[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 16.2.2005

SEK(2005) 229 galutinis

Rekomendacija

TARYBOS NUOMONĖ

pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalį dėl atnaujintos 2004–2008 m. Vengrijos konvergencijos programos

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo [1] nustato, kad nedalyvaujančios valstybės narės, t. y. tos, kurios neįsivedė bendros valiutos, pateikia Tarybai ir Komisijai konvergencijos programas. Pagal šio reglamento 9 straipsnį Taryba, remdamasi Komisijos ir pagal Sutarties 114 straipsnį įsteigto Komiteto (Ekonomikos ir finansų komiteto) įvertinimu, turi patikrinti kiekvieną konvergencijos programą. Remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu bei patikrinusi programą, Taryba pateikia nuomonę. Pagal reglamentą valstybės narės privalo kasmet pateikti atnaujintas konvergencijos programas, kurias taip pat patikrina Taryba ta pačia tvarka.

Valstybės narės, į ES įstojusios 2004 m. gegužės 1 d., nėra įsivedusios bendros valiutos, tačiau, kad atitiktų reikalavimus dėl euro įvedimo, privalo laiku įvykdyti konvergencijos kriterijus, taip pat dėl stabilios šalies finansinės būklės. Atsižvelgdama į 5,9[2] % BVP valdžios sektoriaus deficitą, užregistruotą 2004 m., 2004 m. liepos 5 d. Taryba nusprendė, kad Vengrijoje yra perviršinis deficitas, ir rekomendavo jį ištaisyti ne vėliau kaip iki 2008 m., laikantis 2004 m. gegužės mėn. konvergencijos programos. Visų pirma Vengrijai buvo rekomenduota „imtis efektyvių veiksmų, kurie padėtų pasiekti 2005 m. nustatytą deficito dydį“ ir „aktyviai įgyvendinti 2004 m. gegužės mėn. konvergencijos programoje numatytas priemones, ir, prireikus, būti pasirengus imtis papildomų priemonių siekiant pasiekti nustatytą valdžios sektoriaus deficito dydį 2004 m.“ Pripažindama, kad Vengrijos Vyriausybė ėmėsi kai kurių priemonių nuo 2004 m. liepos iki lapkričio mėn., Komisija mano, kad tų priemonių nepakanka, kad būtų išvengta per didelio nukrypimo nuo 2004 ir 2005 m. tikslų, o bendresne prasme – nuo daugiamečio koregavimo plano iki 2008 m. Todėl, kadangi nebuvo imtasi efektyvių priemonių pagal 2004 m. liepos 5 d. Tarybos rekomendacijas, 2004 m. gruodžio 22 d. ji priėmė rekomendaciją Tarybos sprendimui parengti pagal 104 straipsnio 8 dalį. Taryba priėmė šį sprendimą 2005 m. sausio 18 d.

Pirmoji 2004–2008 m. Vengrijos konvergencijos programa buvo pateikta 2004 m. gegužės 13 d. ir Tarybos įvertinta 2004 m. liepos 5 d. Atnaujintas programos variantas buvo pateiktas 2004 m. gruodžio 1 d. Komisijos tarnybos atliko techninį šio varianto įvertinimą, atsižvelgdamos į Komisijos tarnybų 2004 m. rudens ekonominių prognozių rezultatus, Elgesio kodeksą[3], bendrai sutartą potencialios gamybos apimties apskaičiavimo metodiką, 2003–2005 m. bendrųjų ekonominės politikos gairių rekomendacijas ir principus, nustatytus 2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl biudžeto politikos koordinavimo stiprinimo[4]. Remiantis šiuo vertinimu teikiamas toks įvertinimas:

- 2004–2008 m. Vengrijos konvergencijos programos atnaujintas variantas buvo pateiktas 2004 m. gruodžio 1 d. Programa iš esmės atitinka „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui. Nors joje pateikti visi privalomi duomenys, pirminis balansas apskaičiuotas ne pagal įprastą apibrėžimą. Trūksta ir kai kurių papildomų duomenų, pavyzdžiui, duomenų apie ilgalaikes išlaidas sveikatos priežiūrai.

