[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 21.10.2005

KOM(2005) 536 galutinis

2004/0158 (COD)

Iš dalies pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

įsteigiantis Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą PROGRESS

(pateikta Komisijos pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PAGRINDAS

1. 2004 m. liepos 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą (PROGRESS)[1]. Europos Parlamentui ir Tarybai šis pasiūlymas buvo pateiktas 2004 m. liepos 15 d.

2. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonę pateikė 2005 m. kovo 15 d[2].

3. Regionų komitetas pateikė nuomonę 2005 m. vasario 23 d[3].

4. Europos Parlamentas nuomonę pateikė per pirmąjį svarstymą 2005 m. rugsėjo 6 d[4].

Komisijos pasiūlymo tikslas

Pagrindinis Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programos tikslas yra finansiškai paremti Europos Sąjungos tikslų užimtumo ir socialinių reikalų srityje įgyvendinimą ir tokiu būdu pagal Lisabonos strategiją prisidėti prie Socialinės politikos darbotvarkės tikslų įgyvendinimo.

Šiuo tikslu pagal programą bus teikiama finansinė parama Komisijai imantis iniciatyvos siūlyti ES strategijas; įgyvendinant bei toliau plėtojant ES tikslus ir juos perkeliant į nacionalinę politiką; remiant ir stebint ES teisės aktų įgyvendinimą; skatinant valstybes nares naudoti bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmus ir bendradarbiaujant su pilietinę visuomenę atstovaujančiomis organizacijomis.

Komisijos nuomonė dėl Europos Parlamento priimtų dalinių pakeitimų

2005 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamentas priėmė 72 dalinius pakeitimus. Komisija mano, kad didžioji dauguma Europos Parlamento priimtų dalinių pakeitimų yra visiškai, iš principo ar iš dalies priimtini, kadangi jais patobulinamas jos pasiūlymas ir išsaugomi tikslai bei pasiūlymo politinis gyvybingumas. Komisija gali visiškai arba iš dalies pritarti šiems pakeitimams:

- Pakeitimas Nr. 1 (Bendrijos veiksmų programos skatinti vyrų ir moterų lygybės srityje Europos lygmeniu aktyvioms organizacijoms įtraukimas): žr. 2 konstatuojamąją dalį

- Pakeitimas Nr. 2 (Didesnis dėmesys Europos užimtumo strategijos svarbai): žr. 3 konstatuojamąją dalį

- Pakeitimas Nr. 3 (Pabrėžiamas faktas, kad Taryba nusprendė naudoti atvirąjį koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje): žr. 5 konstatuojamąją dalį

- Pakeitimas Nr. 4 (Turi būti atkreiptas dėmesys į ypatingą migrantų padėtį): žr. 5a konstatuojamąją dalį (nauja)

- Pakeitimas Nr. 5 (Pabrėžiama būtinybės suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą svarba): žr. 6 konstatuojamąją dalį

- Pakeitimas Nr. 6 (Nuorodos į 13 straipsnį ir jame apibrėžiamų diskriminacijos formų bei poreikio panaudoti įgytą patirtį įtraukimas. Nuoroda į kompensaciją už neįgaliųjų patiriamas papildomas išlaidas, kurios „atsiranda dėl jų neįgalumo“): žr. 7 konstatuojamąją dalį

- Pakeitimas Nr. 7 (Nuorodos į direktyvą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris įtraukimas): žr. 8 konstatuojamąją dalį

- Pakeitimas Nr. 8 (Nuorodos į vienodą požiūrį į vyrus ir moteris bei į lyčių aspekto principą įtraukimas): žr. 9 konstatuojamąją dalį

- Pakeitimas Nr. 10 (Tikslų įtraukimas): žr. 10 konstatuojamąją dalį

- Pakeitimas Nr. 11 (Nuorodos į Socialinės politikos darbotvarkę įtraukimas): žr. 1 straipsnį

- Pakeitimas Nr. 12 (Statistinių duomenų ir rodiklių pagal lytį ir amžiaus grupes naudojimo paminėjimas): žr. 2 straipsnio 2 dalį

- Pakeitimas Nr. 13 (Bendrijos teisės ir politikos tikslų veiksmingumo vertinimas): žr. 2 straipsnio 3 dalį

- Pakeitimas Nr. 14 (Tinklų kūrimo, abipusio mokymosi ir naujoviškų metodų sklaidos paminėjimas): žr. 2 straipsnio 4 dalį

- Pakeitimas Nr. 15 (Tikslų įtraukimas): žr. 2 straipsnio 5 dalį

- Pakeitimas Nr. 17 (Lyčių aspekto integravimo į visą programą paminėjimas): žr. 2 straipsnio 1a dalį (nauja)

- Pakeitimas Nr. 18 (Pareigos skleisti ir skelbti rezultatus bei nuolat keistis nuomonėmis su suinteresuotosiomis šalimis paminėjimas): žr. 2 straipsnio 1b dalį (nauja)

- Pakeitimas Nr. 19 (Turi būti sukurti „bendrieji“ rodikliai, kadangi tik visuotinai priimti rodikliai suteikia reikalingą palyginamumą): žr. 4 straipsnio 1 dalį

- Pakeitimas Nr. 20 (Skatina galimybę palyginti didesnį EUS ir bendrosios ekonominės politikos suderinamumą): žr. 4 straipsnio 2 dalį

- Pakeitimas Nr. 21 (Paminėti nauji ir naujoviški metodai, kuriuos reikia sukurti): žr. 4 straipsnio 3 dalį

