Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl alkoholinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo etiketėmis /* KOM/2005/0125 galutinis - COD 2005/0028 */

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 15.12.2005

KOM(2005) 125 galutinis

2005/0028 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl alkoholinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo etiketėmis

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Rengiant šio reglamento projektą buvo siekiama:

- reglamentą, grindžiamą galiojančiais spiritiniams gėrimams skirtais teisės aktais, padaryti lengviau taikomą, suprantamesnį ir aiškesnį;

- sujungti du spiritiniams gėrimams skirtus reglamentus į vieną reglamentą;

- nustatyti tikslią spiritinių gėrimų politiką, grindžiamą trimis pagrindinėmis produktų kategorijomis, sudarytas pagal galiojančius apibrėžimus;

- gavus Spiritinių gėrimų vadybos komiteto paramą, esamą Europos Parlamento ir Tarybos kompetenciją (iš dalies keisti priedus bendro sprendimo procedūra) suteikti Komisijai;

- pritaikyti reglamentus prie naujų techninių reikalavimų;

- pritaikyti reglamentus prie PPO reikalavimų, įskaitant TRIPS;

- apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos pripažįstamos naujos geografinės nuorodos.

Reglamento struktūra

Spiritiniams gėrimams skirtą reglamentą sudaro keturi skyriai ir trys priedai:

I skyrius: šiame skyriuje „Spiritinių gėrimų apibrėžimas“ nustatomas spiritinių gėrimų pagrindinis apibrėžimas ir klasifikacija.

Nustatytos trys spiritinių gėrimų kategorijos:

- „spiritiniai gėrimai“: išskirtinė spiritinių gėrimų grupė, kuriai priskiriami tik paties gryniausio pavidalo produktai, neturintys žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir turintys natūralių kvapiųjų medžiagų, pvz.: romas, viskis, brendis…

- „ypatingieji spiritiniai gėrimai“: grupė spiritinių gėrimų, kuriuose gali būti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir skoninių medžiagų, tapačių natūralioms, bet tik tam tikro pavidalo ir riboto kiekio, pvz.: džinas, degtinė, likeris…

- „kiti spiritiniai gėrimai“: produktų grupė, kuriai gali būti priskirti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, skoninių medžiagų, saldiklių ir kitų priedų turintys produktai.

II skyrius: čia aptariami spiritinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo etiketėmis ypatumai.

Reglamentu nustatoma tradiciniais būdais ir nustatytomis kategorijomis grindžiama darni sistema. Ja siekiama vartotojui suteikti aiškią informaciją apie produkto kilmę, o kad vartotojas nebūtų klaidinamas – gamintoją įpareigoti pateikti visą būtiną informaciją.

III skyrius: čia nustatomos tarptautiniais Europos bendrijos įsipareigojimais pagrįstos geografinių nuorodų taisyklės.

Galiojančiame Reglamento (EEB) Nr. 1576/89 II priede išvardytos geografinės nuorodos yra perkeltos į šį reglamentą, įskaitant tas geografines nuorodas, kurioms taikomos pagrindinės Reglamento (EEB) dalies nuostatos, pvz.: Grappa, Korn, Pacharan, Ouzo… Kad būtų atsižvelgta į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, reglamente numatyta, kad šių nuorodų techninės bylos skelbiamos ne ilgiau kaip septynerius metus nuo reglamento įsigaliojimo.

Naujajame reglamente panaudoti TRIPS susitarime nustatyti kriterijai bus naudingi kaip pagrindas įtraukiant naujas geografines nuorodas į šio reglamento III priedą.

III skyriuje daroma nuoroda į III priedą, kuriame pripažintos atskirai išvardytos geografinės nuorodos.

Paskutiniame IV skyriuje pateikiamos bendrosios, pereinamojo laikotarpio ir galutinės priemonės.

I priede pateikiami spiritinių gėrimų gamybos technologijų apibrėžimai.

II priede yra nurodyti atskiri spiritiniai gėrimai, suklasifikuoti pagal šiuo reglamentu nustatytas kategorijas. Pateikiamas sisteminis ir nuoseklus produktų savybių sąrašas.

III priede pateikiamas jau minėtas geografinių nuorodų sąrašas.

Bendrijos biudžetui šis pasiūlymas finansinių pasekmių neturi.

2005/0028 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl alkoholinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo etiketėmis

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamasi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos

kadangi:

1. 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1576/89, nustatantis bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles[1] ir 1990 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1014/90, kuriuo nustatomos išsamios spiritinių gėrimų apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisyklės[2], pasiteisino reguliuojant spiritinių gėrimų sektorių. Atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio patirtį, būtina išaiškinti kai kurių spiritinių gėrimų apibrėžimui, aprašymui, pateikimui ir apsaugai taikomas taisykles. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1576/89 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu.

2. Spiritinių gėrimų sektorius yra svarbus Bendrijos vartotojams ir gamintojams. Šiam sektoriui taikomos priemonės turėtų prisidėti siekiant aukšto vartotojų apsaugos lygio, klaidinimo prevencijos, rinkos skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos. Taikant šias priemones bus apsaugota gera viešoji nuomonė apie Bendrijos gėrimus Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, nes toliau bus atsižvelgiama į naudojamus tradicinius spiritinių gėrimų gamybos metodus ir padidėjusį vartotojų apsaugos ir informavimo poreikį. Į technologines naujoves turėtų būti atsižvelgiama tada, kai tokios naujovės tinka kokybei gerinti.

3. Siekiant sistemingiau formuoti spiritinių gėrimų sritį reglamentuojančią teisinę bazę, tokie gėrimai turėtų būti klasifikuojami į tris kategorijas pagal aiškiai nustatytus gamybos ir ženklinimo etiketėmis kriterijus.

4. Šiame reglamente nustatytose taisyklėse ir toliau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas spiritinių gėrimų apibrėžimams. Formuluojant šiuos apibrėžimus ir toliau turėtų būti atsižvelgiama į tradicines kokybės technologijas, bet jeigu ankstesniuose apibrėžimuose buvo trūkumų, jie buvo nepakankami arba dėl technologijų plėtros galėjo būti patikslinti, juos reikėtų atnaujinti.

5. Siekiant pateisinti vartotojų lūkesčius ir nenukrypti nuo tradicinių technologijų, spiritinių gėrimų gamyboje naudojamas etilo alkoholis turėtų būti tik žemės ūkio kilmės. Taip bus užtikrintas ir pagrindinių žemės ūkio produktų realizavimas.

6. Atsižvelgiant į spiritinių gėrimų sektoriaus svarbą ir sudėtingumą, tikslinga nustatyti specifines spiritinių gėrimų aprašymo ir pateikimo priemones, nepaisant nustatytų horizontaliųjų taisyklių, nustatytų 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo[3]. Šiomis specifinėmis priemonėmis turėtų būti užkirstas kelias piktnaudžiavimui sąvoka „spiritinis gėrimas“ ir spiritinių gėrimų pavadinimais, kurie suteikiami šių apibrėžimų neatitinkantiems produktams.

7. Siekiant aukštos spiritinių gėrimų kokybės ir jų įvairovės sektoriuje, valstybės narės galėtų patvirtinti griežtesnes arba papildomas taisykles, greta šiame reglamente nustatytų spiritinių gėrimų, pagamintų jų teritorijose, gamybos, apibrėžimo, aprašymo, pateikimo ir ypač ženklinimo etiketėmis taisyklių.

8. Vartotojų labui šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems spiritiniams gėrimams, pagamintiems Bendrijoje arba trečiosiose šalyse, parduodamiems Bendrijos rinkoje. Siekiant aukštos kokybės spiritinių gėrimų eksporto, Bendrijos spiritinių gėrimų gero vardo išsaugojimo ir jų reputacijos sustiprinimo, šis reglamentas turėtų būti taikomas eksportuojamiems Bendrijos gėrimams.

9. Spiritiniams gėrimams taikoma 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo[4]. Todėl šiame reglamente būtina nustatyti tik dar nenumatytas toje direktyvoje taisykles.

10. Svarbu tinkamai atsižvelgti į Intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba susitarimo (toliau – TRIPS susitarimas) nuostatas, ypač į jo 22 ir 23 straipsnius ir Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, sudarančio Tarybos sprendimu Nr. 94/800/EB patvirtintos sutarties, įsteigiančios Pasaulinės prekybos organizaciją[5] neatskiriamą dalį.

11. Atsižvelgiant į spiritiniams gėrimams netaikomą 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos[6], šiame reglamente turėtų būti nustatytos geografinių nuorodų apsaugos taisyklės. Geografinės nuorodos turėtų būti pateikiamos, nurodant spiritinių gėrimų kilmės šalies teritoriją, regioną ar šios teritorijos vietovę, iš kurios kilęs konkrečios kokybės, reputacijos ar kitų savybių turintis spiritinis gėrimas iš esmės sietinas su tam tikra geografine kilme.

12. Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[7].

13. Dėl Reglamento (EEB) Nr. 1576/89 nuostatų pakeitimo šio reglamento nuostatomis gali kilti sunkumų, kurių šis reglamentas taip pat nereglamentuoja. Todėl turėtų būti priimta nuostata, leidžianti Komisijai patvirtinti būtinas pereinamojo laikotarpio priemones. Komisija turėtų būti įgaliota spręsti specifines, su spiritinių gėrimų sektoriumi susijusias, praktines problemas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS SPIRITINIŲ GĖRIMŲ APIBRĖŽIMAS IR KLASIFIKACIJA

1 straipsnis Spiritinių gėrimų apibrėžimas

Šiame reglamente „spiritiniai gėrimai“ – tai alkoholiniai skysčiai, kurie:

a) skirti žmonėms vartoti,

b) turi ypatingų organoleptinių savybių,

c) turi 15 tūrio proc. ir didesnę, bet mažesnę kaip 80 tūrio proc. alkoholio koncentraciją,

d) pagaminti:

i) tiesiogiai:

- distiliuojant natūralius fermentuotus produktus, kurie gali būti su kvapiosiomis medžiagomis arba be jų, ir (arba)

- maceruojant augalinės kilmės medžiagas ir (arba)

- pridedant kvapiųjų medžiagų, cukraus ar kitokių saldinimo medžiagų, išvardytų I priedo 1 punkte, ir (arba) kitokių žemės ūkio produktų į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatą, ir (arba) spiritinius gėrimus, apibrėžtą šiame reglamente,

ii) arba sumaišant spiritinį gėrimą su:

- kitais spiritiniais gėrimais, ir (arba)

- žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu, žemės ūkio kilmės distiliatais,

- alkoholiniais gėrimais,

- gėrimais.

Tačiau gėrimai, klasifikuojami KN kodams 2203, 2204, 2205, 2206 ir 2207, nėra spiritiniai gėrimai.

2 straipsnis Etilo alkoholio kilmė

Etilo alkoholis, naudojamas spiritinių gėrimų ir visų jų sudedamųjų dalių gamybai, gali būti tik žemės ūkio kilmės.

Etilo alkoholis, naudojamas dažikliams, kvapiosioms medžiagoms ar kitiems spiritinių gėrimų gamyboje leistiniems priedams skiesti ar tirpinti, turi būti žemės ūkio kilmės etilo alkoholis.

Pagal šio reglamento II priede specifiniams produktams nustatytus apribojimus, etilo alkoholis turi būti gautas iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų.

