Briuselis 23.11.2005

KOM(2005) 590 galutinis

2005/0240 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

nustatanti pagrindinius principus, taikomus nelaimingų atsitikimų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti direktyvas 1999/35/EB ir 2002/59/EB

(pateiktas Komisijos){SEK(2005) 1515}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS |

Pasiūlymo motyvai ir tikslai Pagrindinis Komisijos pasiūlymo tikslas yra padidinti saugumą jūroje Bendrijos lygmeniu, nustatant aiškias visų rimtų jūrų avarijų ir incidentų techninių tyrimų vykdymo ir jų išvadų gaires. Saugumo jūroje didėjimui lemiamą poveikį turėjo jūrų katastrofas tyrusios komisijos išvados, kuriose nurodytos svarbiausios šių katastrofų priežastys. Šiandien didelis Europos Sąjungos saugumo jūroje politikos trūkumas yra tas, kad nėra tinkamo avarijos techninių tyrimų vykdymą ir jų rezultatų išvadas, siekiant išvengti katastrofų pasikartojimo, reguliuojančio mechanizmo. 2001 m. Komisija savo Baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas spręsti“ pabrėžė vis didėjančią būtinybę įpareigoti atlikti nelaimingų atsitikimų arba incidentų aplinkybių ir priežasčių analize besiremiančius nepriklausomus techninius tyrimus, kurių rezultatai bus skirti rizikos prevencijai ir teisės aktams tobulinti. Įvertinęs laikinosios komisijos, tyrusios po 2002 m. įvykusią tanklaivio „Prestige“ avariją, siekiant sustiprinti jūrų saugą, darbus (komisijos „MARE“ išvados), Europos Parlamentas taip pat konstatavo, kad ši būtinybė egzistuoja. Parlamentas padarė išvadą, kad „norint išvengti naujų nelaimingų atsitikimų ir incidentų, Sąjungoje turi būti priimtos aiškios nelaimingų atsitikimų ir incidentų jūroje techninių tyrimų vykdymo gairės. Parlamentas „mano, kad šią užduotį turi vykdyti nepriklausoma tyrimo organizacija Bendrijos lygmeniu arba, jei to reikia, – Europos lygmeniu“. |

Bendrosios aplinkybės Po tanklaivių „Erika“ ir „Prestige“ avarijų susiklosčiusi padėtis labai aiškiai parodė tarptautinio reglamentavimo trūkumus ir sunkumus, kurie kyla ES valstybėms narėms, kad tinkamai ir laiku atliktų techninius rimtų nelaimingų atsitikimų jūrojetyrimus. Šie trūkumai ir sunkumai sudaro gluminantį kontrastą palyginus su padėtimi oro transporto srityje, kur nuo 1994 m. Europos Komisija yra nustačiusi rūpestingą ir sistemingą nelaimingų atsitikimų ir incidentų techninių tyrimų vykdymą užtikrinančias taisykles civilinės aviacijos saugai padidinti. Nors laivo vėliavos valstybės pagal tarptautinę jūrų teisę turi atlikti visų sunkių jūrų avarijų ir incidentų techninius tyrimus ir bendradarbiauti su kitomis suinteresuotomis valstybėmis, jūrų sektoriuje šiandien nėra tarptautiniu lygmeniu įpareigojančio mechanizmo, kuris užtikrintų, kad laivo vėliavos valstybės narės savo iniciatyva atliktų šią pareigą. Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) po kelerių stebėjimo metų ir atskirų bandymų 1997 m. lapkričio 27 d. priėmė Rezoliuciją dėl Jūrų avarijų ir incidentų tyrimo kodekso priėmimo. Tačiau TJO kodekso rekomendacijų dėl techninių tyrimų vykdymo taikymas priklauso nuo su avarija ir incidentu susijusios laivo vėliavos valstybės geros valios. Iš tikrųjų tam tikrų laivo vėliavos valstybių įnašas į saugumo jūroje stiprinimą, tinkamai atsižvelgiant į tyrimų išvadas, yra labai mažas arba jo visai nėra. |

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 1999/35/EB valstybėms narėms yra nustatytas reikalavimas atlikti visų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų patirtų jūrų nelaimingų atsitikimų ir incidentų tyrimą. Atsižvelgiant į priemones, kurių buvo imtasi po laivą „Erika“ ištikusio nelaimingo atsitikimo, Direktyvoje 2002/59/EB, įdiegiančioje Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą, yra reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi TJO Jūrų avarijų ir incidentų tyrimo kodekso rekomendacijų. Šia direktyva taip pat yra reglamentuojamas „juodųjų jūrų dėžių“ naudojimas, siekiant palengvinti nelaimingų atsitikimų tyrimą. Galiausiai Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 Europos jūrų saugumo agentūrai buvo patikėta užduotis palengvinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą kuriant bendrąją sunkių jūrų nelaimingų atsitikimų tyrimo metodiką pagal sutartus tarptautinius principus. Taip pat reglamente reikalaujama, kad Agentūra padėtų valstybėms narėms, tirti rimtus nelaimingus atsitikimus jūroje ir analizuoti turimas nelaimingų atsitikimų tyrimo ataskaitas. |

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikomis ir tikslais Pasiūlymas sudaro trečiojo saugumą jūroje stiprinančių teisės aktų priemonių paketo dalį. Šis paketas yra Komisijos metinės strategijos prioriteto „saugumas“ dalis. Jūrų katastrofų išvengti padedantis pasiūlymas turi reikšmės ir aplinkos apsaugos prioritetui. |

KONSULTAVIMASIS SU SUINTERESUOTOMIS šALIMIS IR POVEIKIO įVERTINIMAS |

Konsultavimasis su suinteresuotomis šalimis |

Taikomi konsultavimosi metodai, pagrindinės susijusios sritys ir bendras konsultacijų dalyvių apibūdinimas 2004 m. gegužės mėn., vėliau – 2005 m. vasario mėn., Komisija pradėjo dvigubą konsultacijų su valstybėmis narėmis ir jūrų pramonės atstovais seriją, remdamasi savo tarnybų darbo dokumentais, kuriuose yra pateikiamas detalus klausimų dėl nelaimingų atsitikimų jūroje tyrimą reguliuojančio mechanizmo vertinimo ir jo atžvilgiu numatytinų nuostatų sąrašas. Komisija paprašė, kad konsultacijų dalyviai jai pateiktų išsamius rašytinius komentarus. Be to, Komisija, Jūrų saugumo agentūrai padedant, surinko informaciją, būtiną pasiūlymo poveikiui įvertinti. Per 2005 m. vasario mėn. Agentūros organizuotą techninį seminarą su TJO ekspertais, jūrų administracijų ir valstybių narių tyrimo organizacijomis buvo išnagrinėti Komisijos pasiūlymą pagrindžiantys principai. |

Gautų atsakymų ir būdo, kuriuo į juos buvo atsižvelgta, santrauka Valstybių narių ir jūrų pramonės atstovai, taip pat įvairūs ekspertai, su kuriais buvo konsultuotasi, visiškai sutinka dėl techninių tyrimų svarbos saugumo jūroje politikai. Apskritai, visos šalys, su kuriomis buvo konsultuotasi, pripažįsta avarijų ir incidentų jūroje techninių tyrimų atlikimo svarbą. Jų nuomone, yra realus poreikis, remiantis TJO principais ir rekomendacijomis, derinti ir stiprinti skirtingas techninių tyrimų procedūras valstybėse narėse. Įgyvendinus siūlomą priemonę, rezultatai turėtų būti mažiausiai panašūs į oro sektoriuje taikomos priemonės užtikrintus rezultatus. |

Ekspertizės paskyrimas ir atlikimas |

Susijusios mokslo ir (arba) ekspertizės sritys Saugumas jūroje, jūrų avarijų ir incidentų techniniai tyrimai |

Taikomas metodas Nuomonių rinkimas, atliktų tyrimų nagrinėjimas (Tarptautinė jūrų organizacija, valstybių narių ir trečiųjų šalių tyrimo organizacijos) ir įgyta patirtis įgyvendinant Bendrijos priemones, taikomas techniniams tyrimams civilinės aviacijos srityje. |

Pagrindinės organizacijos / pagrindiniai ekspertai, su kuriais buvo konsultuotasi 2002 m. įvykusią tanklaivio „Prestige“ avariją tyrusios Europos Parlamento laikinosios komisijos darbai siekiant sustiprinti saugumą jūroje (komisijos „MARE“ išvados). Europos jūrų saugumo agentūra, kuri, be kita ko, turi remti valstybių narių sunkių jūrų avarijų tyrimus, nagrinėti nelaimingų atsitikimų jau atliktų tyrimų rezultatus. 2003 m. birželio 11 d. Komisijos sprendimu sukurta nepriklausomų ekspertų grupė, įgaliota patarti Komisijai, kokią strategiją dėl nelaimingų atsitikimų transporto sektoriuje pasirinkti (žr. OL L 144, 2003 6 12). |