- Atnaujintoje programoje pateiktas makroekonominis scenarijus yra gana palankus. Jame prognozuojamas tolesnis ekonominės veiklos aktyvėjimas ir laipsniškas realaus BVP augimas nuo 3,9 % 2004 m. iki 4,6 % 2008 m. Programoje prognozuojamas augimas yra kiek didesnis už Komisijos tarnybų 2004 m. rudens prognozėse pateiktus augimo tempus 2005–2006 m. laikotarpiui. Programoje prognozuojami tokie realaus BVP augimo tempai: 4,0 % 2005 m. ir 4,2 % 2006 m., tuo tarpu Komisijos prognozuotas augimas siekė 3,7 % ir 3,8 %. Kadangi nėra Komisijos prognozių kitiems metams, atnaujintoje programoje pateiktos augimo projekcijos tolesniems metams taip pat atrodo optimistinės. Remiantis programoje pateiktais duomenims pagal Komisijos tarnybų apskaičiavimus taikant bendrai sutartą metodiką, realaus BVP augimas 2007–2008 m. viršija potencialų augimą. Atitinkamas gamybos apimties atotrūkis nuo 2004 iki 2006 m. mažėja nežymiai nuo šiek tiek aukštesnės už – 1 % iki šiek tiek žemesnės už – 1 % vertės, tuo tarpu 2007 ir 2008 m. numatomas žymus jo sumažėjimas beveik iki nulio.

- Prognozuojama, kad 2004 m. antroje pusėje prasidėjęs infliacijos mažinimo procesas toliau tęsis visą programos laikotarpį ir 2008 m. infliacija nukris iki 3 %. Programos palūkanų normos projekcijos yra gana palankios. Jų įgyvendinimui būtina sukurti žymiai didesnio pasitikėjimo aplinką, t. y. infliacija turi būti žymiai mažesnė už dabar esančią, turi būti pagerinti fiskalinis ir einamosios sąskaitos balansai bei atkurtas rinkos dalyvių pasitikėjimas euro įvedimo strategija. Atnaujintoje programoje patvirtinamas siekis 2010 m. įvesti eurą.

- 2004 m. rugsėjo 23 d. Eurostato sprendimu buvo leista laikinai iki 2007 m. kovo mėn. fiskalinio pranešimo pateikimo antrosios pakopos pensijų fondus klasifikuoti valdžios sektoriaus biudžete. Vengrijos valdžios institucijos nusprendė pasinaudoti šia galimybe ir pateikė valdžios sektoriaus deficito duomenis be antrosios pakopos pensijų fondo poveikio, kurį sąlygojo 1998 m. pensijų reforma. Palyginti su 2004 m. gegužės mėn. programa, dėl perklasifikavimo metiniai deficito duomenys 2004–2008 m. laikotarpiu sumažinti 0,8–1 procentinio punkto. Kad būtų galima tuos duomenis palyginti su ankstesne programa ir su Komisijos tarnybų 2004 m. rudens prognozėmis bei atsižvelgiant į tai, kad šis perklasifikavimas neturės įtakos galutiniams 2008 m. duomenims, įvertinime pateikti duomenys apskaičiuoti tiek įtraukiant, tiek neįtraukiant pensijų reformos poveikio.

- Atnaujintame variante numatomas toks valdžios sektoriaus deficitas: 4,5 % BVP 2004 m., 3,8 % 2005 m., 3,1 % 2006 m., 2,4 % 2007 m. ir 1,8 % 2008 m. (Įskaitant pensijų reformos poveikį, prognozuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2004–2008 m. laikotarpiu siektų 5,3 %, 4,7 %, 4,1 %, 3,4 % ir 2,8 % BVP; taigi, atnaujintoje programoje siekiama perviršinį deficitą ištaisyti iki numatytos dienos). Atsižvelgiant į žymų nukrypimą nuo gegužės mėn. konvergencijos programoje nurodyto 2004 m. siektino 4,6 % BVP dydžio įskaitant pensijų reformos poveikį, atnaujintoje programoje numatomas 4,5 % BVP deficitas (5,3 % įskaitant pensijų reformos poveikį) atitinka pakoreguotą siektino deficito dydį. Tokiu būdu 2004 m. gegužės mėn. programoje pateiktą laikotarpio pradžios koregavimo planą keičia labiau tiesinė konsolidavimo eiga iki programos laikotarpio pabaigos. Po prognozuoto 0,9 procentinio punkto BVP konsolidavimo 2004 m., dabar likusiais metais prognozuojamas 0,6–0,7 procentinio punkto, o ne 0,5, kaip buvo planuota, koregavimas per metus. Atnaujintoje programoje patvirtinama konsolidavimo strategija, pagrįsta išlaidų santykio mažinimu (nuo 44,8 % BVP 2004 m. iki 43,4 % 2008 m.), kurią turėtų sustiprinti struktūrinės reformos bei mažesnis pajamų santykio smukimas. Didžiausias išlaidų sumažinimas numatomas 2005 m. Tačiau jis daugiausia yra susijęs su 0,5 procentinio punkto palūkanų naštos sumažėjimu ir 1,7 procentinio punkto išlaidų valstybės investicijoms sumažėjimu. Iš dalies didelį valstybės investicijų sumažėjimą 2005 m. kompensuos didesnės investicijos ateinančiais metais. Dėl to 2004–2008 m. valstybės investicijų santykis sumažės 0,6 procentinio punkto. Valstybės išlaidų investicijoms sumažėjimą kompensuos platesniu mastu vykdomi valstybinio ir privataus sektorių projektai. Po pirminio deficito pagerėjimo 1,2 procentinio punkto 2004 m. numatomas jo mažėjimas po 0,3–0,4 procentinio punkto likusiais metais. 2008 m., kai jau bus pasibaigęs Eurostato suteiktas pereinamasis laikotarpis dėl antrosios pakopos pensijų fondo apskaitos iki 2007 m. kovo mėn. pranešimo pateikimo, bus pasiektas nedidelis perteklius įskaitant pensijų reformos poveikį.