3 straipsnis Spiritinių gėrimų kategorijos

Spiritiniai gėrimai klasifikuojami taip:

a) „spiritiniai gėrimai“: II priede A kategorijai priskirti produktai;

b) „ypatingieji spiritiniai gėrimai“: II priede B kategorijai priskirti produktai;

c) „kiti spiritiniai gėrimai“: II priede C kategorijai priskirti produktai;

4 straipsnis Bendrosios spiritinių gėrimų kategorijų taisyklės

1. Nepažeidžiant II priede kiekvienam priskirtam kategorijai A produktui nustatytų specialių taisyklių, „spiritiniai gėrimai“ turi :

a) būti pagamintas alkoholio fermentavimo ir distiliavimo būdu ir vien tik gautas iš žaliavos pagal II priede nustatytus apibrėžimus;

b) neturėti pridėto žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ar žemės ūkio kilmės distiliato;

c) neturėti kvapiųjų medžiagų išskyrus Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir c papunkčiuose apibrėžtas natūralias ir kvapiųjų medžiagų preparatus.

d) siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį, būti saldintas pagal šio reglamento I priede nustatytus techninius apibrėžimus ir reikalavimus, atsižvelgiant į valstybių narių teisės aktus.

2. Nepažeidžiant II priede kiekvienam priskirtam kategorijai B produktui nustatytų specialių taisyklių, ypatingieji spiritiniai gėrimai gali:

a) būti gaunami iš visų Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų;

b) turėti pridėto žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ar žemės ūkio kilmės distiliato;

c) turėti natūralių arba natūralioms tapačių kvapiųjų medžiagų ir preparatų, apibrėžtų Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte;

d) siekiant atitikimo ypatingų produktų savybėms ir pagal šio reglamento I priede nustatytus techninius apibrėžimus ir reikalavimus, būti saldinti.

3. Nepažeidžiant II priede kiekvienam priskirtam kategorijai C produktui nustatytų specialių taisyklių, kiti spiritiniai gėrimai gali:

a) būti gaunami iš bet kurio Sutarties I priede išvardyto žemės ūkio produkto ir (arba) žmonėms vartoti skirtų maisto produktų;

b) turėti pridėto žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ar žemės ūkio kilmės distiliato;

c) turėti kvapiųjų medžiagų ir preparatų, apibrėžtų Direktyvoje 88/388/EEB;

d) siekiant atitikimo ypatingų produktų savybėms ir pagal šio reglamento I priede nustatytus techninius apibrėžimus ir reikalavimus, būti saldinti.

5 straipsnis Valstybių narių teisiniai aktai

Valstybės narės gali patvirtinti griežtesnes arba papildomas II priede nustatytoms spiritinių gėrimų gamybos, apibrėžimo, aprašymo, pateikimo ir ypatingas ženklinimo etiketėmis taisykles, kurie pagaminti jų teritorijose, jei jos atitinka Bendrijos teisę.

II SKYRIUS SPIRITINIŲ GĖRIMŲ APRAŠYMAS, PATEIKIMAS, ŽENKLINIMAS ETIKETĖMIS

6 straipsnis Prekinis pavadinimas

Laikantis Direktyvos 2000/13/EB 5 straipsnio nuostatų, pavadinimui, kuriuo maisto produktas yra parduodamas (toliai – prekinis pavadinimas), taikomos šio skyriaus nuostatos

7 straipsnis Specifinės prekinio pavadinimo taisyklės

1. Spiritiniai gėrimai, atitinkantys II priedo A ir B kategorijoms priskirtų produktų specifikacijas, turi turėti šiems produktams suteiktą prekinį pavadinimą.

2. Spiritiniai gėrimai, atitinkantys II priedo C kategorijai priskirtų produktų specifikacijas, turi turėti prekinį pavadinimą – spiritinis gėrimas. Šis prekinis pavadinimas nėra papildomas ar keičiamas.

3. Jei spiritinis gėrimas atitinka daugiau nei vienos ypatingos rūšies spiritinio gėrimo apibrėžimą, jis gali būti parduodamas su vienu ar daugiau II priede išvardytų šioms ypatingoms spiritinių gėrimų rūšims suteiktų pavadinimų.

4. Nepažeidžiant straipsnio 8 dalies nuostatų, 1 ir 2 dalyse minimi pavadinimai nenaudojami bet kokio kito pavidalo nei spiritiniam gėrimui, kuriam šie pavadinimai išvardyti II priede, aprašyti ar pateikti.

5. Prekiniai pavadinimai gali būti papildomi ar pakeičiami III priede išvardytomis geografinėmis nuorodomis ir pagal III skyriaus nuostatas su sąlyga, kad vartotojas nebus suklaidintas.

6. Alkoholiniai skysčiai negali būti aprašyti, pateikti ar ženklinti etiketėmis, žodžius ar frazes (pvz.: „panašus“, „rūšis“, „stilius“, „pagamintas“, „skonis“ ar kitas panašias nuorodas) siejant su šiame reglamente minimais visais prekiniais pavadinimais ir (arba) geografinėmis nuorodomis.

7. Nei prekių ženklas, nei registruotasis prekės pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj pavadinimo, kuriuo spiritinis gėrimas yra parduodamas.

8. II priede nurodyti pavadinimai gali būti įtraukti į ingredientų sąrašus, jei jie vartojami taikant nacionalines priemones, priimtas Direktyvai 2000/13/EB įgyvendinti.

8 straipsnis Specifinės prekinių pavadinimų ir geografinių nuorodų naudojimo taisyklės

1. Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB nuostatų, pateikiant maisto produktą, II priedo A ar B kategorijos sąvoką arba III priede pateiktas geografinės nuorodas naudoti bendrame pavadinime ar daryti užuominą į vieną iš jų yra draudžiama, išskyrus kai alkoholis kildinamas vien tik iš nurodyto spiritinio gėrimo.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, šio reglamento nuostatos neturi įtakos galimam „ amer “ ar „ bitter “ sąvokų vartojimui produktams, kuriems šis reglamentas netaikomas.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų ir siekiant atsižvelgti į tradicinius gamybos metodus, II priedo 31 punkte d papunktyje išvardytos bendros sąvokos gali būti vartojamos pateikiant Bendrijoje pagamintus likerius, laikantis šiame punkte nustatytų sąlygų.

9 straipsnis Mišinių aprašymas, pateikimas ir ženklinimas etiketėmis

1. Prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“ etiketėje aiškiai ir pastebimai, matomoje vietoje nurodoma, kur II priede A kategorijos spiritinis gėrimas yra sumaišytas su:

a) vienu ar daugiau spiritinių gėrimų, ir (arba)

b) vienu ar daugiau žemės ūkio kilmės distiliuotų, ir (arba)

c) žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu.

Šis prekinis pavadinimas nėra papildomas ar keičiamas.

2. 1 dalies nuostatos netaikomos toje dalyje nurodytų mišinių apibrėžimui, pateikimui ar ženklinimui etiketėmis, jei jie atitinka vieną iš II priedo A ar B kategorijos nurodytų apibrėžimų.

3. Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB nuostatų, iš 1 dalyje nurodytų mišinių gaunamų produktų aprašymas, pateikimas ir ženklinimas etiketėmis gali rodyti tik vieną iš šio reglamento II priedo A ar B kategorijos sąvokų, jei ta sąvoka nėra sudėtinė prekinio pavadinimo dalis, o tik išvardyta tame pačiame matymo plote kartu su aprašu apie visus mišinyje esančius alkoholio ingredientus, prieš kurią nurodytas pavadinimas „maišytas spiritinis gėrimas“.

Sąvokos „maišytas spiritinis gėrimas“ nurodomos ženklinamos etiketėmis su vienodais to paties šrifto ir tokios pat spalvos rašmenimis kaip ir tie, kurie buvo vartojami prekiniame pavadinime. Rašmenys negali būti didesni už pusę prekiniam pavadinimui naudotų rašmenų dydžio.

4. 1 dalyje nurodytų mišinių ženklinimui etiketėmis ir pateikimui, kiekvieno alkoholio ingrediento santykis turi būti išreikštas „tūrio proc.“ ir nurodytas mažėjančia tvarka pagal jų sunaudotą kiekį. Jis turi būti lygus gryno alkoholio procentiniam tūriui, esančiame visame mišinio gryno alkoholio tūryje.

10 straipsnis Specialiosios spiritinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo etiketėmis nuostatos

1. Jei spiritinio gėrimo aprašyme, etiketėje arba jį pateikiant yra nurodytos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybai naudotos žaliavos, kiekvienos rūšies naudotas žemės ūkio alkoholis turi būti nurodytas mažėjančia tvarka pagal jų sunaudojimo kiekį.

2. Spiritinio gėrimo aprašymas, pateikimas ar ženklinimas etiketėmis gali būti papildytas žodžiu „mišinys“, jei produktas buvo maišomas.

3. Jei spiritinio gėrimo aprašyme, pateikiant ar ženklinant etiketėmis yra tiksliai nurodyta ar užsimenama apie jo brandinimo laikotarpį ar amžių, tai brandinimo laikotarpis gali būti nurodomas tik trumpiausiai brandintam alkoholio komponentui su sąlyga, kad toks produktas buvo brandinamas prižiūrint mokesčių priežiūros institucijoms arba prižiūrint kitoms institucijoms, suteikiančioms lygiavertes garantijas.

11 straipsnis Švino pagrindu pagamintų kapsulių arba folijos uždraudimas

Siekiant prekiauti ar pateikti į rinką, spiritiniai gėrimai neturi būti saugojami taroje, kurios uždarymo įtaisai yra dengti švino pagrindu pagamintomis kapsulėmis ar folija.

12 straipsnis Spiritinių gėrimų apibrėžimui, pateikimui ir ženklinimui etiketėmis vartojama kalba

1. Informacija, numatyta šiame reglamente, pateikiama viena ar keliomis oficialiomis Bendrijos kalbomis, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai suprasti kiekvieną įrašą, išskyrus atvejus, jei informacija vartotojui yra pateikiama kitokiais būdais.

2. II priede kursyviniu šriftu nurodytos sąvokos ir III priede išvardytos geografinės nuorodos etiketėje į kitas kalbas neverčiamos.

3. Jei produktai yra kilę iš trečiųjų šalių, tai trečiosios šalies, kurioje buvo pagamintas produktas, oficialios kalbos vartojimas leidžiamas, jei informacija, numatyta šiame reglamente, yra taip pat pateikta Bendrijų oficialia kalba tokiu būdu, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai suprasti kiekvieną įrašą.

4. Išskyrus jei leidžianti nukrypti nuostata buvo priimta pagal 14 straipsnį ir nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, šiame reglamente numatyta informacija apie Bendrijoje pagamintus ir skirtus eksportui produktus gali būti pakartota kalba, kuri nėra oficiali Bendrijos kalba.

III SKYRIUS GEOGRAFINĖS NUORODOS

13 straipsnis Geografinės nuorodos

1. Šiame reglamente geografinė nuoroda yra nuoroda, pagal kurią atpažįstama spiritinio gėrimo kilmės šalies teritorija, regionas ar šios teritorijos vietovė, iš kurios kilęs konkrečios kokybės, reputacijos ar kitų savybių turintis spiritinis gėrimas iš esmės sietinas su tam tikra geografine kilme.

2. Geografinės nuorodos yra išvardytos III priede.

3. Pavadinimų, tapusių bendriniais, III priede įregistruoti negalima.

III priede išvardytos geografinės nuorodos negali tapti bendrinėmis.

Pavadinimas, kuris yra tapęs bendriniu – tai spiritinio gėrimo pavadinimas, kuris nors ir būdamas susijęs su vieta ar regionu, kur šis produktas pirmiausia buvo pradėtas gaminti ar pardavinėti, pavadinimu, virtusiu bendriniu produkto vardu.

