apie 6–7 % atskaičiavus mokesčius, išskyrus „Landesbank Hessen-Thüringen“, kuriame palūkanų norma už kitokią priemonę – tylųjį dalyvavimą – yra gerokai mažesnė). 505. Todėl Komisija nustatė, kad mažesnis atlygis yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir pareikalavo, kad Vokietija imtųsi priemonių skirtumui susigrąžinti iš regioninių bankų („WestLB“ – 979 mln. EUR, „Landesbank Berlin“ – 810 mln. EUR, „Norddeutsche Landesbank“ – 472 mln. EUR, „Landesbank Schleswig-Holstein“ – 432 mln. EUR, „Hamburgische Landesbank“ – 91 mln. EUR, „Bayerische Landesbank“ – 260 mln. EUR, „Landesbank Hessen-Thüringen“ – 6 mln. EUR ir visais atvejais priskaičiuojamos palūkanos). 3. REGIONINė PAGALBA Pagalba Ispanijos plieno gamintojai „Siderúrgica Añón SA“ [291] 506. Birželio 14 d. Komisija priėmė galutinį neigiamą sprendimą dėl kelių finansinių priemonių, skirtų Ispanijos plieno gamintojai „Siderúrgica Añón SA“. Šios priemonės – tai: maždaug 2 mln. EUR subsidija, apie 2 mln. EUR beprocentė paskola, subsidijavimas dvidešimt penkiais palūkanų normos baziniais punktais, taip pat 10 mln. EUR paskolos suteikimo mokesčio finansavimas, garantija 30 % tos pačios paskolos už išmoką ne rinkos sąlygomis, taip pat maždaug 20 mln. EUR kapitalo suteikimas. 507. Komisija nusprendė, kad toks nuosavų lėšų suteikimas turi būti ekonominiu požiūriu prilygintas subordinuotai dalyvavimo paskolai ir kad nustatyta investicijų grąža neatitinka tokiai paskolai taikomų įprastų palūkanų normų. Komisija padarė išvadą, kad visos priemonės sudaro valstybės pagalbą. Nors bendrovė laikoma vidutine įmone, ir investicinei pagalbai vidutinėms įmonėms, ypač plieno sektoriuje, gali būti taikoma išimtis, išimtis netaikoma didelėms individualios pagalbos dotacijoms kaip svarstoma pagalba. Transporto pagalba motorinių transporto priemonių pramonei atokiausiuose ir mažo gyventojų tankumo regionuose[292] 508. Rugsėjo 8 d. Komisija priėmė neprieštaravimo sprendimą, kuriuo leido suteikti „Volvo“ pagalbą, susijusią su sunkvežimių kabinomis, gaminamomis „Volvo“ gamykloje, kuri yra Umeå regione, t. y. šiauriniame Švedijos regione, priskiriamame mažo gyventojų tankumo vietovėms. 509. Iki 2002 m. gruodžio 31 d. Bendrijos valstybės pagalbos motorinių transporto priemonių sektoriui pagrindai[293] aiškiai draudė teikti transporto pagalbą šiai pramonei, kuri buvo priskiriama jautriems sektoriams. 2003 m. sausio 1 d. pasibaigus pagrindų galiojimo laikui „Volvo“ atvejis buvo pirmasis, kai buvo pranešta apie transporto pagalbą motorinių transporto priemonių gamintojui. Pagalbai buvo pritarta, nes daugiau negalioja jokios konkrečiai pramonei skirtos taisyklės, kurios draustų arba kitaip ribotų transporto pagalbos teikimą regionuose, priskiriamuose atokiausiems arba mažo gyventojų tankumo regionams, kaip apibrėžta Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse[294]. Daugiasektorinė programa ir taikomų regioninės pagalbos planų pratęsimas 510. 2004 m. visos stojančiosios valstybės pagal Stojimo sutarties IV priedo 3 dalies 1 punkto c papunktyje nustatytą laikinąją taikomos pagalbos nagrinėjimo tvarką pateikė prašymą pratęsti savo taikomų regioninės pagalbos planų galiojimą nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Be kitų reikalavimų, naujosioms valstybėms narėms buvo nustatytas reikalavimas neviršyti sumažintų regioninės pagalbos ribų pagalbai stambiems investiciniams projektams, kaip numatyta 2002 m. Daugiasektorinėje programoje[295]. Komisija išnagrinėjo šias priemones ir nusprendė nekelti prieštaravimų visoms naujoms valstybėms narėms. Iš tikrųjų beveik visai kiekvienos naujos valstybės narės teritorijai gali būti suteiktas 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatytas statusas, išskyrus tik Kipro teritoriją ir sostines Prahą bei Bratislavą. 511. Birželio mėn. Prancūzijos valdžios institucijos, vykdydamos 2002 m. Daugiasektorinėje regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams programoje nustatytą reikalavimą dėl individualaus pranešimo, pranešė apie 48 mln. EUR pagalbą „Company Total France“ investiciniam projektui[296]. Šiuo projektu siekiama iš esmės pertvarkyti Gonfreville l’Orcher veikiančios perdirbimo gamyklos gamybos procesą, o bendra jame numatyta investicijų suma siekia 547 mln. EUR. Jis užtikrins ilgalaikį gamyklos, kurioje dirba 1000 darbuotojų, gyvybingumą ir sukurs 60 naujų darbo vietų. 512. Gonfreville l’Orcher yra Prancūzijos regione, kuriam gali būti skiriama regioninė pagalba, o pagalbą, apie kurią buvo pranešta, vietos valdžios institucijos suteikė pagal Komisijos patvirtintą pagalbos schemą. Regionuose, kuriems gali būti suteikta regioninė pagalba, taikomos pagalbos priemonės, Komisijos manymu, yra suderinamos su bendrąja rinka, jei jos yra skirtos paremti investicijoms, susijusioms su naujos įmonės steigimu, veikiančios įmonės plėtra arba nauja veikla, kuria iš esmės yra keičiamas produktas arba gamybos procesas. 513. Pagal 2002 m. Daugiasektorinę programą valstybės narės turi pranešti apie individualią pagalbą, viršijančią tam tikrą ribą, kuri priklauso nuo tipinės regioninės pagalbos ribos, taikomos tam tikrame regione. Kad įvertintų pagalbos priemonės suderinamumą su bendrąja rinka, Komisija turėjo ištirti, ar pagalbos padarytas konkurenciją iškraipantis poveikis nėra didesnis už jos teigiamą poveikį regiono plėtrai. Šiame kontekste Komisija pažymėjo, kad siūlomas 4,9 % pagalbos intensyvumas yra mažesnis už maksimalų 8,4 % pagalbos intensyvumą, kuris gali būti patvirtintas pagal Daugiasektorinės programos taisykles, susijusias su tokios apimties dideliais investiciniais projektais, kad pagalbos gavėjo aptariamų produktų EEE rinkos dalis neviršija 25 % ir kad investicijos visos EEE gamybos pajėgumo nepadidins daugiau kaip 5 %. Taigi Komisija nustatė, kad pagalba yra suderinama su bendrąja rinka. Šis atvejis buvo pirmasis, kai Komisija priėmė sprendimą pagal 2002 m. Daugiasektorinę programą. Jungtinės Karalystės Vakarų Kambrijos regionas 514. Rugpjūčio 4 d. Komisija pritarė tam, kad pagalbos intensyvumo riba, Jungtinės Karalystės regioninės pagalbos plane nustatyta dviem užimtumo galimybių zonoms – 22 ir 23, sudarančioms Vakarų Kambrijos regioną, būtų padidinta nuo 10 % GSE iki 20 % GSE, nes toks padidinimas yra suderinamas EB sutartimi[297]. Patikslinimas įsigalios nuo Komisijos sprendimo įsigaliojimo dienos ir galios iki 2006 m. gruodžio 31 d. 515. Pradiniame regioninės pagalbos plane 22 ir 23 zonos yra vadinamosios 10 % zonos, nustatytos Regioninės pagalbos gairių 4.8 punkte[298]. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių 5.6 punktas leidžia Komisijai tvirtinti taikomų regioninės pagalbos planų patikslinimus jų galiojimo metu, jei įrodoma, kad labai pasikeitė socialinės ir ekonominės sąlygos. Jeigu siekiama patikslinti pagalbos intensyvumą vadinamiesiems „c“ regionams, valstybė narė turi įrodyti, kad socialiniai ir ekonominiai rodikliai, pagal kuriuos ji nusprendė atrinkti „c“ regionus, pablogėjo nacionaliniu mastu. 516. Turimi duomenys apie BVP ir užimtumą patvirtino, kad aptariamų dviejų užimtumo galimybių zonų socialinė ir ekonominė būklė smarkiai pablogėjo. Molisės regionas 517. Rugsėjo 8 d. Komisija pritarė Italijos valdžios institucijų pasiūlytiems regioninės pagalbos plano pakeitimams, susijusiems su Molisės regionu[299]. Pagal 2000 m. Komisijos sprendimą dėl 2000–2006 m. Italijos regioninės pagalbos plano tam tikroms Molisės regiono vietovėms gali būti suteiktas EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytas statusas, o pagalbos intensyvumas sudarytų 20 % GSE, pridėjus 10 procentinių punktų bruto mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Pakeitimai yra susiję su tam tikrų anksčiau neremtų Molisės regiono vietovių įtraukimu į Italijos regioninės pagalbos planą. Šios vietovės bus įtrauktos į planą, pašalinus iš jo kitas tiek pat gyventojų turinčias Molisės regiono vietoves, kurios šiuo metu gali pretenduoti į pagalbą. Kitas pakeitimas yra susijęs su pagalbos intensyvumo didinimu mažoms ir vidutinėms įmonėms, veikiančioms tik pagalbos sąlygas atitinkančiose Molisės regiono „c“ vietovėse. Padidinus pagalbos intensyvumą nebus viršyta pagalbos intensyvumo riba, numatyta Komisijos reglamente (EB) 70/2001 dėl valstybės pagalbos MVĮ[300], t. y. 30 % grynojo pagalbos intensyvumo regionams, nustatytiems 87 straipsnio 3 dalies a punkte. Buvo nustatyta, kad šie pakeitimai yra pagrįsti, įvertinus tai, kad smarkiai pablogėjo socialinės ir ekonominės sąlygos (pakilo nedarbo lygis, apskritai smuko ekonominis aktyvumas, sumažėjo BVP vienam gyventojui perkamosios galios standartais) atitinkamose Molisės regiono vietovėse, kurios taip pat per trumpą laiką nukentėjo nuo dviejų iš eilės stichinių nelaimių (2002 m. spalio mėn. nuo žemės drebėjimo, o 2003 m. sausio mėn. – nuo potvynių). Taigi Komisija nusprendė, kad pakeitimai neprieštarauja Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėms ir todėl jie yra suderinami su EB sutartimi. Patikslinimas įsigalioja nuo Komisijos sprendimo įsigaliojimo dienos ir galioja iki 2006 m. gruodžio 31 d. „Northern Ireland Venture“ schema 518. Spalio 20 d. Komisija baigė 2003 m. lapkričio mėn. pradėtą oficialią tyrimo procedūrą ir pritarė „Invest Northern Ireland Venture 2003“ schemai[301]. Šia schema siekiama paskatinti Šiaurės Airijos mažųjų ir vidutinių įmonių rizikos kapitalo finansavimą. Ji grindžiama skėtine Jungtinės Karalystės MVĮ rizikos kapitalo finansavimo sistema – „Mažųjų ir vidutinių įmonių rizikos kapitalas ir paskolų fondas (MVĮRKPF)“, t.y. 2003 m. Komisijos patvirtinta priemone. Tačiau nuo šios ji skiriasi vienu esminiu aspektu – ji siūlo MVĮ galimybę gauti rizikos kapitalą iki 1,5 mln. svarų sterlingų sumos (2,2 mln. EUR). Šį naują elementą (pirminėje patvirtintoje MVĮRKPF schemoje buvo numatyta, kad 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytoms vietovėms, pvz., Šiaurės Airijai, skiriama suma neturi viršyti 750 000 EUR) Jungtinė Karalystė pagrindė rinkos tyrimu. Šis tyrimas parodė, kad teikiamo rizikos kapitalo trūkumas yra nuo 250 000 svarų sterlingų iki 1,5 mln. svarų sterlingų. 2003 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, kad suinteresuotos šalys galėtų pateikti savo pastabas dėl Jungtinės Karalystės pasiūlymo. Visos pastabos buvo palankios ir dar kartą patvirtino tokios priemonės būtinumą ir proporcingumą. Atsižvelgusi į teigiamus schemos elementus, Komisija padarė išvadą, kad „Invest Northern Ireland 2003“ schema atitinka sąlygas, nustatytas Komisijos komunikate apie valstybės pagalbą ir rizikos kapitalą[302]. Todėl ji nusprendė, kad ši priemonė yra suderinama su bendrąja rinka. „Tremonti bis“ 519. Spalio 20 d. Komisija nusprendė, kad pagalbos schema, susijusi su 2001 m. Italijos įstatymo (Įstatymas Nr. 383/2001 „Tremonti-bis“), palankaus įmonėms, investuojančioms į nuo stichinių nelaimių nukentėjusias savivaldybes, galiojimo laiko pratęsimu iki 2002 m., yra nesuderinama su EB sutartyje nustatytomis valstybės pagalbos teikimo taisyklėmis[303]. 520. Pagalba, teikiama stichinių nelaimių arba kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti, yra suderinama su bendrąja rinka (EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktas). Kadangi Komisija turėjo abejonių dėl garantijų, kad kompensacijos bus išmokėtos tik nelaimių aukoms ir kad pagalbos suma neviršys padarytos žalos, 2003 m. rugsėjo 17 d. ji pradėjo oficialią tyrimo procedūrą. Tačiau išsamus tyrimas neišsklaidė šių abejonių. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp schemoje numatytų pagalbos mechanizmų ir iš tikrųjų patirtos žalos. Pagalbos dydis priklausė nuo per tam tikrą laiką atliktų investicijų apimties, per ankstesnius metus atliktų investicijų apimties ir apmokestinamų pajamų. Tokiomis sąlygomis net tais atvejais, kai pagalbos gavėjas iš tikrųjų patyrė nuostolių dėl šių stichinių nelaimių, pagalbos dydis galėjo viršyti žalos vertę. 521. Tačiau Komisija patvirtino, kad pagal schemą skirtos tam tikros individualios pagalbos išmokos gali atitikti suderinamumo sąlygas, net jei schema yra paskelbta neteisėta. 522. Kadangi iki pagalbos suteikimo nebuvo pranešta apie Įstatymo Nr. 383/2001 galiojimo pratęsimą ir kadangi Komisija paskelbė pagalbos schemą nesuderinama su vidaus rinka, Italija turės imtis visų būtinų priemonių, kad susigrąžintų iš pagalbos gavėjų pagalbą, išskyrus tam tikras pagal schemą skirtas individualias pagalbos išmokas, kurios atitinka suderinamumo su bendrąja rinka sąlygas, nustatytas EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkte. 4. SPRENDIMAS DėL VALSTYBėS PAGALBOS NEBUVIMO Belgijos sektorių fondai 523. Belgijoje įvairiose veiklos srityse socialiniai partneriai savanoriško sprendimo pagrindu numato, kad sektoriaus darbdaviai, atsižvelgdami į sektoriaus poreikius, mokėtų įnašą tam tikriems socialiniams veiksmams finansuoti (daugiausia sektoriaus darbuotojams mokyti), ir savo sektoriaus kolektyvinėje sutartyje nurodo įnašo dydį. Pagal Karališkąjį dekretą visos sektoriaus bendrovės turi tam tikros rūšies veiklos mastu sudaryti kolektyvines sutartis (taigi ir nustatyti įnašus). Tokiu būdu sukurti socialiniai sektoriaus fondai yra visiškai finansuojami iš tam tikros rūšies veikla besiverčiančių bendrovių įnašų ir visiškai savarankiškai tvarko surinktus pinigus. Visos bendrovės, mokančios įnašus į fondą, gali naudotis programomis, kurias iš dalies finansuoja šis fondas. 524. Komisija tyrė, ar tokioje sistemoje yra valstybės pagalbos elementų[304]. Kad nustatytų, ar ši sistema yra susijusi su valstybės pagalba, atlikdama vertinimą Komisija rėmėsi keturiais bendraisiais kriterijais, kuriuos Teisingumo Teismas nustatė Pearle sprendime[305] (jame buvo pažymėta, kad valstybė neskyrė lėšų ir negalėjo būti apkaltinta jų skyrimu). Svarstomam atvejui pritaikyti keturi kriterijai yra tokie: 525. kokius veiksmus turi finansuoti sektorių fondai, sprendžia tik sektoriaus socialiniai partneriai, o ne valstybė; 526. finansavimo šaltinius 100 % sudaro sektoriaus bendrovių įnašai: valstybė neskiria fondams dalinio finansavimo (jeigu valstybė iš dalies finansuotų tam tikrus fondų veiksmus, toks valstybės vykdomas bendras finansavimas, ir tik jis vienas būtų priskirtas valstybės lėšoms); 527. finansavimo metodus ir tarifus taip pat nustato sektoriaus socialiniai partneriai; 528. valstybė nesikiša į surinktų lėšų naudojimo reikalus; 529. kadangi Belgijos sektorių fondų atveju šios keturios sąlygos buvo įvykdytos, Komisija analogiškai Pearle sprendimui pažymėjo, kad šis atvejis yra nesusijęs su valstybės lėšomis ir kad valstybė negali būti apkaltinta lėšų skyrimu, taigi valstybės pagalba nebuvo suteikta. Komisijos sprendimas, priimtas remiantis Pearle byla, yra svarbus, nes nustato tam tikras valstybės lėšų ir valstybės apkaltinamumo ribas. 5. FISKALINė PAGALBA Fiskalinės pagalbos schema restoranų sektoriui 530. Gruodžio 1 d. Komisija nusprendė nekelti prieštaravimų dėl schemos, susijusios su užimtumo pagalba Prancūzijos vadinamajam VKR (viešbučių, kavinių ir restoranų) sektoriui[306]. 531. Kad pagerintų darbo ir apmokėjimo sąlygas šiame sektoriuje, Prancūzijos valdžios institucijos sudarė su atitinkamomis darbuotojų ir darbdavių organizacijomis susitarimą, kuriame yra numatytas, inter alia , atlyginimų didinimas ir papildomos mokamos atostogos. Viena ypatinga VKR sektoriaus ypatybė yra ta, kad atitinkamas minimalus teisėtas darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų teisėtą darbo užmokestį, kuris mokamas kituose ekonominiuose veiklos sektoriuose. 532. Kad kompensuotų papildomas darbdavių išlaidas, Prancūzijos valdžios institucijos nusprendė skirti mėnesines išmokas bendrovėms, kurių darbuotojų atlyginimas bent jau atitinka minimalų darbo užmokestį, mokamą kituose veiklos sektoriuose. Ši priemonė taikoma 18 mėnesių – nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. 533. Kadangi nėra jokio Bendrijos teisinio dokumento, kuriame būtų pateiktos aiškios išimties taikymo tokiems atvejams nuostatos, reikėjo atlikti tiesioginį įvertinimą pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Taigi Komisija turėjo palyginti pagalbos naudą ES bendro intereso atžvilgiu ir jos poveikį prekybos sąlygoms bei konkurencijai bendrojoje rinkoje. 534. Akivaizdu, kad užimtumo skatinimas ir darbo sąlygų gerinimas yra prioritetiniai ES bendrojo intereso tikslai, įtvirtinti Sutartyje ir Europos užimtumo strategijoje. Dėl schemos poveikio prekybos sąlygoms ir konkurencijai Komisija nustatė, kad jis bus nedidelis, o priežastys yra kelios: visų pirma, restoranų paslaugos yra iš esmės vietos masto ir, be to, darbdavių išlaidos viršija valstybės paramos sumą ir, skirtingai nuo pagalbos, yra nuolatinio pobūdžio. Todėl Komisija nusprendė, kad priemonė yra suderinama su bendrąja rinka. 535. Ši sprendimas atitinka bendrąją Komisijos valstybės pagalbos politiką ir ypač siekį perorientuoti pagalbą į bendro intereso horizontalius tikslus, kuris yra patvirtintas keliuose iš eilės Europos Vadovų Tarybos susitikimuose. Fiskalinės ekonominių interesų grupės 536. Gruodžio 14 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą, kad patikrintų, ar Prancūzijos mokesčių schema vadinamosioms fiskalinėms ekonominių interesų grupėms yra suderinama su Bendrijos valstybės pagalbos taisyklėmis. 537. Prancūzijos bendrojo mokesčių kodekso (pranc. CGI) 39 C straipsnyje yra nustatyta, kad atskaitomas ekonominių interesų grupės (EIG) išnuomoto turto nusidėvėjimas negali viršyti nuomos dydžio. Tačiau CGI 39 CA straipsnyje[307] yra nustatyta šio principo taikymo išimtis. Pagal šį straipsnį finansavimo operacijoms, kurios yra susijusios su svarbiais ekonominiais ir socialiniais interesais, nėra taikomas išskaičiuojamo nusidėvėjimo apribojimas. Biudžeto ministras nustato, ar operacijos turi svarbių ekonominių ir socialinių požymių, ir tuomet duoda pritarimą investuojančiai bendrovei. 538. Kad būtų panaikinta viršutinė nusidėvėjimo riba, turi būti įvykdytos kitos kelios sąlygos. Išnuomoto turto nusidėvėjimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 8 metai. Pirkimo kaina turi atitikti rinkos kainą. Galutinis naudotojas turi būti bendrovė, eksploatuojanti prekę savo įprastinėje veikloje ir pajėgi pasibaigus nuomos ar pirkimo sutarčiai įsigyti prekę visam laikui. Reikalavimus atitinkantis turtas, išskyrus laivus, turi būti įsigyjamas kaip naujos prekės: 539. Kadangi EIG mokestis yra skaidri mokestinė priemonė, būtent EIG nariams viršutinės nusidėvėjimo ribos panaikinimas yra tiesiogiai naudingas. Tačiau priemonėje yra aiškiai nustatyta, kad du trečdaliai taip gautų pajamų turi būti perduoti galutiniam naudotojui, t. y. turi būti sumažinta nuoma arba pirkimo teisės kaina. Be to, turto perpardavimas galutiniam naudotojui yra atleidžiamas nuo perleidimo vertinimo. 540. EIG, kurią paprastai sudaro finansų įstaigos, įsigyja finansuotiną turtą ir išnuomoja jį galutiniam naudotojui. Kadangi nusidėvėjimas daugiausia mažėja, o EIG daugiausia banko mokesčių reikia mokėti pirmaisiais nuomos metais, šio laikotarpio EIG rezultatams yra būdingas didelis deficitas. Jos rezultatai tampa teigiami tik vėliau, kai gautos nuomos suma viršija bendrą mokesčių sumą. Kadangi EIG yra taikoma partnerysčių mokesčių suma, ji gali priskirti pirmaisiais veiklos metais atsiradusį deficitą apmokestinamajam pelnui, kurį jos narės gavo taikydamos dabartinės jų veiklos tarifą. Todėl tai leidžia EIG narėms sumažinti savo apmokestinamųjų pajamų sumą. 541. Savo pirmajame sprendime Komisija nusprendė, kad aptariama priemonė yra su bendrąja rinka nesuderinama pagalba. Komisija nusprendė, kad ir fiskalinės EIG nariai, ir turto, kurį jiems išnuomojo EIG, naudotojai gavo selektyvios naudos, numatytos šioje priemonėje. Ypač Komisija pažymėjo, kad priemonė buvo daugiausia taikoma jūrų transporto sektoriui. Suinteresuotos trečiosios šalys ir ypač tie, kuriems priemonė buvo pritaikyta, bei asmenys, kuriems galėjo būti išduotas patvirtinimas pagal priemonę, buvo paraginti pateikti savo pastabas. Fiskalinės paskatos dalyvauti parodose 542. Rugsėjo 22 d. Komisija nusprendė, kad ypatingos mokesčių paskatos bendrovėms, dalyvaujančioms prekių mugėse užsienyje (numatytos 2004 m. Italijos biudžeto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies b punkte), yra nesuderinamos su bendrąja rinka[308]. 1 straipsnio 1 dalies b punkte yra nustatyta, kad išlaidos, kurias įmonės tiesiogiai patyrė 2004 m. dėl dalyvavimo prekių mugėse, yra du kartus išskaičiuojamos iš pajamų, kurios yra Italijoje apmokestinamos bendrovių mokesčiu. Dėl tokio pajamų neįtraukimo pažeidžiamos įprastos taisyklės, nes tai reiškia, kad ne tik yra įprasta tvarka išskaičiuojamos verslo išlaidos, kaip nustatyta Italijos mokesčių kodekse, bet dar yra išskaičiuojamos ir papildomos pajamos. Sprendimas buvo priimtas atlikus nuodugnų tyrimą, kuris buvo pradėtas 2004 m. kovo mėn. 543. Komisija nusprendė, kad tokia sistema iškraipo konkurenciją, nes numato mokesčių lengvatą, kurios tikslas – pagerinti užsienyje veikiančių Italijos bendrovių prekybos sąlygas. Išaiškėjo, kad ja galėjo pasinaudoti tik nedidelė šių lengvatų gavėjų grupė, užsiimanti su eksportu susijusia veikla, todėl tokia sistema yra valstybės pagalba, daranti tiesioginį poveikį tarpvalstybinei konkurencijai ir prekybai, įskaitant prekybą su kitomis valstybėmis narėmis. Italija turi susigrąžinti neteisėtai pagalbos gavėjams išmokėtą pagalbą, išskyrus pagalbos dalį, skirtą kompensuoti 50 proc. išlaidų, susijusių su pirmuoju MVĮ dalyvavimu mugėje, kad patektų į naują rinką. Atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio 544. Gruodžio 1 d. Komisija iš dalies pritarė schemai, pagal kurią būsto paslaugas teikiančios bendrovės yra laikinai atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto perleidimo mokesčio susijungimų, susijusių su nuosavybe naujosiose žemėse, atveju[309]. Pagal dabar galiojantį Vokietijos regioninės pagalbos planą (2000–2006 m.) pagrindinės Brandenburgo, Meklenburgo-Pomeranijos, Saksonijos, Saksonijos-Anhalto ir Tiuringijos sritys pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą yra priskiriamos remiamos vietovėms, o Berlyno darbo rinkos regionas (įskaitant Berlyną ir Brandenburgą supančias sritis) priklauso vietovėms, remiamoms pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Naujųjų žemių nekilnojamojo turto rinkai dėl mažo gimstamumo ir masinės migracijos būdingas gerokai sumažėjęs gyventojų skaičius, didelis laisvų nuomojamų patalpų skaičius, be to, prie šių veiksnių prisideda tai, kad buvo patirta didelių nuostolių dėl negautų nuomos mokesčių, ir neapibrėžtumas, susijęs su vykdoma nuosavybės grąžinimo veikla. Atleidimas nuo nekilnojamojo turto perleidimo mokesčio leis būsto paslaugas teikiančioms bendrovėms bendromis jėgomis spręsti visus šiuos sunkumus. 545. Dėl tų priemonės dalių, kurios yra skirtos 87 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytoms sritims, Komisija nusprendė, kad priemonei galima pritarti, atsižvelgus į ypatingas kliūtis, nedidelį konkurencijos iškraipymo mastą, ribotą terminą ir prognozuojamą teigiamą priemonės poveikį būsto rinkai ir socialinei bei ekonominei plėtrai. Dėl Berlyno darbo rinkos regiono, kuriame laisvų nuomojamų patalpų skaičius ir gyventojų sumažėjimas yra mažiau aktuali problema, o paprastai skiriama pagalba yra didesnė, Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, kad surinktų informaciją iš kitų suinteresuotų šalių[310]. 