- Programoje nurodytas koregavimo planas ir ypač naujas 3,8 % BVP siektinas deficito dydis 2005 m. (4,7 % BVP įskaitant pensijų reformos poveikį) gali būti laikomi tinkamais siekiant ištaisyti perviršinį deficitą iki 2008 m. su sąlyga, kad kartu bus imtasi kitų reikiamų priemonių. Tačiau galutinis siektinas 2,8[5] % BVP dydis užtikrina tik nedidelį patikimumą, kuris gali dar sumažėti dėl pradinės padėties pasikeitimo, kadangi yra tam tikrų neaiškumų dėl 2004 m. biudžeto rodiklių[6]. Be to, 2005–2008 m. biudžeto rezultatai gali būti prastesni už prognozuotus. (i) Dėl gana palankaus makroekonominio scenarijaus pajamos gali būti mažesnės, o išlaidos – didesnės už prognozuotas. Kaip rodo Komisijos tarnybų 2004 m. rudens prognozės (kuriose prognozuojamas 5,2 % BVP deficitas 2005 m. ir 4,7 % BVP deficitas 2006 m. įskaitant pensijų reformos poveikį arba 4,3 % ir 3,7 % BVP jo neįskaitant), siekiant 2005 ir 2006 m. biudžeto tikslų kyla tam tikrų pavojų. 2005 m. prognozėse atsižvelgiama į tai, kad Vyriausybė sukūrė 0,5 % BVP „nenumatytųjų situacijų“ tuo tikslu, jei nebūtų pasiektas 2005 m. nustatytas deficitas. Nors to rezervo sukūrimas neabejotinai yra sveikintinas žingsnis, atrodo, kad jam numatyta suma yra nepakankama atsižvelgiant į pavojus įgyvendinant 2005 m. biudžetą. Be to, susirūpinimą kelia tai, kad tas rezervas galėtų būti panaudotas jau metų pradžioje ir dėl to sumažėtų paskatos griežtai laikytis 2005 m. biudžeto įgyvendinimo tikslo. Jei 2005 ir 2006 m. nebūtų pasiekti biudžeto tikslai, reikėtų didesnio koregavimo 2007 ir 2008 m. (ii) Galimas PVM normų sumažinimas pagal vykdomą mokesčių reformą gali padidinti pajamų sumažėjimo pavojų, net jei tas pajamas kompensuos kitų mokesčių padidinimas. Dėl to reikėtų nuodugniai apgalvoti tų mokesčių sumažinimo laiką ir nustatyti sąlygą, kad mokesčiai galėtų būti mažinami, tik jei būtų visiškai pasiekti biudžeto tikslai. (iii) Dar nėra užtikrintas numatomų reformos priemonių, kuriomis grindžiamas tolesnis išlaidų mažinimas, priėmimas. Be to, didžioji dalis 2005 m. biudžete numatytų išlaidų mažinimo priemonių nepagrįstos esminėmis reformomis. (iv) Atnaujintoje programoje pateiktos prielaidos dėl palūkanų normų, kurios priklauso nuo pasitikėjimo atstatymo, ateinančiais metais gali nepasitvirtinti arba bent jau ne taip greitai, kaip prognozuojama. (v) Atrodo, kad PVM grąžinamosios išmokos, susijusios su ekonomine veikla 2004 m., neturėtų būti iki galo laiku išmokėtos siekiant išvengti per didelio 2005 m. biudžeto (apskaičiuoto kaupimo metodu) apkrovimo, tačiau valdžia įsipareigojo tas išmokas paspartinti, kad jos neapkrautų 2005 m. biudžeto. Kita vertus, 2004 m. pabaigoje prasidėjęs PVM grąžinamųjų išmokų kontrolės stiprinimas gali padėti sumažinti numatomą PVM pajamų trūkumą, o tai yra pozityvus pavojus.