14 straipsnis Geografinių nuorodų apsauga

1. Nepažeidžiant 8 straipsnio nuostatų, III priede išvardytos geografinės nuorodos turi būti apsaugojamos nuo:

a) bet kokio tiesioginio ar netiesioginio produktų, kuriems netaikomas įregistravimas, naudojimo komerciniais tikslais, jeigu šie produktai panašūs į produktus, įregistruotus su ta geografine nuoroda arba jeigu naudojimasis komerciniais tikslais vyksta naudojantis įregistruotos geografinės nuorodos reputacija;

b) bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo, net ir tuo atveju, jei yra nurodoma tikroji produkto kilmė, arba jeigu saugoma geografinė nuoroda yra išversta arba prie jos rašomi tokie žodžiai, kaip „panašus“, „rūšis“, „stilius“, „pagamintas“, „skonis“ ar kitos panašios sąvokos;

c) bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos apie produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar svarbiausias ypatybes, produkto aprašyme ar etiketėje ar jį pateikiant, galinčios sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d) bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti visuomenę dėl tikros produkto kilmės.

2. Prekių ženklo registracija, kurioje yra ar kurią sudaro spiritinį gėrimą leidžianti atpažinti nuoroda, nėra suteikiama arba ji turi būti pripažinta negaliojančia, jei naudojimasis ja sukurtų kurią nors iš 1 dalyje nurodytų situacijų.

3. Jei prekių ženklo buvo prašoma ar jis buvo įregistruotas sąžiningai arba jei teisės į prekių ženklą buvo įgytos juo naudojantis sąžiningai, arba iki 1996 m. sausio 1 d. ar iki geografinės nuorodos apsaugos pradžios kilmės šalyje, šiuo reglamentu nepažeidžiamas teisių į prekių ženklą įregistravimas ar jo galiojimas, ar naudojimosi prekių ženklu teisė remiantis tuo, kad toks prekių ženklas yra identiškas ar tapatus pagal šį reglamentą saugomai geografinei nuorodai.

Šia dalimi nepažeidžiama geografinės nuorodos turėtojo teisė naudotis ja gamybinėje ar komercinėje veikloje laikantis sąžiningos praktikos principų pagal Tarybos direktyvos 89/104/EEB[8] 6 straipsnio 1 dalies b punktą ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94[9] 12 straipsnio b punkto nuostatas.

15 straipsnis Geografinių nuorodų įregistravimas

1. Paraiškos geografinėms nuorodoms, įtrauktinoms į III priedą, viena iš oficialių Bendrijos kalbų arba kartu su vertimu į vieną iš oficialių Bendrijos kalbų turi būti pateiktos Komisijai. Tokios paraiškos turi būti pateiktos kartu su technine byla, įskaitant specifikacijas, kurias konkretus spiritinis turi atitikti. Techninės bylos turinys skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje , C serijoje.

Per tris mėnesius nuo šio paskelbimo bet koks fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą gali prieštarauti geografinės nuorodos įtraukimui į III priedą dėl tos priežasties, kad nesilaikoma šio reglamento sąlygų. Prieštaravimas turi būti tinkamai pagrįstas.

2. 1 dalyje nurodytoje techninėje byloje turi būti pateikiama bent jau tokia informacija:

a) spiritinio gėrimo pavadinimas, įskaitant geografinę nuorodą;

b) spiritinio gėrimo aprašymas, įskaitant produkto ar maisto produkto pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ir (arba) organoleptines savybes;

c) konkrečios geografinės teritorijos apibūdinimą;

d) spiritinio gėrimo gavimo metodo aprašymą ir, jei būtina, autentiškų ir nekintančių vietinių metodų aprašymą;

e) išsamius duomenis, nurodančius sąsają su geografine aplinka ar geografine kilme;

f) bet kokie Bendrijos ir (arba) nacionalinių nuostatų nustatyti reikalavimai.

g) pareiškėjo vardą, pavardę ir adresą ryšiams;

3. Sprendimas apie geografinės nuorodos įtraukimą į III priedą yra priimamas laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į bet kokį pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas pareikštą prieštaravimą.

4. Šio reglamento reikalavimus atitinkančios homoniminės geografinės nuorodos yra įregistruojamos atsižvelgiant į vietinę ir tradicinę praktiką ir faktinį pavojų suklaidinti, ypač į:

- visuomenę klaidinantį homoniminį pavadinimą, verčiantį tikėti, kad produktai atvežti iš kitos teritorijos nėra registruojami, net jeigu žemės ūkio produktų ar maisto produktų kilmės teritorijos, regiono ar vietos pavadinimo formuluotė yra tiksli.

- įregistruotos homoniminės geografinės nuorodos naudojimą, kai, atsižvelgiant į prievolę suinteresuotų gamintojų atžvilgiu laikytis teisingumo principo ir neklaidinti vartotojų, esant konkrečioms sąlygoms garantuojama, kad vėliau įregistruotas homonimas ir registre jau esantis pavadinimas aiškiai skiriami.

5. Apie ginčus dėl konkrečios geografinės nuorodos įregistravimo oficialiai pranešama Komisijai. Tokie ginčai sprendžiami pagal šio skirsnio nuostatas ir tradicines teises, laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

16 straipsnis Pagal Reglamento (EB) Nr. 1576/89 nuostatas saugomos geografinės nuorodos

Ne vėliau kaip per septynerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai pateikiama kiekvienos, pagal Reglamento (EB) Nr. 1576/89 nuostatas saugomos, geografinės nuorodos techninė byla.

Po to, kai techninė byla išnagrinėjama Komisijoje, jos turinys skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje , C serijoje.

Jei nuo šio reglamento įsigaliojimo praėjus septyneriems metams techninės bylos turinys nepaskelbiamas, geografinė nuoroda saugoma nebus.

IV SKYRIUS BENDROSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR GALUTINĖS NUOSTATOS

17 straipsnis Spiritinių gėrimų kontrolė ir apsauga

1. Už spiritinių gėrimų kontrolę atsakingos valstybės narės. Jos imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų šio reglamento nuostatų laikymąsi, ypač paskirdamos vieną ar daugiau valdžios įstaigų tokiam laikymuisi ir į III priedą įtrauktų geografinių nuorodų apsaugai užtikrinti.

2. Valstybės narės ir Komisija viena kitai perduoda šiam reglamentui įgyvendinti būtiną informaciją.

18 straipsnis Spiritinių gėrimų eksportas

Iš Bendrijos eksportuojami spiritiniai gėrimai atitinka šio reglamento nuostatas, išskyrus tuos atvejus, kai remiantis tinkamai pagrįstomis paraiškomis, pagal 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką buvo taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos.

19 straipsnis Komitetas

1. Komisijai padeda Spiritinių gėrimų vadybos komitetas (toliau – Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas – vienas mėnuo.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

20 straipsnis Priedų pakeitimai

Priedai iš dalies keičiami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

21 straipsnis Išsamios taikymo taisyklės

Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

22 straipsnis Pereinamojo laikotarpio ir kitos ypatingosios priemonės

Laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos priemonės priimamos tada, kai būtina:

a) palengvinti perėjimą nuo Reglamente (EEB) Nr. 1576/89 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių;

b) išspręsti specifines praktinio pobūdžio problemas, pvz., tam tikrais atvejais, siekiant išvengti vartotojo suklaidinimo ir išlaikyti bei plėtoti Bendrijos spiritinių gėrimų etaloninius analizės metodus, įpareigoti etiketėse nurodyti gamybos vietą;

c) tinkamai pagrįstais atvejais priimti nuo šio reglamento nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas.

23 straipsnis Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1576/89 panaikinamas.

24 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo ....

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS TECHNINIAI APIBRĖŽIMAI IR REIKALAVIMAI

Šiame reglamente vartojami tokie apibrėžiamai:

1) Saldinimas:

saldinimas, tai vieno ar kelių išvardytų produktų panaudojimas ruošiant spiritinius gėrimus:

a) pusiau baltas cukrus, baltasis cukrus, rafinuotas baltasis cukrus, dekstrozė, fruktozė, gliukozės sirupas, skystas cukrus, invertuotas skystas cukrus, invertuoto cukraus sirupas, pagal Direktyvoje 2001/111/EB[10] pateiktus apibrėžimus;

b) rektifikuota koncentruota vynuogių misa, koncentruota vynuogių misa, šviežia vynuogių misa;

c) "Degintas cukrus", tai produktas, gautas reguliuojamu būdu kaitinant vien tik sacharozę, be šarmų, mineralinių rūgščių ar kitokių cheminių priedų;

d) medus pagal Tarybos direktyvoje 2001/110/EB[11] pateiktą apibrėžimą;

e) saldžiavaisio pupmedžio sirupas;

f) kitos natūralios angliavandenių medžiagos, turinčios panašų poveikį kaip ir minėtieji produktai;

g) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/35/EB[12] apibrėžti saldikliai.

2) Sumaišymas:

Sumaišymas, tai dviejų ar daugiau skirtingų gėrimų arba gėrimo su vienu ar daugiau žemės ūkio kilmės distiliatu ar etilo alkoholiu jungimas, siekiant gauti naują gėrimą.

3) Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis:

Žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui būdingos šios savybės:

a) organoleptinės savybės: jokio kito skonio, išskyrus žaliavos skonį;

b) minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais: 96,0 tūrio proc.;

c) didžiausias leistinas priemaišų kiekis

i) bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgšties kiekiu, g/dm3 absoliutaus alkoholio: 1,5,

ii) esterių kiekis, išreikštas etilo acetato kiekiu, g/dm3 absoliutaus alkoholio: 1,3,

iii) aldehidų kiekis, išreikštas acetaldehido kiekiu, g/dm3 absoliutaus alkoholio: 0,5,

iv) aukštesniųjų alkoholių kiekis, išreikštas 2–metil–1–propanolio kiekiu, g/dm3 absoliutaus alkoholio: 0,5,

v) metilo alkoholio kiekis, g/dm3 absoliutaus alkoholio: 50,

vi) sausųjų medžiagų kiekis, g/dm3 absoliutaus alkoholio: 1,5,

vii) lakiųjų azoto bazių kiekis, g/dm3 absoliutaus alkoholio: 0,1,

viii) furfurolo kiekis: neaptinkamas.

4) Vandens pylimas:

Gaminant spiritinius gėrimus leidžiama įpilti vandens, distiliuoto ar demineralizuoto, bet tik tuo atveju, jei vandens kokybė atitinka nacionalines nuostatas, priimtas įgyvendinant Direktyvas 80/777/EEB[13] ir 80/778/EEB[14], ir dėl įpilto vandens nepasikeičia produkto pobūdis.

Šis vanduo gali būti distiliuotas, demineralizuotas, išgrynintas ar suminkštintas.

5) Derinimas:

Derinimas, tai dviejų ar daugiau gėrimų, kurie priklauso tai pačiai kategorijai ir skiriasi vienas nuo kito tiktai nereikšmingais sudėties ypatumais, kuriuos nulemia vienas ar daugiau toliau išvardytų veiksnių, sumaišymas:

a) paruošimo būdai;

b) naudoti distiliatoriai;

c) brandinimo ar išlaikymo laikotarpis,

d) geografinė gamybos vietovė.

Taip pagamintas spiritinis gėrimas yra tos pačios kategorijos kaip ir originalus spiritinis gėrimas prieš derinimą.