6. PAGALBA MOKSLINIAMS TYRIMAMS IR TECHNOLOGIJų PLėTRAI 546. Vandenilio mokslinių tyrimų programa: Projektai „Kogeneravimo mikroįrenginio su kuro elementais kūrimas“ ir „Laivuose naudojamų pagalbinių jėgainių su kuro elementais ir varomųjų sistemų iškylų laivams kūrimas“ 547. Lapkričio 30 d. Komisija pagal MTTP gaires[311] pritarė dviem ad hoc pagalbos projektams[312], kuriais buvo siekiama paremti mokslo tiriamuosius projektus „Kogeneravimo mikroįrenginio su kuro elementais kūrimas“ ir „Laivuose naudojamų pagalbinių jėgainių su kuro elementais ir varomųjų sistemų iškylų laivams kūrimas“. 548. Abu projektai buvo vykdomi pagal „Hydrogen Piemonte System (SPH2)“ regioninę mokslinių tyrimų programą, kurią pradėjo ir vykdė Pjemonto regionas (Italija); ją parengti paskatino Bendrijos mastu veikusios aukšto lygio grupės vandenilio energijos ir kuro elementų klausimais[313] darbas. 549. Jais siekiama panaudoti vandenilio nešiklio fundamentaliųjų tyrimų rezultatus; šį darbą iš esmės galima suskirstyti į tokias dalis: kuro elementų stacionariems objektams ir transportui kūrimas, vandenilio gamybos plėtra iš atnaujinamųjų ir pilkųjų šaltinių (sprendžiant CO2 izoliavimo problemą), vandenilio saugojimas ir distribucija. Pasak Italijos, pagalba turėjo būti skiriama tik pramoniniam mokslinių tyrimų etapui, taigi leidžiamas pagalbos intensyvumas buvo 50 %. 550. Vandenilis ir kuro elementai yra gerai žinomi kaip strateginės technologijos, leidžiančios patenkinti vienas kitam prieštaraujančius didesnio energijos tiekimo ir saugumo poreikius, kartu užtikrinant sąnaudų konkurencingumą, mažinant klimato pokyčius ir gerinant oro kokybę. Deja, tokia nauda taps apčiuopiama tik po to, kai valstybė imsis skatinimo priemonių ir bus imtasi privačių veiksmų pagrindinėms rinkoms stimuliuoti ir plėtoti, kadangi Europos gairės vandenilio ir kuro elementų srityje iš tikrųjų vis dar yra nutolusios nuo rinkos. 551. Todėl Komisija nusprendė, kad projektai, apie kuriuos buvo pranešta ir kurie abu pagal savo pobūdį yra vidutinės trukmės arba ilgalaikiai mokslo tiriamieji ir technologijų plėtros, patenka į pramoninių tyrimų apibrėžimą, todėl pritarė jiems pagal pagrindų 5.3 punktą. MTTP pagalba, skirta Dublino „Bell Laboratories“ 552. Spalio 1 d. Europos Komisija nusprendė nekelti prieštaravimų dėl pagalbos, kurią Airijos valdžios institucijos suteikė „Bell Laboratories“, nes ji yra suderinama su EB sutartimi[314]. Individuali pagalba suteikta pagal „R&D Capability Grant Scheme“, kurią Komisija pripažino taikoma pagalbos schema ir leido naudoti pagal dabar galiojančią 2000– 2006 m. Gamybinio sektoriaus veiklos programą. 553. Pagalbos gavėja „Bell Laboratories“ (BLRI) priklauso pasaulio lyderei telekomunikacijų sektoriuje „Lucent Technologies“. Pagalba skirta įsteigti Dubline pasaulinės klasės mokslinių tyrimų centrą, kuriame būtų atliekami vertės kūrimo grandine pagrįsti moksliniai tyrimai, susiję su kitos kartos telekomunikacijų sistemomis. Šis centras gerokai išplės Europos bendrijos pajėgumą vykdyti mokslinius tyrimus kompiuterinių technologijų ir su telekomunikacijomis susijusių technologijų srityje, ir taip bus įgyvendinamas Lisabonos strategijos tikslas padaryti Europą pirmaujančia pasaulyje žinių ekonomika. Projektas bus plėtojamas penkerius metus, o jam skirta pagalba negrąžintinos dotacijos forma iš viso sudarys 21,66 mln. EUR finansuotinoms išlaidoms – iš viso 43,32 mln. EUR – kompensuoti. Jis taip pat apims plataus masto bendradarbiavimą su universitetais, vykdomą per universitetų mokslo darbuotojų konsorciumą, kuriam vadovauja Dublino Trejybės koledžas. 554. Komisija nusprendė, kad priemonė patenka į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį; tačiau palanki suderinamumo įvertinimo išvada buvo grindžiama šiais faktais: 555. projektai yra susiję su pramoniniais tyrimais ir plėtra iki konkurencijos, apibrėžta pagal MTTP pagrindų I priedą; 556. kompensuotinos išlaidos atitinka MTTP pagrindų II priedą; 557. 50 % pagalbos intensyvumas atitinka MTTP pagrindų 5.3, 5.5, 5.10.2 ir 5.10.3 punktus; 558. akivaizdu, kad siūlomas projektas turės skatinamąjį poveikį, nustatytą MTTP pagrindų 6.2 punkte. 559. Todėl Komisija nusprendė, kad suteikta pagalba yra suderinama su EB sutartimi pagal jos 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Dalyvavimas didinant OCAS kapitalą 560. 2004 m. spalio 20 d. Komisija leido Flandrijos regionui dalyvauti didinant OCAS, „Arcelor“ MTTP padalinio, ketinančio persitvarkyti į savarankiškesnę ir pelningą bendrovę MTTP paslaugų rinkoje, kapitalą[315]. Belgija pranešė apie šį projektą siekdama teisinio apibrėžtumo. Jos manymu, šis projektas atrodo pakankamai pelningas, kad galėtų pritraukti privačių bendrovių investicijas. Šiuo atžvilgiu ji pažymėjo, kad dabartinė OCAS akcininkė „Arcelor“ taip pat dalyvavo didinant kapitalą tokia pačia suma. Atlikęs išsamią atvejo analizę, Konkurencijos GD priėjo prie išvados, kad prognozuojamas pelnas nebuvo apskaičiuotas tiksliai ir nebuvo pakankamai didelis, kad būtų galima manyti, jog prognozuojamų pajamų užteks didelei projekto rizikai kompensuoti. Ji pažymėjo, kad kai kurios susitarimo nuostatos atrodė per daug palankios „Arcelor“. Nusprendęs, kad „Arcelor“ galėjo būti skirta pagalba, Konkurencijos GD priėjo prie išvados, kad jai galima pritarti pagal MTTP gaires. Iš tikrųjų valstybė parama aiškiai skatina „Arcelor“ vykdyti papildomus mokslinius tyrimus be jau vykdomų įprastinių, o pagalbos intensyvumas neviršys pramoniniams tyrimams nustatyto lygio. „Schiefergruben Magog“ 561. Spalio 6 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl valstybės pagalbos „Schiefergruben Magog“, Vokietijos šiferio gamintojai[316]. Procedūra buvo pradėta Komisijai gavus skundą iš „Schiefergruben Magog“ konkurentės Vokietijoje. 562. 2002 ir 2003 m. „Schiefergruben Magog“ iš regioninių valdžios institucijų gavo apie 0,7 mln. EUR dotaciją, skirtą naujai stoginio šiferio pjaustymo technologijai sukurti. Vokietija teigia, kad ši dotacija negali būti laikoma valstybės pagalba, nes ji nesuteikė bendrovei pranašumo: projekto tikslas buvo sukurti naujovišką stoginio šiferio apdirbimo technologiją, kuri sumažintų pavojų darbuotojų sveikatai, ir ši investicija buvo bendrovei nepelninga. Be to, Vokietijos teigimu, valstybių narių tarpusavio prekybai poveikis nebuvo padarytas, nes „Schiefergruben Magog“ gamina specialų kokybišką stoginį šiferį, kuris dėl istorinių priežasčių yra gaminamas tik Vokietijoje. 563. Pradėjusi oficialią tyrimo procedūrą Komisija konstatavo, kad dotacija vis dėlto suteikė „Schiefergruben Magog“ pranašumą. Bendrovės tinklalapyje teigiama, kad vykdant projektą buvo siekiama automatizuoti pjaustymo procesą – tai leistų bendrovei gaminti kokybišką stoginį šiferį mažesnėmis sąnaudomis ir taip padidintų bendrovės konkurencingumą. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad buvo padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir kad todėl dotacija sudaro valstybės pagalbą. Komisija abejoja, kad pagalba gali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka pagal MVĮ bendrosios išimties reglamentą, Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindus arba bet kokias kitas išimtis, nustatytas Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje[317]. 7 . PAGALBA APLINKOS APSAUGAI Pagalba „Akzo Nobel“, skirta chlorino transportavimui sumažinti iki minimumo [318] 564. Birželio 16 d. Komisija, remdamasi EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, pritarė 32,5 mln. EUR dotacijai, skirtai „Akzo Nobel“, kad ši galėtų perkelti į kitą vietą dvi gamyklas, gaminančias chloriną ir monochlorino acto rūgštį. Taip perkėlus gamyklas į kitą vietą gerokai sumažės chlorino transportavimo poreikis. Pagalba etileno transportavimo vamzdynui tarp Štadės ir Toičentalio[319] ir propileno transportavimo vamzdynui iš Roterdamo per Antverpeną į Rūro sritį[320] 565. Pagal Nacionalines regioninės pagalbos gaires investicijų išlaidoms, susijusioms su tomis vamzdyno dalimis, kurios yra nutiestos remiamose vietovėse, gali būti skirta pagalba. Tokia pagalba buvo suteikta „DOW Olefinverbund GmbH“ priklausančiam ir eksploatuojamam etileno transportavimo vamzdynui: 2004 m. rugsėjo 8 d. Komisija pritarė 13,6 mln. EUR pagalbai. 566. Pagalba negalėjo būti suteikta propileno transportavimo vamzdynui, nutiestam iš Roterdamo per Antverpeną į Kelną ir Vokietijos Rūro sritį, nes didesnė jo dalis yra ne remiamose vietovėse. Tačiau birželio 16 d. Komisija pritarė, kad Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos valdžios institucijos skirtų šiam vamzdynui 27 mln. EUR subsidijas. Pagalbos gavėja yra „European Pipeline Company“, kurios akcininkai yra stambiausi propileno gamintojai. Kitaip nei pirmiau minėtas etileno transportavimo vamzdynas, šis vamzdynas bus eksploatuojamas vadovaujantis „trečiųjų asmenų prieigos prie tinklo“ ir „nedidelio pelno“ principais. 567. Parama šiam propileno transportavimo vamzdynui atitinka valstybės pagalbos apibrėžimą ir neturėtų būti laikoma parama bendrajai infrastruktūrai. Tačiau Komisija pripažino, kad projektas yra naudingas aplinkos apsaugai, saugumui ir pramonei. Patikrinusi, ar pagalba yra proporcinga, apsiriboja būtinu minimumu ir ar buvo išvengta netinkamo konkurencijos iškraipymo, ji nusprendė, kad pagalba yra suderinama su bendrąja rinka. Kadangi nebuvo taikytinos nei Pagalbos aplinkos apsaugai gairės, nei Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės, Komisija savo sprendimą pagrindė tiesiogiai Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu. Su investicijoms į aplinkos apsaugą susijusi pagalba Langerbriugės „Stora Enso“ [321] 568. Rugsėjo 8 d. Komisija pritarė, kad Langerbriugėje (Belgija) esančioms „Stora Enso“ popieriaus gamykloms būtų skirta 23,5 mln. EUR pagalba aplinkos apsaugai. Remiamomis investicijomis siekiama sumažinti energijos vartojimą gaminant laikraštinį popierių, gaminti energiją deginant pašalintų spaustuvinių dažų masę kogeneravimo įrenginyje ir makulatūrą bei gatavus produktus vežti ne sunkvežimiais, o geležinkeliu. 569. Papildomai pagalbai perdirbto pluošto naudojimui popieriaus gamyboje didinti – dar 11,5 mln. EUR – buvo nepritarta. Komisija nustatė, kad ji neatitinka Rekomendacijų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai[322] 29 punkto, nes panaudojus investicijas sumažinamos ne pačios „Stora Enso“ gamybos ir pardavimo atliekų kiekis, o tik popieriaus, kurį parduoda bet kuris popieriaus gamintojas, kiekis. Komisija mano, kad analogiškai gairių 29 punktui tokia su perdirbimu susijusi pagalba investicijoms gali sudaryti iki 30 % finansuotinų išlaidų tik tuomet, jei ji atitinka šiuos papildomus kriterijus: i) investiciniai projektai turėtų būti naujoviški ir neturėtų apsiriboti technikos būkle, ii) pagalba neturėtų netiesiogiai atleisti atliekas pagaminusių bendrovių nuo mokesčių, kurie pagal Bendrijos teisę turėtų būti įtraukiami į jų biudžetą, ir iii) turėtų būti nustatytos sąlygos, užtikrinančios, kad medžiagos, kurios priešingu atveju virstų atliekomis, būtų perdirbtos, atsižvelgiant į tai, kad negalima pritarti pagalbai investicijoms, kurios tik padidina konkurenciją dėl perdirbamų medžiagų. Valstybės pagalbos aspektai šiltnamio efektą sukeliančių emisijų leidimų sistemoje 570. Šiltnamio efektą sukeliančių emisijų leidimų sistema (ELS), nustatyta 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB[323] (toliau – ELS direktyva), atlieka svarbų vaidmenį Komisijos klimato kaitos politikoje. Jos paskirtis – padėti ES valstybėms narėms įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Kioto protokolą, naudojant rinka pagrįstą priemonę, kuri leidžia sumažinti emisijų kiekį mažiausiomis sąnaudomis. 571. ELS yra pirmoji pasaulyje tarptautinė CO2 emisijų prekybos sistema. Ji apims iš viso daugiau kaip 12 000 įrenginių 25 valstybių ES (kurą deginantys įrenginiai, naftos perdirbimo gamyklos, koksavimo krosnys, geležies ir plieno gamyklos bei gamyklos, gaminančios cementą, stiklą, kalkes, plytas, keramiką, celiuliozę ir popierių), kurie išleidžia beveik pusę Europos CO2. 572. ELS įgyvendinimas remiasi vadinamaisiais nacionaliniais paskirstymo planais (NPP). Šiuose planuose yra nustatytas bendras emisijų leidimų, kuriuos valstybės narės ketina skirti 2005–2007 m. prekybos laikotarpiui, skaičius ir jų paskirstymo įvairiems sektoriams arba atitinkamiems renginiams metodai. 573. ELS direktyvoje yra nustatyta, kad Komisija turi vertinti šių planų atitiktį ELS direktyvos 10 straipsniui ir vienuolikai kriterijų, nustatytų jos III priede. Nustačiusi, kad planas neatitinka reikalavimų, Komisija gali per tris mėnesius nuo plano pranešimo atmesti jį visą arba jo dalį. Iki 2004 m. pabaigos Komisija priėmė sprendimus dėl 21 NPP[324]. NPP įvertinimas 574. Pagal ELS direktyvos III priedo 5 kriterijų nacionalinis paskirstymo planas „bendrovių arba sektorių neturi diskriminuoti taip, kad netinkamai būtų teikiama pirmenybė tam tikroms įmonėms arba veikloms pagal Sutarties reikalavimus, ypač jos 87 ir 88 straipsnius“. 575. Savo konsultaciniame rašte Komisija nustatė, kad „bus taikomos įprastos valstybės pagalbos taisyklės.“ 576. Direktyvos 10 straipsnyje nustatyta, kad pirmąjį prekybos laikotarpį 2005–2007 m. valstybės narės turi skirti bent 95 % leidimų nemokamai. Tai leidžia valstybėms narėms parduoti daugiausia 5 % leidimų. Ligi šiol valstybės narės mažai naudojosi šia galimybe. Tik Danija nusprendė parduoti aukcione 5 % leidimų. Kai kurios kitos valstybės narės ketina prekybos laikotarpio pabaigoje parduoti aukcione nepanaudotus leidimus iš naujų įrenginių rezervo arba parduoti aukcione labai nedaug leidimų, kad padengtų administracines schemos įgyvendinimo išlaidas. Jeigu valstybė narė nepasinaudoja savo galimybe parduoti leidimų rinkos kaina, priemonė gali būti priskiriama valstybėmis narėmis ir laikoma susijusia su valstybės išteklių naudojimu. 577. Priemonė taip pat gali būti susijusi su valstybės ištekliais ir būti priskiriama valstybei narei, jei valstybė narė leidžia perkelti leidimus iš pirmojo į antrąjį prekybos laikotarpį. Ligi šiol nė viena valstybė, išskyrus Prancūziją, nėra pasinaudojusi tokia sistema. 578. Todėl Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad NPP, išskyrus Danijos NPP, buvo susiję su valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Toliau Komisija įvertino, ar galima pagalba atitinka ITPS direktyvos bendrąjį aplinkos apsaugos tikslą ir yra būtina tam tikslui pasiekti. 579. Komisija susisiekė su valstybėmis narėmis, ypač kai NPP turėjo vieną iš šių požymių: 580. Jeigu bendras valstybės narės skirtų leidimų skaičius neatitinka prognozuojamo išmetamųjų teršalų kiekio arba jei jis neleidžia jai pasiekti Kioto protokole nustatyto tikslo (ELS direktyvos III priede nustatyti 1 ir 2 kriterijai) ir leidimų gavėjai nesiima pakankamai veiksmų aplinkos apsaugos būklei pagerinti, toks per didelio leidimų kiekio skyrimas gali būti siejamas su pagalba (kai gavėjai gauna daugiau leidimų nei realistiškai prognozuojamas išmetamųjų teršalų kiekis, pagalba neskatina keisti elgesio); jeigu planas sukuria įvairių prekybos sektorių ar įrenginių diskriminaciją, pavyzdžiui, nemotyvuotai taikant įvairiems sektoriams skirtingus leidimų skirstymo metodus arba tam tikroms įmonėms taikant kitokį leidimų skirstymo metodą; taip pat jeigu naujiems prie sistemos prisijungusiems įrenginiams yra nemotyvuotai taikomas kitoks režimas nei įrenginiams, kuriems sistema jau yra taikoma. 581. Vertindama NPP Komisija susidūrė tik su keliais tokiais atvejais. Ligi šiol daugumą galimų pavojų neiškraipytai konkurencijai galima panaikinti tariantis su atitinkama valstybe nare. Keliais atvejais valstybės narės sumažino bendrą leidimų skaičių, kad įvykdytų ELS direktyvos 1, 2 ir 5 kriterijus. Kai kurias atvejais valstybės narės atsisakė konkretiems sektoriams sukurtų rezervų. Buvo nustatyta, kad daugeliu atvejų skirtingų leidimų skirstymo metodų taikymas konkretiems sektoriams buvo pagrįstas. Todėl Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, dėl daugumos NPP nusprendė, kad jei galima pagalba būtų vertinama pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, greičiausiai ji būtų pripažinta suderinama su bendrąja rinka. 582. Reikia pažymėti, kad siekdama nustatyti akivaizdžias problemas, susijusias su, tikėtina, nesuderinama valstybės pagalba, Komisija pagal ELS direktyvą ligi šiol patikrino visus NPP. Iki dabar Komisija nepriėmė jokio oficialaus valstybės pagalbos sprendimo dėl nacionalinio paskirstymo plano. 8. PLėTRA Esama pagalba naujosiose valstybėse narėse 583. Stojimo sutartyje nustatyta, kad toliau nurodytos pagalbos priemonės nuo stojimo dienos turi būti laikomos esama pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 88 straipsnio 1 dalyje: 584. pagalbos priemonės, įsigaliojusios iki 1994 m. gruodžio 10 d.; 585. pagalbos priemonės, nurodytos Stojimo sutarties priedėlyje (Sutarties sąrašas); 586. pagalbos priemonės, kurias iki stojimo dienos naujosios valstybės narės valstybės pagalbos institucija įvertino, nustatė jų suderinamumą su acquis ir dėl kurių Komisija neprieštaravo, nes neturėjo didelių abejonių dėl priemonės suderinamumo su bendrąja rinka (laikinoji procedūra). 587. Visos priemonės, sudarančios valstybės pagalbą ir neatitinkančios pirmiau nustatytų sąlygų, pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį laikomos nauja pagalba, suteikta po stojimo. 588. Pagal laikinąją procedūrą naujosios valstybės narės turėjo galimybę pateikti priemones nuo 2003 m. pradžios iki stojimo dienos. Iš viso buvo pateiktos 559 priemonės, iš kurių 201 – 2003 m. ir 358 – 2004 m. Iki 2004 m. pabaigos 323 priemonės (58 % visų priemonių) buvo pasiūlytos kaip taikoma pagalba, iš jų 76 – 2003 m. ir 247 – 2004 m. 2004 m. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą trijų priemonių atžvilgiu. Iš viso 207 priemones (37 % visų priemonių) naujosios valstybės narės atšaukė arba Komisija nusprendė, kad jos netaikomos po stojimo. Iki 2004 m. pabaigos likusios 26 priemonės vis dar buvo vertinamos. Pagalba naujųjų valstybių narių bankininkystės sektoriui 589. 10-ajame dešimtmetyje kelių naujų valstybių narių ekonomikoje įvyko struktūriniai pokyčiai. Valstybinės institucijos kišosi įvairiais atvejais. Siekiant įvertinti šiuos kišimosi atvejus, stojimo sutartyse numatyta suteikti Komisijai įgaliojimus įvertinti pagalbos priemonių, kurios, nors ir skirtos praeityje, daro poveikį ir po šių valstybių įstojimo, suderinamumą su bendrąja rinka. 590. Gavusi pranešimą, Komisija persvarstė pagalbą, kuri buvo suteikta bankininkystės sistemai restruktūrizuoti keliose naujosiose valstybėse narėse (Čekija, Vengrija ir Slovakijos Respublika). 2004 m. Komisija priėmė šešiolika sprendimų, kuriais nustatė, kad priemonės „nebuvo taikomos po stojimo“. Tai reiškia, kad šios priemonės buvo skirtos tik iki stojimo dienos ir po stojimo jokia papildoma pagalba negalėjo būti skirta, todėl Komisija neturėjo ir nebuvo įgaliota vertinti tokių priemonių. Tačiau dviem atvejais – „Czech Agrobanka Praha“[325] ir „Hungarian Postabank“[326] – Komisija nusprendė pradėti procedūrą, nes nustatė, kad kai kurios priemonės, „taikytos po stojimo“, sudarė valstybės pagalbą ir Komisija dėl jų turėjo rimtų abejonių, ar jos yra suderinamos su bendrąja rinka. Mokesčių lengvatos, kurią Slovakija suteikė „US Steel Kosice“, sumažinimas 591. Derybose dėl stojimo Slovakijai buvo suteikta pereinamojo laikotarpio ES valstybės pagalbos taisyklių taikymo išlyga, kuri leido Slovakijai po stojimo ir toliau iki fiskalinių 2009 metų pabaigos teikti fiskalinę pagalbą „US Steel Kosice“. 592. Siekiant kompensuoti bendrovės konkurencinį pranašumą, kurį jai suteikė atleidimas nuo mokesčių, nuo 2002 m. buvo nustatyta maksimali gamybos riba, o nuo stojimo dienos – ir maksimali pardavimo riba. Be to, Stojimo akto XIV priede yra nustatyta, kad Slovakija privalo teikti pusmečio ataskaitas. Pirmoji Slovakijos pateikta ataskaita parodė, kad 2002 ir 2003 m. buvo viršytos maksimalios gamybos ribos. Kad išlygintų perprodukcijos poveikį, Slovakijos vyriausybė pasiūlė gerokai sumažinti „US Steel“ teikiamą pagalbą ir paprašė Komisijos persvarstyti pereinamuoju laikotarpiu taikomas sąlygas. 593. Rugsėjo 22 d.[327] Komisija priėmė sprendimą dėl atitinkamų priemonių padėčiai ištaisyti. Šiame sprendime numatyta, kad bendra pagalbos suma, kuri gali būti skirta „US Steel Kosic“ iki 2009 m., atleidžiant nuo įmonių pajamų mokesčio, yra sumažinama nuo 500 mln. USD iki 430 mln. USD. Be to, pagalbos gavėjas turi sumokėti Slovakijos vyriausybei 32 mln. USD mokesčių dviem lygiomis dalimis 2004 ir 2005 m. „US Steel Kosice“ turi neviršyti maksimalios gamybos ribos nuo 2004 m. sausio 1 d., o maksimalios pardavimo ribos – nuo 2004 m. gegužės 1 d. „US Steel Kosice“ taip pat turi laikytis sąlygos, kad negali plėsti gatavų produktų grupių, kurios yra gaminamos 2002 m. gruodžio 13 d., asortimento ir turi ir toliau laikytis privatizavimo sutarties sąlygų. 594. Spalio 25 d. Slovakijos vyriausybė priėmė Komisijos pasiūlymą dėl atitinkamų priemonių ir patvirtino, kad „US Steel Kosice“ sumokėjo pirmąją mokesčių dalį – 525 488 000 SKK (16 mln. USD). Restruktūrizavimo pagalba Čekijos plieno gamintojai 595. Gruodžio 14 d. Komisija nusprendė pradėti nuodugnų tyrimą dėl galimos valstybės pagalbos „Třinecké železárny a.s.“ (TZ) – Čekijos plieno gamintojai[328]. Komisija tirs, ar tam tikros valstybės priemonės galėtų sudaryti paslėptą restruktūrizavimo pagalbą. Restruktūrizavimo valstybės pagalba teikiama Čekijos plieno pramonei gali būti tik pagal nacionalinę restruktūrizavimo programą, kurią ES patvirtino Stojimo akto protokole Nr. 2, ir tik į ją įtrauktoms bendrovėms. TZ nėra viena iš šių bendrovių, todėl ji neturi teisės gauti restruktūrizavimo pagalbos. Komisija mano, kad pagalba, skirta aplinkos apsaugos ir MTTP projektams, nepažeidžia atitinkamų EB valstybės pagalbos taisyklių. Tačiau ji turi abejonių dėl pagalbos, skirtos uždarymo ir mokymo projektams, suderinamumo su bendrąja rinka. Komisija taip pat tirs, ar kaina, kurią Čekijos vyriausybė sumokėjo už iš TZ įsigytas akcijas, buvo rinkos kaina. 9. LAIVų STATYBA „Fincantieri“ 596. Pagal 1998 m. Laivų statybos reglamentą[329] paskutinė perdavimo data, kad laivui galėtų būti skirta pagalba sutartinei veiklai, buvo 2003 m. gruodžio 31 d. Laivams, kurie buvo pristatyti vėliau, iš esmės tokia pagalba negali būti skiriama. Tačiau Komisija gali pratęsti šį terminą, jei laivą vėluojama perduoti dėl nenumatytų ar išskirtinių aplinkybių, kurios nepriklauso nuo laivų statybos bendrovės. 597. Spalio 20 d., gavusi iš Italijos pranešimą, Europos Komisija priėmė sprendimą dėl penkių kruizinių laivų, kuriuos pagamino Italijos laivų statybos grupė „Fincantieri“, perdavimo termino. Italijos teigimu, perdavimas vėlavo dėl to, kad laivų savininkas paprašė atidėti perdavimą dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių[330]. 598. Savo sprendime Komisija pritarė perdavimo termino pratęsimui keturiems laivams, nes Italijos pateiktas argumentas priklausė Laivų statybos reglamente nustatytoms išimtims ir „Fincantieri“ buvo techniškai pajėgi perduoti laivus iki 2003 m. pabaigos. Tačiau, kita vertus, Komisija nusprendė pradėti oficialų tyrimą dėl vieno iš laivų, nes suabejojo, ar „Fincantieri“ bus techniškai pajėgi perduoti tą laivą iki 2003 m. gruodžio 31 d. „Kvaerner Warnow Werft“ [331] 599. Po Vokietijos susijungimo Rytų Vokietijos laivų statyklos gavo išskirtinai didelę valstybės pagalbą restruktūrizavimuisi. 1993–1995 m., vykstant Rytų Vokietijos laivų statyklos „Warnow Werft“ (dabar – „Kvaerner Warnow Werft“, KWW) privatizacijai ir restruktūrizacijai, Komisija pritarė pagalbai, kuri iš viso sudarė 639,4 mln. EUR. Buvo numatyta, kad į šią sumą įeis 382,1 mln. EUR vertės pagalba veiklai, iš kurios 230,8 mln. EUR bus panaudota nuostoliams, susijusiems su konkrečiomis laivų statybos sutartimis, padengti. 