Pareikštų ir panaudotų nuomonių santrauka Buvo pripažinta, kad gali egzistuoti potencialiai didelė rizika, kurios pasekmės gali būti neatitaisomos, ir pasiektas susitarimas dėl tokios rizikos egzistavimo. |

Šiandien Bendrijoje yra didelių neatitikimų, vykdant nepriklausomus incidentų jūroje tyrimus. Vienos valstybės narės sistemingai vykdo tokius tyrimus, o kitose jie atliekami paviršutiniškai arba nesistemingai. Galiausiai TJO rekomendacijų dėl techninių tyrimų laikomasi labai nevienodai. Didelis ES saugumą jūroje užtikrinančių priemonių trūkumas yra tas, kad nėra tokį pat visų valstybių narių įsipareigojimų lygį nustatančių aiškių gairių. Tarptautinio saugumo jūroje srityje didžiausią susirūpinimą kelia tam tikrų laivo vėliavos valstybių nesugebėjimas tiesiogiai vykdyti jūrų avarijų ir incidentų techninius tyrimus. Pasirodo, kad būtent tos valstybės, su kurių vėliava plaukiojantys laivai dažniausiai patiria nelaimingų atsitikimų, atlieka proporcingai mažiausiai tyrimų arba bet kuriuo atveju mažiausiai paskelbia jų rezultatų ir padaro mažiausiai konkrečių išvadų, o kompetentingos tarptautinės institucijos nereaguoja į šią susiklosčiusią padėtį. |

Ekspertizės rezultatų paskelbimo visuomenei būdai Komisijos atliktame išsamiame poveikio vertinime pateikiami smulkūs ekspertizės rezultatai (žr. toliau). Europos jūrų saugumo agentūros surinktus duomenis ir ekspertizės rezultatus galima rasti Agentūros tinklalapyje (www.emsa.eu.int). |

Poveikio vertinimas Tiriant galimus veikimo būdus, nagrinėti keturi alternatyvūs sprendimai: (1) dabartinio status quo išsaugojimas („neveikimas“); (2) Bendrijos iniciatyva, be teisės akto priėmimo, skatinti valstybes nares geranoriškai taikyti TJO kodekso rekomendacijas; (3) 25-ių ES valstybių narių pavedimas TJO pakeisti tarptautines konvencijas, kad būtų nustatytas oficialus įpareigojimas vykdyti jūrų avarijų ir incidentų techninius tyrimus, (4) sunkių jūrų katastrofų ir incidentų techninių tyrimų ir jų išvadų Bendrijos lygmeniu aiškių gairių nustatymas. Šių sprendimų potencialaus poveikio analizė patvirtino, kad: tinkamiausias jūrų avarijų ir incidentų techninių tyrimų problemos sprendimas, siekiant saugumo jūroje, yra Bendrijos teisės akto priėmimas; pasirinkta teisinė priemonė (žr. Direktyva, nustatanti pagrindinius principus, kurių valstybės narės turi laikytis vykdydamos jūrų avarijų ir incidentų techninius tyrimus) turi, kiek tai yra įmanoma, remtis TJO kodekso rekomendacijomis ir principais įgyvendinus siūlomą priemonę, rezultatai turėtų būti mažiausiai panašūs į oro sektoriuje taikomos priemonės užtikrintus rezultatus, ir kad Bendrijos veiksmai šioje srityje yra neatidėliotini, nes techniniai tyrimai yra politikos, kuria siekiama užkirsti kelią galimoms jūrų katastrofoms Europos Sąjungoje, dalis. |

Šis poveikio vertinimas įtrauktas į Komisijos teisės aktų leidybos ir darbų programą; jis yra skelbiamas Komisijos interneto svetainėje: http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/impact/index_en.htm. |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

Siūlomų priemonių santrauka Bendras pasiūlymo tikslas (1 straipsnis) yra padidinti saugumą jūroje ir išvengti būsimų nelaimių. Kaip ir oro srityje, techninių tyrimų tikslas jūrų srityje nėra nustatyti civilinę ar baudžiamąją atsakomybę arba tuo labiau patraukti atsakomybėn, bet nustatyti jūrų avarijų ir incidentų aplinkybes bei priežastis ir padaryti visas įmanomas išvadas, siekiant padidinti saugumą jūroje. Pasiūlymas buvo parengtas laikantis tarptautinės jūrų teisės ir TJO kodekso apibrėžimų bei rekomendacijų dėl jūrų avarijų ir incidentų tyrimo (2 ir 3 straipsniai). Juo Bendrijos teisėje valstybėms narėms yra nustatoma pareigą vykdyti jūrų avarijų techninius tyrimus (5 ir 6 straipsniai). Dėl pasiūlymo techniniai tyrimai jūrų srityje tampa reglamentuojami nuostatų (4 straipsnis), suteikiant nuolatinį pobūdį specialioms organizacijoms arba jas sukuriant ir suteikiant techninių tyrimų vykdytojams teisę atlikti tyrimą trečiųjų asmenų atžvilgiu (7 straipsnis). Be to, pasiūlyme yra numatytas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo (8 straipsnis) ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendradarbiavimo (9 straipsnis) mechanizmas. Juo taip pat siekiama užtikrinti įrodymų apsaugą (10 ir 11 straipsniai), nustatyti tyrimo ataskaitų apsaugos, išsaugojimo ir sudarymo tvarką bei užtikrinti, kad bus atsižvelgta į tyrimų rezultatus (12, 13, 14 ir 15 straipsniai). Galiausiai pasiūlyme atsižvelgiama į Europos jūrų saugumo agentūros vaidmenį, kurį jai reikia suteikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002. |

Teisinis pagrindas EB sutarties 80 straipsnio 2 dalis. |

Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas, jei pasiūlymas nepatenka į išimtinai Bendrijos kompetencijai priklausančią sritį. |

Pasiūlymo tikslai negali būti tinkamai įgyvendinti valstybių narių veiksmais dėl toliau nurodytų priežasčių. |

Be kita ko, yra būtinybė Bendrijos lygmeniu derinti ir stiprinti skirtingas techninių tyrimų procedūras valstybėse narėse, aiškiai atskirti techninius saugumo tyrimus nuo teisinių, pagreitinti tyrimą atliekančio asmens patekimą į avarijos vietą, įrodymų pateikimą ir pokalbį su susijusiais asmenimis bei užtikrinti tyrimą atliekančių asmenų nepriklausomybę nuo atitinkamos administracinės institucijos. |

Europos Sąjungos saugumo jūroje mechanizmo trūkumas yra tas, kad Europos lygmeniu nėra nustatytos aiškios techninių tyrimų vykdymo ir jų rezultatų išvadų gairės, siekiant išvengti sunkių jūrų avarijų rizikos. Taip pat tai, kad valstybės narės nėra įsipareigojusios, neigiamai veikia saugumo lygį ir pastangas užkirsti kelią sunkioms jūrų avarijoms visoje ES. |

Pasiūlymo tikslai gali būti geriau įgyvendinti Bendrijos veiksmais dėl toliau nurodytų priežasčių. |

Suderintas tinklas, apimantis pasikeitimą informacija ir leidžiantis, reikalui esant, imtis bendrų veiksmų, kad būtų nustatyta naujų jūrų katastrofų rizika ir veiksmingai jos išvengta, yra veiksmingesnis nei atskiri mechanizmai, kuriais siekiama nustatyti jūros avarijų ir incidentų aplinkybes bei jų priežastis, kad būtų padarytos išvados dėl saugumo jūroje gerinimo. |

Bendrijos veiksmai užtikrina sistemingus jūrų interesų turinčių valstybių narių jūrų avarijų ir incidentų techninius tyrimus. Šių tyrimų vykdymas pagal vieną metodą, atitinkantį tarptautiniu lygmeniu nustatytus principus, užtikrina jų kokybę ir veiksmingumą. Valstybių narių tyrimo organizacijų bendradarbiavimo tinklas užtikrina keitimąsi žiniomis, tarpusavio techninę pagalbą. Taip pat nustatomas veiksmingas mechanizmas, kad būtų tinkamai atsižvelgta į išvadas, siekiant išvengti panašių avarijų rizikos Bendrijos lygmeniu. Galiausiai duomenų bazės ir pasikeitimo informacija sistema sukuria valstybių narių individualių veiksmų pridėtinę vertę, kad būtų išsaugota žmogaus gyvybė ir išvengta jūrų avarijų poveikio aplinkai. |