6) Brandinimas arba išlaikymas:

Brandinimas ar išlaikymas, tai procesas kurio metu leidžiama vykti natūralioms tam tikroms reakcijoms, laikant spiritinį gėrimą atitinkamose talpyklose ir tokiu būdu siekiant suteikti jam naujų organoleptinių savybių;

7) Aromatinimas:

Aromatinimas, tai vienos ar kelių aromatinių medžiagų, apibrėžtų Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte, naudojimas gaminant spiritinius gėrimus;

8) Dažymas:

Dažymas, tai vieno ar daugiau dažiklių, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje94/36/EB[15], naudojimas gaminant spiritinius gėrimus.

9) Žemės ūkio kilmės distiliatas:

Žemės ūkio kilmės distiliuotas, tai alkoholinis skystis, gautas distiliavimo būdu iš alkoholinio rauginimo būdu fermentuotų žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, tačiau neturintis etilo alkoholio arba spiritinio gėrimo savybių, bet išlaikęs naudotų žaliavų aromatą ir skonį.

Jei daroma nuoroda į panaudotą žaliavą, distiliatas turi būti gautas vien tik iš tos žaliavos.

10) Alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais:

Alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, tai gryno alkoholio, esančio tame produkte esant 20° C, tūrio santykis su visu to gaminio tūriu, esant tai pačiai temperatūrai.

11) Lakiųjų medžiagų kiekis:

Lakiųjų medžiagų kiekis, tai lakiųjų medžiagų koncentracija spiritiniame gėrime, pagamintame vien tik distiliavimo būdu. Lakiosioms medžiagoms priskiriamos tik iš panaudotų žaliavų distiliavimo arba perdistiliavimo metu į produktą patenkančios medžiagos, išskyrus etilo ir metilo alkoholį.

12) Pagaminimo vieta:

Tai vieta arba regionas, kuriame įvyko gatavo produkto gamybos proceso etapas, suteikiantis spiritiniam gėrimui jo pobūdį ir pagrindines galutines savybes.

13) Aprašymas:

Aprašymas, tai ženklinant etiketėmis, spiritinių gėrimų vežimo dokumentuose, komerciniuose dokumentuose, ypač sąskaitose–faktūrose ir pristatymo dokumentuose bei reklamuojant naudotos sąvokos.

14) Ženklinimas etiketėmis:

Ženklinimas etiketėmis, tai visi aprašai ir kitos nuorodos, ženklai, iliustracijos ar prekių ženklai, skirti atskirti gėrimą ir kurie yra nurodomi ant tos pačios taros, įskaitant uždarymo įtaisus ar prie taros pridėtose etiketėse ir ant apdangos, juosiančios butelio kaklelį.

15) Pateikimas:

Pateikimas, tai ant taros, įskaitant dangtį, ženklinant etiketėmis ir ant pakuočių naudotos sąvokos, įskaitant reklamą ir pardavimo skatinimą.

16) Pakuotė:

Pakuotė, tai apsauginė įpakavimo medžiaga, pvz., popierius, visų rūšių šiaudiniai apvalkalai, kartonas ir dėžės, naudojamos vienam ar daugiau taros vienetams vežti.

II PRIEDAS SPIRITINIŲ GĖRIMŲ KATEGORIJOS

A kategorija: Spiritiniai gėrimai

1. Romas

a) Romas yra:

1) spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik alkoholinio rauginimo ir distiliavimo būdu iš melasos ar sirupo, gauto cukranendrių cukraus gamybos metu, arba iš pačių cukranendrių syvų ir distiliuotas iki alkoholio koncentracijos, ne didesnės kaip 96 tūrio proc., kad distiliatas turėtų išskirtines romui būdingas organopleptines savybes;

2) šis spiritinis gėrimas pagamintas alkoholinio fermentavimo ir distiliavimo būdu iš cukranendrių syvų ir pasižymintis romui būdingomis aromato savybėmis, kuriame lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 2,25 g/dm3 absoliutaus alkoholio.

b) Minimali romo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 %

c) Rome neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

e) Priedo 1 punkte minimas geografines nuorodas galima papildyti žodžiu „ traditionnel “, jei romai pagaminti distiliavimo būdu iki ne didesnės kaip 80 tūrio proc. alkoholio koncentracijos iš alkoholinio fermentavimo būdu fermentuotų alkoholį gaminančių medžiagų, kurių kilmės vieta yra gamybos vieta. Lakiųjų medžiagų kiekis jose turi būti ne mažesnis kaip 2,25 g/dm3 absoliutaus alkoholio, jos neturi būti saldintos ar aromatintos. Žodžio „ traditionnel “ vartojimas nedraudžia vartoti sąvokas „iš cukraus gamybos“ ar „žemės ūkio“, kuriuos galima jungti su pavadinimu „Romas“.

Ši nuostata neturi įtakos žodžio „ traditionnel “ vartojimui visų produktų, kuriems ji taikoma atžvilgiu, pagal jų savituosius kriterijus.

2. Whisky arba Whiskey

a) Whisky arba whiskey yra spiritinis gėrimas:

1) gaunamas distiliuojant iš maltų grūdų pagamintą mentalą, kuriame yra arba ne kitų rūšių neskaldytų grūdų.

2) apcukrintas salykle esančia amilaze ir kitais natūraliais fermentais arba be jų,

3) fermentuotas mielėmis,

4) distiliuotas vieną ar daugiau kartų iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kad distiliatas išlaikytų naudotų žaliavų aromatą ir skonį,

5) galutinį distiliatą brandinant ne mažiau kaip trejus metus medinėse statinėse, kurių talpa neviršija 700 litrų.

Distiliatas, kuris gali būti jungiamas tik su vandeniu ir paprasta karamele, išlaiko spalvą, kvapą ir skonį, gaunamus iš gamybos proceso, nurodyto1–5 punktuose.

b) Minimali whisky arba whiskey alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 40 tūrio proc.

c) Whisky arba whiskey neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

d) Whisky arba whiskey neturi būti saldinamas ar aromatinamas ir turėti kitų, išskyrus paprastą dažančią karamelę, priedų.

3. Grūdų spiritinis gėrimas

a) Grūdų spiritinis gėrimas, tai spiritinis gėrimas, pagamintas distiliuojant fermentuotą grūdų mentalą ir kuriam yra būdingos naudotų žaliavų suteiktos organoleptinės savybės.

b) Minimali grūdų spiritinio gėrimo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 35 tūrio proc.

c) Grūdų spiritiniame gėrime neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

d) Tik natūralios kvapiosios medžiagos ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant grūdų spiritinį gėrimą.

e) Grūdų spiritinis gėrimas, kuris vadinamas „Grūdų brandy“ , turi būti pagamintas distiliuojant fermentuotą grūdų mentalą iki ne didesnės kaip 95 tūrio proc. alkoholio koncentracijos ir pasižymėti panaudotų žaliavų suteiktomis organoleptinėmis savybėmis.

4. Vyno spiritinis gėrimas

a) Vyno spiritinis gėrimas yra spiritinis gėrimas:

1) gaminamas distiliuojant vyną arba vyną, spirituotą distiliavimui, iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, arba perdistiliuojant vyno distiliatą iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos,

2) kurio lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 1,25 g/dm3 absoliutaus alkoholio,

3) kuriame metilo alkoholio kiekis yra ne didesnis kaip 2 g/dm3 absoliutaus alkoholio.

b) Minimali vyno spiritinio gėrimo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Vyno spiritiniame gėrime neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

5. Brandy arba Weinbrand

a) Brandy arba Weinbrand yra spiritinis gėrimas:

1) pagamintas iš vyno spiritinio gėrimo, jungto arba ne su distiliuotu iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio proc. alkoholio koncentracijos vyno distiliatu, su sąlyga, kad distiliato kiekis gatavame produkte neviršija 50 tūrio proc.,

2) brandintas ne mažiau kaip vienerius metus ąžuolinėse talpyklose arba ne mažiau kaip šešis mėnesius ąžuolinėse statinėse, kurių talpa mažesnė kaip 1000 litrų,

3) lakiųjų medžiagų, gautų vien tiktai distiliuojant ar perdistiliuojant naudotas žaliavas, kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,25 g/dm3 absoliutaus alkoholio,

4) metilo alkoholio kiekis neturi viršyti 2 g/dm3 absoliutaus alkoholio.

b) Minimali Brandy arba Weinbrand alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 36 tūrio proc.

c) Brandy arba Weinbrand neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

6. Vynuogių išspaudų spiritinis gėrimas arba vynuogių išspaudos

a) Vynuogių išspaudų spiritinis gėrimas arba vynuogių išspaudos yra spiritinis gėrimas, kuris atitinka šias sąlygas:

1) pagamintas fermentuojant ir distiliuojant vynuogių išspaudas vandens garais tiesiogiai arba prieš tai įpylus vandens;

2) į vynuogių išspaudas gali būti įdėta nuosėdų, kurių kiekis neviršija 25 kg nuosėdų 100 kg sunaudotų vynuogių išspaudų;

3) Iš nuosėdų gautas alkoholio kiekis gatavame produkte negali viršyti 35 proc. bendro alkoholio kiekio;

4) distiliuodama turi būti esant iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos išspaudoms;

5) leidžiama perdistiliuoti iki tos pačios alkoholio koncentracijos;

6) lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,40 g/dm3 absoliutaus alkoholio, o metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 10 g/dm3 absoliutaus alkoholio.

b) Minimali vynuogių išspaudų spiritinio gėrimo arba vynuogių išspaudų alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Vynuogių išspaudų spiritiniame gėrime arba vynuogių išspaudose neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

7. Vaisių išspaudų spiritinis gėrimas

a) Vaisių išspaudų spiritinis gėrimas yra spiritinis gėrimas, kuris atitinka šias sąlygas:

1) gautas vien tik fermentuojant ir distiliuojant vaisių išspaudas, išskyrus vynuogių išspaudas, iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos;

2) minimalus lakiųjų medžiagų kiekis jame yra ne mažesnis kaip 2 g/dm3 absoliutaus alkoholio;

3) didžiausias metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 15,0 g/dm3 absoliutaus alkoholio;

4) kaulavaisių išspaudų spiritinio gėrimo atveju vandenilio cianido kiekis 0,10 g/dm3 absoliutaus alkoholio.

5) leidžiama perdistiliuoti iki tos pačios alkoholio koncentracijos.

b) Minimali vaisių išspaudų spiritinio gėrimo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Vaisių išspaudų spiritiniame gėrime neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

e) Vaisių išspaudų spiritinio gėrimo pavadinimas, kuriuo jis parduodamas yra vaisiaus pavadinimas kartu su įrašu „išspaudų spiritinis gėrimas“. Jei naudojamos kelių skirtingų vaisių išspaudos, suteikimas prekinis pavadinimas „vaisių išspaudų spiritinis gėrimas“.