600. Gavusi pranešimų apie 200 mln. EUR paskolą, kurią „Kvaerner Warnow Werft“ (KWW) suteikė savo patronuojančiai bendrovei, Komisija įtarė, kad laivų statykla gavo didesnę pagalbą nei būtina nuostoliams, susijusiems su tam tikromis laivų statybos sutartimis, kompensuoti. Ji pradėjo tyrimą ir ištyrė, ar 60,9 mln. EUR suma turėtų būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjo. 601. Savo galutiniame sprendime Komisija daro išvadą, kad „Kvaerner Warnow Werft“ iš tikrųjų gavo didesnę pagalbos sumą, nei būtina nuostoliams, susijusiems su tam tikromis laivų statybos sutartimis, kompensuoti. Tačiau atliekant tyrimą „Kvaerner Warnow Werft“ sugebėjo įrodyti papildomas išlaidas, kurias galima priskirti laivų statybos sutartims ir dėl kurių išaugo nuostolių suma. Atsižvelgusi į papildomas Vokietijos vyriausybės ir bendrovės pastabas bei paaiškinimus, esą „Kvaerner“ negavo visos nepiniginės pagalbos veiklai, Komisija pareikalavo susigrąžinti 13 mln. EUR, t. y. pagalbos perteklių. Tam tikrų Rytų Vokietijos, Ispanijos ir Graikijos laivų statyklų pajėgumo apribojimai 602. 1992 ir 1997 m. buvo iš esmės restruktūrizuotos penkios Rytų Vokietijos laivų statyklos. Siekiant kompensuoti restruktūrizavimo pagalbos konkurenciją iškraipantį poveikį, Vokietija buvo įpareigota bendrą laivų statybos pajėgumą Rytų Vokietijoje sumažinti 40 %. Nuo 1995 m. Komisija stebėjo, kaip laivų statyklos laikosi gamybai taikomo pajėgumo apribojimo. 603. Tačiau savo balandžio 29 d. sprendimu dėl „Kvaerner Warnow Werft“ Teisingumo Teismas nutarė, kad Komisija klydo, pajėgumo apribojimą aiškindama kaip faktinės gamybos apribojimą. Remiantis 1993–1995 m. Komisijos sprendimais, pritariančiais pagalbai, pajėgumo apribojimas turėjo būti suprantamas kaip techninis gamybinės įrangos apribojimas. Kadangi laivų statyklos gamybinė įranga, aprašyta Komisijos sprendimuose, pritariančiuose pagalbai, nepasikeitė, „Kvaerner Warnow Werft“ galėjo gaminti viršydama savo techninį pajėgumą. 604. Atsižvelgusi į Teisingumo Teismo motyvus, taip pat siekdama užtikrinti nuoseklumą ir vienodas sąlygas, Komisija nusprendė laikyti tam tikrų Vokietijos, Ispanijos ir Graikijos laivų statyklų pajėgumo apribojimus tik techniniais apribojimais tiek, kiek sprendimai buvo pagrįsti Tarybos direktyva 90/684 su padarytais pakeitimais. Tačiau ji ir toliau iki datos, nustatytos kiekviename iš restruktūrizavimo sprendimų, stebės techninio pajėgumo apribojimus, atsižvelgdama į individualias laivų statykloms taikomas nuostatas[332]. 10. ŽEMėS ūKIS 605. Komisija gavo 252 pranešimus apie rengiamas valstybės pagalbos priemones, kurios turės būti skirtos žemės ūkio ir agropramoniniam sektoriui. Komisija taip pat pradėjo tyrimą dėl 13 pagalbos priemonių, apie kurias anksčiau nebuvo pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Nebuvo pradėtas ar baigtas joks esamų pagalbos priemonių persvarstymas pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį. Komisija neiškėlė prieštaravimų dėl iš viso 212 priemonių. Keletui iš šių priemonių buvo pritarta po to, kai atitinkamos valstybės narės jas pakeitė arba įsipareigojo jas pakeisti, kad jos atitiktų Bendrijos valstybės pagalbos taisykles. Komisija EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą pradėjo 8 atvejais, kuriuose priemonės kėlė rimtų abejonių dėl jų suderinamumo su bendrąja rinka. Komisija baigė EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl 14 atvejų. Dešimtyje šių atvejų buvo priimti galutiniai neigiami sprendimai, o kai kuriais iš jų buvo pareikalauta susigrąžinti pagalbą. Toliau yra apžvelgiami rinktiniai atvejai, dėl kurių 2004 m. buvo iškilę įdomiausių valstybės pagalbos politikos klausimų žemės ūkio ir agropramoniniame sektoriuje. SUOMIJA Stojimo sutarties 141 straipsnis 606. Kovo 16 d. Komisija nusprendė pritarti specialiam paramos paketui, apie kurį Suomija pranešė pagal Stojimo sutarties 141 straipsnį. Šis sprendimas – tai oficialus visus 2003 m. trukusių diskusijų ir derybų aukščiausiu lygiu rezultatas. Sprendimas leidžia Suomijai 2004–2007 m. skirti Pietų Suomijos ūkininkams specialų pajamų rėmimą, apie 420 mln. EUR, ir dar skirti tuo pačiu laikotarpiu papildomą pajamų rėmimo pagalbą, išmokant paskatinamuosius priedus Pietų Suomijoje taikomoms agrarinės aplinkosaugos programoms – apie 2250 mln. EUR. Pajamų rėmimo pagalbos suteikimo sąlyga yra pagalbos priemonių įgyvendinimas siekiant paskatinti investicijas, atsirasti jaunus ūkininkus ir konsultuoti ūkininkus verslo klausimais. PRANCŪZIJA Žemės ūkio kilmės taršos kontrolės programa 607. Vasario 19 d. Komisija priėmė galutinį teigiamą sprendimą[333], kuriuo pripažino, kad pagalba investicijoms į aplinkos apsaugą, kurią Prancūzija skyrė iki 2000 m., yra suderinama su Sutartimi. Procedūra buvo inicijuota todėl, kad Prancūzija investicijoms skyrė pagalbą iki 60 %, nors tuo metu buvo galima skirti tik 35 % pagalbą. Ji taip pat leido taikyti 35% dydį sprendimu, kurį Prancūzija pažeidė, skyrusi didesnę pagalbą. Tačiau nuo 2000 m. Komisija padidino maksimalų leidžiamą pagalbos dydį. Šis didesnis pagalbos dydis buvo patvirtintas išimties Reglamento 1/2004 4 straipsnyje. Šis reglamentas atgaline data taikomas pagalbai, kuri buvo suteikta iki jo įsigaliojimo. Šiuo teisiniu pagrindu pagalba buvo pripažinta suderinama su bendrąja rinka. Skerdimo mokestis 608. Kovo 30 d. Komisija nusprendė[334] nekelti prieštaravimų dėl maždaug 156 mln. EUR valstybės pagalbos 2004 metams (ir tokiai pačiai sumai, kuri bus skirta po to) ūkiuose kritusiems galvijams išvežti ir sunaikinti. Pagalbos intensyvumas yra iki 100 %. Pagalba atitinka USE gaires, ir režimo taikymo trukmė yra neribota. Dėl skerdyklų atliekų išvežimo finansavimo sprendime yra konstatuojama, kad maždaug 91 mln. EUR suma nėra pagalba, nes skerdyklos daugiau sumoka naujo skerdimo mokesčio („taxe d’abattage“), taikomo tonai atliekų, nei gauna naudos iš nemokamo atliekų surinkimo – jos negauna jokios finansinės naudos. Kompensacija už 2003 metų sausrą 609. Spalio 20 d. Komisija nusprendė nekelti prieštaravimų dėl maždaug 664 mln. EUR valstybės pagalbos ūkininkams, nukentėjusiems nuo 2003 m. sausros[335]. Kompensaciją sudarė tokios priemonės: piniginės dotacijos (339 mln. EUR), subsidijuotos „katastrofų“ paskolos (20 mln. EUR), negrąžintų paskolų palūkanų perėmimas (20 mln. EUR), konsolidavimo paskolos (20 mln. EUR 225 mln. EUR paskolai finansuoti), tiesioginių mokesčių ir PVM mokėjimo atidėjimas (neimant papildomų palūkanų dėl vėlavimo), šių mokesčių panaikinimas, žemės mokesčio nemokėjimas ir socialinės apsaugos įmokų mokėjimo atidėjimas. Buvo tariama, kad subsidijos elementas, susijęs su negrąžintų paskolų palūkanų perėmimu, yra de minimis. Pagalbos intensyvumas siekė iki 100 % nuostolių, o trukmė priklausė nuo pagalbos rūšies. „Taxe d’équarrissage“ 610. Gruodžio 14 d. Komisija priėmė kartu ir teigiamą, ir neigiamą galutinį sprendimą, pagal kurį turėjo būti susigrąžintas vadinamasis Prancūzijos „taxe d’équarrissage“[336]. 1997–2003 m. Prancūzija taikė pardavimo mokestį tiek Prancūzijos, tiek mėsos iš kitų valstybių narių pardavimui. Iš šio mokesčio buvo finansuojamas nemokamas skerdyklų atliekų ir kritusių galvijų išvežimas. Iš pradžių pajamos iš šio mokesčio buvo kaupiamos specialiame fonde, skirtame šiai pagalbai finansuoti. Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą, nes, jos manymu, mėsai iš kitų valstybių narių taikomas mokestis yra diskriminuojantis, Prancūzija perkėlė pajamas iš mokesčio į bendrąjį biudžetą ir 2001 bei 2002 m. finansavo pagalbą iš bendrojo biudžeto. 611. Pagalbos priemonės, kurios buvo finansuojamos nuo 1997–2002 m. ir sudarė iš viso 829 mln. EUR, yra iš esmės suderinamos su valstybės pagalbos taisyklėmis. Tačiau dėl diskriminuojančio finansavimo 1997–2000 m. apie 400 mln. EUR vertės pagalba turėjo būti laikoma nesuderinama su Bendrijos teise. Tačiau jei ūkininkai grąžintų pagalbą, tai nebūtinai panaikintų mėsos iš kitų valstybių narių diskriminaciją, kurią sukėlė didelėse universalinėse parduotuvėse taikomas mokestis. Todėl Komisija nusprendė pripažinti pagalbą suderinama su bendrąją rinka, jei Prancūzija kompensuos mokestį, kuriuo buvo apmokestinta mėsa iš kitų valstybių narių. Prancūzija prisiėmė dėl to įsipareigojimą. 612. Dėl 2001 m. ir 2002 m. išmokėtos pagalbos, kuri sudarė dar 400 mln. EUR, Komisija priėjo prie išvados, kad ryšys tarp mokesčio ir pagalbos nutrūko, nes mokestis buvo skiriamas į bendrąjį biudžetą[337], o pajamos iš mokesčio neatitiko viešosios paslaugos teikimo išlaidų. Taigi sprendimas apima 1997–2002 m. Dėl 2003 m. sprendimas dar turi būti priimtas. Be to, nustatyta, kad pagalba, suteikta smulkiems mėsos pardavėjams atleidus juos nuo minėto mokesčio, yra nesuderinama su bendrąja rinka ir turi būti sugrąžinta. VOKIETIJA Pagalba dalijimosi žemės ūkio mašinomis susivienijimams 613. Dviem galutiniais sprendimais, priimtais gegužės 19 d. ir gruodžio 14 d., Komisija nusprendė baigti oficialų tyrimą dėl paramos, skirtos Bavarijos dalijimosi žemės ūkio mašinomis susivienijimams: sąlyginis sprendimas[338] ir iš dalies neigiamas sprendimas, kuriuo reikalaujama susigrąžinti pagalbą[339]. 614. Abu sprendimai paaiškina Komisijos politiką, susijusią su valstybės pagalba, skiriama dalijimosi žemės ūkio mašinomis susivienijimams, t. y. ūkininkų savitarpio pagalbos organizacijoms, kurių „pagrindinė veikla“ – keitimasis darbo jėga ir mašinų dalijimasis tarp ūkininkų. Komisijos gautuose skunduose buvo teigiama, kad, galimas daiktas, yra vykdomas kitos komercinės („ne pagrindinės“) susivienijimų veiklos kryžminis subsidijavimas. Komisija iš esmės pripažįsta, kad dalijimosi žemės ūkio mašinomis susivienijimų vaidmuo žemės ūkio sektoriuje yra teigiamas, nes jie leidžia ūkininkams dalytis brangiomis mašinomis ir taip veiksmingiau vykdyti savo veiklą. 615. Todėl savo sprendimu C9/A/2004 Komisija pritarė pagalbai (per 6 metus sudarančiai 19,6 mln. EUR), kuri pagal Žemės ūkio gairių 14 punktą ūkininkams buvo skirta kaip subsidijuotos paslaugos. Tokia pagalba yra mažėjanti ir neviršija 50 % atitinkamų išlaidų. Tačiau Komisija pažymi, kad nuolatinė 100 % valstybės pagalba tokioms išlaidoms, kurias ūkininkai patiria nuolatos, gali būti su bendrąja rinka nesuderinama pagalba veiklai. Komisija reikalauja, kad Vokietija įtrauktų į savo schemą įpareigojimą dalijimosi žemės ūkio mašinomis susivienijimams perduoti visą pagalbos sumą ūkininkams, ir arba uždraustų dalijimosi žemės ūkio mašinomis susivienijimų „ne pagrindinę veiklą“, arba apribotų teisiškai nepriklausomų dalijimosi žemės ūkio mašinomis susivienijimų dukterinių bendrovių „ne pagrindinę veiklą“ ir taip išvengtų kryžminio subsidijavimo. 616. Savo sprendimu, susijusiu su anksčiau skirta (neteisėta) pagalba (C9/B/2003), Komisija nustatė, kad pagalba, kurią gavo pavieniai pagalbos gavėjai (apie 50 EUR vienam ūkininkui), buvo per maža, kad iškraipytų konkurenciją. Tačiau Komisija taip pat priėjo prie išvados, kad Bavarijoje taikoma tokios pagalbos skyrimo sistema nenumato veiksmingų kliūčių, kurios sutrukdytų suteikti tik pagalbą veiklai patiems dalijimosi žemės ūkio mašinomis susivienijimams arba vykdyti kitos komercinės dalijimosi žemės ūkio mašinomis susivienijimų veiklos kryžminį subsidijavimą. Todėl Komisija nusprendė, kad jei negali būti pateikta įrodymų, jog pagalba buvo naudinga tik ūkininkams, ji yra nesuderinama su bendrąja rinka ir turėtų būti grąžinta. GRAIKIJA Kompensavimo už blogą orą programa 617. Balandžio 20 d. Komisija priėmė sprendimą[340] nekelti prieštaravimų dėl maždaug 60 mln. EUR valstybės pagalbos, skirtos kompensuoti ūkininkams ir žvejams nuostolius, susijusius su katastrofomis (nuošliaužomis ir potvyniais), blogu oru (šalna, lietumi, audra, sausra) ir ligomis 2002 m. kovo–2003 m. kovo mėn. Pagalbos intensyvumas: 50–80 % nuostolių arba vienkartinės išmokos už 1000 m² tam tikrų kultūrų. Priemonės taikymo trukmė – 5 metai (pagalba bus išmokėta įvairiais etapais). ITALIJA Rizikos kapitalas žemės ūkio MVĮ 618. Vasario 3 d. Komisija nusprendė nekelti prieštaravimų dėl rizikos kapitalo suteikimo iš valstybinių fondų – apie 5 mln. EUR per metus iki 2005 m.[341] Tikslas yra sukurti fondą, kuris leistų žemės ūkio MVĮ gauti rizikos kapitalą tokiomis formomis: akcijų, sudarančių mažiau kaip pusę akcijų paketo, įsigijimas, paskolos, suteikiančios teisę į dalį pelno, ir dalyvavimas kituose rizikos kapitalo fonduose. Priemonė yra susijusi su keliais valstybės pagalbos elementais, kurie, kaip nustatyta, yra suderinami su valstybės pagalbos taisyklėmis. Pavyzdžiui, valstybinis fondas atsisako pelno, viršijančio tam tikrą pelno ribą, privačių investuotojų naudai. Tai yra viena iš privačių investuotojų pritraukimo priemonių. Priemonės taikymo trukmė – 10 metų. Kompensacija už mėlynojo liežuvio ligą 619. Kovo 16 d. Komisija priėmė galutinį neigiamą sprendimą dėl maždaug 2,6 mln. EUR vertės valstybės pagalbos, skirtos Sardinijos regiono perdirbimo bendrovių tariamiems nuostoliams, susijusiems su mėlynojo liežuvio liga, kompensuoti.[342] Pagalbai, skirtai ūkininkų nuostoliams kompensuoti, buvo pritarta tuo pačiu metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą perdirbimo sektoriui. Kadangi pagalba nebuvo išmokėta, pareikalauti susigrąžinti pagalbą nereikėjo. Buvo nustatyta, kad pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka, nes: 620. valstybės pagalbos taisyklės numato tik galimybę mokėti kompensacijas žaliavų gamintojams; apyvartos nuostoliai yra dalis įprastos verslo rizikos, ir juos gali lemti įvairūs veiksniai; 621. nebuvo įrodytas ryšys tarp nuostolių ir mėlynojo liežuvio ligos; tuo metu Sardinijoje buvo sausra, kuri taip pat galėjo sumažinti apyvartą; tam tikri kooperatyvai galėjo mažiau žaliavų gauti (ir dėl to patirti nuostolių) dėl kitų priežasčių, ne mėlynojo liežuvio ligos. AIMA – paukštienos sektorius 622. Gegužės 19 d. Komisija priėmė galutinį neigiamą sprendimą, kuriuo pripažino maždaug 10,3 mln. EUR vertės valstybės pagalbą nesuderinamą su Sutartimi[343]. Kadangi pagalba nebuvo išmokėta, reikalauti ją sugrąžinti nereikėjo. Pagalba buvo siekiama kompensuoti Italijos paukštienos gamintojams tariamus nuostolius, susijusius su 1999 m. Belgijoje kilusia panika dėl dioksino. 623. Italija pareiškė, kad Belgijoje kilusi panika dėl dioksino sukėlė paniką Italijos žiniasklaidoje ir todėl Italijoje sumažėjo paukštienos vartojimas. Todėl Italija pasiūlė išmokėti savo paukštienos gamintojams kompensacijas, teigdama, kad dioksino skandalas turėtų būti laikomas išskirtiniu įvykiu ne tik Belgijoje, bet ir Italijoje. Pagal valstybės pagalbos taisykles vienintelis būdas pritarti šiai pagalbai būtų vertinti panikos dėl dioksino pasekmes kaip išskirtinį įvykį. Tačiau Komisija išreiškė rimtų abejonių dėl tokio požiūrio taikymo Italijos rinkai. Informacija, gauta pradėjus procedūrą, neišsklaidė šių abejonių. Sanavimo pagalba „Parmalat“ tiekėjams 624. Liepos 14 d. Komisija priėmė sprendimą[344] nereikšti prieštaravimų dėl vienkartinės maždaug 1 mln. EUR vertės pagalbos Lombardijos pieno gamintojams, kurie susidūrė su finansiniais sunkumais, nes jiems nebuvo sumokėta už „Parmalat“ grupei sumokėtą pieną. Sanavimo pagalbą sudaro garantija, kaip reikalaujama pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos gairėse nustatytas sąlygas. Italija pasiūlė vidurkio skaičiavimo metodą, kuris padėtų nustatyti, kada paprastą pieno ūkininką galima laikyti patiriančiu sunkumus ir todėl turinčiu teisę gauti pagalbą. Kai kuriems ūkininkams pagalba nebus teikiama, nes jie laikomi pakankamai pasiturinčiais, todėl neturėtų susidurti su sunkumais. Pagalbos intensyvumas – maksimali garantijos, numatytos dabartinėje schemoje, vertė yra 500 000 EUR pavienėms bendrovėms ir 5 mln. EUR kooperatyvams. Regioninis įsikišimas, skatinantis „Confidi“ plėtrą žemės ūkio sektoriuje 625. Gegužės 10 d. Komisija pritarė pagalbai[345], kurią sudaro 1 032 913, 80 EUR garantijoms ir 516 456,90 EUR techninei pagalbai, skirtai „Confidi“ – kooperatyvams, kuriuos sudaro žemės ūkio sektoriaus įmonės ir jų asociacijos, valdančios garantinius fondus. Pagalba skiriama penkeriems metams, siekiant: 626. suteikti papildomų garantijų ūkininkams ir kooperatyvams, jeigu garantijos bus susietos su operacijoms, finansuojamomis pagal Komisijos patvirtintą regioninės (nacionalinės) pagalbos schemą ir jeigu bendra pagalbos suma neviršys ribų, nustatytų pagalbai pritariančiuose Komisijos sprendimuose; 627. teikti konsultavimo paslaugas visiems regione veikiantiems ūkininkams. 628. Pagalbos papildomoms garantijoms subsidijos ekvivalentas grynaisiais pinigais yra skaičiuojamas taip pat, kaip subsidijuotoms paskoloms, t. y. kaip rinkos palūkanų normų ir faktinės paskolos, dėl kurios susitarta su banku, skirtumas, jei garantija yra suteikta, atskaičiavus pagalbos gavėjo sumokėtą sumą. Pagalba GSE krizei įveikti: Įstatymas 49/2001 – straipsniai, išskyrus 7a straipsnį 629. Gruodžio 1 d. Komisija atgaline data leido[346] Italijai suteikti maždaug 169 mln. EUR vertės valstybės pagalbą išlaidoms, susijusioms su privalomu konkrečių pavojingų medžiagų naikinimu ir mažiau pavojingų medžiagų laikymu, taip pat pajamų rėmimą jautienos gamintojų sektoriui, kad būtų likviduoti 2001 m. GSE krizės padariniai. Patvirtintos priemonės yra įtrauktos į Italijos įstatymą 49/2001, kuriam Komisija prasidėjus 2001m. GSE krizei iš dalies pritarė. 630. Jautienos gamintojų pajamoms rėmimui, sustabdžius mokesčių mokėjimo ir socialinės apsaugos įpareigojimų vykdymo terminų skaičiavimą ir pratęsus juos, buvo pritarta pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktą. Pagalba pajamoms produktų sektoriui (skerdimo įmonėms, didmeniniams ir mažmeniniams prekiautojams mėsa), kuri yra numatyta sprendime, siekia apie 103,25 EUR vienam ūkiui ir yra laikoma de minimis pagalba, todėl jai netaikomas valstybės pagalbos draudimas. NYDERLANDAI Su paukščių gripu susijusios priemonės 631. Rugsėjo 8 d. Komisija priėmė sprendimą nekelti prieštaravimų dėl maždaug 11,3 mln. EUR vertės valstybės pagalbos, skirtos kompensuoti išlaidoms, patirtoms kovojant su paukščių gripu[347]. Ši priemonė pataiso priemonę, kuri buvo patvirtinta numeriu N 700/2000. Paskelbtas pagalbos intensyvumas yra iki 100 %, o priemonės taikymo trukmė – iki 2010 m. sausio 1 d. Priemonės, susijusios su snukio ir nagų liga 632. Rugsėjo 8 d. Komisija priėmė sprendimą nekelti prieštaravimų dėl maždaug 2,7 mln. EUR vertės valstybės pagalbos išlaidoms, patirtoms kovai su snukio ir nagų liga kompensuoti[348]. Ši priemonė pataiso priemonę, kuri buvo patvirtinta numeriu N 700/2000. Paskelbtas pagalbos intensyvumas yra iki 100 %, o priemonės taikymo trukmė – iki 2010 m. sausio 1 d. 11. ŽUVININKYSTė 633. 2004 m. Europos Komisija pritarė tam tikrai pagalbai, kurią Prancūzija suteikė (sumažinusi socialinės apsaugos įmokas ir kitus mokesčius) po to, kai 1999 m. gruodžio mėn. sudužus laivui „Erika“ įvyko tarša naftos produktais, o iš karto po to kilo didžiulė audra. Ji konstatavo, kad pagalba, skirta Atlanto vandenyno pakrantėje žuvis veisiantiems ūkininkams, kurie ypač nukentėjo dėl minėtų įvykių, yra pagrįsta, bet pagalba kitiems žuvis veisiantiems ūkininkams ir žvejams yra nesuderinama su bendrąja rinka ir todėl pagalba turės būti grąžinta. 634. Komisija taip pat pritarė tam tikrai žuvininkystės pagalbai, kuri buvo suteikta Korsikoje 1986–1999 m., tačiau buvo nustatyta, kad įtaką padidinusi pagalba laivų statybai ir modernizavimui, kuri buvo suteikta 1997 m. sausio 1 d.–1998 m. spalio 28 d., yra nesuderinama su bendrąja rinka ir taip pat turi būti grąžinta. Tačiau buvo pritarta naujai pagalbai, skirtai panaudotiems laivams pirkti. 12. ANGLYS IR TRANSPORTAS Anglys 635. 2004 m. Prancūzija nutraukė anglių kasybą, o Sąjunga išsiplėtė, todėl anglis kasančių šalių padaugėjo nuo trijų (Vokietija, Didžioji Britanija, Ispanija) iki septynių: prie anglis kasančių šalių prisijungė Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija . Dėl nepalankių geologinių sąlygų daugelis ES kasyklų negali konkuruoti importuojamomis anglimis. 636. Reikia priminti, kad 2002 m. liepos 23 d. pasibaigus EAPB sutarties galiojimo laikui, nuo 2002 m. liepos 24 d. valstybės pagalbai, suteiktai anglių sektoriui[349], buvo taikoma nauja sistema. Šis režimas yra grindžiamas minimalia anglių kasyba, siekiant užtikrinti didesnį ES energijos tiekimo saugumą. Valstybės pagalba anglių sektoriui taip pat suaktyvins šio sektoriaus restruktūrizavimą, atsižvelgiant į socialines ir regionines pasekmes, atsiradusias dėl sumažėjusio aktyvumo. 637. Ispanijos atžvilgiu Komisija pradėjo nuodugnų tyrimą dėl restruktūrizavimo plano ir pagalbos anglių pramonei 2003 m.[350] 2004 m. gegužės 19 d. Komisija pritarė pagalbai Vokietijos anglių pramonei 2004 metams[351]. Transportas Geležinkelių transportas 638. Spalio 6 d. Komisija leido Vokietijai paremti savo geležinkelių infrastruktūrą[352]. Patvirtinta pagalbos schema yra susijusi su gairėmis dėl privačių geležinkelio atšakų tiesimo, ilginimo ir atgaivinimo finansavimo. Privati atšaka yra komercinei įmonei priklausantis geležinkelio ruožas, kurį ji naudoja kroviniams siųsti ir (arba) gauti, vykdydama savo komercinę veiklą. Šis geležinkelio ruožas turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai sujungtas su viešosios geležinkelio infrastruktūros tinklu. Pagalbos schema turėtų skatinti šio sektoriaus augimą ir paskatinti prekes vežti ne keliais, o geležinkeliais. Kombinuotas transportas 639. Komisija palankiai įvertinto Italijos schemą[353], skirtą Friulio Venecijos Džulijos regionui, kuris ketina skirti subsidijas įmonėms, teikiančioms kombinuoto transporto paslaugas geležinkeliu į regioną arba iš jo. Šios subsidijos turės tik padengti kelių ir kombinuoto transporto išlaidų skirtumą. Schema leis sumažinti kombinuoto transporto paslaugų kainą, kad jis galėtų konkuruoti su kelių transportu analogiškomis rinkos sąlygomis. 640. Komisija pritarė dar vienai regioninei Italijos schemai[354] (Sicilija), kuri skirta trejus metus skatinti kelių ir jūros kombinuoto susisiekimo paslaugų teikimą tarp Sicilijos ir kitų Italijos ir Bendrijos uostų. Pagal schemą MVĮ kelių transporto bendrovėms už sunkiasvorių krovinių transporto priemonių, sveriančių daugiau kaip 12 tonų, arba puspriekabių gabenimą bus skiriamos aplinkos apsaugos priemokos. Atsižvelgusi į ypatingą geografinę ir ekonominę Sicilijos padėtį, sunkumus organizuojant įvairiarūšio transporto rinką ir eksperimentinį priemonės pobūdį, Komisija nusprendė, kad ji yra suderinama su Sutartimi. 641. Balandžio mėn. Komisija nusprendė nekelti prieštaravimų dėl pagalbos schemos[355], kuria buvo siekiama paskatinti krovinių gabenimą ne keliais, o vandeniu, skiriant pagalbą naujoms arba jau teikiamoms gabenimo pakrančių vandens keliais, trumpais nuotoliais arba vidaus vandenų keliais paslaugoms, jei jos nėra susijusios su gabenimu sunkvežimiais ir gerina Jungtinės Karalystės aplinkos apsaugos būklę. Ši nauja schema papildo jau taikomą krovinių gabenimo infrastruktūros dotavimo (Freight Facilities Grant, FFG) schemą[356]. Dotacijos sudarys iki 30 % bendros eksploatavimo išlaidų sumos ir bus skiriamos ne daugiau kaip 3 metus, po kurių projektas turės tapti rentabilus. 