[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 30.05.2005

KOM(2005) 221 galutinis

2005/0099(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl būtiniausių mėsai auginamų viščiukų apsaugos taisyklių nustatymo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

( Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Viščiukų auginimas mėsai yra svarbus ūkininkavimo sektorius Europos Sąjungoje. Tai rodo faktas, kad kiekvienais metais ES 15 mėsai papjaunami daugiau nei 4 milijardai viščiukų[1], didesnis gyvūnų skaičius nei bet kurioje kitoje ūkininkavimo sistemoje. 2004 m. gegužės 1 d. įstojus dešimčiai naujų valstybių narių, šis skaičius padidėjo maždaug 18 %. Palyginti su kitais gyvulininkystės sektoriais, mėsai auginamų viščiukų sektorius yra viena iš intensyviausių ūkininkavimo sistemų. Tačiau ši gamybos rūšis kelia iššūkius šių gyvūnų gerovei ir sveikatai. Šio sektoriaus nereglamentuoja konkretūs Bendrijos teisės aktai; taikomi tik Direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos bendrieji reikalavimai. Todėl Komisija nusprendė pasiūlyti konkrečią Tarybos direktyvą, nustatančią būtiniausias mėsai auginamų viščiukų apsaugos taisykles.

( Bendrosios aplinkybės

2000 m. kovo mėn. Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinio komiteto ataskaitoje „Mėsai auginamų viščiukų (broilerių) gerovė“ buvo nustatyta nemažai gerovės problemų, tokių kaip medžiagų apykaitos sutrikimai, sąlygojantys kojų problemas, ascitą, staigios mirties sindromą ir kitas sveikatos problemas.

Kartu su šiuo komunikatu pateikiamu Komisijos pasiūlymu siekiama pagerinti gyvūnų gerovę intensyvaus viščiukų auginimo sektoriuje techninių ir valdymo reikalavimų įmonėms priemonėmis, įskaitant sustiprintą ūkių stebėseną ir didesnį gamintojų, kompetetingų institucijų ir skerdyklų keitimąsi informacija, pagrįstą viščiukų skerdenos stebėsena gerovės požiūriu po pjovimo. Šis pasiūlymas bus svarbiausias dėmuo Europos veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės, kurį Komisija turi parengti 2005 metais, kontekste. Jis aiškiai rodo Komisijos įsipareigojimą teikti politikos pasiūlymus, kuriais siekiama pagerinti gyvūnų gerovės standartus, atsižvelgiant į ekspertų mokslininkų nustatytas gerovės problemas dabartinėse auginimo sistemose. Jis taip pat yra atsakas į augančius ES pilietinės visuomenės poreikius žengti aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų linkme.

( Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos

Mėsai auginamų viščiukų gerovei netaikomi konkretūs Bendrijos teisės aktai; taikomi tik Direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos bendrieji reikalavimai. Komisija žino, kad skirtingų nacionalinių viščiukų apsaugos reikalavimų ir įvairių neprivalomų kokybės užtikrinimo schemų, kurios apima tam tikrus su gerove susijusius aspektus, buvimas visoje ES gali iškreipti konkurencijos sąlygas ir trukdyti sklandžiam rinkos organizavimo veikimui. Europos piliečiai vis labiau rūpinasi mėsai auginamų viščiukų sveikata ir gerove. Pirmiausia keletas gyvūnų gerovės organizacijų inicijavo kampanijas, kuriomis siekiama geresnių gerovės standartų.

Taip pat gerai žinoma, kad geros ūkio valdymo praktikos ne tik gali pagerinti gyvūnų sveikatos ir gerovės sąlygas, bet ir padėti apsaugoti nuo ligų bei sušvelninti bet kokius neigiamus aplinkos poveikius ūkininkavimo veiklai.

Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinio komiteto ataskaitoje pateiktas išvadas, Komisija nusprendė pasiūlyti Tarybos direktyvą dėl mėsai auginamų viščiukų apsaugos.

( Derinimas su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir tikslais

Prie Europos bendrijos steigimo sutarties pridėtu Protokolu dėl gyvulių apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad formuojant ir įgyvendinant žemės ūkio politikos kryptis, Bendrija ir valstybės narės visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus, tuo pačiu metu gerbdamos valstybių narių įstatymus, administracines nuostatas ir papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu. Gyvi paukščiai yra išvardyti Sutarties I priede, nustatančiame teisinį pagrindą priemonėms, skirtoms tokių gyvūnų apsaugai pagerinti.

2. KONSULTAVIMASIS SU SUINTERESUOTOMIS šALIMIS IR POVEIKIO įVERTINIMAS

( Konsultavimasis su suinteresuotomis šalimis

Konsultavimosi metodai, pagrindiniai analizuoti sektoriai ir bendras respondentų aprašymas

Rengiant pasiūlymą buvo konsultuojamasi su svarbiausiais pramonės atstovais, vartotojų ir gyvūnų gerovės organizacijomis bei diskutuojama su atitinkamais valstybių narių ekspertais. Šiuo pagrindu buvo sudaryta keletas Komisijos darbo grupių su valstybių narių atstovais, įskaitant Švedijos žemės ūkio ministerijos surengtą kelionę mokymosi tikslais į Švediją, parodžiusią, kaip praktiškai taikoma jų gyvūnų gerovės programa viščiukams, įskaitant pėdų žaizdų vertinimo balais sistemą. Taip pat 2003 m. rugsėjį bei 2004 m. gruodį buvo surengti specialūs suinteresuotų šalių konsultaciniai susitikimai.

Nuomonių santrauka ir kaip į jas buvo atsižvelgta

Surengtų konsultacijų rezultatai paremia požiūrį, kad gyvūnų gerovės problemų galima imtis įgyvendinant didesnę savikontrolę ūkyje ir įtraukiant gyvūnų gerovės rodiklius į po pjovimo atliktą tikrinimą.

