Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl 2007–2013 m. Kovos su smurtu (Daphne) ir informacijos apie narkotikus ir jų prevencijos programos, pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo {SEK(2005) 434} /* KOM/2005/0122 galutinis - COD 2005/0037 */
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 6.4.2005 KOM(2005) 122 galutinis 2005/0037 (COD) 2005/0038 (CNS) 2005/0039 (CNS) 2005/0040 (COD) KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programos sudarymo Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl 2007–2013 m. Kovos su smurtu (Daphne) ir informacijos apie narkotikus ir jų prevencijos programos, pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl 2007–2013 m. Baudžiamosios teisenos specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl 2007–2013 m. Civilinės teisenos specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo (pateiktos Komisijos) {SEK(2005) 434} KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programos sudarymo Komunikatas, nustatantis Pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programą, yra nuoseklaus pasiūlymų, kuriais siekiama suteikti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei atitinkamą paramą pagal 2007 m. finansines perspektyvas, paketo dalis. Iš tiesų, reikėtų lygiagrečiai ir vienodai intensyviai plėtoti tris pagrindinius laisvės, saugumo ir teisingumo tikslus, tokiu būdu užtikrinant subalansuotą požiūrį, pagrįstą demokratijos, pagrindinių teisių ir laisvių bei teisinės valstybės principais. Bet kuris iš šių tikslų yra Pagrindų programos dalis, suteikiantis būtiną suderinamumą su intervencijomis bet kurioje politikos srityje ir aiškiai nurodantis politinius tikslus bei jų realizavimui skirtus išteklius. Be to, ši jau egzistuojanti finansinės paramos struktūra buvo žymiai supaprastinta ir racionalizuota laisvės, teisingumo ir saugumo erdvėje, todėl galima lanksčiau nustatyti prioritetus ir iš esmės padidinti skaidrumą. 1. ĮVADAS Europos integracija pažengė į priekį pirmiausia ekonomikos srityje – buvo įkurta bendroji rinka ir įvesta bendra valiuta. Kaip numatyta Amsterdamo sutartyje, integruotą ir sienų nedalomą ekonominę erdvę papildė sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė. Dabar šią erdvę reikia toliau plėtoti ir stiprinti. Savo komunikate „Mūsų bendros ateities kūrimas – išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m.“[1]. Komisija pažymėjo, kad „Laisvė, saugumas ir teisingumas yra pagrindinės vertybės, kurios yra labai svarbios Europos socialinio modelio sudėtinės dalys. (...) Todėl plėtojant šį Europos Sąjungos matmenį, atsiranda nauja integracijos kliūtis: tikra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė yra neišvengiama Europos Sąjungos sąrangos dalis, išsiplėtusios Europos Sąjungos projekto esmė“ [2] . Įvairūs laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės aspektai išlaiko pusiausvyrą tarp garantuojamų pagrindinių asmens teisių ir pagrindinės atsakomybės, kurios tikimasi iš Sąjungos[3]. Laisvės, saugumo ir teisingumo srities plėtojimas – tai atsakas į pagrindinį į Sąjungą susibūrusių valstybių tautų rūpestį. Todėl Europos Vadovų Taryba 2004 m. lapkričio mėn. priėmė Hagos programą, kuria tęsiama 1999 m. Europos Vadovų Tarybos Tamperėje priimta programa. Remdamasi Tamperės programos rezultatais, Hagos programa apibrėžia naują darbotvarkę ir sudaro sąlygas Sąjungai toliau plėtoti ankstesnius pasiekimus bei atsakyti į naujus iššūkius. Be to, joje pabrėžiama, kad kuriant piliečių Europą reikia ne tik be jokių išlygų gerbti Pagrindines teises, bet ir aktyviai jas skatinti. Sutartyje dėl Konstitucijos Europai pripažįstamos Sąjungos vertybės ir tikslai, todėl į ją įtraukta Pagrindinių teisių chartija. Be to, prisijungus prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bus sutvirtinti Sąjungos įsipareigojimai saugoti pagrindines teises, nes pagrindinių teisių gerbimas Sąjungoje tampa išorinės teisminės priežiūros objektu[4]. Be to, pagrindinių teisių apsaugos didinimas ir jų aktyvesnis skatinimas reiškia, kad reikės geriau derinti veiksmus prieš rasizmą, ksenofobiją ir antisemitizmą labiau skatinant tarpreliginį bei daugiakultūrį dialogą, kuriuo siekiama gerinti savitarpio pažinimą ir supratimą. Šie pokyčiai reikšmingai sustiprina pagrindines vertybes, kurios sudaro Europos projekto esmę. Sąjunga teisiškai įsipareigoja ne tik gerbti šias teises ir vertybes, bet ir užtikrinti, kad jos būtų veiksmingai skatinamos visose politikos srityse (tiek vidaus, tiek išorės), kurios priklauso Sąjungos kompetencijai. Be to, atsižvelgiant į didėjančią ir vis įvairesne tampančią Sąjungą bei su šiais pokyčiais susijusius iššūkius, reikės greitai išplėsti stebėsenos taikymą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės siektų to paties tikslo jų kompetencijos srityse. Europos Sąjungos pilietybės skatinimas turėtų sukurti ryšį su sąjunga, kurioje laikomasi bendrų pagrindinių teisių ir vertybių, kartu išsaugant ir gerbiant Europos tautų kultūros ir tradicijų įvairovę. Kova su smurtu neabejotinai priklauso pagrindinių teisių, numatytų Pagrindinių teisių chartijoje, apsaugos sričiai (visų pirma teisė į fizinę neliečiamybę). Ryšiai tarp smurto ir kelių kitų pagrindinių teisių (teisė į laisvę, saugumą, sveikatos priežiūrą, teisė dirbti ir pan.) yra tokie glaudūs, kad reikia skatinti bendrą šių teisių įgyvendinimą, nes jos susijusios su asmens fizine neliečiamybe. Tie patys principai taikomi kovai su narkotikų vartojimu ir prekyba – šioje srityje nuo 1990 m. Europos lygiu įgyvendinama išsami, daugiadalykė ir integruota strategija, tačiau be aiškiai apibrėžtos finansinės paramos. Ši strategija remiasi penkiais pagrindiniais elementais: paklausos, pasiūlos mažinimu ir kova su neteisėta prekyba narkotikais, tarptautiniu bendradarbiavimu ir koordinavimu nacionaliniu bei Europos lygiu ir informacija, moksliniais tyrimais bei vertinimu. Be to, piliečių Europos kūrimas neatsiejamas nuo Europos teisingumo erdvės, kuri remiasi abipusio pripažinimo ir pasitikėjimo kūrimo principu: valstybių sienos nebeturėtų kliudyti sprendžiant civilines ir komercines bylas ar imantis procesinių veiksmų ir vykdant teismo sprendimus. Laisvo judėjimo principas leidžia asmenims ir verslo įmonėms siekti interesų civilinės ir komercinės teisės srityje kitose valstybėse narėse, tačiau jis reikalauja ir baudžiamosios teisės priemonių, užtikrinančių, kad nusikaltimai neliks neišaiškinti, o nusikaltėliai – nenubausti. Iš tikrųjų, asmenims ir verslo įmonėms neturėtų būti trukdoma ar jie neturėtų būti atgrasinami nuo savo teisių realizavimo dėl valstybių narių teisės ir administracinių sistemų nesuderinamumo ar sudėtingumo. Siekiant šių bendrų tikslų reikės stabilios finansinės sistemos. Ruošiantis kitoms 2007–2013 m. finansinėms perspektyvoms atsiveria puiki galimybė atsižvelgti į minėtus pokyčius ir apibrėžti išsiplėtusios Europos Sąjungos projektą. 2. SIūLOMA INTERVENCIJA – PAGRINDINIų TEISIų IR TEISINGUMO PAGRINDų PROGRAMA 2.1. Programos tikslai ir struktūra Siekiant atsiliepti į minėtus iššūkius, siūloma parengti Pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programą su keturiais konkrečiais tikslais: 1. skatinti Europos visuomenės, paremtos Europos Sąjungos pilietybe ir gerbiančios pagrindines teises, numatytas Pagrindinių teisių chartijoje, kūrimą; kovoti su antisemitizmu, rasizmu ir ksenofobija bei stiprinti pilietinę visuomenę pagrindinių teisių srityje. 2. prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės įkūrimo kovojant su smurtu ir teikiant informaciją apie narkotikų vartojimą bei užkertant jam kelią. 3. Skatinti teisminį bendradarbiavimą, siekiant prisidėti kuriant autentišką Europos teisingumo erdvę civilinėse ir komercinėse bylose. 4. Skatinti teisminį bendradarbiavimą, siekiant prisidėti kuriant autentišką Europos teisingumo erdvę baudžiamosiose bylose. Šie tikslai Sutartyse turi skirtingą teisinį pagrindą. Todėl pagrindų programą sudarys keturi atskiri teisės aktai. Tačiau teisės aktų politinis suderinamumas bus užtikrintas, nes kiekviena atskira programa atspindės politinį tikslą, kuris kartu su kitų trijų programų tikslais leis kurti Europos pilietybę ir autentišką teisingumo erdvę. Be to, surinkus šias papildančias politikos sritis į vieną pagrindų programą, ne tik sustiprės jų bendras suderinamumas, bet ir bus užtikrintas geresnis reagavimas į piliečių poreikius. Taip bus galima lanksčiau spręsti naujas, netikėtai kilusias problemas. Pagrindinių teisių ir pilietybės srityje svarbiausias tikslas yra sukurti realią visų Europos tautų pagrindinių teisių kultūrą. Todėl pastangos skleisti informaciją apie pagrindines teises, tiek bendrų informavimo kampanijų metu, tiek atsakant į individualius klausimus, yra nepaprastai svarbios. Su tuo susijusi ir būtinybė stiprinti veiklą, įskaitant teisės aktų kūrimą, skatinančią tam tikrų teisių taikymą, pvz., teisės į fizinę neliečiamybę ir su Europos Sąjungos pilietybe susijusių teisių, bei remti ir skatinti valstybes nares padedant joms laikytis įsipareigojimų savo kompetencijos srityse. Kovą su visuomeninėje arba privačioje sferoje pasitaikančiu įvairaus pobūdžio smurtu (lytine, psichologine ir fizine prievarta) sudarys šios priemonės: parama aukoms ir rizikos grupėms (vaikams, jaunimui ir moterims); pagalba nevyriausybinėms ir kitoms šioje srityje aktyviai veikiančioms organizacijoms bei jų skatinimas; dviejų Daphne programų dėka gautų rezultatų sklaida, įskaitant jų pritaikymą, perdavimą ir naudojimą kitiems naudos gavėjams arba kitose geografinėse vietovėse; ir veiksmų, prisidedančių prie pagalbos žmonėms, kuriems gresia smurtas, nustatymas. Kovojant su narkotikų vartojimu pagrindiniai uždaviniai bus informacijos sklaida ir tolesni moksliniai tyrimai, skirti mokymo, prevencijos ir žalos mažinimo programų kūrimui. Svarbu bus ne tik sumažinti narkotikų paklausą, bet ir pasiūlą. Šioje srityje reikia imtis priemonių stabdant narkotikų prekybą ir su narkotikais susijusį nusikalstamumą, ypač naujų sintetinių narkotikų ar jų prekursorių atveju, bei kovojant su pinigų plovimu. Teisminis bendradarbiavimas yra glaudžiai susijęs su didesnėmis pastangomis stebint, kaip valstybės narės įgyvendina acquis tiek civilinių, tiek baudžiamųjų bylų srityse ir derinant nacionalinius teisės aktus. Šia programa bus remiami įvairūs veiksmai, būtent skirti teismų prieinamumo ir veiksmingumo didinimui, platesniam abipusiam pripažinimui, įskaitant ne teisminių institucijų sprendimų ir išduotų dokumentų pripažinimą, informacijos teikimo visuomenei mechanizmų tobulinimui ir mokymui apie šios srities bendradarbiavimo priemonių reikšmę bei specialistų mainų skatinimui. Tai paskatins įgyvendinti teisines priemones, skirtas bendradarbiavimo priemonių ir vienodų standartų tam tikroms procedūroms, pavyzdžiui, įrodymų rinkimo taisyklių, diegimui ir kūrimui. Be to, bus skatinamas asmenų, susijusių su baudžiamosiomis bylomis (kaltinamųjų, liudytojų ar nukentėjusiųjų) apsaugos taisyklių kūrimas. Taikant bendrąsias įgyvendinimo ir valdymo taisykles užtikrinamas ir koordinuotai įvertinamas bei peržiūrimas bendras šių keturių tikslų suderinamumas laikantis to paties strateginio tvarkaraščio (žr. 3.2. punktą). Todėl programa užtikrins Bendrijos lėšų racionalizavimą ir supaprastinimą, padidins jų skaidrumą ir efektyvumą. Visas keturias politikos sritis vienijantis horizontalusis prioritetas bus užtikrinti suinteresuotų šalių aktyvų dalyvavimą ir veiksmingiau reaguoti į pilietinės visuomenės poreikius. 2.2. Pridėtinė vertė Europos lygiu Ši programa kaip katalizatorius sustiprins dabartines nacionalines intervencijas šioje srityje: ES finansuojamas bendradarbiavimas ugdys supratimą, kad valstybes nares sieja bendri klausimai ir vertybės bei padės susiformuoti bendriems tikslams, įskaitant teisės aktus šiose srityse. Šie tikslai bus pasiekti įgyvendinant sutartus ES politikos tikslus ir skatinant juos taikyti nacionalinėse politikos srityse, remiant Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimą ir jų vienodą taikymą visoje Europoje, skatinant valstybių narių bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmus ir bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis Europos lygmeniu. Visoms konkrečioms programoms bus naudojama bendrų vertinimo kriterijų grupė, skirta papildomos naudos Europos Sąjungai vertinimui atsižvelgiant į pirmiau aprašytą poveikio rūšį. Šių kriterijų pavyzdžiai: - remti tik veiklas, reikalingas Europos lygmeniu, siekiant stiprinti Europos Sąjungos tikslus, Europos Sąjungos teisės aktus ir įgyvendinimo mechanizmą; - remti veiklas, kurios papildys nacionaliniu lygmeniu finansuojamas veiklas; - stiprinti nacionalinius mainus Europos Sąjungos lygmeniu, kuriant sąveikos poveikį ir masto ekonomiją; - įgyvendinant programą aktyviai dirbti su valstybių narių atstovais ir kitomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, siekiant ją kaip galima labiau susieti su dabartinėmis veiklomis. 2.3. Papildomumas su politikos ir kitomis priemonėmis Programa sieks sąveikos su Pagrindinių teisių agentūros, įkurtos Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro su būstine Vienoje, įsteigto 1997 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1035/97[5]. Komunikatu[6] Komisija pradėjo plačios apimties viešas konsultacijas dėl planuojamos agentūros veiklos srities ir užduočių. Konsultacijos buvo skirtos pilietinei visuomenei, pavyzdžiui, nevyriausybinėms organizacijoms, susijusioms su žmogaus teisių apsauga, nacionalinėms institucijoms, skirtoms žmogaus teisių skatinimui ir apsaugai, valstybėms narėms, ES institucijoms, Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centrui ( angl. EUMC) ir Europos Tarybai. Į konsultacijų rezultatus bus atsižvelgta apibrėžiant tikslias agentūros užduotis. Tačiau jos pagrindinis tikslas bus rinkti ir analizuoti duomenis siekiant apibrėžti Europos Sąjungos politiką pagrindinių teisių srityje. Vykdant teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose, šios programos veiksmai bus koordinuojami su Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose, sukurto vadovaujantis 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2001/470/EB[7], veikla, kad būtų pagerintas, supaprastintas ir paspartintas veiksmingas teisminis valstybių narių bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose. Baudžiamosios teisenos specialioje programoje ypatingas dėmesys bus skiriamas Eurojustui, kuris buvo įkurtas 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/187/TVR[8]. Eurojustas – tai Europos Sąjungos organas, įkurtas valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmingumui padidinti joms tiriant sunkius tarpvalstybinius ir organizuoto nusikalstamumo atvejus, įskaitant terorizmą, bei vykdant persekiojimą baudžiamąja tvarka ir skatinti bei tobulinti šių institucijų bendradarbiavimą. Eurojustas skiria dėmesį visapusio kompetentingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo užtikrinimui, todėl svariai papildo Pagrindinių laisvių ir teisingumo pagrindų programą. Siekiant dabartinės informacijos teikimo ir narkotikų prevencijos programos tikslų būtina glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis bei koordinuoti veiksmus su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru ( angl. EMCDDA). Šis centras su būstine Lisabonoje buvo įsteigtas 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 302/93[9] su pakeitimais, padarytais 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3294/94[10]. Jo užduotis – rinkti ir skleisti objektyvią ir patikimą palyginamą informaciją apie narkotikus ir narkomaniją Europoje. Atlikdamas šią užduotį centras bendradarbiauja su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir su tarptautinėmis organizacijomis, sprendžiančiomis šią problemą, pvz., Jungtinių Tautų tarptautine narkotikų kontrolės programa ( angl. UNDCP), Pasaulio sveikatos organizacija ( angl. WHO), Europos Tarybos Pompidou grupe, Pasaulio muitų organizacija ( angl. WCO), Tarptautine kriminalinės policijos organizacija ( angl. Interpol) ir Europos policijos biuru ( angl. Europol). 3. RACIONALIZAVIMAS IR SUPAPRASTINIMAS 3.1. Perėjimas nuo dabartinių priemonių Įvertinus veiksmus, kuriuos šiose srityse daugelį metų rėmė Europos Sąjunga, buvo aiškiai pripažinta, kad juos reikia tęsti, nes jie, papildydami nacionalinius veiksmus tose pačiose srityse, pozityviai prisideda sprendžiant konkrečias ir realias problemas. Tačiau buvo pastebėti ir keli trūkumai, kuriuos pašalinus Europos veiksmais būtų pasiekti geresni rezultatai. Iš tikrųjų, dabartinė padėtis su daugybe nedidelio masto, ribotos trukmės ir bendrai nesuderintų biudžeto eilučių ar ad hoc finansavimo trukdo Sąjungos veiksmams pasiekti būtiną efektyvumą ir įgyvendinti tikslus bei kaip galima labiau naudoti dabartinius žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Programos, įgyvendinamos jų nesuderinus tarpusavyje, iki galo neišnaudoja realios sąveikos ir net gali be reikalo dubliuotis. Todėl norint pasiekti geriausią rezultatą būtina iš naujo įvertinti tikslus, intervencijų rūšį ir kiekvienos programos mastą. Planuojama programa remiasi patirtimi, sukaupta atliekant dabartinius veiksmus šiose srityse. Abu dabartiniai parengiamieji veiksmai dėl pagrindinių teisių apsaugos ir skatinimo bei pilietinės visuomenės paramos naujosiose dešimtyje valstybių narių bus žymiai išplėtoti ir taikomi visose valstybėse narėse. Dėmesys bus ypač kreipiamas į pagrindines teises, susijusias su Europos Sąjungos pilietybe, ir skatinančias demokratinį dalyvavimą. Siekiant skatinti teisminį bendradarbiavimą, ši programa į vieną grupę suburs priemones, remiančias bendradarbiavimą civilinėje ir baudžiamojoje teisėje, kad būtų užtikrintas geresnis šių dviejų teisės sričių koordinavimas, nes įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai bus panaikinta trijų ramsčių struktūra. Iki šiol teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose buvo remiamas atskira programa, o teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose buvo AGIS programos dalis. Dabartiniu pasiūlymu siekiama, kaip reikalaujama Hagos programoje, veiksmingiau reaguoti į politinius lūkesčius dėl teisingumo stiprinimo ir apskritai į teisminių institucijų, teisininkų ir pilietinės visuomenės reikalavimus. Bus gerinamas teisėjų mokymas, be to, programa bus pakankamai lanksti, kad leistų įgyvendinti naujas priemones, pavyzdžiui, kompiuterizuotą informacijos mainų apie teistumą sistemą. Kalbant apie kovą su smurtu, ši programa bus sudaryta remiantis dabartine Daphne II programa su tam tikrais pakeitimais, leidžiančiais veiksmingiau reaguoti į pilietinės visuomenės reikalavimus ir įgyvendinti naujas veiksmų formas. Informacijos apie narkotikus ir jų prevencijos srityje turi būti suvienyti skirtingose programose atliekami veiksmai, kad jie taptų skaidresni piliečiams ir visiems su šia sritimi susijusiems dalyviams. Taip bus stiprinamas atskirų veiksmų, įgyvendinamų ES veiksmų planais, stebėjimas ir vertinimas bei siekiama didesnio pilietinės visuomenės dalyvavimo. 3.2. Bendrosios valdymo nuostatos Pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programos esminis tikslas yra supaprastinti ir racionalizuoti priemones teisiniu bei valdymo požiūriu, racionalizuoti biudžeto struktūrą, padidinti programų darną ir nuoseklumą siekiant išvengti taikomų priemonių dubliavimo. Dabartinė programa – tai svarbus žingsnis į supaprastinimą ir lankstumą. Iš tiesų, biudžeto eilučių ir teisinių priemonių skaičius buvo sumažintas. Šia Europos Sąjungos išteklių santalka pasiekiamas didesnis finansinis skaidrumas ir galimybė geriau įvertinti pridėtinę Europos Sąjungos veiksmų vertę. Derindama įvairių atskirų programų tikslus ir stiprindama visų susijusių dalyvių bendradarbiavimą bei partnerystę ji gerina programos veiksmingumą. Siūlomas supaprastinimas ir racionalizavimas bus naudingas galutiniams vartotojams, nes padidės priemonių matomumas, aiškumas ir suderinamumas. Galimiems naudos gavėjams bus lengviau kreiptis dėl paramos įvairiose srityse pasinaudojant labiau standartizuotu metodu bei įgyvendinimo nuostatomis. Programai tiesiogiai vadovaus Komisija. Alternatyvūs programos įgyvendinimo mechanizmai (užsakomosios paslaugos ar pasidalijamasis valdymas) buvo išsamiai išanalizuoti, bet buvo nutarta, kad jie šiame etape bus nerentabilios dėl sąlyginai nedidelio finansavimo. Gali būti numatomi įvairūs valdymo būdai ir (arba) įvairios struktūros, jei tai bus būtina siekiant pagrindų programos tikslų. Programos valdymas reikalauja sąlyginai daug žmogiškųjų išteklių. Tačiau sutelkus atskiras programas į vieną struktūrą ir taip suderinus procedūras, masto ekonomijos leis ir šiuo atveju pasiekti racionalizavimą. Pavyzdžiui, racionalizavus stebėsenos ir vertinimo procedūras bus pasiekti geresni rezultatai ir bus lengviau perduoti gerą praktiką. Be to, vienas Komitetas visoms keturioms atskiroms programoms žymiai palengvins kasdienį pagrindų programos valdymą. Įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai bus galimos tolesnės racionalizavimo priemonės. Nors pagrindų programa buvo sudaryta remiantis dabartinių Sutarčių nuostatomis, tačiau programos struktūroje numatytas sklandus perėjimas į naują struktūrą, numatytą Konstitucijoje, ir galimybė dar labiau suderinti atskiras civilinės ir baudžiamosios teisenos programas. 