8. Razinų spiritinis gėrimas arba raisin brandy

a) Razinų spiritinis gėrimas arba raisin brandy , tai spiritinis gėrimas, gautas distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu fermentuotą „Korinto juodųjų” arba „Malagos muskatinių” veislių džiovintų vynuogių ekstraktą iki ne didesnės kaip 94,5 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kad distiliatas turėtų naudotos žaliavos aromatą ir skonį.

b) Minimali razinų spiritinis gėrimas arba raisin brandy alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Razinų spiritinis gėrimas arba raisin brandy neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

9. Vaisių spiritinis gėrimas

a) Vaisių spiritinis gėrimas yra spiritiniai gėrimai:

1) pagaminti fermentuojant ir distiliuojant fermentuotą sultingų vaisių masę arba jų misą, su kauliukais arba be kauliukų,

2) distiliuoti iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kad distiliatas turėtų distiliuojamų vaisių aromatą ir skonį,

3) lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2 g/dm3 absoliutaus alkoholio,

4) vandenilio cianido kiekis ne didesnis kaip 0,10 g/dm3 absoliutaus alkoholio, jeigu pagaminti iš kaulavaisių spiritinio gėrimo.

b) Vaisių spiritinis gėrimas turi turėti metilo alkoholio kiekį ne didesnį kaip 10 g/dm3 absoliutaus alkoholio

Didžiausias metilo alkoholio kiekis yra:

i) 12 g/dm3 absoliutaus alkoholio gautas iš šių vaisių:

- slyvų ( Prunus domestica L.),

- kaukazinių skėstašakių slyvų ( Prunis domestica L. var syriaca ),

- naminių slyvų ( Prunus domestica L.),

- obuolių ( Malus domestica Borkh. ),

- miškinių kriaušių ( Pyrus communis L.), išskyrus Williams kriaušes ( Pyrus communis Williams),

- paprastųjų aviečių ( Rubus idaeus L.),

- gervuogių ( Rubus fruticosus L.),

ii) 13,5 g/dm3 absoliutaus alkoholio gautas iš šių vaisių:

- Williams kriaušių ( Pyrus communis Williams),

- raudonųjų ir juodųjų serbentų ( Ribes species ),

- paprastojo šermukšnio ( Sorbus aucuparia ),

- šeivamedžio uogų ( Sambucus nigra L.),

c) Minimali vaisių spiritinio gėrimo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

d) Vaisių e u de vie neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

e) Tik natūralios kvapiosios medžiagos ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant vaisių spiritinį gėrimą.

f) Pavadinimas, kuriuo vaisių spiritinis gėrimas yra parduodamas yra spiritinis gėrimas, prieš šiuos žodžius nurodant vaisių pavadinimą, pavyzdžiui: vyšnių spiritinis gėrimas arba kirsch , slyvų spiritinis gėrimas arba slivovitz , sirijietiškų slyvų, persikų, obuolių, kriaušių, abrikosų, figų, citrusinių vaisių, vynuogių spiritinis gėrimas arba kitokių vaisių spiritinis gėrimas. Jie taip pat gali būti vadinami wasser kartu su vaisiaus pavadinimu.

Vaisiaus pavadinimas gali pakeisti pavadinimą spiritinis gėrimas, prieš kurį eina vaisiaus pavadinimas, tiktai šių vaisių atvejais:

- mirabelių ( Prunus domestica L. var. syriaca ),

- slyvų ( Prunus domestica L. ),

- naminių slyvų ( Prunus domestica L. ),

- žemuoginio arbuto ( Arbutus unedo L. ),

- Golden Delicious obuolių.

g) Pavadinimas „ Williams“ gali būti naudojamas kriaušių spiritiniam gėrimui apibūdinti, jei jo gamybai yra naudojamos tik „ Williams“ veislės kriaušės.

h) Jei kartu distiliuojami dviejų ar daugiau rūšių vaisiai, gaminys turi būti parduodamas „Vaisių spiritinio gėrimo“ pavadinimu. Pavadinime gali būti nurodyti vaisiai, surašyti pagal jų sunaudotą kiekį mažėjančia tvarka.

10. Obuolių sidro spiritinis gėrimas, obuolių sidro brandy arba kriaušių sidro spiritinis gėrimas

a) Obuolių sidro spiritinis gėrimas, obuolių sidro brandy arba kriaušių sidro spiritinis gėrimas yra spiritiniai gėrimai:

1) pagaminti vien tiktai distiliuojant obuolių sidrą arba kriaušių sidrą iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kad distiliatas turėtų distiliuojamų vaisių aromatą ir skonį,

2) lakiųjų medžiagų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2 g/dm3 absoliutaus alkoholio,

3) kuriame metilo alkoholio kiekis ne didesnis kaip 10 g/dm3 absoliutaus alkoholio.

b) Minimali obuolių sidro spiritinio gėrimo, obuolių sidro brandy arba kriaušių sidro spiritinio gėrimo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Obuolių sidro spiritiniame gėrime, obuolių sidro brandy arba kriaušių sidro spiritiniame gėrime neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

11. Hefebrand

a) Hefebrand yra spiritinis gėrimas gaminamas iš vyno arba iš fermentuotų vaisių nuosėdų.

b) Minimali Hefebrand alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 38 tūrio proc.

c) Hefebrand neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

e) Pavadinimas „ Hefebrand ” gali būti papildytas pagrindiniu naudotos medžiagos pavadinimu.

12. Bierbrand arba eau de vie de bière

a) Bierbrand arba eau de vie de bière spiritinis gėrimas gautas vien tik tiesioginės šviežio alaus distiliacijos būdu iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kad distiliuotas turėtų alui būdingas organoleptines savybes.

b) Minimali Bierbrand arba eau de vie de bière alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 38 tūrio proc.

c) Bierbrand neturi būti įpilta žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

B kategorija: ypatingieji spiritiniai gėrimai

13. Spiritinis gėrimas (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), pagamintas maceravimo ir distiliavimo būdu

a) Spiritiniai gėrimai (prieš kuriuos nurodytas vaisiaus pavadinimas), pagaminti maceravimo ir distiliavimo būdu yra spiritiniai gėrimai, kurie:

1) pagaminti maceruojant iš dalies fermentuotas ar nefermentuotas tam tikras uogas ar kitus vaisius, pavyzdžiui, avietes, gervuoges, mėlynes ir kitus, žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje ar distiliuotame etilo alkoholyje arba kitos rūšies spirite, apibrėžtame šiame reglamente, ir po to distiliuojant; maceravimui turi būti sunaudojama ne mažiau kaip 100 kg vaisių 20 dm3 absoliutaus alkoholio.

2) apima iš šių vaisių gaunamus spiritinius gėrimus:

- gervuogių ( Rubus fruticosus L.),

- žemuogių ( Fragaria L.),

- mėlynių ( Vaccinium myrtillus L.),

- aviečių ( Rubus idaeus L.),

- raudonųjų serbentų ( Ribes vulgare Lam. ),

- dygiųjų slyvų ( Prunus spinosa L.),

- naminių šermukšnių ( Sorbus domestica L.),

- sodinių šermukšnių ( Sorbus domestica L.),

- bugienio uogų ( Ilex cassine L.),

- grūstinio šermukšnio ( Sorbus turminalis L.),

- šeivamedžio uogų ( Sambucus nigra L.),

- erškėtuogių ( Rosa canina L.),

- juodųjų serbentų ( Ribes nigrum L.),

- tikrųjų bananų ( Musa paradisiaca ),

- pasijos vaisių ( Passiflora edulis )

- ambarelų ( Spondias dulcis ),

- amerikinių slyvų ( Spondias mombin ).

b) Maceravimo ir distiliavimo būdu pagamintų spiritinių gėrimų (prieš kuriuos nurodytas vaisiaus pavadinimas) minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Maceravimo ir distiliavimo būdu pagamintų spiritinių gėrimų (prieš kuriuos nurodytas vaisiaus pavadinimas) aromatiniams gali būti papildytas kvapiosiomis medžiagomis ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, išskyrus esančiais naudojamuose vaisiuose. Tik natūralios kvapiosios medžiagos ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant maceravimo ir distiliavimo būdu gautus spiritinius gėrimus (prieš kuriuos nurodytas vaisiaus pavadinimas). Gėrimui būdingas skonis ir jo spalva turi būti išgaunami tik iš naudojamų vaisių.

d) Dėl ženklinimo etiketėmis ir pateikimo: maceravimo distiliavimo būdu gautus spiritinius gėrimus (prieš kuriuos nurodytas vaisiaus pavadinimas) jų aprašuose, pateikiant ar ženklinant etiketėmis, toje pačioje eilutėje, kurioje yra įrašas spiritinio gėrimo (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas) to paties šrifto, dydžio ir tokios pat spalvos raidėmis turi būti įrašoma „pagaminta maceravimo ir distiliavimo būdu“, o ant butelių toks įrašas turi būti nurodytas priekinėje etiketėje.

14. Geist (kartu nurodant vaisiaus pavadinimą)

a) Geist (kartu nurodant vaisiaus pavadinimą) yra spiritinis gėrimas, gaunamas maceruojant nefermentuotas uogas, pvz., avietes, gervuoges, mėlynes ir kitokias, žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje ir po to distiliuojant.

b) Minimali Geist (kartu nurodant vaisiaus pavadinimą) alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Geist (kartu nurodant vaisiaus pavadinimą) gali būti aromatinamas kvapiosiomis medžiagomis ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, išskyrus esančius naudojamuose vaisiuose. Tik natūralios kvapiosios medžiagos ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant Geist (kartu nurodant vaisiaus pavadinimą). Gėrimui būdingas skonis ir jo spalva turi būti išgaunami tik iš naudojamų vaisių.

15. Vaisiniai spiritiniai gėrimai

a) Vaisiniai spiritiniai gėrimai, tai spiritiniai gėrimai, gaunami maceruojant vaisius žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliate ir (arba) spirite, mažiausiai sunaudojant 5 kg vaisių 20 litrų absoliutaus naudojamo alkoholio tūrio.

b) Minimali vaisinių spiritinių gėrimų alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 25 tūrio proc.

c) Šie spiritiniai gėrimai gali būti aromatinami kvapiosiomis medžiagomis ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, išskyrus esančius naudojamuose vaisiuose. Tik natūralios kvapiosios medžiagos ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant vaisinius spiritinius gėrimus. Gėrimui būdingas skonis ir jo spalva turi būti išgaunami tik iš naudojamų vaisių.

d) Vaisiniai spiritiniai gėrimai turi būti parduodami pavadinimu „Spiritinis gėrimas“, prieš jį nurodant vaisiaus pavadinimą.

16. Gencijonų spiritinis gėrimas

a) Gencijonų spiritinis gėrimas, tai spiritinis gėrimas, gaminamas iš gencijonų distiliato, gauto iš fermentuotų gencijonų šaknų, įpylus arba neįpylus žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

b) Minimali Gencijonų spiritinio gėrimo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Tik natūralios kvapiosios medžiagos ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant Gencijonų spiritinį gėrimą.

17. Kadagiais aromatinti spiritiniai gėrimai

a) Kadagiais aromatinti spiritiniai gėrimai, tai spiritiniai gėrimai, gaminami aromatinant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį ir (arba) grūdų spiritą ir (arba) grūdų distiliatą kadagio ( juniperus communis ) uogomis.

b) Minimali kadagiais aromatintų spiritinių gėrimų alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 tūrio proc.

c) Kitos natūralios ar natūralioms tapačios aromatinės medžiagos, apibrėžtos Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir (arba) aromatinių medžiagų preparatai, apibrėžti minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, ir (arba) aromatiniai augalai arba jų dalys taip pat gali būti naudojami, tačiau turi jaustis kadagio organoleptinės savybės, net jei jos kartais yra silpnos.

d) Kadagiais aromatinti spiritiniai gėrimai parduodami pavadinimais „ Wacholder“ , „ ginebra“ arba „ genebra“.