Gyvūnų gerovės organizacijos pabrėžė, kad didžiausios gyvūnų problemos yra didelis augimo greitis (dėl genetinės atrankos) ir su tuo susiję kojų sutrikimai, didelis gyvūnų tankumas ir sumažintas veislinių gyvūnų šėrimas. Remdamasi papildomomis mokslinėmis konsultacijomis, Komisija ketina Tarybai ir Europos Parlamentui pateikti specialią ataskaitą dėl genetinių parametrų įtakos nustatytiems trūkumams, kurie blogina viščiukų gerovę.

Gamintojų organizacijos pripažino, kad gerovės problemų pasitaikė, ir pabrėžė, kad pramonėje aktyviai dirbama siekiant pagerinimų šiuo atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis gamintojų atstovai pažymėjo, kad teisiniai veiksmai siekiant geriau harmonizuoti auginimo sąlygas Europos lygmeniu būtų sveikintini, jeigu bus pasirinktas realistinis laipsniškas požiūris.

Visi dalyviai sutiko dėl asmenų, atsakingų už gyvūnus, mokymo svarbos. Taip pat buvo pripažinta, kad gerovės rodiklių stebėsena skerdyklose yra naudinga gerovės problemoms ūkyje nustatyti.

( Žinių kaupimas ir pritaikymas

Mokslinės ir tyrimų sritys

Mokslinės konsultacijos gyvūnų sveikatos ir gerovės srityje.

Panaudoti metodai

2000 m. kovą atsakydamas į Komisijos prašymą, Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinis komitetas priėmė ataskaitą dėl „Mėsai auginamų viščiukų (broilerių) gerovės“.

Pagrindinės organizacijos ir ekspertai, su kuriais buvo konsultuotasi

Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinis komitetas

Gautų ir panaudotų konsultacijų santrauka

Esamų galimai rimtų pavojų su negrįžtamomis pasekmėmis nebuvo paminėta.

Mokslinio komiteto ataskaitoje daroma išvada, kad dauguma gerovės problemų, su kuriomis susiduria viščiukai, yra tiesiogiai susijusios su atranka, kuria siekiama padidinti augimo greitį, ir geresniu pašarų suvartojimu. Genetinė atranka pakeitė daugelį įvairių medžiagų apykaitos ir elgesio savybių. Medžiagų apykaitos sutrikimai sąlygoja kojų problemas, ascitą, staigios mirties sindromą ir kitas sveikatos problemas.

Mokslinėje ataskaitoje panaudotas rodiklis gerovės problemų pasitaikymui nustatyti yra gaištamumo tarp standartinių mėsos gamybai naudojamų viščiukų (1 % gaištamumas per savaitę), pagal „raudonos etiketės“ schemą naudojamų lėtai augančių viščiukų atmainų (0,25 % per savaitę) ir dedeklių jauniklių atmainų (0,14 %) palyginimas.

Pagrindinės sveikatos ir gerovės problemos yra šios.

Gaištamumas standartinių broilerių auginimo vienetuose yra didesnis negu kitose viščiukų ūkių rūšyse (lėtai augančių viščiukų atmainų penėjimas arba dedeklių vištų auginimas). Jaunų viščiukų gaištamumas gali būti susijęs su veiksniais iki perėjimo, tokiais kaip kiaušinio kokybė. Senesniems paukščiams didelį poveikį daro su sparčiu augimu susiję medžiagų apykaitos sutrikimai.

Skeleto sutrikimai, ypač įvairios kojų silpnumo formos, gali pakenkti paukščių gerovei sumažindami galėjimą vaikščioti, sunkiais atvejais su tuo susiję skausmas ir nepatogumo pojūtis. Kaulų silpnumas ir deformacijos gali sąlygoti kaulų lūžius gaudymo ir pjovimo metu. Skeleto sutrikimų priežastys gali būti infekcinės, vystymosi arba degeneracinės.

Kontaktinis dermatitas pasireiškia kaip krūtinės pūslės, kulkšnių nudegimai arba dažniausiai kaip pėdų dermatitas. Sunkios žaizdos gali sukelti skausmą ir atveria kelią kitoms infekcijoms, sąlygojančioms sveikatos būklės pablogėjimą ir menką produktyvumą. Atrodo, kad pakratų kokybė yra svarbus problemai įtakos turintis veiksnys.

Ascitas yra svarbi medžiagų apykaitos sąlygojama mirtina liga. Oro kokybė, apšvietimo sąlygos, temperatūra ir mityba yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos ascito atsiradimo pavojui.

Daugelis su ascitu susijusių rizikos veiksnių ir priežasčių yra būdingi ir staigios mirties sindromui. Kadangi šis sindromas per kelias minutes sukelia šiaip geros būklės paukščių mirtį, jo poveikis gerovei gali būti mažesnis palyginti su ascitu, kuris sukelia chroniškas kančias.

Kvėpavimo ir gleivinės problemos gali būti siejamos arba su infekcinėmis, arba su neinfekcinėmis priežastimis, įskaitant su bloga oro kokybe susijusias priežastis. Kvėpavimo patologijos yra įmonės higienos standartų rodiklis ir gali rodyti, kad esama klimato kontrolės problemų.

Šiluminis diskomfortas daro didelę įtaką paukščių gerovei. Aplinkos temperatūros ribos, kuriose viščiukai jaučia šiluminį komfortą, yra labai siauros. Karščio keliamos įtampos pavojus didėja paukščiams augant, nes medžiagų apykaitos išskiriama šiluma didėja, o kiekvienam viščiukui tenkantis plotas mažėja. Šiluminis komfortas priklauso ne tik nuo temperatūros, bet jam įtakos turi ir santykinis oro drėgnis.

Dėl elgesio apribojimų, sąlygojamų didelio gyvūnų tankumo, viščiukai gali negalėti judėti, kapstyti ir lesioti pakratų, todėl apribojimai gali neigiamai paveikti viščiukų gerovę.

Priemonės viešai skelbti ekspertų konsultacijas

GSGMK nuomonę galima rasti interneto tinklalapyje

http://europa.eu.int/comm/food/fs/sc/scah/out39_en.pdf.