4. FINANSINIAI IšTEKLIAI Bendrą sumą, numatytą Pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programai 2007–2013 m. laikotarpiui, sudaro 543 milijonas eurų (galiojančiomis kainomis). Šiame biudžete 93,8 milijonai eurų numatyti Pagrindinių teisių ir pilietybės programai, 106,5 milijonai eurų – Civilinės teisenos programai, 196,2 milijonai eurų – Baudžiamosios teisenos programai, o 135,4 milijonai skiriami Kovos su smurtu ( Daphne ) ir informacijos apie narkotikus ir jų prevencijos programai. Prie minėtos sumos 11,1 milijonų eurų pridedami administracinėms išlaidoms. Be to, tam pačiam laikotarpiui 164,9 milijonai eurų yra numatyti Pagrindinių teisių agentūrai, 110,6 milijonų eurų suma numatyta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui, o Eurojustui numatyta 133,4 milijonų eurų suma. Šios sumos apskaičiuotos remiantis pirmiau nurodytais ir aprašytais poreikiais. Atsižvelgta ir į svarbią patirtį, sukauptą įgyvendinant dabartinius veiksmus ir programas, susijusias su pagrindinių teisių ir teisingumo klausimais. 5. IšVADOS Naujos finansinės perspektyvos leidžia ne tik geriau suderinti tikslus ir išteklius, bet ir supaprastinti bei racionalizuoti priemones, užtikrinančias optimalų Europos Sąjungos lėšų naudojimą. Pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programa sutelkia atskiras glaudžiai tarpusavyje susijusias programas. Darnūs šių atskirų programų veiksmai padės veiksmingiau siekti pagrindinio tikslo – sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. PRIEDAS dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programos sudarymo Papildomumas su institucijomis ir kitomis priemonėmis laisvės, saugumo ir teisingumo srityje Finansinėse perspektyvose yra numatytos kelios viena kitą papildančios priemonės, skirtos prisidėti prie teisingumo, laisvės ir saugumo erdvėje nustatytų politikos uždavinių įgyvendinimo: - pagrindų programos, pakeisiančios daug biudžeto eilučių, kurias šioje srityje dabar tvarko Komisija; - Žinybos ir Bendrijos ar Sąjungos institucijos, finansuojamos iš Bendrijos biudžeto; - susijusių didelio masto informacinių sistemų kūrimas ir valdymas. Į naujas finansines perspektyvas turi būti įtrauktos šios agentūros ar institucijos, susijusios su pirmiau minėtos pagrindų programos sritimi: - Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras ( angl. EMCDDA), įsteigtas 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 302/93 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro įsteigimo (OL L 36, 1993 2 12, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1651/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 30); pateiktas jo pakeitimo projektas (2003 m. gruodžio 19 d. Komisijos pateiktas Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (KOM(2003) 808). - Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centras , kuris turėtų tapti visateise Pagrindinių teisių agentūra (Komisijos pasiūlymas, numatytas 2005 m. gegužės mėn.) ir kuris yra įsteigtas 1997 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1035/97 dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro įsteigimo (OL L 151, 1997 6 10, p. 1). - Eurojustas , 2002 m. vasario 28 d. įsteigtas Tarybos sprendimu 2002/187/TVR įkuriančiu Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL L 63, 2002 3 6, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2003/659/TVR (OL L 245, 2003 9 29, p. 44). Remiantis pirmiau minėtais elementais, į pagrindų programas neįtraukti biudžeto ištekliai išvardytų Bendrijos institucijų finansavimui. Tačiau jos turi būti įtrauktos kaip išlaidų dalis, skirta Laisvės, saugumo ir teisingumo politikai, pateikta būsimos Bendrijos finansinės sistemos 3 eilutėje. AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Kontekstas Siekiant garantuoti nuoseklų ryšį tarp politikos tikslų ir lėšų, skirtų tiems tikslams pasiekti, 2007–2013 m. finansinės perspektyvos nuo pat pradžių buvo rengiamos vadovaujantis nustatytais politiniais tikslais. Kadangi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas yra laikomas vienu iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų ateityje, šiam tikslui pasiekti būtina skirti žymiai daugiau finansinių lėšų. Savo komunikatuose „Mūsų bendros ateities kūrimas – išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m.“ [11] ir „2007–2013 m. finansinės perspektyvos“ [12] Komisija taip pat pabrėžė, kad siekiant būsimose finansinėse perspektyvose sukurti daugiau paprastumo svarbu naudoti teisinių priemonių pakeitimus. Remdama tris teisingumo, laisvės ir saugumo tikslus, Komisija nustato aiškią sistemą Bendrijos finansinių intervencijų formavimui, susistemindama savo pasiūlymus pagal tris bendras ir nustatytais politikos tikslais pagrįstas Solidarumo ir migracijos srautų valdymo, Pagrindinių teisių ir teisingumo, Saugumo ir teisių apsaugos programas. 2. Veiksmo pagrindimas 2.1. Problemos analizė Kova su smurtu neabejotinai priklauso pagrindinių teisių, numatytų Pagrindinių teisių chartijoje, apsaugos sričiai (visų pirma teisė į fizinę neliečiamybę). Ryšiai tarp smurto ir kelių pagrindinių teisių (teisė į laisvę, saugumą, sveikatos priežiūrą, teisė dirbti ir pan.) yra tokie glaudūs, kad reikia skatinti bendrą šių teisių įgyvendinimą, nes jos susijusios su asmens fizine neliečiamybe. Konkrečios smurto rūšys, pavyzdžiui, smurtas dėl rasinio priklausomumo ir su lytimi ar seksualine orientacija susijęs smurtas, reikalauja konkrečios reakcijos, kurią sustiprintų informacijos mainai Europos lygiu ir geriausios praktikos formavimas. Kuriant reakciją, įtrauktą į naujas finansines perspektyvas, remiantis dabartine intervencija reikia atsižvelgti į globalesnių ir tinkamesnių smurto problemų sprendimų poreikį. Be to, kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę reikia spręsti narkotikų vartojimo bei prekybos problemą, priskiriamą pagrindinėms Europos visuomenės problemoms. Nuo 1990 m. Europos lygiu įgyvendinama išsami, daugiadalykė ir integruota strategija, tačiau be aiškiai apibrėžtos finansinės paramos. Ši strategija remiasi penkiais pagrindiniais elementais: (i) paklausos mažinimu, (ii) pasiūlos mažinimu ir kova su neteisėta prekyba narkotikais, (iii) tarptautiniu bendradarbiavimu, (iv) koordinavimu nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu bei (v) informacija, moksliniais tyrimais bei vertinimu. 2.2. Žingsnis į priekį Pagrindiniai Sąjungai per būsimų finansinių perspektyvų laikotarpį kylantys iššūkiai sprendžiant narkotikų problemą gali būti apibūdinami taip: - informacija ir moksliniai tyrimai, įskaitant Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ( angl. EMCDDA) darbo tęstinumą; - narkotikų paklausos mažinimas, nes paklausa skatina narkotikų problemos augimą: mokymo, prevencijos ir žalos mažinimo programos; - narkotikų pasiūlos mažinimas siekiant sustabdyti narkotikų prekybą ir su narkotikais susijusį nusikalstamumą, ypač naujų sintetinių narkotikų ar jų prekursorių atveju, bei kovoti su pinigų plovimu; - glaudus bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis mažinant narkotikų pasiūlą ir paklausą; - reikės papildomų teisinių priemonių, skirtų naujoms ir kuriamoms narkotikų rūšims, pavyzdžiui, naujų narkotikų rūšių įtraukimui į jau sukurtus kontrolės mechanizmus. 2.3. Programos tikslai ir susiję rodikliai - Bendrųjų, konkrečių ir veiklos tikslų apibrėžimas Prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės įkūrimo kovojant su smurtu ir teikiant informaciją apie narkotikų vartojimą bei užkertant jam kelią. | Ginti piliečius nuo smurto ir siekti aukšto sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinės sanglaudos lygio. | Užkirsti kelią visuomeninėje arba privačioje sferoje pasitaikančiam įvairaus pobūdžio smurtui prieš vaikus, jaunimą ir moteris bei kovoti su juo Teikti paramą aukoms ir rizikos grupėms. Padėti nevyriausybinėms ir kitoms šioje srityje aktyviai veikiančioms organizacijoms bei jas skatinti. Skleisti dviejų Daphne programų dėka gautus rezultatus, įskaitant jų pritaikymą, perdavimą ir naudojimą kitiems naudos gavėjams arba kitose geografinėse vietovėse. Nustatyti ir stiprinti veiksmus, prisidedančius prie pagalbos žmonėms, kuriems gresia smurtas. | Mažinti narkotikų vartojimą, priklausomybę ir narkotikų sveikatai daromą žalą bei vykdyti prevenciją. | Įtraukti pilietinę visuomenę į Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos ir Kovos su narkotikais veiksmų planų įgyvendinimą bei plėtrą. Stebėti, įgyvendinti ir vertinti konkrečias 2005–2008 m. ir 2009–2012 m. Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų planų priemones. | Skatinti tarpvalstybinę ir sąmoningumo ugdymo veiklą nurodytose srityse. | Kurti daugiadalykius tinklus; užtikrinti žinių bazės plėtrą, pasikeitimą informacija ir geros praktikos nustatymą bei skleidimą taip pat per mokymą, mokomuosius vizitus ir apsikeitimą personalu. Plėtoti ir įgyvendinti konkrečioms grupėms taikomus sąmoningumo didinimo veiksmus, siekiant skatinti absoliutų smurto netoleravimą ir paramą jo aukoms bei pranešimus apie smurto atvejus. Didinti informuotumą apie narkotikų sukeliamas sveikatos ir socialines problemas ir skatinti atvirą dialogą siekiant geriau suprasti narkotikų problemą. | Visi tikslai atitinka bendrą Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos tikslą – remti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą. - Papildomumas (suderinamumas) su kitomis priemonėmis Rengiant programą ypatingas dėmesys buvo skiriamas suderinamumui su kitų tos pačios politikos srities programų finansine veikla užtikrinti ir ieškoti jų tarpusavio papildomumo ir sąveikos. Šią programą papildo kitos specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą, visų pirma Pagrindinių teisių ir pilietybės speciali programa, kuria siekiama skatinti Europos Sąjungos pagrindines teises ir vertybes, kartu išsaugant ir gerbiant Europos tautų kultūros ir tradicijų įvairovę. Bus taip pat siekiama, kad būtų papildoma Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikla, kurio pagrindinė užduotis yra rinkti ir skleisti objektyvią ir patikimą palyginamą informaciją apie narkotikus ir narkomaniją Europoje. Atlikdamas šią užduotį Centras bendradarbiauja su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir tarptautinėmis institucijomis, sprendžiančiomis šį klausimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Saugumo ir laisvių apsaugos ir Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosioms programoms, nes jos papildo dabartinę programą ir bus neabejotinai pasiekta jų sąveika, ypač kovos su nusikalstamumu srityje, nesvarbu, ar kovojant su smurtu dėl rasinio priklausomumo ir su lytimi ar seksualine orientacija susijusiu smurtu, ar su narkotikais susijusiu nusikalstamumu. Dabartinę programą gali papildyti kitos programos, pavyzdžiui, ES saugesnio interneto veiksmų planas „ Safer Internet Plus “, visuomenės sveikatos programa, programa, skirta traumų prevencijai, 7-oji mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų bei „Jaunimo“ programa. 3. Įvertinimas 3.1. Tarpinio (galutinio) įvertinimo pamokos Komisija du kartus vertino Daphne programą . Tarpinė ataskaita buvo pristatyta 2002 m.[13], o baigiamoji ataskaita – 2004 m.[14]. Tiek tarpinė, tiek baigiamoji Daphne programos ataskaitos (2000–2003 m.) parodo, kad dalyvaudamos Europos partnerystėje atitinkamos organizacijos gavo naudos, o asociacijoms suteikta galimybė bendradarbiauti leido joms veiksmingiau rengti programas ir geriau naudoti išteklius. Baigiamojoje ataskaitoje pažymima, kad programą dar galima tobulinti, pavyzdžiui, sukurti pagalbos tarnybą ir kreipti didesnį dėmesį į informacijos sklaidą. Daphe II programa buvo patobulinta atsižvelgiant į šios ataskaitos išvadas. Kadangi programos struktūra buvo pakeista palyginti neseniai, jokių esminių pakeitimų atlikti nebūtina. Komisija vertino Kovos su narkotikais veiksmų planą (2000–2004 m.) du kartus: programos vidutinį[15] ir pabaigos laikotarpį[16]. Naujasis Kovos su narkotikais veiksmų planas (2005–2008 m.) yra skirtas ypač toms sritims, kurios vertinimo išvadose buvo pažymėtos kaip tobulintinos. Siekiant geriau įgyvendinti tikslus, reikia atsižvelgti į šiuos vertinimus ir patobulinti kai kuriuos dalykus. Pirmiausia buvo pabrėžta, kad pilietinę visuomenę reikia labiau įtraukti į ES politikos rengimą ir plėtrą šioje srityje. Be to, būtina geriau koordinuoti nacionalinius veiksmus, įskaitant veiksmus, atliekamus tarptautiniu mastu. Reikia skatinti ir toliau plėtoti tinklų kūrimą bei keitimąsi geriausia praktika. 3.2. Ex ante įvertinimas Komisijos darbinis dokumentas, kuriame pateikiamas ex ante Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos įvertinimas, rodo, kad numatytiems tikslams pasiekti buvo pasirinktas tinkamas politikos variantas. 4. Teisinis ir loginis politikos priemonės pagrindas 4.1. Teisinis pagrindas Ši Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos speciali programa grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 152 straipsniu. Europos bendrijos steigimo sutarties 152 straipsnyje, susijusiame su visuomenės sveikata, aiškiai konstatuojama, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis. Be to, Bendrija papildo valstybių narių veiklą mažinant su narkotikais siejamą žalą sveikatai, taip pat plėtojant informavimą ir prevenciją. Pagrindiniai šios programos tikslai yra užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą ginant žmones nuo smurto ir tobulinant informavimo apie narkotikus bei jų prevencijos priemones. Todėl siūlomas teisinis pagrindas yra pakankamas. 4.2. Programoje numatyti veiksmai Numatomi įvairūs veiksmai, pavyzdžiui: - konkretūs Komisijos veiksmai, pavyzdžiui, studijos ir moksliniai tyrimai, nuomonių apklausos ir tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistikos rinkimas, tobulinimas ir sklaida, seminarai, konferencijos ir ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas, tinklalapių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir skleidimas, parama nacionalinių ekspertų tinklams ir jų valdymas, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla; - veiksmai, kuriais suteikiama finansinė parama konkretiems Bendrijos intereso projektams vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; - veiksmai, kuriais suteikiama finansinė parama nevyriausybinių organizacijų ar kitų subjektų veiklai vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; - veiklai skirta dotacija Europos dingusių ir seksualiai išnaudojamų vaikų federacijai, kuri siekia bendro Europos intereso tikslo vaikų teisių ir apsaugos srityje. 4.3. Subsidiarumas ir proporcingumas Šis pasiūlymas buvo suplanuotas taip, kad būtų paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, numatytų EB sutarties 5 straipsnyje ir jos protokole. Dėl subsidiarumo – šia programa neketinama kištis į sritis, kurias apima kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų parengtos nacionalinės programos, bet pagrindinį dėmesį sutelkti į sritis, kuriose Europos lygmeniu vykdomai veiklai gali iškilti pavojus. Tokiu būdu, didžiąją programa grindžiamos veiklos dalį galima vertinti kaip nacionalinio lygmens veiksmus papildančią veiklą, kuria siekiama kaip galima visapusiškiau išnaudoti tarptautinio ir regioninio lygmens veiksmų sąveiką. Dėl proporcingumo principo – naujas pasiūlymas dėl programos buvo parengtas siekiant kiek galima labiau supaprastinti ne tik veiksmų formą (veiksmų apibrėžimai teisės akto tekste išlaikomi kaip galima bendresnio pobūdžio), bet ir administracinius bei finansinius reikalavimus, kurie taikomi jų įgyvendinimui. Komisija siekė surasti, viena vertus, tinkamą lankstumo ir patogumo naudotis pusiausvyrą, ir, kita vertus, aiškumo ir tinkamų finansinių bei procedūrinių apsaugos priemonių pusiausvyrą. Vadovaujantis gairėmis, pateiktomis abiejų principų įgyvendinimo protokole, aišku, kad problemos, kurias siekia spręsti ši programa, yra tarpvalstybinio pobūdžio ir todėl veiksmai Bendrijos lygmeniu atneš didesnės naudos nei veiksmai valstybių narių lygmeniu. 4.4. Supaprastinimas ir racionalizavimas Siūlomas metodas prisidės prie pagrindinio tikslo – priemonių supaprastinimo teisiniu ir valdymo požiūriu bei biudžeto struktūros racionalizavimo. Jis taip pat padidins priemonių darną ir nuoseklumą siekiant išvengti jų dubliavimo. Nors ateityje dėl tolesnės plėtros prireiks papildomų žmogiškųjų išteklių, žmogiškieji ištekliai bus geriau paskirstomi nutraukiant nedidelių biudžeto eilučių (kurioms prireikia neproporcingai didelių išteklių) finansavimą ir pergrupuojant egzistuojančias programas į vieną, nuoseklią ir supaprastintą programą. Tokiu būdu bus pasiekta didesnės pusiausvyros tarp išlaidų sumos ir administracinių jos valdymo sąnaudų. Siūlomas racionalizavimas bus taip pat naudingas galutiniam vartotojui, kadangi padidės priemonių matomumas, aiškumas ir suderinamumas. Galimiems naudos gavėjams bus lengviau kreiptis dėl paramos pasinaudojant standartizuotu metodu bei dėl to, kad suderinamos įgyvendinimo nuostatos. Komisija gali nuspręsti dalies biudžeto įgyvendinimą patikėti finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms žinyboms, kurioms taikoma Bendrijos teisė. Šias žinybas skiria Komisija, laikydamasi Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 55 ir 56 straipsnių nuostatų ir Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 37 straipsnio nuostatų. Komisija vertina atitiktį taupumo, naudingumo ir veiksmingumo principams. Prieš perduodama funkcijas ir atlikusi išankstinį vertinimą Komisija užtikrina, kad žinybų sukūrimas atitinka patikimo finansų valdymo principus. Siūloma nauja priemone toliau einama Komisijos nustatyta linkme dėl politinių ir finansinių iššūkių nuo 2007 m. ir vėliau. Ketinama egzistuojančias priemones papildyti, supaprastinti bei racionalizuoti, užtikrinti būtiną lankstumą norint imtis naujų tikslų ir sklandžiai pereiti prie naujos teisinės sistemos, kuri bus sukurta įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai. 5. Poveikis biudžetui Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos 2007–2013 metams išlaidos yra 543 milijonas eurų; šiai specialiai programai bus skirti 138,2 milijonai eurų. 2005/0037 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl 2007–2013 m. Kovos su smurtu ( Daphne ) ir informacijos apie narkotikus ir jų prevencijos programos, pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 152 straipsnį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[17], atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[18], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[19], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[20], kadangi: (1) Europos bendrijos steigimo sutartyje nustatoma, kad apibrėžiant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga; Sutarties 3 straipsnio 1 dalies p punkte reikalaujama Bendrijos įnašo siekiant aukšto lygio sveikatos apsaugos. (2) Bendrija turėtų savo veikla papildyti valstybių narių politiką gerinant visuomenės sveikatą, šalinant pavojaus žmonių sveikatai šaltinius ir mažinant su narkotikų priklausomybe siejamą žalą sveikatai. (3) Fizinis, seksualinis ir psichologinis smurtas prieš vaikus, jaunimą ir moteris, įskaitant grasinimus tai padaryti, prievarta arba savavališkas laisvės atėmimas visuomeniniame ar privačiame gyvenime pažeidžia jų teisę į gyvybę, jų saugumą, laisvę, orumą ir fizinį bei emocinį neliečiamumą ir sukelia rimtą grėsmę tokio smurto aukų fizinei ir protinei sveikatai. Tokio smurto padariniai taip plačiai paplitę Bendrijoje, kad yra rimta sveikatos problema ir kliūtis turėti saugias, laisvas bei teisingas piliečio teises. (4) Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimą sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas. 1996 m. Pasaulinės sveikatos asamblėjos priimta rezoliucija skelbia, kad smurtas yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. 