Pasiūlymo taikymo sritis apsiriboja tuo, kad Bendrijoje yra numatomas veiksmingas pareigos atlikti avarijų tyrimus pagal tarptautinę jūrų teisę vykdymas. Pasiūlymas numato aiškias gaires, kad būtų įgyvendintos TJO rekomendacijos šiuo klausimu. |

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių. |

Direktyvos pasiūlyme nustatomi pagrindiniai jūrų avarijų ir incidentų tyrimų vykdymui taikomi principai. Valstybės narės turi imtis tinkamiausių priemonių jų įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu užtikrinti. Be to, pasiūlymas grindžiamas tarptautinių jūrų konvencijų nuostatomis ir TJO rekomendacijomis, kurių turi laikytis valstybės narės. Direktyvos pasiūlyme nustatomi šių nuostatų ir rekomendacijų praktinio taikymo minimalūs kokybės kriterijai, paliekant valstybėms narėms didelę pasirinkimo laisvę priimant sprendimus. Taip pat Bendrijos lygmeniu yra suteikiamas tarpusavio bendradarbiavimo ir techninės pagalbos pagrindas, kurio valstybės narės šiandien neturi. |

Pasiūlyme nei rinkos operatoriams, nei piliečiams nenustatomi finansiniai ir (arba) administraciniai įsipareigojimai. Nacionalinių valdžios institucijų lygmeniu valstybės narės, šiandien neturinčios avarijoms jūrų srityje tirti būtinų struktūrų, turi imtis administracinių veiksmų, kad būtų įgyvendintos reikiamos priemonės. Tai neturi paveikti regionų ir vietos valdžios institucijų. Atitinkamai techninių tyrimų išvados padės padidinti laivyno ir pervežimų jūra saugumą ir taip sumažinti galimų naujų avarijų ir incidentų riziką. |

Teisinių priemonių pasirinkimas |

Siūloma (-os) teisinė (-ės) priemonė (-ės): direktyva |

Kitos teisinės priemonės netinka dėl toliau nurodytų priežasčių. Vienas iš pagrindinių pasiūlymo tikslų yra nustatyti aiškias jūrų avarijų ir incidentų nepriklausomo tyrimo vykdymo gaires. Direktyva leidžiama Bendrijos teisėje aiškiai nustatyti bendrus veiksmų principus, paliekant valstybėms narėms kuo didesnę laisvę spręsti, kaip įgyvendinti būtinas priemones. Kiti mechanizmai, tokie kaip savanoriškas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas arba savitvarka (rinkos operatorių atliekami techniniai tyrimai), netinka. Iš esmės po tanklaivių „Erika“ ir „Prestige“ avarijų susiklosčiusi padėtis labai aiškiai parodė tarptautinio reglamentavimo trūkumus ir sunkumus, kurie kyla ES valstybėms narėms, kad tinkamai ir laiku atliktų sunkių jūrų avarijų techninius tyrimus. |

PASEKMėS BIUDžETUI |

Teisės akto pasiūlymas neturi pasekmių einamosioms Bendrijos biudžeto išlaidoms. Tinkamam Direktyvos įgyvendinimui užtikrinti yra numatytos nežymios pasekmės administravimo išlaidoms. |

PAPILDOMA INFORMACIJA |

Galiojančių teisės aktų nuostatų panaikinimas Priėmus pasiūlymą, turi būti panaikintos tam tikros teisės aktų nuostatos. |

Pakartotina ekspertizė / persvarstymas / automatiško panaikinimo sąlyga |

Pasiūlyme yra persvarstymo sąlyga. |

Koreliacijos lentelė Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama direktyva, tekstą bei šių nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę. |

Europos ekonominė erdvė Šis akto projektas patenka į EEE sutarties taikymo sritį, taigi, turi teisinių pasekmių Europos ekonominės erdvės šalims. |

1. 2005/0240 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

nustatanti pagrindinius principus, taikomus nelaimingų atsitikimų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti direktyvas 1999/35/EB ir 2002/59/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdami į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[4],

kadangi:

1) Reikia, kad būtų palaikomas aukštas bendras saugumo lygis Europos jūrų transporto sektoriuje ir, kad būtų imtasi visapusiškų pastangų siekiant sumažinti avarijų ir incidentų jūroje skaičių.

2) Operatyviai vykdomi techniniai avarijų jūroje tyrimai pagerina saugumą jūroje, nes jie padeda išvengti tokių avarijų, sukeliančių žmonių žūtis, laivų praradimą ir jūrų aplinkos užteršimą, pasikartojimų.

3) Europos Parlamentas rezoliucijoje[5] dėl saugumo jūroje pagerinimo paskatino Komisiją pateikti direktyvos dėl laivų nelaimingų atsitikimų tyrimo pasiūlymą.

4) Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos 1982 (UNCLOS)[6] 2 straipsnyje pakrančių valstybėms suteikiama teisė tirti visų jų teritoriniuose vandenyse įvykusių avarijų jūroje priežastis, jei tokios avarijos gali sukelti pavojų gyvybei arba aplinkai; reikalauti pakrantės valstybės paieškos ir gelbėjimo tarnybų įsikišimo arba kaip nors turėti įtakos pakrantės valstybei.

5) UNCLOS 94 straipsnyje nustatyta, kad laivo vėliavos valstybės privalo reikalauti, jog tinkamai kvalifikuotas asmuo (kvalifikuoti asmenys) atliktų atviroje jūroje įvykusių konkrečių avarijų arba incidentų tyrimą arba pasirūpintų, kad toks tyrimas būtų įvykdytas jam (jiems) stebint.

6) 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS taisyklė I/21), 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo ir 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos nustato vėliavos valstybės atsakomybę atlikti avarijos tyrimą ir gautą susijusią informaciją pateikti Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO).

7) Kodekse dėl privalomų TJO priemonių įgyvendinimo [projektas][7] primenama vėliavos valstybėms apie jų pareigą užtikrinti, kad saugumo jūroje tyrimus atliktų tinkamai kvalifikuoti tyrėjai, kompetetingi avarijų ir incidentų jūroje klausimais. Kodekse toliau reikalaujama, kad vėliavos valstybės būtų pasirengusios ir turėtų kvalifikuotus tyrėjus tokiems tikslams, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje įvyko avarija ar incidentas.

8) Reikėtų atsižvelgti į 1997 m. TJO Asamblėjos rezoliucija A.849 priimtą Avarijų ir incidentų jūroje tyrimo kodeksą, kuriame numatomas bendro metodo dėl avarijų ir incidentų jūroje saugumo tyrimo įgyvendinimas ir valstybių narių bendradarbiavimas nustatant avariją ar incidentą jūroje sukėlusius veiksnius. Taip pat reikia atsižvelgti į TJO Jūrų saugumo komiteto 953 aplinkraštį, kuriame pateikiami peržiūrėti Kodekse naudojamų terminų apibrėžimai bei TJO rezoliucijos A.861(20) ir MSC.163(78), kuriose pateikiamas reisų duomenų registravimo sistemos apibrėžimas.

9) 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą[8] reikalaujama, kad valstybės narės atitinkamose savo vidaus teisės sistemose apibrėžtų teisinį statusą, suteikiantį joms ir kiekvienai kitai iš esmės suinteresuotai valstybei narei teisę dalyvauti, bendradarbiauti atliekant arba, jeigu numatyta Avarijų ir incidentų jūroje tyrimo kodekse – atlikti avarijos ar incidento jūroje, ištikusio ro-ro keltą arba greitaeigį keleivinį laivą, tyrimą.

10) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/59/EB įdiegiančioje Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 93/75/EEB[9], reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi TJO Avarijų ir incidentų jūroje tyrimo kodekso nuostatų ir užtikrintų, kad tokių nelaimingų atsitikimų tyrimų rezultatai būtų kuo greičiau paskelbti.

11) Siekiant išvengti interesų konflikto, avarijų arba incidentų jūroje esančiuose laivuose arba kituose uoste arba kitoje apribotoje jūrų teritorijoje esančiuose laivuose tyrimą atlieka arba jo atlikimą kontroliuoja nepriklausoma įstaiga arba organizacija.

12) Valstybės narės užtikrina, kad jų vidaus teisinės sistemos leistų joms ir visoms kitoms iš esmės suinteresuotoms valstybėms narėms dalyvauti arba bendradarbiauti vykdant nelaimingo atsitikimo tyrimą arba pačioms jį atlikti remiantis TJO Avarijų jūroje tyrimo kodeksu.

13) SOLAS konvencijos taisyklėje V/20 reikalaujama, kad keleiviniuose laivuose ir kituose laivuose, kurių registrinė talpa yra 3000 tonų ir daugiau, pastatytuose 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau, turi būti reiso duomenų registravimo (toliau – RDR) sistema, kuria būtų galima remtis tiriant nelaimingus atsitikimus. Atsižvelgiant į tokios sistemos svarbą formuojant laivų nelaimingų atsitikimų prevencijos politiką, turi būti sistemingai reikalaujama, kad tokia įranga būtų nacionaliniais arba tarptautiniais reisais plaukiojančiuose ir į Bendrijos uostus atplaukiančiuose laivuose.