( Poveikio įvertinimas

Buvo nustatytos šios pasirenkamos politikos gairės:

- Jokių veiksmų nesiėmimas.

Pasirinkus šią galimybę nebūtų reaguota į didėjantį visuomenės susirūpinimą dėl viščiukų gerovės. Tuo pat metu pramonėje būtų pageidaujama geresnio harmonizavimo Europos lygmeniu siekiant išvengti rinkos sutrikimų dėl šalių skirtingų įstatymų ir neprivalomų, mažmenininkų ir vartotojų reikalavimu įvestų kokybės užtikrinimo schemų nacionaliniu lygmeniu.

- Būtiniausių gyvūnų gerovės reikalavimų įvedimas viščiukų auginimui: direktyva arba reglamentas su išsamiu viščiukų auginimui skirtų įrangos ir laikymo vietų aprašymu.

Ši galimybė galėtų patenkinti visuomenės lūkesčius, susijusius su viščiukų gerove. Tačiau labai griežtam taikomų ūkininkavimo metodų techninių aspektų reglamentavimui galėtų trūkti lankstumo, būtino atsižvelgiant į taikomų ūkininkavimo sistemų įvairovę. Veiksmingesnių ir labiau atsižvelgiančių į gerovę ūkininkavimo formų tobulinimui reikia teisinės sistemos, kuri suteiktų pakankamo lankstumo. Pernelyg daug techninių aspektų reglamentuojančiais teisės aktais rizikuojama trukdyti tebesitęsiančiai sektoriaus techninei raidai.

- Integruotas požiūris: techninių reikalavimų, susijusių su pagrindiniais viščiukų gerovės veiksniais, harmonizavimas kartu su rodikliais pagrįsta pulkų stebėsena po pjovimo, kuri integruojama į po pjovimo atliktą tyrimą intensyviausio auginimo sistemose.

Šiam pasiūlymui buvo pasirinktas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į veiklos rezultatus.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

( Siūlomų veiksmų santrauka

Siūloma Tarybos direktyva, nustatanti būtiniausias mėsai auginamų viščiukų apsaugos taisykles.

( Teisinis pagrindas

Europos bendrijos steigimo sutarties 37 straipsnis.

( Subsidiarumo principas:

Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išskirtinei Bendrijos kompetencijai.

Valstybės narės negali tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl šių priežasčių.

Šiame sektoriuje galiojančių taisyklių skirtumai gali iškreipti konkurencijos sąlygas ir trukdyti sklandžiam bendros vištienos rinkos organizavimo veikimui. Dėl šios rinkos tarptautinio pobūdžio pavienių valstybių narių veiksmų nepakanka šiame pasiūlyme išdėstytiems tikslams pasiekti.

Veiksmais Bendrijos mastu pasiūlymo tikslai bus geriau pasiekti dėl šių priežasčių.

Reikia nustatyti bendrąsias būtiniausias mėsai auginamų viščiukų apsaugos taisykles, kad būtų užtikrinta racionali auginimo plėtra. Dėl šio sektoriaus masto, tai galima geriausiai pasiekti veikiant ES lygmeniu.

Šiuo metu viščiukų auginimas patenka į Direktyvos 98/58/EB dėl bendrųjų reikalavimų ūkinės paskirties gyvūnų apsaugai taikymo sritį. Nors neprivalomos auginimo schemos, apimančios gyvūnų gerovės reikalavimus, taikomos įvairiose valstybėse narėse, konkretūs šių viščiukų apsaugos teisės aktai taikomi tik Švedijoje ir Danijoje.

Geresnis būtiniausių mėsai auginamų viščiukų apsaugos taisyklių harmonizavimas Bendrijos lygmeniu padėtų išvengti rinkos sutrikimų, atsirandančių dėl šalių skirtingų įstatymų ir neprivalomų kokybės užtikrinimo schemų nacionaliniu lygmeniu.

Todėl pasiūlyme laikomasi subsidiarumo principo.

( Proporcingumo principas

Pasiūlyme laikomasi proporcingumo principo dėl šių priežasčių.

Pasiūlymu nustatomi būtiniausi mėsai auginamų viščiukų apsaugos standartai. Valstybės narės gali, laikydamosi Sutartyje nustatytų bendrųjų taisyklių, savo teritorijoje išlaikyti arba taikyti griežtesnes nei numatytos šia direktyva mėsai auginamų viščiukų apsaugos nuostatas.

Kartu su šiuo komunikatu pateikiamu Komisijos pasiūlymu siekiama pagerinti gyvūnų gerovę intensyviojo viščiukų auginimo sektoriuje techninių ir valdymo reikalavimų įmonėms priemonėmis, įskaitant sustiprintą stebėseną ūkiuose ir didesnį gamintojų, kompetetingų institucijų ir skerdyklų keitimąsi informacija, pagrįstą pulkų gerovės stebėsena po pjovimo.

Svarbu pabrėžti, kad jau šiuo metu yra renkama išsami informacija apie auginimo kriterijus šioje labai integruotoje auginimo sistemoje. Atrodo, kad šių duomenų panaudojimas ne tik komerciniams tikslams arba higienos reikalavimų kontrolei, bet ir gerovės sąlygų ūkyje stebėsenai, yra ekonomiškas ir veiksmingas būdas gyvūnų gerovei pagerinti.

Šis integruotas požiūris taip pat yra svarbus naujų teisės aktų dėl maisto higienos ir veterinarinės kontrolės leitmotyvas. Šie bendrieji teisės aktai, apimantys ir gyvūnų gerovės aspektus, taip pat numato ūkių ir skerdyklų keitimąsi informacija. Per išsamias suinteresuotų šalių konsultacijas, įvykusias rengiant šį pasiūlymą, visos suinteresuotos šalys plačiai pritarė šiam požiūriui.

( Priemonių pasirinkimas

Siūlomos priemonės: direktyva.

Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl šių priežasčių.