642. Galiausiai Komisija pritarė Belgijos pagalbai[357], kuri turi garantuoti patekimą į Antverpeno uostą vidaus vandenų keliais, kol atliekami Antverpeno žiedo rekonstrukcijos darbai[358]. Schema padengs papildomas išlaidas, susijusias su konteinerių pakrovimu į vidaus plaukiojimo laivus ir iškrovimu iš jų, kad darbų vykdymo metu nesumažėtų vidaus vandenų kelių eismas iš Antverpeno uosto ir į jį. Kelių transportas 643. Liepos mėn. Komisija pritarė pagalbai investicijoms į valymo nuo mikrodalelių filtrų Danijoje įregistruotuose sunkvežimiuose modifikavimą [359]. 644. Spalio 20 d. Komisija baigė oficialią tyrimo procedūrą[360] dėl to, kad buvo tariamai neteisingai taikomas ankstesnis teigiamas Komisijos sprendimas dėl bendrovės „Sernam“, kuri yra Prancūzijos geležinkelių bendrovės SNCF , teikiančios susisiekimo keliais ir geležinkeliu paslaugas, taip pat krovinių siuntimo paslaugas, dukterinė bendrovė, restruktūrizavimo; ji priėmė sąlyginį, iš dalies teigiamą ir iš dalies neigiamą sprendimą, kuriuo reikalaujama pagalbą sugrąžinti. 645. Komisija toliau nagrinėjo Belgijos bendrovės „ABX Logisitics“, teikiančios krovinių siuntimo paslaugas daugiausia kelių transporto sektoriuje, taip pat jūrų ir oro transporto sektoriuose, restruktūrizavimo planą. 646. Komisija šiuo metu nagrinėja galimą kompensavimo schemos, susijusios su mokesčio už sunkiasvorių krovinių transporto priemones Vokietijos greitkeliuose įvedimu, poveikį valstybės pagalbos srityje[361]. Vandenų keliai Vidaus vandenų keliai 647. Komisija pritarė dviem pagalbos schemoms, skirtoms Prancūzijos ir Belgijos (Valonijos) vidaus vandenų transporto plėtrai skatinti[362] modernizuojant laivyną ir remiant bei atkuriant vežėjo vidaus vandenų keliais profesiją. 648. Pagal valoniškąją pagalbos schemą taip pat numatoma teikti pagalbą nuolatinių kombinuoto konteinerių transporto paslaugų teikėjams, naudojantiems laivybos kelius, prasidedančius terminale, sujungtame su Valonijoje esančiu vandens keliu. Dotacija skaičiuojama remiantis nuo vandens kelių arba iki jų perkeltų konteinerių skaičiumi. Šios pagalbos tikslas – skatinti kombinuoto vidaus vandenų transporto iš Valonijos ir į ją paslaugų plėtrą kelių transporto, užtikrinančio beveik visus konteinerių vežimus regione, atžvilgiu. Jūrų transportas 649. 2004 m. Komisija patvirtino kelių Italijoje[363], Vokietijoje [364], Danijoje [365] ir Suomijoje [366] galiojančių pagalbos schemų pratęsimą ar pakeitimus . Komisija taip pat pritarė standartinių mokesčių tarifų pagal tonažą schemai[367], pagal kurią Italija tapo vienuoliktąja valstybe nare, kurioje galioja tokia tarifinio apmokestinimo schema, dar vadinama tonažo mokesčiu. 650. Komisija pritarė pagalbai, kurią Italiją skiria Tirrenia[368] grupės įmonėms ir kuri pagal viešųjų paslaugų susitarimus galios iki 2008 m. Komisija laikėsi nuomonės, kad Tirrenia grupės įmonėms išmokėtos dotacijos, siekiant užtikrinti susisiekimą tarp žemyninės Italijos dalies ir jai priklausančių salų, yra kaip atpildas mainais už viešųjų paslaugų prievolių apmokestinimą. Be to, Komisija pareiškė, kad kompensacijos, skiriamos už kai kuriuos tarptautinius jūrų maršrutus, prieštarauja Bendrijos teisei, nes šiuo atveju nėra realaus viešųjų paslaugų poreikio, ir pareikalavo kompensacijos gavėjus ją grąžinti. 651. 2004 m. birželio 30 d. [369] Komisija užbaigė 2003 m. kovo 19 d. [370] pradėtą oficialią tyrimo procedūrą dėl Belgijos mokestinių priemonių, taikomų prekybos laivynui, uždraudusi dalį šių priemonių ir pritarusi likusioms, t. y. uždraudusi mažinti mokestį naujausiems laivams, mokesčio kreditą perkelti į įmonės, kuriai taikomas tarifinis mokestis, vidinį perimetrą ir priemones taikyti tiesiogiai su jūrų transportu nesusijusiai veiklai (pavyzdžiui, produktų ar paslaugų, neskirtų vartoti laive, pardavimui, prekybai prabangos prekėmis arba ekskursijomis keleiviams, stalo žaidimams ir kazino). Kitoms išnagrinėtoms priemonėms buvo pritarta. 652. Galiausiai dėl Prancūzijos Komisija 2004 m. gruodžio 14 d. iš dalies pakeitė savo 2002 m. sausio 30 d.[371] sprendimą dėl pagalbos schemos, taikomos naujai atidaromiems trumpųjų nuotolių jūrų maršrutams, siekdama, kad būtų visokeriopai atsižvelgta į naujas šią sritį reglamentuojančias Bendrijos teisės normas. Oro transportas 653. Vasario 12 d. Komisija priėmė sprendimą dėl lengvatų, kurias Valonijos regionas[372] ir valstybinė įmonė „Brussels South Charleroi Airport“ (BSCA) suteikė avialinijoms „Ryanair“ dėl jų įsikūrimo Šarlerua oro uoste. Komisija padarė išvadą, kad joks privatus operatorius tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip BSCA nebūtų suteikęs tokių lengvatų. Kadangi šiuo atveju buvo pažeistas privataus rinkos investuotojo principas, „Ryanair“ suteiktos lengvatos yra valstybės pagalba, kuri gali iškraipyti konkurenciją. 654. Tačiau Komisija laikėsi požiūrio, kad „Ryanair“ suteikta pagalba Šarlerua oro uoste gali būti suderinama su bendrąja rinka, vertinant ją iš transporto politikos perspektyvos, nes ji leidžia vystyti ir daugiau naudoti pagalbinę oro uostų infrastruktūrą, kuri šiuo metu naudojama nepakankamai ir visai bendruomenei brangiai atsieina. Šiuo sprendimu Komisija pritarė tam tikrų rūšių pagalbai, visų pirma pagalbai, kuri leidžia aiškiai nustatytomis sąlygomis tinkamai plėtoti naujus maršrutus. Sprendime taip pat yra nurodyta, kad tam tikrų rūšių pagalbai negali būti pritarta, nes Europos Komisija siekia garantuoti, kad lengvatos, suteiktos tam tikrame oro uoste, nebūtų diskriminuojančios, ir užtikrinti didesnį skaidrumą šioje srityje. 655. Šis sprendimas yra svarbus oro transporto ateičiai, nes yra susijęs su regioninių arba antrinių oro uostų naudojimu. Priimdama sprendimą Komisija taip pat paskelbė parengsianti gaires, kuriose bus aptarti klausimai, susiję su valstybės pagalba pigioms avialinijoms, pradine pagalba naujiems maršrutams ir valstybiniu oro uostų finansavimu: „Bendrijos gairės dėl oro uostų finansavimo ir pradinės pagalbos avialinijoms, vykdančioms skrydžius iš regioninių uostų“. 656. Kovo 16 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo pradėjo valstybės pagalbos tyrimo procedūrą Graikijos [373] atžvilgiu, išreikšdama abejones dėl bendrovės Olympic Airlines (NOA), perėmusios „Olympic Airways“ aviacijos veiklą, įkūrimo ir privatizavimo bei kelių kitų priemonių. Komisija taip pat paprieštaravo dėl to, kad po 2002 m. gruodžio mėn. sprendimo Graikijos valstybė nesusigrąžino neteisėtos ir su bendrąja rinka nesuderinamos pagalbos, bendrovė nesumokėjo 2003 m. mokestinių įsiskolinimų, Graikijos valstybė skyrė avansą (daugiau kaip 130 mln. EUR) bendrovei restruktūrizuoti ir privatizuoti, ir dėl to, kad bendrovė nesumokėjo oro uosto modernizavimo mokesčio ( Spatosimo ), kuris taikomas keleiviams. 657. Iš kitų sprendimų, 2004 m. priimtų oro transporto srityje, svarbus buvo 2004 m. liepos 20 d. priimtas sprendimas, kuriuo Komisija pritarė sanavimo pagalbai Italijos avialinijoms „Alitalia“[374]. Pagalbą sudaro 400 mln. EUR trumpalaikė paskola su trumpalaikėmis rinkos palūkanomis, kurią reikia grąžinti pasibaigus jos terminui, kad galima būtų parengti priemones galimam bendrovės restruktūrizavimui be papildomos valstybės pagalbos. 658. Galiausiai 2004 m. gruodžio 14 d. Komisija pritarė pirmajam naujos TAP antžeminio aptarnavimo padalinio privatizacijos etapui [375]. „Portugalia“ – privačios Portugalijos avialinijos turėjo sujungti savo antžeminio orlaivių aptarnavimo verslą su TAP ir mainais įgyti 6 % naujos antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės akcijų paketo. Komisija konstatavo, kad šie keli sandoriai nėra valstybės pagalba, nes TAP negavo jokių valstybės lėšų, o pirkėja „Portugalia“ už minėtą akcijų dalį sumokėjo rinkos kainą. 13. VISUOMENINIS TRANSLIAVIMAS, PLAčIAJUOSTIS RYšYS, KINEMATOGRAFIJOS PRAMONė Licencijos mokesčio schemos 659. Italijos visuomeninis transliuotojas RAI privalo teikti viešąją paslaugą, būtent transliuoti viešąsias paslaugas. Licencijos mokestis naudojamas šioms viešosioms paslaugoms finansuoti. Licencijos mokestis yra taikoma pagalba, nes ji buvo taikoma iki Romos sutarties įsigaliojimo dienos, o pagrindinės jos charakteristikos nuo šios įsigaliojimo dienos nepasikeitė. 660. Atliekant esamos pagalbos procedūrą, kuria siekiama užtikrinti RAI licencijos mokesčio finansavimo sistemos[376] suderinamumą su bendrąja rinka Komisijos tarnybos pasiūlė Italijos valdžios institucijoms jos patobulinimus. Šie pasiūlymai turėtų užtikrinti licencijos mokesčio sistemos skaidrumą ir užtikrinti, kad joje bus numatytos apsaugos nuo per didelio kompensavimo priemonės. Birželio 23 d. Italijos valdžios institucijos pritarė visiems Komisijos padalinių pasiūlytiems patobulinimams. 661. Komisija pradėjo analogišką procedūrą Portugalijos[377] ir Prancūzijos transliuotojų[378] atžvilgiu, ir šiuo metu yra tariamasi dėl atitinkamų priemonių. Danijos TV2 valstybinis finansavimas [379] ir ad-hoc valstybės finansavimas, skiriamas Nyderlandų visuomeninio transliavimo organizacijoms [380] 662. Remdamasi savo Komunikatu dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeniniam transliavimui[381] ir 2003 m. šiame sektoriuje priimtais savo sprendimais[382], 2004 m. Komisija tęsė valstybės pagalbos tyrimus dėl valstybinio finansavimo, skiriamo viešųjų paslaugų transliavimo organizacijoms. Per pirmuosius devynis 2004 m. mėnesius Komisija pradėjo tyrimą dėl Nyderlandų visuomeninės transliacijos sistemos finansavimo ir priėmė galutinį sprendimą dėl Danijos visuomeninio transliuotojo TV2/DANMARK (TV2) finansavimo. 663. Vasario 3 d. Komisija pradėjo nuodugnų tyrimą dėl ad-hoc finansavimo, skiriamo Nyderlandų viešųjų paslaugų transliuotojams. Preliminariose Komisijos išvadose teigiama, kad ad-hoc priemonės, skirtos Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams, yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį ir kad ji turi abejonių dėl priemonių suderinamumo su bendrąja rinka pagal EB sutarties 86 straipsnio 2 dalį. Komisijos apskaičiavimais, nuo 1992 m. Nyderlandų vyriausybė skyrė visuomeniniams transliuotojams daugiau lėšų (110 mln. EUR), nei būtina viešosioms paslaugoms finansuoti. 664. Gegužės 19 d. Komisija baigė nuodugnų valstybės finansavimo, skiriamo Danijos visuomeniniam transliuotojui TV2, tyrimą ir pareikalavo TV2 grąžinti maždaug 84,4 mln. EUR su bendrąja rinka nesuderinamos pagalbos ir palūkanas. Oficialus tyrimas apėmė 1995–2002 m. laikotarpį. Atlikdama vertinimą Komisija svarstė, ar valstybės pagalbos finansavimas, kurį TV2 gavo už jai pavestą viešųjų paslaugų teikimą, buvo suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 86 straipsnio 2 dalį. Savo sprendime Komisija pirmiausia apskaičiavo, ar valstybės kompensacija buvo proporcinga grynosioms TV2 išlaidoms, susijusioms su jos įpareigojimo teikti viešąsias paslaugas vykdymu. Komisija nustatė, kad TV2 sumokėtos kompensacijos perviršis sudarė 628,2 (84,4 EUR) mln. DKK. Antra, Komisija ištyrė TV2 elgesį televizijos reklamos rinkoje. Pagal Transliavimo komunikatą, jei visuomeninis transliuotojas nesiekia maksimizuoti pajamų iš viešųjų paslaugų teikimo veiklos, tai netinkamai didina valstybinio finansavimo poreikį. Tai iškraipytų konkurenciją daugiau, nei būtina viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti. Nors televizijos reklamos kainos Danijoje yra gana nedidelės, atliekant Komisijos tyrimą nebuvo surinkta įrodymų, kad TV2 nusprendė nemaksimizuoti savo reklamos pajamų. Be to, Komisijos tyrimas parodė, kad Danijos valstybė, kaip TV2 savininkė, 1995–2002 m. laikotarpiu nesielgė kaip rinkos investuotoja, nusprendusi investuoti kasmetinį kompensacijos perviršį į TV2. Nors vėliau Danijos valstybė teigė, kad perviršis buvo reikalingas nuosavam kapitalui suformuoti, ji nesilaikė privataus investuotojo strategijos, nes Danijos valstybė, prieš reinvestuodama kompensacijos perviršį į TV2, nenustatė, koks turi būti tinkamas tokio TV transliuotojo nuosavo kapitalo dydis ir kokių finansinių rodiklių ji tikėjosi pasiekti su tokiu nuosavu kapitalu. Atvirkščiai, Danijos valstybė leido kompensacijos perviršiui kauptis bendrovėje. Todėl Komisija nustatė, kad 84,4 mln. EUR suma yra nesuderinama su EB sutartimi. DVB-T, Vokietija [383] 665. Tam, kad paskatintų įgyvendinti antžeminio skaitmeninio vaizdo transliavimo projektą, Berlyno-Brandenburgo žiniasklaidos institucija privatiems transliuotojams kompensavo vadinamąsias perėjimo išlaidas. Privatiems transliuotojams buvo skirta subsidija, kad jie galėtų pereiti nuo analoginės antžeminės televizijos prie skaitmeninės antžeminės televizijos. Naują antžeminės skaitmeninės televizijos tinklą eksploatuoja „T-Systems“, „Deutsche Telekom AG“ (DTAG) dukterinė įmonė. Gavusi skundą, Komisija ištyrė šią kompensaciją. Komisija mano, kad kompensacijos mokėjimai gali sudaryti valstybės pagalbą – ir privatiems transliuotojams, ir „T-Systems“, DVB-T tinklo operatorei. Todėl 2004 m. liepos 14 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą. 666. Tą pačią dieną, remdamasi keliais skundais, Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, susijusią su Švedijos skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) finansavimu[384], nes negalima buvo atmesti prielaidos, kad skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo finansavimas yra susijęs su valstybės pagalba. Plačiajuostis ryšys 667. Komisija pritarė keliems projektams, susijusiems su valstybės parama plačiajuosčio ryšio sistemai diegti[385]. Informacinės visuomenės kūrimas yra labai svarbus Lisabonos darbotvarkės aspektas, ir Komisija sutiko, kad plačiajuosčio ryšio sistemos diegimas būtų skatinamas, ypač mažiau palankiose vietovėse[386]. Komisijos padaliniai įvertino, kokiomis sąlygomis tokie projektai galėtų būti suderinami su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Sprendimuose yra nustatyta, kaip rengti su konkurencijos taisyklėmis suderinamą valstybės paramą. 668. Pyrenées-Atlantiques departamento projekte Prancūzijos valstybė buvo numačiusi finansuoti plačiajai visuomenei skirtos atviros infrastruktūros diegimą geografinėse vietovėse, kuriose arba visai nebuvo plačiajuosčio ryšio, arba jose šią paslaugą teikė vienintelis teikėjas ir aprėptis buvo nepatenkinama. Komisija pažymėjo, kad projektas bus susijęs tik su operatorių aprūpinimu infrastruktūra ir „prieiga“, tačiau pagal jį nebus tiesiogiai siūlomos paslaugos galutiniams vartotojams. Komisija sutiko, kad toks projektas gali atitikti bendro ekonominio intereso paslaugų plačiajuosčio ryšio srityje apibrėžimą. Be to, kadangi projektas atitiko kriterijų, kurį Teisingumo Teismas nustatė savo Altmark sprendime [387], priemonė nesudarė pagalbos. 669. Projektai Škotijoje, Rytų Midlenduose ir Linkolnšyre (Jungtinė Karalystė) yra susiję su visapusiškų paslaugų teikimu, o ne tik aprūpinimu prieigos užtikrinimo infrastruktūra. Komisija nusprendė, kad pagalba, nors ir buvo suteikta, neiškraipė konkurencijos su bendrąja rinka nesuderinamu būdu, nes buvo imtasi daugybės apsaugos priemonių, užtikrinančių, kad bus suteikta tik pati būtiniausia pagalba. Tais atvejais pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą buvo laikoma suderinama su bendrąja rinka. Kinematografijos ir garso ir vaizdo sektorius 605. Remdamasi EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktu ir vadinamaisiais kino komunikatais[388], Komisija pritarė įvairioms pagalbos priemonėms, remiančioms filmų gamybą valstybėse narėse, inter alia , filmų ir TV produkcijos kūrimui Vokietijos Länder [389] , taip pat Belgijos mokesčių režimui[390]. Šiais sprendimais Komisija parodė savo įsipareigojimą skirti dėmesį kultūriniams aspektams ir gerbti bei skatinti kultūrų įvairovę. C – VALSTYBėS PAGALBOS SPRENDIMų VYKDYMO UžTIKRINIMAS 1. ĮžANGA 670. 2004 m. Komisija ėmėsi aktyvesnės valstybės pagalbos sprendimų įgyvendinimo stebėsenos. Šiam tikslui Konkurencijos GD 2003 m. antrojoje pusėje įkūrė naują padalinį, kuriam buvo pavesta „parengti nuoseklią ir sistemingą strategiją, susijusią su valstybės pagalbos sprendimų, priklausančių Konkurencijos GD kompetencijai, stebėsena ir vykdymo užtikrinimu“. Pirmaisiais pilnais savo funkcionavimo metais Įgyvendinimo padalinys savo išteklius buvo sutelkęs į veiksmingą pagalbos susigrąžinimo sprendimų įgyvendinimą, t. y. veiklą, kuri yra labai svarbi Komisijos veiklos, susijusios su valstybės pagalbos kontrole, patikimumui užtikrinti. 671. 2004 m. balandžio 21 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 794/2004[391], įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999[392]. Šio reglamento V skyriuje yra nustatytos taisyklės, susijusios su neteisėtos pagalbos susigrąžinimui taikytina palūkanų norma, taip pat išsamiau aprašytas susigrąžinimui taikomų palūkanų normų apskaičiavimo metodas bei susigrąžinimo palūkanų apskaičiavimo metodas. 672. 2004 m. Komisija priėmė 22 naujus sprendimus dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo. 19 pagalbos susigrąžinimo atvejų tyrimas buvo baigtas. Todėl 2004 m. pabaigoje nepriimtų sprendimų dėl pagalbos susigrąžinimo, kurie priklauso Konkurencijos GD kompetencijai, skaičius išaugo iki 93 (nuo 90 2003 m. pabaigoje). 673. Daugiau kaip du trečdaliai neišnagrinėtų pagalbos susigrąžinimo atvejų yra susiję su pagalbos priemonėmis, kurias skyrė tik dvi valstybės narės (44 atvejai susiję su Vokietija[393] ir 20 atvejų – su Ispanija). Kitame spektro gale yra šešiolika valstybių narių, kurios šiuo metu neturi nė vieno nagrinėjamo pagalbos susigrąžinimo atvejo. Beveik du trečdaliai neišnagrinėtų pagalbos susigrąžinimo atvejų yra susiję su individualios pagalbos priemonėmis, o likę atvejai yra susiję su pagalbos schemomis. Beveik pusėje neišnagrinėtų pagalbos susigrąžinimo atvejų, susijusių su individualia pagalba, jos gavėjas yra nemokus. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad šiais atvejais pagalba nebedaro konkurenciją iškraipančio poveikio. Iš tikrųjų, beveik dviem trečdaliais šių atvejų pagalbą gavusi įmonė vis dar tęsia savo ūkinę veiklą, dažnai prižiūrima teismo paskirto bankroto administratoriaus. 674. 2004 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendra pagalbos suma, kuri turi būti susigrąžinta, sudaro ne mažiau kaip 9,7 mlrd. EUR. Tai yra didelė suma, nes ji sudaro apie 35 % bendros valstybės pagalbos sumos, kuri buvo suteikta Bendrijoje 2002 m.[394]. Didelė dalis šios pagalbos yra susijusi su keliais neseniai priimtais pagalbos susigrąžinimo sprendimais dėl regioninių Vokietijos bankų[395], „France Telecom“[396] ir EDF[397]. Tačiau daugiau kaip 24 neišnagrinėtais pagalbos susigrąžinimo atvejais atitinkama valstybė narė negalėjo pateikti patikimos informacijos apie suteiktą pagalbos sumą. Ypač mažai yra informacijos apie susigrąžintinas sumas pagalbos schemų atveju, ypač tais atvejais, kurie susiję su fiskalinėmis ar tariamai fiskalinėmis pagalbos priemonėmis ir pagalbos priemonėmis, kurios susijusios su garantijomis. 675. 2004 m. Komisija užtikrino nuodugnią ir nuoseklią visų dar svarstomų pagalbos susigrąžinimo sprendimų įgyvendinimo administracinę priežiūrą. Jeigu Komisija manė, kad tam tikros valstybės narės nesiėmė visų būtinų priemonių, numatytų jų atitinkamose teisinėse sistemose, kad įgyvendintų sprendimą, ji pradėjo teismo procesą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį arba 228 straipsnio 2 dalį atvejais, susijusiais su „Crédit Mutule“[398], „Kimberley Clark“[399] ir valstybei priklausančiomis laivų statyklomis[400]. 676. Valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį, susijusį su ES valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimu, nes jos privalo vykdyti pagalbos susigrąžinimo sprendimus ir leidžia konkurentams pagal nacionalinę teisę pareikšti ieškinius. Todėl Komisija pradėjo tirti ES valstybės pagalbos politikos įgyvendinimą nacionaliniu mastu. Tyrimo tikslas yra nustatyti nacionalinių pagalbos susigrąžinimo procedūrų teigiamus aspektus bei trūkumus ir išsamiai pristatyti galimybes konkurentams pareikšti ieškinius nacionaliniuose teismuose. Tyrimo rezultatai turėtų būti paskelbti iki 2005 m. pabaigos. 2. ATSKIROS BYLOS „Scott Kimberly Clark“ 677. 2004 m. spalio mėn. Komisija nustatė, kad Prancūzija neįvykdė 2000 m. liepos 12 d. pagalbos susigrąžinimo sprendimo dėl pagalbos, skirtos „Scott Paper“[401], ir todėl nusprendė pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį perduoti klausimą tiesiogiai Europos Bendrijų Teisingumo Teismui[402]. Šiuo metu 2000 m. liepos 12 d. pagalbos susigrąžinimo sprendimą pagalbos gavėjas ir Prancūzijos vietos valdžios institucijos yra užginčijusios Pirmosios instancijos teisme[403]. Tuo pačiu metu pagalbos gavėjas užginčijo nacionalinius pagalbos susigrąžinimo nurodymus nacionaliniuose teismuose. 678. Komisijos manymu, perduoti bylą Teisingumo Teismui buvo būtina dėl kelių priežasčių. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad nacionalinės valdžios institucijos ir nacionalinis teisėjas sutiko sustabdyti procesą nacionaliniame teisme, kol Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą šioje byloje. Tai prieštarauja Sutarties 242 straipsniui, kuriame nustatyta, kad bylos iškėlimas Teisingumo Teisme nesustabdo ginčijamo akto galiojimo. Be to, Prancūzijos teisėje nėra numatyta jokių laikinų priemonių, kurios užtikrintų, kad proceso nacionaliniuose teismuose metu iš „Scott“ bus atsiimta pagalba. Galiausiai Komisija nusprendė, kad Prancūzija nesilaikė savo įsipareigojimo bendradarbiauti su Komisija, nes nepateikė jokios naujos informacijos apie pagalbos susigrąžinimą nuo 2003 m. liepos mėn. Ispanijos laivų statyklos 679. 2003 m. birželio 26 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pasmerkė Ispaniją dėl to, kad ji neįvykdė 1999 m. spalio 26 d. Komisijos pagalbos susigrąžinimo sprendimo[404] dėl pagalbos, suteiktos valstybei priklausančioms laivų statykloms[405]. 2004 m. spalio mėn. Komisija pažymėjo, kad Ispanija dar neįvykdė 1999 m. spalio 26 d. pagalbos susigrąžinimo sprendimo ir pagalba iš tikrųjų nebuvo grąžinta. Todėl Komisija konstatavo, kad Ispanija neįvykdė 2003 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo, ir nusprendė taikyti procedūrą, nustatytą Sutarties 228 straipsnio 2 dalyje. Todėl Komisija 2004 m. spalio 13 d. nusprendė išsiųsti Ispanijai laišku oficialų pranešimą, kuriame išdėstė faktus, pateikė savo atvejo vertinimą ir paprašė valstybės narės pateikti savo pastabas šiuo klausimu. Laiškas buvo tinkamai išsiųstas 2004 m. spalio 18 d. 2004 m. gruodžio 21 d. Ispanijos valdžios institucijos laišku pateikė savo pastabas. D – RINKTINėS TEISMO BYLOS Sujungtos bylos [406] 680. Teisingumo Teismas (ETT) turėjo priimti sprendimą dėl Pirmosios instancijos teismo (PIT) sprendimo, kurį jam apskundė Ispanijos regionas Territorio Histórico de Álava ir bendrovė „Ramondín Cápsulas SA.“ – abu jie apskundė Pirmosios instancijos teismui Europos Komisijos sprendimą, kuriuo tam tikras lengvatinis mokesčių režimas buvo priskirtas valstybės pagalbai, kuri, be to, buvo nesuderinama su vidaus rinka, nes suteikta mokesčio lengvata viršijo 25 % GSE ribą regioninei pagalbai toje geografinėje vietovėje. 681. Todėl Komisija pareikalavo grąžinti šią pagalbos sumą, o pareiškėjai apskundė PIT šį sprendimą tuo pagrindu, kad Komisija piktnaudžiavo savo įgaliojimais. 682. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija piktnaudžiavo savo išimtiniais valstybės pagalbos kontrolės įgaliojimais, siekdama suderinti mokesčius, ką priešingu atveju valstybėms narėms būtų sunku padaryti. ETT atmetė šį argumentą, nes nebuvo pateikta įrodymų, jog Komisija, priskyrusi priemonę valstybės pagalbai, siekė suderinti mokesčius. 683. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų argumentą, kad mokestinės priemonės nepatenka į valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų taikymo sritį, nes jos buvo pradėtos taikyti iki ECOFIN tarybos susitikimo 1997 m. gruodžio 1 d. ir 1998 m. gruodžio 10 d. Komisijos pranešimo apie valstybės pagalbos taisyklių taikymą priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu. Kadangi šis argumentas buvo ne pateiktas Pirmosios instancijos teismui, o pristatytas tik apeliaciniame procese, Teismas atmetė jį kaip nepriimtiną. Graikija prieš Komisiją (Graikijos kooperatyvai) 684. Savo balandžio 29 d. nutartimi[407] ETT visiškai patvirtino galutinį neigiamą Komisijos sprendimą dėl maždaug 763 mln. EUR (2000 m.. Graikijos apskaičiuota suma) vertės valstybės pagalbos, skirtos įvairiems nuostolingiems kooperatyvams, įskaitant pieninę AGNO, susigrąžinimo. Šiuo pagalbos išmokėjimo atveju be Komisijos pritarimo Teismas nusprendė, kad pagalbos susigrąžinimas (įskaitant palūkanas) praėjus 7 metams po jos išmokėjimo yra teisėtas ir nepažeidžia teisėtų lūkesčių. Teismas taip pat patvirtino, kad net jei apie pagalbą buvo pranešta ir Komisija per du mėnesius į pranešimą nesureagavo, faktas, kad valstybė narė suteikė pagalbą neinformavusi Komisijos apie mokėjimą (vadovaujantis principais, nustatytais „Lorenz“ sprendime), reiškia, kad pagalba teisingai yra priskirta pagalbai, apie kurią nebuvo pranešta. Nyderlandai prieš Komisiją (MINAS ) 685. Savo balandžio 29 d. nutartimi[408] ETT visiškai patvirtino galutinį neigiamą Komisijos sprendimą dėl pagalbos, suteiktos šiltnamiams ir tam tikriems kitiems sodo augalų augintojams, atleidus juos nuo nitratų mokesčio (MINAS). Visų pirma Teismas nusprendė, kad: 686. valstybė narė turi įrodyti, jog skirtingų mokesčių taikymas tam tikroms bendrovėms yra pagrįstas sistemos pobūdžiu ir bendrąja schema. 687. argumento, jog MINAS sistema nėra skirta pajamoms iš mokesčio gauti, neužtenka, kad minėtas mokesčio netaikymas būtų visiškai nepriskiriamas prie pagalbos. Nebuvo ginčijamasi dėl to, kad dėl mokesčio netaikymo yra netenkama pajamų, kurios turėtų būti mokamos į valstybės biudžetą. Komisija prieš Tarybą 688. Birželio 29 d. nutartimi[409] ETT išaiškino ir sustiprino Komisijos įgaliojimus valstybės pagalbos kontrolės srityje. 1999 m. lapkričio 25 d. ir 2000 m. spalio 4 d. Komisija priėmė du galutinius neigiamus sprendimus dėl valstybės pagalbos, kurią Portugalija neteisėtai suteikė kiaulių augintojams, kad kompensuotų jiems nedideles kainas. Šiais sprendimais Portugalija buvo įpareigota susigrąžinti pagalbą iš ūkininkų. Portugalija neužginčijo sprendimų Europos Teisingumo Teisme. Tačiau kur kas vėliau ji Tarybos paprašė pritarti naujai valstybės pagalbai, kuri buvo tokios vertės, kaip ir pagalbos suma, kuri turėjo būti susigrąžinta pagal Komisijos sprendimus, kad ūkininkams nereikėtų jos grąžinti. 2002 m. sausio 21 d. Taryba pasinaudojo savo ypatingais įgaliojimais pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, kad vieningai pritartų valstybės pagalbai ypatingomis aplinkybėmis. Komisija sukritikavo Tarybos sprendimą, nes, jos manymu, jis buvo nesuderinamas su Komisijos sprendimu, priėmusi jį Taryba piktnaudžiavo savo įgaliojimais ir, be to, būtų sukurtas teisinis netikrumas, jei Taryba galėtų bet kuriuo metu panaikinti įsigaliojusį Komisijos sprendimą. 689. Savo birželio 29 d. nutartimi ETT visiškai pritarė Komisijos pozicijai ir panaikino Tarybos sprendimą. ETT nusprendė, kad jeigu Komisija yra priėmusi galutinį neigiamą sprendimą dėl valstybės pagalbos, valstybė nebeturi teisės perduoti šio klausimą svarstyti Tarybai; taip pat Taryba nebeturi įgaliojimų pritarti šiai pagalbai. Šiame etape negalima daryti nuorodos į išimtines aplinkybes. 690. Jeigu Komisija pradeda oficialią tyrimo procedūrą, valstybė narė turi įtraukti Tarybą prieš tai, kai Komisija priims savo galutinį sprendimą. Tokiu atveju Komisijos procedūra yra sustabdoma trims mėnesiams. Jeigu Taryba vieningai priima sprendimą per šiuos tris mėnesius, Komisija negali tęsti procedūros. Jeigu Taryba nepriima sprendimo per tris mėnesius, Komisija tęsia savo tyrimą. (Šiuo atveju Taryba priėmė savo sprendimą tuomet, kai po Komisijos galutinio sprendimo priėmimo buvo praėję daug laiko.) 691. ETT taip pat patvirtino, kad Taryba negali priimti sprendimo, pritariančio naujai valstybės pagalbai, kuria bendrovėms „kompensuojama“ už pagalbos susigrąžinimą, kurią Komisija savo galutiniame sprendime pripažino nesuderinama su bendrąja rinka. Taryba negali blokuoti arba anuliuoti Komisijos neigiamo sprendimo, reikalaujančio susigrąžinti pagalbą, galiojimo (priešingai, nei Taryba pasielgė šiuo atveju). 692. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina išvengti prieštaraujančių Komisijos ir Tarybos sprendimų dėl tos pačios pagalbos. „Pearle BV“ 693. Savo liepos 15 d. nutartimi[410] ETT konstatavo, kad pagal viešąją teisę veikiančios prekybos asociacijos patvirtintas reglamentas, reglamentuojantis reklamos kampanijos, kuri buvo organizuojama asociacijos nariams ir dėl kurios sprendimą priėmė jie patys, finansavimą iš lėšų, surenkamų iš narių ir privaloma tvarka skiriamų tai kampanijai finansuoti, nėra sudedamoji pagalbos, atitinkančios EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą pagalbos sąvoką, dalis. Ta kampanija buvo finansuojama iš lėšų, kuriomis ta prekybos asociacija, veikianti pagal viešąją teisę, niekuomet neturėjo teisės laisvai disponuoti. E – STATISTINIAI DUOMENYS [pic][pic] [pic] V – TARPTAUTINė VEIKLA A – Plėtra ir Vakarų Balkanai 694. 2004 m. kovo 1 d. į Europos Sąjungą įstojo dešimt naujų valstybių narių. Tolygus perėjimas, be kita ko, rodo, kad per kelerius metus pavyko sėkmingai suderinti šių šalių ir ES konkurencijos režimus. Buvo sukurta įstatyminė sistema kovos su monopolijomis, susijungimų ir valstybės pagalbos kontrolės srityje, įsteigtos konkurencijos ir valstybės pagalbos institucijos, turinčios užtektinai administravimo pajėgumo, taip pat buvo užtikrintas veiksmingas šių taisyklių vykdymas. 695. Dešimties naujųjų valstybių narių konkurencijos institucijos buvo visiškai integruotos į Europos konkurencijos tinklą, kuriame iki stojimo jos dalyvavo stebėtojų teisėmis. Rengiantis stojimui, Komisija persvarstė valstybės pagalbos priemones, kurias šios šalys ir toliau teikė pagal taikomą pagalbos mechanizmą, nustatytą Stojimo sutartyje. Po stojimo taikomos pagalbos priemonės, kurios laikomos valstybės pagalba ir kurios nėra įtrauktos į esamos pagalbos sąrašą, laikomos nauja pagalba. Komisija taip pat įvertino galimas problemiškas sritis, nurodytas jos išsamioje stebėsenos ataskaitoje. 696. Komisija taip pat labai aktyviai vedė derybas dėl konkurencijos skyrių su Bulgarija ir Rumunija, kurios buvo baigtos 2004 m. gruodžio mėn., o prieš šių dviejų šalių stojimą į ES 2007 m. bus atliktas plataus masto įvertinimo ir paramos procesas. 697. 2004 m. spalio mėn. Komisija pristatė savo ataskaitą ir rekomendaciją dėl Turkijos pažangos siekiant ES narystės, kurios reikalingos 2004 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybai priimant sprendimą dėl stojimo derybų su Turkija pradžios. Šio proceso kontekste Komisija turi pateikti papildomą konkurencijos ir valstybės pagalbos režimo įvertinimą po to, kai jis bus pradėtas taikyti Turkijoje. 698. Kroatijos atveju Komisija įvertino Kroatijos konkurencijos politiką nuomonėje, kuri 2004 m. kovo mėn. buvo priimta dėl Kroatijos paraiškos narystei, ir sustiprino jos bendradarbiavimą su Kroatijos konkurencijos institucija. 699. Komisija aktyviai padėjo kurti tinkamus konkurencijos režimus visose Vakarų Balkanų valstybėse. Visų pirma ji padėjo rengti konkurenciją ir valstybės pagalbą reglamentuojančius įstatymus, konsultavo klausimais, susijusiais su institucijų, būtinų šioms taisyklėms įgyvendinti, steigimu, ir propagavo konkurencijos dalyką. Kartu su Plėtros GD TAIEX biuru, Konkurencijos GD taip pat organizavo du dviejų dienų Vakarų Balkanų pareigūnų mokymo seminarus: vieną 2004 m. spalio mėn. apie valstybės pagalbą, o kitą 2004 m. lapkričio mėn. – apie kovą su monopolijomis. B – Kaimynystės politika 700. Vadovaujantis ES kaimynystės politikos iniciatyva 2004 m. su Izraeliu, Jordanija, Moldova, Maroku, Palestinos Savivalda, Tunisu ir Ukraina buvo tariamasi dėl veiksmų planų. Visuose veiksmų planuose, išskyrus veiksmų planą su Palestinos Savivalda, yra skyrius apie konkurencijos politiką. 701. Veiksmai konkurencijos srityje yra susiję su kova su monopolijomis ir valstybės pagalba (išskyrus Izraelį, kur nėra numatyti veiksmai kovos su monopolijomis srityje, kadangi Izraelis šioje srityje yra padaręs didelę pažangą). Kovos su monopolijomis srityje veiksmų paskirtis yra gerinti konkurencijos įstatymų vykdymą, taip pat konkurencijos institucijų pajėgumą ir savarankiškumą; valstybės pagalbos srityje siekiama labiau suderinti ES ir šalyse partnerėse vartojamas sąvokas ir užtikrinti tarpusavio skaidrumą. C – Dvišalis bendradarbiavimas 1. ĮžANGA 702. Komisija dvišaliu pagrindu bendradarbiauja su įvairiomis konkurencijos institucijoms, ypač su Bendrijos pagrindinių prekybos partnerių konkurencijos institucijomis. Europos Sąjunga pasirašė bendradarbiavimo susitarimus konkurencijos klausimais su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Japonija. 703. Pagrindiniai šių specializuotų susitarimų elementai yra tarpusavio informavimas apie teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir jo koordinavimas, taip pat keitimasis nekonfidencialia informacija. Į susitarimus yra įtrauktos nuostatos, įpareigojančios vieną šalį prašyti kitos šalies imtis teisės aktų vykdymo užtikrinimo (abipusiškai naudingas pripažinimas) ir nustatančios, kad vykdydama teisės aktus viena šalis turi atsižvelgti į svarbius kitos šalies interesus (tradicinis mandagumas). 704. Europos Sąjunga taip pat yra sudariusi kelis laisvos prekybos susitarimus, pvz., EuroMed susitarimai, ir susitarimus su tam tikromis Lotynų Amerikos šalimis. Į juos paprastai būna įtrauktos pagrindinės nuostatos dėl bendradarbiavimo konkurencijos klausimais. Komisijos ir kitų OECD valstybių narių bendradarbiavimas vyksta pagal 1995 m. OECD priimtą rekomendaciją. 2. SUSITARIMAI SU JAV, KANADA IR JAPONIJA Jungtinės Amerikos Valstijos 705. Bendradarbiavimas su JAV konkurencijos institucijomis grindžiamas specializuotais bendradarbiavimo konkurencijos srityje susitarimais[411]. 706. 2004 m. Komisija ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su JAV teisingumo departamento Kovos su monopolijomis padaliniu ir JAV federaline prekybos komisija (FPK). Komisijos pareigūnai ir jų kolegos šiose dviejose JAV institucijose palaikė dažnus ir intensyvius ryšius. Buvo bendradarbiaujama ne tik nagrinėjant atskirus atvejus, bet ir sprendžiant bendresnio pobūdžio klausimus, susijusius su konkurencija. Kai yra nagrinėjami atskiri atvejai, už jų nagrinėjimą atsakingos komisijos paprastai bendrauja telefonu, elektroniniu paštu, keičiasi dokumentais ir kitaip bendrauja. Bendradarbiavimas tebėra nepaprastai naudingas abiem pusėms, nes leidžia joms tobulinti atitinkamas teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemones, vengti nereikalingų konfliktų arba neatitikimų tarp šių teisės aktų įgyvendinimo veiksmų, be to, leidžia geriau suprasti vienai kitos konkurencijos politiką. 707. 2004 m. toliau labai intensyviai buvo bendradarbiaujama susijungimų srityje su JAV kovos su monopolijomis institucijomis. 2002 m. ES ir JAV patvirtinta geriausia praktika susijungimų tikrinimo srityje – tai svarbus bendradarbiavimo pagrindas, ypač dėl to, kad ji parodo svarbius procedūros aspektus, su kuriais susijęs bendradarbiavimas atneštų ypač daug naudos. Praktikoje bendradarbiavimas spendžiant atskirus atvejus vyksta labai pragmatiškai ir lanksčiai, pritaikant prie atvejo ir su juo susijusių problemų. 708. 2004 m. buvo nagrinėjama daug susijungimų atvejų, kurie turėjo įtakos abiejose Atlanto vandenyno pusėse ir kuriuos nagrinėjant atitinkamos ES ir JAV šių atvejų nagrinėjimo grupės aktyviai bendradarbiavo ir keitėsi nuomonėmis. Tais metais buvo aktyviai bendradarbiaujama nagrinėjant šiuos atvejus: Oracle/Peoplesoft , Sony/BMG , Air France/KLM , Sanofi/Aventis , Sygenta/Advanta , Air Liquide/Messer , Agfa/Lastra , Magna/NVC ir Microsoft/Time Warner/Contentguard . 709. Kaip ir ankstesniais metais, Komisijos patirtis rodo, kad bendradarbiavimas ir koordinavimas susijungimų srityje yra itin naudingas tuomet, kai yra rengiamos, aptariamos ir įgyvendinamos korekcinės priemonės konkurencijos problemoms spręsti, kurias nurodė institucijos. Suderintas požiūris leidžia sumažinti galimų požiūrio neatitikimų skaičių ir taip atnešti naudos ir susijungiančioms šalims, ir pačioms institucijoms. 710. Pastaraisiais metais bendradarbiavimas susijungimų kontrolės politikos srityje apskritai buvo susijęs su vadinamąja ES ir JAV darbo grupe susijungimų klausimams spręsti – nuolatiniu forumu, kuriame vyksta institucijų diskusijos. Darbo grupės tikslas – užtikrinti geresnį tarpusavio politikų ir praktikų supratimą bei didesnį susijungimų kontrolės nuoseklumą abiejose Atlanto vandenyno pusėse. 711. Institucijos ne tik bendradarbiavo nagrinėdamos su susijungimais susijusius atvejus, bet ir reguliariai palaikė neformalius ryšius ir konsultavosi klausimais, susijusiais su susijungimų kontrolės politika, taip pat veiksmingai keitėsi nuomonėmis įvairiomis temomis. 2004 m. taip pat buvo tariamasi dėl Komisijos susijungimų kontrolės reformų paketo, dėl Komisijos studijos apie jos konkurencijos gynimo priemonių politikos veiksmingumą ir dėl tebevykstančių vidinių svarstymų apie nehorizontalių susijungimų vertinimo strategiją, dėl kurios Komisija ketina paskelbti gaires. 712. 2004 m. taip pat buvo dažnai tariamasi dėl įvairių atvejų, nesusijusių su susijungimais. Dvišalis Komisijos ir JAV teisingumo departamento bendradarbiavimas buvo ypač intensyvus kartelių atvejais: daug kartų tarėsi Komisijos kartelių padalinių pareigūnai ir jų kolegos Teisingumo departamente. Dažniausiai buvo keičiamasi informacija apie konkrečius atvejus, tačiau taip pat buvo tariamasi politiniais klausimais. Labai dažnai dėl konkrečių atvejų būdavo susisiekiama tuomet, kai ir JAV, ir EB tuo pačiu metu būdavo pateikiami prašymai dėl imuniteto. Be to, keliais atvejais JAV ir ES buvo koordinuotai imtasi teisės aktų įgyvendinimo veiksmų, nes institucijos siekė užtikrinti, kad laiko tarpas tarp atitinkamų veiksmų būtų kuo trumpesnis. 2004 m. pradžioje intelektinės nuosavybės teisių darbo grupė susitiko per vaizdo konferenciją. 713. Rugsėjo 28 d. kasmetiniame dvišaliame ES ir JAV susitikime Briuselyje Komisijos narys Mario Monti susitiko su JAV kovos su monopolijomis institucijų vadovais: Federalinės prekybos komisijos pirmininke Deborah Majoras ir generalinio prokuroro pavaduotoju Hew Pate. 714. Per metus Komisija išsiuntė 54 oficialius pranešimus. Per tą patį laikotarpį ji gavo iš JAV institucijų 28 oficialius pranešimus. Kanada 715. Bendradarbiavimas su Kanados konkurencijos biuru yra grindžiamas ES ir Kanados susitarimu dėl bendradarbiavimo konkurencijos srityje, kuris buvo pasirašytas 1999 m.[412]. Komisija ir atitinkama Kanados institucija – Kanados konkurencijos biuras – bendravo dažnai ir vaisingai. Buvo tariamasi ir klausimais, susijusiais su atskirais atvejais, ir bendresnio pobūdžio politiniais klausimais. Konkrečių atvejų aptarimai buvo susiję su visomis konkurencijos teisės įgyvendinimo sritimis, nors dažniausiai buvo tariamasi dėl susijungimų ir kartelių tyrimų. 716. Institucijos paprastai palaiko ryšį atvejų nagrinėjimo grupėms reguliariai bendraujant telefonu, elektroniniu paštu ir naudojant konferencinį ryšį. Kartelių atvejais taip pat yra koordinuojami tyrimai. 717. Komisija ir Kanados konkurencijos biuras toliau tęsė dialogą abiem šalims rūpimais bendraisiais konkurencijos klausimais. Šiuo tikslu Briuselyje įvyko du susitikimai: 2004 m. vasario 9 d. – skirtas susijungimų politikai, 2004 m. vasario 16 d. – skirtas bendradarbiavimui atliekant kartelių tyrimus. Dar vienas susitikimas, skirtas susijungimų kontrolės veiksmingumo vertinimui, įvyko 2004 m. spalio 11 d. Paryžiuje. 718. Per metus Komisija išsiuntė 2 oficialius pranešimus. Per tą patį laikotarpį ji iš Kanados institucijų gavo 7 oficialius pranešimus. Japonija 719. Bendradarbiavimas su Japonijos sąžiningos prekybos komisija yra grindžiamas 2003 m. bendradarbiavimo susitarimu[413]. 2004 m. labai suaktyvėjo bendravimas su Japonijos sąžiningos prekybos komisija. Buvo tariamasi ir klausimais, susijusiais su atskirais atvejais, ir bendresnio pobūdžio politiniais klausimais. 720. Europos Komisija ir Japonijos sąžiningos prekybos komisija ne tik dažnai tarėsi dėl atskirų atvejų, bet ir tęsė nuolatinį dialogą abiem šalims rūpimais bendraisiais konkurencijos klausimais. Šiuo tikslu 2004 m. Briuselyje įvyko du susitikimai: vasario 25 d. – skirtas susijungimų politikai, kovo 9 d. – skirtas bendradarbiavimui atliekant kartelių tyrimus. 721. 2004 m. rugsėjo 16 d. Briuselyje įvyko kasmetinis dvišalis Europos Komisijos ir Japonijos sąžiningos prekybos komisijos susitikimas. Abi šalys aptarė naujus politikos pokyčius ir tolesnes dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas. Europos Komisija taip pat atidžiai stebėjo tebevykstančią Japonijos konkurencijos teisės reformą. 722. Per metus Europos Komisija pateikė 4 oficialius pranešimus. Per tą patį laikotarpį Europos Komisija iš Japonijos institucijų negavo oficialių pranešimų. 3. BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS šALIMIS IR REGIONAIS Australija 723. 2004 m. Komisija bendradarbiavo su kelių kitų OECD šalių, ypač Australijos, konkurencijos institucijomis. Buvo tariamasi ir klausimais, susijusiais su atskirais atvejais, ir labiau su konkurencijos politika susijusiais klausimais. Kinija 724. 2004 m. gegužės 6 d. Komisijos narys Mario Monti ir Kinijos Liaudies Respublikos komercijos ministras Bo Xilai pasirašė Europos Sąjungos ir Kinijos struktūrinio dialogo konkurencijos klausimais sąlygas. Tai yra pirmasis toks dialogas konkurencijos klausimais, kurį Kinija pradėjo su trečiąja šalimi. Svarbiausias dialogo tikslas – sukurti šioje srityje tarp ES ir Kinijos konsultacijų ir skaidrumo forumą ir paskatinti suaktyvinti ES techninę ir gebėjimų ugdymo paramą Kinijai konkurencijos politikos srityje. Šis dialogas buvo inicijuotas pačiu laiku, nes Kinija šiuo metu rengia išsamius konkurencijos teisės aktus. 725. Pagal dialogo sąlygas jis visų pirma bus skirtas: i) keistis nuomonėmis apie dabartinę teisės aktų ir antimonopolinės politikos vykdymo užtikrinimo būklę, taip pat apie patirtį ir naujus pokyčius šioje srityje; ii) keistis nuomonėmis apie susijungimus reglamentuojančius teisės aktus ir jų vykdymo užtikrinimą; iii) dalytis konkurencijos institucijų steigimo patirtimi, taip pat patirtimi, susijusia su jų konkurencijos gynimo vaidmeniu; iv) keistis nuomonėmis apie daugiašales konkurencijos iniciatyvas, ypač daugiau dėmesio skirti kovai su karteliais; v) keistis nuomonėmis apie komunalinių paslaugų sektoriaus liberalizavimą ir valstybės kišimąsi į rinkos procesą; vi) keistis patirtimi, susijusia su bendrovių steigimu ir visuomenės informavimu apie konkurencijos ir antimonopolinius įstatymus; vii) bendradarbiauti siekiant suaktyvinti ES techninę ir gebėjimų ugdymo paramą Kinijai. 726. Po dialogo sąlygų pasirašymo Komisija surengė keletą susitikimų su Kinijos pareigūnais, kurie rengia naujus konkurencijos teisės aktus. Ji taip pat surengė pristatymus delegacijoms iš Pekino ir pateikė pastabų dėl naujų Kinijos konkurencijos teisės aktų projektų. Europos laisvosios prekybos erdvė 727. Metus Komisija taip pat toliau glaudžiai bendradarbiavo su ELPA Priežiūros institucija Europos ekonominės erdvės susitarimo vykdymo užtikrinimo srityje. Korėja 728. 2004 m. spalio 28 d. Komisijos narys Mario Monti ir Korėjos Respublikos Sąžiningos prekybos komisijos pirmininkas Chul-Kyu Kang pasirašė susitarimo memorandumą, kuriame buvo nustatytos dvišalio ES ir Korėjos dialogo konkurencijos klausimais sąlygos. Svarbiausias šio dialogo tikslas – sukurti nuolatinį konsultacijų, skaidrumo, dalijimosi patirtimi ir keitimosi nuomonėmis tarp Europos Komisijos ir Korėjos Respublikos sąžiningos prekybos komisijos forumą. Šios konkurencijos institucijos puikiai bendradarbiauja, o daugiašaliuose konkurencijos forumuose, kaip antai Tarptautiniame konkurencijos tinkle (TKT) ir OECD, jų nuomonės dažnai sutampa. Korėja yra viena iš aktyvesnių šių forumų dalyvių, ir 2004 m. balandžio mėn. Seule ji surengė TKT kasmetinę konferenciją. Šiame daugiašaliame kontekste abi institucijos reguliariai palaiko ryšį ir keičiasi nuomonėmis jas abi dominančiais konkurencijos klausimais. Susitarimo memorandumas yra oficialus šio dialogo pagrindas. 729. Apskritai Susitarimo memorandume yra numatyta: i) kasmetiniai konsultaciniai susitikimai; ii) informacijos apie pagrindines problemas keitimasis tarp institucijų; iii) keitimasis ekspertų studijomis; iv) pranešimas apie teisės aktų vykdymo užtikrinimą, kuris gali padaryti įtaką svarbiems kitos institucijos interesams; v) keitimasis informacija apie dabartinę teisės aktų ir konkurencijos teisės taikymo būklę, taip pat apie patirtį ir naujus pokyčius šioje srityje; vi) keitimasis nuomone apie daugiašales konkurencijos iniciatyvas, ypatingą dėmesį skiriant kovai su tarptautiniais karteliais. Institucijų bendradarbiavimui yra taikomi atitinkami kiekvienos šalies įstatymai, ypač konfidencialios informacijos apsaugos įstatymai. Lotynų Amerika 730. 2004 m. buvo intensyviau bendraujama su Brazilijos ir Meksikos konkurencijos institucijomis. Atvejų nagrinėjimo grupės, tiriančios tuos pačius pasaulinius susijungimus, naudodamosi konferenciniu ryšiu lygindavo ir aptardavo strategijas, taikomas vertinant susijungimus, ir numatomas konkurencijos gynimo priemones. 731. Andų regione Komisija tęsė savo trejų metų projektą, skirtą Bolivijos, Kolumbijos, Ekvadoro, Peru ir Venesuelos konkurencijos srities teisės aktams tobulinti bei suderinti ir institucijoms, atsakingoms už jų kontrolę ir taikymą, sustiprinti. D –DAUGIAšALIS BENDRADARBIAVIMAS 1. TARPTAUTINIS KONKURENCIJOS TINKLAS 732. Tarptautinis konkurencijos tinklas (TKT), kurio narė steigėja yra Komisija, toliau darė sparčią pažangą. Šiuo metu tai yra visuotinai pripažįstamas svarbiausias daugiašalis forumas, kuriame svarstoma tarptautinė konkurencijos politika[414]. TKT siekia palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą ir parengti pasiūlymus dėl procedūrų bei pagrindinių nuostatų konvergencijos. Iki 2004 m. pabaigos šio neformalaus forumo narių padaugėjo iki 86 konkurencijos institucijų iš 77 skirtingų jurisdikcijų. Taigi jis apima daugumą pasaulyje veikiančių institucijų tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios ekonomikos šalyse. TKT taip pat ragina konsultantus iš akademinės bendruomenės, verslo bendruomenės, vartotojų grupių ir teisininkų prisidėti prie jo projektų rengimo. Nuo 2004 m. rugsėjo mėn. Valdymo komitetui, kuris yra TKT valdymo organas, pirmininkauja Vokietijos konkurencijos institucijos vadovas dr. Ulf Böge. 733. 2004 m. balandžio mėn. Korėjos sąžiningos prekybos komisijos kvietimu TKT Seule surengė savo trečiąją kasmetinę konferenciją. Seule TKT priklausančios institucijos nusprendė sudaryti naują Kartelių darbo grupę ir paprašė Europos Komisijos kartu su Vengrijos konkurencijos institucija vadovauti šiam projektui. 