18. Gin

a) Gin yra kadagiais aromatintas spiritinis gėrimas gaminamas aromatizuojant tinkamų organoleptinių savybių turintį žemės ūkio kilmės etilo alkoholį.

b) Minimali gin alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

19. Distiliuotas gin

a) Distiliuotas gin yra:

1) kadagiais aromatingas spiritinis gėrimas pagamintas vien tik perdistiliuojant tinkamų organoleptinių savybių atitinkamos kokybės žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, kurio etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc., tradiciškai naudojamuose gin gamybai distiliatoriuose, įdėjus kadagio uogų ir kitokių natūralių augalų su sąlyga, kad kadagių skonis bus vyraujantis, arba

2) distiliavimo produkto mišinys su tokios pat sudėties, grynumo ir alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu; natūralios ir (arba) natūralioms tapačios kvapiosios medžiagos, nurodytos 18 punkto c papunktyje, taip pat gali būti naudojamos distiliuotam gin aromatinti.

b) Minimali distiliuoto gin alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Gin , kuris yra gaunamas į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį įpylus esencijų ar įdėjus kvapiųjų medžiagų, nėra laikomas distiliuotu gin .

20. London gin

a) London gin yra distiliuoto gin rūšis:

1) vien tik gautas iš žemės ūkio kilmės alkoholio su ne didesniu kaip 5 gramų metanolo kiekiu, tenkančiu vienam hektolitrui absoliutaus alkoholio.

2) turintis būdingą aromatą, suteiktą perdistiliuojant tradiciniuose, etilo alkoholiui naudojamuose, distiliatoriuose, esant visoms naudojamoms natūralioms augalinėms medžiagoms,

3) iš kurio gautame distiliate yra bent jau 70 tūrio proc. absoliutaus alkoholio,

4) į kurį gali būti pilamas vien tik tos pačios žaliavos etilo alkoholis,

5) į kurį nepridėta saldiklių ar dažiklių,

6) į kurį nepridėta kitokių, išskyrus vandenį, ingredientų.

b) Minimali London gin alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Pavadinimas „ London gin“ gali būti papildytas žodžiu „dr y“ .

21. Kmynais aromatinti spiritiniai gėrimai

a) Kmynais aromatinti spiritiniai gėrimai, gaminami aromatinant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį kmynais ( Carum carvi L.).

b) Minimali kmynais aromatintų spiritinių gėrimų alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 30 tūrio proc.

c) Kitos natūralios ar natūralioms tapačios aromatinės medžiagos, apibrėžtos Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose ir (arba) aromatinių medžiagų preparatai, apibrėžti minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami su sąlyga, kad kmynų skonis bus vyraujantis.

22. Akvavit arba aquavit

a) Akvavit arba aquavit yra kmynais aromatintas spiritinis gėrimas aromatingas augalų ar prieskonių distiliatu.

b) Minimali akvavit arba aquavit alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Kitos kvapiosios medžiagos taip pat gali būti naudojamos, tačiau šiems gėrimams skonį ir kvapą suteikia kmynų ir (arba) krapų ( Anethum graveolens L.) sėklų distiliuotai. Naudoti eterinius aliejus yra draudžiama.

d) Karčiosios medžiagos neturi nustelbti skonio; sausojo ekstrakto kiekis neturi viršyti 1,5 g/100 cm3;

23. Anyžiais aromatinti spiritiniai gėrimai

a) Anyžiais aromatinti spiritiniai gėrimai, tai spiritiniai gėrimai, gaminami aromatinant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį natūraliais tikrųjų anyžių ( Illicium verum ), paprastųjų anyžių ( Pimpinella anisum ), paprastųjų pankolių ( Foeniculum vulgare ) ar kitokių augalų, kurių sudėtyje yra ta pati pagrindinė aromatinė medžiaga, ekstraktais, naudojant vieną iš šių procesų ar jų derinį:

1) maceravimą ir (arba) distiliavimą,

2) redistiliavimą su sėklomis ir kitomis anksčiau nurodytų augalų dalimis,

3) įdedant anyžių aromato turinčių augalų natūralių distiliuotų ekstraktų,

b) Minimali anyžiais aromatintų spiritinių gėrimų alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 tūrio proc.

d) Kitų natūralių augalų ekstraktai ar kvapiosios sėklos taip pat gali būti naudojamos su sąlyga, kad anyžių skonis bus vyraujantis.

24. Pastis

a) Pastis, tai spiritinis gėrimas, turintis natūralių paprastųjų saldymedžių šaknų ( Glycyrrhiza glabra ) ekstraktų, su kuriais į gėrimą patenka „halkonais“ vadinamų dažiklių ir glicirizo rūgšties, kurių mažiausias ir didžiausias kiekis turi būti atitinkamai 0,05 ir 0,5 g/dm3.

b) Minimali Pastis alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 40 tūrio proc.

d) Pastis yra mažiau kaip 100 g/dm3 cukraus, o mažiausias ir didžiausias anetolio lygis yra atitinkamai1,5 g/dm3 ir 2,0 g/dm3.

25. Pastis de Marseille

a) Pastis de Marseille yra p astis, turintis 2,0 g/dm3 anetolio.

b) Minimali Pastis de Marseille alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 45 tūrio proc.

26. Anis

a) Anis, tai anyžiais aromatintas spiritinis gėrimas, kuriam būdingos vien tiktai paprastų anyžių ( Pimpinella vulgare ) ir (arba) tikrųjų anyžių ( Illicium verum ) ir (arba) pankolių ( Foeniculum vulgare ) suteiktos aromatinės savybės.

b) Minimali anis alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 35 tūrio proc.

27. Distiliuotas anis

a) Distiliuotas anis , tai gėrimas turintis su anyžių sėklomis distiliuoto alkoholio, bet tik tuo atveju, jei tokio alkoholio kiekis sudaro ne mažiau kaip 20 % gėrimo alkoholio koncentracijos.

b) Minimali distiliuoto anis alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 35 tūrio proc.

28. Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter

a) Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter , tai spiritiniai gėrimai, kuriuose vyrauja kartus skonis, susidarantis aromatinant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį natūraliomis medžiagomis ir (arba) natūralioms medžiagoms tapačiomis kvapiosiomis medžiagomis, apibrėžtomis Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, apibrėžtais minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

b) Minimali kartaus skonio spiritinių gėrimų arba bitter alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 tūrio proc.

c) Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter gali būti parduodami ‘ amer ’ arba ‘ bitter’ pavadinimais su kita sąvoka arba be jos.

29. Vodka

a) Vodka, tai spiritinis gėrimas, gaminamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

1) gaunamas fermentavimo būdu, naudojant mieles, iš žemės ūkio žaliavų,

2) distiliuotas ir (arba) rektifikuotas taip, kad naudojamoms žaliavoms būdingos organoleptinės savybės ir fermentavimo metu susidariusių atliekinių produktų savybės būtų sumažintos atrankos būdu.

Šis procesas gali būti tęsiamas perdistiliuojant ir (arba) paruošiant naudojantis atitinkamomis technologijomis, įskaitant aktyvintų medžio anglių panaudojimą, siekiant gaminiui siekiant suteikti ypatingas organoleptines savybes.

Didžiausias nuosėdų lygis turi atitikti I priede etilo alkoholiui nustatytus lygius, išskyrus, kad metilo alkoholio kiekis galutiniame produkte neturi viršyti 10 g/dm3 absoliutaus alkoholio.

b) Minimali vodka alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) Vienintelės kvapiosios medžiagos, kurios gali būti dedamos, tai iš fermentuotų žaliavų gautame distiliate esantys kvapiųjų medžiagų junginiai. Gaminiui gali būti suteiktos ypatingos, skirtingos nuo vyraujančio aromato, organoleptinės savybės.

d) Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB nuostatų, vodka aprašymas, pateikimas ir ženklinimas etiketėmis tame pačiame matymo plote, kur pateikiamas prekinis pavadinimas, nurodo žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui pagaminti naudotas žaliavas. Rašmenys negali būti didesni už pusę ir mažesni už vieną trečiąją prekiniam pavadinimui naudotų rašmenų dydžio.

30. Aromatinta vodka

a) Aromatinga vodka, tai vodka, kuriai suteiktas, skirtingas nuo žaliavų suteikiamo, vyraujantis aromatas.

b) Minimali aromatintos vodka alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 tūrio proc.

c) aromatinta vodka gali būti saldinama, derinama, aromatinama, brandinama ar dažoma.

d) aromatinga vodka taip pat gali būti parduodama kartu su žodžiu „vodka“ nurodant vyraujančio aromato pavadinimą.

31. Likeris

a) Likeris yra spiritinis gėrimas:

1) turintis tokį mažiausią cukraus kiekį, išreikštą invertuotu cukrumi:

i) 80 g/dm3 gencijonų likeriuose, kuriuose gencijonai yra vienintelė kvapioji medžiaga,

ii) 70 g/dm3 vyšnių likeriams, kuriuose etilo alkoholį sudaro tik vyšnių spiritinis gėrimas,

iii) 100 g/dm3 visais kitais atvejais;

2) kuris yra pagamintas aromatinant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį arba žemės ūkio kilmės distiliatą, arba vieną ar kelis spiritinius gėrimus, apibrėžtus šiame reglamente, arba išvardytų produktų mišinį, pasaldintą ir įdedant žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, grietinėlės, pieno ar kitų pieno produktų, vaisių, vyno ar aromatinto vyno.

b) Minimali likerio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 tūrio proc.

c) Tik natūralios kvapiosios medžiagos ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte ir natūralioms tapačios aromatinės medžiagos ir jų preparatai, apibrėžti minėtose direktyvos 1 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje gali būti naudojami gaminant likerį.

Natūralioms medžiagoms tapačių kvapiųjų medžiagų ir jų preparatų, apibrėžtų Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje, naudojimas gaminant likerius leidžiamas, išskyrus gaminant toliau išvardytus:

1) Vaisių likeriai:

- juodųjų serbentų,

- vyšnių,

- aviečių,

- šilkmedžio uogų,

- mėlynių,

- citrusinių vaisių,

- tekšių,

- arktinių raukšlėtųjų gervuogių,

- spanguolių,

- bruknių,

- dygliuotojo šaltalankio;

2) augalų likeriai:

- mėtų,

- gencijonų,

- anyžių,

- metėlės,

- gydomųjų augalų.

d) Pateikiant Bendrijoje pagamintus likerius, gali būti naudojamos šios sudurtinės sąvokos tais atvejais, kai žemės ūkio kilmės alkoholis naudojamas tradiciniams gamybos būdams atspindėti:

- slyvų brandy ,

- apelsinų brandy ,

- abrikosų brandy ,

- vyšnių brandy ,

- solbaerrom , taip pat vadinamo juodųjų serbentų romu.

Dėl šių likerių ženklinimo etiketėmis ir pateikimo: likerius ženklinant etiketėmis sudurtinė sąvoka jose turi būti nurodoma vienoje eilutėje, tokio pat šrifto ir spalvos šalia žodžio „likeris“ , įrašyta ne mažesnėmis nei jo šriftas raidėmis. Jei alkoholis gautas iš kito nei nurodytas spiritinio gėrimo, apie jo kilmę turi būti nurodyta etiketėje tame pačiame matymo plote, kuriame nurodyta sudurtinė sąvoka ir „likeris“, nurodant žemės ūkio alkoholio rūšį arba įrašant žodžius „žemės ūkio alkoholis“, kiekvienu atveju nurodant „pagamintas iš“ ar „pagamintas naudojant“.