14) RDR sistemos ir kitų elektroninių prietaisų duomenys gali būti naudojami po avarijos arba incidento jūroje, tiriant jų priežastis, taip pat ir prevenciniais tikslais – siekiant įgyti patirties apie aplinkybes, kurios gali sukelti tokias nelaimes. Valstybės narės užtikrina, kad, jei tokių duomenų yra, jie būtų tinkamai naudojami abiem tikslais.

15) Būtina tirti ar kitaip išnagrinėti ne tik nelaimės signalus iš laivo, bet ir iš bet kokio kito šaltinio gautą informaciją apie tai, kad laivas arba asmenys laive arba iš tokio laivo yra pavojuje, arba, kad atsirado rimtas galimas pavojus, jog asmenys patirs sužalojimų, bus padaryta žala laivo struktūrai arba aplinkai dėl laivo eksploatavimo metu įvykusio įvykio.

16) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1406/2002[10], reikalaujama, kad Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – Agentūra) kartu su valstybėmis narėmis ieškotų techninių sprendimų Bendrijos teisės aktams įgyvendinti ir teiktų techninę pagalbą ją įgyvendinant. Nelaimingų atsitikimų tyrimų srityje Agentūrai skirtas specifinis uždavinys – tinkamai atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisines sistemas, palengvinti valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą rengiant laivų nelaimingų atsitikimų jūroje tyrimo bendrąją metodiką pagal sutartus tarptautinius principus.

17) Reglamente (EB) Nr. 1406/2002 reikalaujama, kad Agentūra palengvintų valstybių narių bendradarbiavimą suteikdama joms paramą veikloje, susijusioje su didelių nelaimingų atsitikimų jūroje tyrimu ir padėdama joms analizuoti turimas nelaimingų atsitikimų tyrimo ataskaitas.

18) Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į saugumo rekomendacijas, kurios buvo parengtos remiantis avarijos arba incidento saugumo tyrimu.

19) Kadangi techninio tyrimo tikslas – išvengti avarijų ir incidentų jūroje ateityje, tyrimo išvados ir saugumo rekomendacijos neturi būti naudojamos siekiant nustatyti atsakomybę arba kaltę.

20) Kadangi siūlomo veiksmo tikslų, tai yra, pagerinti saugumą Bendrijos jūrose ir taip sumažinti avarijų jūroje riziką ateityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl tikslų apimties arba dėl veiksmų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

21) Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[11].

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis Reguliavimo dalykas

Šios direktyvos tikslas – pagerinti saugumą jūroje ir taip sumažinti avarijų jūroje riziką taikant šias priemones:

a) teikiant pagalbą operatyviai vykdomiems saugumo tyrimams ir tinkamai analizuojant avarijas ir incidentus jūroje;

b) užtikrinant, kad saugumo tyrimo ataskaita būtų tiksli ir pateikiama laiku, kartu su pasiūlymais, kaip išvengti tokių situacijų ateityje.

Pagal šią direktyvą atliekami tyrimai nesusiję nei su atsakomybės, nei su kaltės (išskyrus tiek, kiek tai reikalinga jos tikslui pasiekti) nustatymu.

2 straipsnis Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma avarijoms, incidentams ir pavojaus signalams jūroje, kurie

a) yra susiję su vienos iš valstybės narių vėliava plaukiojančiu laivu arba

b) įvyksta arba gaunami iš teritorijos, kurioje valstybės narės turi teisę taikyti savo jurisdikciją, arba

c) yra susiję su kitais svarbiais valstybių narių interesais.

2. Ši direktyva netaikoma avarijoms, incidentams ir pavojaus signalams jūroje, kurie yra susiję tik su:

a) karo laivais ir karinių pajėgų laivais bei su kitais valstybei narei priklausančiais arba jos tik vyriausybės ne komerciniais tikslais naudojamais laivais;

b) ne mechaniniu būdu varomais laivais, mediniais primityvios konstrukcijos laivais, pramoginėmis jachtomis ir pramoginiais laivais, nebent juose būtų įgula ir daugiau kaip 12 keleivių, plukdomų komerciniais tikslais;

c) vidaus vandenų keliais plaukiojančiais ir tam pritaikytais laivais;

d) trumpesniais nei 24 m žvejybos laivais;

e) pritvirtintomis jūrų gręžimo platformomis.

3 straipsnis Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

1. „SOLAS“ reiškia 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74) su pakeitimais, padarytais 1978 m. ir 1988 m. protokolais.

„TJO kodeksas“ reiškia Tarptautinės jūrų organizacijos 1997 m. lapkričio 27 d. Asamblėjos rezoliucija A.849 priimtą Avarijų ir incidentų jūroje tyrimo kodeksą su pakeitimais.

2. Toliau esančios sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos TJO kodekse:

a) „avarija jūroje“,

b) „labai didelė avarija“,

c) „incidentas jūroje“,

d) „avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimas“,

e) „iš esmės suinteresuota valstybė“.

3. Sąvokos „didelė avarija“ ir „nelabai didelė avarija“ naudojamos peržiūrėtomis reikšmėmis, kurios yra pateiktos TJO Jūrų saugumo komiteto 953 aplinkraštyje.

4. Terminai „ro-ro keltas“ ir „greitaeigis keleivinis laivas“ suprantami taip, kaip nurodyta Direktyvos 1999/35/EB 2 straipsnyje pateiktuose jų sąvokų apibrėžimuose.

5. „Tyrimui vadovaujanti valstybė narė“ reiškia valstybę narę, kuri turi atlikti saugumo tyrimą pagal šią direktyvą arba vadovauti tokiam tyrimui, jei yra daugiau nei viena iš esmės suinteresuota valstybė.

6. „Reiso duomenų registravimo sistema“ (RDR) turi būti suprantama taip, kaip yra nurodyta TJO rezoliucijose A.861(20) ir MSC.163(78).

7. „Pavojaus signalas“ reiškia iš laivo pasiųstą signalą arba iš kito šaltinio gautą informaciją, nurodančius, kad laivas arba laive esantys asmenys ar asmenys iš laivo yra pavojuje jūroje.

8. „Saugumo rekomendacija“ – pasiūlymas, kurį pateikia:

a) avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimą vykdančios valstybės arba tokiam tyrimui vadovaujančios valstybės tyrimo organizacija, remdamasi tokio tyrimo metu gauta informacija; arba prireikus;

b) Komisija, remdamasi abstrakčia duomenų analize.

4 straipsnis Saugumo tyrimų statusas

1. Valstybės narės nustato, atsižvelgdamos į savo vidaus teisines sistemas, avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimų taisykles. Tai darydamos, jos užtikrina, kad tokie tyrimai:

a) yra nepriklausomi nuo kriminalinių arba kitų lygiagrečiai vykdomų tyrimų, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę; ir

b) minėti tyrimai netrukdo, nestabdo ir nevėlina atliekamo avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimų.

2. Taisyklėse, kurias turi priimti valstybės narės, numatomos nuostatos, leidžiančios:

a) bendradarbiauti ir teikti abipusę pagalbą dėl avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimų, kuriems vadovauja kitos valstybės narės, arba tokį tyrimą perleisti kitai valstybei narei remiantis šios direktyvos nuostatomis; ir

b) glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija koordinuoti atitinkamų tyrimo įstaigų veiklą tiek, kiek tai reikalinga šios direktyvos tikslams pasiekti.

5 straipsnis Pareiga atlikti tyrimą

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad įvykus didelei arba labai didelei avarijai jūroje, tyrimą atlieka 8 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga:

a) jei laivas plaukioja su tos valstybės vėliava, nepaisant avarijos vietos; arba

b) jei avarija įvyko teritorijoje, kurioje valstybė narė turi teisę taikyti savo jurisdikciją nepriklausomai nuo to, su kokia vėliava plaukioja avariją patyręs laivas ar laivai; arba

c) jei valstybė narė yra iš esmės suinteresuota, nepriklausomai nuo avarijos vietos ir nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos.

2. 8 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga ne tik tiria dideles ir labai dideles avarijas, bet ir nustačiusi įvykio pradinius faktus, nusprendžia, ar turėtų būti vykdomas nelabai didelių avarijų, incidentų arba pavojaus signalų jūroje saugumo tyrimas.

Priimdama sprendimą ji atsižvelgia į avarijos arba incidento rimtumą, su pavojaus signalu susijusio laivo ir (arba) krovinio tipą ir (arba) į visus paieškos ir gelbėjimo įstaigų prašymus.

