Briuselis, 11.1.2005

SEK(2005) 14 galutinis

Rekomendacija

TARYBOS NUOMONĖ

pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalį dėl atnaujintos 2004–2007 m. Švedijos konvergencijos programos

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1] nustato, kad nedalyvaujančios valstybės narės, t. y. tos, kurios neįsivedusios bendros valiutos, iki 1999 m. kovo 1 d. Tarybai ir Komisijai turėjo pateikti konvergencijos programas. Pagal šio reglamento 9 straipsnį Taryba, remdamasi Komisijos ir pagal Sutarties 114 straipsnį įsteigto Komiteto (Ekonomikos ir finansų komitetas) įvertinimais, turėjo patikrinti kiekvieną konvergencijos programą. Patikrinusi programą bei atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu, Taryba pateikė nuomonę. Pagal reglamentą valstybės narės kasmet pateikia konvergencijos programų atnaujintus variantus, kuriuos taip pat patikrina Taryba, laikydamasi tos pačios tvarkos.

Pirmoji 1998–2001 m. Švedijos konvergencijos programa buvo pateikta 1998 m. gruodžio 23 d. ir Tarybos įvertinta 1999 m. vasario 8 d. Atnaujinti variantai buvo pristatyti kiekvienais paskesniais metais. Naujausią savo konvergencijos programos variantą Švedija pateikė 2004 m. lapkričio 18 d. Komisijos tarnybos atliko techninį šio varianto įvertinimą, atsižvelgdamos į Komisijos tarnybų 2004 m. rudens ekonominių prognozių rezultatus, Elgesio kodeksą[2], bendrai sutartą potencialios gamybos apimties ir pagal ciklą pakoreguoto balanso apskaičiavimo metodiką, 2003–2005 m. laikotarpio bendrųjų ekonominės politikos gairių rekomendacijas ir principus, nustatytus 2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl biudžeto politikos koordinavimo stiprinimo[3], kurį patvirtino Taryba. Remiantis šiuo vertinimu, teikiamas toks įvertinimas:

- Šeštoji atnaujinta Švedijos konvergencijos programa, išsiųsta Komisija lapkričio 18 d., apima 2004–2007 m. laikotarpį. Programa pagrįsta 2005 m. biudžeto įstatymu, kurį Parlamentas priėmė 2004 m. gruodžio 16 d. Programa iš dalies atitinka Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso[4] reikalavimus duomenų pateikimui, o kai kurie duomenys ne visai atitinka ESS95 standartus.

- 2004 m. atnaujintame variante numatomas BVP augimas: 3,5 % 2004 m., 3,0 % 2005 m., 2,5 % 2006 m. ir 2,3 % 2007 m. Nepaisant didelio augimo 2004 m., užimtumo augimas buvo neigiamas, bet numatoma, kad per ateinančius metus jis atsigaus. Apskritai, remiantis šiuo metu turima informacija, makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamas atnaujintas variantas, gali būti laikomas patikimu ir iš esmės atitinka Komisijos tarnybų įvertinimą, taip pat 2004 m. rudens prognozes. Be to, pastarųjų metų augimo prielaidos atrodo atsargios ir mažesnės už apskaičiuotą potencialų augimą.

- Infliacija Švedijoje laipsniškai mažėjo nuo 2003 m. pradžios (iš dalies dėl to, kad ankstesnis energijos kainų padidinimas nepateko į pagrindinį tiriamąjį laikotarpį) ir šiuo metu yra akivaizdžiai žemesnė už Riksbank nustatytą 2 % lygį. Švedijos kronos kursas buvo palyginti stabilus euro atžvilgiu 2003 ir 2004 m., tačiau paskutiniu metu pakilo, taip atspindėdamas Švedijos stabilią makroekonominę aplinką ir tvirtas augimo perspektyvas, didelį einamosios sąskaitos perteklių ir rinkos lūkesčius dėl normų didėjimo per 2005 m. Per pastaruosius metus Švedijos obligacijų pelningumas sutapo su tendencijomis didžiosiose obligacijų rinkose. Teigiamas ilgalaikių Švedijos vyriausybės obligacijų ir euro zonos pajamingumo skirtumas svyravo per pastaruosius metus apie 50 pagrindinių punktų, bet sumažėjo per 2004 m.