- Atsižvelgiant į šį įvertinimą, yra pavojus, kad galutiniai biudžeto rezultatai gali būti prastesni, nei prognozuojami programoje. Todėl, nors programoje pateiktas koregavimo planas yra tinkamas, atrodo, kad programoje nurodytos priemonės neatitinka to plano ir neužtikrina deficito (įskaitant pensijų reformos poveikį) sumažinimo iki mažiau kaip 3 % BVP 2008 m. Siekiant įvykdyti numatytą koregavimo plano, būtina imtis papildomų priemonių. Dėl to ypač svarbu pasiekti 2005 m. numatytą biudžetą, o tai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktą įvertinimą, reikalauja papildomų priemonių bent 0,5 procentinio punkto sumažinti deficitą.

- Prognozuojama, kad skolos santykis, kuris 2004 m. padidėjo iki 57,3 % BVP (59,9 % BVP įskaitant pensijų reformos poveikį), nuo 2005 m. laipsniškai vėl mažės; tą procesą sąlygos nuolat mažėjantis valdžios sektoriaus deficitas ir mažėjanti skolos palūkanų našta. Prognozuojama, kad jis nukris iki mažiau kaip 50 % BVP 2008 m. (arba kiek daugiau kaip 53 % BVP įskaitant pensijų reformos poveikį). Planuojama, kad šį sumažėjimą sustiprins skolos valdymo strategijos pakeitimas, padėsiantis sutaupyti išlaidas palūkanoms. Pavojai, susiję su skolos santykiu, yra panašūs į deficito projekcijų pavojus.

- 2004 m. gegužės mėn. konvergencijos programoje buvo paskelbtos struktūrinės reformos (ypač viešojo administravimo, švietimo ir sveikatos priežiūros srityse), turėsiančios padėti išlaikyti išlaidų kontrolę, kuria grindžiama programos strategija. 2005 m. biudžete numatyta keletas priemonių, kuriomis siekiama pagerinti centrinės valdžios sektoriaus veiksmingumą. Tačiau tos priemonės neatitinka gegužės mėn. programoje pateiktų ambicingų planų. Nors atnaujintoje programoje pateikiama daugiau išsamesnių duomenų apie konkrečius planuojamos reformos žingsnius, joje nepateikiamas skaičiais išreikštas numatomas jų poveikis ir nenurodoma jų įgyvendinimo etapas. Tai perša išvadą, kad sveikatos priežiūros ir švietimo sektorių reformos vykdymas iš tiesų bus atidėtas po 2006 m. rinkimų, kaip neseniai nurodė Vyriausybė.

- Atrodo, kad Vengrijoje yra rimtų pavojų ilgalaikiam valstybės finansų stabilumui dėl numatomų biudžeto išlaidų senėjančiai visuomenei. Tie pavojai iš dalies yra susiję su ilgalaikių biudžeto tendencijų netikrumu dėl informacijos apie sveikatos priežiūros išlaidų projekcijas trūkumo. Pensijų sistemos reforma, kuria, be kita ko, įvedama pensijų kaupimo sistemos antroji pakopa, žymiai sumažina senėjančios visuomenės daromą poveikį biudžetui ir pavojus, susijusius su valstybės finansų tvarumu. Todėl būtina toliau tęsti kitų reformų vykdymą, ypač sveikatos priežiūros srityje, ir ryžtingai įgyvendinti planuojamą biudžeto konsolidavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.

- Ekonominės politikos sritys, nustatytos atnaujintame programos variante, iš dalies atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires valstybės finansų srityje. Valdžios sektoriaus deficitas buvo sumažintas „patikimomis ir tvariomis priemonėmis pagal daugiametę programą ir laikantis Tarybos priimamų sprendimų vykdant biudžeto priežiūrą“. Tačiau 2005 m. sausio 18 d. Tarybą pagal perviršinio deficito procedūrą remiantis Sutarties 104 straipsnio 8 dalimi nusprendė, kad Vengrija nesilaikė 2004 m. liepos 5 d. Tarybos 104 straipsnio 7 dalies rekomendacijų. Atnaujintoje programoje išlaikoma daugiametė programa dėl perviršinio deficito ištaisymo iki 2008 m., tačiau yra pavojaus, kad galutinis biudžetas gali būti prasčiau vykdomas nei planuota.

- Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą įvertinimą ir rekomendacijas, kurias pagal 104 straipsnio 7 dalį pateikė Taryba, Taryba mano, kad Vengrija turėtų: (i) imtis priemonių vidutinės trukmės laikotarpiu siekiant sumažinti deficitą (įskaitant pensijų reformos poveikį) iki mažiau kaip 3 % BVP 2008 m. patikimomis ir tvariomis priemonėmis, imantis, be kita ko, papildomų priemonių siekiant įgyvendinti naują koregavimo planą ir užtikrinti naujo 2005 m. nustatyto 3,8 % BVP deficito dydžio (4,7 % BVP įskaitant pensijų reformos poveikį) pasiekimą, taip pat imantis visų priemonių fiskaliniam koregavimui paspartinti; (ii) mokesčių mažinimo planavimą ir vykdymą pagrįsti 2004 m. gruodžio mėn. pateiktoje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytų biudžeto tikslų pasiekimu; (iii) vykdyti numatytas viešojo administravimo, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemų reformas siekiant pagerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

Remdamasi šiuo įvertinimu, Komisija priėmė pridedamą rekomendaciją dėl Tarybos nuomonės apie atnaujintą Vengrijos konvergencijos programą ir teikia ją Tarybai.