- Pakeitimas Nr. 22 (Nacionalinių reformų programų įgyvendinimo paminėjimas): žr. 4 straipsnio 4 dalį

- Pakeitimas Nr. 24 (Žodžių „socialinė atskirtis“, kurie atitinka šios veiksmų programos formuluotę, ir „bendrųjų“ rodiklių, kurie turi būti sukurti, kadangi tik visuotinai patvirtinti rodikliai suteikia galimybę palyginti, įtraukimas): žr. 5 straipsnio 1 dalį

- Pakeitimas Nr. 25 (AKM poveikio nacionaliniu ir Bendrijos lygiu įtraukimas): žr. 5 straipsnio 2 dalį

- Pakeitimas Nr. 26 (Paminėti nauji ir naujoviški metodai, kuriuos reikia sukurti): žr. 5 straipsnio 3 dalį

- Pakeitimas Nr. 27 (Sustiprintas ES tinklų vaidmuo atsižvelgiant į jų turimą patirtį): žr. 5 straipsnio 5 dalį

- Pakeitimas Nr. 28 (Pabrėžiama būtinybės suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą svarba): žr. 6 straipsnio įvadinę dalį

- Pakeitimas Nr. 29 (Statistinių duomenų ir rodiklių pagal lytį ir amžiaus grupes naudojimo paminėjimas): žr. 6 straipsnio 1 dalį

- Pakeitimas Nr. 30 (Remti ES darbo teisės įgyvendinimą rengiant seminarus šios srities darbuotojams): žr. 6 straipsnio 2 dalį

- Pakeitimas Nr. 31 (Vengti dubliavimosi su Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra): žr. 6 straipsnio 3 dalį

- Pakeitimas Nr. 32 (Pabrėžiamas socialinių partnerių ypatingas vaidmuo): žr. 6 straipsnio 4 dalį

- Pakeitimas Nr. 34 (4 skyriuje numatyta paremti veiksmingą diskriminavimo draudimo principo įgyvendinimą ir skatinti jį įdiegti „visose“ ES politikos kryptyse): žr. 7 straipsnio įvadinę dalį

- Pakeitimas Nr. 35 (Pareigos vertinti egzistuojančių teisės aktų veiksmingumą įtraukimas): žr. 7 straipsnio 1 dalį

- Pakeitimas Nr. 36 (Remti ES antidiskriminacinių teisės aktų įgyvendinimą rengiant seminarus šios srities darbuotojams): žr. 7 straipsnio 2 dalį

- Pakeitimas Nr. 37 (Pabrėžiamas nevyriausybinių organizacijų ypatingas vaidmuo diskriminavimo draudimo srityje): žr. 7 straipsnio 3 dalį

- Pakeitimas Nr. 39 (5 skyriuje numatyta paremti veiksmingą lyčių lygybės principo įgyvendinimą ir skatinti jį įdiegti „visose“ ES politikos kryptyse): žr. 8 straipsnio įvadinę dalį

- 8 straipsnio 1 dalis: Nuoseklumo tikslais Komisija įtraukia žodį „veiksmingumas“

- Pakeitimas Nr. 40 (Remti ES lyčių lygybės teisės aktų įgyvendinimą rengiant seminarus šios srities darbuotojams): žr. 8 straipsnio 2 dalį

- Pakeitimas Nr. 41 (Pabrėžiama būtinybės suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą svarba): žr. 8 straipsnio 3 dalį

- Pakeitimas Nr. 42 (Pabrėžiamas ES tinklų ypatingas vaidmuo lyčių lygybės srityje): žr. 8 straipsnio 4 dalį

- Pakeitimas Nr. 43 (PROGRESS taip pat turėtų veikti tarpvalstybiniu lygiu): žr. 9 straipsnio 1 dalies įvadinę dalį

- Pakeitimas Nr. 44 (Pabrėžiama, kad svarbu skelbti mokomąją medžiagą internete ar kitose visuomenės informavimo priemonėse): žr. 9 straipsnio 1 dalies a punkto 5 įtrauką

- Pakeitimas Nr. 45 (PROGRESS taip pat turėtų skatinti abipusį mokymąsi ir keitimąsi gera praktika bei naujoviškais metodais): žr. 9 straipsnio 1 dalies b punkto 1 įtrauką

- Pakeitimas Nr. 46 (PROGRESS taip pat turėtų veikti tarpvalstybiniu lygiu): žr. 9 straipsnio 1 dalies b punkto 1 įtrauką

- Pakeitimas Nr. 47 (Metinio susirinkimo, kuriuo turėtų būti skatinamas dialogas, viešinami programos rezultatai ir aptariami būsimi prioritetai, visiems susijusiems subjektams organizavimo įtraukimas): žr. 9 straipsnio 1 dalies b punkto 3a įtrauką (nauja)

- Pakeitimas Nr. 48 (Pabrėžiama, kad yra svarbu atkreipti didesnį dėmesį į kiekvienos valstybės narės konkrečias aplinkybes, žinant Sąjungos sąlygų įvairovę): žr. 9 straipsnio 1 dalies b punkto 1 įtrauką

- Pakeitimas Nr. 49 (Susijusiose srityse dirbantiems asmenims turėtų būti organizuojami mokymai): žr. 9 straipsnio 1 dalies c punkto 3 įtrauką

- Pakeitimas Nr. 52 (Nuoroda į 3 straipsnį): žr. 9 straipsnio 2a dalį (nauja)

- Pakeitimas Nr. 53 (Pagal šią programą nėra finansuojamos priemonės, skirtos pasirengti Europos metams ir jiems įgyvendinti): žr. 9 straipsnio 2b dalį (nauja)