32. Crème de (po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas)

a) „Créme de“ pavadinimu žinomi spiritiniai gėrimai, po kurių rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas, išskyrus pieno produktus, taikomas likeriams, kuriuose minimalus cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, yra ne mažesnis kaip 250 g/dm3.

b) Minimali Créme de , po kurių rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 tūrio proc.

c) Créme de yra taikomos 31 punkte nustatytos kvapiųjų medžiagų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

33. Crème de cassis

a) Crème de cassis yra juodųjų serbentų likeris, turintis invertuotu cukrumi išreikštus bent jau 400 g/dm3 cukraus.

b) Minimali Crème de cassis alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 tūrio proc.

c) Crème de rassis yra taikomos 31 punkte nustatytos kvapiųjų medžiagų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

34. Guignolet

a) Guignolet yra likeris, gautas maceruojant vyšnias žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje.

b) Minimali Guignolet alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 tūrio proc.

c) Guignolet yra taikomos 31 punkte nustatytos kvapiųjų medžiagų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

35. Punch au rhum

a) Punch au rhum yra likeris, kuriam alkoholio kiekį suteikia vien tiktai romas.

b) Minimali Punch au rhum alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 tūrio proc.

c) Punch au rhum yra taikomos 31 punkte nustatytos kvapiųjų medžiagų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

36. Sloe gin

a) Sloe gin yra likeris, pagamintas džine maceruojant dygiąsias slyvas, taip pat galima pridėti dygiųjų slyvų sulčių.

b) Minimali Sloe gin alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 25 tūrio proc.

37. Sambuca

a) Sambuca, tai bespalvis anyžių aromato likeris:

1) kuriame yra paprastųjų anyžių ( Pimpinella anisum L.), tikrųjų anyžių ( Illicium verum L.) arba kitų kvapiųjų augalų distiliato,

2) kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 350 g/dm3,

3) kuriame natūralaus anetolio kiekis yra lygus 1 g/dm3 ir daugiau, bet ne didesnis kaip 2 g/dm3.

b) Minimali Sambuca alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 38 tūrio proc.

c) Sambuca yra taikomos 31 punkte nustatytos kvapiųjų medžiagų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

38. Mistrà

a) Mistrà , tai bespalvis anyžių sėklų arba natūralaus anetolio aromato likeris:

1) kuriame anetolio kiekis yra lygus 1 g/dm3 ir daugiau, bet ne didesnis kaip 2 g/dm3,

2) kuriame taip pat gali būti kvapiųjų augalų distiliato,

3) kurio sudėtyje nėra cukraus.

b) Minimali Mistrà alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 40 tūrio proc.

c) Mistrà yra taikomos 31 punkte nustatytos kvapiųjų medžiagų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

39. Maraschino arba Marrasquino

a) Maraschino arba Marrasquino yra bespalvis likeris, kuriam aromatą suteikia įmaišomas marasca vyšnių distiliatas arba produkto, gauto iš žemės ūkio kilmės alkoholyje maceruotų vyšnių arba jų dalių, distiliuotas, kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 250 g/dm3.

b) Minimali Maraschino arba Marrasquino alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 24 tūrio proc.

c) Maraschino arba Marrasquino yra taikomos 31 punkte nustatytos kvapiųjų medžiagų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

40. Nocino

a) Nocino , tai likeris, kuriam aromatą suteikia įdedami maceruoti ir (arba) distiliuoti neprinokusių graikinių riešutų ( Jugians regid L.) branduoliai, kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 100 g/dm3.

b) Minimali Nocino alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 30 tūrio proc.

c) Nocino yra taikomos 31 punkte nustatytos kvapiųjų medžiagų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

41. Kiaušininis likeris arba advocaat arba avocat arba Advokat

a) Kiaušininis likeris arba advocaat arba avocat arba Advokat , tai aromatintas arba nearomatintas spiritinis gėrimas, gaunamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) spiritinio gėrimo, kurio ingredientai yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 g/dm3. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 140 g/dm3 galutinio produkto.

b) Nukrypstant nuo 1 straipsnio c punkto nuostatų, minimali kiaušininio likerio arba advocaat arba avocat arba Advokat alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 14 tūrio proc.

42. Likeris su kiaušiniais

a) Likeris su kiaušiniais, tai aromatintas arba nearomatintas spiritinis gėrimas, gaunamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) spiritinio gėrimo, kurio sudėtyje yra geros kokybės kiaušinių trynių, kiaušinių baltymų ir cukraus arba medaus. Cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 g/dm3. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 70 g/dm3 gatavo produkto.

b) Minimali likerio su kiaušiniais alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 tūrio proc.

43. Vaekevae gloegi arba Spritgloegg

a) Vaekevae gloegi arba Spritgloegg , tai spiritinis gėrimas gaminamas aromatinant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį natūraliais arba natūraliems tapačiais gvazdikėlių ir (arba) cinamono aromatais, naudojant vieną iš šių procesų: maceravimo ir (arba) distiliavimo, alkoholio perdistiliavimo su aukščiau nurodytais augalais, įdedant natūralių ar tapačių natūraliems gvazdikėlių ar cinamono aromatų, arba šių metodų derinį.

b) Minimali Vaekevae gloegi arba Spritgloegg alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 tūrio proc.

c) Laikantis Direktyvos 88/388/EEB nuostatų, gali būti naudojami kiti natūralūs arba tapatūs natūraliems aromatingų augalų ekstraktai, bet nurodytas prieskonių aromatas turi vyrauti.

d) Vyno arba vyno produktų kiekis neviršija 50%.

44. Berenburg arba Beerenburg

a) Berenburg arba Beerenburg yra spiritinis gėrimas:

1) pagamintas naudojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį,

2) pagamintas maceruojant vaisius arba augalus arba jų dalis,

3) kuriame yra specifinių aromatinių medžiagų, distiliuotų iš gencinjono šaknies ( Gentiana Intea L.), kadagio uogų ( Juniperus communis L.) ir lauro lapų ( Laurus nobilis L.),

4) kuris gali būti nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos,

5) kurį galima saldinti ne didesniu kaip 20 g/dm3 invertuoto cukraus kiekiu,

b) Minimali Berenburg arba Beerenburg alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 30 tūrio proc.

c) Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant Berenburg arba Beerenburg .

45. Topinambur

a) Topinambur yra spiritinis gėrimas gaminamas vien tiktai fermentuojant bulvines saulėgrąžas ( Helianthus tuberosus L.).

b) Minimali Topinambur alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 38 tūrio proc.

C kategorija: kiti spiritiniai gėrimai

1. Visi spiritiniai gėrimai, kurie atitinka 1 straipsnio apibrėžimą, bet neatitinka kategorijoms A ar B keliamų sąlygų yra aprašomi, pateikiami ir ženklinami etiketėmis su prekiniu pavadinimu – spiritinis gėrimas.

2. Rum-Verschnitt yra gaminamas Vokietijoje ir gaunamas maišant romą su alkoholiu taip, kad mažiausiai 5 % alkoholio, esančio galutiniame produkte, būtų iš romo. Ženklinant etiketėmis ir pateikiant produktą Rum-Verschnitt , žodis Verschnitt turi būti įrašytas apraše, pateikiant arba ženklinant etiketėmis to paties šrifto, dydžio ir spalvos raidėmis bei toje pačioje eilutėje kaip ir žodis Rum ; o jei tai yra butelis – pagrindinėje etiketėje. Jei šis produktas yra parduodamas už Vokietijos rinkos ribų, etiketėje turi būti nurodyta gėrimui pagaminti panaudotų alkoholio rūšių sudėtis.

3. Slivovice yra gaminamas Čekijos Respublikoje ir gaunamas į slyvų distiliuotą, prieš galutinį distiliavimą, įpilant 30 tūrio proc. alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės alkoholio. Šis gaminys turi būti aprašytas kaip spiritinis gėrimas, bet pavadinimas Slivovice gali būti vartojamas taip pat, jį įrašant tame pačiame matymo lauke pagrindinėje etiketėje. Jei čekiška Slivovice yra parduodama Bendrijoje, etiketėje turi būti nurodyta gėrimui pagaminti panaudotų alkoholio rūšių sudėtis. Ši nuostata pagal kategorijos A 9 punktą nepažeidžia Slivovice pavadinimo vartojimo vaisių spiritiniam gėrimui.

III PRIEDASGEOGRAFINĖS NUORODOS

Produkto kategorija[16] | Geografinė nuoroda | Geografinė kilmė |

A. Spiritiniai gėrimai |

1. Romas |

Rhum de la Martinique / Rhum de la Martinique traditionnel | Martinika |

Rhum de la Guadeloupe / Rhum de la Guadeloupe traditionnel | Gvadelupa |

Rhum de la Réunion / Rhum de la Réunion traditionnel | Reunionas |

Rhum de la Guyane / Rhum de la Guyane traditionnel | Gviana |

Ron de Málaga | … |

Ron de Granada | … |

Rum da Madeira | … |

2. Whisky ir (arba) Whiskey |

Scotch Whisky / Scotch | Škotija |

Irish Whisky | Airija |

Whisky español | Ispanija |

(Šie pavadinimai gali būti papildyti pavadinimais "malt"" arba "grain") |

Irish Whiskey | Airija |

Uisce Beatha Eireannach / Irish Whiskey | Airija |

(Šie pavadinimai gali būti papildyti žodžiais "Pot Still" arba “malt” arba “grain”) |