Rekomendacija

TARYBOS NUOMONĖ

pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalį dėl atnaujintos 2004–2008 m. Vengrijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[7], ypač į jo 9 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

1. [2005 m. kovo 8 d.] Taryba išnagrinėjo atnaujintą Vengrijos konvergencijos programą, kuri apima 2004–2008 metus. Programa didžiąja dalimi atitinka „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui. Nors joje pateikti visi privalomi duomenys, pirminis balansas apskaičiuotas ne pagal įprastą apibrėžimą. Trūksta ir kai kurių papildomų duomenų, pavyzdžiui, duomenų apie ilgalaikes išlaidas sveikatos priežiūrai. Taigi Vengrija raginama iki galo patenkinti reikalavimus duomenų pateikimui.

2. Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realus BVP laipsniškai augs nuo 3,9 % 2004 m. iki 4,6 % per metus iki programos laikotarpio pabaigos. Remiantis šiuo metu turima informacija, šis scenarijus atspindi gana palankias augimo prielaidas. Tiek prognozuojamas augimas 2005 ir 2006 m., tiek numatoma augimo raida vidutinės trukmės laikotarpiu yra pernelyg optimistinė. Infliacijos projekcijos programoje atrodo iš esmės realistiškos.

3. 2004 m. liepos 5 d. Taryba nusprendė, kad Vengrijoje yra perviršinis deficitas, ir rekomendavo jį ištaisyti iki 2008 m. Atnaujintame variante numatomas deficitas sieks 4,5 % BVP 2004 m., 3,8 % 2005 m., 3,1 % 2006 m., 2,4 % 2007 m. ir 1,8 % 2008 m. Šie skaičiai atspindi 2004 m. rugsėjo 23 d. Eurostato sprendimą, kuriuo buvo leista laikinai iki 2007 m. kovo mėn. fiskalinio pranešimo pateikimo antrosios pakopos pensijų fondus perklasifikuoti į valdžios sektoriaus biudžetą. Vengrijos valdžios institucijos nusprendė pasinaudoti šia galimybe ir pateikė valdžios sektoriaus deficito duomenis be 1998 m. pensijų reforma įvestos antrosios pensijų sistemos pakopos daromo poveikio. Remiantis tais duomenimis, numatoma tokia valdžios sektoriaus deficito raida 2004–2008 m.: 5,3 %, 4,7 %, 4,1 %, 3,4 % ir 2,8 %. Taigi, atnaujintoje programoje išlaikytas tikslas perviršinį deficitą ištaisyti iki numatytos dienos. Siekiant sudaryti sąlygas duomenims palyginti su gegužės mėn. konvergencijos programa bei su Komisijos tarnybų 2004 m. rudens prognozėmis, nuomonėje pateikti ne tik pakoreguoti duomenys, bet ir duomenys į juos neįtraukiant pensijų reformos poveikio. Po numatyto konsolidavimo 0,9 BVP procentinio punkto 2004 m. atnaujintoje programoje prognozuojamas metinis 0,6–0,7 procentinio punkto koregavimas likusiais programos metais. Atnaujintoje programoje pateikta konsolidavimo strategija yra pagrįsta išlaidų santykio sumažinimu vykdant struktūrines reformas; konsolidavimą taip pat palaiko ne toks didelis pajamų santykio smukimas. Didžiausias išlaidų sumažinimas numatomas 2005 m.; jis daugiausia pagrįstas 0,5 procentinio punkto palūkanų naštos sumažėjimu bei 1,7 procentinio punkto valstybės išlaidų investicijoms sumažėjimu. Valstybės išlaidų investicijoms sumažėjimą kompensuos platesniu mastu vykdomi valstybinio ir privataus sektorių partnerystės projektai. Programoje nepateikti duomenys apie numatomą laikotarpį bei išlaidas mažinančių priemonių vėlesniais programos metais poveikį. Pirminio deficito koregavimo planas panašus į valdžios sektoriaus deficito mažinimo planą. 2008 m. pirminį deficitą pakeis nedidelis perteklius.