734. TKT Seulo konferencijoje taip pat buvo apsvarstyta TKT darbo grupės parengta antimonopolinių teisės aktų taikymo reguliuojamuose sektoriuose ataskaita[415]. Šioje ataskaitoje buvo apžvelgti apribojimai, su kuriais konkurencijos institucijos paprastai susiduria, kai kišasi į reguliuojamus sektorius. Ataskaitoje taip pat ypatingas dėmesys skirtas konkurencijos ir reguliavimo institucijų darbo susitarimams. TKT Kartelių darbo grupė 735. TKT Kartelių darbo grupė sprendžia problemas, susijusias su antikartelinės veiklos vykdymu nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Todėl ji svarsto kovos su karteliais būtinybę bei naudą ir siekia tarptautiniu mastu nustatyti kišimąsi pateisinančius parametrus. Be to, ji svarsto veiksmingiausias teisės aktų įgyvendinimo priemones. 736. Kad būtų galima aptarti šiuos klausimus, TKT Kartelių darbo grupė 2004 m. lapkričio mėn. Sidnėjuje surengė dvi konferencijas: visų pirma, remdamosi ankstesnio tarptautinio kartelių seminaro patirtimi, pirmajame TKT seminare kartelių klausimais teisės aktų įgyvendinimo institucijos galėjo pasidalyti pažangiąja patirtimi ir patobulinti savo gebėjimus atlikti tyrimus, kad būtų aptikti karteliai. Antra, specialiame atleidimo nuo baudų klausimams skirtame seminare daugiau kaip 30 konkurencijos institucijų atstovai galėjo aptarti įvairius teisinius ir praktinius klausimus, susijusius su paraleliais prašymais atleisti nuo baudų keliose jurisdikcijose. Su šiais renginiais susiję dokumentai bus paskelbti TKT tinklalapyje. TKT susijungimų tyrimo metodikų seminaras 737. Šių metų spalio 20 d. ir 21 d. Susijungimų tyrimo metodikų pogrupis surengė dar vieną TKT susijungimų tyrimo metodikų seminarą. Europos Komisijos Briuselyje surengtame seminare susirinkę 130 teisininkų ir ekonomistų iš 49 antimonopolinių institucijų galėjo ištirti hipotetinį susijungimo atvejį sojos pieno sektoriuje. Privačiam sektoriui atstovavo 16 nevyriausybinių konsultantų iš tarptautinių advokatų kontorų, turinčių daug patirties, susijusios su tarpvalstybinių susijungimų kontrolės procedūromis. 738. Vienas iš seminaro tikslų buvo sudaryti galimybę nacionalinių konkurencijos institucijų pareigūnams pasidalyti patirtimi, susijusia su priemonėmis ir metodikomis, kurios yra taikomos atliekant susijungimų kontrolės tyrimus. Kitas tikslas buvo išklausyti privataus sektoriaus nuomones apie procesą ir paskatinti veiksmingą dialogą tarp institucijų pareigūnų ir privataus sektoriaus. 739. Seminaro dalyviai nagrinėjo hipotetinį atvejį – dviejų pelningiausių šalies sojos pieno gamintojų susijungimą. 740. Buvo pasistengta kuo geriau imituoti pagrindinius tikro susijungimų kontrolės tyrimo etapus. Privataus sektoriaus konsultantai turėjo atlikti susijungiančių šalių atstovų vaidmenį ir pristatyti savo klientų sandorius „kaip nekeliančius problemų“, kad dalyviams kiltų pakankamai abejonių, ar pradėti tyrimą. Mažose grupelėse dalyviai parengė tyrimo planą, aptarė susijungiančių šalių dokumentų prašymus, išnagrinėjo įvairių rūšių ekonominius ir ekonometrinius įrodymus ir galiausiai aptarė trečiosioms šalims skirtus informacijos prašymus bei respondentų šališkumo problemą. TKT Susijungimų darbo grupė –- Pranešimų ir procedūrų pogrupis 741. 2004 m. Komisija aktyviai dalyvavo šio pogrupio darbe. Metų pradžioje šis pogrupis parengė keturis išsamius rekomenduojamus veiksmus, apimančius šias sritis: 1) konfidencialumas; 2) procedūrų sąžiningumas; 3) susijungimų tyrimų vykdymas; 4) tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Šias rekomendacijas interaktyviai pristačius ir išsamiai aptarus per specialias sesijas, TKT nariai, 2004 m. balandžio mėn. Seule susirinkę į TKT kasmetinės konferencijos plenarinę sesiją, jas patvirtino. Šiuose keturiuose naujuose tekstuose TKT patvirtintų rekomenduojamų veiksmų skaičius, remiantis šio pogrupio parengtais projektais, yra padidintas iki vienuolikos. Kiti septyni yra susiję su: 1) pakankamu ryšiu tarp sandorio poveikio ir jurisdikcinės sistemos; 2) aiškiomis ir objektyviomis pranešimo ribomis; 3) lanksčiais pranešimo terminais; 4) susijungimo tyrimo laikotarpiais; 5) pradinio pranešimo reikalavimais; 6) susijungimų tyrimų vykdymu ir 7) skaidrumu. 742. Po susitikimo Seule pogrupis nagrinėjo du naujus rekomenduojamus veiksmus, susijusius su: 1) korekcinėms priemonėmis ir 2) institucijų įgaliojimais įgyvendinti teisės aktus, ištekliais ir savarankiškumu. Šie veiksmai bus pristatyti kitoje kasmetinėje konferencijoje, kuri turi įvykti 2005 m. birželio mėn. Bonoje. Be to, pogrupis vykdo kelis naujus projektus: rengia susijungiančioms šalims ir konkurencijos institucijoms skirtą tipinę formą ar kelias formas, susijusias su atsisakymu apsaugoti dokumentų, pateiktų atliekant susijungimo tyrimą, konfidencialumą; renka duomenis apie rekomenduojamų veiksmų įgyvendinimo įvairiose valstybėse kliūtis ir rengia ataskaitą apie sunkumus, su kuriais institucijos susiduria taikydamos šių sunkumų įveikimo veiksmus ir metodikas; rengia studiją apie paraiškų pateikimo mokesčius atliekant susijungimų kontrolę; ir, remdamasis trijų narių atliktais tyrimais (ES Komisijos, Pietų Afrikos, Kanados), gali platinti rekomenduojamus veiksmus susijungiančioms šalims. Pogrupis ir toliau stebi vykdomas reformas ir teikia paramą TKT nariams, kurie ketina keisti įstatymus, kitus teisės aktus ir savo institucijų praktiką, taip pat padeda tinklui nepriklausančioms šalims rengti naujus teisės aktus, susijusius su susijungimų kontrole. TKT Susijungimų darbo grupė – Analitinės sistemos pogrupis 743. Kasmetinėje konferencijoje Seule pogrupio pirmininkas (Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos tarnyba) pateikė advokatų kontorų konsorciumų parengtą dvylikos jurisdikcijų (įskaitant ES) susijungimų gairių studiją. Po Seulo susitikimo Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos tarnyba ir Airijos konkurencijos institucija kartu vykdo du projektus: 1) rengią pagrindinių klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti sujungimų gairės, sąrašą ir 2) tiria įvairių rūšių korekcines priemones, kurias visame pasaulyje įprasta taikyti atliekant susijungimų tyrimus, kad galėtų įvertinti jų veiksmingumą sprendžiant įvairias konkurencijos problemas. Komisija prisideda prie abiejų šių projektų kaip konsultacinės grupės narė. TKT seminaras gebėjimų kūrimo klausimais 744. Vykdydama kitą TKT projektą, daugiausia skirtą neseniai įkurtų konkurencijos institucijų sunkumams, 2004 m. vasario mėn. Paryžiuje Komisija surengė TKT seminarą gebėjimų kūrimo klausimais[416]. Šis renginys pirmą kartą leido konkurencijos institucijoms susitikti su institucijų, finansuojančių techninės pagalbos projektus konkurencijos srityje, atstovais. 745. Šio seminaro tikslas buvo pagerinti įstaigų, finansuojančių techninės pagalbos projektus konkurencijos srityje, ir šią paramą gaunančių institucijų tarpusavio supratimą ir darbo metodus. Viena pagrindinių seminaro išvadų buvo ta, kad finansavimo ieškančios institucijos dažnai elgiasi apdairiai ir kreipiasi į finansavimo įstaigų atstovybes savo šalyje. 2. OECD 746. Komisija ir toliau aktyviai dalyvavo OECD Konkurencijos komiteto darbe ir prisidėjo prie jo. Komisija dalyvavo visose su konkurencija susijusiose OECD apvaliojo stalo diskusijose, vertino Rusiją atliekant kolegialų Rusijos konkurencijos politikos vertinimą ir aktyviai dalyvavo vertinant Meksikos ir Japonijos konkurencijos politiką. Ji taip pat dalyvavo kituose su konkurencija susijusiuose OECD susitikimuose (pasaulinis konkurencijos forumas ir jungtinės Konkurencijos komiteto ir Vartotojų politikos ir Prekybos komitetų sesijos). 747. 2004 m. buvo surengti trys Konkurencijos komiteto posėdžiai: vasario, birželio ir spalio mėn. Pirmajame posėdyje buvo surengta apvaliojo stalo diskusija konkurencijos ir vandens tiekimo reguliavimo klausimais. Buvo sutarta, kad dar galima didinti konkurenciją didmeninės prekybos rinkoje ir pramonės klientų aprūpinimo rinkoje. Konkurencijos komitetas taip pat išklausė Tarptautinės advokatų asociacijos, Amerikos advokatų asociacijos, Tarptautinių prekybos rūmų ir Verslo ir pramonės konsultantų komiteto prie OECD atstovų nuomones dėl keitimosi informacija tarp institucijų, įgaliotų taikyti konkurencijos teisės aktus, atliekant tarptautinius kartelių tyrimus. Vasario mėn. susitikimo dalyviai taip pat susitarė pradėti rengti naują OECD rekomendaciją dėl susijungimų tyrimo. Naujos rekomendacijos projektas yra baigtas rengti ir Konkurencijos komitetui galutinai patvirtinti bus pateiktas 2005 m. vasario mėn. 748. Antrajame konkurencijos komiteto posėdyje buvo surengtos keturios apvaliojo stalo diskusijos. Pirmojoje diskusijoje buvo aptarta konkurencijos ir žemės ūkio sąveika, daugiausia dėmesio skirta piktnaudžiavimui perkamąja galia ir centralizuotam pardavimui nacionaliniuose žemės ūkio sektoriuose. Centralizuotą pardavimą vykdančių įmonių pastangos sumažinti gaminamos produkcijos kiekį ir padidinti kainas gali padaryti konkurencijai labai žalingą poveikį. Tokios pastangos gali padaryti žalos vartotojams ir pakenkti platesniems visuomenės interesams. Antrojoje apvaliojo stalo diskusijoje buvo kalbama apie intelektinės nuosavybės teisių ir antimonopolinių taisyklių sąveiką, daugiausia dėmesio skirta biotechnologijoms. Institucijos stengiasi sudaryti tinkamesnę pusiausvyrą tarp naujovių diegimo paskatų apsaugos ir kovos su licencijavimo susitarimais, ribojančiais konkurenciją. Per trečiąją apvaliojo stalo diskusiją OECD nariai tarėsi, kaip užtikrinti vienodas sąlygas, kai valstybinis sektorius įsitraukia į privačią komercinę veiklą. ES sistemoje analizė yra grindžiama principu, kad nacionalinės vyriausybės neturėtų skirti ar taikyti valstybinėms įmonėms pagalbos, kuri pažeidžia konkurencijos taisykles, tačiau kartu pripažįstama bendrojo intereso paslaugų teikimo svarba. Ketvirtojoje apaliojo stalo diskusijoje buvo kalbama apie ekonominius duomenis, paprastai naudojamus susijungimų bylose, taip pat apie tinkamiausius ekonominių duomenų pateikimo ne ekonomistams būdus. 749. Trečiajame konkurencijos komiteto posėdyje buvo surengtos apvaliojo stalo diskusijos dėl grobikiško rinkos uždarymo konkurentams ir privataus taisyklių taikymo. Abiem šiais atvejais išsiskiria OECD valstybių narių nuomonės, ir diskusijos padėjo geriau suprasti įvairias teisines sistemas. Antrojoje apvaliojo stalo diskusijoje kai kurios valstybės narės pateikė iniciatyvas, kaip palengvinti privatų taisyklių vykdymą, ir atkreipė dėmesį į būtinybę vengti per daug intensyvaus atgrasymo priemonių taikymo (tai gali stabdyti naujovių diegimą). Komiteto darbo grupės aptarė konkurenciją medicinos profesijų srityje, struktūrinį atskyrimą ir būtinybę daugiau informuoti apie kartelių daromą žalą. Diskutuojant apie medicinos profesijas daugiausia dėmesio buvo skiriama tiems profesijų reguliavimo pokyčiams, kurie galėtų paskatinti konkurenciją. Ypatingo dėmesio sulaukė patekimo į rinką klausimas, ypač pagalbinio personalo patekimas į rinką, dėl kurio savo nuomonėmis pasidalijo įvairios valstybės. Aptardamos kartelius institucijos sutiko, kad labai svarbu pirkimų organizacijas daugiau informuoti apie konkurencijos taisykles ir kartelius. 750. 2004 m. Komisija pateikė Konkurencijos komitetui vienuolika rašytinių dokumentų, susijusių su šiomis OECD apvaliojo stalo diskusijų temomis: 751. konkurencija ir reguliavimas vandens tiekimo srityje; 752. konkurencija ir reguliavimas žemės ūkio srityje; 753. valstybinio sektoriaus atliekamas rinkos veiklos reguliavimas – konkurencinis neutralumas; 754. konkurencija sveikatos profesijų srityje; 755. struktūrinio atskyrimo patirtis geležinkelių sektoriuje; 756. struktūrinio atskyrimo patirtis pašto paslaugų srityje; 757. informavimas apie kartelių daromą žalą; 758. rinkų funkcionavimo sutrikimų nustatymas ir šalinimas (su SANCO GD); 759. tarpvalstybinis bendradarbiavimas teisės aktų įgyvendinimo srityje (su SANCO GD); 760. grobikiškas rinkų uždarymas konkurentams; ir 761. privatus antimonopolinių teisės aktų vykdymas. VI –2005 metų perspektyvos 1. KOVA SU MONOPOLIJOMIS 762. Kartelių srityje bus persvarstytas Atleidimo nuo baudų pranešimo taikymas, įskaitant įmonių pareiškimų nagrinėjimą. Kova su karteliais išlieka prioritetas. 763. Kova su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi taip pat išlieka prioritetas. Farmacijos sektoriuje taip pat bus kovojama su kitais konkurenciją ribojančiais veiksmais. Antikonkurencinio elgesio tyrimai apims tarptautines mobiliojo ryšio paslaugas, žiniasklaidos priemonių rinkas ir automobilių sektorių, sparčią interneto prieigą, tradicinių pašto operatorių nerezervuotose rinkose elgesį, taip pat keleivių skraidinimo bendrovių sąjungas. Glaudžiai bendradarbiaujant su NKI bus aktyviau taikomos kontrolės priemonės geležinkelių sektoriuje; daugiau dėmesio bus skiriama finansų rinkoms, pavyzdžiui, bankininkystės ir prekybos vertybiniais popieriais, taip pat energetikos sektoriui. 764. Bus aktyviau nei anksčiau taikomi sektorių tyrimai ir kitos rinkos stebėsenos priemonės, daugiausia dėmesio skiriama farmacijos sektoriui, naujų žiniasklaidos priemonių ir elektros energijos rinkoms, taip pat vartotojų bankininkystei ir draudimui. 765. Teisės aktų leidybos srityje daugiausia dėmesio bus skiriama transportui: bus parengtas Komisijos pasiūlymas panaikinanti bendrosios išimties taikymą jūrų sektoriui, pataisyta bendroji išimtis linijinės laivybos konsorciumams ir pataisytas reglamentas dėl susitarimų ir suderintų veiksmų oro transporto sektoriuje. Be to, ketinama patvirtinti procedūrines taisykles, pavyzdžiui, naują galimybės susipažinti su byla pranešimą, ir politinius projektus, pvz., žalioji privataus teisės aktų vykdymo knyga. Komisija taip pat tęs politikos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi srityje peržiūrą. 2. SUSIJUNGIMAI 766. Susijungimų srityje prioritetu bus Komisijos korekcinių priemonių politikos persvarstymas. Be to, bus atnaujintos likusios techninės gairės. 767. Prognozuojama, kad taisyklių vykdymas bus užtikrinamas tokiu pat mastu, kaip ir 2004 m. 3. VALSTYBėS PAGALBA 768. Teisės aktų leidybos srityje ketinama patvirtinti konsultacinį dokumentą dėl valstybės pagalbos kontrolės ateities, taip pat priimti gaires dėl bendro ekonominio intereso paslaugų ir patvirtinti išimtį nedidelio masto bendro intereso paslaugoms. Ketinama parengti valstybės pagalbai skirto bendro konsoliduoto bendrosios išimties reglamento projektą. Taip pat darbotvarkėje numatyta nustatyti pagalbos susigrąžinimo atvejų vertinimo kriterijus. 769. Be to, bus persvarstytos Regioninės pagalbos gairės, Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros gairės ir Komunikatas dėl rizikos kapitalo. Komunikate dėl valstybės pagalbos ir naujovių bus peržiūrėta valstybės pagalbos kontrolės sistema ir bus nustatyta, kokių pokyčių reikėtų. Taip pat numatyta apibendrinti patirtį, įgytą valstybės pagalbos aplinkos apsaugai srityje. 770. Valstybės pagalbos kontrolės srityje daugiausia dėmesio bus skiriama naujai sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos sistemai, pagalbai, apie kurią buvo pranešta pagal Daugiasektorinę programą, ir fiskalinės pagalbos grupėse bei lengvatinės prekybos firmoms tyrimams. Bus baigtos nagrinėti bylos, susijusios su naujųjų valstybių narių plieno ir laivų statybos sektoriuose taikomomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis ir su perėjimo prie konkurencijos išlaidomis energetikos sektoriuje 25 valstybių ES. Be to, bus teikiama pirmenybė byloms, susijusioms su pašto viešosios paslaugos finansavimu, su plačiajuosčio ryšio paslaugomis ir pagalba telekomunikacijų bendrovėms, taip pat su transliavimo paslaugomis. 4. TARPTAUTINė VEIKLA 771. Konkurencijos GD darbas su šalimis kandidatėmis, taip pat su kitomis Vakarų Balkanų šalimis, tęsis ir 2005 m. 772. Derybos dėl veiksmų planų su antrajai bangai priklausančiomis kaimynystės politikos šalimis partnerėmis (Armėnija, Azerbaidžanas, Egiptas, Gruzija ir Libanas) prasidės 2005 m. 773. Komisija norėtų išlaikyti ES ir JAV darbo grupę susijungimų klausimais, ir 2005 m. joje ketinama rengti diskusijas. 774. 2005 m. birželio 6–8 d. Bonoje įvyks kasmetinė Tarptautinio konkurencijos tinklo konferencija. Ypač svarbūs Komisijai bus darbo grupės kartelių klausimais, kurios ji yra viena iš pirmininkių, rezultatai. 775. 2005 m. OECD pirmą kartą atliks išsamų kolegialų ES konkurencijos politikos įvertinimą. Bus įvertintas ES konkurencijos politikos ir jos įgyvendinimo veiksmingumas. 776. Plėtodama oficialų dvišalį ES ir Kinijos dialogą konkurencijos klausimais, Komisija toliau padės Kinijai kurti savo konkurencijos teisę. 777. Priedas – Ataskaitoje aptartos bylos 1. 81, 82 IR 86 STRAIPSNIAI Byla | Paskelbta | Punktas | CEWAL | 26 | „Clearstream“ | 30 | „Microsoft“ | 36/140 | „Interbrew“ | 42 | „Scandlines“ prieš Helsingborgo uostą ir „Sundbusserne“ prieš Helsingborgo uostą | 45 | „KPN Mobile“ skambučių užbaigimo tarifai | 47 | B2/„Telia“ | 48 | Variniai vandentiekio vamzdžiai | MEMO 01/104, 2001 3 23 | 49 | Natrio gliukonatas | 52 | Prancūziškas alus | 55 | Ispaniškas žaliavinis tabakas | IP/04/1256, 2004 10 20 | 57 | Kietoji galanterija – adatos | 59 | Cholino chloridas | 64 | „Air France“ / „Alitalia“ | 70 | „Topps“ | 71 | Belgijos architektų asociacija | 75 | „Gaz de France“ | 81 | UFEX | 102 | „Adalat“ | 127 | Cemento kartelis | 128 | Pašto paslaugos: ASEMPRE | 129 | Grafito elektrodų kartelis | 131 | Besiūlių plieninių vamzdžių kartelis | 133 | „Akzo“ & „Acros“ | 134 | Vokietijos bankai | 137 | Antidopingas | 138 | Eurovizija | 139 | 2. SUSIJUNGIMų KONTROLė Byla | Paskelbta | Punktas | „Lagardère“/„Natexis“/VUP | 179 | „Sony“/BMG | OL C 13, 2004 1 17 | 189 | AREVA/„Urenco“/ETC JV | OL C 141, 2004 5 25 | 195 | „Sonoco“/„Ahlstrom“/JV | OL C 143, 2004 5 27 | 199 | „Continental“/„Phoenix“ | OL C 140, 2004 5 20 | 203 | ENI/EDP/GDP | OL C 185, 2004 7 20 | 211 | „Hoechst“/„Rhône-Poulenc“ | IP/04/135, 2004 1 30 | 229 | GE/„Amersham“ | OL C 301, 2003 12 12 | 231 | „Air Liquide“/„Messer“ | OL C 134, 2004 2 7 | 235 | „Sanofi Synthelabo“/„Aventis“ | OL C 111, 2004 4 30 | 238 | „Group 4 Falck“/„Securicor“ | OL C 96, 2004 4 21 | 240 | „Owens-Illinois“/„BSN Glasspack“ | OL C 111, 2004 4 30 | 244 | GIMD/„Socpress“ | OL C 134, 2004 5 12 | 249 | „Syngenta CP“/„Advanta“ ir „Fox Paine“/„Advanta“ | OL C 177, 2004 7 9 | 254 | „Cytec“/UCB „Surface Specialities | OL C 274, 2004 11 9 | 260 | „Air France“/KLM | OL C 317, 2004 12 30 | 7 langelis | „Kabel Deutschland“/„ish“ | OL C 111, 2004 4 30 | 263 | „Acoor“/„Barrière“/„Colony“ | 267 | INA/AIG/SNFA | IP/04/92, 2004 1 21 | 271 | RWA/AMI | OL C 143, 2004 5 27 | 274 | Portugalijos Respublika prieš Komisiją („Cimpor“) | 280 | MCI prieš Komisiją | 289 | 3. VALSTYBėS PAGALBA Byla | Paskelbta | Punktas | Belgija – „Belgacom“ įsipareigojimų dėl pirmosios pakopos pensijų mokėjimo perdavimas Belgijos valstybei | 403 | Prancūzijos suteikta pagalba „Coopérative d’exportation du livre français“ (CELF) | 406 | UMTS licencijos mokesčio pakeitimas, Prancūzija | 407 | „Alstom“ | 416 | „MobilCom“ | 421 | „Bankgesellschaft Berlin AG“ | 426 | „France Telecom“ | 429 | Verslo mokesčių sistema | 430 | Akcininkų avansas | 432 | „Bull“ | 436 | „Lloyd Werft Bremerhaven GmbH“ | 437 | Ispanijos valstybinės laivų statyklos | 440 | Nyderlandų išlyginamoji pagalba | 443 | „Huta Częstochowa SA“ | 446 | Ispanijos ir Vokietijos laivų finansavimo sistemos | 447 | Investicijų į „Hellenic Shipyards“ plano pataisymai | 448 | Pagalba „Hellenic Shipyards“ | 450 | „Postabank“/„Erste Bank Hungary Rt“ | 452 | Vokietijos regioniniai bankai | 454 | Pagalba Ispanijos plieno gamintojai „Siderúrgica Añón SA“ | 460 | Transporto pagalba motorinių transporto priemonių pramonei atokiausiuose ir mažo gyventojų tankumo regionuose | 462 | Daugiasektorinė programa ir taikomų regioninės pagalbos planų pratęsimas | 464 | Jungtinės Karalystės Vakarų Kambrijos regionas | 468 | Molisės regionas | 471 | „Northern Ireland Venture“ schema | OL C 33, 2004 2 6 | 472 | Tremonti bis | OL C 42, 2004 2 18 | 473 | Belgijos sektorių fondai | 477 | Fiskalinė pagalba restoranų sektoriui | 479 | Fiskalinės ekonominių interesų grupės | 485 | Fiskalinės paskatos dalyvauti parodose | 489 | Atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio | 491 | Vandenilio mokslinių tyrimų programa | 493 | MTTP pagalba Dublino „Bell Laboratories“ | 498 | Dalyvavimas didinant OCAS kapitalą | 502 | „Schiefergruben Magog“ | 503 | Pagalba „Akzo Nobel“, skirta chlorino transportavimui sumažinti iki minimumo | 506 | Pagalba etileno transportavimo vamzdynui tarp Štadės ir Toičentalio ir propileno transportavimo vamzdynui iš Roterdamo per Antverpeną į Rūro sritį | OL C 315, 2003 12 24 | 507 | Su investicijoms į aplinkos apsaugą susijusi pagalba Langerbriugės „Stora Enso“ | OL C 15, 2004 2 21 | 510 | Valstybės pagalbos aspektai šiltnamio efektą sukeliančių emisijų leidimų sistemoje | 512 | Esama pagalba naujosiose valstybėse narėse | 525 | Pagalba naujųjų valstybių narių bankininkystės sektoriui | 528 | Mokesčių lengvatos, kurią Slovakija suteikė „US Steel Kosice“, sumažinimas | 530 | Restruktūrizavimo pagalba Čekijos plieno gamintojai | 534 | „Fincantieri“ | 535 | „Kvaerner Warnow Werft“ | 538 | Tam tikrų Rytų Vokietijos, Ispanijos ir Graikijos laivų statyklų pajėgumo apribojimai | 541 | Licencijos mokesčio schemos | 594 | Danijos TV2 valstybinis finansavimas ir ad-hoc valstybės finansavimas, skiriamas Nyderlandų visuomeninio transliavimo organizacijoms | OL C 262, 2004 10 23 | 597 | DVB-T Vokietija | OL C 216, 2004 8 28 | 600 | Plačiajuostis ryšys | 602 | Kinematografijos ir garso ir vaizdo sektorius | 605 | „Scott Kimberly Clark“ | 613 | Ispanijos laivų statyklos | 615 |
[1] Pagal Bylos T-353/94 Postbank NV 87 punktą verslo paslaptys yra „informacija, kurią ne tik paviešinus, bet ir paprasčiausiai perdavus kitam, ne ją suteikusiam, asmeniui, galima padaryti didelę žalą informacijos teikėjo interesams“.
[2] Reglamento 1/2003 30 straipsnyje ir Reglamento 17/62 21 straipsnyje yra nustatyta, kad Komisija turi atsižvelgti tik į „teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis“.
[3] 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl EB konkurencijos taisyklių, nustatytų EB sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, OL L 1, 2003 1 4. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 411/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 1).
[4] 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos, OL L 123, 2004 4 27.
[5] Komisijos pranešimas apie bendradarbiavimą konkurencijos institucijų tinkle, OL C 101, 2004 4 27.
[6] Paskelbtas Tarybos registre tinklalapyje http://register.consilium.eu.int (dokumento Nr. 15435/02 ADD 1).
[7] Nacionalinių institucijų, pasirašiusių pareiškimą dėl Komisijos pranešimo apie bendradarbiavimą konkurencijos institucijų tinkle, sąrašą galima rasti Komisijos tinklalapyje.
[8] Komisijos pranešimas apie Komisijos ir ES valstybių narių teismų bendradarbiavimą taikant EB sutarties 81 ir 82 straipsnius, OL C 101, 2004 4 27.
[9] Komisijos pranešimas apie skundų nagrinėjimą Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius, OL C 101, 2004 4 27.
[10] Komisijos pranešimas apie neoficialias konsultacijas, susijusias su naujais EB sutarties 81 ir 82 straipsnio taikymo klausimais, kurie iškyla atskirose bylose (konsultaciniai raštai), OL C 101, 2004 4 27.
[11] Gairės dėl poveikio prekybai sąvokos, vartojamos EB sutarties 81 ir 82 straipsniuose, OL C 101, 2004 4 27.
[12] EB sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės, OL C 101, 2004 4 27.
[13] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 772/2004 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo technologijų perdavimo susitarimų kategorijoms, OL L 123, 2004 4 27.
[14] EB sutarties 81 straipsnio taikymo technologijų perdavimo susitarimams gairės, OL C 101, 2004 4 27. Reglamentas dėl bendrosios išimties suteikimo technologijų perdavimui ir gairės taip pat yra pateikta tinklalapyje: http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/legislation/entente3_en.html#technology.
[15] Buvo gauta daugiau kaip 70 atsiliepimų iš pramonės ir prekybos asociacijų, juridinių ir intelektinės nuosavybės organizacijų, pavienių juridinių firmų, nacionalinių institucijų, pavienių bendrovių, universitetų ir konsultantų.
[16] 1996 m. sausio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 240/96 dėl EB sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms technologijų perdavimo susitarimų grupėms, OL L 31, 1996 2 9. Šio reglamento įvertinimas pateiktas Komisijos vertinamojoje ataskaitoje, KOM(2001) 786 galutinis.
[17] Ankstesniame 1996 m. reglamente buvo pateikti baltieji ir pilkieji sąrašai.
[18] Tarybos reglamentas Nr. 19/65/EEB, reglamentas dėl įgaliojimų suteikimo, leidžia reglamentus dėl bendrosios išimties suteikimo technologijų perdavimo susitarimams priimti tik tuo atveju, jei jie yra sudaryti tarp dviejų šalių ir yra susiję su pramoninės nuosavybės teisėmis.
[19] Technologijų rinkos dalis taip pat priklauso nuo produkto rinkos, nes ji nustatoma pagal produktų, gaminamų naudojant licencijuotą technologiją, rinkos dalį. Skaičiuojant rinkos dalį paprastai yra naudojami praėjusių kalendorinių metų parduotos produkcijos vertės duomenys. Jeigu viršijama atitinkama riba, yra taikomas 2 metų lengvatinis laikotarpis.
[20] Tai ypač susiję su licencijos gavėjo įpareigojimu išimtinėmis sąlygomis grąžinti arba perleisti atskiriamus licencijuotos technologijos patobulinimus arba naujus jos taikymo būdus, taip pat su straipsniais dėl užginčijimo draudimo.
[21] Reglamente dėl bendrosios išimties suteikimo technologijų perdavimui dabar yra pateikta daugelis paprastai taikomų apribojimų, pavyzdžiui: naudojimo srities apribojimai, aktyvaus ir pasyvaus pardavimo tarp licencijos davėjo ir gavėjo apribojimai, skirti jų išimtinėms teritorijoms apsaugoti, įpareigojimai dėl riboto naudojimo.
[22] T. y. priemonės, padedančios dviem arba daugiau šalių sudaryti technologijų paketą, kurio naudojimo licencija išduodama ne tik jį sudariusioms, bet ir trečiosioms šalims.
[23] Baltoji knyga dėl Reglamento (EEB) Nr. 4056/86, kuriuo EB konkurencijos taisyklės taikomos jūrų transportui, peržiūros, KOM(2004) 675 galutinis. Taip pat žr. Komisijos pranešimą spaudai IP/04/1213.
[24] Paskelbtas dokumentas ir Komisijos gauti atsakymai pateikti tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/others/#consult_823 .
[25] OL C 319, 2004 12 23.
[26] OL L 68, 2004 3 6. Taip pat žr. pranešimą spaudai IP/04/272.
[27] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3975/87, nustatantis EB konkurencijos taisyklių taikymo oro transporto sektoriuje tvarką, ir Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3976/87 dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų grupių susitarimams ir suderintiems veiksmams oro transporto sektoriuje.
[28] Žr. sujungtas bylas 209-213/84 Nouvelles Frontières , [1986] p. 1425. Anksčiau vertindama tarptautines oro linijų sąjungas Komisija turėjo procedūriškai atskirti Bendrijoje vykdomus maršrutus nuo maršrutų į trečiąsias šalis, todėl buvo taikomas netinkamas mišrus scenarijus.
[29] Reglamente Nr. 1/2003 (kova su monopolijomis), Reglamente Nr. 139/2004 (susijungimai) ir atitinkamuose įgyvendinimo reglamentuose (Reglamentai Nr. 773/2004 ir Nr. 802/2004) numatyta, kad galimybė susipažinti su dokumentų rinkiniu turi būti sudaryta visose bylose, susijusiose su sprendimais, priimtais pagal Reglamento Nr. 1/2003 7, 8, 23 straipsnius ir 24 straipsnio 2 dalį bei Susijungimų reglamento 6 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 2–6 dalys, 14 ir 15 straipsnius.
[30] Teisė susipažinti su dokumentų rinkiniu antimonopolinėse bylose ir bylose dėl susijungimų nesutampa su bendrąja teise susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, kuriai yra taikomi kitokie kriterijai ir kurios paskirtis yra kitokia.
[31] Komisijos pranešimas dėl vidaus darbo tvarkos taisyklių svarstant prašymą suteikti galimybę susipažinti su dokumentų rinkiniu EB sutarties 85 ir 86 straipsniuose [dabar 81 ir 82 straipsniai], EAPB sutarties 65 ir 66 straipsniuose ir Tarybos reglamente (EEB) Nr. 4064/89 numatytais atvejais, OL C 23, 1997 1 23, p. 3.
[32] Komisijos praktika keitėsi dėl susidariusių naujų ir precedento neturinčių situacijų, pavyzdžiui, labai didelio byloje dalyvaujančių šalių skaičiaus, tačiau tie pokyčiai taip pat buvo būtini siekiant pagerinti galimybės susipažinti su dokumentų rinkiniu sudarymo taikant naujas technologines priemones veiksmingumą.
[33] Ypač byla dėl „cemento kartelio“ Pirmosios instancijos teisme, sprendimas sujungtose bylose T-25/95 ir kt., Cimenteries CBR SA et al . [2000] p. II-491.
[34] 2001 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimas dėl bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimų, OL L 162, 2001 6 19.
[35] Komisijos pranešimo dėl galimybės susipažinti su Komisijos dokumentų rinkiniu bylose pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 taisyklių projektas (OL C 259, 2004 10 21). Pateiktas tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/competition/general_info/access_to_documents.html.
[36] „Cewal“ veikė nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios iki 10-ojo dešimtmečio vidurio. Jai priklausė laivybos bendrovės, reguliariai teikusios lainerių paslaugas tarp Zairo ir Angolos uostų bei Šiaurės jūros uostų, išskyrus Jungtinę Karalystę. „Cewal“ sekretoriatas veikė Antverpene.
[37] 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimas 93/82/EEB dėl bylos, susijusios su EEB sutarties 85 (IV/32.448 ir IV/32.450: Cewal , Cowac ir Ukwal ) ir 86 (IV/32.448 ir IV/32.450: Cewal ) straipsniais, OL L 34, 1993 2 10. Pirminę 9,6 mln. ekiu baudą, kurią Komisija skyrė CMB, Pirmosios instancijos teismas sprendimu sujungtose bylose T-24/93, T-25/93, T-26/93 ir T-28/93 CMB ir kt. sumažino iki 8,64 mln., [1996] p. II-1201.
[38] Sprendimas sujungtose bylose C-395/96 P CMB , CMBT ir C-396/96 P Dafra-Lines [2000] p. I-1365.
[39] Reglamente 2988/74 dėl teisinių procedūrų, susijusių su transportu ir konkurencija, taikymo terminų yra nurodytas pertraukiamas penkerių metų laikotarpis ir dešimties metų laikotarpis, per kurį turi būti skirta bauda. Šie laikotarpiai nesibaigė, nes jų skaičiavimas buvo sustabdytas teismo proceso metu.
[40] COMP/38.096.
[41] Vertybinių popierių kliringas ir atsiskaitymas yra veiksmai, būtini vertybinių popierių pardavimo sandoriui užbaigti. Kliringas – tai procesas, kurio metu yra nustatomi pirkėjo ir pardavėjo sutartiniai įsipareigojimai. Atsiskaitymas – tai vertybinių popierių perdavimas iš pardavėjo pirkėjui ir lėšų perdavimas iš pirkėjo pardavėjui.
[42] Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai saugo vertybinius popierius ir tvarko sandorius su vertybiniais popieriais per apskaitą. Įsisteigimo šalyje centrinis vertybinių popierių depozitoriumas teikia tvarkymo paslaugas tų vertybinių popierių pardavimui, kuriuos jis saugo kaip galutinė saugojimo įstaiga. Jis taip pat gali pasiūlyti tvarkymo paslaugas kaip tarptautinio kliringo ir atsiskaitymo tarpininkas, jei pirminis vertybinių popierių depozitoriumas yra kitoje valstybėje.
[43] Geriausiai pasaulyje kotiruojamos Vokietijos akcijos (saugiausios akcijos, pavyzdžiui, „Daimler Chrysler“, „Siemens“, „Allianz“, „Deutsche Post“, „Deutsche Telekom“, „Deutsche Bank“, „Lufthansa“ ir kitos) yra vardinės akcijos, skirtingai nei pareikštinės akcijos.
[44] Byla COMP/37.792. Pateikta tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/cases/decisions/37792/en.pdf.
[45] „Microsoft“ priklausė apie 95 % šios rinkos.
[46] Ši bauda siekė 1,62 % „Microsoft“ pasaulinės apyvartos paskutiniais verslo metais, kurių duomenų turima.
[47] Byla T-201/04.
[48] Byla T-201/04R.
[49] Teismo posėdžiai dėl laikinųjų priemonių taikymo buvo surengti 2004 m. rugsėjo 30 d. ir 2004 m. spalio 1 d.
[50] Žr. toliau I skyriaus C dalį.
[51] Žr. Komisijos 10-ąją įgyvendinimo ataskaitą [nuoroda bus padaryta paskelbus ataskaitą].
[52] Mokestis, kurį konkuruojančios įmonės turi mokėti „Deutsche Telekom“ už iš dalies atsietą prieigą prie vietinių linijų.
[53] Pranešimas spaudai IP/04/281.
[54] Pranešimas spaudai IP/04/994.
[55] COMP/37.409. Žr. pranešimą spaudai IP/04/574, 2004 4 30.
[56] COMP/A.36.568.
[57] COMP/A.36.570.
[58] Nekonfidencialios sprendimų versijos buvo paskelbtos Konkurencijos GD interneto svetainėje.
[59] Sprendimai yra grindžiami kriterijumi, kurį Teisingumo Teismas nustatė Byloje 27/76 „ United Brands“ prieš Komisiją , [1978] p. 207.
[60] COMP/37.704 – „KPN Mobile“ skambučių užbaigimo tarifai.
[61] COMP/37.663 – „TeliaSonera AB“ – Plačiajuosčio ryšio paslaugos.
[62] Žr. toliau pateiktą glaustą atskirų sprendimų aprašymą.
[63] Pranešimas apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių bylose (OL C 45, 2002 2 19).
[64] Prašymas netaikyti baudų turi būti pasiekęs Komisiją iki 2002 m. vasario 19 d., kad būtų taikomas naujasis pranešimas.
[65] Žr. pirmiau 1 punktą.
[66] Reglamento 21 straipsnis.
[67] Reglamento 20 straipsnis.
[68] Reglamento 19 straipsnis.
[69] Byla C-7/04 P (R). Daugiau informacijos – žr. toliau nurodytas Teismo bylas.
[70] Sujungtos bylos T-125/03 R ir T-253/03 R, Akzo Nobel Chemicals Ltd ir Akcros . Taip pat žr. 2003 m. metinės konkurencijos ataskaitos 33 punktą.
[71] Pagrindinė su šiuo klausimu susijusi byla Teisme buvo nagrinėjama metų pabaigoje.
[72] Žr. Bylą 155/79, AM & S prieš Komisiją , [1982] p. 1575.
[73] COMP/38.069.
[74] COMP/36.756.
[75] Žr. 2001 m. metinės konkurencijos ataskaitos 48 punktą.
[76] COMP/37.750 – Brasseries Kronenbourg, Brasseries Heineken .
[77] Viešbučių, kavinių ir restoranų.
[78] COMP/38.238.
[79] COMP/38.338. Žr. pranešimą spaudai IP/04/1313, 2004 10 26.
[80] COMP/37.533.
[81] COMP/38.284.
[82] Šį sprendimą Pirmosios instancijos teisme užginčijo trečioji šalis (Byla T-300/04).
[83] COMP/37.980 – Souris Bleue – Topps .
[84] Pranešimas spaudai IP/04/682, 2004 5 26.
[85] COMP/C-2/38.014 – IFPI „Simulcast“, 2002 m. spalio 8 d. sprendimas, OL L 107, 2003 4 30.
[86] COMP/38.126 – Santiago .
[87] Pranešimas spaudai IP/04/586.
[88] Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui – Autorių ir gretutinių teisių valdymas vidaus rinkoje, KOM/2004/261, 2004 4 16.
[89] COMP/38.549.
[90] Sprendimas 93/438/EEB Byloje IV/33.407 – CNSD, OL L 203, 1993 8 13. Šiuo sprendimu buvo uždrausta Italijos muitinės tarpininkams taikyti fiksuotų tarifų lentelę.
[91] Savo pirmajame sprendime dėl profesinių organizacijų tarifų, kuris buvo priimtas 1993 m., Komisija išreiškė nepritarimą fiksuotiems tarifams, bet baudos nepaskyrė. 1996 m. Komisija priėmė sprendimą dėl Olandijos ekspeditorių asociacijos rekomenduojamų tarifų, kuriuo skyrė simbolinę 1000 eurų baudą.
[92] COMP/38.662 – GDF-ENEL, GDF-ENI
[93] Žr. leidinį dėl 27 straipsnio 4 dalies, OL C 299, 2004 9 14.
[94] Sprendimas pagal Reglamento 1/2003 9 straipsnį buvo priimtas 2005 m. sausio mėn.
[95] COMP/38.173 ir 38.453, OL C 115, 2004 4 30.
[96] OL C 115, 2004 4 30.
[97] Žr. toliau aptariamas teismo bylas.
[98] COMP/38.427. Žr., pranešimą spaudai IP/04/2004, 2004 10 26.
[99] Šis terminas iš tikrųjų reiškia didžiausio palankumo statusą turinčio tiekėjo principą, taikomą susitarimuose.
[100] Pranešimas spaudai IP/04/134, 2004 1 30.
[101] COMP/38.745, dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
[102] 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo, OL L 15/14, 1998 1 21, su pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 10 d. Direktyva 2002/39/EB, OL L 176, 2002 7 5.
[103] Komisijos pranešimas dėl konkurencijos taisyklių taikymo pašto sektoriui ir tam tikrų valstybės priemonių, susijusių su pašto paslaugomis, vertinimo, OL C 39, 1998 2 6.
[104] Ir Vokietija, ir DPAG apskundė šį sprendimą: Bylos T-490/04 ir T-493/04.
[105] COMP/38.663 – UFEX.
[106] Žr. ankstesnį I skyriaus A dalies 1 skirsnį.
[107] COMP/39.116.
[108] Žr. pranešimo dėl 27 straipsnio 4 dalies taikymo 6 punktą, OL C 258, 2004 10 20.
[109] Nekonfidencialios nacionalinių teismų sprendimų versijos pateiktos tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/national_courts/index_en.html .
[110] Daugiau informacijos apie bendrai finansuojamus projektus galima rasti Konkurencijos GD tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/dgs/competition/proposals2/table_of_projects_co_financed_out_of_3rd_call.pdf .
[111] Pranešimą apie konkursą dėl šios mokymo programos galima rasti Konkurencijos GD tinklalapyje. Pranešimas apie 2005 m. konkursą pateiktas tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/dgs/competition/proposals2/20040316_call/call_en.pdf.
[112] Su ataskaita galima susipažinti tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/competition/publications/eca/report_air_traffic.pdf.
[113] Sujungtos bylos C-2/01 P Bundesverband der Arzneimittel-Importeure eV ir Komisija prieš Bayer ir C-3/01 P Komisija prieš Bayer , dar nepaskelbta Rinkinyje.
[114] Sprendimas Byloje T-41/96 Bayer , [2000] p. II-3383.
[115] 1996 m. sausio 10 d. sprendimas Byloje COMP/34.279 ADALAT. Ši byla buvo susijusi su lygiagretaus farmacinių preparatų importo apribojimais ir buvo pavadinta pagal „Bayer“ produktą, su kuriuo buvo susijusi byla.
[116] Sujungtos bylos C-204/00 P P. Aalborg Portland A/S , C-205/00 P Irish Cement Ltd , C-211/00 P Ciments français SA , C-213/00 P Italcementi - Fabbriche Riunite Cemento SpA , C-217/00 P Buzzi Unicem SpA ir C-219/00 Cementir - Cementerie del Tirreno SpA , dar nepaskelbta Rinkinyje.
[117] 1994 m. lapkričio 30 d. sprendimas Bylose COMP/33.126 ir COMP/33.322 Cement .
[118] Sprendimas sujungtose bylose T-25/95, T-26/95, T-30/95–T-32/95, T-34/95–T-39/95, T-42/95–T-46/95, T-48/95, T-50/95–T-65/95, T-68/95–T-71/95, T-87/95, T-88/95, T-103/95 ir T-104/95 Cimenteries CBR ir kiti, [2000] p. II-491.
[119] Byla C-240/02 ASEMPRE ir kiti , dar nepaskelbta Rinkinyje.
[120] OL L 15, 1998 1 21.
[121] Savitarna – tai (pagal direktyvos 21 konstatuojamąją dalį) pašto paslaugos, kurias teikia fizinis arba juridinis asmuo, esantis pašto siuntų siuntėju, arba tokių pašto siuntų surinkimas ir pervežimas, pavedamas trečiajam asmeniui, veikiančiam išskirtinai to asmens vardu.
[122] Sujungtos bylos T-236/01 Tokai Carbon Co. Ltd , T-239/01 SGL Carbon AG , T-244/01 Nippon Carbon Co. Ltd , T-245/01 Showa Denko KK , T-246/01 GrafTech International Ltd , T-251/01 SEC Corp ir T-252/01 The Carbide/Graphite Group, Inc , dar nepaskelbta Rinkinyje.
[123] 2001 m. liepos 18 d. sprendimas Byloje COMP/36.490 – Grafito elektrodai.
[124] 1998 m. Baudų nustatymo metodo gairės, OL C 9, 1998 1 14.
[125] Sprendimą apskundė Komisija (Byla C-301/04 P) ir kelios kitos šalys, būtent SGL (Byla C-308/04 P), Showa Denko (Byla 289/04 P) ir SEC Corporation (Byla C-307/04 P), išspręsta 2004 11 24 nutartimi).
[126] Bylos T-44/00 Mannesmannröhren-Werke AG , T-48/00 Corus UK Ltd , T-50/00 Dalmine SpA ir sujungtos bylos T-67/00, T-68/00, T-71/00 ir T-78/00 JFE Engineering Corp., Nippon Steel Corp., JFE Steel Corp. ir Sumitomo Metal Industries Ltd, dar nepaskelbta Rinkinyje .
[127] 1999 m. gruodžio 8 d. sprendimas Byloje COMP/35.860-B – Besiūliai plieniniai vamzdžiai.
[128] Byla C-7/04 P(R) Komisija prieš „Akzo Nobel Chemicals“ ir „Akcros Chemicals“ , dar nepaskelbta Rinkinyje.
[129] 2003 m. spalio 30 d. nutartis sujungtose bylose T-125/03 R ir T-253/03 R Akzo Nobel Chemicals Ltd ir Akcros.
[130] Šalių teigimu, profesinės paslapties apsauga turėjo būti taikoma penkiems dokumentams. Komisijos inspektoriai nusprendė, kad dėl dviejų šių dokumentų nebuvo galima priimti sprendimo vietoje, ir įdėjo juos į užklijuotą voką, kuris buvo perduotas Komisijai. Dėl likusių trijų dokumentų buvo nuspręsta, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką jiems profesinės paslapties apsauga yra netaikytina; buvo padarytos jų kopijos ir jie buvo pridėti prie bylos medžiagos. Po patikrinimo Komisija priėmė sprendimą, kuriuo oficialiai atmetė šalių prašymus.
[131] Bylos T-44/02 Dresdner Bank AG , T-54/02 Vereins und Westbank AG , T-56/02 Bayrische Hypo- und Vereinsbank AG , T-60/02 Deutsche Verkehrsbank AG , T-61/02 C ommerzbank AG , dar neįtraukta į Rinkinį.
[132] 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimas Byloje COMP/E–1/37.919 (ex 37.391) – Banko mokesčiai už euro zonos valiutų keitimą – Vokietija.
[133] COMP/38.158 – Meca Medina ir Majcen prieš Tarptautinį olimpinį komitetą, http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/cases/index/by_nr_76.html#i38_158 .
[134] Byla T-313/02 – Meca Medina ir Majcen prieš Europos Komisiją,http://europa.eu.int/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexplus!prod!CELEXnumdoc&lg=en&numdoc=62002A0313 .
[135] Byla C-470/02.
[136] Byla T-185/00.
[137] 2000 m. gegužės 1 d. Komisijos sprendimas Byloje COMP/32.150 ETS/Eurovizija , OL L 151, 2000 6 24.
[138] Bylos T-201/04 (pagrindinis ieškinys) ir T-201/04 R (laikinos priemonės).
[139] Žr. 36 punktą.
[140] Daugiau informacijos apie pirmuosius šių naujų nuostatų taikymo metus pateikta 6 langelyje apie supaprastintą klausimų perdavimo sistemą.
[141] 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, OL L 24 , 2004 1 29.
[142] 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, OL L 133, 2004 4 30.
[143] Tai reiškia, kad iš viso turi būti pateiktas vienas CO formos originalas ir 35 jo kopijos.
[144] Atvejai, apie kuriuos reikia pranešti naudojant sutrumpintą formą, buvo papildyti d punktu. Žr. toliau „Pataisytas pranešimas dėl supaprastintos procedūros“.
[145] Žr. 6 straipsnio 1 dalies b punkto antrąją pastraipą, 8 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą ir 2 dalies trečiąją pastraipą.
[146] Naujojo susijungimų reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „koncentracija, kuri sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį, ir dėl to itin apribojama veiksminga konkurencija, yra laikoma nesuderinama su bendrąja rinka“.
[147] HHI arba Herfindahl-Hirschmano indeksas yra tarptautiniu mastu pripažinta rinkos koncentracijos matavimo priemonė. HHI yra visų rinkoje veikiančių įmonių rinkos dalių kvadratų suma. Indeksas proporcingai suteikia didesnių įmonių rinkos dalims didesnę svarbą, atsižvelgiant į santykinę jų svarbą vykstant konkurencijai.
[148] COMP/M.2978.
[149] Žr. 2003 m. konkurencijos politikos ataskaitą.
[150] COMP/M.3333.
[151] Plg. Tarybos reglamento Nr. 139/2004 26 straipsnio 2 dalį.
[152] Plg. Teisingumo Teismo sujungtas bylas C-68/94 ir C-30/95, Prancūzija prieš Komisiją , („Kali&Salz“), Rink. 1998, p. I-1375; Pirmosios instancijos teismas, Byla T-102/96, Gencor prieš Komisiją , Rink. 1999, p. II-753.
[153] Pirmosios instancijos teismas, Byla T-342/99, „Airtours“ prieš Komisiją , Rink. 2002, p. II-2585.
[154] COMP/M.3099.
[155] COMP/M.3431.
[156] COMP/M.3436.
[157] COMP/M.3440.
[158] Kombinuoto ciklo dujų turbina.
[159] COMP/M.1378.
[160] COMP/M.3304.
[161] COMP/M.3314.
[162] COMP/M.3354.
[163] COMP/M.3396.
[164] COMP/M.3397.
[165] COMP/M.3420.
[166] COMP/M.3465.
[167] COMP/M.3506.
[168] COMP/M.3558.
[169] 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimai Bylose C-475, 471, 467, 469, 476, 472, 468 ir 466/98 atitinkamai prieš Austriją, Belgiją, Daniją, Suomiją, Vokietiją, Liuksemburgą, Švediją ir Jungtinę Karalystę.
[170] Ypač žr. 2003 m. birželio 5 d. Transporto tarybos išvadas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/2004 (OL L 195, 2004 6 2). Be to, kalbant apie konkurencijos taisykles, 2004 m. vasario 26 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 411/2004, iš dalies keičiantį oro transporto sektoriuje galiojančius reglamentus ir nustatantį Reglamento (EB) Nr. 1/2003 taikymą oro transporto susisiekimui tarp ES ir trečiųjų šalių.
[171] Pasak Komisijos, kaip nustatyta jos komunikato dėl 2002 m. lapkričio 5 d. Teismo sprendimų pasekmių Europos oro transporto politikai [KOM/2002/0649 galutinis] 47 punkte, kad ne ES oro linijos, ypač JAV, gerokai lenkia Europos oro linijas pagal keleivių skaičių, eksploatuojamų oro uostų skaičių ir savo orlaivių parką. Todėl konsolidacija reikalinga tam, kad jos galėtų konkuruoti su šiomis oro linijomis pasaulio mastu.
[172] COMP/M 3280 – Air France/KLM . Šį sprendimą Pirmosios instancijos teisme užginčijo trečioji šalis (Byla T-177/04).
[173] COMP/38.248 – Air France/Alitalia . Šį sprendimą Pirmosios instancijos teisme užginčijo trečioji šalis (Byla T-300/04).
[174] Reglamentai (EB) Nr. 2407, 2408 ir 2409/92.
[175] Kai kurie ankstesni sprendimai dėl susijungimų tarp Bendrijos vežėjų yra: 1992 m. spalio 5 d. sprendimas Byloje IV/M.616 Air France/Sabena ir 1999 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje COMP/JV.19 KLM/Alitalia .
[176] 2003 m. birželio 5 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl įgaliojimų suteikimo, ir Taryba suteikė jai įgaliojimus kartu su valstybėmis narėmis derėtis dėl plataus oro paslaugų susitarimo su JAV, taip pat suteikė „horizontalius“ įgaliojimus vesti derybas su trečiosiomis šalimis visose srityse, kurios priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Pirmiau minėtame 2002 m. lapkričio 5 d. komunikate dėl Teismo sprendimų pasekmių Europos oro transporto politikai Komisija teigia, kad „derybos dėl Bendrijos sąlygų leis Bendrijos oro linijoms išplėsti savo tarptautines operacijas iš kitų valstybių narių oro uostų, taip pat sudarys sąlygas labiau komerciškai integruoti įvairių valstybių narių oro linijas“.
[177] Reglamento 4064/89 23 konstatuojamoji dalis.
[178] Apie šį susitarimą buvo pranešta 2003 m. gruodžio 18 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 4064/89.
[179] Plg. Air France/Alitalia sprendimo 37 punktą.
[180] Žr. Teisingumo Teismo sprendimą Byloje 66/86 Ahmed Saeed Flugreisen [1989] p. 803; Pirmosios instancijos teismo sprendimą Byloje 2/93 Air France / Commission (TAT) , [1994] p. 323; 2001 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimą Byloje COMP/M.2041 – United Airlines/US Airways .
[181] Laiko veiksniui jautriems keleiviams laikas turi didelę alternatyvią vertę, todėl jie nėra linkę vietoj tiesioginių skrydžių rinktis netiesioginius, negali lengvai keisti išskridimo ar atskridimo laiko ir jie turi turėti galimybę labai greitai pakeisti rezervaciją.
[182] Tuomet, kai buvo priimtas AF/AZ sprendimas (pagal Reglamentą (EB) 3975/87), Komisija turėjo teisės aktų vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, susijusius tik su maršrutais Bendrijoje.
[183] Šis požiūris pirmą kartą buvo taikytas sprendime byloje United Airlines/US Airway .
[184] Kai yra sunku arba neįmanoma parduoti verslo dalies, „dėl siūlomos koncentracijos pasikeitusioje rinkoje gali atsirasti didelių kliūčių ar trukdymų norintiems į ją patekti. Šias kliūtis gali sukurti infrastruktūros ir visų pirma tinklų (…) kontrolė. Tokiais atvejais konkurencijos gynimo priemonės gali būti skirtos palengvinti įėjimą į rinką, užtikrinant, kad konkurentams būtų prieinama būtina infrastruktūra (…).“ Plg. Komisijos pranešimo dėl konkurencijos gynimo priemonių, priimtinų pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4064/89 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 447/98 (OL C 68, 2001 3 2) 28 punktą.
[185] Žr. sprendimą Byloje T-102/96 Gencor [1999] p. II-753.
[186] COMP/M.3271.
[187] COMP/M.3373.