3. Tyrimui vadovaujančios šalies tyrimo įstaiga, bendradarbiaudama su kitomis iš esmės suinteresuotomis valstybėmis, nustato saugumo tyrimo apimtį ir praktinę atlikimo tvarką taip, kad tai geriausiai padėtų siekti šios direktyvos tikslų ir siekiant išvengti avarijų ir incidentų ateityje.

4. Saugumo tyrimai atliekami laikantis avarijų ir incidentų jūroje tyrimo metodikos, kuri buvo parengta remiantis Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 2 straipsnio e dalimi. Dėl šios direktyvos tikslais atliekamo tokios metodikos įdiegimo arba keitimo sprendžiama laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

5. Saugumo tyrimas pradedamas iškart, kai tik tai įmanoma, įvykus avarijai arba incidentui jūroje.

6 straipsnisPareiga pateikti ataskaitą

Valstybė narė pagal savo vidaus teisės sistemą reikalauja, kad atsakingosios institucijos ir (arba) suinteresuotosios šalys nedelsiant informuotų jos tyrimą atliekančią įstaigą apie visas į šios direktyvos taikymo sritį patenkančias avarijas, incidentus ir pavojaus signalus.

7 straipsnis Bendrai vykdomi saugumo tyrimai

1. Didelių ir labai didelių avarijų atvejais, dėl kurių yra iš esmės suinteresuotos dvi ar daugiau valstybių narių, tokios valstybės greitai susitaria, kuri iš jų vadovaus tyrimui.

Valstybės narės vengia vykdyti lygiagrečius tos pačios avarijos ar to paties incidento jūroje tyrimus. Jos susilaiko nuo bet kokių priemonių, kurios keltų pavojų į šios direktyvos taikymo sritį patenkančio saugumo tyrimo atlikimui.

2. Jei susitariama, valstybė narė gali perduoti vadovavimo avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimui užduotį kitai valstybei narei. Ji gali pakviesti kitą valstybę narę dalyvauti atliekant tokį tyrimą.

3. Kai ro-ro keltas arba greitaeigis keleivinis laivas yra susijęs su avarija, incidentu ar pavojaus signalu jūroje, tyrimą pradeda ta valstybė, kurios vandenyse įvyko nelaimingas atsitikimas ar incidentas, o jeigu jie įvyksta kituose vandenyse – paskutinė valstybė narė, kurioje keltas ar laivas lankėsi.

Ši valstybė toliau atsako už tyrimą ir derinimą su kitomis iš esmės suinteresuotomis valstybėmis tol, kol pasiekiamas abipusis sutarimas dėl to, kuri valstybė vadovaus tyrimui.

8 straipsnis Tyrimo įstaigos

1. Valstybės narės užtikrina, kad už avarijos ar incidento jūroje saugumo tyrimą būtų atsakinga nešališka nuolatinė tyrimo įstaiga arba organizacija (toliau – tyrimo įstaiga), o tyrimą atliktų tinkamai kvalifikuoti tyrėjai, kompetetingi avarijų ir incidentų jūroje klausimais.

Tyrimo įstaiga veikia nepriklausomai, ypač nuo tokių nacionalinių institucijų, kurios yra atsakingos už tinkamumo plaukioti nustatymą, sertifikatų išdavimą, tikrinimą, laivo įgulos komplektavimą, saugų plaukiojimą, remontą, jūrų eismo valdymą, uosto valstybės kontrolę, jūrų uostų darbą ir apskritai nuo bet kokios kitos šalies, kurios interesai galėtų prieštarauti tokiai įstaigai ar organizacijai patikėtai užduočiai.

2. Tyrimo įstaiga užtikrina, kad atskiri tyrėjai turėtų darbinės ir praktinės patirties su jų įprastomis tyrimo pareigomis susijusiose srityse. Be to, tyrimo įstaiga nuolat užtikrina galimybę prireikus gauti konkrečią profesinę informaciją.

3. Tyrimo įstaigai patikėta veikla gali būti išplėsta suteikiant teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais, jei tokia veikla nekenkia tokios įstaigos savarankiškumui ir nenumato atsakomybės reglamentavimo, administraciniuose arba standartizavimo dalykuose.

4. Valstybės narės, veikdamos pagal savo vidaus teisės sistemas ir prireikus bendradarbiaudamos su teisminį tyrimą vykdančiomis valdžios institucijomis, reikalauja, kad jos ar kokios nors kitos tyrimo įstaigos tyrėjai, kuriems yra patikėta tyrimo užduotis, būtų įgaliotos:

a) laisvai patekti į visas susijusias teritorijas arba avarijos vietą bei į visus laivus, jų nuolaužas arba struktūrą, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;

b) užtikrinti, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudėtinių dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;

c) reikalauti, kad būtų apžiūrėtos arba ištirtos b punkte nurodytos medžiagos ir turėti teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;

d) laisvai susipažinti su visa susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis, apie laivą, reisą, krovinį, įgulą ir visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, ją kopijuoti ir ja naudotis;

e) laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba ar iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;

f) reikalauti žmonių, dalyvavusių laivo valdyme arba visų kitų susijusių asmenų apžiūros rezultatų arba iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;

g) apklausti liudytojus nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims, kurių interesai tyrėjų nuomone galėtų trukdyti saugumo tyrimui;

h) gauti apžiūros dokumentus ir vėliavos šalies, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba kitų susijusių šalių, jei jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, laikomą susijusią informaciją;

i) prašyti atitinkamų valstybių valdžios institucijų, tarp jų vėliavos ir uosto valstybės inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo pagalbos.

5. Tyrimo įstaiga, gavusi bet kuriuo laiku pranešimą apie avariją, nedelsdama reaguoja ir suranda reikiamus išteklius savo funkcijoms atlikti nepriklausomai. Tokios įstaigos tyrėjai gauna reikalingas savarankiškumo garantijas jiems suteikiantį statusą.

6. Tyrimo įstaiga gali derinti šioje direktyvoje jai numatytas užduotis su kitų, ne jūroje įvykusių avarijų tyrimu, jei tai netrukdo jos savarankiškumui.

9 straipsnis Dokumentų konfidencialumas

Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti dokumentai būtų naudojami tik saugumo tyrimo tikslais, išskyrus atvejus, kai konkreti teisminė institucija toje šalyje nustato, kad tokių dokumentų turinio atskleidimas yra svarbesnis nei neigiama tokio veiksmo vietos ir tarptautinė įtaka šiam arba kokiam kitam tyrimui ateityje:

a) visi tyrimo įstaigos saugumo tyrimo metu sudaryti arba pateikti liudytojų parodymai ir kiti pareiškimai, pasakojimai ir užrašai;

b) dokumentai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus saugumo tyrimo metu, tapatybę;

c) medicininė arba privati informacija apie asmenis, kurie yra susiję su avarija arba incidentu.

10 straipsnis Nuolatinio bendradarbiavimo sistema

1. Valstybės narės glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija sukuria nuolatinio bendradarbiavimo sistemą, kuri leidžia jų atitinkamoms avarijų ar incidentų jūroje saugumo tyrimo įstaigoms bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija tiek, kiek tai reikalinga siekiant šios direktyvos tikslų.

2. Dėl nuolatinio bendradarbiavimo sistemos darbo tvarkos taisyklių ir dėl to reikalingos organizacinės tvarkos sprendžiama 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Dalyvaudamos nuolatinio bendradarbiavimo sistemoje valstybių narių tyrimo įstaigos ir Komisija visų pirma nustato geriausią bendradarbiavimo tvarką siekiant:

a) dalytis įrenginiais, priemonėmis ir įranga techniniam nuolaužų ir laivo įrangos bei kitų su saugumo tyrimu susijusių objektų tyrimui, tarp jų informacijos iš reisų duomenų registravimo sistemos ir kitų elektroninių prietaisų išgavimui ir įvertinimui;

b) bendradarbiauti techniniais klausimais arba dalintis patirtimi, kurios reikia vykdant specifines užduotis;

c) rinkti informaciją, kuri yra susijusi su avarijos duomenų analize, ir dalintis ja bei teikti atitinkamas saugumo rekomendacijas Bendrijos lygmeniu;

d) parengti bendrus saugumo rekomendacijų laikymosi ir tyrimo metodų pritaikymo techninės ir mokslinės pažangos naujovėms, principus;

e) priimti konfidencialumo taisykles dėl dalijimosi liudininkų parodymais ir dėl duomenų apdorojimo;

f) prireikus organizuoti atskiriems tyrėjams reikalingus mokymus;

g) skatinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių tyrimo įstaigomis arba institucijomis bei su tarptautinėmis nelaimingų atsitikimų jūroje tyrimo organizacijomis šioje direktyvoje aptariamose srityse.