- Švedijos biudžeto politikos struktūrą, be kita ko, sudaro siekiamas vidutiniškai 2 % BVP per ciklą valdžios sektoriaus perteklius, daugiametės nustatytos aukščiausios centrinės valdžios išlaidų nominalios ribos ir reikalavimas dėl subalansuoto savivaldybių biudžeto. Atnaujintame variante numatomas valdžios sektoriaus perteklius: 0,7 % 2004 m., 0,6 % 2005 m., 0,4 % 2006 m. ir 0,9 % paskutiniaisiais 2007 m. Ir išlaidų, ir pajamų santykių tendencija per projekcijų laikotarpį – laipsniškai mažėti. Koreguojant apskaičiuotą ciklo poveikį pagal bendrą metodiką, pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas yra perteklinis per visą projekcijų laikotarpį. Palyginti su ankstesniais atnaujintais variantais, nustatyti 2005 ir 2006 m. biudžeto dydžiai buvo sumažinti, nepaisant dabar žymiai didesnių augimo prielaidų. Tai iš dalies gali būti paaiškinta numatomomis mažesnėmis mokestinėmis pajamomis, proporcingomis pastarojo meto biudžeto surinkimui. Mokesčių mažinimas, numatytas 2004 m. pavasario įstatyme ir 2005 m. biudžete, taip pat yra numatomo nežymaus susilpnėjimo 2005 ir 2006 m. priežastis. Kadangi pensijų sistemoje ir savivaldybių subsektoriuje numatomas pastovus perteklius, centrinės valdžios deficitas didėja 2005 ir 2006 m. ir todėl tais metais blogina valdžios sektoriaus padėtį. 2007 m. numatomos mažesnės valstybės išlaidos.

- Biudžeto prognozių rizika programoje atrodo didele dalimi subalansuota. Viena vertus, biudžeto projekcijos atrodo patikimos, ir Švedija turi labai gerą patirtį neviršyti nustatytų aukščiausių išlaidų ribų. Be to, atrodo, kad savivaldybių finansinė padėtis. Kita vertus, mokestinės pajamos gana daug svyravo per paskutinius keletą metų. Be to, biudžeto marža centrinės valdžios aukščiausių nustatytų išlaidų ribų atžvilgiu yra labai siaura ne tik 2004 m., bet pagal 2005 m. biudžetą – ir 2005 bei 2006 m. Dar 2006 m. numatyti rinkimai gali paveikti tų metų biudžetą. Įvertinus šį pavojų, atrodo, kad programose pakanka suplanuotų biudžetinių priemonių siekiant per visą programos laikotarpį išlaikyti vidutinės trukmės biudžeto būklę, kuri būtų beveik subalansuota arba perteklinė, kaip reikalaujama Stabilumo ir augimo pakte. Jose taip pat numatomas pakankamas patikimumas, kad dėl įprastų makroekonominių svyravimų nebūtų pažeista 3 % BVP deficito riba. Tačiau pagal ciklą pakoreguota biudžeto būklė, kaip ir vidutinis perteklius, per programos laikotarpį lieka mažesni už šalyje nustatytą 2 % BVP pertekliaus dydį.