2002 m. spalio 3 d. pateiktoje šios organizacijos ataskaitoje dėl smurto ir sveikatos rekomenduojama skatinti pirmaeilę prevencinę veiklą, kreipti daugiau dėmesio į smurto aukas ir stiprinti bendradarbiavimą bei apsikeitimą informacija užkertant kelią smurtui. (5) Šie principai pripažįstami daugelyje pagrindinių tarptautinių organizacijų ir institucijų, tokių kaip Jungtinės Tautos, Tarptautinė darbo organizacija, Pasaulinė moterų konferencija ir Pasaulinis kongresas kovai su vaikų seksualiniu išnaudojimu komerciniais tikslais, konvencijų, deklaracijų ir protokolų. (6) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija[21] dar kartą patvirtina, inter alia , teises į orumą, lygybę ir solidarumą. Joje taip pat numatytos konkrečios nuostatos siekiant apsaugoti ir skatinti fizinį bei dvasinį neliečiamumą, lygiavertį vyrų ir moterų vertinimą, vaikų teises ir nediskriminavimą, taip pat uždrausti nežmonišką arba žeminantį elgesį, vergystę ir prievartinį darbą bei vaikų darbą. Joje vėl patvirtinama, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga turi būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis. (7) Europos Parlamentas, inter alia , savo 2000 m. gegužės 19 d. Rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „Dėl tolesnių priemonių kovojant su prekyba moterimis“[22] ir 2001 m. rugsėjo 20 d. Europos Parlamento Rezoliucijoje dėl moterų išorinių lytinių organų luošinimo[23] paragino Komisiją parengti ir įgyvendinti veiksmų programas kovai su tokiu smurtu. (8) 2000 m. sausio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 293/2000/EB, patvirtinančiu Bendrijos veiksmų programą (Daphne programa) (2000–2003 m.) dėl prevencinių priemonių kovojant su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris[24], sudaryta veiksmų programa padėjo skatinti sąmoningumą Europos Sąjungoje ir stiprinti bei apjungti bendradarbiavimą tarp organizacijų valstybėse narėse, aktyviai dalyvaujančiose kovoje su smurtu. (9) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 803/2004/EB, patvirtinančiu Bendrijos veiksmų programą (2004–2008 m.) dėl prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą, moteris ir aukų bei rizikos grupių apsaugos ( Daphne II programa)[25], sudaryta veiksmų programa toliau plėtojo Daphne programa jau pasiektus rezultatus; remiantis šios programos 8 straipsnio 2 dalimi, Komisija imasi reikalingų veiksmų metinių asignavimų darnumui su naujomis finansinėmis perspektyvomis užtikrinti. (10) Pageidautina užtikrinti Daphne ir Daphne II programų remiamų projektų tęstinumą. (11) Remiantis moksliniais tyrimais, daug Europos piliečių serga ir miršta dėl ligų, susijusių su narkotikų priklausomybe, o su narkotikų priklausomybe siejama žala sveikatai yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema. (12) Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl galutinio ES kovos su narkotikais strategijos ir Kovos su narkotikais veiksmų plano (2000–2004) įvertinimo[26] rezultatai parodė, kad į ES narkotikų politikos kūrimą reikia nuolat įtraukti pilietinę visuomenę. (13) Europos Parlamento ir Tarybos sprendime, patvirtinančiame Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.), numatoma kurti strategijas ir priemones kovai su narkotikų priklausomybe, kaip vienu iš svarbių su gyvenimo būdu susijusių sveikatos veiksnių. (14) 2003 m. birželio 18 d. Rekomendacijoje dėl narkomanijos žalos sveikatai prevencijos ir sumažinimo[27] Taryba rekomendavo valstybėms narėms narkotikų priklausomybės prevenciją ir susijusios rizikos mažinimą priskirti visuomenės sveikatos tikslui bei kurti ir įgyvendinti atitinkamas visapusiškas strategijas. (15) 2004 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategiją 2005–2012 m., kuri aprėpia visą Europos Sąjungoje vykdomą su narkotikais susijusią veiklą ir nustato pagrindines užduotis. Šios užduotys: siekti aukšto lygio sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinės sanglaudos mažinant narkotikų vartojimą, priklausomybę ir narkotikų sveikatai bei visuomenei daromą žalą ir vykdant prevenciją. (16) Komisija priėmė Kovos su narkotikais veiksmų planą 2005–2008 m.[28] kaip ypatingos svarbos priemonę perkeliant Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategiją 2005–2012 m. į konkrečius veiksmus. Pagrindinis Kovos su narkotikais veiksmų plano tikslas yra ženkliai sumažinti narkotikų vartojimą ir socialinę žalą bei žalą sveikatai dėl neteisėtų narkotikų vartojimo ir prekybos jais. (17) Svarbu ir būtina pripažinti, kad smurto ir narkotikų įtaka asmenims, šeimoms ir bendruomenėms turi rimtą tiesioginį ir ilgalaikį poveikį jų sveikatai, psichologinei bei socialinei raidai ir lygioms galimybėms, o visai visuomenei sudaro dideles socialines ir ekonomines sąnaudas. (18) Europos Sąjunga gali padidinti valstybių narių veiksmų, atliekamų informacijos apie narkotikus ir jų prevencijos srityje, pridėtinę vertę, papildydama šiuos veiksmus ir skatindama jų sąveiką. (19) Europos Sąjunga gali padidinti valstybių narių veiksmų, daugiausia nukreiptų į smurto, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir prievartą prieš vaikus, jaunimą ir moteris, prevenciją, taip pat aukų bei rizikos grupių apsaugai užtikrinti, pridėtinę vertę skleisdama ir keisdamasi informacija bei patyrimu ir gera praktika; skatindama naują požiūrį; bendrai nustatydama prioritetus; plėsdama būtinus ryšius; atrinkdama Bendrijos projektus; ir motyvuodama bei pritraukdama visas suinteresuotas šalis. Šie veiksmai turėtų būti taip pat nukreipti ir prieš vaikų ir moterų gabenimą į valstybes nares prekybos žmonėmis tikslams. (20) Europos dingusių ir seksualiai išnaudojamų vaikų federacija Europos lygiu suburia skirtingas nevyriausybines organizacijas, sprendžiančias dingusių ir seksualiai išnaudojimų vaikų problemą. Federacija informuoja apie dingusius ir seksualiai išnaudojamus vaikus ir kovoja su šiuo reiškiniu padėdama Europos organizacijoms keistis informacija ir siekti veiksmingesnių metodų, skatindama įkurti Europos tyrimų centrą ir centralizuoti bei analizuoti su šiuo reiškiniu susijusią informaciją ir skatinti bei atlikti veiksmus, gerinančius nepilnamečių, dingusių ir (arba) seksualinį išnaudojimą patyrusių aukų padėtį bei keisti Europos teisės aktus, mentalitetą ir elgesį. (21) Valstybės narės negali pakankamai gerai pasiekti siūlomos veiklos tikslų, būtent užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, jaunimą ir moteris bei kovoti su juo, teikti informaciją apie narkotikus ir vykdyti jų prevenciją, nes būtina keistis informacija Europos Sąjungos lygiu ir visoje Bendrijoje skleisti gerą praktiką. Šie tikslai bus geriau įgyvendinti Bendrijos lygiu. Dėl būtino koordinuoto ir daugiadalykio požiūrio bei dėl veiklos masto arba poveikio Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje pateiktą proporcingumo principą, šiuo sprendimu nėra siekiama daugiau, nei yra būtina, norint įgyvendinti tuos tikslus. (22) Taip pat reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima susigrąžinti prarastas, neteisingai sumokėtas ar netinkamai naudotas lėšas. (23) Šiuo sprendimu nustatoma finansinė sistema visam programos laikui, kuri bus pagrindinis atskaitos taškas biudžeto institucijai, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros pagerinimo[29] 33 punkte. (24) Atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, į nedidelį skaičių atvejų, kai Bendrija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, bei į reikalaujamą proporcingumą tarp išteklių sumos ir su jos naudojimu susijusios administracinės naštos, reikia taikyti 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[30] (toliau – finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles[31], apsaugančias Bendrijos finansinius interesus. (25) Finansiniame reglamente reikalaujama, kad būtų pateiktas pagrindinis teisės aktas veiklai skirtoms dotacijoms reglamentuoti. (26) Šio sprendimo įgyvendinimo priemonės turėtų būti patvirtintos pasinaudojant patariamąja procedūra, numatyta 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[32], 3 straipsnyje. Tai įmanoma, kadangi programa neturi didelio poveikio Bendrijos biudžetui, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis Programos sudarymas 1. Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo, šiuo sprendimu sudaroma Kovos su smurtu ( Daphne ) ir informacijos apie narkotikus ir jų prevencijos programa (toliau – programa), kuri yra Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalis. 2. Programa apima laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2 straipsnis Bendrieji tikslai 1. Ši programa turi šiuos bendruosius tikslus: (a) Prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės įkūrimo kovojant su smurtu ir teikiant informaciją apie narkotikų vartojimą bei užkertant jam kelią. (b) Ginti piliečius nuo smurto ir siekti aukšto sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinės sanglaudos lygio. (c) Mažinti narkotikų vartojimą, priklausomybę ir narkotikų daromą žalą bei vykdyti prevenciją. 2. Nepažeidžiant Europos bendrijos tikslų ir įgaliojimų, bendrieji programos tikslai prisideda prie Bendrijos politikos krypčių, ir konkrečiai, su visuomenės sveikatos, lyčių lygybės, vaikų teisių apsauga ir kova su prekyba žmonėmis bei seksualiniu išnaudojimu susijusių politikos krypčių kūrimo. 3 straipsnis Konkretūs tikslai Ši programa turi tokius konkrečius tikslus: (a) Užkirsti kelią visuomeninėje arba privačioje sferoje pasitaikančiam įvairaus pobūdžio smurtui prieš vaikus, jaunimą ir moteris bei kovoti su juo, imantis prevencinių priemonių ir teikiant paramą aukoms bei rizikos grupėms šiuo būdu: - Teikti pagalbą ir skatinti NVO ir kitas organizacijas, aktyviai dalyvaujančias vykdant smurto prevenciją ir teikiant pagalbą aukoms; - Plėtoti ir įgyvendinti konkrečioms grupėms taikomus sąmoningumo didinimo veiksmus, kurti medžiagą, papildančią jau turimą medžiagą, ar pritaikyti ir naudoti turimą medžiagą kitose geografinėse vietovėse ar kitoms tikslinėms grupėms; - Skleisti dviejų Daphne programų dėka gautus rezultatus, įskaitant jų pritaikymą, perdavimą ir naudojimą kitiems naudos gavėjams arba kitose geografinėse vietovėse; - Nustatyti ir stiprinti veiksmus, prisidedančius prie pagalbos žmonėms, kuriems gresia smurtas, būtent metodus, skatinančius pagarbą jiems ir jų gerovę bei saviraišką. (b) Skatinti tarpvalstybinę veiklą siekiant: - kurti daugiadalykius tinklus; - užtikrinti žinių bazės plėtrą, informacijos mainus ir geros praktikos nustatymą bei sklaidą taip pat per mokymą, mokomuosius vizitus ir apsikeitimą personalu; - didinti tikslinių visuomenės grupių, pavyzdžiui, konkrečių profesijų, sąmoningumą dėl smurto siekiant padidinti smurto suvokimą, skatinti absoliutų smurto netoleravimą, paramą jo aukoms bei pranešimus apie smurto atvejus kompetentingoms institucijoms; - tirti su smurtu susijusius reiškinius, tyrinėti pagrindines smurto priežastis ir atkreipti į jas dėmesį visuose visuomenės lygiuose; - didinti informuotumą apie narkotikų sukeliamas sveikatos ir socialines problemas ir skatinti atvirą dialogą siekiant geriau suprasti narkotikų problemą. (c) Įtraukti pilietinę visuomenę į Europos Sąjungos narkotikų strategijos ir veiksmų planų įgyvendinimą bei plėtrą. (d) Stebėti, įgyvendinti ir vertinti konkrečių 2005–2008 m. ir 2009–2012 m. Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų planų priemonių įgyvendinimą. 4 straipsnis Veiksmai Siekiant įgyvendinti bendruosius ir konkrečius tikslus, numatytus 2 ir 3 straipsniuose, ši programa rems šiuos veiksmus: (a) Konkrečius Komisijos veiksmus, pavyzdžiui, studijos ir moksliniai tyrimai, nuomonių apklausos ir tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistikos rinkimas, tobulinimas ir sklaida, seminarai, konferencijos ir ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas, tinklalapių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir skleidimas, parama nacionalinių ekspertų tinklams ir jų pritaikymas, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla; arba (b) Konkrečius tarpvalstybinius Bendrijos intereso projektus, pristatytus mažiausiai trijų valstybių narių, vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; arba (c) Paramą nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendro Europos intereso, veiklai pagal bendruosius programos tikslus, vadovaujantis reikalavimais, nustatytais metinėse darbo programose. (d) Veiklai skirtą dotaciją bendrai finansuoti išlaidas, susijusias su Europos dingusių ir seksualiai išnaudojamų vaikų federacijos, kuri siekia bendro Europos intereso tikslo vaikų teisių ir apsaugos srityje, nuolatine darbo programa. 5 straipsnis Dalyvavimas Šios valstybės (toliau – dalyvaujančiosios valstybės) gali dalyvauti programos veiksmuose: (a) ELPA valstybės, kurios yra EEE susitarimo šalys, pagal šio susitarimo nuostatas. (b) Šalys kandidatės, turinčios asocijuotų ES šalių statusą, taip pat Vakarų Balkanų valstybės, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese pagal sąlygas, nustatytas asociacijos susitarimuose ar jų papildomuose protokoluose, susijusiuose su dalyvavimu Bendrijos programose, kurie buvo ar bus sudaryti su tomis valstybėmis. (c) Prie projektų gali prisijungti šalys kandidatės, nedalyvaujančios šioje programoje, jei toks jų dalyvavimas prisidėtų prie pasirengimo narystei, arba kitos trečiosios šalys, nedalyvaujančios šioje programoje, kai toks dalyvavimas prisideda prie projektų tikslo. 6 straipsnis Tikslinės grupės 1. Programa yra skirta visoms grupėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai sprendžia smurto ir narkotikų problemą. 2. Kalbant apie kovą su smurtu, pagrindinės tikslinės grupės yra smurto aukos ir rizikos grupės. Kitos tikslinės grupės yra, inter alia , mokytojai ir auklėtojai, policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai, vietos ir nacionalinės valdžios institucijos, medicinos ir paramedicinos personalas, teismų sistemos darbuotojai, NVO, profesinės sąjungos ir religinės bendruomenės. Be to, siekiant vykdyti smurto prevenciją, svarbu pagalvoti apie pagalbą tiek aukoms, tiek kaltininkams. 3. Kalbant apie narkotikus, rizikos ir kartu tikslinėms grupėms reikėtų priskirti jaunimą, pažeidžiamas grupes ir probleminių rajonų gyventojus. Kitos tikslinės grupės yra, inter alia , mokytojai ir auklėtojai, socialiniai darbuotojai, vietos ir nacionalinės valdžios institucijos, medicinos ir paramedicinos personalas, teismų sistemos darbuotojai, NVO, profesinės sąjungos ir religinės bendruomenės. 7 straipsnis Galimybė naudotis programa Programa gali naudotis institucijos, valstybinės ar privačios organizacijos (kompetentingos vietos valdžios institucijos, universitetų skyriai ir mokslinio tyrimo centrai), dirbančios siekiant užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, jaunimą ir moteris ir kovoti su juo arba apsaugoti nuo tokio smurto, teikti paramą aukoms arba įgyvendinti tikslinius veiksmus skatinant nesitaikstymą su tokiu smurtu, skatinti požiūrio į pažeidžiamas grupes bei smurto aukas ir elgesio su jomis pokyčius. Be to, programa gali naudotis institucijos, valstybinės ar privačios organizacijos (kompetentingos vietos valdžios institucijos, universitetų skyriai ir mokslinio tyrimo centrai), dirbančios siekiant teikti informaciją apie narkotikų vartojimą bei užkirsti jam kelią. 8 straipsnis Intervencijos rūšys 1. Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas tokiomis teisinėmis formomis: - dotacijomis, - viešųjų pirkimų sutartimis. 2. Bendrijos dotacijos skiriamos išnagrinėjus kvietimus teikti pasiūlymus, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius skubius atvejus arba kai dotacijos gavėjo ypatumai neleidžia tam tikrai veiklai pasirinkti nieko kito; dotacijos teikiamos veiklai ir veiksmams. Didžiausia bendro finansavimo suma bus tiksliai nustatyta metinėse darbo programose. 3. Be to, numatomos papildomoms priemonėms skirtos išlaidos, kurios bus padarytos sudarius viešųjų pirkimų sutartis; tokiu atveju Bendrijos fondai padengs išlaidas paslaugoms ir prekėms įsigyti. Taip pat bus padengiamos, inter alia, informacijos ir komunikacijos, projektų, politikos krypčių, programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėjimo, tikrinimo ir įvertinimo išlaidos. 9 straipsnis Įgyvendinimo priemonės 1. Komisija Bendrijos pagalbą teikia vadovaudamasi Tarybos finansiniu reglamentu (2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002), taikomu Europos Bendrijų bendrajam biudžetui. 2. Norėdama įgyvendinti programą, Komisija, neviršydama 2 straipsnyje numatytų bendrųjų tikslų, priima metinę darbo programą, kurioje tiksliai nurodomi konkretūs tikslai, teminiai prioritetai, pateikiami 8 straipsnyje numatytų papildomų priemonių aprašymai ir prireikus kitų veiksmų sąrašas. 3. Metinė darbo programa bus priimama vadovaujantis 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 4. Vykdant veiksmams skirtų dotacijų įvertinimo ir suteikimo procedūras turi būti atsižvelgiama, inter alia , į šiuos kriterijus: (a) ar dotacijos atitinka metinę darbo programą, 2 straipsnyje nurodytus bendruosius tikslus ir priemones, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose; (b) siūlomų veiksmų kokybę – jų koncepciją, organizavimą, pristatymą ir numatomus rezultatus; (c) prašomas Bendrijos finansavimui skirtas lėšas ir jų tinkamumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus; (d) numatomų rezultatų poveikį 2 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose. 5. Paraiškos dėl 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų veiklai skirtų dotacijų vertinamos atsižvelgiant į: - tai, ar jos dera su programos tikslais; - planuojamos veiklos kokybę; - galimą daugialypį tos veiklos poveikį visuomenei; - vykdomos veiklos geografinį poveikį; - piliečių dalyvavimą atitinkamų institucijų struktūrose; - siūlomos veiklos sąnaudų ir naudos santykį. 6. Pagal finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį laipsniško mažėjimo principas netaikomas veiklai skirtai dotacijai Europos dingusių ir seksualiai išnaudojamų vaikų federacijai, kadangi ji siekia bendro Europos intereso tikslo vaikų teisių ir apsaugos srityje. 10 straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas (toliau – komitetas). 2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas. 3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. 11 straipsnis Papildomumas 1. Bus siekiama sąveikos ir papildomumo su kitomis Bendrijos priemonėmis, ypač su Saugumo ir laisvių apsaugos bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosiomis programomis, 7-ąja mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programa bei visuomenės sveikatos programa ir ES saugesnio interneto veiksmų planu „ Safer Internet Plus “. Bus aktyviai siekiama papildomumo su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru. Statistinė informacija apie smurtą ir narkotikus bus parengta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, prireikus naudojantis Bendrijos statistikos programa. 2. Programa gali pasidalinti ištekliais su kitomis Bendrijos priemonėmis, visų pirma Saugumo ir laisvių apsaugos, Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosiomis programomis ir 7-ąja mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programa tam, kad būtų įgyvendinti veiksmai, atitinkantys visų programų tikslus. 3. Pagal šį sprendimą finansuojama veikla negauna jokios paramos tam pačiam tikslui iš kitų Bendrijos finansinių priemonių. Paramos pagal šį sprendimą naudos gavėjai pateikia Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš Bendrijos biudžeto ir iš kitų šaltinių, bei informaciją apie rengiamas paraiškas finansavimui gauti. 12 straipsnis Biudžeto ištekliai 1. Numatytas šios priemonės įgyvendinimo biudžetas yra 138,2 milijonai eurų per 1 straipsnyje nustatytą laikotarpį. 2. Biudžeto ištekliai, skirti šioje programoje numatytiems veiksmams, įskaitomi į metinius Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus. Gaunamus metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama ribų, numatytų finansinėse perspektyvose. 13 straipsnis Stebėsena 1. Norėdamas gauti programos finansavimą veiklai, naudos gavėjas turi pateikti technines ir finansines atlikto darbo ataskaitas. Taip pat per tris mėnesius nuo veiklos pabaigos pateikiama baigiamoji ataskaita. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija. 2. Nepažeidžiant audito, kurį Sutarties 248 straipsnyje nustatyta tvarka kartu su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis ar skyriais atlieka Audito Rūmai, arba bet kurio pagal Sutarties 279 straipsnio c dalį atliekamo patikrinimo, pareigūnai ir kiti Komisijos darbuotojai gali atlikti veiklos, finansuojamos pagal programą, patikrinimus vietoje, įskaitant ir atrankinius patikrinimus. 3. Pagal šį sprendimą sudarytose sutartyse ir susitarimuose numatoma, kad visų pirma priežiūrą ir finansinę kontrolę vykdo Komisija (arba jos įgaliotas atstovas), prireikus tai atlikdami vietoje, o auditą – Audito Rūmai. 4. Penkerius metus po paskutinio mokėjimo veiklai finansuoti finansinės paramos gavėjas sudaro Komisijai galimybes susipažinti su visais veiklos išlaidų patvirtinamaisiais dokumentais. 5. Atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse paminėtų ataskaitų ir atrankinių patikrinimų rezultatus, Komisija prireikus patikslina anksčiau patvirtintos finansinės paramos apimtį arba jų skyrimo sąlygas bei mokėjimų grafiką. 6. Komisija imasi bet kokių kitų veiksmų, būtinų norint patikrinti, ar finansuojama veikla yra vykdoma tinkamai ir atsižvelgiant į šio sprendimo bei finansinio reglamento nuostatas. 14 straipsnis Bendrijos finansinių interesų apsauga 1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai apsaugomi taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisėtai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias nuobaudas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999. 2. Finansuojant Bendrijos veiksmus pagal šią programą, Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taikomi bet kuriam Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimui, įskaitant sutartinių įsipareigojimų, numatytų remiantis programa, pažeidimui, susijusiam su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma arba būtų padaryta žala darant nepagrįstas išlaidas. 3. Nustačiusi pažeidimus, įskaitant šio sprendimo ar atskiro sprendimo arba sutarties ar susitarimo, pagal kurį teikiama atitinkama parama, nuostatų pažeidimo atvejus arba išsiaiškinusi, jog, be Komisijos pritarimo, buvo padaryti esminiai pakeitimai, pakeitę veiksmų pobūdį ar jų įgyvendinimo sąlygas, Komisija sumažina, sustabdo ar išieško veiksmams suteiktą finansinę paramą. 4. Jei nesilaikoma terminų arba jei projekto įgyvendinimu pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės paramos, Komisija reikalauja, kad naudos gavėjas per jos nustatytą laikotarpį pateiktų pastabas. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinančio atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinės paramos dalį ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas. 5. Visos neteisėtai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai. Finansinio reglamento nustatytomis sąlygomis už laiku negrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos. 15 straipsnis Įvertinimas 1. Programa bus nuolat stebima sekant, kaip įgyvendinama pagal šią programą vykdoma veikla. 