Taikomų ūkininkavimo metodų techninių aspektų reglamentui galėtų trūkti lankstumo, būtino atsižvelgiant į taikomų ūkininkavimo sistemų įvairovę. Veiksmingesnių ir labiau atsižvelgiančių į gerovę ūkininkavimo formų tobulinimui reikia pakankamo lankstumo suteikiančios teisinės sistemos. Pernelyg daug techninių aspektų reglamentuojančiais teisės aktais rizikuojama trukdyti tebesitęsiančiai sektoriaus techninei raidai.

Reglamento privalumai būtų bendras taikymas, tai, kad jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, juo būtų išvengta papildomos administracinės nacionalinio teisės akto, būtino perkėlimui į nacionalinę teisę, naštos. Vis dėlto konkrečioje gyvūnų gerovės ir sveikatos teisės aktų srityje įvairios valstybės narės jau anksčiau teikė pirmenybę direktyvoms, kurios yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos yra skirtos, siektino rezultato atžvilgiu, bet valstybės narės gali pasirinkti formą ir būdus tiems tikslams pasiekti. Taigi pagal šalies įstatymus reikia parengti perkėlimo į nacionalinę teisę aktą, kuris suteikia galimybę pritaikyti teisės aktus atsižvelgiant į specifines nacionalines aplinkybes.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

( Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo išlyga

Pasiūlyme numatyta persvarstymo išlyga.

( Koreliacinė lentelė

Reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai nacionalinių nuostatų, perkeliančių direktyvą, tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacinę lentelę.

( Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE, todėl jo taikymas turėtų būti išplėstas ir Europos ekonominei erdvei.

2005/0099(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

nustatanti būtiniausias mėsai auginamų viščiukų apsaugos taisykles

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[2],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[3],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[5],

kadangi:

(1) Prie Europos bendrijos steigimo sutarties pridėtu Protokolu dėl gyvulių apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad formuojant ir įgyvendinant žemės ūkio politikos kryptis Bendrija ir valstybės narės visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus, tuo pačiu metu gerbdamos valstybių narių įstatymus, administracines nuostatas ir papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu;

(2) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos[6], parengta remiantis Europos konvencija dėl ūkininkavimui skirtų gyvūnų apsaugos[7] („konvencija“), nustato būtiniausius mėsai auginamų arba laikomų viščiukų apsaugos standartus, įskaitant nuostatas dėl fiziologines ir etologines gyvūnų reikmes atitinkančių laikymo vietos, maisto, vandens ir priežiūros.

(3) Bendrija yra konvencijos, kurios pagrindu buvo priimta konkreti rekomendacija dėl naminių vištų ( Gallus gallus ), į kurią įtrauktos papildomos mėsai auginamų paukščių apsaugos nuostatos, susitariančioji šalis.

(4) 2000 m. kovo mėn. 21 d. Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinio komiteto ataskaitoje „Mėsai auginamų viščiukų (broilerių) gerovė“ padaryta išvada, kad šiuo metu šiuo tikslu naudojamų viščiukų atmainų augimo greitis yra didelis, tačiau gyvūnų gerovės ir sveikatos lygis nėra patenkinamas, ir kad didelio gyvūnų tankumo keliamas neigiamas poveikis sumažinamas pastatuose, kur gali būti išlaikomos geros patalpų klimato sąlygos.

(5) Būtina Bendrijos lygmeniu nustatyti mėsai auginamų viščiukų apsaugos taisykles, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo, kuris gali trukdyti sklandžiam bendros rinkos organizavimo veikimui tame sektoriuje, bei būtų užtikrintas racionalus sektoriaus vystymas.

(6) Laikantis proporcingumo principo būtina ir tikslinga nustatyti būtiniausias mėsai auginamų viščiukų apsaugos taisykles, kad būtų pasiektas pagrindinis gyvūnų gerovės pagerinimo intensyvaus viščiukų auginimo sektoriuje tikslas. Ši direktyva nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant tikslų pagal Sutarties 5 straipsnio trečią pastraipą.

(7) Taisyklėse dėmesys turi būti sutelktas į gerovės problemas intensyvaus ūkininkavimo sistemose. Siekiant, kad viščiukų mažų pulkų auginimui nebūtų taikomos neproporcingos priemonės, turėtų būti nustatyta minimali šios direktyvos taikymo riba.

(8) Be to, tam tikroms išplėstų auginimo sistemų rūšims turėtų būti netaikomi tam tikri konkretūs šios direktyvos reikalavimai. Tokios išimtys turėtų būti pagrįstos 1991 m. birželio 5 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1538/91, nustatančio išsamias Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisykles[8], nuorodomis į ganyklinius viščiukus.

(9) Svarbu, kad viščiukus prižiūrintys asmenys turėtų žinių apie atitinkamus gyvūnų gerovės reikalavimus ir būtų tinkamai apmokami atlikti savo užduotis.

(10) Nustatant mėsai auginamų viščiukų apsaugos taisykles turėtų būti išlaikoma pusiausvyra tarp įvairių aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti, tokių kaip gyvūnų gerovė ir sveikata, ekonominiai ir socialiniai sumetimai bei poveikis aplinkai.

(11) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių[9], nustatoma oficialios kontrolės sistema, įskaitant gyvūnų gerovės taisyklių, tokių kaip šios direktyvos nuostatos, laikymąsi. Be to, šiame reglamente numatyta, kad valstybės narės turi pateikti metines ataskaitas apie daugiamečių nacionalinės kontrolės planų įgyvendinimą, įskaitant atliktos kontrolės ir audito rezultatus.

(12) Atskirose valstybėse narėse jau taikomos įvairios neprivalomos vištienos ženklinimo etiketėmis schemos, pagrįstos gyvūnų gerovės standartų ir kitų kriterijų laikymusi.

(13) Atsižvelgiant į taikant tokias neprivalomas ženklinimo etiketėmis schemas įgytą patirtį, Komisijai tikslinga pateikti ataskaitą apie galimą specialios harmonizuotos privalomos ženklinimo etiketėmis tvarkos, pagrįstos gyvūnų gerovės standartų laikymusi, įvedimą Bendrijos lygmeniu vištienai, vištienos produktams ir gaminiams, įskaitant galimus socialinius ir ekonominius padarinius, poveikį Bendrijos ekonominiams partneriams ir tokios ženklinimo etiketėmis tvarkos atitiktį Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms.