- Numatoma, kad bendrasis skolos santykis – mažiau kaip 60 % BVP nuo 2000 m. – toliau mažės ir 2007 m. pasieks 49 % BVP. Skola iš esmės susidaro dėl centrinės valdžios sektoriaus, kuriame yra biudžeto deficitas, o pensijų sistemos perteklius daugiausia investuojamas į nevalstybinį turtą, taip stabdant bendrojo skolos santykio mažėjimą. Numatoma, kad skolos, neįtraukiant finansinio turto, santykis pagerės nuo maždaug – 2 % BVP 2004 m. iki mažiau kaip – 4 % 2007 m. Šios prognozės atrodo pagrįstos.

- Programoje apžvelgiama vyriausybės platesnioji strukūrinės reformos programa, kurios tikslas – gerinti darbo rinkos veikimą, didinti užimtumą ir mažinti dėl ligos prarastų darbo dienų skaičių. Buvo įgyvendinta daug priemonių, tačiau rezultatai iki šiol labai įvairūs. Buvo imtasi tolesnių žingsnių užbaigti mokesčių reformą ir palengvinti darbo jėgos apmokestinimą pagal pakeitimo žaliaisiais mokesčiais strategiją, nors tai iš dalies kompensavo ir 2003, ir 2004 m. padidėjusios savivaldybių mokesčių normos. Užtikrinant tvirtą valstybės finansų būklę prioritetiniai ir toliau išlieka mokesčių reformos užbaigimas ir pastangos siekiant pagrindinių politikos tikslų (didinti užimtumą, mažinti socialinio draudimo išmokų gavėjų ir ligos dienų skaičių).

- Atrodo, kad Švedija yra gana palankioje padėtyje pagal ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, kurio svarbus elementas – numatomos biudžeto sąnaudos dėl senėjančios visuomenės. Jei šalis nori užtikrinti visišką tvarumą laikui bėgant, atsiranda maždaug 2 % BVP tvarumo atotrūkis. Tai pagrįsta numatomu priklausomybės nuo senėjančios visuomenės santykio didėjimu ir dabartinėmis su sveikatos priežiūra susijusių išlaidų tendencijomis, darbo jėgos aktyvumu rinkoje ir užimtumu. Siekiant ilgalaikio tvarumo esminės taps tolesnės reformos, kurios keistų šias tendencijas ir kurių tikslas – siekti 2 % BVP biudžeto pertekliaus per kitus 10 metų, laikantis vyriausybės nustatyto biudžeto dydžio.

Pagrindinių makroekonominių ir biudžeto prognozių palyginimas

2004 | 2005 | 2006 | 2007 |

Realus BVP (pokytis, %) | 2004 m. lapkričio mėn. KP | 3,5 | 3,0 | 2,5 | 2,3 |

KOM | 3,7 | 3,1 | 2,9 | – |

2003 m. lapkričio mėn. KP | 2,0 | 2,6 | 2,5 | – |

SVKI infliacija (%) | 2004 m. lapkričio mėn. KP2 | 1,3 | 1,5 | – | – |

KOM | 1,1 | 1,5 | 1,9 | – |

2003 m. lapkričio mėn. KP2 | 1,7 | – | – | – |

Valdžios sektoriaus balansas (BVP %) | 2004 m. lapkričio mėn. KP | 0,7 | 0,6 | 0,4 | 0,9 |

KOM | 0,6 | 0,6 | 0,8 | – |

2003 m. lapkričio mėn. KP3 | 0,6 | 1,4 | 1,9 | – |

Pirminis balansas (BVP %) | 2004 m. lapkričio mėn. KP1 | 2,8 | 2,8 | 2,7 | 3,3 |

KOM | 2,7 | 2,8 | 3,0 | – |

2003 m. lapkričio mėn. KP | 0,9 | 1,7 | 2,1 | – |

Pagal ciklą pakoreguotas balansas (BVP %) | 2004 m. lapkričio mėn. KP4 | 0,8 | 0,5 | 0,5 | 1,2 |

KOM | 0,7 | 0,4 | 0,6 | – |

2003 m. lapkričio mėn. KP4 | 1,3 | 1,8 | 2,0 | – |

Bendroji valstybės skola (BVP %) | 2004 m. lapkričio mėn. KP | 51,7 | 50,5 | 50,0 | 49,0 |