2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą, išorinį programos įvertinimą. 3. Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai: (a) tarpinę įvertinimo ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 31 d.; (b) komunikatą apie šios programos tęsimą ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.; (c) ex post įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. 16 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 803/2004/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų programą (2004–2008 m.) dėl prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą, moteris ir aukų bei rizikos grupių apsaugos ( Daphne II programa) yra panaikinamas. Pagal ankstesnį sprendimą iki 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtus veiksmus (iki jų pabaigos) toliau reglamentuoja minėtas sprendimas. Ankstesnio sprendimo 7 straipsnyje nurodytas komitetas pakeičiamas šio sprendimo 10 straipsnyje numatytu komitetu. 17 straipsnis Įsigaliojimas Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. Priimta Briuselyje, […] Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Kontekstas Siekiant garantuoti nuoseklų ryšį tarp politikos tikslų ir lėšų, skirtų tiems tikslams pasiekti, 2007–2013 m. finansinės perspektyvos nuo pat pradžių buvo rengiamos vadovaujantis nustatytais politiniais tikslais. Kadangi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas bus laikomas vienu iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų dar daugelį metų, šiam tikslui pasiekti būtina skirti žymiai daugiau finansinių lėšų. Savo komunikatuose „Mūsų bendros ateities kūrimas – išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m.“ [33] ir „2007–2013 m. finansinės perspektyvos“ [34] Komisija taip pat pabrėžė, kad siekiant būsimose finansinėse perspektyvose sukurti daugiau paprastumo svarbu naudoti teisinių priemonių pakeitimus. Remdama tris teisingumo, laisvės ir saugumo tikslus, Komisija nustato aiškią sistemą Bendrijos finansinių intervencijų plėtojimui, susistemindama savo pasiūlymus pagal tris bendras ir nustatytais politikos tikslais pagrįstas Solidarumo ir migracijos srautų valdymo, Pagrindinių teisių ir teisingumo, Saugumo ir teisių apsaugos programas. 2. Veiksmo pagrindimas 2.1. Problemos analizė Europos Sąjungos pilietybės propagavimas turėtų sukurti ryšį su sąjunga, kurioje laikomasi bendrų pagrindinių teisių ir vertybių, kartu išsaugant ir gerbiant Europos tautų kultūros ir tradicijų įvairovę. Europos bendrijos steigimo sutartis įveda Europos pilietybę ir nustato ES piliečių teises ir pareigas; o Europos Sąjungos sutartis kartu su Pagrindinių teisių chartija yra ES politikos pagrindinių teisių srityje pagrindas. Pagrindiniai Sąjungai per būsimų finansinių perspektyvų laikotarpį kylantys iššūkiai šioje politikos srityje gali būti apibūdinami taip: 1. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įtraukimas į Sutartį dėl Konstitucijos Europai, sąlygų Sąjungai prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos sudarymas, ir ES Sutarties 7 straipsnyje numatyti stebėsenos mechanizmai, jau įdiegti Nicos sutartyje, kartu reikšmingai sustiprina ir įgyvendina pagrindines vertybes, kurios sudaro Europos projekto esmę. 2. Įtraukusi Pagrindinių teisių chartiją į Sutartį dėl Konstitucijos Europai, Sąjunga teisiškai įsipareigoja ne tik laikytis šių teisių, bet ir laikantis subsidiarumo principo taip pat užtikrinti, kad jos būtų veiksmingai remiamos visose politikos srityse (tiek vidaus, tiek išorės), kurios priklauso Sąjungos kompetencijai. 3. Stebėsenos veiklos taikymas, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės priimtų tą patį požiūrį jų kompetencijos srityse, labai išaugs, visų pirma didėjančios ir vis skirtingesnės Sąjungos bei naujų iš to kylančių iššūkių kontekste. 4. NVO ir kiti pilietinės visuomenės dalyviai vaidina svarbų vaidmenį remiant ir ginant pagrindines teises visoje Europos Sąjungoje bei padedant žmonėms sužinoti savo teises ir jomis pilnai naudotis. Todėl būtina užtikrinti, kad šių subjektų veiksmų ir įsipareigojimų lygis būtų lygiavertis visose valstybėse narėse. Todėl labai svarbu remti pilietinę visuomenę ir skatinti tinklų kūrimą. 5. Tarpreliginio bei daugiakultūrio dialogo, kurį galima laikyti svarbia kovos su diskriminavimu bei pagrindinių teisių rėmimo priemone, savitarpio supratimo ir taikos propagavimas. 2.2. Žingsnis į priekį Šios Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos specialios programos tikslas – žymiai išplėtoti du esamus parengiamuosius veiksmus (pagrindinių teisių rėmimas ir parama pilietinei visuomenei) įvedant naujus tikslus, pavyzdžiui, kovą su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu, skatinant tarpreliginį bei daugiakultūrį dialogą ES lygiu. Parama pilietinei visuomenei pagrindinių teisių atžvilgiu bus išplėsta, kad apimtų visas valstybes nares, kadangi dabartinis parengiamasis veiksmas apima tik dešimt naujų valstybių narių. Ypatingas dėmesys bus skiriamas iš Sąjungos pilietybės kylančioms teisėms, kurios Chartijoje pripažįstamos pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, skatinti demokratinį dalyvavimą. Planuojama žymiai padidinti finansinį paketą, siekiant atspindėti augančią šių klausimų svarbą ir pateikti teigiamą atsaką pilietinės visuomenės dalyviams. 2.3. Programos tikslai ir susiję rodikliai - Bendrųjų, konkrečių ir veiklos tikslų apibrėžimas Skatinti Europos visuomenės, paremtos Europos Sąjungos pilietybe ir gerbiančios pagrindines teises, numatytas Pagrindinių teisių chartijoje, kūrimą. | Propaguoti Pagrindinių teisių chartiją ir informuoti piliečius apie jų, kaip Sąjungos piliečių, teises bei skatinti juos aktyviai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. | Remti sąmoningumo ugdymo veiklą. | Reguliariai vertinti pagrindinių teisių situaciją Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse, atsižvelgiant į Bendrijos teisės taikymo sritį, pagrindiniu orientaciniu dokumentu naudojant Pagrindinių teisių chartiją, bei prireikus gauti nuomones konkrečiais klausimais pagrindinių teisių srityje. | Rengti reguliarias ataskaitas arba nuomones apie pagrindinių teisių situaciją ES. | Aiškinti Pagrindinių teisių chartijos įtraukimo į Konstituciją bei Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos pasekmes. | Remti informavimo kampanijas šiose srityse. | Kovoti su antisemitizmu, rasizmu ir ksenofobija bei stiprinti pilietinę visuomenę pagrindinių teisių srityje. | Remti NVO ir kitas pilietinės visuomenės institucijas, siekiant stiprinti jų gebėjimus aktyviai dalyvauti remiant pagrindines teises. Kovoti su antisemitizmu, rasizmu ir ksenofobija, visoje Europos Sąjungoje propaguojant geresnį supratimą ir didesnę toleranciją. Propaguoti taiką ir remti pagrindines teises, pasitelkiant tarpreliginį bei daugiakultūrį dialogą ES lygiu. | Palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene pagrindinių teisių srityje. Remti sąmoningumo ugdymo veiklą. Teikti finansinę paramą nevyriausybinių organizacijų ir kitų subjektų, siekiančių bendro Europos intereso, veiklai. Atlikti tyrimus ir analizę šiose srityse. | Visi tikslai atitinka bendrą Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos tikslą – remti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą. - Papildomumas (suderinamumas) su kitomis priemonėmis Šia programa bus aktyviai siekiama papildomumo su būsimu Pagrindinių teisių agentūros, įsteigtos dabartinio Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro pagrindu, darbu siekiant išvengti dubliavimo ir sukurti sąveiką. Šią programą papildo kitos Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos specialios programos, visų pirma Kovos su smurtu ( Daphne ) ir informacijos apie narkotikus ir jų prevencijos speciali programa, kuria siekiama kovoti su smurtu, kas neabejotinai priklauso pagrindinių teisių, numatytų Chartijoje, apsaugos sričiai (visų pirma teisė į fizinę neliečiamybę), ir narkotikų vartojimu ir prekyba. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Saugumo ir laisvių apsaugos bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosioms programoms, kadangi jos papildo dabartinę programą ir bus neabejotinai pasiekta sąveika. Siekiant ugdyti toleranciją ir savitarpio supratimą, taip padedant integruoti trečiųjų šalių piliečius, daug dėmesio bus skiriama dialogui su migrantais. Dėmesio sulaukė ir kitos programos, visų pirma Užimtumo ir socialinio solidarumo programa ( angl. PROGRESS) ir aktyvaus pilietiškumo programa, siekiant išvengti dubliavimo ir užtikrinti suderinamumą ir papildomumą, visų pirma dabartinės programos remiamų veiksmų, kurie gali turėti teigiamą poveikį kovai su diskriminacija bei tarpkultūrinio dialogo skatinimui, srityje. Papildomumo bus siekiama įgyvendinant programas, siekiant prireikus suderinti jose vykdomą veiklą. 3. Įvertinimas 3.1. Tarpinio (galutinio) įvertinimo pamokos Du dabartiniai parengiamieji veiksmai siekia remti pagrindines teises ir pilietinę visuomenę. Pirmuoju parengiamuoju veiksmu pagrindinių teisių srityje šiuo metu finansuojami du skirtingi projektai: metinė pagrindinių teisių situacijos Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse ataskaita, rengiama nepriklausomų ekspertų tinklo, ir projektai, kuriais siekiama visus Europos Sąjungoje gyvenančius asmenis informuoti apie Pagrindinių teisių chartiją ir ugdyti sąmoningumą apie pagrindines teises Sąjungos teisės kontekste. Antruoju parengiamuoju veiksmu siekiama remti pilietinę visuomenę valstybėse narėse, kurios į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. Net jei šie parengiamieji veiksmai buvo sukurti labai neseniai ir jais remiantis negalima atlikti tinkamo vertinimo, entuziastingas pilietinės visuomenės dalyvavimas patvirtina poreikį parengti struktūrinę programą, siekiant užtikrinti šios veiklos tęstinumą platesniu mastu. Be to, nuolat palaikomi ryšiai su pilietine visuomene patvirtina, kad atviras ir nuolatinis dialogas su NVO pagrindinių teisių srityje turėtų būti toliau plėtojamas ir išryškino poreikį organizuoti daugiau sąmoningumo ugdymo kampanijų apie pagrindines teises bei poreikį skatinti skirtingų valstybių narių NVO darbą tinkluose. 3.2. Ex ante įvertinimas Komisijos darbinis dokumentas, kuriame pateikiamas ex ante Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos įvertinimas rodo, kad buvo pasirinktas tinkamas politikos variantas numatytiems tikslams pasiekti. 4. TEISINIS IR LOGINIS POLITIKOS PRIEMONėS PAGRINDAS 4.1. Teisinis pagrindas Ši Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos speciali programa grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsniu. Šis straipsnis numato, kad jei konkretaus veiksmo reikia imtis vienam iš Bendrijos tikslų pasiekti, Bendrijos veiksmas galimas, net jei Sutartis konkrečiai įgaliojimų nenumato. Šios programos tikslai neturi konkretaus teisinio pagrindo Sutartyje, kadangi jie susiję su Chartijos pagrindinių teisių rėmimu apskritai, o ne vien keleto konkrečių pagrindinių teisių, kurioms galioja teisinis pagrindas, rėmimu. Vis dėlto jie prisidės prie ES gebėjimų ir politikos krypčių apibrėžimo bei įgyvendinimo ugdydami visų Europos Sąjungos piliečių sąmoningumą apie jų pagrindines teises pagal Bendrijos teisę. Siūlomas teisinis pagrindas yra tinkamas, kadangi programa prisideda prie Bendrijos tikslų pasiekimo. 4.2. Programoje numatyti veiksmai Numatomi įvairūs veiksmai, pavyzdžiui: - konkretūs Komisijos veiksmai, pavyzdžiui, studijos ir moksliniai tyrimai, nuomonių apklausos ir tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistikos rinkimas, tobulinimas ir sklaida, seminarai, konferencijos ir ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas, tinklalapių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir skleidimas, parama nacionalinių ekspertų tinklams ir jų valdymas, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla; - veiksmai, kuriais suteikiama finansinė parama konkretiems Bendrijos intereso projektams vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; - veiksmai, kuriais suteikiama finansinė parama nevyriausybinių organizacijų ar kitų subjektų veiklai vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; - veiklai skirta dotacija Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijai, kuri siekia bendro Europos intereso tikslo, skatindama požiūrių ir patirties mainus teismo praktikos, jos narių organizavimo ir veiklos, jiems atliekant jų teismines ir (arba) patariamąsias funkcijas, visų pirma Bendrijos teisės atžvilgiu, srityje. 4.3. Subsidiarumas ir proporcingumas Šis pasiūlymas buvo suplanuotas taip, kad būtų paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, numatytų EB sutarties 5 straipsnyje ir jos protokole. Dėl subsidiarumo – šia programa neketinama kištis į sritis, kurias apima kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų parengtos nacionalinės programos, bet pagrindinį dėmesį sutelkti į sritis, kuriose Europos lygmeniu vykdomai veiklai gali iškilti pavojus. Tokiu būdu, didžiąją programa grindžiamos veiklos dalį galima vertinti kaip nacionalinio lygmens veiksmus papildančią veiklą, kuria siekiama kaip galima visapusiškiau išnaudoti tarptautinio ir regioninio lygmens veiksmų sąveiką. Dėl proporcingumo principo – naujas pasiūlymas dėl programos buvo parengtas siekiant kaip galima labiau supaprastinti ne tik veiksmų formą – veiksmų apibrėžimai teisės akto tekste yra kaip galima bendresnio pobūdžio, – bet ir administracinius bei finansinius reikalavimus, kurie taikomi jų įgyvendinimui. Komisija siekė surasti, viena vertus, tinkamą lankstumo ir patogumo naudotis pusiausvyrą, ir, kita vertus, aiškumo ir tinkamų finansinių bei procedūrinių apsaugos priemonių pusiausvyrą. Vadovaujantis gairėmis, pateiktomis abiejų principų įgyvendinimo protokole, aišku, kad problemos, kurias siekia spręsti ši programa, yra tarpvalstybinio pobūdžio ir todėl veiksmai Bendrijos lygmeniu atneš didesnės naudos nei veiksmai valstybių narių lygmeniu. 4.4. Supaprastinimas ir racionalizavimas Siūlomas požiūris prisidės prie pagrindinio tikslo – priemonių supaprastinimo teisiniu ir valdymo požiūriu bei biudžeto struktūros racionalizavimo. Jis taip pat padidins priemonių darną ir nuoseklumą siekiant išvengti jų dubliavimo. Nors ateityje dėl tolesnės plėtros prireiks papildomų žmogiškųjų išteklių, žmogiškieji ištekliai bus geriau paskirstomi nutraukiant nedidelių biudžeto eilučių (kurioms prireikia neproporcingai didelių išteklių) finansavimą ir pergrupuojant egzistuojančias programas į vieną, nuoseklią ir supaprastintą programą. Tokiu būdu bus pasiekta didesnės pusiausvyros tarp išlaidų sumos ir administracinių jos valdymo sąnaudų. Siūlomas racionalizavimas bus taip pat naudingas galutiniam vartotojui, kadangi padidės priemonių matomumas, aiškumas ir suderinamumas. Galimiems naudos gavėjams bus lengviau kreiptis dėl paramos pasinaudojant standartizuotu metodu bei dėl to, kad suderinamos įgyvendinimo nuostatos. Komisija gali nuspręsti dalies biudžeto įgyvendinimą patikėti finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms žinyboms, kurioms taikoma Bendrijos teisė. Šias žinybas skiria Komisija, laikydamasi Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 55 ir 56 straipsnių nuostatų ir Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 37 straipsnio nuostatų. Komisija vertina atitiktį taupumo, naudingumo ir veiksmingumo principams. Prieš perduodama funkcijas ir atlikusi išankstinį vertinimą Komisija užtikrina, kad žinybų sukūrimas atitinka gero finansų valdymo principus. Siūloma nauja priemone toliau einama Komisijos nustatyta linkme dėl politinių ir finansinių iššūkių nuo 2007 m. ir vėliau. Ketinama egzistuojančias priemones papildyti, supaprastinti bei racionalizuoti, užtikrinti būtiną lankstumą norint imtis naujų tikslų ir sklandžiai pereiti prie naujo teisinio pagrindo, kuris bus sukurtas įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai. 5. Poveikis biudžetui Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos 2007–2013 metams išlaidos yra 543 milijonai eurų; šiai specialiai programai bus skirta 96,5 milijonai eurų. 2005/0038 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 308 straipsnį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[35], atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[36], atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[37], atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[38], kadangi: (1) Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie yra bendri valstybėms narėms. (2) Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų kaip bendri Bendrijos teisės principai. (3) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kuri buvo paskelbta 2000 m. gruodžio 7 d., apima pagrindines vertybes, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga[39]. (4) Kaip numatyta Hagos programoje, patvirtintoje Europos Vadovų Tarybos 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. susitikime Briuselyje, įtraukus Chartiją į Sutartį dėl Konstitucijos Europai ir prisijungus prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Europos Sąjunga teisiškai įsipareigoja užtikrinti, kad laikantis subsidiarumo principo visose jos veiklos srityse pagrindinės teisės būtų ne tik gerbiamos, bet taip pat aktyviai remiamos. (5) Savo komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio[40] Komisija pabrėžia vaidmens, kurį atlieka pilietinė visuomenė ne tik ginant, bet ir remiant pagrindines teises, svarbą; todėl Komisija turėtų užmegzti nuolatinį dialogą su pilietine visuomene. (6) Komisija pabrėžia informacijos ir komunikacijos svarbą teisių, kurias Europos Sąjungos pilietybė suteikia savo piliečiams, srityje, siekiant pagerinti jų supratimą apie savo teises ir suteikti galimybę naudotis patikima informacija. (7) 2004 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Taryba pripažino komunikacijos svarbą siekiant priartinti visus žmones prie Europos projekto skatinant aktyvų pilietiškumą. (8) Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija skatina požiūrių ir patirties mainus teismo praktikos, jos narių organizavimo ir veiklos, jiems atliekant jų teismines ir (arba) patariamąsias funkcijas, visų pirma Bendrijos teisės atžvilgiu, srityje ir taip siekia bendro Europos intereso tikslo. (9) Sutartis nenumato šio sprendimo priėmimui kitų, nei 308 straipsnyje nustatytų, įgaliojimų. (10) Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima išieškoti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas. (11) Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatoma finansinė struktūra, kuri taps pagrindiniu orientyru biudžeto valdymo institucijai, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžetinės procedūros gerinimo[41] 33 punkte. (12) Valstybės narės negali pakankamai gerai įgyvendinti programos tikslų, būtent Pagrindinių teisių chartijos propagavimo srityje, įskaitant pagrindines teises, kylančias iš ES pilietybės, paramą pilietinės visuomenės asociacijoms, kovą su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu pasitelkiant tarpreliginį bei daugiakultūrį dialogą, nes dėl iniciatyvos masto ir poveikio juos geriau galima įgyvendinti Bendrijos lygiu. Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje numatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje išdėstytą proporcingumo principą šiuo sprendimu nesiimama jokių veiksmų, kurie nėra būtini šiems tikslams pasiekti. (13) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[42] (toliau – finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles[43], užtikrinantys Bendrijos finansinius interesus, turi būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, į ribotą skaičių atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, bei į reikalaujamą proporcingumą tarp išteklių sumos ir administracinės naštos, susijusios su jos panaudojimu. (14) Finansinis reglamentas reikalauja, kad būtų pateiktas pagrindinis teisės aktas veiklai skirtoms dotacijoms reglamentuoti. (15) Šio sprendimo įgyvendinimo priemonės turėtų būti patvirtintos pasinaudojant patariamąja procedūra, numatyta 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[44], 3 straipsnyje. Tai įmanoma, kadangi programa neturi didelio poveikio Bendrijos biudžetui, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis Programos sudarymas 1. Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo, šiuo sprendimu sudaroma programa „Pagrindinės teisės ir pilietybė“ (toliau – programa), kuri yra Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalis. 2. Programa apima laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2 straipsnis Bendrieji tikslai 1. Ši programa turi tokius bendruosius tikslus: (a) Skatinti Europos visuomenės, paremtos pagarba pagrindinėms teisėms, numatytoms Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teises, kylančias iš Europos Sąjungos pilietybės, kuriai lemta būti pagrindiniu valstybių narių piliečių statusu, kūrimą. (b) Stiprinti pilietinę visuomenę ir skatinti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su ja pagrindinių teisių srityje. (c) Kovoti su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu. 2. Bendrieji programos tikslai papildo Pagrindinių teisių agentūros, įsteigtos Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro pagrindu, tikslus. 3. Nepažeidžiant Europos bendrijos tikslų ir įgaliojimų, bendrieji programos tikslai prisideda prie Bendrijos politikos krypčių, gerbiančių pagrindines teises, kūrimo. 