4. Programoje pateiktas koregavimo planas, ypač naujas 3,8 % BVP deficito siektinas dydis 2005 m. (4,7 % BVP įskaitant pensijų reformos poveikį) ir 2,8 % BVP 2008 m. įskaitant pensijų reformos poveikį gali būti laikomi tinkamais siekiant ištaisyti perviršinį deficitą 2008 m. su sąlyga, kad kartu bus imtasi kitų reikiamų priemonių. Tačiau galutinis siektinas 2,8 % BVP dydis (įskaitant pensijų reformos poveikį) užtikrina tik nedidelį patikimumą, kuris gali dar sumažėti dėl pradinės padėties pasikeitimo, kadangi vis dar yra kai kurių neaiškumų dėl 2004 m. biudžeto rezultatų[8]. (i) Gana palankus makroekonominis scenarijus rodo, kad pajamos gali būti mažesnės, o išlaidos – didesnės už prognozuotas. Kaip rodo Komisijos tarnybų 2004 m. rudens prognozės, yra pavojų, kad 2005 ir 2006 m. deficito siektini dydžiai gali būti viršyti. 2005 m. atsižvelgiama į tai, kad Vyriausybė sukūrė 0,5 % BVP „nenumatytųjų situacijų“ rezervą, tuo tikslu, jei 2005 m. būtų viršytas siektinas deficito dydis. Nors to rezervo sukūrimas neabejotinai yra sveikintinas žingsnis, atrodo, kad jam numatyta suma yra nepakankama atsižvelgiant į pavojus įgyvendinant 2005 m. biudžetą. Be to, susirūpinimą kelia tai, kad tas rezervas gali būti panaudotas jau metų pradžioje ir dėl to sumažėtų paskatos griežtai laikytis 2005 m. biudžeto įgyvendinimo tikslo. Jei 2005 ir 2006 m. biudžeto tikslai nebūtų pasiekti, tai padidintų spaudimą vykdant koregavimą 2007 ir 2008 m. (ii) Kyla pavojų išlaidų sumažinimui 2005 ir vėlesniais metais, kadangi 2005 m. biudžete numatytos reformų priemonės gali būti nevisiškai įgyvendintos; be to, jos nėra įtrauktos į esminių reformų strategiją. (iii) Dar vienas pavojų siekiant biudžeto tikslų yra atnaujintoje programoje pateiktos palankios prielaidos dėl palūkanų normų, kurios priklauso nuo tolesnio pasitikėjimo atstatymo. Susirūpinimą taip pat kelia išlaidų ir pajamų siektinų dydžių patikimumas, nes ankstesniais metais nustatyti dydžiai toli gražu nebuvo pasiekti. Be to, bet koks galimas PVM normų sumažinimas pagal vykstančią mokesčių reformą gali padidinti pajamų sumažėjimo pavojų, net jei buvo ketinta jas kompensuoti padidinus kitus mokesčius. Dėl to reikėtų nuodugniai apgalvoti tų mokesčių sumažinimo laiką ir nustatyti sąlygą, kad mokesčiai galėtų būti mažinami tik jei būtų visiškai pasiekti biudžeto tikslai. v) Pavojus taip pat gali kilti dėl to, kad PVM grąžinamųjų išmokų, susijusių su ekonomine veikla 2004 m., išmokėjimas buvo atidėtas, tačiau valdžia įsipareigojo paspartinti tų išmokų išmokėjimą, kad jos neapsunkintų 2005 m. biudžeto. Kita vertus, 2004 m. pabaigoje pradėtas PVM grąžinamųjų išmokų kontrolės stiprinimas taip pat gali prisidėti prie numatomo PVM pajamų trūkumo sumažinimo, o tai yra negatyvus pavojus.

5. Atsižvelgiant į šį įvertinimą, yra pavojaus, kad galutiniai biudžeto rezultatai gali būti prastesni, nei prognozuojami atnaujintoje programoje. Todėl, nors programoje nurodytas koregavimas ir ypač naujas 3,8 % BVP deficito siektinas dydis 2005 m. (4,7 % BVP įskaitant pensijų reformos poveikį) gali būti laikomi tinkamais siekiant ištaisyti perviršinį deficitą iki 2008 m., programoje nurodytos priemonės nėra pakankamos, kad tas planas būtų įvykdytas, ir todėl neužtikrina, kad deficitas būtų sumažintas iki mažiau kaip 3 % BVP 2008 m. Norint laikytis koregavimo plano, reikalingos papildomos priemonės. Ypač svarbu laikytis naujo siekiamo 2005 m. deficito. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą įvertinimą, būtų tikslinga imtis papildomų priemonių sumažinti deficitą bent 0,5 procentinio punkto.