KOM | 51,6 | 50,6 | 49,7 | – |

2003 m. lapkričio mėn. KP | 51,5 | 50,0 | 48,3 | – |

1 Atnaujintame variante Švedijos valdžios institucijos pateikia pirminį balansą be grynųjų palūkanų, o ne standartinių bendrųjų palūkanų. Lentelėje pirminis balansas pateikiamas be bendrųjų palūkanų, naudojant atnaujinto varianto duomenis. 2 Pokytis procentais nuo gruodžio mėn. iki gruodžio mėn. 3 Palyginamumo tikslais, kalbant apie grynąjį kreditavimą, apie kurį pranešta ir kuris susijęs su 2002 ir 2003 m. atnaujintais variantais, nurodomi skaičiai, apskaičiuoti atsižvelgiant į visą mokesčių periodizavimą (šis apskaitos pakeitimas oficialiai nebuvo įrašytas iki 2004 m.). 4 Komisijos tarnybų apskaičiavimai, remiantis programoje pateikiama informacija. Šaltiniai: atnaujinta 2003 m. laprkičio mėn. ir 2004 m. lapkričio mėn. Švedijos konvergencijos programa (KP); Komisijos tarnybų 2004 m. rudens ekonominės prognozės (KOM); Komisijos tarnybų apskaičiavimai. |

Remdamasi šiuo įvertinimu, Komisija priėmė pridedamą rekomendaciją Tarybos nuomonei dėl atnaujintos Švedijos konvergencijos programos, kurią pateikia Tarybai.

Rekomendacija

TARYBOS NUOMONĖ

pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalį dėl atnaujintos 2004–2007 m. Švedijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[5], ypač į jo 9 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

1. 2005 m. [sausio 18 d.] Taryba išnagrinėjo atnaujintą Švedijos konvergencijos prog ramą, kuri apima 2005–2007 m. laikotarpį. Programa iš dalies atitinka pataisyto Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso reikalavimus duomenų pateikimui. Visų pirma kai kurie duomenys ne visai atitinka ESS95 standartus. Taigi Švedija raginama iki galo patenkinti reikalavimus duomenų pateikimui.

2. Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realaus BVP augimas mažės nuo tvirto 3,5 % 2004 m. iki 3,0 % 2005 m., vidutiniškai 2,4 % 2006–2007 m. Remiantis šiuo metu turima informacija, atrodo, kad šiame scenarijuje išreiškiamos patikimos augimo prielaidos. Infliacijos projekcijos programoje atrodo realistiškos.

3. Biudžeto politikos struktūrą, be kita ko, sudaro siekiamas vidutiniškai 2 % BVP per ciklą valdžios sektoriaus perteklius, daugiametės nustatytos aukščiausios centrinės valdžios išlaidų nominalios ribos ir reikalavimas dėl subalansuoto savivaldybių biudžeto. Atnaujintame variante numatomas valdžios sektoriaus perteklius: 0,7 % 2004 m., 0,6 % 2005 m., 0,4 % 2006 m. ir 0,9 % paskutiniaisiais 2007 m. Ir išlaidų, ir pajamų santykių tendencija per projekcijų laikotarpį – laipsniškai mažėti. Koreguojant apskaičiuotą ciklo poveikį pagal bendrą metodiką, pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas yra perteklinis per visą projekcijų laikotarpį. Tačiau pagal ciklą pakoreguoto biudžeto būklė, kaip ir vidutinis perteklius, per programos laikotarpį lieka mažesni už šalyje nustatytą 2 % BVP perteklių. Kadangi pensijų sistemoje ir savivaldybių subsektoriuje numatomas perteklius, centrinės valdžios deficitas didėja 2005 ir 2006 m. ir todėl tais metais blogina valdžios sektoriaus padėtį. 2007 m. numatomos mažesnės valstybės išlaidos.