(14) Komisijai tikslinga pateikti ataskaitą, pagrįstą naujais mokslo įrodymais, atsižvelgiant į tolesnius tyrimus ir praktinę patirtį, kad būtų toliau gerinama mėsai auginamų viščiukų, įskaitant tokių viščiukų tėvų pulką, gerovė ypač šioje direktyvoje nenurodytų aspektų atžvilgiu. Šioje ataskaitoje turėtų būti konkrečiai svarstoma genetinių parametrų įtaka nustatytiems trūkumams, bloginantiems mėsai auginamų viščiukų gerovę.

(15) Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl baudų už šios direktyvos nuostatų pažeidimus ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(16) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[10].

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

Ši direktyva taikoma mėsai auginamiems viščiukams.

Tačiau ji netaikoma:

a) įmonėms, kuriose laikoma mažiau nei 100 viščiukų;

b) įmonėms, kuriose laikomi veisliniai viščiukai;

c) perykloms.

Valstybės narės gali imtis griežtesnių priemonių šia direktyva reglamentuojamoje srityje.

2 straipsnis Sąvokų apibrėžimai

1. Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokos:

a) „savininkas“ arba „laikytojas“ − fizinis arba juridinis asmuo arba asmenys, nuolatos arba laikinai laikantys viščiukus arba kitaip už juos atsakingi arba juos prižiūrintys;

b) „kompetentinga institucija“ − valstybės narės centrinė institucija, turinti įgaliojimus atlikti veterinarinius arba zootechninius patikrinimus, arba bet kuri kita institucija, kuriai ji yra perdavusi tuos įgaliojimus;

c) „oficialiai paskirtas veterinaras“ − veterinaras, kurio kvalifikacija atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004[11] I priedo III skirsnio IV skyriaus A dalyje nustatytus reikalavimus tokioms pareigoms eiti ir paskirtas kompetetingos institucijos;

d) „viščiukas“ − Gallus gallus rūšies gyvūnas, auginamas mėsai;

e) „įmonė“ − auginimo vieta, kurioje laikomi viščiukai;

f) „įmonės vienetas“ − paukštidė arba atskirta paukštidės dalis, kurioje laikomas viščiukų pulkas;

g) „naudojamas plotas“ − pakratais dengtas plotas, kuriuo viščiukai gali naudotis bet kuriuo metu.

2. 1 dalyje g punkte „naudojamo ploto“ apibrėžimas gali būti pakeistas 9 straipsnyje nurodyta tvarka, kad apimtų plotus su pakratais nepadengtais grindų paviršiais, bet kurie atitinka gerovės standartą, mažiausiai lygiavertį pakratais padengtiems plotams.

3 straipsnis Viščiukų auginimo reikalavimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad savininkas arba laikytojas laikytųsi I priede nustatytų reikalavimų.

2. Valstybės narės užtikrina, kad viščiukų tankumas kvadratiniame naudojamo ploto metre („gyvūnų tankumas“) įmonėse arba pavieniuose įmonės vienetuose neviršytų 30 kilogramų gyvojo svorio.

3. Nukrypdamos nuo 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad viščiukai būtų laikomi tankumu, neviršijančiu 38 kilogramų gyvojo svorio įmonėse arba pavieniuose įmonės vienetuose, jei savininkas arba laikytojas be I priede nustatytų reikalavimų laikosi ir II priede nustatytų reikalavimų.

Tokiais nukrypti leidžiančios nuostatos atvejais valstybė narė užtikrina, kad:

a) kompetetinga institucija įgyvendina III ir IV prieduose numatytus tikrinimus, stebėseną ir tolesnius veiksmus; ir

b) oficialiai paskirtas veterinaras, atsakingas už oficialią skerdyklos kontrolę, laikosi IV priede nustatytų reikalavimų.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys bei šios direktyvos I priedo 6 ir 7 punktai netaikomi ganykliniams viščiukams, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1538/91 IV priedo c, d ir e punktuose.

4 straipsnis Su viščiukais dirbančių asmenų mokymas ir gairių suteikimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad:

a) savininkai arba laikytojai ir asmenys, jų samdomi arba įdarbinti viščiukams prižiūrėti arba juos pagauti ir pakrauti:

i) gavo nurodymus ir gaires apie atitinkamus gyvūnų gerovės reikalavimus, įskaitant reikalavimus, susijusius su įmonėse taikomais pjovimo būdais; ir

ii) įgijo pakankamą mokymą savo užduotims atlikti.

b) a punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti atitinkamais mokymo kursais.

2. 1 dalies b punkte nurodytuose mokymo kursuose („mokymo kursai“) dėmesys sutelkiamas į gerovės aspektus ir jie ypač apima V priede išvardytus klausimus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad įsteigiama mokymo kursų kontrolės ir patvirtinimo sistema. Viščiukų savininkas arba laikytojas turi valstybės narės kompetetingos institucijos pripažįstamą pažymėjimą, patvirtinantį, kad tokie mokymo kursai buvo baigti arba kad jis įgijo tokį mokymą atitinkančią patirtį.

4. Valstybės narės gali pripažinti patirtį, įgytą iki [2006 m. gruodžio 1 d.], kaip atitinkančią dalyvavimą tokiuose mokymo kursuose, ir išduoda tokį atitikimą patvirtinančius pažymėjimus.

5. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės gali būti priimtos 9 straipsnyje nurodyta tvarka.

5 straipsnis Vištienos ženklinimas etiketėmis

Ne vėliau kaip dveji metai nuo šios direktyvos priėmimo datos, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie galimą specialios harmonizuotos privalomos ženklinimo etiketėmis tvarkos, pagrįstos gyvūnų gerovės standartų atitikimu, įvedimą Bendrijos lygmeniu vištienai, mėsos produktams ir gaminiams.