4. Valstybė narė, kurios priemonėmis arba paslaugomis naudojosi arba įprastomis sąlygomis būtų naudojęsis laivas iki avarijos ar incidento, ir kuri turi su tyrimu susijusios informacijos, pateikia ją tyrimą atliekančiai tyrimo įstaigai.

11 straipsnis Išlaidos

Valstybės narės imasi visų priemonių, kad nebūtų imamas mokestis už kitai valstybei narei suteiktą reikalingą pagalbą siekiant atlikti saugumo tyrimą pagal šią direktyvą.

12 straipsnis Bendradarbiavimas su iš esmės suinteresuotomis trečiosiomis šalimis

1. Valstybės narės kiek įmanoma bendradarbiauja su iš esmės suinteresuotomis trečiosiomis šalimis dėl avarijų jūroje tyrimo.

2. Remiantis šios direktyvos sąlygomis, abipusiai susitarus, iš esmės suinteresuotoms trečiosioms šalims turi būti leidžiama bet kuriame tyrimo etape prisijungti prie valstybės narės vadovaujamo saugumo tyrimo.

3. Valstybės narės bendradarbiavimas dėl tyrimo, kurį atlieka iš esmės suinteresuota trečioji šalis, neturi pažeisti šioje direktyvoje nurodytų avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimo atlikimo ir ataskaitos pateikimo reikalavimų.

13 straipsnis Įrodymų saugojimas

Valstybės narės priima priemones padedančias užtikrinti, kad šalys, susijusios su šios direktyvos taikymo sričiai priskiriamomis avarijomis, incidentais ir pavojaus signalais, visomis pastangomis siektų:

a) išsaugoti visą žemėlapių, žurnalų, elektroninių ir magnetinių įrašų ir vaizdo juostų informaciją, taip pat reisų duomenų registravimo sistemos ir kitų elektroninių prietaisų informaciją, susijusią su laikotarpiu iki nelaimingo atsitikimo, jo metu ir po jo;

b) užkirsti kelią tokios informacijos perrašymui ar kitokiam pakeitimui;

c) užkirsti kelią bet kokiam kitos įrangos, kuri pagrįstai gali būti laikoma svarbia nelaimingo atsitikimo tyrimui, pakenkimui;

d) operatyviai rinkti ir saugoti visus įrodymus avarijos ar incidento jūroje saugumo tyrimo tikslais.

14 straipsnis Nelaimingų atsitikimų ataskaitos

1. Atlikus avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimą pagal šios direktyvos sąlygas, skelbiama ataskaita pagal I priede pateiktas gaires.

2. Tyrimo įstaigos visokeriopai stengiasi, kad ataskaita būtų paskelbta per 12 mėnesių nuo avarijos dienos. Jei ataskaitos neįmanoma pateikti laiku, per 12 mėnesių nuo avarijos dienos turi būti paskelbta laikinoji ataskaita.

3. Tyrimui vadovaujančios valstybės narės tyrimo įstaiga siunčia galutinės arba laikinosios ataskaitos kopiją Komisijai. Tokia įstaiga atsižvelgia į galimas Komisijos pastabas dėl ataskaitos kokybės pagerinimo taip, kaip būtų geriausia siekiant šios direktyvos tikslų.

15 straipsnis Saugumo rekomendacijos

1. Valstybės narės užtikrina, kad konkretūs subjektai, kuriems tyrimo įstaigos pateikė saugumo rekomendacijas, tinkamai atsižvelgtų į jas ir prireikus atitinkamai veiktų pagal Bendrijos ir tarptautinę teisę.

2. Prireikus tyrimo įstaiga arba Komisija teikia saugumo rekomendacijas remdamasi abstrakčių duomenų analize.

3. Saugumo rekomendacija arba laikinoji rekomendacija jokiomis aplinkybėmis nenustato kaltės ar atsakomybės dėl avarijos.

16 straipsnis Ankstyvojo perspėjimo sistema

Jei valstybės narės tyrimo įstaiga bet kuriame avarijos arba incidento jūroje tyrimo etape laikosi požiūrio, kad reikia imtis skubių veiksmų Bendrijos lygmeniu siekiant išvengti naujų avarijų rizikos, ji greitai informuoja Komisiją apie ankstyvojo perspėjimo poreikį.

Komisija iškart ištiria reikalą ir prireikus pateikia visų valstybių narių atsakingosioms institucijoms, laivybos pramonei ir kitoms susijusioms šalims įspėjamąjį raštą.

17 straipsnis Europos avarijų jūroje duomenų bazė

1. Duomenys apie avarijas ir incidentus jūroje laikomi Europos elektroninėje duomenų bazėje „Europos informacinė bazė apie avarijas jūroje“ (EMCIP), kurią sukurs Komisija, ir analizuojami naudojantis ja.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie institucijas, kurios turi teisę naudotis EMCIP duomenų baze.

3. Valstybių narių tyrimo įstaigos praneša Komisijai apie avarijas ir incidentus jūroje naudodamos II priede pateiktą formą. Jos taip pat pateikia Komisijai duomenis, gautus avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimo metu, naudodamos EMCIP duomenų bazės struktūrą.

4. Komisija informuoja valstybių narių tyrimo įstaigas apie pranešimų ir ataskaitų pateikimo tvarkai taikomus reikalavimus ir laiko trukmę.

18 straipsnis Komitetas

1. Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002[12] 3 straipsnio nuostatas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

19 straipsnis Teisė daryti pakeitimus

Atsižvelgdama į šios direktyvos apribojimus, Komisija gali keisti šioje direktyvoje naudojamas sąvokas ir nuorodas į Bendrijos aktus ir TJO priemones 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka siekdama suderinti jas su įsigaliojusiomis Bendrijos arba TJO priemonėmis.

Laikydamasi tokios pat tvarkos, Komisija taip pat gali iš dalies keisti priedus.

20 straipsnis Papildomos priemonės

Šioje direktyvoje nėra nieko, kas draustų valstybei narei imtis papildomų, šioje direktyvoje nenurodytų saugumo jūroje priemonių, jei tokios priemonės nepažeidžia šios direktyvos ar kokiu kitu būdu nedaro neigiamos įtakos jos įgyvendinimui.

21 straipsnis Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos nuobaudos privalo būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

22 straipsnis Galiojančių teisės aktų pakeitimai

1. Panaikinamas Direktyvos 1999/35/EB 12 straipsnis.

2. Panaikinamas Direktyvos 2002/59/EB 11 straipsnis.

23 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki [...], įgyvendina šią direktyvą. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikimo lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

24 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

25 straipsnisSubjektai, kuriems skirta direktyva

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, [...]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[...] [...]

I PRIEDAS

Saugumo tyrimo forma ir turinys

Įvadas

Jame nurodomas pagrindinis saugumo tyrimo tikslas, t. y., kad saugumo rekomendacija jokiais atvejais nesukuria prezumpcijos dėl atsakomybės ar kaltųjų ir, kad nei ataskaitoje naudotu turiniu nei stiliumi nebuvo siekiama, kad ją būtų galima naudoti teisminiame procese.

(Ataskaitoje neturi būti jokių nuorodų į liudytojų parodymus; nei vienas iš joje nurodytų asmenų neturi būti siejamas su asmeniu, kuris davė parodymus tyrimo metu).

1. Santrauka

Šioje dalyje apibūdinami avarijos arba incidento jūroje pagrindiniai faktai: kas, kada, kur ir kaip įvyko; ir nurodoma, ar dėl to kas mirė ar susižeidė, ar buvo padaryta žala laivui, kroviniui, trečiajai šaliai ar aplinkai.

2. Faktinė informacija

Šioje dalyje yra keli skirsniai, kuriuose pateikiama neviešintina išsami informacija – ją tyrimo įstaiga laiko faktine ir ja naudojasi pildydama atitinkamus Europos avarijų jūroje duomenų bazės laukus, atlikdama analizę bei siekdama geresnio situacijos suvokimo.

Tuose skirsniuose nurodoma bent jau tokia informacija:

2.1 Duomenys apie laivą

- Laivo vėliava ir (arba) registracija;

- Laivo identifikaciniai duomenys;

- Laivo pagrindinės charakteristikos;

- Savininkai ir vadovai;

- Informacija apie laivo pastatymą;

- Mažiausias reikalaujamas įgulos skaičius;

- Leistinas krovinys

2.2 Reiso duomenys

- Įplaukimo uostai;

- Reiso tipas;

- Informacija apie krovinį;

- Įgula.

2.3 Informacija apie avariją arba incidentą jūroje

- Avarijos arba incidento jūroje tipas;

- Data ir laikas;

- Avarijos arba incidento jūroje padėtis ir vieta;

- Išorės ir vidaus aplinka;

- Laivo eksploatavimas ir reiso segmentas;

- Vieta laive;

- Informacija apie žmogiškuosius faktorius;

- Pasekmės (žmonėms, laivui, kroviniui, aplinkai, kitiems).