3 straipsnis Konkretūs tikslai Ši programa turi tokius konkrečius tikslus: (a) Siekiant skatinti Europos Sąjungos piliečius aktyviai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, propaguoti Pagrindinių teisių chartiją ir informuoti visus asmenis apie jų teises, įskaitant teises, kylančias iš ES pilietybės. (b) Reguliariai vertinti pagrindinių teisių situaciją Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse, atsižvelgiant į Bendrijos teisės taikymo sritį, pagrindiniu orientaciniu dokumentu naudojant Pagrindinių teisių chartiją, bei prireikus gauti nuomones konkrečiais klausimais, susijusiais su pagrindinėmis teisėmis šioje srityje. (c) Aiškinti Pagrindinių teisių chartijos įtraukimo į Konstituciją bei Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos pasekmes. (d) Remti NVO ir kitas pilietinės visuomenės institucijas, siekiant stiprinti jų gebėjimus aktyviai dalyvauti remiant pagrindines teises, teisinę valstybę ir demokratiją. (e) Propaguoti taiką ir remti pagrindines teises, pasitelkiant tarpreliginį bei daugiakultūrį dialogą ES lygiu. 4 straipsnis Veiksmai Siekiant įgyvendinti bendruosius ir konkrečius tikslus, numatytus 2 ir 3 straipsniuose, ši programa rems šiuos veiksmus: (a) Konkrečius Komisijos veiksmus, pavyzdžiui, studijas ir mokslinius tyrimus, nuomonių apklausas ir tyrimus, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimą, duomenų ir statistikos rinkimą, tobulinimą ir sklaidą, seminarus, konferencijas ir ekspertų susitikimus, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimą; tinklalapių kūrimą ir priežiūrą, informacinės medžiagos rengimą ir skleidimą, paramą nacionalinių ekspertų tinklams ir jų valdymui, analitinę, stebėjimo ir vertinimo veiklą; arba (b) Konkrečius tarpvalstybinius Bendrijos intereso projektus, pristatytus mažiausiai trijų valstybių narių, vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; arba (c) Paramą nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendro Europos intereso, veiklai pagal bendruosius programos tikslus, vadovaujantis reikalavimais, nustatytais metinėse darbo programose. (d) Veiklai skirtą dotaciją bendram išlaidų, susijusių su nuolatine Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos, kuri siekia bendro Europos intereso tikslo, skatindama požiūrių ir patirties mainus teismo praktikos, jos narių organizavimo ir veiklos, jiems atliekant jų teismines ir (arba) patariamąsias funkcijas, visų pirma Bendrijos teisės atžvilgiu, srityje, darbo programa, finansavimui. 5 straipsnis Dalyvavimas Šios valstybės (toliau – dalyvaujančios valstybės) gali dalyvauti programos veiksmuose: (a) Šalys kandidatės, turinčios asocijuotų ES šalių statusą, taip pat Vakarų Balkanų valstybės, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese pagal sąlygas, nustatytas asociacijos susitarimuose ar jų papildomuose protokoluose, susijusiuose su dalyvavimu Bendrijos programose, kurie buvo ar bus sudaryti su tomis valstybėmis. (b) Prie projektų gali prisijungti šalys kandidatės, nedalyvaujančios šioje programoje, jei toks jų dalyvavimas prisidėtų prie pasirengimo narystei, arba kitos trečiosios šalys, nedalyvaujančios šioje programoje, kai toks dalyvavimas prisideda prie projektų tikslų. 6 straipsnis Tikslinės grupės Programa yra skirta ES piliečiams, teisėtai ES teritorijoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir pilietinės visuomenės asociacijoms, bei kitoms grupėms, aktyviai remiančioms šios programos tikslus. 7 straipsnis Galimybė naudotis programa Programa gali naudotis, inter alia , institucijos, valstybinės ir privačios organizacijos, universitetai, mokslo tiriamieji institutai, nevyriausybinės organizacijos, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, tarptautinės organizacijos ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos, įsteigtos Europos Sąjungoje. Siekiant šios programos tikslų pagal programą leidžiama imtis bendrų veiksmų su pagrindinių teisių srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba, remiantis bendrais indėliais ir pagal atitinkamas kiekvienos institucijos ar organizacijos taisykles. 8 straipsnis Intervencijos rūšys 1. Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas tokiomis teisinėmis formomis: - dotacijomis, - viešųjų pirkimų sutartimis. 2. Bendrijos dotacijos skiriamos išnagrinėjus kvietimus teikti pasiūlymus, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius skubius atvejus arba kai naudos gavėjo ypatumai neleidžia tam tikrai veiklai pasirinkti nieko kito, ir jos teikiamos veiklai ir veiksmams skirtų dotacijų forma. Didžiausia bendro finansavimo suma bus tiksliai nustatyta metinėse darbo programose. 3. Be to, numatomos išlaidos papildomoms priemonėms, kurios bus padarytos sudarius viešųjų pirkimų sutartis, tokiu atveju Bendrijos fondai padengs išlaidas paslaugoms ir prekėms įsigyti. Taip pat bus padengiamos, inter alia, informacijos ir komunikacijos, projektų, politikos krypčių, programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėjimo, tikrinimo ir įvertinimo išlaidos. 9 straipsnis Įgyvendinimo priemonės 1. Komisija Bendrijos pagalbą teikia vadovaudamasi finansiniu reglamentu, taikomu Europos Bendrijų bendrajam biudžetui. 2. Norėdama įgyvendinti programą, Komisija, neviršydama 2 straipsnyje numatytų bendrųjų tikslų, priima metinę darbo programą, kurioje tiksliai nurodomi konkretūs tikslai, teminiai prioritetai, pateikiami 8 straipsnyje numatytų papildomų priemonių aprašymai ir prireikus kitų veiksmų sąrašas. 3. Metinė darbo programa bus priimama vadovaujantis 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 4. Vykdant veiksmams skirtų dotacijų įvertinimo ir suteikimo procedūras turi būti atsižvelgiama inter alia į šiuos kriterijus: (a) ar jos atitinka metinę darbo programą, 2 straipsnyje nurodytus bendruosius tikslus ir priemones, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose; (b) siūlomų veiksmų kokybę – jų koncepciją, organizavimą, pristatymą ir numatomus rezultatus; (c) prašomas Bendrijos finansavimui skirtas lėšas ir jų tinkamumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus; (d) numatomų rezultatų poveikį 2 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose. 5. 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų veiklai skirtų dotacijų naudojimas vertinamas atsižvelgiant į: - tai, ar jos dera su programos tikslais; - planuojamos veiklos kokybę; - galimą daugialypį tos veiklos poveikį visuomenei; - vykdomos veiklos geografinį poveikį; - piliečių dalyvavimą atitinkamų institucijų struktūrose; - siūlomos veiklos sąnaudų ir naudos santykį. 6. Pagal finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį laipsniško mažėjimo principas netaikomas veiklai skirtai dotacijai Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijai, kadangi ji siekia bendro Europos intereso tikslo. 10 straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas (toliau – komitetas). 2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai. 3. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles. 11 straipsnis Papildomumas 1. Bus siekiama sąveikos ir papildomumo su kitomis Bendrijos priemonėmis, ypač su Saugumo ir laisvių apsaugos bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosiomis programomis bei Progress programa. Bus aktyviai siekiama papildomumo su Pagrindinių teisių agentūra, įsteigta Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro pagrindu. Statistinis informacijos apie pagrindines teises ir pilietybę elementas bus parengtas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, prireikus naudojantis Bendrijos statistikos programa. 2. Programa gali pasidalinti ištekliais su kitomis Bendrijos priemonėmis, visų pirma Saugumo ir laisvių apsaugos bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosiomis programomis tam, kad būtų įgyvendinti veiksmai, atitinkantys visų programų tikslus. 3. Pagal šį sprendimą finansuojama veikla negauna jokios paramos tam pačiam tikslui iš kitų Bendrijos finansinių priemonių. Paramos pagal šį sprendimą gavėjai pateikia Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš Bendrijos biudžeto ir iš kitų šaltinių, bei informaciją apie rengiamas paraiškas finansavimui gauti. 12 straipsnis Biudžeto ištekliai Biudžeto ištekliai, skirti šioje programoje numatytiems veiksmams, įskaitomi į metinius Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinių perspektyvų ribų. 13 straipsnis Stebėsena 1. Norėdamas gauti programos finansavimą veiksmams, naudos gavėjas turi pateikti technines ir finansines atlikto darbo ataskaitas. Taip pat per tris mėnesius nuo veiksmų pabaigos pateikiama baigiamoji ataskaita. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija. 2. Nepažeisdami audito, kurį Sutarties 248 straipsnyje nustatyta tvarka kartu su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis ar skyriais atlieka Audito Rūmai, arba bet kokių pagal Sutarties 279 straipsnio c dalį atliekamų patikrinimų, pareigūnai ir kiti Komisijos darbuotojai gali atlikti veiksmų, finansuojamų pagal programą, patikrinimus vietoje, įskaitant ir atrankinius patikrinimus. 3. Pagal šį sprendimą sudarytose sutartyse ir susitarimuose numatoma, kad visų pirma priežiūrą ir finansinę kontrolę vykdo Komisija (arba jos įgaliotas atstovas), prireikus tai atlikdami vietoje, o auditą – Audito Rūmai. 4. Penkerius metus po paskutinio mokėjimo veiklai finansuoti finansinės paramos gavėjas sudaro Komisijai galimybes susipažinti su visais veiklos išlaidų patvirtinamaisiais dokumentais. 5. Atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse paminėtų ataskaitų ir atrankinių patikrinimų rezultatus, Komisija prireikus patikslina anksčiau patvirtintos finansinės paramos apimtį ir skyrimo sąlygas bei mokėjimų grafiką. 6. Komisija imasi bet kokių kitų veiksmų, būtinų norint patikrinti, ar finansuojama veikla yra vykdoma tinkamai ir atsižvelgiant į šio sprendimo bei finansinio reglamento nuostatas. 14 straipsnis Bendrijos finansinių interesų apsauga 1. Komisija užtikrina, kad tuomet, kai įgyvendinami pagal šį sprendimą finansuojami veiksmai, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisėtai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias nuobaudas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999. 2. Finansuojant Bendrijos veiksmus pagal šią programą, Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taikomi bet kuriam Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimui, įskaitant sutartinių įsipareigojimų, numatytų remiantis programa, pažeidimui, susijusiam su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams dėl nepagrįstų išlaidų padaroma arba būtų padaryta žala. 3. Nustačiusi pažeidimus, įskaitant šio sprendimo ar individualaus sprendimo arba sutarties ar susitarimo, pagal kurį teikiama atitinkama parama, nuostatų, pažeidimo atvejus arba išsiaiškinusi, jog, be Komisijos pritarimo, buvo padaryti esminiai pakeitimai, pakeitę veiksmų pobūdį ar jų įgyvendinimo sąlygas, Komisija sumažina, sustabdo ar išieško veiksmams suteiktą finansinę paramą. 4. Nesilaikant terminų arba jei projekto įgyvendinimu pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės paramos, Komisija reikalauja naudos gavėjo pateikti pastabas per jos nustatytą laikotarpį. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinančio atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinės paramos dalį ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas. 5. Visos neteisėtai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai. Finansinio reglamento nustatytomis sąlygomis už laiku negrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos. 15 straipsnis Įvertinimas 1. Programa bus nuolat stebima sekant, kaip įgyvendinama pagal šią programą vykdoma veikla. 2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą, išorinį programos vertinimą. 3. Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai: (a) tarpinę įvertinimo ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 31 d.; (b) komunikatą apie šios programos pratęsimą ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.; (c) ex post įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. 16 straipsnis Įsigaliojimas Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. Priimta Briuselyje, […] Tarybos vardu Pirmininkas AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Kontekstas Siekiant garantuoti nuoseklų ryšį tarp politikos tikslų ir lėšų, skirtų tiems tikslams pasiekti, 2007–2013 m. finansinės perspektyvos nuo pat pradžių buvo rengiamos vadovaujantis nustatytais politiniais tikslais. Kadangi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas yra ir bus laikomas vienu iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų ateityje, šiam tikslui pasiekti būtina skirti žymiai daugiau finansinių lėšų. Savo komunikatuose „Mūsų bendros ateities kūrimas – išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m.“ [45] ir „2007–2013 m. finansinės perspektyvos“ [46] Komisija taip pat pabrėžė, kad siekiant būsimose finansinėse perspektyvose sukurti daugiau paprastumo svarbu naudoti teisinių priemonių pakeitimus. Remdama tris teisingumo, laisvės ir saugumo tikslus, Komisija nustato aiškią sistemą Bendrijos finansinių intervencijų formavimui, susistemindama savo pasiūlymus pagal tris bendras ir nustatytais politikos tikslais pagrįstas Solidarumo ir migracijos srautų valdymo, Pagrindinių teisių ir teisingumo, Saugumo ir teisių apsaugos programas. 2. Veiksmo pagrindimas 2.1. Problemos analizė Teisė laisvai judėti Europoje (vienas iš keturių principų, kuriais grindžiama bendroji rinka) reikalauja baudžiamosios teisės priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad nusikalstamumas ir nusikaltėliai neliktų nenubausti. Reikia apginti bendrus ES interesus kovojant su nusikalstamu elgesiu – dėl to, kad jam būdingas tarpvalstybinis aspektas, arba dėl to, kad jis pažeidžia bendrąsias ES vertybes, pavyzdžiui, pagarbą asmenybei, demokratijai ir geram valdymui (tuo paaiškinama būtinybė imtis veiksmų, nukreiptų prieš seksualinį vaikų išnaudojimą, rasizmą, sukčiavimą ir korupciją). Bendra nuostata ta linkme atspindi Europos viešosios tvarkos susiformavimą. Tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į poreikį teikti aukšto lygio asmens teisių apsaugą, o tai reiškia, pavyzdžiui, kad būtina toliau tęsti sėkmingai pradėtą darbą nukentėjusiųjų teisių srityje, išplėsti areštuotų asmenų teises ir sukurti sistemą bei standartus, susijusius su nuosprendžių vykdymu ir pažeidėjų reintegracija į visuomenę. Iš tiesų, asmenims ir verslui neturėtų būti užkirstas kelias ar neturėtų būti trukdoma pasinaudoti savo teisėmis dėl valstybių narių nesuderintų ar sudėtingų teisinių ir administracinių sistemų. 2.2. Žingsnis į priekį Pagrindinių laisvių propagavimas ir apsauga reikalauja, kad būtų sukurta autentiška Europos teisingumo erdvė. Tokios erdvės sukūrimas teisminėms institucijoms leidžia veiksmingai bendradarbiauti ir garantuoja, kad piliečiai turėtų geresnes galimybes kreiptis į teismą ir jiems nebūtų užkirstas kelias ir nebūtų trukdoma pasinaudoti savo teisėmis dėl to, kad teisės sistemos nesuderintos ir sudėtingos. Ji taip pat leidžia nustatyti abipusio teismų sprendimų pripažinimo principą ir nuolat gerinti tinkamą teismų sistemos veikimą. Sąjungai iškils uždavinys – atsiliepti į piliečių lūkesčius ir rasti veiksmingus praktinių problemų sprendimus. Tai konkrečiai reiškia: - kad didėjant acquis , dedama daugiau pastangų stebint, kaip valstybės narės įgyvendina acquis , pasinaudojant šiuolaikinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, sukuriant teismų praktikos duomenų bazę; - kad toliau turi būti kuriami teisės aktai, visų pirma siekiant pagerinti teismų prieinamumą ir veiksmingumą; - informacijos teikimo visuomenei mechanizmų tobulinimą ir mokymo apie šios srities bendradarbiavimo priemonių reikšmę ir specialistų mainų skatinimą; - kad reikia sukurti teisines ir bendradarbiavimo priemones. Tai reiškia inter alia , viena vertus, veiksmingesnį mechanizmą, susijusį su valstybių narių informacijos mainais apie nuteistuosius už nusikalstamą veiklą, ypač sukuriant kompiuterizuotą informacijos mainų apie teistumą sistemą, ir, kita vertus, – patobulinti tam tikrų procedūrų standartus, pavyzdžiui, įrodymų rinkimo ir dalyvaujančių baudžiamojoje byloje, nesvarbu, ar tai kaltinamieji, liudytojai ar nukentėjusieji, apsaugos taisykles; - tolesnius veiksmus skatinant praktikuojančius teisininkus suprasti ir taikyti bendras priemones ir procedūras. 2.3. Programos tikslai ir susiję rodikliai - Bendrųjų, konkrečių ir veiklos tikslų apibrėžimas Skatinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose siekiant prisidėti prie autentiškos Europos teisingumo erdvės, paremtos abipusiu pripažinimu ir savitarpio pasitikėjimu, sukūrimo. | Paremti valstybių narių egzistuojančių teismų sistemų pritaikymą prie Europos Sąjungos – teritorijos, netaikančios pasienio kontrolės, turinčios vieną valiutą, pasižyminčios laisvu asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimu. | Pagerinti bendras žinias apie valstybių narių teisines ir teismų sistemas baudžiamųjų bylų srityje ir skatinti bei stiprinti tinklų kūrimą, informacijos, patirties ir geriausios praktikos mainus ir sklaidą. Užtikrinti Bendrijos priemonių, apimančių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sritį, tinkamą įgyvendinimą, teisingą bei realų taikymą ir vertinimą. | Pagerinti asmenų ir verslo įmonių kasdienį gyvenimą suteikiant galimybę pasinaudoti savo teisėmis visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ypač skatinant teismų prieinamumą. | Tobulinti informaciją apie valstybių narių teisines sistemas ir teismų prieinamumą. | Gerinti teisinių sistemų, teisminių ir administracinių institucijų bei teisės specialistų ryšius bei tobulinti informacijos mainus apie baudžiamąsias bylas ir skatinti teismų sistemos darbuotojų mokymą. | Skatinti teisėjų ir teismų sistemos darbuotojų mokymą Sąjungos ir Bendrijos teisės srityje. Įvertinti bendruosius reikalavimus, būtinus abipusiam pasitikėjimui, įskaitant teisingumo kokybę, ugdyti. Sukurti ir įgyvendinti Europos kompiuterizuotą informacijos mainų apie teistumą sistemą ir remti tyrimus, kuriais siekiama sukurti kitus informacijos mainų būdus. | Visi tikslai atitinka bendrą Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos tikslą – remti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą. - Papildomumas (suderinamumas) su kitomis priemonėmis Rengiant programą ypatingas dėmesys buvo skiriamas suderinamumui su kitų tos pačios politikos srities programų finansine veikla užtikrinti ir ieškoti jų tarpusavio papildomumo ir sąveikos. Šią programą papildo kitos Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos specialios programos, visų pirma Civilinės teisenos speciali programa, skirta teisminiam bendradarbiavimui civilinėse bylose. Civilinės teisenos programa kaip įmanoma vadovaujasi šios programos tikslais ir struktūra bei siekia užtikrinti, kad sudėtingos teisinės ir administracinės valstybių narių sistemos neužkirstų kelio ar netrukdytų pasinaudoti teise laisvai judėti Europos Sąjungoje. Bus taip pat siekiama, kad būtų papildoma Eurojusto veikla. Eurojustas – tai Europos Sąjungos darinys, įkurtas valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmingumui padidinti tiriant ir persekiojant baudžiamąja tvarka sunkių tarpvalstybinių ir organizuoto nusikalstamumo bylų atvejais, įskaitant terorizmą, ir skatinti bei tobulinti šių institucijų bendradarbiavimą. Skirdamas dėmesį visapusiam kompetentingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimui užtikrinti, Eurojustas svariai papildo pagrindinių laisvių ir teisingumo programą, ypač Baudžiamosios teisenos specialią programą. Taip pat reikia užtikrinti, kad būtų papildoma Saugumo ir laisvių apsaugos bendroji programa, skirta teisėsaugai – policijos ir kitų neteisminių teisėsaugos agentūrų bendradarbiavimui, o šia programa pagrindinis dėmesys skiriamas teismams. Galiausiai, bus siekiama, kad būtų papildyta Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendroji programa, visų pirma su prieglobsčiu ir trečiųjų šalių piliečių integracija susijusioje teisinių sistemų srityje. 3. Įvertinimas 3.1. Tarpinio (galutinio) įvertinimo pamokos Nors dar vyksta nuoseklus AGIS programos vertinimas, galima teigti, kad ši programa pasirodė esanti labai naudinga ir daug prisidėjo prie nacionalinių institucijų savitarpio supratimo gerinimo. Pirmojoje programos įgyvendinimui skirtoje metinėje ataskaitoje pabrėžiama, kad buvo gauta labai daug pasiūlymų – daugiau, nei turimas biudžetas. Tai aiškiai rodo, kad programa labai sudomino galimus naudos gavėjus. Taip pat pabrėžiama, kad konferencijos ir seminarai yra pati svarbiausia veiksmų rūšis ir jie sudaro beveik pusę visų bendrai finansuojamų projektų skaičiaus (46,4%). Antroji pagal svarbą grupė (26,8%) – su moksliniais tyrimais, studijomis ir tinklų kūrimu susiję projektai. Mokymo ir mainų programos, kurias dėl savo pobūdžio yra sunkiau įgyvendinti, palyginti su kitais projektais, sudaro vieną penktadalį (20,5%) viso bendrai finansuojamų projektų skaičiaus. 3.2. Ex ante įvertinimas Komisijos darbinis dokumentas, kuriame pateikiamas ex ante Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos įvertinimas, rodo, kad numatytiems tikslams pasiekti buvo pasirinktas tinkamas politikos variantas. 