Ataskaitoje svarstomi galimi socialiniai ir ekonominiai padariniai, poveikis Bendrijos ekonominiams partneriams ir tokios ženklinimo etiketėmis tvarkos atitiktis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms.

Kartu su ataskaita pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl teisės aktų, atsižvelgiant į tokius svarstymus ir valstybių narių įgytą patirtį taikant neprivalomas ženklinimo etiketėmis schemas.

6 straipsnis Valstybių narių duomenų pateikimas ir tolesnė Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai

1. Kaip numatyta IV priedo 1 ir 2 punktuose, ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šios direktyvos priėmimo datos, valstybės narės pateikia Komisijai surinktų duomenų santrauką.

Remdamasi šiais duomenimis ir moksline Europos maisto saugos tarnybos nuomone, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl genetinių parametrų įtakos nustatytiems trūkumams, bloginantiems viščiukų gerovę. Jei būtina, prie ataskaitos pridedami atitinkami siūlomi teisės aktų projektai.

2. Kaip numatyta 1 dalyje, pateiktinų duomenų formatą nustato Komisija per dvejus metus nuo šios direktyvos priėmimo datos laikydamasi 9 straipsnyje nurodytos tvarkos.

7 straipsnis Baudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl baudų, taikomų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, ir imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas jų įgyvendinimas. Numatytos baudos privalo būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip iki [2006 m. gruodžio 1 d.] praneša Komisijai apie šias nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

8 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai

1. Priemonės, būtinos užtikrinti vienodą šios direktyvos įgyvendinimą, gali būti priimtos 9 straipsnyje nurodyta tvarka. Ypač įvertinimo balais sistemos, nustatytos IV priedo 4 punkte, išsamios taikymo taisyklės priimamos 9 straipsnyje nurodyta tvarka.

2. Priedai gali būti iš dalies pakeisti 9 straipsnyje nurodyta tvarka.

9 straipsnis Komitetų procedūra

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau − „komitetas“).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EEB 5 ir 7 straipsniai; Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

10 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki [2006 m. gruodžio 31 d.], įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacinę lentelę.

Priimdamos šias nuostatas valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

11 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

VISOMS įMONėMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

(kaip nurodyta 3 straipsnyje)

Girdyklos

1. Girdyklos įrengiamos ir prižiūrimos taip, kad būtų išvengta išsiliejimo.

Šėrimas

2. Pašarų turi būti nuolat, ir viščiukams jų negalima neduoti daugiau kaip 12 valandų prieš numatomą pjovimo laiką.

Pakratai

3. Visiems viščiukams nuolatos prieinami paviršiuje sausi ir purūs pakratai.

Ventiliacija ir šildymas

4. Ventiliacija yra pakankama, kad būtų išvengta perkaitimo ir, jei reikia, ji derinama su šildymo sistemomis drėgmei pašalinti.

Triukšmas

5. Garso lygis yra sumažinamas iki minimalaus. Ventiliatoriai, lesinimo įrengimai arba kita įranga konstruojami, įrengiami, eksploatuojami ir prižiūrimi taip, kad keltų kuo mažiau triukšmo.

Apšvietimas

6. Visuose pastatuose apšvietimo intensyvumas yra mažiausiai 20 liuksų šviesiųjų ciklų metu, jis išmatuojamas paukščio akies lygyje ir apšviečia visą grindų plotą. Jei būtina, veterinarui patarus gali būti leista laikinai sumažinti apšvietimo lygį.

7. Per tris dienas nuo viščiukų patalpinimo pastate, iki trijų dienų prieš numatytą pjovimo laiką šviesos atžvilgiu reikia laikytis 24 valandų ritmo, į kurį turi būti įtraukti iš viso mažiausiai 8 valandas besitęsiantys tamsos ciklai, iš kurių bent vienas nepertraukiamos tamsos ciklas trunka mažiausiai 4 valandas.

Tikrinimas

8. Visi įmonėje laikomi viščiukai privalo būti tikrinami bent du kartus per dieną. Laikytojas nustato tvarką, kuria užtikrinama, kad tikrinantis asmuo praeina pro visus viščiukus ne daugiau kaip trijų metrų atstumu.

9. Rimtai sužeisti arba ligotai atrodantys, pavyzdžiui, sunkiai vaikščiojantys, sergantys sunkiu ascitu arba stipriai išsigimę, ir greičiausiai kenčiantys viščiukai yra tinkamai gydomi arba iškart pjaunami.

Valymas

10. Tos pastatų, įrangos ir reikmenų dalys, prie kurių viščiukai liečiasi, kruopščiai valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną kartą iškėlus viščiukus prieš įleidžiant į vienetą naują pulką.

Informacijos registravimas

11. Be informacijos, registruojamos laikantis Direktyvos 98/58/EB priedo 5 punkto, savininkas arba laikytojas kiekviename įmonės vienete registruoja:

a) patalpintų viščiukų skaičių;

b) viščiukų kilmės vietą;

c) pristatytų pašarų pristatymo datą, kiekį ir rūšį;

d) atliktus medicininius ir veterinarinius gydymus;

e) gaištamumą kiekvieną dieną, jei žinoma, nurodant priežastis;

f) patalpų temperatūrą kiekvieną dieną (didžiausią ir mažiausią);

g) vidutinį viščiukų svorį tuo metu, kai jie siunčiami pjauti;

h) pjovimui nusiųstų viščiukų skaičių ir atvežus į skerdyklą nugaišusių viščiukų skaičių.

Įrašai išsaugomi mažiausiai trejus metus ir pateikiami kompetetingai institucijai tikrinimo metu arba kitu atveju paprašius.

Chirurginės intervencijos

12. Visos kitais negu terapeutiniais arba diagnostiniais tikslais atliekamos chirurginės intervencijos, kurios sąlygoja žalą jautriai kūno daliai arba jos praradimą arba kaulų struktūros pakitimą, yra draudžiamos.