6. Apskaičiuota, kad skolos santykis 2004 m. sieks 57,3 % BVP (59,9 % BVP įskaitant pensijų reformos poveikį, t. y. kiek mažiau už Sutartyje nustatytą pamatinę 60 % BVP vertę). Programoje prognozuojama, kad skolos santykis programos laikotarpiu sumažės maždaug 7 procentiniais punktais. Pavojai, susiję su skolos santykiu, yra panašūs į deficito projekcijų pavojus.

7. Atrodo, kad Vengrijoje yra rimtų pavojų ilgalaikiam valstybės finansų stabilumui dėl numatomų biudžeto išlaidų senėjančiai visuomenei. Tie pavojai iš dalies yra susiję su ilgalaikės biudžeto raidos netikrumu dėl informacijos apie sveikatos priežiūros išlaidų projekcijas trūkumo. Atnaujintoje programoje išdėstyta programa daugiausia grindžiama biudžeto konsolidavimu per kelerius ateinančius metus bei papildomomis reformų priemonėmis ateityje. Pensijų sistemos reforma, kuria, be kita ko, įvedama pensijų kaupimo sistemos antroji pakopa, žymiai sumažina senėjančios visuomenės daromą poveikį biudžetui ir pavojus, susijusius su valstybės finansų tvarumu. Tačiau būtina toliau tęsti kitų reformų vykdymą, ypač sveikatos priežiūros srityje, bei ryžtingai įgyvendinti planuojamą biudžeto konsolidavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.

8. Ekonominės politikos sritys, nustatytos atnaujintame programos variante, iš dalies atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires valstybės finansų srityje. Valdžios sektoriaus deficitas buvo sumažintas „patikimomis ir tvariomis priemonėmis pagal daugiametę programą ir laikantis Tarybos priimamų sprendimų vykdant biudžeto priežiūrą“. Tačiau 2005 m. sausio 18 d. Taryba pagal perviršinio deficito procedūrą remiantis Sutarties 104 straipsnio 8 dalimi nusprendė, kad Vengrija nesilaikė 2004 m. liepos 5 d. Tarybos 104 straipsnio 7 dalies rekomendacijų. Atnaujintoje programoje išlaikomas daugiametis planas dėl perviršinio deficito ištaisymo iki 2008 m., nors yra pavojus, kad galutinis biudžetas gali būti prastesnis nei planuota.

* * *

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą įvertinimą ir rekomendacijas, kurias [2005 m. kovo 8 d.] pagal 104 straipsnio 7 dalį pateikė Taryba, Taryba laikosi nuomonės, kad Vengrija turėtų:

(i) imtis priemonių vidutinės trukmės laikotarpiu siekiant sumažinti deficitą (įskaitant pensijų reformos poveikį) iki mažesnės nei 3 % BVP vertės 2008 m. patikimomis ir tvariomis priemonėmis, imantis, be kita ko, papildomų priemonių siekiant įgyvendinti naują koregavimo planą ir užtikrinti naujo 2005 m. nustatyto 3,8 % BVP deficito dydžio (4,7 % BVP įskaitant pensijų reformos poveikį) pasiekimą, taip pat imantis visų priemonių fiskaliniam koregavimui paspartinti;

(ii) mokesčių mažinimo planavimą ir vykdymą pagrįsti 2004 m. gruodžio mėn. pateiktoje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytų deficito tikslų pasiekimu;

(iii) vykdyti numatytas viešojo administravimo, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemų reformas siekiant pagerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

Pagrindinių makroekonominių ir biudžeto projekcijų palyginimas

2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 |

Realus BVP (pokytis, % ) | 2004 m. gruodžio mėn. KP | 3,9 | 4,0 | 4,2 | 4,3 | 4,6 |

KOM | 3,9 | 3,7 | 3,8 | – | – |

2004 m. gegužės mėn. KP | 3,3–3,5 | 3,5–4,0 | apie 4 | apie 3,5 | apie 3,0 |

SVKI infliacija (%) | 2004 m. gruodžio mėn. KP | 6,8 | 4,5 | 4,0 | 3,5 | 3,0 |

KOM | 6,9 | 4,6 | 4,2 | – | – |

2004 m. gegužės mėn. KP | apie 6,5 | apie 4,5 | apie 4 | apie 3,5 | apie 3 |

Valdžios sektoriaus balansas (% BVP) | 2004 m. gruodžio mėn. KP pakoreguota | – 4,5 | – 3,8 | – 3,1 | – 2,4 | – 1,8 |

nepakoreguota | – 5,3 | – 4,7 | – 4,1 | – 3,4 | – 2,8 |

KOM | – 5,5 | – 5,2 | – 4,7 | – | – |

2004 m. gegužės mėn. KP | – 4,6 | – 4,1 | – 3,6 | – 3,1 | – 2,7 |

Pirminis balansas (% BVP) | 2004 m. gruodžio mėn. KP pakoreguota nepakoreguota | – 0,3 – 1,1 | 0,0 – 0,9 | 0,3 – 0,7 | 0,7 – 0,3 | 1,1 0,1 |