4. Teisinis ir loginis politikos priemonės pagrindas 4.1. Teisinis pagrindas Ši Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos speciali programa grindžiama Europos Sąjungos sutarties 31 straipsniu. Šiame straipsnyje apibrėžiamas bendrų veiksmų teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose turinys. Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalies c punkte nustatoma, kad Taryba gali priimti su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose susijusius sprendimus. Siūlomas teisinis pagrindas yra tinkamas, nes programa yra skirta teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose. 4.2. Programoje numatyti veiksmai Numatomi įvairūs veiksmai, pavyzdžiui: - konkretūs Komisijos veiksmai, pavyzdžiui, studijos ir moksliniai tyrimai, konkrečių projektų kūrimas ir įgyvendinimas, pavyzdžiui, kompiuterizuota informacijos mainų apie teistumą sistema, nuomonių apklausos ir tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistikos rinkimas, tobulinimas ir sklaida, seminarai, konferencijos ir ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas, tinklalapių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir sklaida, parama nacionalinių ekspertų tinklo analitinei, stebėjimo ir vertinimo veiklai ir jos valdymas; - veiksmai, kuriais suteikiama finansinė parama konkretiems Bendrijos intereso projektams vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; - veiksmai, kuriais suteikiama finansinė parama nevyriausybinių organizacijų ar kitų subjektų veiklai vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; - dotacija Europos teisėjų mokymo tinklo veiklai, kuriuo siekiama bendrojo Europos intereso teisėjų mokymo srityje. 4.3. Subsidiarumas ir proporcingumas Šis pasiūlymas buvo suplanuotas taip, kad būtų paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, numatytų EB sutarties 5 straipsnyje ir jos protokole. Dėl subsidiarumo – šia programa neketinama kištis į sritis, kurias apima kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų parengtos nacionalinės programos, bet pagrindinį dėmesį sutelkti į sritis, kuriose Europos lygmeniu vykdomai veiklai gali iškilti pavojus. Taigi didžiąją programa grindžiamos veiklos dalį galima vertinti kaip nacionalinio lygmens veiksmus papildančią veiklą, kuria siekiama kaip galima visapusiškiau išnaudoti tarptautinio ir regioninio lygmens veiksmų sąveiką. Dėl proporcingumo principo – naujas pasiūlymas dėl programos buvo parengtas siekiant kiek galima labiau supaprastinti ne tik veiksmų formą – veiksmų apibrėžimai teisės akto tekste yra kaip galima bendresnio pobūdžio, – bet ir administracinius ir finansinius reikalavimus, kurie taikomi jų įgyvendinimui. Komisija siekė surasti, viena vertus, tinkamą lankstumo ir patogumo naudotis pusiausvyrą, ir, kita vertus, aiškumo ir tinkamų finansinių bei procedūrinių apsaugos priemonių pusiausvyrą. Vadovaujantis gairėmis, pateiktomis abiejų principų įgyvendinimo protokole, aišku, kad problemos, kurias siekia spręsti ši programa yra tarpvalstybinio pobūdžio ir todėl veiksmai Bendrijos lygmeniu atneš didesnės naudos nei veiksmai valstybių narių lygmeniu. 4.4. Supaprastinimas ir racionalizavimas Siūlomas požiūris prisidės prie pagrindinio tikslo – priemonių supaprastinimo teisiniu ir valdymo požiūriu bei biudžeto struktūros racionalizavimo. Jis taip pat padidins priemonių darną ir nuoseklumą siekiant išvengti jų dubliavimo. Nors ateityje dėl tolesnės plėtros prireiks papildomų žmogiškųjų išteklių, žmogiškieji ištekliai bus geriau paskirstomi nutraukiant nedidelių biudžeto eilučių (kurioms prireikia neproporcingai didelių išteklių) finansavimą ir pergrupuojant egzistuojančias programas į vieną, nuoseklią ir supaprastintą programą. Tokiu būdu susidarys darnesnis išlaidų sumos ir administracinių jos valdymo sąnaudų santykis. Siūlomas racionalizavimas bus taip pat naudingas galutiniam vartotojui, kadangi padidės priemonių matomumas, aiškumas ir suderinamumas. Galimiems naudos gavėjams bus lengviau kreiptis dėl paramos pasinaudojant standartizuotu metodu bei dėl to, kad suderinamos įgyvendinimo nuostatos. Komisija gali nuspręsti dalies biudžeto įgyvendinimą patikėti finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms žinyboms, kurioms taikoma Bendrijos teisė. Šias žinybas skiria Komisija, laikydamasi Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 55 ir 56 straipsnių nuostatų ir Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 37 straipsnio nuostatų. Komisija vertina atitiktį taupumo, naudingumo ir veiksmingumo principams. Prieš perduodama funkcijas ir atlikusi išankstinį vertinimą Komisija užtikrina, kad žinybų sukūrimas atitinka gero finansų valdymo principus. Siūloma specialia programa toliau einama Komisijos nustatyta linkme dėl politinių ir finansinių iššūkių nuo 2007 m. ir vėliau. Ketinama egzistuojančias priemones papildyti, supaprastinti bei racionalizuoti, užtikrinti būtiną lankstumą norint imtis naujų tikslų ir sklandžiai pereiti prie naujojo teisinio pagrindo, kuris bus sukurtas įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai. 5. Poveikis biudžetui Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos 2007–2013 metams skirtos išlaidos yra 543 milijonai eurų; šiai specialiai programai bus skirta 199 milijonai eurų. 2005/0039 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl 2007–2013 m. Baudžiamosios teisenos specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[47], atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[48], kadangi: (1) Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnis teigia, kad Sąjungos tikslas – suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, plėtojant bendrą valstybių narių veiklą teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. (2) Pagal Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnį bendrą veiklą, susijusią su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, sudaro valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas. (3) Remiantis Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, Hagos programa, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2004 m. lapkričio mėn., dar kartą patvirtina, kad pirmenybė turi būti teikiama laisvės, saugumo ir teisingumo Europos Sąjungoje stiprinimui, ypač tobulinant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, paremtą abipusio pripažinimo principu. (4) Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose pagrindų programa (AGIS), sudaryta vadovaujantis 2002 m. liepos 22 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2002/630/TVR[49], labai prisidėjo prie valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos agentūrų bei teismų bendradarbiavimo stiprinimo ir pagerino policijos, teisminių, teisės ir administracinių sistemų savitarpio supratimą ir abipusį pasitikėjimą. (5) Sutartyje ir Hagos programoje numatyti didžiuliai tikslai turėtų būti įgyvendinti sukūrus lanksčią ir veiksmingą programą, kuri padės juos planuoti ir vykdyti. (6) Ši programa turėtų pagerinti teismų tarpusavio pasitikėjimą. Pagal Hagos programą tarpusavio pasitikėjimą reikėtų stiprinti kuriant teisminių organizacijų ir institucijų tinklus, tobulinant teismų darbuotojų mokymą, vertinant ES priemonių, įskaitant teisingumo kokybės, įgyvendinimą, plečiant mokslinius tyrimus teisminio bendradarbiavimo srityje ir skatinant valstybių narių veiklos projektus, kuriais siekiama modernizuoti teisingumo sistemą. Taip pat turėtų būti skatinama įgyvendinti abipusio pasitikėjimo principą – geriau visus supažindinant su anksčiau Europos Sąjungoje priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, visų pirma sukuriant kompiuterizuotą informacijos mainų apie teistumą sistemą. (7) Europos teisėjų mokymo tinklas, kurį sukūrė konkrečiai už valstybių narių profesionalių teisėjų mokymą atsakingos institucijos, remia tikrai europietiškos pakraipos mokymo programą, skirtą teisėjams ir prokurorams. Tai prisideda prie abipusio pasitikėjimo stiprinimo ir didina bendrą supratimą apie teismines institucijas bei įvairias teisės sistemas. (8) Taip pat reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima susigrąžinti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas. (9) Šiuo sprendimu nustatoma finansinė sistema visam programos laikui, kuri bus pagrindinis atskaitos taškas biudžeto institucijai, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros pagerinimo[50] 33 punkte. (10) Kadangi baudžiamosios teisenos programos tikslų valstybės narės negali pakankamai gerai pasiekti, o dėl veiklos masto arba veiksmingumo jie gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje pateiktą proporcingumo principą, šiuo sprendimu nėra siekiama daugiau, nei yra būtina, norint įgyvendinti tuos tikslus. (11) Atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, į nedidelį skaičių atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, bei į reikalaujamą proporcingumą tarp išteklių sumos ir administracinės naštos, susijusios su jos panaudojimu, turi būti taikomi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[51] (toliau – finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles[52], užtikrinantys Bendrijos finansinius interesus. (12) Finansiniame reglamente reikalaujama, kad būtų pateiktas pagrindinis teisės aktas veiklai skirtoms dotacijoms reglamentuoti. (13) Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos vadovaujantis jame numatytomis procedūromis ir padedant patariamajam komitetui. Tai įmanoma, kadangi programa neturi didelio poveikio Europos Sąjungos biudžetui. . (14) Reikėtų nuo 2007 m. sausio 1 d. policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose pagrindų programą (AGIS) pakeisti šia programa ir naująja Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu specialia programa, kuri priklauso Saugumo ir laisvių apsaugos bendrajai programai, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis Programos sudarymas 1. Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo, šiuo sprendimu sudaroma Baudžiamosios teisenos speciali programa (toliau – programa), kuri yra Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalis. 2. Programa apima laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2 straipsnis Bendrieji tikslai 1. Ši programa turi tokius bendruosius tikslus: (a) Skatinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose siekiant prisidėti prie autentiškos Europos teisingumo erdvės, paremtos savitarpio pripažinimu ir pasitikėjimu, sukūrimo. (b) Paremti valstybių narių esamų teismų sistemų priderinimą prie Europos Sąjungos – teritorijos be pasienio kontrolės, turinčios vieną valiutą, pasižyminčios laisvu asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimu. (c) Pagerinti asmenų ir verslo įmonių kasdienį gyvenimą suteikiant galimybę pasinaudoti savo teisėmis visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ypač didinant teismų prieinamumą. (d) Gerinti teisinių sistemų, teisminių ir administracinių institucijų bei teisės specialistų ryšius bei informacijos mainus ir skatinti teismų sistemos darbuotojų mokymą. 2. Nepažeidžiant Europos bendrijos tikslų ir galių, bendrieji programos tikslai prisideda prie Bendrijos politikos krypčių, ir konkrečiai, teismų erdvės, kūrimo. 3 straipsnis Konkretūs tikslai Ši programa turi tokius konkrečius tikslus: (a) Skatinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, kuriuo siekiama: - skatinti abipusį teismo sprendimų ir nutarčių pripažinimą; - pašalinti dėl skirtumų atsirandančias kliūtis ir skatinti būtiną teisės aktų derinimą; - garantuoti tinkamą teisingumo vykdymą vengiant jurisdikcijų kolizijų; - paremti ginamųjų teises, taip pat socialinę ir teisinę pagalbą nukentėjusiesiems. (b) Pagerinti bendras žinias apie valstybių narių teisines ir teismų sistemas baudžiamųjų bylų srityje ir skatinti bei stiprinti tinklų kūrimą, informacijos, patirties ir geriausios praktikos mainus ir sklaidą. (c) Užtikrinti Sąjungos priemonių, aprėpiančių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sritį, tinkamą įgyvendinimą, teisingą bei realų taikymą ir vertinimą. (d) Tobulinti informaciją apie valstybių narių teisines sistemas ir teismų prieinamumą. (e) Skatinti teisėjų ir teismų sistemos darbuotojų mokymą Sąjungos ir Bendrijos teisės srityje. (f) Įvertinti bendruosius reikalavimus, būtinus savitarpio pasitikėjimui, įskaitant teisingumo kokybę, ugdyti. (g) Sukurti ir įgyvendinti Europos informacijos mainų apie teistumą sistemą ir remti tyrimus, kuriais siekiama sukurti kitus informacijos mainų būdus. 4 straipsnis Veiksmai Siekiant įgyvendinti bendruosius ir konkrečius tikslus, numatytus 2 ir 3 straipsniuose, ši programa rems šiuos veiksmus: (a) konkrečius Komisijos veiksmus, pavyzdžiui, studijas ir mokslinius tyrimus, konkrečių projektų kūrimą ir įgyvendinimą, pavyzdžiui, kompiuterizuotos informacijos mainų apie teistumą sistemą, nuomonių apklausas ir tyrimus, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimą, duomenų ir statistikos rinkimą, tobulinimą ir sklaidą, seminarus, konferencijas ir ekspertų susitikimus, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimą, tinklalapių kūrimą ir priežiūrą, informacinės medžiagos rengimą ir sklaidą, paramą nacionalinių ekspertų tinklo analitinei, stebėjimo ir vertinimo veiklai ir jos valdymą; arba (b) konkrečius tarpvalstybinius Sąjungos intereso projektus, pristatytus mažiausiai trijų valstybių narių, vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; arba (c) paramą nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendro Europos intereso, veiklai pagal bendruosius programos tikslus, vadovaujantis reikalavimais, nustatytais metinėse darbo programose. (d) Dotacija veiklai siekiant bendrai finansuoti išlaidas, susijusias su Europos teisėjų mokymo tinklo, kuriuo siekiama bendrojo Europos intereso teisėjų mokymo srityje, nuolatine darbo programa. 5 straipsnis Tikslinės grupės Programa yra skirta inter alia praktikuojantiems teisininkams, paramos nukentėjusiesiems tarnybų atstovams, nacionalinėms institucijoms ir apskritai Sąjungos piliečiams. 6 straipsnis Galimybė naudotis programa 1. Programa gali naudotis institucijos, valstybinės ar privačios organizacijos, įskaitant profesines organizacijas, universitetus, mokslo tiriamuosius institutus ir teisės bei teisėjų mokymo (tęstinio mokymo) institutus, skirtus praktikuojantiems teisininkams, valstybių narių nevyriausybinėms organizacijoms. „Praktikuojantys teisininkai“ – tai inter alia teisėjai, prokurorai, advokatai, solisitoriai, akademiniai ir mokslo darbuotojai, ministerijų pareigūnai, teismų pareigūnai, antstoliai, teismo vertėjai ir kiti profesionalai, susiję su teismų sistema baudžiamosios teisės srityje. 2. Trečiosios šalys ar tarptautinės organizacijos projektų teikti negali, bet jos gali dalyvauti kaip partneriai. 7 straipsnis Intervencijos rūšys 1. Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas tokiomis teisinėmis formomis: - dotacijomis, - viešųjų pirkimų sutartimis. 2. Bendrijos dotacijos skiriamos išnagrinėjus kvietimus teikti pasiūlymus, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius skubius atvejus arba kai dotacijos gavėjo ypatumai neleidžia tam tikrai veiklai pasirinkti nieko kito; dotacijos teikiamos veiklai ir veiksmams. Didžiausia bendro finansavimo suma bus tiksliai nustatyta metinėse darbo programose. 3. Be to, numatomos papildomoms priemonėms skirtos išlaidos, kurios bus padarytos sudarius viešųjų pirkimų sutartis; tokiu atveju Bendrijos fondai padengs išlaidas paslaugoms ir prekėms įsigyti. Taip pat bus padengiamos, inter alia, informacijos ir komunikacijos, projektų, politikos krypčių, programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėjimo, tikrinimo ir įvertinimo išlaidos. 8 straipsnis Įgyvendinimo priemonės 1. Komisija Bendrijos pagalbą teikia vadovaudamasi finansiniu reglamentu, taikomu Europos Bendrijų bendrajam biudžetui. 2. Norėdama įgyvendinti programą, Komisija, neviršydama 2 straipsnyje numatytų bendrųjų tikslų, priima metinę darbo programą, kurioje tiksliai nurodomi konkretūs tikslai, teminiai prioritetai, pateikiami 7 straipsnyje numatytų papildomų priemonių aprašymai ir prireikus kitų veiksmų sąrašas. 3. Metinė darbo programa bus priimama vadovaujantis 10 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Vykdant veiksmams skirtų dotacijų įvertinimo ir suteikimo procedūras turi būti atsižvelgiama inter alia į šiuos kriterijus: (a) ar dotacijos atitinka metinę darbo programą, 2 straipsnyje nurodytus bendruosius tikslus ir priemones, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose; (b) siūlomų veiksmų kokybę – jos koncepciją, organizavimą, pristatymą ir numatomus rezultatus; (c) prašomas Bendrijos finansavimui skirtas lėšas ir jų tinkamumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus; (d) numatomų rezultatų poveikį 2 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose. 5. Paraiškos dėl 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų veiklai skirtų dotacijų vertinamos atsižvelgiant į: - tai, ar jos dera su programos tikslais; - planuojamos veiklos kokybę; - galimą daugialypį tos veiklos poveikį visuomenei; - vykdomos veiklos geografinį poveikį; - piliečių dalyvavimą atitinkamų institucijų struktūrose; - siūlomos veiklos sąnaudų ir naudos santykį. 6. Pagal finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį laipsniško mažėjimo principas netaikomas veiklai skirtai dotacijai, suteiktai Europos teisėjų mokymo tinklui, kadangi jo tikslas – bendrasis Europos interesas. 9 straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas (toliau – komitetas). 2. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. 10 straipsnis Patariamoji procedūra 1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, Komisijos atstovas pateikia komitetui numatomų priemonių projektą. Komitetas savo nuomonę apie projektą pareiškia per laiką, kurį gali nustatyti pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą, jeigu reikia, balsuojant. 2. Nuomonė įrašoma į protokolą; valstybė narė gali prašyti, kad jos požiūris būtų įrašytas į protokolą. 3. Komisija kiek įmanoma atsižvelgia į komiteto nuomonę. Ji praneša komitetui, kaip buvo atsižvelgta į nuomonę. 11 straipsnis Papildomumas 1. Bus siekiama sąveikos ir papildomumo su kitomis Bendrijos priemonėmis, ypač su Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos specialia civilinės teisenos programa ir Saugumo ir laisvių apsaugos bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosiomis programomis. Statistinė informacija apie baudžiamąją teiseną bus parengta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, prireikus naudojantis Bendrijos statistikos programa. 2. Programa gali pasidalinti ištekliais su kitomis Bendrijos priemonėmis, visų pirma Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos specialia civilinės teisenos programa tam, kad būtų įgyvendinta veikla, atitinkanti abiejų programų tikslus. 3. Pagal šį sprendimą finansuojama veikla negauna jokios paramos tam pačiam tikslui iš kitų Bendrijos finansinių priemonių. Paramos pagal šį sprendimą gavėjai pateikia Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš Bendrijos biudžeto ir iš kitų šaltinių, bei informaciją apie rengiamas paraiškas finansavimui gauti. 12 straipsnis Biudžeto ištekliai Biudžeto ištekliai, skirti šioje programoje numatytiems veiksmams, įskaitomi į metinius Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus. Gaunamus metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama ribų, numatytų finansinėse perspektyvose. 13 straipsnis Stebėsena 1. Norėdamas gauti programos finansavimą veiklai, naudos gavėjas turi pateikti technines ir finansines atlikto darbo ataskaitas. Taip pat per tris mėnesius iki veiklos pabaigos pateikiama baigiamoji ataskaita. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija. 2. Nepažeidžiant audito, kurį Sutarties 248 straipsnyje nustatyta tvarka kartu su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis ar skyriais atlieka Audito Rūmai, arba bet kurių pagal Sutarties 279 straipsnio c dalį atliekamų patikrinimų, pareigūnai ir kiti Komisijos darbuotojai gali atlikti veiklos, finansuojamos pagal programą, patikrinimus vietoje, įskaitant ir atrankinius patikrinimus. 3. Pagal šį sprendimą sudarytose sutartyse ir susitarimuose numatoma, kad visų pirma priežiūrą ir finansinę kontrolę vykdo Komisija (arba jos įgaliotas atstovas), prireikus tai atlikdami vietoje, o auditą – Audito Rūmai. 4. Penkerius metus po paskutinio mokėjimo veiklai finansuoti finansinės paramos gavėjas sudaro Komisijai galimybes susipažinti su visais veiklos išlaidų patvirtinamaisiais dokumentais. 5. Atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse paminėtų ataskaitų ir atrankinių patikrinimų rezultatus, Komisija prireikus patikslina anksčiau patvirtintos finansinės paramos apimtį arba jų skyrimo sąlygas bei mokėjimų grafiką. 6. Komisija imasi bet kurių kitų veiksmų, būtinų norint patikrinti, ar finansuojama veikla yra vykdoma tinkamai ir atsižvelgiant į šio sprendimo bei finansinio reglamento nuostatas. 14 straipsnis Bendrijos finansinių interesų apsauga 1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai apsaugomi taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant nepagrįstai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias nuobaudas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999. 