3. Grūdų spiritinis gėrimas |

Eau-de-vie de seigle de marque nationale luxembourgeoise | Liuksemburgas |

Korn / Kornbrand | Austrija, Vokietija |

4. Vyno spiritinis gėrimas |

Eau-de-vie de Cognac | … |

Eau-de-vie des Charentes | … |

Cognac | … |

(Pavadinimas “Cognac” gali būti papildytas tokiomis sąvokomis: |

– Fine | … |

– Grande Fine Champagne | … |

– Grande Champagne | … |

– Petite Fine Champagne | … |

– Fine Champagne | … |

– Borderies | … |

– Fins Bois | … |

– Bons Bois) | … |

Fine Bordeaux | … |

Armagnac | … |

Bas-Armagnac | … |

Haut-Armagnac | … |

Ténarèse/Armagnac-Ténarèze | … |

Eau-de-vie de vin de la Marne | … |

Eau-de-vie de vin originaire d'Aquitaine | … |

Eau-de-vie de vin de Bourgogne | … |

Eau-de-vie de vin originaire du Centre-Est | … |

Eau-de-vie de vin originaire de Franche-Comté | … |

Eau-de-vie de vin originaire du Bugey | … |

Eau-de-vie de vin de Savoie | … |

Eau-de-vie de vin originaire des Coteaux de la Loire | … |

Eau-de-vie de vin des Côtes-du-Rhône | … |

Eau-de-vie de vin originaire de Provence | … |

Eau-de-vie de Faugères / Faugères | … |

Eau-de-vie de vin originaire du Languedoc | … |

Aguardente do Minho | … |

Aguardente do Douro | … |

Aguardente da Beira Interior | … |

Aguardente da Bairrada | … |

Aguardente do Oeste | … |

Aguardente do Ribatejo | … |

Aguardente do Alentejo | … |

Aguardente do Algarve | … |

5. Brandy |

Brandy de Jerez | … |

Brandy del Penedés | … |

Brandy italiano | Italija |

Brandy Αττικης / Attica Brandy | … |

Brandy Πελλοπονησου / Peloponnese Brandy | … |

Brandy Κεντρικης Ελλαδας / Centrinės Graikijos Brandy | … |

Deutscher Weinbrand | Vokietija |

Wachauer Weinbrand | … |

Weinbrand Dürnstein | … |

Karpatské brandy špeciál | … |

6. Vynuogių išspaudų spiritinis gėrimas |

Eau-de-vie de marc de Champagne | … |

Marc de Champagne | … |

Eau-de-vie de marc originaire d'Aquitaine | … |

Eau-de-vie de marc de Bourgogne | … |

Eau-de-vie de marc originaire du Centre-Est | … |

Eau-de-vie de marc originaire de Franche-Comté | … |

Eau-de-vie de marc originaire de Bugey | … |

Eau-de-vie de marc originaire de Savoie | … |

Marc de Bourgogne | … |

Marc de Savoie | … |

Marc d'Auvergne | … |

Eau-de-vie de marc originaire des coteaux de la Loire | … |

Eau-de-vie de marc des côtes du Rhône | … |

Eau-de-vie de marc originaire de Provence | … |

Eau-de-vie de marc originaire du Languedoc | … |

Marc d'Alsace Gewürztraminer | … |

Marc de Lorraine | … |

Bagaceira do Minho | … |

Bagaceira do Douro | … |

Bagaceira da Beira Interior | … |

Bagaceira da Bairrada | … |

Bagaceira do Oeste | … |

Bagaceira do Ribatejo | … |

Bagaceiro do Alentejo | … |

Bagaceira do Algarve | … |

Orujo gallego | … |

Grappa | Italija |

Grappa di Barolo | … |

Grappa piemontese / Grappa del Piemonte | … |

Grappa lombarda / Grappa di Lombardia | … |

Grappa trentina / Grappa del Trentino | … |

Grappa friulana / Grappa del Friuli | … |

Grappa veneta / Grappa del Veneto | … |

Südtiroler Grappa / Grappa dell'Alto Adige | … |

Τσικουδια Κρητης / Tsikoudia of Crete | … |

Τσιπουρο Μακεδονιας / Tsipouro of Macedonia | … |

Τσιπουρο Θεσσαλιας / Tsipouro of Thessaly | … |

Τσιπουρο Τυρναβου / Tsipouro of Tyrnavos | … |

Eau-de-vie de marc de marque nationale luxembourgeoise | Liuksemburgas |

Zivania | Kipras |

Pálinka | Vengrija |

9. Vaisių spiritinis gėrimas |

Schwarzwälder Kirschwasser | … |

Schwarzwälder Himbeergeist | … |

Schwarzwälder Mirabellenwasser | … |

Schwarzwälder Williamsbirne | … |

Schwarzwälder Zwetschgenwasser | … |

Fränkisches Zwetschgenwasser | … |

Fränkisches Kirschwasser | … |

Fränkischer Obstler | … |

Mirabelle de Lorraine | … |

Kirsch d'Alsace | … |

Quetsch d'Alsace | … |

Framboise d'Alsace | … |

Mirabelle d'Alsace | … |

Kirsch de Fougerolles | … |

Südtiroler Williams / Williams dell'Alto Adige | … |

Südtiroler Aprikot / Aprikot dell'Alto Adige | … |

Südtiroler Marille / Marille dell'Alto Adige | … |

Südtiroler Kirsch / Kirsch dell'Alto Adige | … |

Südtiroler Zwetschgeler / Zwetschgeler dell'Alto Adige | … |

Südtiroler Obstler / Obstler dell'Alto Adige | … |

Südtiroler Gravensteiner / Gravensteiner dell'Alto Adige | … |

Südtiroler Golden Delicious / Golden Delicious dell'Alto Adige | … |

Williams friulano / Williams del Friuli | … |

Sliwovitz del Veneto | … |

Sliwovitz del Friuli-Venezia Giulia | … |

Sliwovitz del Trentino-Alto Adige | … |

Distillato di mele trentino / Distillato di mele del Trentino | … |

Williams trentino / Williams del Trentino | … |

Sliwovitz trentino / Sliwovitz del Trentino | … |

Aprikot trentino / Aprikot del Trentino | … |

Medronheira do Algarve | … |

Medronheira do Buçaco | … |

Kirsch Friulano / Kirschwasser Friulano | … |

Kirsch Trentino / Kirschwasser Trentino | … |

Kirsch Veneto / Kirschwasser Veneto | … |

Aguardente de pèra da Lousa | … |

Eau-de-vie de pommes de marque nationale luxembourgeoise | Liuksemburgas |

Eau-de-vie de poires de marque nationale luxembourgeoise | Liuksemburgas |

Eau-de-vie de kirsch de marque nationale luxembourgeoise | Liuksemburgas |

Eau-de-vie de quetsch de marque nationale luxembourgeoise | Liuksemburgas |

Eau-de-vie de mirabelle de marque nationale luxembourgeoise | Liuksemburgas |

Eau-de-vie de prunelles de marque nationale luxembourgeoise | Liuksemburgas |

Wachauer Marillenbrand | … |

Szatmári Szilvapálinka | … |

Kecskeméti Barackpálinka | … |

Békési Szilvapálinka | … |

Szabolcsi Almapálinka | … |

Bošácka Slivovica | … |

Pálinka | Austrija (tik žemėse: Niederösterreich, Burgenland, Steiermark, Wien), Vengrija |

10. Obuolių sidro spiritinis gėrimas ir kriaušių sidro spiritinis gėrimas |

Calvados | … |

Calvados Pays d'Auge | … |

Eau-de-vie de cidre de Bretagne | … |

Eau-de-vie de poiré de Bretagne | … |

Eau-de-vie de cidre de Normandie | … |

Eau-de-vie de poiré de Normandie | … |

Eau-de-vie de cidre du Maine | … |

Aguardiente de sidra de Asturias | … |

Eau-de-vie de poiré du Maine | … |

B. Ypatingieji spiritiniai gėrimai |

15. Vaisiniai spiritiniai gėrimai |

Pacharán navarro | … |

Pacharán | Ispanija |

16. Gencijonų spiritinis gėrimas |

Bayerischer Gebirgsenzian | … |

Südtiroler Enzian / Genzians dell'Alto Adige | … |

Genziana trentina / Genziana del Trentino | … |

17. Kadagių kvapo spiritiniai gėrimai |

Genièvre / Jenever / Genever[17] | Belgija, Nyderlandai ir Prancūzijos departamentai Nord (59) ir Pas-de-Calais (62) |

Jonge jenever, jonge genever | Belgija, Nyderlandai ir Prancūzijos departamentai Nord (59) ir Pas-de-Calais (62) |

Oude jenever, oude genever | Belgija, Nyderlandai ir Prancūzijos departamentai Nord (59) ir Pas-de-Calais (62) |

Graanjenever, graangenever, genièvre de grains | Belgija, Nyderlandai ir Prancūzijos departamentai Nord (59) ir Pas-de-Calais (62) |

Ostfriesischer Korngenever | … |

Genièvre Flandres Artois | … |

Hasseltse jenever | … |

Balegemse jenever | … |

O´ de Flander-Oost-Vlaamse Graanjenever | … |

Peket-Pékêt/ Peket-Pékêt de Wallonie | … |

Steinhäger | … |

Plymouth Gin | … |

Gin de Mahón | … |

Vilniaus Džinas | … |

Spišská Borovička | … |

Slovenská Borovička Juniperus | … |

Slovenská Borovička | … |

Inovecká Borovička | … |

Liptovská Borovička | … |

21. Kmynais aromatinti spiritiniai gėrimai: |

Dansk Akvavit / Dansk Aquavit | Danija |

Svensk Aquavit / Svensk Akvavit / Swedish Aquavit | Švedija |

23. Anyžių kvapo spiritiniai gėrimai |

Anis español | Ispanija |

Évoca anisada | … |

Cazalla | … |

Chinchón | … |

Ojén | … |

Rute | … |

Ouzo / Oύςο | Kipras, Graikija |

28. Kartaus skonio spiritiniai gėrimai |

Demänovka bylinná horká | … |

29. Vodka |

Svensk Vodka / Swedish Vodka | Švedija |

Suomalainen Vodka / Finsk Vodka / Vodka of Finland | Suomija |

Polska Wódka / Lenkiška degtinė | Lenkija |

Laugarício Vodka | … |

Originali Lietuviška degtinė | Lietuva |

Žolių degtinė iš šiaurės Nizina Polnocnopodlaska aromatinta stumbražolės ekstraktu / Wódka ziolowa z Niziny Pólnocnopodlaskiej aromatyzowana ekstraktem z trawy żubrowej | … |

Latvijas Dzidrais | Latvija |

Rīgas Degvīns | … |

31. Likeris | … |

Berliner Kümmel | … |

Hamburger Kümmel | … |

Münchener Kümmel | … |

Chiemseer Klosterlikör | … |

Bayerischer Kräuterlikör | … |

Cassis de Dijon | … |

Cassis de Beaufort | … |

Irish Cream | Airija |

Palo de Mallorca | … |

Ginjinha portuguesa | Portugalija |

Licor de Singeverga | … |

Mirto di Sardegna | … |

Benediktbeurer Klosterlikör | … |

Ettaler Klosterlikör | … |

Ratafia de Champagne | … |

Ratafia catalana | … |

Anis português | Portugalija |

Finnish berry / Suomiškas vaisių likeris | Suomija |

Grossglockner Alpenbitter | … |

Mariazeller Magenlikör | … |

Mariazeller Jagasaftl | … |

Puchheimer Bitter | … |

Puchheimer Schlossgeist | … |

Steinfelder Magenbitter | … |

Wachauer Marillenlikör | … |

Jägertee / Jagertee / Jagatee | Austrija |

Allažu Kimelis | … |

Čepkeliu | … |

Demänovka Bylinný Likér | … |

Polish Cherry/ Wisniowka | Lenkija |

Karlovarská Hořká | … |

C. Kiti spiritiniai gėrimai |

Pommeau de Bretagne | … |

Pommeau du Maine | … |

Pommeau de Normandie | … |

Svensk Punsch (Švediškas punšas) | Švedija |

[1] OL L 160, 1989 6 12, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[2] OL L 105, 1990 4 25, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2140/1998 (OL L 270, 1998 10 7, p. 9).

[3] OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo Aktu.

[4] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[5] OL L 336, 1994 12 23, p. 1.

[6] OL L 208, 1992 7 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1215/2004 (OL L 232, 2004 7 1, p. 21).

[7] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[8] OL L 40, 1989 2 11, p. 1.

[9] OL L 11, 1994 1 14, p. 1.

[10] OL L 10, 2002 1 12, p. 53.

[11] OL L 10, 2002 1 12, p. 47.

[12] OL L 237, 1994 9 10, p. 3.

[13] OL L 229, 1980 8 30, p. 1.

[14] OL L 229, 1980 8 30, p. 11.

[15] OL L 237, 1994 9 10, p. 13.

[16] Produktų kategorijų numeravimas atitinka II priedo numeravimą.

[17] Ispanijoje parduodamus „geničvre“, „jenever“, „genever“, Belgijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose parduodamo „genebra“, kurių etilo alkoholio koncentracija mažesnė kaip 37,5 tūrio proc., ženklinant etiketėmis, pateikiant ir reklamuojant prie prekinio pavadinimo išskaitomomis ir neištrinamomis, mažiausiai 3 mm aukščio raidėmis, nurodoma:

– Ispanijoje parduodamiems „geničvre“, „jenever“, „genever“ sąvokos „espirituoso al enebro“,

– Belgijoje parduodamiems „ginebra“, „genebra“ sąvokos „spiritueux au geničvre“/„met jeneverbessen gearomatiseerde gedistilleerde drank“, Nyderlanduose – sąvokos „met jeneverbessen gearomatiseerde gedistilleerde drank “ ir Prancūzijoje – sąvokos „spiritueux au geničvre“.

52005PC0125