2.4 Kranto administracijos veikla ir reakcija įvykus avarijai

- Dalyvavę subjektai;

- Naudotos priemonės;

- Reagavimo greitis;

- Veiksmai, kurių imtasi;

- Pasiekti rezultatai.

Be būtinų duomenų ir kitos esminės informacijos šioje ataskaitos dalyje taip pat pateikiami visų susijusių apžiūrų arba tyrimų rezultatai ir nurodomi visi saugos veiksmai, kurių galbūt jau buvo imtasi siekiant išvengti avarijų jūroje ateityje.

3. Pasakojimas

Šioje dalyje atkuriama avarijos arba incidento jūroje chronologiška veiksmų seka iki pat avarijos arba incidento momento ir neturkus po jo, apibūdinama kiekvieno veikėjo (t. y. asmenų, medžiagos, aplinkos, įrangos arba išorės veiksnių) įtaka tam. Pasakojime aprėpiamas laikotarpis priklauso nuo tokių konkrečių įvykių, kurie turėjo tiesioginės įtakos avarijai arba incidentui jūroje, laiko trukmės.

4. Analizė

Keliuose šioje dalyje esančiuose skirsniuose pateikiama neviešinama informacija, t.y. kiekvieno įvykio analizė su visų susijusių tyrimo metu atliktų apžiūrų ir tyrimų rezultatų komentarais ir visų saugumo veiksmų, kurių galbūt jau buvo imtasi siekiant išvengti avarijų jūroje ateityje, komentarai.

Tokiuose skirsniuose aptariami šie klausimai:

- Nelaimės aplinkybės ir aplinka;

- Asmenų klaidingi veiksmai ir aplaidumas, įvykiai susiję su pavojinga medžiaga, poveikiu aplinkai, įrangos gedimu ir išorės veiksniais;

- Papildomi veiksniai, susiję su asmenų atliekamomis funkcijomis, laivo valdymu, pakrantės vadovybe arba įstatymais.

Pasinaudojant analize ir komentarais, ataskaitoje pateikiamos loginės išvados, kuriose nustatomi visi susiję, taip pat rizikos aspektą turintys veiksniai, kuriems taikoma apsauga siekiant išvengti nelaimės ir (arba) siekiant panaikinti arba sumažinti tokios rizikos pasekmes yra laikoma netinkama arba laikoma, kad jos nėra.

5. Išvados

Šioje dalyje apibendrinami nustatyti prie nelaimės prisidėję veiksniai ir apsaugos nebuvimas arba jos netinkamumas (medžiagos, funkcinis, simbolinis arba procedūrinis), tokių veiksnių atžvilgiu turi būti sukurti saugumo veiksmai, kurie padėtų išvengti avarijų jūroje ateityje.

6. Saugumo rekomendacijos

Prireikus, šioje ataskaitos dalyje pateikiamos saugumo rekomendacijos, sukurtos remiantis atlikta analize ir padarytomis išvadomis bei susijusios su konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, su teisės aktais, konstrukcija, procedūromis, tikrinimu, valdymu, sveikata ir sauga darbe, mokymais, remonto darbais, priežiūra, kranto paslaugomis, reagavimu nelaimės atveju.

Saugumo rekomendacijos skirtos tiems, kas galėtų geriausiai jas įgyvendinti, konkrečiai: laivų savininkams, vadovams, pripažintoms organizacijoms, jūrų valdymo institucijoms, laivų eismo tarnyboms, įstaigoms, teikiančioms pagalbą nelaimės atveju, tarptautinėms jūrų organizacijoms ir Europos institucijoms, siekiant išvengti avarijų jūroje ateityje.

Šioje dalyje taip pat pateikiamos trumpalaikės saugumo rekomendacijos, jei tokios būtų parengtos saugumo tyrimo metu.

7. Priedai

Prireikus, prie ataskaitos popierinėje ir (arba) elektroninėje formoje pateikiamas šis neišsamus informacijos sąrašas:

- fotografijos, filmuota medžiaga, garso įrašai, žemėlapiai, brėžiniai;

- taikomi standartai;

- naudojamos techninės sąvokos ir sutrumpinimai;

- specialūs saugumo tyrimai;

- papildoma informacija.

II PRIEDAS

PRANEŠIMO APIE AVARIJĄ ARBA INCIDENTĄ JŪROJE DUOMENYS

(sudaro Europos informacinės bazės apie avarijas jūroje dalį)

01. Atsakingoji valstybė narė ir asmuo kontaktams

02. Tyrimą atliekanti valstybė narė

03. Valstybės narės vaidmuo

04. Susijusi pakrantės valstybė

05. Iš esmės suinteresuotų valstybių skaičius

06. Iš esmės suinteresuotos valstybės

07. Pranešimą pateikianti organizacija

08. Pranešimo pateikimo laikas

09. Pranešimo data

10. Laivo pavadinimas

11. TJO numeris ir (arba) skiriamosios raidės

12. Laivo vėliava

13. Avarijos arba incidento jūroje tipas

14. Laivo tipas

15. Avarijos arba incidento jūroje data

16. Avarijos arba incidento jūroje laikas

17. Pozicija: platuma

18. Pozicija: ilguma

19. Avarijos arba incidento jūroje vieta

20. Išvykimo uostas

21. Paskirties uostas

22. Laivų eismo sistema

23. Reiso segmentas

24. Laivo valdymas

25. Vieta laive

26. Mirčių skaičius:

- Įgula

- Keleiviai

- Kiti

27. Rimti sužeidimai:

- Įgula

- Keleiviai

- Kiti

28. Tarša

29. Žala laivui

30. Žala kroviniui

31. Kita žala

32. Trumpas avarijos arba incidento jūroje apibūdinimas

Pastaba: Jei punkto numeris yra pabrauktas, reikia pateikti informaciją apie kiekvieną laivą (jei toje pačioje avarijoje arba per tą patį incidentą nukentėjo daugiau kaip vienas laivas).

TEISINĘ GALIĄ TURINTI FINANSINĖ PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva nustatanti pagrindinius principus, taikomus nelaimingų atsitikimų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti direktyvas 1999/35/EB ir 2002/59/EB.

2. VEIKLA PAGRĮSTO VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Politikos sritis : Energetika ir transportas

Veiklos sritys: Jūrų ir upių transportas, transporto rūšių tarpusavio derinimas (intermodalumas)

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1 Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės ir administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)), įskaitant pavadinimus: netaikoma

3.2 Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė: netaikoma

3.3 Biudžetinės charakteristikos (jei reikia, įterpti eilučių) : netaikoma

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | FP antraštė |

PI/ NPI | DIF[13]/ NDIF[14] | TAIP/NE | TAIP/NE | TAIP/NE | Nr. […] |

PI/ NPI | DIF/ NDIF | TAIP/NE | TAIP/NE | TAIP/NE | Nr. […] |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1 Finansiniai ištekliai

4.1.1 Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | n metai | n +1 | n + 2 | n +3 | n +4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[15] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | nėra |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | nėra |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[16] |

Techninė ir administracinė pagalba – NDIF | 8.2.4 | c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | nėra |

BENDRA ORIENTACINĖ SUMA |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | Nėra |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | Nėra |

Administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą[17] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

Administravimo išlaidos, nepriskiriamos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6 | e | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Bendra orientacinė priemonės finansinių išlaidų suma

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Teisės akto pasiūlyme bendro finansavimo iš valstybių narių biudžeto numatyta nėra

Mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n+5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

4.1.2 Suderinamumas su finansinėmis programomis

Pasiūlymas atitinka esamas finansines programas.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą gali tekti taikyti tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[18] (t. y. panaudoti lankstumo priemonę arba pertvarkyti finansinę perspektyvą).

4.1.3 Finansinis poveikis pajamoms:

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms

( Pasiūlymas turi finansinį poveikį, poveikis pajamoms yra toks:

Pastaba: Visa išsami su įtakos pajamoms skaičiavimo metodais susijusi informacija ir pastabos turėtų būti pateikti atskirame priede.

Mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Prieš veiklos pradžią [n-1 metai] | Padėtis, įgyvendinus priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 |

5. CHARAKTERISTIKOS IR TIKSLAI

5.1 Trumpalaikiai ir ilgalaikiai darbai

Teikiant teisės akto pasiūlymą yra siekiama priimti direktyvą, nustatančią pagrindinius principus, kuriuos valstybės narės turėtų taikyti techniniams avarijų jūroje tyrimams.

Planuojamas priemones įgyvendins valstybių narių institucijos, konkrečiai – už jūros techninius avarijų jūroje tyrimus atsakingos tarnybos.