Tačiau tam, kad viščiukai nepešiotų plunksnų ir būtų išvengta kanibalizmo, valstybės narės gali leisti apipjaustyti snapus jaunesniems kaip 10 dienų viščiukams, jei tai atlieka kvalifikuoti darbuotojai. Be to, valstybės narės gali leisti kastruoti gaidžius. Kastruoti gali tik prižiūrint veterinarui darbuotojai, įgiję specialų mokymą, leistą kompetetingos institucijos.

II PRIEDAS

DIDESNIO GYVūNų TANKUMO NAUDOJIMO REIKALAVIMAI

(kaip nurodyta 3 straipsnio 3 dalyje)

Informacijos pranešimas ir dokumentacija

1. Savininkas arba laikytojas praneša kompetetingai institucijai apie savo ketinimą naudoti daugiau nei 30 kilogramų gyvojo svorio gyvūnų tankumą.

Prie pranešimo pridedamas dokumentas, kuriame pateikiama 2 punkte reikalaujamuose dokumentuose esančios informacijos santrauka. Dokumentą patvirtina atsakingas įmonės veterinaras. Tačiau toks patvirtinimas neatleidžia savininko arba laikytojo nuo jokių šia direktyva nustatytų teisinių prievolių.

2. Savininkas arba laikytojas įmonėje tvarko ir laiko surinktą dokumentaciją, išsamiai aprašančią auginimo sistemas. Ją ypač sudaro tokie duomenys:

a) įmonės ir jos įrangos techniniai aspektai:

i) įmonės planas, įskaitant viščiukų užimamo paviršiaus ploto matmenis;

ii) ventiliacijos, vėsinimo ir šildymo sistemos, įskaitant jų vietą, ventiliacijos schemą, nurodančią tikslinius oro kokybės parametrus, tokius kaip oro srautas, oro judėjimo greitis ir temperatūra;

iii) šėrimo ir girdymo sistemos bei jų vieta;

iv) signalizacijos sistemos ir atsarginės sistemos elektros gedimų atveju;

v) grindų rūšis ir paprastai naudojami pakratai;

b) gamybos tikslai;

c) valdymas:

i) viščiukus prižiūrinčių darbuotojų skaičius, įskaitant kontaktinius duomenis, naudotinus būtiniausiais atvejais;

ii) savininko arba laikytojo ir kitų viščiukus prižiūrinčių asmenų kvalifikacija;

iii) viščiukų ir pašarų tiekėjai;

iv) atsakingas įmonės veterinaras;

v) tikrinimo planas ir įmonės kasdienio valdymo tvarka, įskaitant pjovimo tvarką;

vi) techninės įrangos tikrinimo ir priežiūros planas;

vii) iškėlimo tvarka, įskaitant gaudymą;

viii) valymo ir dezinfekcijos tvarka;

ix) avarinis planas, naudojamas elektros gedimų atveju.

Dokumentacija pateikiama kompetetingai institucijai paprašius ir turi būti atnaujinama. Ypač turi būti registruojami techniniai ventiliacijos ir signalizacijos sistemų tikrinimai.

Savininkas arba laikytojas nedelsdamas praneša kompetetingai institucijai apie bet kokius reikšmingus aprašomos įmonės, įrangos arba tvarkos pakeitimus.

Reikalavimai įmonėms ir darbuotojams

3. Savininkas arba laikytojas užtikrina, kad kiekviename įmonės vienete yra įrengtos ventiliacijos, šildymo ir vėsinimo sistemos, kurios suprojektuotos, sukonstruotos ir eksploatuojamos tokiu būdu, kad:

a) viščiukų galvų lygyje išmatuota NH3 koncentracija neviršija 20 ppm, o CO2 koncentracija neviršija 3000 ppm;

b) kai šešėlyje išmatuota lauko temperatūra yra didesnė kaip 30°C, vidaus temperatūra neviršija šios lauko temperatūros daugiau kaip 3°C;

c) kai lauko temperatūra yra žemesnė negu 10°C, santykinis drėgnis įmonės vieneto viduje neviršija 70 %.

Ventiliacijos, šildymo ir vėsinimo sistemos tikrinamos 2 punkto c papunktyje reikalaujamuose dokumentuose nurodytais laiko tarpais.

Stebėsena ir registravimas įmonėje

4. Įmonėje savininkas arba laikytojas stebi ir registruoja tokius kiekvieno įmonės vieneto kintamuosius:

a) nuolat temperatūrą ir santykinį drėgnį kiekviename įmonės vienete;

b) kiekvieną dieną viščiukų kiekviename įmonės vienete suvartojamo vandens kiekį.

Savininkas arba laikytojas išsaugo tuos įrašus mažiausiai trejus metus ir pateikia juos kompetetingai institucijai tikrinimo metu arba kitu atveju paprašius.

III PRIEDAS

TRŪKUMŲ ĮMONĖJE TIKRINIMAI IR STEBĖSENA DIDESNIO GYVŪNŲ TANKUMO TAIKYMO ATVEJU

(kaip nurodyta 3 straipsnio 3 dalyje)

1. Kompetetinga institucija atlieka tikrinimus, kad patikrintų:

a) ar įranga ir įmonės arba įmonės pavienio vieneto valdymas yra tinkami užtikrinti priimtiną gerovės lygį;

b) užregistruotų pulkų dydžių ir gaištamumo koeficientų patikimumą.

c) ar be I priedo reikalavimų laikomasi ir II priede nustatytų reikalavimų.

Kompetetinga institucija visų pirma atlieka tikrinimą visose įmonėse, apie kurias ji gauna IV priedo 3 punkte numatytą pranešimą, nurodantį rimtą trūkumą arba trūkumą, apie kurį jau anksčiau buvo pranešta.

Procedūra nuostatų nesilaikymo atveju

2. Po pagal šio priedo 1 punktą atlikto tyrimo, kai tokiu tyrimu nustatoma, kad nesilaikoma II priede nustatytų reikalavimų, arba po IV priedo 3 punkte numatyto pranešimo kompetetinga institucija gali pareikalauti savininko arba laikytojo pašalinti įmonėje įsigalėjusius veiksnius, kurie greičiausiai prisidėjo prie trūkumų, apie kuriuos pranešta. Tokiu atveju savininkas arba laikytojas pateikia įmonės atsakingo veterinaro patvirtintą veiksmų planą.