- Pakeitimas Nr. 54 (Įdarbinimo agentūrų paminėjimas): žr. 10 straipsnio 1 dalies 2 įtrauką

- Pakeitimas Nr. 58 (Išplečiamas klausimų, kuriuos sprendžia Komisijai padedantis komitetas, sąrašas): žr. 12 straipsnį

- Pakeitimas Nr. 61 (Pareiga informuoti ir kitus susijusius komitetus apie veiksmus, kurių imtasi pagal penkis programos skirsnius): žr. 14 straipsnio 1a dalį (nauja)

- Pakeitimas Nr. 62 (Programa turi derėti su regionine politika ir bendrąja ekonomine politika bei su kitomis minėtomis sritimis, kadangi visa tai gali turėti svarbią įtaką programos tikslų sėkmei): žr. 15 straipsnio 1 dalį

- Pakeitimas Nr. 63 (Išvengiama su kitais atitinkamais Sąjungos ir Bendrijos veiksmais sutampančių įsipareigojimų): žr. 15 straipsnio 2 dalį

- Pakeitimas Nr. 64 (Užtikrinama darna ir papildomumas. Todėl būtina vengti kartojimosi): žr. 15 straipsnio 2 dalį

- Pakeitimas Nr. 65 (Nuorodos į Socialinės politikos darbotvarkę įtraukimas): žr. 15 straipsnio 4 dalį

- Pakeitimas Nr. 68 (Užtikrinama, kad asignavimų išmoka pagal atskirus programos skirsnius bus skaidri ir ją nustatys biudžeto valdymo institucija): žr. 17 straipsnio 4 dalį

- Pakeitimas Nr. 69 (Europos Parlamentas privalo stebėti, kaip įgyvendinama programa PROGRESS): žr. 19 straipsnio 1 dalį

- Pakeitimas Nr. 70 (Europos Parlamentas privalo stebėti, kaip įgyvendinama programa PROGRESS): žr. 19 straipsnio 1 dalį

- Pakeitimas Nr. 71 (Europos Parlamentas turėtų būti atitinkamai informuojamas apie programos įgyvendinimą): žr. 19 straipsnio 3 dalį

Išvada

Atsižvelgdama į EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį, Komisija taip iš dalies keičia savo pasiūlymą.

2004/0158 (COD)

Iš dalies pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

įsteigiantis Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą PROGRESS

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 13 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnį ir 137 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[5],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[6],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[7],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

(1) 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba kaip neatskiriamą Sąjungos bendrosios strategijos dalį nurodė užimtumo ir socialinės įtraukties skatinimą siekiant strateginio Sąjungos tikslo – kad kitą dešimtmetį ES taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje, kurioje tvarus ekonomikos augimas būtų suderintas su didesniu bei geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda. Taryba iškėlė ambicingus tikslus ir siekius, kad ES vėl būtų visiškas užimtumas, gerinama darbo kokybė ir našumas, skatinama socialinė sanglauda ir atvira visiems darbo rinka.

(2) Atsižvelgiant į Komisijos pareikštą ketinimą konsoliduoti ir patobulinti ES finansavimo priemones, šiuo sprendimu turėtų būti sukurta viena ir supaprastinta programa, kuri tęstų ir plėtotų veiklą, pradėtą įgyvendinti remiantis 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimu 2000/750/EB, nustatančiu Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmų programą (2001–2006)[8], 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2001/51/EB, patvirtinančiu programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės[9], 2001 m. gruodžio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 50/2002/EB dėl Bendrijos veiksmų programos, skatinančios valstybių narių bendradarbiavimą, siekiant įveikti socialinę atskirtį, sukūrimo[10], 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1145/2002/EB dėl užimtumą skatinančių Bendrijos priemonių[11] ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 848/2004/EB, nustatančiu Bendrijos veiksmų programą skatinti vyrų ir moterų lygybės srityje Europos lygmeniu aktyvioms organizacijoms[12] , bei remiantis su darbo sąlygomis susijusia veikla Bendrijos lygiu.

(3) 1997 m. neeilinė Liuksemburgo Europos Vadovų Taryba užimtumo klausimais inicijavo Europos užimtumo strategiją, numatančią valstybių narių užimtumo politikos koordinavimą remiantis visuotinai priimtomis užimtumo gairėmis ir rekomendacijomis. Šiuo metu Europos užimtumo strategija yra vaidina pagrindinį vaidmenį svarbiausia priemonė įgyvendinant Lisabonos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslus.

(4) Lisabonos Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad Sąjungoje žemiau skurdo ribos ir socialinėje atskirtyje gyvenančių žmonių skaičius yra nepriimtinas, todėl būtina imtis priemonių, kurios padarytų lemiamą įtaką skurdo panaikinimui, ir tam nustatyti atitinkamus tikslus. Tuos tikslus 2000 m. gruodžio 7, 8 ir 9 dienomis priėmė Nicos Europos Vadovų Taryba. Ši Taryba taip pat susitarė, kad kovos su socialine atskirtimi politika turi būti pagrįsta atviru koordinavimo metodu derinant nacionalinius veiksmų planus ir Komisijos bendradarbiavimo iniciatyvą.

(5) Demografiniai pokyčiai yra pagrindinis ilgalaikis iššūkis socialinės apsaugos sistemų gebėjimui užtikrinti pakankamas pensijas ir aukštos kokybės sveikatos bei ilgalaikę priežiūrą, kuri būtų prieinama visiems ir kuriai galėtų būti skiriamas ilgalaikis finansavimas. todėl s Svarbu skatinti politiką, kuri gali užtikrinti atitinkamą socialinės apsaugos sistemų socialinę apsaugą ir finansinį tvarumą. Taryba nusprendė, kad bendradarbiavimas šioje srityje turėtų būti pagrįstas Ši pusiausvyra pasiekiama vadovaujantis atviruoju koordinavimo metodu.

(5a) Turi būti atkreiptas dėmesys į ypatingą migrantų padėtį šiomis aplinkybėmis ir į veiksmų, kuriais nedeklaruotas darbas pakeičiamas oficialiu užimtumu, svarbą.

(6) Minimalių standartų užtikrinimas ir nuolatinis darbo sąlygų gerinimas ES yra vienas iš pagrindinių Europos socialinės politikos bruožų bei atitinka svarbų bendrąjį Europos Sąjungos tikslą. Bendrija aktyviai remia ir papildo valstybių narių veiklą darbuotojų sveikatos ir saugos, darbo sąlygų, įskaitant būtinybę suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, darbuotojų apsaugos pasibaigus jų darbo sutarčiai, darbuotojų informavimo , dalyvavimo ir konsultavimo, darbuotojų ir darbdavių interesų atstovavimo bei kolektyvinio gynimo srityse.

(7) Diskriminavimo draudimas yra pamatinis Europos Sąjungos principas. Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsniu raginama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Diskriminavimo draudimas taip pat įtrauktas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį yra draudžiama įvairių rūšių diskriminacija . Būtina atsižvelgti į konkrečius įvairių diskriminacijos formų požymius ir tuo pačiu metu parengti atitinkamus veiksmus prevencijai bei kovai su diskriminavimu vienu ar keliais pagrindais. Todėl vertinant programos prieinamumą ir rezultatus prieinamumo ir rezultatų srityje būtina atsižvelgti į ypatingus neįgaliųjų poreikius, siekiant jiems užtikrinti visišką ir lygiateisį prieinamumą prie šia programa finansuojamos veiklos bei šios veiklos rezultatų ir vertinimo, įskaitant kompensaciją už neįgaliųjų patiriamas papildomas išlaidas, kurios atsiranda dėl jų neįgalumo. Per daugelį metų įgyta patirtis kovojant su kai kuriomis diskriminavimo formomis, įskaitant diskriminavimą dėl lyties, gali būti naudinga kovoje su kitomis diskriminavimo rūšimis.

8) Vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsniu, Taryba priėmė šias direktyvas: 2000 m. birželio 29 d. Direktyvą 2000/43, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės[13], kuria draudžiamas diskriminavimas dėl rasės ar etninės kilmės, inter alia užimtumo, profesinio mokymo, švietimo, prekių bei paslaugų ir socialinės apsaugos srityse , ir 2000 m. lapkričio 27 d. Direktyvą 2000/78, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[14] ir draudžiančią diskriminavimą užimtumo ir profesinėje srityje dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos , ir 2004 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo [15] .

(9) Vienodas požiūris į moteris ir vyrus yra vienas svarbiausių Bendrijos teisės principų pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 2 ir 3 straipsnius, ir juo vadovaujantis priimtos direktyvos bei kiti aktai daug prisideda prie moterų padėties gerinimo. Sukaupta patirtis vykdant veiksmus Bendrijos lygiu atskleidė, kad, skatinant lyčių lygybę ES politikoje ir realiai kovojant su diskriminacija, būtina derinti vienas kitą papildančias priemones, įskaitant teisės aktus, finansavimo priemones ir integravimo mechanizmus. Laikantis Pagal lyčių aspekto diegimo vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo, lyčių aspekto integravimas moterų ir vyrų lygybė turi bus skatinamas įdiegta į visus visuose šios programos skyrius skirsniuose ir veiksmuose . Šioje programoje diskriminavimo dėl lyties problemai spręsti didžiausias dėmesys skiriamas 5 skirsnyje dėl lyčių lygybės.

(9a) Daug įvairiu lygiu veikiančių nevyriausybinių organizacijų gali Europos lygiu įnešti svarbų indėlį naudodamosi pagrindiniais tinklais, kurie padeda keisti politikos kryptis, susijusias su bendraisiais programos tikslais.

(10) Kadangi valstybės narės lygiu siūlomų veiksmų tikslų negalima tinkamai pasiekti dėl to, kad keistis informacija būtina ES lygiu ir kad geros praktikos sklaida būtina visoje Bendrijoje, ir kadangi dėl daugiašalio Bendrijos veiksmų ir priemonių aspekto šiuos tikslus geriau galima pasiekti Bendrijoje, Bendrija gali priimti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis sprendimas nenumato veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šių tikslų.

(11) Šiuo sprendimu nustatomas finansinis pagrindas visam programos įgyvendinimo laikotarpiui. Jis bus pagrindinis atskaitos dokumentas biudžeto valdymo institucijai, kaip nurodyta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto drausmės ir biudžeto vykdymo tvarkos gerinimo[16] 33 punkte.

(12) Šio sprendimo įgyvendinimui būtinų priemonių turi būti imamasi pagal Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[17].

(12a) Kadangi programa yra suskirstyta į penkis skirsnius, valstybės narės gali nustatyti nacionalinių atstovų rotaciją pagal temas, kurios svarstomos Komisijai padedančiame komitete.

NUSPRENDĖ

1 straipsnis Programos įsteigimas

Šiuo sprendimu įsteigiama Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programa PROGRESS, siekiant finansiškai paremti Europos Sąjungos tikslų užimtumo ir socialinių reikalų srityje įgyvendinimą ir taip pagal Lisabonos strategiją prisidėti prie Socialinės politikos darbotvarkės (2006–2010 m.)[18] tikslų įgyvendinimo. tikslų šiose srityse įgyvendinimo, . Programa įgyvendinama nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnisBendrieji programos tikslai

1. Šia programa siekiama tokių bendrųjų tikslų:

5. analizuoti, vertinti ir atidžiai stebėti politikos kryptis siekiant geriau susipažinti su padėtimi valstybėse narėse (ir kitose dalyvaujančiose šalyse) bei ją suprasti;

6. remti statistinių priemonių bei metodų ir bendrųjų rodiklių , suskirstytų, jei įmanoma, pagal lytį ir amžiaus grupes, rengimą programos taikymo srityse;

7. remti ir stebėti ES teisės , jei reikia, bei politikos tikslų įgyvendinimą valstybėse narėse ir vertinti jų veiksmingumą bei poveikį;

8. ES lygiu skatinti tinklų kūrimą, abipusį mokymąsi, geros praktikos ir naujoviškų metodų nustatymą bei sklaidą;

9. padėti suinteresuotosioms šalims ir plačiajai visuomenei geriau suprasti ES politiką ir tikslus , vykdomus pagal kiekvieną iš 5 skirsnių;

10. gerinti pagrindinių ES tinklų pajėgumą skatinti , ir remti ir toliau plėtoti ES politiką ir, jei reikia, tikslus .

1a. Lyčių aspekto integravimas skatinamas visuose šios programos skirsniuose ir veiklos kryptyse.

1b. Pagal programos skirsnius ir veiklos kryptis pasiekti rezultatai turi būti atitinkamai paskleisti dalyvavusiems subjektams ir visuomenei. Komisija atitinkamai keičiasi nuomonėmis su pagrindinėmis suinteresuotosioms šalims.

3 straipsnis Programos sandara

Programa padalijama į tokius penkis skirsnius:

11. Užimtumas

12. Socialinė apsauga ir įtrauktis

13. Darbo sąlygos

14. Diskriminavimo draudimas ir įvairovė

15. Lyčių lygybė

4 straipsnis1 SKIRSNIS: Užimtumas

Siekiant remti Europos užimtumo strategijos (EUS) įgyvendinimą, 1 skirsnyje numatoma:

(1) gerinti užimtumo padėties ir perspektyvų suvokimą, tuo tikslu visų pirma atliekant analizes, tyrimus ir rengiant statistinius duomenis bei bendruosius rodiklius , numatytus EUS;

(2) stebėti ir vertinti Europos užimtumo gairių ir rekomendacijų įgyvendinimą bei jų poveikį, ypač rengiant Bendrąjį pranešimą apie užimtumą, ir analizuoti EUS ir bendrosios ekonominės ir socialinės politikos bei kitų politikos sričių sąveiką;

(3) organizuoti informacijos mainus apie politikos sritis , gerą praktiką ir naujoviškus metodus bei procesus ir skatinti abipusį mokymąsi EUS srityje;

(4) gerinti regionų bei vietos vykdytojų, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų šalių informuotumą, teikti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie užimtumo iššūkius, politikos kryptis bei nacionalinių reformų programų įgyvendinimą politiką .

5 straipsnis2 SKIRSNIS: Socialinė apsauga ir įtrauktis

Siekiant remti atvirojo koordinavimo metodo (AKM) įgyvendinimą socialinės apsaugos ir įtraukties srityje, 2 skirsnyje numatoma:

16. gerinti socialinės atskirties ir skurdo problemų, socialinės apsaugos ir įtraukties politikos supratimą, tuo tikslu visų pirma atliekant analizes, tyrimus ir rengiant statistinius duomenis bei bendruosius rodiklius pagal atvirąjį koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir įtraukties srityje;

17. stebėti ir vertinti AKM atviro koordinavimo metodo įgyvendinimą socialinės apsaugos bei įtraukties srityje ir jo poveikį nacionaliniu ir Bendrijos lygiu bei analizuoti šio AKM ir kitų politikos sričių sąveiką;

18. organizuoti informacijos mainus apie politikos sritis , gerą praktiką ir naujoviškus metodus bei procesais ir skatinti abipusį mokymąsi pagal socialinės apsaugos ir įtraukties strategiją;

19. gerinti nevyriausybinių organizacijų, regionų bei vietos vykdytojų , socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų šalių informuotumą, teikti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausius iššūkius ir politikos klausimus, kylančius ES vykstant koordinavimo procesui socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje.

20. plėtoti pagrindinių ES tinklų pajėgumą siekiant remti ir toliau plėtoti ES politikos tikslus ir strategijas socialinės apsaugos ir įtraukties srityje .

6 straipsnis3 SKIRSNIS: Darbo sąlygos

Siekiant remti darbo aplinkos ir sąlygų, įskaitant sveikatą ir saugą darbe bei profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo suderinimą , gerinimą, 3 skirsnyje numatyta:

21. gerinti padėties, susijusios su darbo sąlygomis, suvokimą, tuo tikslu visų pirma atliekant analizes, tyrimus ir , jei reikia, rengiant statistinius duomenis bei rodiklius; taip pat vertinti egzistuojančių teisės aktų, politikos sričių ir praktikos veiksmingumą ir poveikį;

22. remti ES darbo teisės įgyvendinimą, tuo tikslu vykdyti sugriežtintą veiksmingą stebėjimą, mokyti specialistus , rengiant seminarus šios srities darbuotojams , rengti veiklos vadovus ir kurti specializuotų įstaigų , įskaitant socialinius partnerius, tinklus;

23. inicijuoti prevencijos veiksmus ir skatinti sveikatą ir saugą darbe ugdyti prevencinę kultūrą sveikatos ir darbo saugos srityje ;

24. gerinti informuotumą, skleisti informaciją ir skatinti diskusijas , taip pat ir tarp socialinių partnerių, apie svarbiausius iššūkius ir su darbo sąlygomis susijusius politikos klausimus.

7 straipsnis4 SKIRSNIS: Diskriminavimo draudimas ir įvairovė

Siekiant remti veiksmingą diskriminavimo draudimo principo įgyvendinimą ir skatinti jį integruoti į visas ES politikos kryptis, 4 skirsnyje numatyta:

25. gerinti padėties, susijusios su diskriminavimu, suvokimą, tuo tikslu visų pirma atliekant analizes, tyrimus ir , jei reikia, rengiant statistinius duomenis bei rodiklius; taip pat vertinti esamų teisės aktų, politikos sričių ir praktikos veiksmingumą ir poveikį;

26. remti ES antidiskriminacinių teisės aktų įgyvendinimą, tuo tikslu vykdyti sugriežtintą veiksmingą stebėjimą, mokyti specialistus rengti seminarus šios srities darbuotojams ir kurti su diskriminavimu kovojančių specializuotų įstaigų tinklus;

27. gerinti informuotumą, skleisti informaciją ir skatinti diskusijas (taip pat tarp diskriminavimo draudimo srityje dirbančių NVO, regioninių ir vietos vykdytojų, socialinių partnerių bei kitų suinteresuotųjų šalių) apie svarbiausius iššūkius ir su diskriminavimu susijusius politikos klausimus bei apie diskriminavimo draudimo integravimą į visas ES politikos kryptis;

28. plėtoti pagrindinių ES tinklų pajėgumą siekiant remti ir toliau plėtoti ES politikos tikslus ir strategijas .

8 straipsnis5 SKIRSNIS: Lyčių lygybė

Siekiant remti veiksmingą lyčių lygybės principo įgyvendinimą ir skatinti lyčių aspekto integravimą į visas ES politikos kryptis, 5 skyriuje numatyta:

29. gerinti padėties, susijusios su lyčių klausimais ir lyčių aspekto integravimu, suvokimą, tuo tikslu visų pirma atliekant analizes, tyrimus ir rengiant statistinius duomenis bei , jei reikia, rodiklius; taip pat vertinti esamų teisės aktų, politikos sričių ir praktikos veiksmingumą ir poveikį;

30. remti ES lyčių lygybės teisės aktų įgyvendinimą, tuo tikslu vykdyti sugriežtintą veiksmingą stebėjimą, mokyti specialistus rengti seminarus šios srities darbuotojams ir kurti specializuotų lygybės įstaigų tinklus;

31. gerinti informuotumą, skleisti informaciją ir skatinti diskusijas apie svarbiausius iššūkius ir su lyčių lygybe , įskaitant profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo suderinimo svarbą, bei su lyčių aspekto integravimu susijusius politikos klausimus;

32. plėtoti pagrindinių ES tinklų pajėgumą, siekiant remti ir toliau plėtoti ES politikos tikslus ir lyčių lygybės strategijas .

9 straipsnisVeiklos rūšys

1. Pagal šią programą bus finansuojamos tokios veiklos , kuri, prireikus, gali būti įgyvendinta tarpvalstybiniu mastu, rūšys:

33. analitinė veikla

34. duomenų ir statistinių duomenų rinkimas, rengimas ir sklaida

35. bendrų metodikų ir , prireikus, rodiklių ir (arba) gairių kūrimas ir sklaida

36. studijų, tyrimų bei apžvalgų rengimas ir jų rezultatų sklaida

37. vertinimų bei poveikio vertinimų rengimas ir jų rezultatų sklaida

38. vadovų , ir ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas internete ar kitose visuomenės informavimo priemonėse

39. abipusis mokymasis, informuotumo ir informacijos sklaidos veikla

40. geriausios geros praktikos, naujoviškų metodų ir patirties nustatymas bei keitimasis jais, tarpusavio vertinimo ir abipusio mokymosi organizavimas ES , tarpvalstybiniu ar nacionaliniu lygiu rengiant susitikimus, pasitarimus ir (arba) seminarus , atsižvelgiant, jei įmanoma, į konkrečias aplinkybes valstybėje .

41. pirmininkaujančios valstybės organizuojamos konferencijas ir (arba) seminarai

42. konferencijų ir (arba) seminarų, skirtų paremti Bendrijos teisės ir politikos tikslų formulavimą bei įgyvendinimą, organizavimas,

43. metinio susirinkimo visoms suinteresuotosioms šalims organizavimas; jame būtų vertinama pažanga įgyvendinant Socialinės politikos darbotvarkę ir atskirus programos skirsnius, įskaitant rezultatų pristatymą bei diskusijas apie artimiausius prioritetus

44. žiniasklaidos kampanijų ir renginių organizavimas

45. medžiagos, skirtos informacijai apie programą ir jos rezultatus platinti, rengimas ir skelbimas

46. Parama pagrindiniams vykdytojams

47. remiamos tos pagrindinės ES tinklų einamosios išlaidos , kurių veikla susijusi su šios programos tikslų įgyvendinimu

48. nacionalinių pareigūnų darbo grupių subūrimas ES teisės įgyvendinimui stebėti

49. teisininkams šioje srityje dirbantiems asmenims , pagrindiniams pareigūnams ir kitiems susijusiems vykdytojams skirtų mokymo seminarų finansavimas

50. specializuotų įstaigų tinklų kūrimas ES lygiu

51. ekspertų tinklų finansavimas

52. ES lygio stebėjimo centrų finansavimas

53. nacionalinių administracijų darbuotojų mainai

54. bendradarbiavimas su tarptautinėmis institucijomis

2. 1 dalies b punkte numatytos veiklos rūšys turėtų būti glaudžiai susijusios su ES ir būti reikiamo masto, kad būtų užtikrinta apčiuopiama pridėtinė vertė ES; tokią veiklą turėtų vykdyti nacionalinės (regioninės) valdžios institucijos, Bendrijos teisės aktuose numatytos specializuotos įstaigos arba vykdytojai, kurie yra laikomi svarbiausiais veikėjais savo srityje.

2a. Veiklos rūšys turi būti pritaikomos 3 straipsnyje išvardytose srityse, kad būtų pasiekti pagal Lisabonos strategiją parengtos Socialinės politikos darbotvarkės tikslai.

2b. Pagal šią programą nėra finansuojamos jokios priemonės, skirtos parengti Europos metus ir juos įgyvendinti.

10 straipsnisGalimybė naudotis programa

1. Šia programa gali naudotis visos valstybinės ir (arba) privačios įstaigos, vykdytojai ir institucijos, būtent:

- valstybės narės;

- valstybinės užimtumo tarnybos ir įdarbinimo agentūros ;

- vietos ir regioninės valdžios institucijos;

- pagal ES teisės aktus numatytos specializuotos įstaigos;

- socialiniai partneriai;

- nevyriausybinės organizacijos , ypač tos, kurios veikia ES lygiu;

- universitetai aukštojo mokslo įstaigos ir tyrimų institutai;

- vertinimo ekspertai;

- nacionaliniai statistikos biurai;

- žiniasklaida.

2. Be to, Komisija gali tiesiogiai naudotis programa dėl 9 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų veiksmų.

11 straipsnisParaiškos paramai pateikimo būdas

9 straipsnyje nurodytos veiklos rūšys gali būti finansuojamos:

- sudarius paslaugų teikimo sutartį paskelbus kvietimą dalyvauti konkurse. Bendradarbiavimui su nacionaliniais statistikos biurais taikoma Eurostato nustatyta tvarka;

- teikiant dalinę subsidiją paskelbus kvietimą teikti paraiškas. Šiuo atveju ES bendras finansavimas paprastai negali viršyti 80 % visų gavėjo patirtų išlaidų. Šią ribą viršijanti subsidija gali būti suteikta tik esant išskirtinėms aplinkybėms ir atlikus nuodugnią analizę.

9 straipsnio 1 dalyje b punkte numatytos veiklos rūšys gali būti subsidijuojamos patvirtinus subsidijų prašymus, pateiktus, pvz., valstybių narių , laikantis atitinkamų Finansinio reglamento [19] nuostatų ir jo įgyvendinimo tvarkos reglamento [20] .

12 straipsnisĮgyvendinimo nuostatos

1. Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės, susijusios su toliau išvardytais dalykais, priimamos laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos administravimo procedūros:

55. bendrosios šios programos įgyvendinimo gairės;

56. šios programos įgyvendinimo metinė darbo programa , suskirstyta į atskirus skirsnius ;

57. Bendrijos skiriama finansinė parama;

58. metinis biudžetas ir lėšų paskirstymas įvairiems programos skyriams ;

59. Bendrijos remiamų veiksmų atrankos tvarka ir Komisijos pateiktas veiksmų, kuriems bus skirta tokia parama, sąrašo projektas;

60. programos vertinimo kriterijai, įskaitant tuos, kurie susiję su ekonomine nauda, ir rezultatų sklaidos bei perdavimo taisyklės.

2. Šiam sprendimui visais kitais klausimais įgyvendinti reikalingos priemonės priimamos remiantis 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta patariamąja tvarka.

13 straipsnisKomitetas

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas .

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis bus du mėnesiai.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas .

4. Komitetas tvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

14 straipsnisBendradarbiavimas su kitais komitetais

1. Komisija užmezga reikiamus ryšius su Socialinės apsaugos komitetu ir Užimtumo komitetu, siekdama užtikrinti reguliarų ir tinkamą jų informavimą apie šiame sprendime numatytų veiksmų įgyvendinimą.

1a. Komisija taip pat informuoja ir kitus susijusius komitetus apie veiksmus, kurių imtasi pagal penkis programos skirsnius.

2. Tam tikrais atvejais Komisija inicijuoja reguliarų ir sisteminį šio komiteto ir priežiūros komitetų, įsteigtų kitoms susijusioms politikos sritims, priemonėms ir veiksmams, bendradarbiavimą.

15 straipsnisDarna ir papildomumas

1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija užtikrina bendrą programos darną su kitomis Sąjungos ir Bendrijos politikos sritimis, priemonėmis ir veiksmais, visų pirma nustatydama atitinkamus mechanizmus, skirtus programos veiklai koordinuoti su veikla, tiesiogiai susijusia su tyrimais, teisingumu ir vidaus reikalais, kultūra, švietimu, mokymu ir jaunimo politika, su veikla plėtros ir Bendrijos išorės santykių srityje , ir su regionine politika bei bendrąja ekonomine politika . Ypatingą dėmesį būtina skirti galimai šios programos ir švietimo bei mokymo programų sąveikai.