5.2 Bendrijai dalyvaujant sukurta pridėtinė vertė, pasiūlymo derėjimas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Siūlomas teisės aktas sudarys galimybę greitai padaryti išvadas, kurios galės būti panaudotos rengiant rekomendacijas Bendrijos lygmeniu, siekiant išvengti panašių nelaimių ir sumažinti arba panaikinti su jūrų transportu susijusius pavojus, kurie kelia grėsmę valstybių narių gyventojams, materialiam turtui ir aplinkai.

Pridėtinės vertės išraiškos forma bus padidėjęs bendras saugumo jūroje lygis. Numatomų pasekmių finansiniams instrumentams nėra.

5.3 Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai veikla pagrįsto valdymo sistemos atžvilgiu (ABM)

Pagrindinis Komisijos pasiūlymo tikslas – Bendrijos lygmeniu nustačius aiškias techninių avarijų jūroje tyrimų gaires, pagerinti jūrų saugą. Sunkumai, su kuriais buvo susidurta atliekant naftos tanklaivių Erika ir Prestige nuskendimo aplinkybių tyrimą, parodė, kad papildomi veiksmai Bendrijos lygmeniu yra būtini.

Nepažeidžiant tarptautinės jūrų teisės taisyklių ir valstybių narių teisių ir prievolių, direktyvos projekte yra numatytos tik tokios priemonės, kurios yra būtinos užtikrinat operatyvų avarijų jūroje, sukėlusių arba galėjusių sukelti rimtą žalą valstybių narių gyventojams, materialiam turtui ir aplinkai, tyrimą Europos Sąjungos lygmeniu.

Pasitelkiant Bendrijos teisę galima užtikrinti veiksmingą tarptautiniu lygių priimtų principų taikymą Bendrijos lygmeniu ir taip padėti valstybėms narėms, su kurių vėliava plaukioja laivas, arba suinteresuotoms valstybėms narėms vykdyti veiklą, susijusią su rimtų avarijų jūroje tyrimais.

5.4 Įgyvendinimo metodai (preliminarūs)

Toliau pateikti metodą(-us), pasirinktą (-us) priemonei įgyvendinti[20].

( Centralizuotas valdymas

Tiesioginis Komisijos

( Netiesioginis, deleguojant:

( vykdomosioms agentūroms,

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai(-oms), teikiančiai(-čioms) visuomenines paslaugas

( Pasidalijamas arba decentralizuotas valdymas

( kartu su valstybėmis narėmis

( su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas su tarptautinėmis organizacijomis (patikslinti)

Pastabos:

Netaikoma.

6. STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

Direktyvos projekte yra numatytos nuostatos dėl privalomo valstybių narių pranešimo Komisijai apie nacionalines įgyvendinimo priemones (NĮP), kurias planuojama priimti gaires perkeliant į nacionalinę teisę.

Nepranešus apie tokias NĮP (arba jas pranešus neišsamiai), automatiškai pradedama pažeidimo nagrinėjimo procedūra pagal Sutarties 226 straipsnį.

Valstybių narių jūrų reikalų institucijų ir tyrimų organizacijų veiklą prižiūri jūrų saugumo agentūra.

6.1 Įvertinimas

6.1.1 Ex-ante vertinimas

2004 m. gegužės mėnesį ir 2005 m. vasario mėnesį Komisija organizavo dvi valstybių narių ir jūrų verslo atstovų konsultacinių posėdžių serijas, kurių metu buvo nagrinėjami jos tarnybų darbo dokumentai, kuriuose buvo pateiktas išsamus taikytinų metodų klausimų sąrašas ir priemonės, kurias riekia numatyti diegiant sistemą avarijoms jūroje tirti. Komisija paprašė konsultacijose dalyvavusiųjų jai raštu pateikti išsamias pastabas.

Jūrų saugumo agentūros padedama Komisija surinko naudingos informacijos, reikalingos pasiūlymo poveikiui įvertinti. Principai, kuriais remdamasi Komisija rengė pasiūlymą, su TJO (Tarptautinės jūrų organizacijos) ekspertais, valstybių narių kompetentingomis jūrų reikalų ir tyrimus atliekančiomis institucijomis buvo aptarti 2005 m. vasarį agentūros organizuoto techninio seminaro metu.

Komisija, rengdama direktyvos pasiūlymą, susitiko su nepriklausomų ekspertų grupe, įgaliotų Komisijai teikti patarimus strategijos avarijų transporto srityje klausimais.

Konsultacijų metu pasiekti rezultatai ir poveikio studijos patvirtino, kad:

- saugios jūrų laivybos politikos srityje Bendrijos teisės panaudojimas yra tinkamiausias būdas techninių avarijų jūroje tyrimų klausimams spręsti.

- pasirinktas teisės aktas (žr. direktyvą, nustatančią pagrindinius principus, kuriuos valstybės narės turėtų taikyti įvykių jūroje techniniams tyrimams ), turėtų būti kiek įmanoma labiau pagrįstas TJO kodekso principais ir rekomendacijomis. Visgi siūlomu teisės aktu turėtų būti pasiektas rezultatas, panašus į tokiu būdu anksčiau pasiektus rezultatus, arba bent būtų toks, koks yra pasiektas jį taikant oro transporto srityje.

- Bendrija šioje srityje veiklos turi imtis skubiai, nes techniniai tyrimai yra politikos, kuria yra siekiama užkirti kelią naujoms jūrų katastrofoms Europos Sąjungoje, dalis.

6.1.2 Priemonės , kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Netaikoma.

6.1.3 Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Netaikoma.

7. PRIEMONĖS KOVAI SU SUKČIAVIMU

Netaikoma.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1 Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal jų finansines išlaidas: netaikoma

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinas personalas10 (06 01 01) | A*/AD | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 |

B*, C*/AST | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str.11 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Kitas personalas, finansuojamas pagal XX 01 04/05 str.12. | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

IŠ VISO | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 |

8.2.2 Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas: užduotys

Direktyva, nustatanti pagrindinius principus techniniams avarijų jūroje tyrimams, praplečia Bendrijos kompetenciją jūros saugumo srityje. Siekiant tinkamai įgyvendinti direktyvą reikėtų papildomų žmogiškųjų išteklių, atitinkančių ½ A kategorijos pareigūno etato.

8.2.3 Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirtos pareigybės gali būti pakeistos arba joms skirtas laikas pratęstas

( Pareigybės, preliminariai skirtos n metų MPS/PBP vykdyti

( Pareigybės, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu

Pareigybės, kurios bus perskirstytos, naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Pareigybės, reikalingos n metams, tačiau nenumatytos tų metų MPS/PBP.

8.2.4 Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos)

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

1. Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant atitinkamas išlaidas personalui) | 0 |

Vykdomosios agentūros13 | 0 |

Kita techninė ir administracinė pagalba | 0 |

- intra muros | 0 |

- extra muros | 0 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0 |

8.2.5 Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinas personalas (06 01 01) | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str. (pagalbinis personalas, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, personalas, dirbantis pagal sutartis ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTOMS į orientacinę sumą) | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

(108 000 € * 0.5 = 54 000 €)

Apskaičiuota – Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str .

Netaikoma

8.2.6 Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Misijos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0* |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai14 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

XX 01 02 11 04 – Studijos ir konsultacijos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

XX 01 02 11 05 – Informacijos sistemos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

2. Iš viso kitų administracinių išlaidų (XX 01 02 11) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, (NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

* nedaro poveikio dabartiniam misijų biudžetui

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Netaikoma

[1] OL C […], […], p. […].

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL C […], […], p. […].

[4] OL C […], […], p. […].

[5] 2003–2235 (INI).

[6] Trečiosios Jungtinių Tautų Konferencijos dėl jūrų teisės 1973–1982 m. galutinis aktas, Klasė Nr. 341.45 L412 1997.

[7] 2005 m. kovo 9 d. TJO FSI 13/WP.3 versija.

[8] OL L 138, 1999 6 1, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).

[9] OL L 208, 2002 8 10, p. 10.

[10] OL L 208, 2002 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 724/2004 (OL L 129, 2004 4 29, p. 1).

[11] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[12] OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

[13] Diferencijuoti asignavimai.

[14] Nediferencijuoti asignavimai.

[15] Išlaidos, nepriklausančios xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.)

[16] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[17] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 ir xx 01 05 straipsniams.

[18] ˇr. tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[19] Jei būtina, t. y. jei veikla vykdoma ilgiau nei 6 metus, reikėtų pridėti papildomų skilčių.

[20] Jei nurodomas daugiau nei vienas metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto atitinkamų komentarų skiltyje.

9 Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

10 Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

11 Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

12 Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.)

13 Prie atitinkamos(-ų) vykdomosios(-ų) agentūros(-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią teisinę galią turinčią finansinę pažymą.

14 Nurodyti komiteto tipą ir kuriai grupei jis priklauso.