2. Finansuojant Bendrijos veiksmus pagal šią programą, Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taikomi bet kuriam Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimui, įskaitant sutartinių įsipareigojimų, numatytų remiantis programa, pažeidimui, susijusiam su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams dėl nepagrįstų išlaidų padaroma arba būtų padaryta žala. 3. Nustačiusi pažeidimus, įskaitant šio sprendimo ar atskiro sprendimo arba sutarties ar susitarimo, pagal kurį teikiama atitinkama parama, nuostatų pažeidimo atvejus arba išsiaiškinusi, jog, be Komisijos pritarimo, buvo padaryti esminiai pakeitimai, pakeitę veiksmų pobūdį ar jų įgyvendinimo sąlygas, Komisija sumažina, sustabdo ar išieško veiksmams suteiktą finansinę paramą. 4. Jei nesilaikoma terminų arba jei projekto įgyvendinimu pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės paramos, Komisija reikalauja, kad naudos gavėjas per jos nustatytą laikotarpį pateiktų pastabas. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinančio atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinės paramos dalį ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas. 5. Visos neteisėtai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai. Finansinio reglamento nustatytomis sąlygomis už laiku negrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos. 15 straipsnis Įvertinimas 1. Programa bus nuolat stebima sekant, kaip įgyvendinama pagal šią programą vykdoma veikla. 2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą, išorinį programos įvertinimą. 3. Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai: (a) tarpinę įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 31 d.; (b) komunikatą apie šios programos tęsimą ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.; (c) ex post įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. 16 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės Nuo 2007 m. sausio 1 d. šis sprendimas pakeičia atitinkamas liepos 22 d. Tarybos sprendimo, kuriuo sudaroma policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (AGIS) pagrindų programa, nuostatas. Pagal ankstesnį sprendimą iki 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtus veiksmus (iki jų pabaigos) toliau reglamentuoja minėtas sprendimas. Ankstesnio sprendimo 7 straipsnyje nurodytas komitetas pakeičiamas šio sprendimo 10 straipsnyje numatytu komitetu. 17 straipsnis Įsigaliojimas Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. Priimta Briuselyje, […] Tarybos vardu Pirmininkas AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Kontekstas Siekiant garantuoti nuoseklų ryšį tarp politikos tikslų ir lėšų, skirtų tiems tikslams pasiekti, 2007–2013 m. finansinės perspektyvos nuo pat pradžių buvo rengiamos vadovaujantis nustatytais politiniais tikslais. Kadangi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas yra ir bus laikomas vienu iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų ateityje, šiam tikslui buvo skirta daugiau lėšų. Savo komunikatuose „Mūsų bendros ateities kūrimas – išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m.“ [53] ir „2007–2013 m. finansinės perspektyvos“ [54] Komisija taip pat pabrėžė, kad siekiant būsimose finansinėse perspektyvose sukurti daugiau paprastumo svarbu naudoti teisinių priemonių pakeitimus. Remdama tris teisingumo, laisvės ir saugumo tikslus, Komisija nustato aiškią sistemą Bendrijos finansinių intervencijų plėtojimui, susistemindama savo pasiūlymus pagal tris bendras ir nustatytais politikos tikslais pagrįstas Solidarumo ir migracijos srautų valdymo, Pagrindinių teisių ir teisingumo, Saugumo ir teisių apsaugos programas. 2. Veiksm O PAGRINDIMAS 2.1. Problemos analizė Vidaus rinka yra realus dalykas, jos rezultatas – suintensyvėję mainai tarp Sąjungos valstybių narių. Veikiant vidaus rinkai Europos piliečiai dažniau išvyksta į kitas valstybes nares arba jose vykdo ūkinę veiklą ir perka prekes ar paslaugas, kartais naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis. Be to, vis dažniau susiduriama su atvejais, kai asmeninė ir šeimos padėtis yra susijusi su tarpvalstybiniu aspektu (pavyzdžiui, skirtingos pilietybės žmonių santuokos, žmonės, turintys namus kitoje valstybėje narėje). Reikia imtis veiksmų norint užtikrinti, kad tokiais atvejais bylos šalys galėtų lengvai pasinaudoti veiksminga teismų prieinamumo sistema. Taip pat reikia spręsti problemas, kurios greičiausia kils ateityje, pavyzdžiui, su nesusituokusių porų padėtimi susijusios problemos, turtiniai reikalavimai iširus santuokai ar kiti santykiai, taip pat esant kitoms aplinkybėms – asmens statusas (pavardės) ar įvaikinimas. Iš tiesų, asmenims ir verslo sektoriui neturėtų būti užkirstas kelias ar neturėtų būti trukdoma pasinaudoti savo teisėmis dėl valstybių narių nesuderintų ar sudėtingų teisinių ir administracinių sistemų. 2.2. Žingsnis į priekį Pagrindinių laisvių propagavimas ir apsauga reikalauja, kad būtų sukurta autentiška Europos teisingumo erdvė. Tokios erdvės sukūrimas teisminėms institucijoms leidžia veiksmingai bendradarbiauti ir garantuoja, kad piliečiai turėtų geresnes galimybes kreiptis į teismą ir jiems nebūtų užkirstas kelias ir nebūtų trukdoma pasinaudoti savo teisėmis dėl to, kad teisės sistemos nesuderintos ir sudėtingos. Ji taip pat leidžia nustatyti abipusio teismų sprendimų pripažinimo principą ir nuolatos gerinti tinkamą teismų sistemos veikimą. Sąjungai iškils uždavinys – atsiliepti į piliečių lūkesčius ir rasti veiksmingus praktinių problemų sprendimus. Tai konkrečiai reiškia: - kad didėjant acquis , dedama daugiau pastangų norint stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina acquis , taip pat pasinaudojant šiuolaikinėmis priemonėmis, pavyzdžiui sukuriant teismų praktikos duomenų bazę; - kad toliau turi būti kuriami teisės aktai, visų pirma siekiant padidinti teismų prieinamumą ir veiksmingumą; - informacijos teikimo visuomenei mechanizmų tobulinimą ir mokymo apie šios srities bendradarbiavimo priemonių reikšmę ir specialistų mainų skatinimą; - tolesnius veiksmus skatinant praktikuojančius teisininkus suprasti ir taikyti bendras priemones ir procedūras. 2.3. Programos tikslai ir susiję rodikliai - Bendrųjų, konkrečių ir veiklos tikslų apibrėžimas Skatinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose siekiant prisidėti prie autentiškos Europos teisingumo erdvės, paremtos abipusiu pripažinimu ir savitarpio pasitikėjimu, sukūrimo. | Paremti valstybių narių egzistuojančių teismų sistemų pritaikymą prie Europos Sąjungos – teritorijos be pasienio kontrolės, turinčios vieną valiutą, pasižyminčios laisvu asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimu. | Pagerinti bendras žinias apie valstybių narių teisines ir teismų sistemas civilinių bylų srityje ir skatinti bei stiprinti tinklų kūrimą, informacijos, patirties ir geriausios praktikos mainus ir sklaidą. Užtikrinti Bendrijos priemonių, aprėpiančių teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose sritį, tinkamą įgyvendinimą, teisingą bei realų taikymą ir vertinimą. | Pagerinti asmenų ir verslo įmonių kasdienį gyvenimą suteikiant galimybę pasinaudoti savo teisėmis visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ypač didinant teismų prieinamumą. | Tobulinti informaciją apie valstybių narių teisines sistemas ir teismų prieinamumą. | Gerinti teisinių sistemų, teisminių ir administracinių institucijų bei teisės specialistų ryšius ir skatinti teismų sistemos darbuotojų mokymą. | Skatinti teisėjų ir teismų sistemos darbuotojų mokymą Sąjungos ir Bendrijos teisės srityje. Įvertinti bendruosius reikalavimus, būtinus savitarpio pasitikėjimui, įskaitant teisingumo kokybę, ugdyti. Remti Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose, sukurto vadovaujantis 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2001/470/EB, veiklą. | Visi tikslai atitinka bendrą Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos tikslą – remti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą. - Papildomumas (suderinamumas) su kitomis priemonėmis Rengiant programą ypatingas dėmesys buvo skiriamas suderinamumui su kitų tos pačios politikos srities programų finansine veikla užtikrinti ir ieškoti jų tarpusavio papildomumo ir sąveikos. Šią programą papildo kitos Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos specialios programos, visų pirma Baudžiamosios teisenos speciali programa, skirta teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose. Baudžiamosios teisenos programa kiek įmanoma vadovaujasi šios programos tikslais ir struktūra bei siekia užtikrinti, kad sudėtingos teisinės ir administracinės valstybių narių sistemos neužkirstų kelio ar netrukdytų pasinaudoti teise laisvai judėti Europos Sąjungoje. Siekiant tarpusavio sąveikos, visų pirma su prieglobsčio ir trečiųjų šalių piliečių integracija susijusioje teisinių sistemų srityje, taip pat reikia užtikrinti papildomumą su Saugumo ir laisvių apsaugos bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosiomis programomis. 3. Įvertinimas 3.1. Tarpinio (galutinio) įvertinimo pamokos Komisija patvirtino bendrosios Bendrijos veiklos sistemos, kuria siekiama pagerinti teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose įgyvendinimą, tarpinę ataskaitą[55]. Šioje ataskaitoje pripažįstama, kad dveji programos įgyvendinimo metai nėra pakankamas laikotarpis išsamiai analizei atlikti, tačiau galima padaryti pirmąsias išvadas. Pripažįstama, kad Komisijos vykdomi veiksmai – Europos teisminis atlasas civilinėse bylose, teismų praktikos duomenų bazė, parengta pagal I ir II Briuselio reglamentus bei informavimo kampanija, kuria siekiama visiems praktikuojantiems teisininkams pranešti apie teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose Europos Sąjungoje – buvo labai teigiamai įvertinti ir turėtų būti toliau tęsiami. Europos teisminių institucijų tinklas civilinėse ir komercinėse bylose, sukurtas tam, kad būtų pagerintas, supaprastintas ir paspartintas veiksmingas valstybių narių teisminių institucijų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose, yra taip pat svarbi Komisijos veiklos sritis ir jos svarba yra aiškiai pripažįstama. Kita vertus, buvo nustatytos kai kurios problemos, susijusios su pilietinės visuomenės pateiktais ir įgyvendintais projektais. Tai, kad turimas biudžetas buvo ribotas, neleido pateikti didelės apimties konkrečių sričių projektų, pavyzdžiui, teisėjų mokymo ir mainų projektų. Taip pat reikia toliau tobulinti rezultatų sklaidą. Pilietinė visuomenė turėtų būti skatinama aktyviau dalyvauti konkrečių sričių Komisijos veikloje, svarbiausia susijusioje su informacijos pateikimu piliečiams ir įmonėms. Galiausiai, kruopščiai nustačius tikslines grupes svarbu sutelkti dėmesį daugialypiam veiksmų poveikiui. 3.2. Ex ante įvertinimas Komisijos darbinis dokumentas, kuriame pateikiamas ex ante Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos įvertinimas rodo, kad buvo pasirinktas tinkamas politikos variantas numatytiems tikslams pasiekti. 4. Teisinis ir loginis politikos priemonės pagrindas 4.1. Teisinis pagrindas Ši Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos speciali programa grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 61 straipsnio c punktu. Šiame straipsnyje teigiama, kad norint palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Taryba nustato priemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje. Europos bendrijos steigimo sutarties 67 straipsnio 1 dalyje nustatoma tokių priemonių patvirtinimo procedūra. Siūlomas teisinis pagrindas yra tinkamas, nes programa yra skirta teisminiam bendradarbiavimui civilinėse bylose. 4.2. Programoje numatyti veiksmai Numatomi įvairūs veiksmai, pavyzdžiui: - konkretūs Komisijos veiksmai, pavyzdžiui, studijos ir moksliniai tyrimai, nuomonių apklausos ir tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistikos rinkimas, tobulinimas ir sklaida, seminarai, konferencijos ir ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas, tinklalapių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir sklaida, parama nacionalinių ekspertų tinklams ir jų valdymas, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla; - veiksmai, kuriais suteikiama finansinė parama konkretiems Bendrijos intereso projektams vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; - veiksmai, kuriais suteikiama finansinė parama nevyriausybinių organizacijų ar kitų subjektų veiklai vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose. 4.3. Subsidiarumas ir proporcingumas Šis pasiūlymas buvo suplanuotas taip, kad būtų paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, numatytų EB sutarties 5 straipsnyje ir jos protokole. Dėl subsidiarumo – šia programa neketinama kištis į sritis, kurias apima kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų parengtos nacionalinės programos, bet pagrindinį dėmesį sutelkti į sritis, kuriose Europos lygmeniu vykdomai veiklai gali iškilti pavojus. Taigi didžiąją programa grindžiamos veiklos dalį galima vertinti kaip nacionalinio lygmens veiksmus papildančią veiklą, kuria siekiama kaip galima visapusiškiau išnaudoti tarptautinio ir regioninio lygmens veiksmų sąveiką. Dėl proporcingumo principo – naujas pasiūlymas dėl programos buvo parengtas siekiant kiek galima labiau supaprastinti ne tik veiksmų formą – veiksmų apibrėžimai teisės akto tekste išlaikomi kaip galima bendresnio pobūdžio, – bet ir administracinius ir finansinius reikalavimus, kurie taikomi jų įgyvendinimui. Komisija siekė surasti, viena vertus, tinkamą lankstumo ir patogumo naudotis pusiausvyrą, ir, kita vertus, aiškumo ir tinkamų finansinių bei procedūrinių apsaugos priemonių pusiausvyrą. Vadovaujantis gairėmis, pateiktomis abiejų principų įgyvendinimo protokole, aišku, kad problemos, kurias siekia spręsti ši programa yra tarpvalstybinio pobūdžio ir todėl veiksmai Bendrijos lygmeniu atneš didesnės naudos nei veiksmai valstybių narių lygmeniu. 4.4. Supaprastinimas ir racionalizavimas Siūlomas metodas prisidės prie pagrindinio tikslo – priemonių supaprastinimo teisiniu ir valdymo požiūriu bei biudžeto struktūros racionalizavimo. Jis taip pat padidins priemonių darną ir nuoseklumą siekiant išvengti jų dubliavimo. Vienas pavyzdys – į programą įtraukti ankstesni atskiri veiksmai, kuriais skatinamas teisėjų mokymas konkrečioje Europos konkurencijos teisės srityje. Nors ateityje dėl tolesnės plėtros prireiks papildomų žmogiškųjų išteklių, žmogiškieji ištekliai bus geriau paskirstomi nutraukiant nedidelių biudžeto eilučių (kurioms prireikia neproporcingai didelių išteklių) finansavimą ir pergrupuojant egzistuojančias programas į vieną, nuoseklią ir supaprastintą programą. Taip susidarys darnesnis išlaidų sumos ir administracinių jos valdymo sąnaudų santykis. Siūlomas racionalizavimas bus taip pat naudingas galutiniam vartotojui, kadangi padidės priemonių matomumas, aiškumas ir suderinamumas. Galimiems naudos gavėjams bus lengviau kreiptis dėl paramos pasinaudojant standartizuotu metodu bei dėl to, kad suderinamos įgyvendinimo nuostatos. Komisija gali nuspręsti dalies biudžeto įgyvendinimą patikėti finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms žinyboms, kurioms taikoma Bendrijos teisė. Šias žinybas skiria Komisija, laikydamasi Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 55 ir 56 straipsnių nuostatų ir Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 37 straipsnio nuostatų. Komisija vertina atitiktį taupumo, naudingumo ir veiksmingumo principams. Prieš perduodama funkcijas ir atlikusi išankstinį vertinimą Komisija užtikrina, kad žinybų sukūrimas atitinka gero finansų valdymo principus. Siūloma nauja priemone toliau einama Komisijos nustatyta linkme dėl politinių ir finansinių iššūkių nuo 2007 m. ir vėliau. Ketinama egzistuojančias priemones papildyti, supaprastinti bei racionalizuoti, užtikrinti būtiną lankstumą norint imtis naujų tikslų ir sklandžiai pereiti prie naujos teisinės struktūros, kuri bus sukurta įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai. 5. Poveikis biudžetui Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos 2007–2013 metams skirtos išlaidos yra 543 milijonai eurų; šiai specialiai programai bus skirta 109,3 milijonai eurų. 2005/0040 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl 2007–2013 m. Civilinės teisenos specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[56], atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[57], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[58], kadangi: (1) Europos bendrijos tikslas yra išlaikyti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Šiam tikslui Bendrija privalo, be kita ko, nustatyti teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose priemones, būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui. (2) Vadovaujantis ankstesnėmis programomis, pavyzdžiui, Grotius [59] ir Roberto Šumano[60] projektu, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 743/2002[61], 2002–2006 m. buvo nustatyta bendroji Bendrijos veiklos sistema, kuria siekiama palengvinti teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose įgyvendinimą. (3) 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. Briuselyje Europos Vadovų Taryba patvirtino Hagos programą „Laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimas Europos Sąjungoje“. (4) Sutartyje ir Hagos programoje numatyti ambicingi tikslai turėtų būti įgyvendinti sukūrus lanksčią ir veiksmingą programą, kuri padės juos planuoti ir vykdyti. (5) Civilinės teisenos programoje turėtų būti numatytos iniciatyvos, kurių ėmėsi Komisija vadovaudamasi subsidiarumo principu, dėl veiksmų, remiančių organizacijas, kurios skatina ir palengvina teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose, bei dėl veiksmų, paremiančių konkrečius projektus. (6) Bendroji civilinės teisenos programa, kuria siekiama geriau supažindinti su valstybių narių teisinėmis ir teismų sistemomis, prisidės prie teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose kliūčių sumažinimo, o tai pagerins vidaus rinkos veikimą. (7) Pagal Europos Sąjungos ir Europos bendrijos steigimo sutarčių priede pateikto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, dėl to neprivalo jo laikytis, ir jis neturi būti jai taikomas, (8) Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima susigrąžinti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas. (9) Šiuo sprendimu nustatoma finansinė sistema visam programos laikui, kuri bus pagrindinis atskaitos taškas biudžeto institucijai, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros pagerinimo[62] 33 punkte. (10) Kadangi civilinės teisenos programos tikslų valstybės narės negali pakankamai gerai pasiekti, o dėl veiklos masto arba veiksmingumo jie gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje pateiktą proporcingumo principą, šiuo sprendimu nėra siekiama daugiau, nei yra būtina, norint įgyvendinti tuos tikslus. (11) Atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, į nedidelį skaičių atvejų, kai Bendrija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, bei į reikalaujamą proporcingumą tarp išteklių sumos ir su jos panaudojimu susijusios administracinės naštos, reikia taikyti 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[63] (toliau – finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles[64], apsaugančias Bendrijos finansinius interesus. (12) Finansiniame reglamente reikalaujama, kad būtų pateiktas pagrindinis teisės aktas veiklai skirtoms dotacijoms reglamentuoti. (13) Šio sprendimo įgyvendinimo priemonės turėtų būti patvirtintos pasinaudojant patariamąja procedūra, numatyta 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[65], 3 straipsnyje. Tai įmanoma, kadangi programa neturi didelio poveikio Bendrijos biudžetui, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis Programos sudarymas 1. Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo, šiuo sprendimu sudaroma Civilinės teisenos speciali programa (toliau – programa), kuri yra Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalis. 2. Programa apima laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2 straipsnis Bendrieji tikslai 1. Ši programa turi šiuos bendruosius tikslus: (a) skatinti teisminį bendradarbiavimą siekiant prisidėti prie autentiškos Europos teisingumo erdvės civilinių bylų srityje, paremtos abipusiu pripažinimu ir savitarpio pasitikėjimu, sukūrimo. (b) Paremti valstybių narių esamų teismų sistemų priderinimą prie Europos Sąjungos – teritorijos be pasienio kontrolės, turinčios vieną valiutą, pasižyminčios laisvu asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimu. (c) Pagerinti asmenų ir verslo įmonių kasdienį gyvenimą suteikiant galimybę pasinaudoti savo teisėmis visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ypač didinant teismų prieinamumą. (d) Gerinti teisinių sistemų, teisminių ir administracinių institucijų bei teisės specialistų ryšius ir skatinti teismų sistemos darbuotojų mokymą. 2. Nepažeidžiant Europos bendrijos tikslų ir įgaliojimų, bendrieji programos tikslai prisideda prie Bendrijos politikos krypčių, ir konkrečiai, teismų erdvės, kūrimo. 