4. Biudžeto prognozių rizika programoje atrodo didele dalimi subalansuota. Viena vertus, biudžeto projekcijos atrodo patikimos, ir Švedija turi labai gerą patirtį neviršyti nustatytų aukščiausių išlaidų ribų. Be to, atrodo, kad savivaldybių finansinė padėtis gerėja. Kita vertus, mokesčiai gana daug svyravo per paskutinius keletą metų. Be to, biudžeto marža centrinės valdžios aukščiausių nustatytų išlaidų ribų atžvilgiu yra labai siaura ne tik 2004 m., bet pagal 2005 m. biudžetą numatoma tokia pati ir 2005 bei 2006 m. Dar 2006 m. numatyti rinkimai gali paveikti tų metų biudžetą.

5. Įvertinus šį pavojų, atrodo, kad programoje pakanka suplanuotų biudžetinių priemonių siekiant per 2004–2007 m. laikotarpį išlaikyti perteklių, laikantis Stabilumo ir augimo pakto vidutinės trukmės tikslo – beveik subalansuotos arba perteklinės būklės. Jose taip pat numatomas pakankamas patikimumas, kad dėl įprastų makroekonominių svyravimų nebūtų pažeista 3 % BVP deficito riba per visą programos laikotarpį.

6. Apskaičiuota, kad skolos santykis 2004 m. pasieks 51,7 % BVP, žymiai mažiau už Sutartyje nustatytą pamatinę 60 % BVP vertę. Programoje numatoma, kad iki 2007 m. skolos santykis sumažės iki 49,0 % BVP.

7. Atrodo, kad Švedija yra gana palankioje padėtyje pagal ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, nepaisant svarbių numatomų biudžeto sąnaudų dėl senėjančios visuomenės. Jei šalis nori užtikrinti visišką tvarumą laikui bėgant, atsiranda maždaug 2 % BVP tvarumo atotrūkis. Tai pagrįsta numatomu priklausomybės nuo senėjančios visuomenės santykio didėjimu ir dabartinėmis su sveikatos priežiūra susijusių išlaidų tendencijomis, darbo jėgos aktyvumu rinkoje ir užimtumu. Siekiant ilgalaikio tvarumo esminės tampa tolesnės reformos, kurios keistų šias tendencijas kurių tikslas – siekti 2 % BVP biudžeto pertekliaus per kitus 10 metų, laikantis vyriausybės nustatyto biudžeto dydžio.

Pagrindinės prognozės iš atnaujintos Švedijos konvergencijos programos

2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 |

Realaus BVP augimas (%) SVKI infliacija (%) Valdžios sektoriaus balansas (BVP %) Pirminis balansas (BVP %) Pagal ciklą pakoreguotas balansas (BVP %)1 Bendroji valstybės skola (BVP %) | 1,6 1,8 0,5 2,7 1,4 52,0 | 3,5 1,3 0,7 2,8 0,8 51,7 | 3,0 1,5 0,6 2,8 0,5 50,5 | 2,5 – 0,4 2,7 0,5 50,0 | 2,3 – 0,9 3,3 1,2 49,0 |

1 Komisijos tarnybų apskaičiavimai atlikti programoje pateiktai informacijai taikant bendrai sutartą metodiką.

[1] OL L 209, 1997 8 2. Visus šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje: http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm.

[2] Ekonomikos ir finansų komiteto pakeista nuomonė dėl stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos, kurią ECOFIN taryba patvirtino 2001 7 10.

[3] KOM(2002) 668, 2002 11 27.

[4] Ekonomikos ir finansų komiteto pakeista nuomonė dėl stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos, 2001 m. birželio 27 d. dokumentas EFC/ECFIN/404/01-REV 1, kurį ECOFIN taryba patvirtino 2001 7 10.

[5] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti tinklalapyje: http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm.