LT

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

Briuselis, 20.10.2005

KOM(2005) 507 galutinis

2005/0214 (COD)

 

Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas:

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo


{SEC(2005)1293}

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1)Bendra informacija apie pasiūlymą
110	·Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Atnaujintoje Lisabonos strategijoje 1 ir Socialinės politikos darbotvarkėje 2 iškeliama mobilumo svarba gerinant darbuotojų ir įmonių galimybę prisitaikyti ir didinant darbo rinkų lankstumą. Atsižvelgiant į vis didėjančią papildomo pensinio draudimo sistemų svarbą senatvės pensijų srityje, labai svarbu sumažinti kliūtis mobilumui, atsirandančias dėl šių sistemų. Lisabonos veiksmų plane Komisija paskelbė apie savo ketinimą pateikti teisės aktų pasiūlymus šioje srityje. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti kliūtis laisvam judėjimui tarp valstybių narių ir kliūtis mobilumui valstybės narės viduje, atsirandančias dėl tam tikrų papildomo pensinio draudimo sistemų nuostatų. Šios kliūtys susijusios su: teisės gauti pensiją sąlygomis, dar neįsigaliojusios teisės išsaugoti pensiją sąlygomis ir įgytų teisių pervedimu. Be to, šiuo pasiūlymu siekiama geriau informuoti darbuotojus apie mobilumo pasekmes teisėms gauti papildomą pensiją.
.120	·Bendrosios aplinkybės Valstybės narės savo socialinės apsaugos sistemose turi stengtis spręsti demografinio senėjimo problemą. Daugumoje valstybių narių įvykdytomis arba numatytomis įvykdyti reformomis siekiama tolesnio papildomo pensinio draudimo sistemų tobulinimo. Be to, kai kurios valstybės narės tai aktyviai skatina. Todėl būtina užtikrinti, kad šių sistemų veikimą reguliuojančios taisyklės netrukdytų darbuotojų mobilumui ir nemažintų mobilių darbuotojų galimybės karjeros pabaigoje įgyti pakankamai teisių į pensiją bei nemažintų darbo rinkos lankstumo ir veiksmingumo. Nors yra daug veiksnių, nulemiančių asmens sprendimą pakeisti darbovietę, akivaizdu, kad galimybė, jog šis asmuo gali prarasti didelę savo teisių į papildomą pensiją dalį, gali jį priversti gerai apgalvoti, ar jis tikrai nori pakeisti darbovietę. Šis pasiūlymas – tai keletą metų Europos lygmeniu vykusių mainų dėl poreikio ir geriausių būdų papildomo pensinio draudimo sistemų veikimui pagerinti, kad būtų sudarytos sąlygos darbuotojų mobilumui, išdava.
130	·Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos Bendros teisės sistemos nebuvimas teisių į papildomą pensiją perkėlimo srityje yra kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui ir bendrai, profesiniam mobilumui, įskaitant mobilumą valstybių narių viduje. Pirmas žingsnis mažinant šias kliūtis buvo žengtas priimant Direktyvą 1998/49/EB 3 , kuria inter alia siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į asmenis, persikeliančius iš vienos valstybės narės į kitą.
140	·Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Naujausiame Komisijos pranešime 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai 4 ir integruotose gairėse 5 pabrėžiama politikos krypčių, gerinančių darbo rinkų gebėjimą greitai reaguoti, skatinant profesinį ir geografinį mobilumą, svarba. 2005 m. pabaigoje Komisija priims veiksmų planą dėl legalios migracijos, kuriame taip pat bus imamasi iniciatyvų, susijusių su šiuo klausimu.
2)Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis ir poveikio įvertinimas
	·Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis
211	Naudoti konsultacijų metodai, pagrindiniai analizuotini sektoriai ir bendras respondentų aprašymas Su socialiniais partneriais Komisija konsultavosi du kartus. Pirmiausia buvo konsultuojamasi dėl galimybės imtis veiksmų ir galimos Bendrijos veikimo krypties teisių į profesinę pensiją perkėlimo srityje 6 . Socialiniai partneriai iš esmės pasisakė už Bendrijos veiksmus šioje srityje. Taigi, Komisija pradėjo antrą konsultacijų su Europos socialiniais partneriais etapą 7 dėl galimų Bendrijos veiksmų esmės. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad skiriasi socialinių partnerių nuomonė dėl veiksmų esmės ir priemonių. Todėl jie nepradėjo derybų dėl autonominio susitarimo. Nuo pat įsteigimo 2001 m. papildomo pensinio draudimo komitetas 8 (toliau – Pensinio draudimo forumas) aktyviai dalyvavo tiriant kliūtis mobilumui, atsiradusias dėl papildomų pensijų sistemas valdančių taisyklių. Pensinio draudimo forumą sudaro valstybių narių, socialinių partnerių, pensinio draudimo fondų ir kitų šioje srityje veikiančių institucijų atstovai.
212	Gautų atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta Atsakymai, gauti iš Pensinio draudimo forumo narių, įskaitant valstybes nares ir socialinius partnerius, buvo įtraukti į kartu su šiuo pasiūlymu pateiktą poveikio įvertinimą.
	·Tyrimo atlikimas ir jo taikymas
229	Nepriklausomas tyrimas nebuvo reikalingas.
230	·Poveikio vertinimas Nors oficialiai šis pasiūlymas neįtrauktas į Komisijos darbo programą ir dėl šios priežasties neturėtų būti daromas poveikio įvertinimas, Komisijos tarnybos nusprendė, kad siekiant geresnės teisėkūros ir didesnio skaidrumo, reikėtų ištirti įvairius galimus veiksmus, kurių gali būti imamasi šioje srityje bei dėl šių veiksmų atsirandančių sąnaudų ir gautos naudos dydį.
3)Teisiniai pasiūlymo aspektai
305	·Siūlomų veiksmų santrauka Šiame pasiūlyme nustatomi bendri principai, leidžiantys lengviau naudotis teise laisvai judėti, kuri yra viena iš pagrindinių Bendrijos laisvių, ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. Tai principai, kurie yra susiję su valstybėse narėse jau pradėtu vykdyti papildomo pensinio draudimo sistemų koregavimu. Darbuotojų mobilumas valstybės narės viduje ir tarp valstybių narių yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis gerą Europos darbo rinkos veikimą ir yra Lisabonos strategijoje paskelbtų tikslų, kuriais siekiama didinti užimtumą ir ekonomikos augimą, dalis. Todėl reikia pagerinti ne tik mobilumą tarp valstybių narių, bet ir profesinį mobilumą šalies viduje. Kai kurios taisyklės, reguliuojančios papildomo pensinio draudimo sistemas, ypač taisykles teisių įgijimo srityje, stabdo šį profesinį mobilumą. Sunkumai, su kuriais susiduriama įdarbinant kvalifikuotą personalą, stabdo kitų valstybių narių įmonių plėtrą (kadangi šis personalas įmonėse lieka dėl sistemas reguliuojančių taisyklių). Taigi, šia direktyva siekiama suderinti valstybių narių teisės aktus šioje srityje, kad būtų pagerintos konkurencijos sąlygos Europos darbo rinkoje.
310	·Teisinis pagrindas Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra EB sutarties 42 ir 94 straipsniai. 42 straispnis jau buvo Direktyvos 1999/49/EB teisinis pagrindas. Tinka taikyti EB sutarties 94 straipsnį, nes negalima pasiekti apčiuopiamo teisių į papildomą pensiją perkėlimo pagerėjimo bendrai negerinant profesinio mobilumo, įskaitant mobilumą valstybių narių viduje. Be to, reikia bendrai pagerinti profesinį mobilumą siekiant sudaryti sąlygas geram rinkos veikimui, o tai galima pasiekti naudojant lanksčią darbo jėgą, kuriai netrukdytų tam tikrų taisyklių (pvz. taisyklės, tam tikrais atvejais priverčiančios darbuotojus ilgai dirbti tam pačiam darbdaviui, kad darbuotojas galėtų įgyti teises), valdančių papildomas pensinio draudimo sistemas, taikymas.
320	·Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas, kai pasiūlymas nėra susijęs su išimtinei Bendrijos kompetencijai priklausančia sritimi.
	Valstybės narės negali tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl šių priežasčių.
321	Kadangi darbo rinkos nesibaigia ties valstybių narių sienomis, reikia veikti Bendrijos lygmeniu, kad jos taptų lankstesnėmis ir veiksmingesnėmis, ir panaikinti tam tikras, su profesinių pensijų sistemomis susijusias bei darbo jėgos mobilumą stabdančias kliūtis.
	Bendrijos veiksmais galima tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslus dėl toliau išdėstomų priežasčių.
324	Per pastarąjį dešimtmetį ne kartą Europos institucijų skelbtos gairės ir rekomendacijos nepadėjo pasiekti didesnio nacionalinių teisės aktų suderinamumo, o šie skirtumai gali dar labiau išryškėti 25 valstybes nares turinčioje Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į dabartinę ir būsimą pensinio draudimo sistemų raidą Europos mastu, būtina sukurti Bendrijos priemonę: viena vertus, Sąjunga nuo 2003 m. turi tarpvalstybinį papildomo pensinio draudimo sistemų administravimą lengvinantį teisinį pagrindą; kita vertus, kaip nurodoma neseniai Socialinės apsaugos komiteto ir Komisijos atliktame tyrime dėl papildomų profesinių pensijų sistemų ateities, šios turėtų smarkiai kisti; taigi, atėjo laikas nustatyti bendrus standartus.
325	Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.
	·Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau išvardinamų priežasčių.
331	Priemonės pasirinkimas ir jos praktiniai aspektai atitinka proporcingumo principą: pasirinkta direktyvos, o ne reglamento forma tam, kad valstybėse narėse būtų išsaugota papildomo pensinio draudimo sistemų įvairovė ir kartu sukurta bendra sistema, kurioje valstybėms narėms būtų nustatyti siektini tikslai, bet nenurodytos priemonės, kaip tai padaryti.
332	Galiausiai siūlomos nuostatos buvo nustatytos pagal pagrindinius reikalavimus, atsižvelgiant į galimo poveikio esamoms nacionalinėms sistemoms įvertinimą; be to, šiose nuostatose nustatomi terminai, per kuriuos turi būti perkeltos tam tikros šios direktyvos nuostatos.

	·Priemonės pasirinkimas
341	Siūloma priemonė: direktyva.
342	Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl toliau išvardinamų priežasčių. Vargu ar mažiau įpareigojančiomis priemonėmis, tokiomis kaip elgesio kodeksas, būtų galima pasiekti norimo rezultato, kadangi per daugiau kaip penkioliką metų Europos lygmeniu vykstančias diskusijas nebuvo pradėta tokio pobūdžio savanoriška iniciatyva. Be to, nemažą dalį elementų, kuriais grindžiamos papildomos pensinio draudimo sistemos, reglamentuoja valstybių narių teisės aktai. Labiau įpareigojančiomis priemonėmis, tokiomis kaip reglamentas, nebūtų galima pasiekti lankstumo, reikalingo, kad būtų atsižvelgta į didelę papildomo pensinio draudimo sistemų įvairovę ir į tai, kad dažnai šios sistemos yra savanoriškos.
4)Poveikis biudžetui
409	Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui.
5)Papildoma informacija
550	·Koreliacinė lentelė Reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai nacionalinių nuostatų, perkeliančių direktyvą, tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacinę lentelę.
560	·Europos ekonominė erdvė Šis akto projektas priklauso EEE susitarimo taikymo sričiai ir todėl turi būti taikomas Europos ekonominės erdvės valstybėse.
570	·Išsamus pasiūlymo skyrių ar straipsnių paaiškinimas Tikslas (1 straipsnis) Pirmame straispnyje pateikiami ir apibendrinami 1.2 dalyje apibūdinti tikslai. Taikymo sritis (2 straipsnis) Siekiant išlaikyti suderinamumą su Direktyva 98/49/EB, šio pasiūlymo taikymo sritis yra identiška minėtos direktyvos taikymo sričiai. Tokiu būdu šis pasiūlymas taikomas visoms papildomo pensinio draudimo sistemoms (apibrėžtoms 3 straipsnyje), išskyrus tas, kurioms taikomas 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71, su pakeitimais. Sąvokų apibrėžimai (3 straipsnis) Atsižvelgiant į didelę papildomų pensijų sistemų įvairovę valstybėse narėse, būtina apibrėžti tam tikrus šiame pasiūlyme naudotus terminus. a) („papildoma pensija“), b) („papildomo pensinio draudimo sistema“) ir d) („teisė gauti pensiją“) dalyse pateikiamos tokios pat sąvokos kaip ir Direktyvoje 98/49/EB tam, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su minėtos direktyvos taikymo sritimi. Reikėtų pažymėti, kad šiame pasiūlyme naudota sąvoka „perkialiamumas“ reiškia iš darbo išeinančio darbuotojo galimybę įgyti ir išsaugoti teises į papildomą pensiją. Įgijimo sąlygos (4 straipsnis) Siekiant sumažinti teisių į papildomą pensiją įgijimo sąlygų neigiamą poveikį naudojimuisi judėjimo laisvės teise, šiame direktyvos pasiūlyme numatomi tokie sumažinti reikalavimai: -    Darbuotojas, dar neįgijęs teisių į papildomą pensiją, bet jau pradėjęs mokėti įmokas, neturi jų prarasti. Todėl visos įmokos turi būti grąžintos arba pervestos. -    Reikalavimas būti sulaukus didelio minimalaus amžiaus trukdo jaunųjų darbuotojų mobilumui, jeigu išeinat iš darbo nesulaukus šio minimalaus amžiaus prarandamos teisės į pensiją, įgytos laikotarpiu, per kurį asmuo dirbo dar nesulaukęs minimalaus amžiaus. Darbuotojas teises į papildomą pensiją turi pradėti įgyti vėliausiai nuo 21 metų. -    Reikia sutrumpinti laukimo laiką, per kurį darbuotojas dar negali dalyvauti pensinio draudimo sistemoje. Šis laikotarpis neturi būti ilgesnis nei vieneri metai (nebent asmuo yra nesulaukęs minimalaus amžiaus). Tokiu būdu pagal šias sistemas laukimo laikotarpį galima susieti su bandomuoju laikotarpiu (kuris paprastai neviršija vienerių metų). -    Siekiant iš darbo išeinantiems darbuotojams, ypač tiems, kurie dirbo keletoje darboviečių, sudaryti galimybę per savo karjerą įgyti pakankamai teisių į papildomą pensiją, reikia riboti galimybę taikyti bandomąjį laikotarpį, t.y. narystės laikotarpį, kuriam pasibaigus darbuotojas gauna įgytas teises. Laikotarpis neturi viršyti dviejų metų. Dar neįsigaliojusių teisių į pensiją išsaugojimas (5 straipsnis) Mobiliam darbuotojui neturi būti smarkiai mažinamos įgytos teisės, kurias jis paliko savo ankstesnės darbovietės papildomo pensinio draudimo sistemoje. Valstybės narės turi įvairių priemonių, skirtų atlikti šiems koregavimams, kurie ypač priklauso nuo to, kaip kinta aktyviųjų dalyvių teisės. Siekiant išvengti per didelių administracinių išlaidų, atsirandančių dėl didelio skaičiaus mažos vertės dar neįsigaliojusių teisių administravimo, pasiūlyme numatoma galimybė nesaugoti įgytų teisių, bet leisti iš papildomo pensinio draudimo sistemos išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš įgytų teisių, kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos. Pervedimas (6 straipsnis) Direktyvos pasiūlyme nustatyta, kad iš darbo išeinantis darbuotojas turi turėti pasirinkimą tarp teisių laikymo ankstesnės darbovietės papildomoje sistemoje ir įgytų teisių perkėlimo, nebent jeigu jo naujojoje darbovietėje taikoma ta pati papildomų pensijų sistema arba jeigu pagal šią sistemą dėl mažos įgytų teisių vertės atliekamas kapitalo sumos mokėjimas. Pagal abi sistemas atlikti perkeltų teisių vertės skaičiavimai ir per didelės administracinės išlaidos neturi pakenkti iš darbo išeinančiam darbuotojui, pasirinkusiam savo teisių perkėlimą . Suteikiama informacija (7 straipsnis) 7 straipsniu siekiama papildyti Europos lygmeniu taikomas nuostatas dėl teiktinos informacijos, numatytas direktyvoje 2003/41/EB. Kadangi šios direktyvos taikymo sritis, kuri taip pat apima sistemas, neveikiančias pagal kapitalizacijos principą, yra platesnė nei direktyvos 2003/41/EB taikymo sritis, šioje srityje reikia nustatyti papildomas nuostatas. Be to, direktyvoje 2003/41/EB nenumatoma tik nariams ir išmokų gavėjams suteikiama informacija; šitą sritį reikia papildyti visiems iš darbo išeinantiems darbuotojams, dalyvaujantiems pensijų sistemoje ar ne, suteikiant informaciją apie išėjimo iš darbo pasekmes teisėms papildomą pensiją. Minimalūs reikalavimai–regreso neleistinumas (8 skyrius) Atsižvelgiant į vidaus rinkos įgyvendinimą ir į su juo susijusias socialines nuostatas, direktyvos pasiūlymas nekliudo taikyti pažangesnes nuostatas perkialiamumo srityje, kurias gali priimti valstybės narės; be to, jame atmetama bet kokia iniciatyva, dėl kurios sumažėtų esamas perkialiamumo laipsnis. Įgyvendinimas (9 straipsnis) Atsižvelgiant į papildomo pensinio draudimo sistemų įvairovę valstybėse narėse, siekiant įgyvendinti tam tikras su teisių į pensiją įgijimu ir pervedimu susijusias nuostatas, šiame direktyvos pasiūlyme laikomasi lankstaus požiūrio. Tokiu būdu valstybės narės gali gauti daugiau laiko tam tikrų nuostatų, kurios per trumpą laiką gali atrodyti per daug įpareigojančios, perkėlimui. Atsižvelgiant į tai, kad daug socialinių partnerių dalyvauja organizuojant ir administruojant papildomo profesinių pensinio draudimo sistemas, šiame direktyvos pasiūlyme numatoma, kad valstybės narės jiems gali patikėti šio pasiūlymo įgyvendinimą.

2005/0214 (COD)

Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas:

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 94 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą 9 ,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 10 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 11 ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos 12 ,

kadangi:

(1)Laisvas asmenų judėjimas yra viena pagrindinių Bendrijos laisvių; Sutarties 42 straipsnyje numatyta, kad Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, socialinės apsaugos srityje imasi priemonių, būtinų laisvam darbuotojų judėjimui užtikrinti;

(2)Darbuotojų socialinę apsaugą pensinio draudimo srityje užtikrina įstatymuose nustatytos socialinės apsaugos sistemos, papildytos vis dažniau valstybėse narėse taikomomis ir su darbo sutartimi susijusiomis, papildomomis socialinės apsaugos sistemomis;

(3)Tarybai suteikti platūs įgaliojimai pasirinkti tinkamiausias priemones Sutarties 42 straipsnio tikslams įgyvendinti; 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje 13 ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 574/72 nustatančiame Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką 14 , nustatyta koordinavimo sistema, o ypač sumavimo taisyklės, nėra taikoma papildomo pensinio draudimo sistemoms, išskyrus sistemas, kurioms taikoma Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 1 straipsnio j punkto pirmoje pastraipoje apibrėžta sąvoka „teisės aktai“ arba apie kurias valstybė narė praneša pagal pirmiau minėtą straipsnį. Todėl papildomo pensinio draudimo sistemoms reikėtų parengti konkrečias priemones, kad būtų atsižvelgta į išskirtines šių sistemų ypatybes ir įvairovę valstybėse narėse ir tarp jų, bei į socialinių partnerių vaidmenį įgyvendinant šias sistemas; Reikėtų papildomos pensijos sistemoms parengti konkrečias priemones, kad būtų atsižvelgta į šių sistemų specifines ypatybes ir įvairovę valstybėse narėse ir tarp jų, bei į socialinių partnerių vaidmenį įgyvendinant šias sistemas;

(4)1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 98/49/EEB dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, judančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo yra pirma konkreti priemonė, kuria siekiama pagerinti laisvą darbuotojų judėjimą papildomo pensinio draudimo sistemų srityje.

(5)Taip pat reikia atsižvelgti į Sutarties 94 straipsnį, kadangi tarp nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių papildomo pensinio draudimo sistemas, esantys skirtumai gali sudaryti kliūčių laisvam darbuotojų judėjimui ir bendrosios rinkos veikimui. Tokiu būdu, norint darbuotojams, judantiems Bendrijos viduje ir toje pačioje valstybėje narėje, pagerinti teisių į papildomą pensiją perkeliamumą, reikia suderinti kai kurias teisių į pensiją įgijimo sąlygas, dar neįsigaliojusių teisių išsaugojimo ir įgytų teisių pervedimo taisykles;

(6)Siekiant užtikrinti, kad teisės į papildomą pensiją įgijimo sąlygos nepažeistų darbuotojų teisės laisvai judėti Europos Sąjungoje, reikia nustatyti ribas, susijusias su teisių į pensiją įgijimo sąlygomis, kad darbuotojas, besinaudojantis savo teise laisvai judėti arba judantis valstybės narės viduje, savo karjeros pabaigoje gautų atitinkamo dydžio pensiją;

(7)Taip pat reikia užtikrinti teisingą dar neįsigaliojusių teisių koregavimą, kad iš darbo išeinantis darbuotojas finansiškai nenukentėtų. Šį tikslą galima pasiekti dar neįsigaliojusias teises pakoregavus atsižvelgiant į įvairias pamatines priemones, įskaitant infliaciją, atlyginimų dydį, šiuo metu mokamas pensinio draudimo įmokas ar papildomos pensinio draudimo sistemos turto grąžos rodiklį;

(8)Siekiant išvengti per didelių administracinių išlaidų, atsirandančių dėl didelio skaičiaus mažos vertės dar neįsigaliojusių teisių administravimo, reikia sudaryti sąlygas pensinio draudimo sistemose nesaugoti įgytų teisių, bet leisti iš papildomos pensinio draudimo sistemos išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš įgytų teisių, kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos;

(9)Darbuotojams, pereinantiems į kitą darbovietę, reikia sudaryti galimybę rinktis tarp teisių į pensiją, įgytų pagal pradinę papildomą pensinio draudimo sistemą, išsaugojimo ir atitinkamos kapitalo sumos pervedimo į kitą papildomo pensinio draudimo sistemą, įskaitant pervedimą į kitų valstybių narių sistemas.

(10)Siekiant užtikrinti papildomų pensinio draudimo sistemų finansinės padėties tvarumą, valstybės narės iš principo nekaupiamosiose sistemose gali leisti netaikyti reikalavimo darbuotojams sudaryti sąlygas pervesti įgytas teises. Tačiau siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į darbuotojus, apsidraudusius kaupiamosiose sistemose ir darbuotojus, apsidraudusius nekaupiamosiose sistemose, valstybės narės turėtų stengtis palaipsniui gerinti teisių, įgytų nekaupiamojoje sistemoje, perkeliamumą.

(11)Nepažeidžiant 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros 15 nuostatų, už papildomo pensinio draudimo skyrimą atsakingi asmenys turi darbuotojus, besinaudojančius arba ketinančius naudotis teise laisvai judėti, informuoti apie pasekmes, kurias išėjimas iš darbo galėtų turėti teisėms į papildomą pensiją;

(12)Esant didelei papildomų socialinės apsaugos sistemų įvairovei, Bendrija turi apsiriboti bendrų tikslų nustatymu ir dėl šios priežasties ši direktyva yra tinkama teisinė priemonė;

(13)Kadangi valstybės narės negali pačios deramai pasiekti planuojamų veiksmų tikslų, t.y. kliūčių darbuotojų teisei laisvai judėti ir vidaus rinkos veikimui mažinimo, šių tikslų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal pirmiau minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva, pagrįsta poveikio analize, atlikta kartu su komitetu, atsakingu už papildomas pensijas, nesiekiama daugiau, negu būtina šiems tikslams pasiekti;

(14)Šioje direktyvoje nustatomi tik minimalūs reikalavimai ir tokiu būdu valstybės narės gali priimti ar išsaugoti palankesnes nuostatas. Šios direktyvos įgyvendinimu negalima pateisinti bet kokios su dabartine padėtimi kiekvienoje valstybėje narėje susijusios atžangos.

(15)Kadangi būtina atsižvelgti į šios direktyvos pasekmes, ypač finansinės papildomų pensinio draudimo sistemų tvarumui, valstybėms narėms gali būti suteikta daugiau laiko, kad jos galėtų laipsniškai įgyvendinti nuostatas, galinčias turėti tokias pasekmes;

(16)Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines nuostatas, nustatančias papildomo pensinio draudimo sistemų organizavimą, socialiniams partneriams jų bendru prašymu gali patikėti šios direktyvos nuostatų, susijusių su kolektyvinėmis sutartimis, įgyvendinimą, jeigu bus imtasi reikiamų priemonių, leidžiančių užtikrinti, kad socialiniai partneriai visuomet sieks įgyvendinti šioje direktyvoje nustatytus tikslus.

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šia direktyva siekiama palengvinti darbuotojų naudojimąsi teise laisvai judėti ir teise į profesinį mobilumą tos pačios valstybės narės viduje šalinant kliūtis, kurias sudaro tam tikros taisyklės, reguliuojančios valstybių narių papildomo pensinio draudimo sistemas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma papildomo pensinio draudimo sistemoms, išskyrus tas, kurioms taikomos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatos.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokos:

(a)„papildoma pensija“ – senatvės pensija ir, jeigu tai numatyta papildomo pensinio draudimo sistemos taisyklėse, sudarytose laikantis nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės praktikos, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijos, skirtos papildyti ar pakeisti tas išmokas, kurios numatytos už tokius pačius draudiminius įvykius pagal įstatymais nustatytas socialinės apsaugos sistemas;

(b)„papildomo pensinio draudimo sistema“ – bet kokia pagal nacionalinės teisės aktus ir nacionalinę praktiką sukurta profesinių pensijų sistema, pvz., grupinės draudimo sutartys arba einamųjų įmokų pensinio draudimo sistema, dėl kurių susitaria viena ar kelios šakos arba sektoriai, pensinio draudimo kaupimo sistema arba pažadėta pensija, kurią garantuoja įmonių apskaitos nuostatos arba bet kokios kolektyvinės ar kitos panašios priemonės, skirtos pagal darbo sutartis dirbančių asmenų arba savarankiškai dirbančių asmenų papildomoms pensijoms užtikrinti;

(c)„pensinio draudimo sistemos dalyviai“ – asmenys, kurių profesinė veikla jiems suteikia arba gali suteikti teisę gauti papildomą pensiją atsižvelgiant į papildomo pensinio draudimo sistemos nuostatas;

(d)„teisė gauti pensiją“ – papildomo pensinio draudimo sistemų dalyvių ir kitų asmenų, turinčių teisę gauti pensijas pagal tokias sistemas, teisė gauti pensijas, įgyta pagal papildomo pensinio draudimo sistemos taisykles ir, kai taikoma, pagal nacionalinės teisės aktus;

(e)„išėjimas iš darbo“ – sprendimas nutraukti darbo santykius;

(f)„iš darbo išeinantis darbuotojas” – darbuotojas, kuris prieš įgydamas teisę gauti pensiją, nutraukė darbo santykius, pagal kuriuos, jis įgijo arba, būtų galėjęs įgyti teises į pensiją, jeigu nebūtų nutraukęs šių santykių;

(g)„perkeliamumas“ – galimybė darbuotojui įgyti ir išsaugoti teisę į pensiją, kai jis naudojasi savo teise laisvai judėti ir teise į profesinį mobilumą;

(h)„laukiantis pensijos gavėjas“ – buvęs pensinio draudimo sistemos dalyvis, kurio teisė į pensiją neįsigalioja papildomo pensinio draudimo sistemoje tol, kol šis asmuo neatitinka reikalavimų pensijai gauti;

(i)„dar neįsigaliojusi teisė į pensiją“ – teisė į pensiją, išsaugoma sistemoje, kurioje laukiantis pensijos gavėjas jas įgijo. Šis asmuo pensiją pagal šią papildomą sistemą gaus, kai bus įgyvendintos jos gavimui keliamos sąlygos;

(j)„pervedimas“ – iš papildomo pensinio draudimo sistemos išmokama kapitalo suma, sudaryta iš visų ar dalies teisių į pensiją, įgytų pagal šią sistemą. Šią kapitalo sumą galima pervesti į naują papildomo pensinio draudimo sistemą arba į finansinę instituciją, kurioje galima įgyti teises į pensiją.

4 straipsnis

Įgijimo sąlygos

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

(a)jeigu tuo metu, kai darbuotojas išeina iš darbo, teisės į pensiją dar nėra įgytos, visa šio darbuotojo arba jo vardu įmokėtų įmokų suma galėtų būti kompensuojama arba pervedama;

(b)kai reikalaujama, kad norintieji įgyti teises į pensiją būtų sulaukę minimalaus amžiaus, šis amžius negali būti didesnis nei 21 metai;

(c)dalyvauti papildomo pensinio draudimo sistemoje būtų galima turint vienerių metų darbo stažą, o jei būtina, sulaukus minimalaus reikalaujamo amžiaus;

(d)darbuotojas galėtų įgyti teises į pensiją daugiausiai po dviejų metų draudimo stažo.

5 straipsnis

Dar neįsigaliojusių teisių į pensiją išsaugojimas

1.Valstybės narės imasi priemonių, kurios jų nuomone yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai atliktas įgytų dar neįsigaliojusių teisių į pensiją koregavimas tam, kad iš darbo išeinantis darbuotojas finansiškai nenukentėtų.

2.Valstybės narės gali leisti papildomo pensinio draudimo sistemose nesaugoti įgytų teisių, bet leisti iš papildomo pensinio draudimo sistemos išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš įgytų teisių į pensiją, kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos. Valstybė narė informuoja Komisiją apie taikomą ribą.

6 straipsnis

Pervedimas

1.Išskyrus atvejus, kai kapitalo suma mokama pagal 5 straipsnio 2 dalį, valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jeigu iš darbo išeinantis darbuotojas savo naujoje darbovietėje nėra apdraustas pagal tą pačią papildomo pensinio draudimo sistemą, jam paprašius, per 18 mėnesių nuo išėjimo iš darbo dienos būtų galima visas įgytas teises pervesti į kitą sistemą toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje.

2.Valstybės narės, laikydamosi nacionalinės praktikos, turėtų užtikrinti, kad jeigu draudimo įmokos ir palūkanų normos nulemia įgytų teisių vertę, kad tai nepakenktų iš darbo išeinančiam darbuotojui.

3.Papildomo pensinio draudimo sistemoje, į kurią pervedamos teisės, netaikomi teisių įgijimui keliami reikalavimai ir pagal 5 straipsnio 1 dalį jos saugomos bent jau taip, kaip dar neįsigaliojusios teisės.

4.Jeigu atliekant pervedimą reikia padengti administravimo išlaidas, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šios išlaidos būtų proporcingos draudimo stažui.

7 straipsnis

Informacija

1.Nepažeisdamos už profesinės pensijos skyrimą atsakingų įstaigų įsipareigojimų, nustatytų Direktyvos 2003/41/EB 11 straipsnyje dėl nariams ir išmokų gavėjams suteikiamos informacijos, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už papildomo pensinio draudimo sistemų administravimą atsakingi asmenys informuotų darbuotojus apie išėjimo iš darbo pasekmes teisėms į papildomą pensiją.

2.Darbuotojų prašymu jiems per priimtiną laikotarpį pateikiama pakankamai informacijos, susijusios su:

(a)teisių į papildomą pensiją įgijimu ir šių teisių taikymo pasekmėmis išeinant iš darbo;

(b)pensinio draudimo išmokomis, numatytomis išėjus iš darbo;

(c)dar neįsigaliojusių teisių į pensiją išsaugojimo sąlygomis;

(d)įgytų teisių pervedimo sąlygomis.

3.Paprašius, už papildomos pensinio draudimo sistemos administravimą atsakingi asmenys laukiančiam pensijos gavėjui pateikia informaciją apie dar neįsigaliojusias teises į pensiją ir apie visus taisyklių, reguliuojančių su šiomis teisėmis susijusią papildomo pensinio draudimo sistemą, pakeitimus.

4.Šiame straipsnyje nurodyta informacija pateikiama raštiškai ir suprantamu būdu.

8 straipsnis

Minimalūs reikalavimai – atžangos neleistinumas

1.Valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti palankesnes nuostatas dėl teisių į papildomą pensiją perkeliamumo negu numatyta šioje direktyvoje.

2.Šios direktyvos įgyvendinimas nėra pagrindas sumažinti esamą valstybių narių teisių į papildomą pensiją perkeliamumo lygį.

9 straipsnis

Įgyvendinimas

1.Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2008 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą arba gali socialiniams partneriams jų bendru prašymu patikėti direktyvos nuostatų, susijusių su kolektyvinėms sutartims, įgyvendinimą. Tokiu atveju jos užtikrina, kad socialiniai partneriai ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 1 d. susitarimo būdu įgyvendintų reikalingas nuostatas. Suinteresuotosios valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kurios jas įgalintų bet kuriuo momentu užtikrinti, kad direktyvoje nustatyti rezultatai yra pasiekti. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.Neprieštaraujant 1 dalies nuostatoms, prireikus valstybėms narėms nuo 2008 m. liepos 1 d. gali būti suteiktas papildomas 60 mėnesių laikotarpis tam, kad jos įgyvendintų 4 straipsnio d punkte nustatytą tikslą. Valstybės narės, norinčios, kad joms būtų suteiktas šis papildomas laikotarpis, apie tai praneša Komisijai ir nurodo atitinkamas nuostatas bei susijusias draudimo sistemas ir konkrečias šio papildomo laikotarpio prašymą pateisinančias priežastis.

3.Neprieštaraujant pirmos dalies nuostatoms ir siekiant atsižvelgti į konkrečias, tinkamai pagrįstas ir su finansinės padėties tvarumu arba papildomo pensinio draudimo sistemų taikymo lygiu susijusias aplinkybes, valstybės narės einamosioms įmokų pensinio draudimo sistemoms, paramoms fondams ir įmonėms, kurios, siekdamos darbuotojams išmokėti pensijas, sudaro apskaitos nuostatas, gali leisti netaikyti 6 straipsnio 1 dalies nuostatų. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šia galimybe, nedelsdamos apie tai praneša Komisijai ir nurodo susijusias draudimo sistemas bei konkrečias šios išimties prašymą pateisinančias priežastis ir priemones, kurių buvo imtasi arba kurių ketinama imtis, kad būtų pagerintas pagal šias draudimo sistemas įgytų teisių perkeliamumas.

4.Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma, jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

5.Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos įgyvendinti 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10 straipsnis

Ataskaita

1.Kas penkeris metus nuo 2008 liepos 1 d. Komisija parengia valstybių narių pateikta informacija paremtą ataskaitą, kurią ji teikia Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionu komitetui.

2.Ne vėliau kaip 120 mėn. nuo 2008 m. liepos 1 d. Komisija parengia ataskaitą apie 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Atsižvelgdama į tai, Komisija, prireikus pateiks pasiūlymą, apimantį visus šios direktyvos pakeitimus, reikalingus, kad perkeliant įgytas teises, darbuotojams, apsidraudusiems kaupiamosiose sistemose ir darbuotojams, apsidraudusiems 9 straipsnio 3 dalyje nustatytose sistemose, būtų taikomos vienodos sąlygos.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

(1) Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui - Nauja Lisabonos strategijos prad˛ia KOM(2005) 24, Briuselis, 2005 m. vasario 2 d.

(2) Komisijos pranešimas apie Socialinės politikos darbotvarkę – KOM(2005) galutinis, Briuselis, 2005 m. vasario 9 d.

(3) Direktyva 98/49/EB dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, judančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo, OL L 209, 1998 m. liepos 25 d.

(4) Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui - Nauja Lisabonos strategijos pradžia, Pranešimas pavasario Europos Vadovų Tarybai - KOM(2005) 24, Briuselis, 2005 m. vasario 2 d.

(5) Ypač 21 gairė

(6) SEC(2002)597, paskelbtas 2002 m. gegužės 27 d.

(7) SEC(2003)916, paskelbtas 2002 m. rugsėjo 12 d.

(8) komitetas, įsteigtas 2001 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimu C(2001) 1775, OL L 196, 2001 7 20, p. 26–27.

(9) OL C ..., [...], p. ... .

(10) OL C ..., [...], p. ... .

(11) OL C ..., [...], p. ... .

(12) OL C ..., [...], p. ... .

(13) OL L 149, 1971 7 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 631/2004 (OL L 100, 2004 4 6, p. 1).

(14) OL L 74, 1972 3 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 77/2005 (OL L 16, 2005 1 20, p. 3).

(15) OL L 235, 2003 9 23, p. 10.