2. Komisija ir valstybės narės užtikrina darną ir papildomumą bei nesikartojimą tų veiksmų, kurių yra imamasi vykdant šią programą, ir kitų atitinkamų Sąjungos ir Bendrijos veiksmų, svarbiausia, veiksmų, kuriuos remia struktūriniai fondai, o ypač Europos socialinis fondas.

3. Komisija užtikrina, kad programoje numatytos ir pagal programą išskaičiuojamos išlaidos nebūtų išskaičiuojamos iš jokios kitos Bendrijos finansinės priemonės.

4. Komisija nuolat informuoja 13 straipsnyje minimą komitetą apie kitus Bendrijos veiksmus , kuriais prisidedama prie pagal Lisabonos strategiją , kuriais prisidedama prie Socialinės politikos darbotvarkės tikslų įgyvendinimo užimtumo ir socialinės politikos srityse įgyvendinimo .

5. Valstybės narės deda visas įmanomas pastangas, kad užtikrintų veiksmų pagal šią programą ir veiksmų nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygiu darną ir papildomumą.

16 straipsnisTrečiųjų šalių dalyvavimas

Programoje gali dalyvauti:

- ELPA/EEE šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

- asocijuotos ES šalys kandidatės ir Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizavimo ir asociacijos procese.

17 straipsnisFinansavimas

1. Šiame sprendime numatytų Bendrijos veiksmų įgyvendinimo finansinis pagrindas 2007 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu siekia 628,8 mln. eurų.

2. Finansai atskiriems skirsniams paskirstomi taikant tokias maksimalias ribas:

1 skirsnis | Užimtumas | 21 % |

2 skirsnis | Socialinė apsauga ir įtrauktis | 28 % |

3 skirsnis | Darbo sąlygos | 8 % |

4 skirsnis | Diskriminavimo draudimo politika ir įvairovė | 23 % |

5 skirsnis | Lyčių lygybė | 8 % |

3. Ne daugiau kaip 2 % skirto finansavimo skiriama programai įgyvendinti, pvz., padengti išlaidoms, susijusioms su 13 straipsnyje numatyto komiteto veikla arba su vertinimais, atliekamais pagal 19 straipsnį.

4. Metinius asignavimus ir asignavimų išmokas pagal atskirus programos skirsnius tvirtina biudžeto valdymo institucija, atsižvelgdama į finansinių perspektyvų ribas. Metinių asignavimų išmokos pagal atskirus skirsnius bus atitinkamu būdu nustatytos biudžete.

5. Komisija gali kreiptis dėl techninės ir (arba) administracinės paramos, siekdama abipusės naudos Komisijai ir naudos gavėjams, taip pat išlaidoms iš dalies padengti.

18 straipsnisBendrijų finansinių interesų apsauga

1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingus patikrinimas susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir, jeigu nustatomi pažeidimai, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasinančias nuobaudas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 bei (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, taip pat pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

2. Pažeidimo sąvoka, minima Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, pagal šį sprendimą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų ar sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams žala padaroma nepagrįstomis išlaidomis.

3. Su šiuo sprendimu susijusiose sutartyse bei susitarimuose ir susitarimuose su trečiosiomis šalimis dalyvėmis turi būti numatyta būtent Komisijos (arba bet kokio jos įgalioto atstovo) priežiūra bei finansinė kontrolė ir Audito Rūmų atliekami auditai, jeigu reikia – vietoje.

19 straipsnisStebėsena ir vertinimas

1. Siekdama užtikrinti reguliarią programos stebėseną ir suteikti galimybę atlikti reikiamą perorientavimą, Komisija rengia metines veiklos ataskaitas , kuriose pateikiami vykdant programą pasiekti rezultatai, ir perduoda jas 13 straipsnyje minimam programos komitetui ir Europos Parlamentui .

2. Programai taip pat taikomas vidurio laikotarpio vertinimas pagal atskirus skirsnius, kartu pateikiant visos programos apžvalgą, kad būtų galima įvertinti pažangą atsižvelgiant į programos tikslų poveikį , išteklių naudojimo veiksmingumą ir jos pridėtinę vertę Europos Sąjungai. Šį vertinimą gali papildyti tęstiniai vertinimai. Tokius vertinimus Komisija atlieka pasitelkdama nepriklausomus ekspertus. Atitinkamais atvejais turimi rezultatai pateikiami 1 dalyje nurodytose veiklos ataskaitose.

3. Praėjus vieneriems metams po programos pabaigos Visos programos ex-post vertinimą iki 2015 m. gruodžio 31 d. atliks nepriklausomų ekspertų padedama Komisija, kad nustatytų programos tikslų poveikį ir jos pridėtinę vertę Europos Sąjungai. Šį dokumentą Komisija pateikia Toks įvertinimas pateikiamas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

20 straipsnis Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] KOM(2004) 488 galutinis

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL C 164, 2005 liepos 5, p. 48.

[4] OL C […], […], p. […].

[5] OL C, , p. .

[6] OL C, , p. .

[7] OL C, , p. .

[8] OL L 303, 2000 12 2, p. 23.

[9] OL L 17, 2001 11 19, p. 22.

[10] OL L 10, 2002 1 12, p. 1.

[11] OL L 170, 2002 6 29, p. 1.

[12] OL L 157, 2004 4 30, p. 18. Pataisytas OL L 195, 2004 6 2, p. 7.

[13] OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

[14] OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

[15] OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

[16] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[17] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[18] KOM (2005) 33, 2005 2 9

[19] Plg. Tarybos reglamentas Nr. 1605/2002, OL L 248, p. 1, ypač 110 str.

[20] Plg. Komisijos reglamentas Nr. 2342/2002, OL L 357, p. 1, ypač 168 str.