KOM | – 1,1 | – 1,2 | – 1,1 | – | – |

2004 m. gegužės mėn. KP | – 0,5 | – 0,2 | 0,1 | 0,3 | 0,4 |

Bendroji valstybės skola (% BVP) | 2004 m. gruodžio mėn. KP pakoreguota | 57,3 | 55,3 | 53,0 | 50,6 | 48,3 |

nepakoreguota | 59,9 | 58,6 | 56,8 | 54,9 | 53,2 |

KOM | 59,7 | 59,5 | 58,9 | – | – |

2004 m. gegužės mėn. KP | 59,4 | 57,9 | 56,8 | 55,6 | 53,7. |

Pastaba: 2004 m. rugsėjo 23 d. Eurostato sprendimu buvo leista laikinai iki 2007 m. kovo mėn. fiskalinio pranešimo pateikimo antrosios pakopos pensijų fondus klasifikuoti valdžios sektoriaus biudžete. Vengrijos valdžios institucijos nusprendė pasinaudoti šia galimybe ir pateikė valdžios sektoriaus deficito duomenis iš jų atėmus 1998 m. pensijų reforma įvestos antrosios pensijų fondo pakopos poveikį. Dėl to, palyginti su 2004 m. gegužės mėn. programa, metiniai deficito duomenys 2004–2008 m. laikotarpiu sumažinti 0,8–1 procentinio punkto. Kad būtų galima tuos duomenis palyginti su ankstesne programa ir su Komisijos tarnybų 2004 m. rudens prognozėmis bei atsižvelgiant į tai, kad šis perklasifikavimas neturės įtakos galutiniams 2008 m. duomenims, įvertinime pateikiami tiek pakoreguoti, tiek nepakoreguoti duomenys. Šaltiniai: Konvergencijos programa (KP); 2004 m. rudens Komisijos tarnybų ekonominės prognozės (KOM); Komisijos tarnybų skaičiavimai. |

[1] OL L 209, 1997.8.2. Visus šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti tinklalapyje: http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm.

[2] Remiantis Komisijos 2004 m. pavasario ekonominėmis projekcijomis, kuriose buvo atsižvelgta į 2004 m. kovo mėn. Vengrijos pateiktus duomenis. 2004 m. rugsėjo mėn. pranešime 2003 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo padidintas nuo 5,9 % BVP iki 6,2 % BVP.

[3] Ekonomikos ir finansų komiteto pakeista nuomonė dėl stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos, kurią ECOFIN taryba patvirtino 2001.7.10.

[4] KOM(2002) 668, 2002.11.27.

[5] Įskaitant pensijų reformos poveikį, nes pensijų reformos poveikis gali būti neįtrauktas tik iki 2007 m. kovo mėn. fiskalinio pranešimo pateikimo.

[6] Kol kas nežinomas skirtumas tarp įplaukų ir išmokų metodu bei kaupimo metodu apskaičiuotų duomenų. Dėl su stojimu į ES susijusių priežasčių, ypač ES vidaus importo PVM surinkimo pasikeitimų, šis skirtumas 2004 m. buvo neįprastai didelis – nuo 1,2 iki 1,4 procentinio punkto. Tačiau taip pat yra neaiškumų dėl žemės ūkio subsidijų mokėjimo ir išmokamo 13 atlyginimo valstybės tarnautojams apskaitos. Taigi, skirtumas tarp įplaukų ir išmokų metodu bei kaupimo metodu apskaičiuotų pajamų gali būti mažesnis; dėl to padidėtų 2004 m. kaupimo pagrindu apskaičiuotas deficitas. Jei PVM grąžinamųjų išmokų išmokėjimo procesas būtų paspartintas, kaip nurodė Vengrijos valdžios institucijos, tai gali padidinti 2004 m. (kaupimo pagrindu apskaičiuotą) deficitą beveik 0,7 procentinio punkto.

[7] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti tinklalapyje: http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm.

[8] Yra kai kurių neaiškumų, susijusių su žemės ūkio išmokų ir išmokamo 13 atlyginimo valstybės tarnautojams apskaitos, nes tai gali sumažinti skirtumą tarp įplaukų ir išmokų metodu bei kaupimo metodu apskaičiuoto deficito; tai padidintų kaupimo metodu apskaičiuoto deficito dydį 2004 m. Jei PVM grąžinamųjų išmokų procesas būtų paspartintas, kaip nurodė Vengrijos valdžios institucijos, tai gali padidinti 2004 m. deficitą beveik 0,7 procentinio punkto.