Be to, kompetetinga institucija gali nurodyti tokiai įmonei arba įmonių vienetams sumažinti didžiausią gyvūnų tankumą mastu, tinkamu trūkumui pataisyti, paprastai iki 30−38 kilogramų gyvojo svorio gyvūnų tankumo, kai tyrimu nustatoma, kad II priede nustatytų reikalavimų nesilaikoma arba gavus IV priedo 3 punkte numatytą pranešimą, rodantį rimtą trūkumą, arba antrą pranešimą apie trūkumą, apie kurį toje pačioje įmonėje jau buvo pranešta. Kompetetinga institucija praneša savininkui arba laikytojui apie priimtą sprendimą, ypač apie momentą, nuo kurio įsigalioja gyvūnų tankumo sumažinimas.

Tačiau kompetetinga institucija gali nuspręsti, kad gyvūnų tankumas nesumažinamas, kai savininkas arba laikytojas pateikia pakankamą paaiškinimą apie išskirtinį trūkumo pobūdį arba parodo, kad jie negali kontroliuoti jo priežasčių. Tokiu atveju savininkas arba laikytojas įrodo, kad atitinkamiems asmenims, pavyzdžiui, paukštidės operatoriui arba pašarų tiekėjui, buvo pranešta apie trūkumą, kad būtų išvengta jo pasikartojimo.

3. Įmonės savininkas arba laikytojas gali prašyti pakeisti įsakymą sumažinti didžiausią gyvūnų tankumą, kaip nurodyta 2 punkte, jeigu:

a) du ankstesni pulkai atitiko IV priedo 3 punkte nustatytas normas; ir

b) įmonės atsakingas veterinaras pateikė palankią nuomonę apie prašymą.

Kompetetinga institucija nusprendžia dėl prašymo remdamasi įmonės patikrinimu, įskaitant pagal II priedo 1 ir 2 punktus pateiktos dokumentacijos įvertinimą.

IV PRIEDAS

KONTROLĖ IR STEBĖSENA SKERDYKLOJE

(kaip nurodyta 3 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje)

1. Oficialiai paskirtam veterinarui prižiūrint skerdykloje iš kiekvienos mažiausiai 200 viščiukų siuntos paimamas reprezentatyvus mėginys tikrinant pėdų dermatito paplitimą ir pagal 4 punktą sudaromas įvertinimas balais.

Prie siuntos pridėtuose dokumentuose nurodyti gaištamumo koeficientai, kaip ir atvežus nugaišusių viščiukų skaičius, užregistruojami, nurodant įmonę ir įmonės vienetą. Į gaištamumo koeficientus įtraukiami visi papjauti paukščiai.

2. Oficialiai paskirtas veterinaras įvertina po pjovimo atlikto tikrinimo rezultatus, kad nustatytų kitus galimus blogų gerovės sąlygų įmonėje arba kilmės įmonės vienete požymius.

3. Kai 1 lentelėje nustatyti priimtini gaištamumo arba pėdų dermatito lygiai yra viršijami toje įmonėje arba kilmės įmonės vienete, oficialiai paskirtas veterinaras apie tai praneša tos įmonės savininkui arba laikytojui, įmonės atsakingam veterinarui ir kompetetingai institucijai.

Oficialiai paskirtas veterinaras taip pat praneša įmonės savininkui arba laikytojui, įmonės atsakingam veterinarui ir kompetetingai institucijai, kai pagal 2 punktą atliktas įvertinimas rodo trūkumus įmonėje arba kai gaištamumas vežant viršija 0,5 %.

1 lentelė

Aspektas | Balai arba procentai |

Pėdų dermatitas | 50 balų |

Gaištamumas (įmonėje) | 1 % pridedant 0,06 % ir padauginant iš pulko pjovimo amžiaus dienomis |

4. Pėdų dermatito balai nustatomi pagal šį punktą. Patikrinama kiekvieno paukščio viena pėda ir priskiriama vienai iš trijų grupių:

0 grupė: pėdų žaizdų nėra;

1 grupė: nedidelės pėdų žaizdos;

2 grupė: didelės pėdų žaizdos;

0 grupės pėdų skaičius balams įtakos neturi. 1 grupės pėdų skaičius padauginamas iš 0,5, 2 grupės pėdų skaičius padauginamas iš 2 ir tie balai sudedami. Tuomet bendra suma padalinama iš mėginio dydžio ir padauginama iš 100.

V PRIEDAS

MOKYMAS

(kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje)

4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti mokymo kursai apima mažiausiai Bendrijos teisės aktus dėl viščiukų apsaugos ir ypač tokius klausimus:

a) I ir II priedus;

b) fiziologiją, ypač girdymo ir šėrimo poreikius, gyvūnų elgesį ir įtampos sąvoką;

c) praktinius viščiukų priežiūros aspektus, įskaitant gaudymą ir vežimą;

d) neatidėliotiną viščiukų veterinarinę priežiūrą, neatidėliotiną pjovimą ir skerdimą. [pic][pic][pic]

[1] 2001 ir 2002 m. į ES 15 rinką buvo pateikti 4,59 ir 4,485 milijardai viščiukų (broilerių) (šaltinis: Europos Komisija, Eurostatas).

[2] OL C […] […], p. .

[3] OL C […] […], p. .

[4] OL C […] […], p. .

[5] OL C […] […], p. .

[6] OL L 221, 1998 8 8, p. 23. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

[7] OL L 323, 1978 11 17, p. 14.

[8] OL L 143, 1991 6 7, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 814/2004 (OL L 153, 2004 4 30, p. 1); pataisyta versija (OL L 231, 2004 6 30, p. 3).

[9] OL L 165, 2004 4 30, p. 1; pataisyta versija (OL L 191, 2004 5 28, p. 1).

[10] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[11] OL L 139, 2004 4 30, p. 206; pataisyta versija (OL L 226, 2004 6 25, p. 83).