[188] COMP/M.3093.
[189] COMP/M.3423.
[190] Byla C-42/01 Portugalijos Respublika prieš Komisiją , dar neįtraukta į Rinkinį.
[191] Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 21 straipsnio 3 dalis, dabar Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalis.
[192] COMP/M.2054.
[193] Dekreto-įstatymo Nr. 380/93 tikslas.
[194] Reikia pažymėti, kad vykstant bylos nagrinėjimui 2002 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Byloje C-367/98. Šioje byloje Komisija pagal vidaus rinkos taisykles užginčijo, inter alia , Portugalijos įstatymą Nr. 11/90 (pagrindų įstatymas dėl privatizacijos), taip pat dekretą-įstatymą Nr. 380/93 (išankstinis leidimas). Teismas nustatė, kad Portugalijos taisyklės numato akivaizdų investuotojų iš kitų valstybių narių diskriminavimą ir taip riboja laisvą kapitalo judėjimą. Dėl argumento, kad reikia apsaugoti Portugalijos Respublikos finansinius interesus, Teismas pabrėžė, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tokie ekonominiai argumentai, kuriais grindžiama išankstinio leidimo procedūra, negali pateisinti judėjimo laisvės ribojimo. Priėmusi ir taikydama įstatymą Nr. 11/90 ir dekretą-įstatymą Nr. 380/93, Portugalijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutarties 73b straipsnį (dabar 56 straipsnį).
[195] T-310/00 MCI/Komisija , dar neįtraukta į Rinkinį.
[196] COMP/M.1741.
[197] Žr. pirmiau I skyriaus C dalies 3 skirsnį.
[198] Žr. pirmiau 81 punktą.
[199] COMP/36.246.
[200] IP/04/573.
[201] IP/03/1129.
[202] IP/01/1641.
[203] IP/03/547.
[204] 2004 m. vasario 20 d. sprendimas K(2004)527 galutinis, paskelbtas tinklalapyje http://forum.europa.eu.int/Public/irc/infso/ecctf/home .
[205] 2004 m. spalio 5 d. sprendimas K(2004)3682 galutinis, paskelbtas tinklalapyje http://forum.europa.eu.int/Public/irc/infso/ecctf/home .
[206] 2004 m. spalio 20 d. sprendimas K(2004)4070 galutinis, paskelbtas tinklalapyje http://forum.europa.eu.int/Public/irc/infso/ecctf/home .
[207] 2004 m. vasario 9 d. Komisijos komunikatas KOM(2004) 83 galutinis, „Konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaita“.
[208] Teisingumo Teismo sprendimas, Byla C-309/99, Wouters , Rink. 2002, p. I-1577.
[209] http://europa.eu.int/comm/competition/liberalization/conference/stocktaking_exercise_en.html
[210] 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) 659/99, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, OL L 083, 1999 3 27.
[211] 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) 794/2004, OL L 140/2004, 2004 4 30.
[212] 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti pokyčiai yra: a) leistinos pagalbos schemos biudžeto padidėjimas daugiau kaip 20 % ir b) leistinos pagalbos schemos pratęsimas iki šešerių metų, tačiau supaprastinta pranešimo forma taip pat yra naudojama pranešti apie schemos taikymo kriterijų sugriežtinimą, pagalbos intensyvumo sumažinimą arba finansuotinų išlaidų sumažinimą. Apie kriterijų sugriežtinimą turi būti pranešama (nors jis leidžia aktyviau siekti keliuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose pabrėžto tikslo sumažinti valstybės pagalbą) todėl, kad net jei dėl sugriežtinimo gali apskritai sumažėti valstybės pagalba, atskirais atvejais toks sugriežtinimas gali pakeisti svarstomos pagalbos priemonės pobūdį ir sumažinti skatinamąjį pagalbos pobūdį.
[213] Saugaus ir tinkamo perdavimo sąlygos, taip pat konfidencialaus perduotos informacijos tvarkymo sąlygos. Metų pabaigoje buvo padaryta didelė pažanga rengiant elektronines formas, o bandomasis etapas numatytas 2005 m. viduryje.
[214] Taisyklėse, paaiškinančiose terminų skaičiavimą valstybės pagalbos sektoriui, daroma nuoroda į 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71.
[215] Pagalbos susigrąžinimas turėtų atkurti padėtį, kuri buvo iki neteisėtos pagalbos suteikimo. 2003 m. gegužės 8 d. paskelbtame Komisijos komunikate yra nustatyta, kad neteisėtos pagalbos tikslas yra suteikti pagalbos gavėjui finansavimą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis yra suteikiama vidutinės trukmės beprocentė paskola.
[216] Komisijos komunikatas dėl palūkanų normų, taikomų neteisėtai suteiktos pagalbos susigrąžinimo atvejais, OL C 110, 2003 5 8.
[217] OL L 63, 2004 2 28, p. 22.
[218] OL C 45, 1996 2 17.
[219] 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo, OL L 124, 2003 5 20.
[220] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 363/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui, OL L 63, 2004 2 28.
[221] OL L 63, 2004 2 28.
[222] OL L 124, 2003 5 20.
[223] OL C 288, 1999 10 9.
[224] Komisijos komunikatas — Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, OL C 244, 2004 10 1.
[225] Sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos teikimas sunkumus patiriančioms įmonėms gali būti pateisinamas, pavyzdžiui, vykdoma socialine ar regionine politika, poreikiu atsižvelgti į naudingą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmenį ekonomikoje arba išskirtiniais atvejais – siekiant išlaikyti konkurencingos rinkos struktūrą, nes dėl įmonių žlugimo galėtų atsirasti monopolija arba tvirta oligopolija. Kita vertus, būtų nepateisinama dirbtinai palaikyti ilgalaikį gamybos pajėgumų perteklių turinčiame sektoriuje veikiančią įmonę arba jei ji gali išsilaikyti tik vykdant pakartotines valstybės intervencijas.
[226] Pagal 1999 m. gaires nebuvo galima skirti kartu sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos, nors tokia galimybė kai kuriais atvejais yra reikalinga siekiant restruktūrizavimo priemones pradėti taikyti dar proceso pradžioje.
[227] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2002, OL L 172, 2002 7 2.
[228] 2002 m. spalio 8 d. Komisijos sprendimas 2002/818/EB pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3286/94 dėl Korėjos prekybos praktikos, turinčios įtakos prekybai prekybos laivais, OL L 281, 2002 10 19.
[229] 2004 m. kovo 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 502/2004, OL L 81, 2004 3 19.
[230] Valstybės pagalba N 242/2004, 2004 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. K(2004) 2832, dar nepaskelbtas OL.
[231] Valstybės pagalba N 138/2004, 2004 m gegužės 19 d. sprendimas Nr. K(2004) 1808, dar nepaskelbtas OL.
[232] Valstybės pagalba N 333/2004, 2004 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. K(2004) 4207, dar nepaskelbtas OL.
[233] Valstybės pagalba N 59/2004, 2004 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. K(2004) 1807, dar nepaskelbtas OL.
[234] OL L 352, 2004 10 28.
[235] Byla N 145/2004.
[236] Byla N 33/A/2004.
[237] Byla C 50/02 (ex N 371/2001).
[238] Byla NN 154/2003.
[239] Išsamiau žr. toliau dalyje „Bylos“.
[240] Byla NN 151/2002 (ex N 113/B/2001).
[241] Išsamiau žr. toliau dalyje „Bylos“.
[242] 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, OL L 1, 2004 1 3.
[243] Žr. http://europa.eu.int/comm/agriculture/stateaid/exemption/index_en.htm .
[244] NN 34/A/2000 „Kokybės programos ir kokybės etiketės „AMA Biosiegel“ ir „AMA Gütesiegel“ – Austrija ir byla N 195/2003 „MLC kokybiškos jautienos ir avienos reklama“ ir NN 196/2003 „MLC kokybiškos kiaulienos reklama“– Jungtinė Karalystė.
[245] N 571/02 „CMA reklamos fondo įstatymas“, Vokietija.
[246] Byla N 195/2003 „MLC kokybiškos jautienos ir avienos reklama“ ir Byla N 196/2003 „MLC kokybiškos kiaulienos reklama“ – Jungtinė Karalystė.
[247] N 175/03 „Mėsos ir gyvulių Komisijos bendroji mėsos reklamos schema“ – JK ir Byla C 78/2003 (ex NN 36/98, ex N 610/97) „Sicilijos produktų reklama“ (Regioninio įstatymo 27/1997 4 straipsnis) – Italija (Sicilija).
[248] 2004 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1595/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (OL L 291, 2004 9 14).
[249] OL C 229, 2004 9 14.
[250] OL C 13, 2004 1 17.
[251] Byla C-280/00. Žr. 2003 metų konkurencijos ataskaitos 621 punktą ir kitus.
[252] Direktyva 80/723/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/52/EB (OL L 193, 2000 7 29).
[253] Žr. http://europa.eu.int/comm/competition/state_aid/others/ .
[254] Suvestinė pakeičia valstybės pagalbos apžvalgas, kurių rengimas buvo nutrauktas po 2001 m. paskelbtos 9-osios apžvalgos. Konkurencijos GD tinklalapyje paskelbtoje suvestinėje, be popierinėje versijoje pateiktos informacijos, dar yra pateikiami įvairūs pagrindiniai rodikliai ir statistinių duomenų lentelės.
[255] http://europa.eu.int/comm/competition/state_aid/scoreboard/analytical_section.html . Yra parengta prancūziška ir vokiška santraukos. Taip pat žr. pranešimą spaudai IP/04/1356.
[256] N 567/2003.
[257] C 39/1996 (ex NN 127/92), 2004 m. balandžio 20 d. teigiamas sprendimas.
[258] 2004 m. liepos 20 d. sprendimas NN 42/2004.
[259] N 490/2000.
[260] N 161/04.
[261] SG(2001) D/290869, 2001 8 6.
[262] C 58/2003. 2004 m. liepos 7 d. sprendimas K(2004)2352.
[263] C 5/2003.
[264] OL C 80, 2003 4 3; taip pat žr. OL C 210, 2003 9 5.
[265] Dar nepaskelbtas.
[266] C 28/2002, procedūros inicijavimas, OL C 141, 2002 6 14.
[267] Pagalba apima, pirma, 1,8 mlrd. EUR kapitalą, kurį „Land Berlin“ suteikė 2001 m., antra, garantijų suteikimą BGB rizikai, susijusiai su ankstesniu nekilnojamojo turto paslaugų verslu, kurio ekonominė vertė yra iki 6,1 mlrd. EUR, padengti (teorinė maksimali nominali 21,6 mlrd. EUR suma yra apskaičiuota remiantis teisinėmis nuostatomis ir priežiūros taisyklėmis, tačiau pagal pesimistines prognozes ji nėra realistiška) ir, trečia, „Land Berlin“ ir BGB susitarimą dėl kompensavimo, susijusį su galimu nurodymu grąžinti iki 1,8 mlrd. EUR, Komisijai priėmus sprendimą dar tuo metu nebaigtoje procedūroje dėl kapitalo pervedimo „Landesbank Berlin“, kuris nuo 1994 m. priklauso BGB grupei, C48/2002 (2004 m. spalio 20 d. Komisija nusprendė, kad 810 mln. EUR pagalba turi būti susigrąžinta iš Vokietijos; žr. šios ataskaitos 454 punktą).
[268] „Crédit Lyonnais“, OL L 221, 1998 8 8.
[269] Žr. 2003 metų konkurencijos ataskaitos 526 punktą ir kitus.
[270] 2004 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, C/13/B/2004.
[271] Byla 173/73, Italija prieš Komisiją , Rink. 1974, p. 709.
[272] 2004 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, C/13/A/2004.
[273] C10/04 (ex N94/04).
[274] NN 37/04 (ex N 106/04), 2004 m. rugsėjo 8 d. sprendimas.
[275] C 40/00.
[276] C 66/03.
[277] C 20/2004 (ex NN 25/2004), 2004 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas.
[278] C 55/2002 (ex NN 53/2002), Pagalba laivų remonto bendrovei SORENI, Le Havre, 2004 m. balandžio 20 d. sprendimas; C 34/2003 (ex N 728/2002), Pagalba laivų remonto bendrovei CMR, Marselis, 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimas.
[279] OL C 288, 1999 10 9.
[280] N 811/a/2002 ir N20/2004.
[281] C 16/04, Investicijų į „Hellenic Shipyards“ plano pakeitimai, OL C 202, 2004 8 10.
[282] 1997 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/97 dėl pagalbos tam tikroms restruktūrizuojamoms laivų statykloms, OL L 148, 1997 6 6.
[283] 1990 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 90/684/EEB dėl pagalbos laivų statybai 6 straipsnio 1 dalis, OL L 380, 1990 12 31.
[284] 11 straipsnio 1 dalis.
[285] C 40/02.
[286] C 40/02 (ex N 513/01), Pagalba „Hellenic Shipyards“, OL C 186, 2002 8 6.
[287] OL L 202, 1998 7 18.
[288] K(2004)3932, dabartinis Nr. C 35-2004.
[289] http://europa.eu.int/comm/competition/state_aid/legislation/aid3.html#DIII . Tai, kad pradedama oficiali procedūra, iš anksto nenulemia tyrimo baigties.
[290] Skliausteliuose nurodytos kapitalo perleidimo datos.
[291] C 95/2001 (ex CP 38/2001 – ex NN 71/2001), 2004 m. liepos 14 d. sprendimas.
[292] N 203/2004, Volvo Lastvagnar AB , 2004 m. rugsėjo 8 d. sprendimas.
[293] OL C 279, 1997 9 15.
[294] OL C 258, 2000 9 9.
[295] OL C 70, 2002 3 19, su pakeitimais, padarytais Komisijos komunikatu dėl Daugiasektorinės regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams programos (2002 m.) pakeitimų dėl sektorių, susiduriančių su struktūrinėmis problemomis, sąrašo sudarymo ir dėl atitinkamų priemonių pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį motorinių transporto priemonių ir sintetinio pluošto sektoriams pasiūlymo, OL C 263, 2003 11 1.
[296] N 283/2004.
[297] N 177/2004.
[298] OL C 74, 1998 3 10.
[299] N 147/2004.
[300] OL L 10, 2001 1 13.
[301] C 72/2003 (ex-N 134/2003).
[302] OL C 235, 2001 8 21.
[303] C 57/2003 (ex-NN 58/2003).
[304] NN 136/03.
[305] 2004 m. liepos 15 d. sprendimas Byloje C-345/02 Pearle BV, Hans Prijs Optiek Franchise BV ir Rinck Opticiëns BV prieš Hoofdbedrijfschap Ambachten , dar neįtrauktas į Rinkinį.
[306] N 330/2004.
[307] CGI 39 CA straipsnyje numatyta išimtis buvo nustatyta 1998 m. liepos 2 d. Įstatymo Nr. 98-546, sukuriančio nusidėvėjimo sistemą, palankią tam tikrų už biudžetą atsakingo ministro nustatytų bendrovių pelnui, 77 straipsniu.
[308] C12/2004.
[309] N 42/2004.
[310] C 40/2004.
[311] Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai pagrindai, paskelbti OL C 45, 1996 2 17 (toliau – pagrindai), patvirtinti ir paskutinį kartą pratęsti Komisijos komunikatu 2002/C111/03 (OL C 111, 2002 5 8).
[312] Pranešta 2004 m. balandžio mėn. kaip N184a-184b/2004.
[313] Aukšto lygio grupę vandenilio ir kuro elementų technologijų klausimais 2002 m. spalio mėn. sudarė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Loyola de Palacio, už energetiką ir transportą atsakinga Komisijos narė, ir Philippe Busquin, už mokslinius tyrimus atsakingas Komisijos narys. Grupė buvo paraginta suformuluoti kolektyvinę viziją, kaip vandenilis ir kuro elementai galėtų padėti tvarių energetikos sistemų įgyvendinimui ateityje. Ją sudaro 19 suinteresuotų asmenų, atstovaujančių mokslinių tyrimų bendruomenei, pramonei, viešosioms institucijoms ir galutiniams naudotojams.
[314] N 214/2004.
[315] N 315/2004.
[316] C 31/2004 (ex NN 53/2004).
[317] Šis pagalbos intensyvumas atitinka Pagalbos aplinkos apsaugai gaires (OL C 37, 2001 2 3), tačiau jos nenumato pagalbos piliečių saugumui didinti.
[318] N 304/03.
[319] N 598/03.
[320] C 67/03, C 68/03 ir C 69/03.
[321] C 73/03.
[322] OL C 37, 2001 2 3, p. 3.
[323] OL L 275 , 2003 10 25, p. 32.
[324] Liepos 7 d. Komisija priėmė sprendimą dėl Danijos, Airijos, Nyderlandų, Slovėnijos ir Švedijos NPP; spalio 20 d. sprendimai buvo priimti dėl Belgijos, Estijos, Latvijos, Liuksemburgo, Slovakijos ir Portugalijos NPP; gruodžio mėn. pabaigoje sprendimai buvo priimti dėl Kipro, Vengrijos, Lietuvos, Maltos ir Ispanijos NPP. Su šiais sprendimais susiję komunikatai yra paskelbti tinklalapyje http://europa.eu.int/scadplus/leg/en/lvb/l28012.htm . Sprendimai yra paskelbti tinklalapyje http://www.europa.eu.int/comm/environment/climat/emission_plans.htm .
[325] CZ 49/2003; C-27/2004, 2004 m. liepos 14 d. sprendimas.
[326] HU 11/2003, C-35/2004, 2004 m. spalio 20 d. sprendimas.
[327] SK 5/04.
[328] NN 62/2004.
[329] Tarybos reglamentas Nr. 1540/98, OL L 202, 1998 7 18.
[330] N 347/03.
[331] C6/2000, 2004 10 25, K(2004)3910/2.
[332] NN 56/2003.
[333] C 27/2001 (ex NN 2/2001).
[334] N 515/2003.
[335] NN 154/2003.
[336] C-49/2002 (ex NN 49/2002).
[337] Komisija pripažino, kad, pervedusi pajamas iš mokesčio į bendrąjį biudžetą, Prancūzija nutraukė diskriminuojantį mokesčio taikymą, ir nutraukė pažeidimo procedūrą.
[338] C 9/A/2003 – Vokietija ( Bavarija).
[339] C 9/B/2003 – Vokietija (Bavarija).
[340] N 249/2003.
[341] N 384/2003, OL C 56, 2004 3 4.
[342] C 5/2001 (ex N 775/2000) Italija (Sardinija).
[343] C 59/2001 (ex N 797/1999).
[344] N 75/2004 – Italija (Lombardija).
[345] N 536/2003 – Italija (Kampanija).
[346] NN 151/2002 (ex N 113/B/2001).
[347] N 429/2003.
[348] N 431/2003.
[349] OL L 205, 2002 8 2, p. 1.
[350] OL C 182, 2004 7 15.
[351] N 493/2003 – Vokietija – Valstybės pagalba anglių pramonei 2004 metams. 2003 m. gegužės 19 d. Komisijos sprendimas.
[352] N 170/2004 – Vokietija – Gairės dėl privačių geležinkelio atšakų tiesimo, ilginimo ir atgaivinimo finansavimo. 2004 m spalio 6 d. Komisijos sprendimas.
[353] N 335/03 Italija – Pagalba kombinuotų transporto paslaugų kūrimui. 2004 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas.
[354] N 551/2003- Italija – Pagalba skatinti krovinių pervežimui naudoti kombinuotą transportą). 2004 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimas.
[355] N 206/2003 – JK – Krovinių gabenimo vandenų keliais dotavimas, 2004 m. balandžio 20 d. sprendimas.
[356] N 649/2001 – JK – Krovinių gabenimo infrastruktūros dotavimas. 2001 m. gruodžio 20 d. sprendimas.
[357] N 88/04 – Belgija – Pagalba vidaus navigacijos sektoriui konteineriams pakrauti Antverpeno uoste . 2004 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas
[358] Greitkelį aplink Antverpeną sudaro keturios juostos kiekviena kryptimi. Vykdant darbus juostų skaičius bus sumažintas iki dviejų juostų kiekviena kryptimi.
[359] N 90/2004 – Danija – Sunkvežimiams skirti valymo nuo mikrodalelių filtrai. 2004 m. liepos 20 d. sprendimas
[360] C 32/2003 – Prancūzija – SERNAM 2 – Restruktūrizavimo pagalbos persvarstymas. 2004 m. spalio 20 d. sprendimas.
[361] C 54/2003 – Vokietija.
[362] N 38/2004 – Prancūzija – Pagalba Prancūzijos vežėjams, vežantiems prekes laivais. 2004 m. rugsėjo 8 d. Komisijos sprendimas; N 4/2004 – Belgija – 2004–2007 m. Valonijos pagalbos planas vidaus vandenų transportui. 2004 m. birželio 16 d. Komisijos sprendimas.
[363] N 599/2003, Komisija pratęsė 2004 ir 2005 metams darbdavių socialinio draudimo įmokų sumažinimo schemos taikymą pakrantės laivybos sektoriuje; 2004 m. vasario 3 d. sprendimas; N 45/2004, 2004 7 14 Komisija išplėtė tarptautinį jūrų registrą, įtraukusi į jį kai kuriuos pakrantės laivybos veiksmus ir išplėtusi su šiuo registru susijusių taisyklių taikymą.
[364] NN 19/2004 – Jūrininkų socialinio draudimo įmokų mažinimo vienodu tarifu schema; 2004 m. rugsėjo 22 d. Komisijos sprendimas; N 376/2004, 2004 m. lapkričio 16 d. Komisijos sprendimas.
[365] N 171/2004, 2002 m. patvirtintos vienodų tarifų mokesčių pagal tonažą schemos techninis patikslinimas; 2004 m. gruodžio 1 d. Komisijos sprendimas.
[366] N 70/04 – Tarptautiniam jūrų registrui galiojančios schemos pratęsimas ir keleivinių laivų, kursuojančių tarp Suomijos ir kitų valstybių narių, įtraukimas į ją. 2004 m. gruodžio 1 d. Komisijos sprendimas.
[367] N 114/2004.
[368] C 64/1999 – Italija – TIRRENIA grupė. 2004 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas.
[369] Galutinis sprendimas dar nepaskelbtas.
[370] C 20/2003, OL C 145, 2003 6 21.
[371] C 65/200, OL L 196/31, 2002 7 25.
[372] C 76/2002 – Belgija – Šarlerua oro uostas – RYANAIR. 2004 m. vasario 12 d. sprendimas.
[373] OL C 192/2, 2004 7 28.
[374] N 297/2004 – Italija – Skubios priemonės ALITALIA restruktūrizavimui ir atgaivinimui. 2004 m. liepos 20 d. sprendimas.
[375] NN 63/2004 – Portugalija – Nauja SPDH (TAP) privatizacija.
[376] Žr. 2003 m. konkurencijos ataskaitos 4.5 skyrių ir Bylą C 62/99.
[377] CP 114/04 RTP.
[378] E 10/2005 (ex CP 660/1999).
[379] C 2/2003.
[380] C 2/2004.
[381] OL C 320, 2001 11 15.
[382] Žr. 2003 metų konkurencijos ataskaitos 4.5 skyrių.
[383] C 25/04 (ex NN 36/04).
[384] OL C 238, 2004 9 25.
[385] Sprendimai N213/2003 „Projektas ATLAS – Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros schema verslo parkams“, 2004 9 9; N307/2004 „Plačiajuostis ryšys Škotijoje – atokios ir kaimo vietovės“; N199/2004 „Plačiajuosčio ryšio verslo fondas“; N381/04 „Pyrenées-Atlantiques didelio pralaidumo tinklo projektas“, 16/11/2004; MVĮ skirtas plačiajuostis ryšys Linkolnšyre – „Kaimo verslo sujungimas“; 2004 12 15.
[386] Komisijos tarnybų darbo dokumentas, „Gairės dėl struktūrinių fondų panaudojimo remiant elektroninių ryšių sektorių kriterijų ir sąlygų“, 2003 7 28, SEK(2003) 895.
[387] Sprendimas Byloje C-280/00, Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg , Rink. 2003, p. I-7747.
[388] Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tam tikrų teisinių aspektų, susijusių su kinematografijos ir garso ir vaizdo kūriniais, (KOM(2001)534 galutinis, 2001 9 26 (OL C 43, 2002 2 16). 2001 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tam tikrų teisinių aspektų, susijusių su kinematografijos ir garso ir vaizdo kūriniais (KOM(2004)171 galutinis, 2004 3 16 (OL C 123, 2004 4 30)).
[389] N 41/04.
[390] N 224/04, http:/europa.eu.int/comm./secretariat_general/sgb/state_aids/comp-2004/n224-04-fr.pdf
[391] OL L, 140, 2004 4 30.
[392] 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, OL L 83, 1999 3 27.
[393] Sąlyginai didelis Vokietijos pagalbos susigrąžinimo atvejų skaičius gali būti šiek tiek siejamas su pereinamojo laikotarpio problemomis, atsiradusiomis po Vokietijos susivienijimo. Kalbant apie Ispanijos pagalbos susigrąžinimo atvejus, tai daugiau kaip pusė šių atvejų yra susiję su Baskų šalies fiskalinės pagalbos priemonėmis.
[394] 28 mlrd. EUR penkiolikai senųjų valstybių narių ir išskyrus pagalbą žemės ūkio, žuvininkystės, transporto ir anglių kasybos sektoriams.
[395] Bylos C64/1997 ( Westdeutsche Landesbank ), C48/2002 ( Landesbank Berlin ), C69/2002 ( Norddeutsche Landesbank ), C70/2002 ( Bayerische Landesbank ), C71/2002 ( Hamburgische Landesbank ), C72/2002 ( Landesbank Schleswig-Holstein ), C73/2002 ( Landesbank Hessen-Thüringen ), 2004 m. spalio 20 d. sprendimai.
[396] C13B/2003, 2004 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas.
[397] C68/2002, 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimas.
[398] C88/1997, ETT byla C-337/04.
[399] C38/1998, 2004 m. spalio 6 d. sprendimas.
[400] C03/1999, 2004 m. spalio 13 d. sprendimas.
[401] C38/1998, OL L 12, 2002 1 15.
[402] 2004 m. spalio 6 d. sprendimas, dar nepaskelbtas OL.
[403] PIT bylos T-366/00 ir T-369/00.
[404] Byla C03/1999, OL L 37, 2000 2 12.
[405] ETT byla C-404/00, Rink. 2003, p. I-6695.
[406] C-186/02 P ir C-188/02 P Ramodín SA, Ramodín Cápsulas SA (C 186/02 P) Territorio Histórico de Álava - Diputación Foral de Álava (C 188/02 P) prieš Komisiją .
[407] C-278/00.
[408] C-159/01.
[409] C-110/02.
[410] C-345/02.
[411] Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos Bendrijų Komisijos susitarimas dėl jų konkurencijos įstatymų taikymo buvo sudarytas 1991 m. rugsėjo 23 d. 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos ir Europos Komisijos bendru sprendimu susitarimas buvo patvirtintas ir paskelbtas galiojančiu nuo Europos Komisijos pasirašymo dienos (OL L 95, 1995 4 27). 1998 m. birželio 4 d. įsigaliojo abipusiškai naudingo pripažinimo susitarimas, kuris sustiprina 1991 m. susitarimo abipusiškai naudingo pripažinimo nuostatas (Susitarimas tarp Europos Bendrijų ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės, nustatantis abipusiškai naudingo pripažinimo principų taikymą vykdant jų konkurencijos įstatymus, OL L 173, 1998 6 18).
[412] Europos Bendrijų ir Kanados Vyriausybės susitarimas dėl konkurencijos įstatymų taikymo, OL L 175, 1999 7 10. Susitarimas buvo pasirašytas 1999 m. birželio 17 d. ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikime Bonoje ir įsigaliojo po pasirašymo.
[413] Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo antikonkurencinėje veikloje, OL L 183, 2003 7 22. Europos bendrijos ir Japonijos bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2003 m. liepos 10 d. Briuselyje ir įsigaliojo 2003 m. rugpjūčio 9 d.
[414] Daugiau informacijos apie TKT galima rasti tinklalapyje http://www.internationalcompetitionnetwork.org.
[415] Žr. http://www.internationalcompetitionnetwork.org/annualconference2003.html .
[416] Pagrindinių šio seminaro išvadų ataskaita yra paskelbta tinklalapyje http://www.internationalcompetitionnetwork.org/capacitytbuild_sg2_seoul.pdf .