3 straipsnis Konkretūs tikslai Ši programa turi tokius konkrečius tikslus: (a) Skatinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose, kuriuo siekiama: - užtikrinti teisinį tikrumą ir pagerinti teismų prieinamumą; - (a) skatinti abipusį teismo sprendimų ir nutarčių pripažinimą; - (b) pašalinti kliūtis, kurias sukuria civilinės teisės ir civilinio proceso skirtumai, ir skatinti būtiną teisės aktų derinimą; - (c) garantuoti tinkamą teisingumo vykdymą vengiant jurisdikcijų kolizijų. (b) Pagerinti bendras žinias apie valstybių narių teisines ir teismų sistemas civilinių bylų srityje ir skatinti bei stiprinti tinklų kūrimą, informacijos, patirties ir geriausios praktikos mainus ir sklaidą. (c) Užtikrinti Bendrijos priemonių, aprėpiančių teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose sritį, tinkamą įgyvendinimą, teisingą bei realų taikymą ir vertinimą. (d) Tobulinti informaciją apie valstybių narių teisines sistemas ir teismų prieinamumą. (e) Skatinti teisėjų ir teismų sistemos darbuotojų mokymą Sąjungos ir Bendrijos teisės srityje. (f) Įvertinti bendruosius reikalavimus, būtinus savitarpio pasitikėjimui, įskaitant teisingumo kokybę, ugdyti. (g) Sudaryti sąlygas veikti Europos teisminiam tinklui civilinėse ir komercinėse bylose, sukurtam 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu Nr. 2001/470/EB, sukuriančiu Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose[66]. 4 straipsnis Veiksmai Siekiant įgyvendinti bendruosius ir konkrečius tikslus, numatytus 2 ir 3 straipsniuose, ši programa rems šiuos veiksmus: (a) konkrečius Komisijos veiksmus, pavyzdžiui, studijas ir mokslinius tyrimus, nuomonių apklausas ir tyrimus, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimą, duomenų ir statistikos rinkimą, tobulinimą ir sklaidą, seminarus, konferencijas ir ekspertų susitikimus, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimą, tinklalapių kūrimą ir priežiūrą, informacinės medžiagos rengimą ir sklaidą, paramą nacionalinių ekspertų tinklams ir jų valdymą, analitinę, stebėjimo ir vertinimo veiklą; arba (b) Konkrečius tarpvalstybinius Bendrijos intereso projektus, pristatytus mažiausiai trijų valstybių narių, vadovaujantis reikalavimais, numatytais metinėse darbo programose; arba (c) Paramą nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendro Europos intereso, veiklai pagal bendruosius programos tikslus, vadovaujantis reikalavimais, nustatytais metinėse darbo programose. 5 straipsnis Dalyvavimas Šios valstybės (toliau – dalyvaujančiosios valstybės) gali dalyvauti programos veiksmuose: (a) Šalys kandidatės, turinčios asocijuotų ES šalių statusą, taip pat Vakarų Balkanų valstybės, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese pagal sąlygas, nustatytas asociacijos susitarimuose ar jų papildomuose protokoluose, susijusiuose su dalyvavimu Bendrijos programose, kurie buvo ar bus sudaryti su tomis valstybėmis. (b) Prie projektų gali prisijungti praktikuojantys teisininkai iš Danijos, iš šalių kandidačių, nedalyvaujančių šioje programoje, jei toks jų dalyvavimas prisidėtų prie pasirengimo narystei, arba iš kitų trečiųjų šalių, nedalyvaujančių šioje programoje, kai toks dalyvavimas prisideda prie projektų tikslų. 6 straipsnis Tikslinės grupės Programa yra skirta inter alia praktikuojantiems teisininkams, nacionalinėms institucijoms ir apskritai Sąjungos piliečiams. 7 straipsnis Galimybė naudotis programa Programa gali naudotis institucijos, valstybinės ir privačios organizacijos, įskaitant profesines asociacijas, universitetus, mokslo tiriamuosius institutus ir teisės bei teisėjų mokymo institutus, skirtus praktikuojantiems teisininkams, valstybių narių nevyriausybinėms organizacijoms. „Praktikuojantys teisininkai“ – tai inter alia teisėjai, prokurorai, advokatai, solisitoriai, akademiniai ir mokslo darbuotojai, ministerijų pareigūnai, teismų pareigūnai, antstoliai, teismo vertėjai ir kiti profesionalai, susiję su teismų sistema civilinės teisės srityje. 8 straipsnis Intervencijos rūšys 1. Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas tokiomis teisinėmis formomis: - dotacijomis, - viešųjų pirkimų sutartimis. 2. Bendrijos dotacijos skiriamos išnagrinėjus kvietimus teikti pasiūlymus, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius skubius atvejus arba kai dotacijos gavėjo ypatumai neleidžia tam tikrai veiklai pasirinkti nieko kito; dotacijos teikiamos veiklai ir veiksmams. Didžiausia bendrojo finansavimo suma bus tiksliai nustatyta metinėse darbo programose. 3. Be to, numatomos papildomoms priemonėms skirtos išlaidos, kurios bus padarytos sudarius viešųjų pirkimų sutartis; tokiu atveju Bendrijos fondai padengs išlaidas paslaugoms ir prekėms įsigyti. Taip pat bus padengiamos, inter alia, informacijos ir komunikacijos, projektų, politikos krypčių, programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėjimo, tikrinimo ir įvertinimo išlaidos. 9 straipsnis Įgyvendinimo priemonės 1. Komisija Bendrijos pagalbą teikia vadovaudamasi finansiniu reglamentu, taikomu Europos Bendrijų bendrajam biudžetui. 2. Norėdama įgyvendinti programą, Komisija, neviršydama 2 straipsnyje numatytų bendrųjų tikslų, priima metinę darbo programą, kurioje tiksliai nurodomi konkretūs tikslai, teminiai prioritetai, pateikiami 8 straipsnyje numatytų papildomų priemonių aprašymai ir prireikus kitų veiksmų sąrašas. 3. Metinė darbo programa bus priimama vadovaujantis 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 4. Vykdant veiksmams skirtų dotacijų įvertinimo ir suteikimo procedūras turi būti atsižvelgiama inter alia į šiuos kriterijus: (a) ar jos atitinka metinę darbo programą, 2 straipsnyje nurodytus bendruosius tikslus ir priemones, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose; (b) siūlomų veiksmų kokybę – jų koncepciją, organizavimą, pristatymą ir numatomus rezultatus; (c) prašomas Bendrijos finansavimui skirtas lėšas ir jų tinkamumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus; (d) numatomų rezultatų poveikį 2 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose. 5. Paraiškos dėl 4 straipsnio 3 dalyje numatytų veiklai skirtų dotacijų vertinamos atsižvelgiant į: - tai, ar jos dera su programos tikslais; - planuojamos veiklos kokybę; - galimą daugialypį tos veiklos poveikį visuomenei; - vykdomos veiklos geografinį poveikį; - piliečių dalyvavimą atitinkamų institucijų struktūrose; - siūlomos veiklos sąnaudų ir naudos santykį. 10 straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas (toliau – komitetas). 2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas. 3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. 11 straipsnis Papildomumas 1. Bus siekiama sąveikos ir papildomumo su kitomis Bendrijos priemonėmis, ypač su Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos specialia baudžiamosios teisenos programa ir Saugumo ir laisvių apsaugos bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosiomis programomis. Statistinė informacija apie civilinę teiseną bus parengta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, prireikus naudojantis Bendrijos statistikos programa. 2. Programa gali pasidalinti ištekliais su kitomis Bendrijos priemonėmis, visų pirma Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos specialia baudžiamosios teisenos programa tam, kad būtų įgyvendinta veikla, atitinkanti abiejų programų tikslus. 3. Pagal šį sprendimą finansuojama veikla negauna jokios paramos tam pačiam tikslui iš kitų Bendrijos finansinių priemonių. Paramos pagal šį sprendimą naudos gavėjai pateikia Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš Bendrijos biudžeto ir iš kitų šaltinių, bei informaciją apie rengiamas paraiškas finansavimui gauti. 12 straipsnis Biudžeto ištekliai 1. Numatytas šios priemonės įgyvendinimo biudžetas yra 109,3 milijonai eurų per 1 straipsnyje nustatytą laikotarpį. 2. Biudžeto ištekliai, skirti šioje programoje numatytiems veiksmams, įskaitomi į metinius Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus. Gaunamus metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama ribų, numatytų finansinėse perspektyvose. 13 straipsnis Stebėsena 1. Norėdamas gauti programos finansavimą veiklai, naudos gavėjas turi pateikti technines ir finansines atlikto darbo ataskaitas. Taip pat per tris mėnesius nuo veiklos pabaigos pateikiama baigiamoji ataskaita. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija. 2. Nepažeidžiant audito, kurį Sutarties 248 straipsnyje nustatyta tvarka kartu su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis ar skyriais atlieka Audito Rūmai, arba bet kurių pagal Sutarties 279 straipsnio c dalį atliekamų patikrinimų, pareigūnai ir kiti Komisijos darbuotojai gali atlikti veiklos, finansuojamos pagal programą, patikrinimus vietoje, įskaitant ir atrankinius patikrinimus. 3. Pagal šį sprendimą sudarytose sutartyse ir susitarimuose numatoma, kad visų pirma priežiūrą ir finansinę kontrolę vykdo Komisija (arba jos įgaliotas atstovas), prireikus tai atlikdami vietoje, o auditą – Audito Rūmai. 4. Penkerius metus po paskutinio mokėjimo veiklai finansuoti finansinės paramos gavėjas sudaro Komisijai galimybes susipažinti su visais veiklos išlaidų patvirtinamaisiais dokumentais. 5. Atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse paminėtų ataskaitų ir atrankinių patikrinimų rezultatus, Komisija prireikus patikslina anksčiau patvirtintos finansinės paramos apimtį ir skyrimo sąlygas bei mokėjimų grafiką. 6. Komisija imasi bet kokių kitų veiksmų, būtinų norint patikrinti, ar finansuojama veikla yra vykdoma tinkamai ir atsižvelgiant į šio sprendimo bei finansinio reglamento nuostatas. 14 straipsnis Bendrijos finansinių interesų apsauga 1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai apsaugomi taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisėtai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias nuobaudas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999. 2. Finansuojant Bendrijos veiksmus pagal šią programą, Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taikomi bet kuriam Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimui, įskaitant sutartinių įsipareigojimų, numatytų remiantis programa, pažeidimui, susijusiam su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams dėl nepagrįstų išlaidų padaroma arba būtų padaryta žala. 3. Nustačiusi pažeidimus, įskaitant šio sprendimo ar atskiro sprendimo arba sutarties ar susitarimo, pagal kurį teikiama atitinkama parama, nuostatų pažeidimo atvejus arba išsiaiškinusi, jog, be Komisijos pritarimo, buvo padaryti esminiai pakeitimai, pakeitę veiksmų pobūdį ar jų įgyvendinimo sąlygas, Komisija sumažina, sustabdo ar išieško veiksmams suteiktą finansinę paramą. 4. Nesilaikant terminų arba jei projekto įgyvendinimu pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės paramos, Komisija reikalauja naudos gavėjo pateikti pastabas per jos nustatytą laikotarpį. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinančio atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinės paramos dalį ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas. 5. Visos neteisėtai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai. Finansinio reglamento nustatytomis sąlygomis už laiku negrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos. 15 straipsnis Įvertinimas 1. Programa bus nuolat stebima sekant, kaip įgyvendinama pagal šią programą vykdoma veikla. 2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą, išorinį programos vertinimą. 3. Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai: (a) tarpinę įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 31 d.; (b) komunikatą apie šios programos tęsimą ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.; (c) ex post įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. 16 straipsnis Įsigaliojimas Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. Priimta Briuselyje, Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas FINANCIAL STATEMENT LEGISLATIVE FINANCIAL STATEMENT 1. NAME OF THE PROPOSAL: Programme “Fundamental Rights and Justice“ Proposal for a Council Decision establishing the programme “Criminal justice” for the period 2007-2013 Proposal for a decision of the European Parliament and the Council establishing the programme “Civil justice” for the period 2007-2013 Proposal for a Council Decision establishing the programme “Fundamental Rights and Citizenship” for the period 2007-2013 Proposal for a decision of the European Parliament and the Council establishing the programme “Fight against violence (Daphne) and drugs prevention and information” for the period 2007-2013 2. ABM / ABB FRAMEWORK 1804 – Citizenship and Fundamental Rights 1806 – Establishing a genuine European area in criminal in civil matters 1807 – Coordination in the field of drugs 3. BUDGET LINES 3.1. Budget lines (operational lines and related technical and administrative assistance lines (ex- B.A lines)) including headings: Financial Perspectives 2007-2013: Heading 3. 3.2. Duration of the action and of the financial impact: 2007-2013 3.3. Budgetary characteristics ( add rows if necessary ): Budget line | Type of expenditure | New | EFTA contribution | Contributions from applicant countries | Heading in financial perspective | Criminal Justice | Non-comp | Diff | NO | NO | Yes | No 3 | Civil Justice | Non-comp | Diff | NO | NO | Yes | No 3 | Fundamental Rights and Citizenship | Non-comp | Diff | NO | No | Yes | No 3 | Fight against violence (Daphne) and drugs prevention and information | Non-comp | Diff | NO | Yes* | Yes | No 3 | *: the programme shall be open to the participation of the EFTA states, subject to the EEA Agreement, in accordance with its provisions. 4. SUMMARY OF RESOURCES 4.1. Financial Resources 4.1.1. Summary of commitment appropriations (CA) and payment appropriations (PA) EUR million (to 3 decimal places) …………………… | f | TOTAL CA including co-financing | a+c+d+e+f | 4.1.2. Compatibility with Financial Programming X Proposal is compatible with next financial programming 2007-2013 ( Proposal will entail reprogramming of the relevant heading in the financial perspective. ( Proposal may require application of the provisions of the Interinstitutional Agreement[67] (i.e. flexibility instrument or revision of the financial perspective). 4.1.3. Financial impact on Revenue ( Proposal has no financial implications on revenue X Proposal has financial impact – the effect on revenue is as follows: Contribution from EFTA/EEE States: 2,19 % (2004 figures) EUR million (to one decimal place) Prior to action | Situation following action | Total number of human resources | 37,5 | 40 | 44 | 47,5 | 51 | 54 | 54 | 5. CHARACTERISTICS AND OBJECTIVES 5.1. Need to be met in the short or long term 5.1.1. Civil Justice The promotion and the protection of fundamental rights demand the establishment of a genuine European area of justice. In such an area competent judicial authorities co-operate effectively, and citizens have a better access to justice and are neither prevented nor discouraged from exercising their rights by incompatibilities and complexities of the legal systems, judicial decisions circulate freely among the Member States on the basis of the principle of mutual recognition of judicial decisions, and the good functioning of the judiciary is constantly improved. The challenge for the Union will be to respond to citizens’ expectations for effective solutions to their practical problems. This will imply in particular: - as the acquis grows, increased efforts of monitoring of its application by the Member States, including through modern means such as databases of case law; - further legislative action to address the new issues mentioned above, and to improve the ease of access to and efficiency of justice; - a need to address mutual recognition in a wider sense, including recognition of decisions and documents other than those issued by judicial authorities; - strengthening of mechanisms for providing information to the public and promote training of and exchanges between practitioners on the implications of the instruments for cooperation in this area; - further measures to promote understanding and use of common tools and procedures amongst practitioners. 5.1.2. Criminal Justice The challenge for the Union will be to respond to citizens’ expectations for effective solutions to their practical problems. This will imply in particular: - as the acquis grows, increased efforts of monitoring of its application by the Member States, including through modern means such as databases of case law; - further legislative action to address the new issues mentioned above, and to improve the ease of access to and efficiency of justice; - a need to address mutual recognition in a wider sense, including recognition of decisions and documents other than those issued by judicial authorities; - strengthening of mechanisms for providing information to the public and promote training of and exchanges between practitioners on the implications of the instruments for cooperation in this area; - legislative measures to put in place and develop common tools for cooperation. This implies inter alia on the one hand more efficient mechanisms of exchange of information between Member States on criminals, in particular on convicted persons by setting up a computerised mechanism to exchange information on criminal records, and on the other hand, to improve standards for certain procedures such as rules on evidence collection and rules on the protection of individuals involved in criminal proceedings, whether they are the accused, witnesses or victims; - further measures to promote understanding and use of common tools and procedures amongst practitioners. 5.1.3 Fundamental Rights and Justice The aim of this specific programme of the programme “Fundamental Rights and Justice” is to develop significantly the two existing preparatory actions (promotion of fundamental rights and the support to civil society) introducing new objectives such as the fight against racism, xenophobia and anti-semitism namely through the promotion of an inter-faith and a multicultural dialogue at EU level. The support to civil society in the field of fundamental rights will be enlarged to cover all Member States while the present preparatory action only covers the ten new Member States. A special focus will be put on the rights deriving from the citizenship of the Union, recognised as fundamental rights by the Charter, namely to encourage democratic participation. A significant increase in the financial envelope is planned to reflect the increasing importance of these issues and to respond positively to civil society actors. 5.1.4 Fight against violence (Daphne) and drugs prevention and information The main challenges facing the Union in relation to tackling drugs over the period of the next financial perspectives can be defined as follows: - information and research, including the continuation of the work of the European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction (EMCDDA); - drug demand reduction since demand feeds the growth of the drugs phenomenon: education, prevention and harm-reduction programmes; - drug supply reduction, to stop trafficking and drug-related criminality, in particular as concerns new synthetic drugs and their chemical precursors, as well as combating money-laundering; - enhanced cooperation with third countries concerning drug abuse control and drug demand reduction. - further legislative activity will be needed in line with new and developing forms of drugs, for example to bring new forms of drugs under established control mechanisms. Fight against violence (Daphne programme) The mid term and the final report on the Daphne programme (2000 – 2003) show that organisations have gained from their participation in European partnerships. Bringing associations to work together resulted in more effective programming and better use of resources. The Daphne programme can thus be seen as successful in mobilising the civil society resulting in partnerships and alliances that are working together for more comprehensive European policies on violence. The final report of the Daphne programme (2000 – 2003) revealed that there was some room to improvement such as the creation of a helpdesk and an increased focus on dissemination. The Daphne II programme was thus adapted to conform to the finding of that report. As these changes to the structure of the programme are quite recent, no significant changes need to be introduced. 5.2. Value-added of Community involvement and coherence of the proposal with other financial instruments and possible synergy The European Union added value will be achieved by: - preparing the ground for the emergence of common strategies and legislation in this field; - implementing EU policy objectives and their application in national policies; - supporting the transposition of European Union legislation's and its application in a uniform way through Europe; - promoting the co-operation and co-ordination mechanisms between Member States; - cooperating with civil society organisations at European level. Criteria for evaluation A set of common evaluation criteria will be used through all specific programmes to evaluate the success of the interventions regarding the European Union added value in relation with the type of effect described above. Example of criteria could be: - To support only activities needed at European Union level to sustain European Union objectives, European Union laws and European Union implementation mechanism; - To support activities which will be complementary with those financed at national level; - To reinforce national exchanges at European Union level, generating synergy effects and economies of scale; - To involve actively Member States representatives and other relevant stakeholders in the implementation of the programme in order to maximise complementarities with existing activities. Subsidiarity and proportionality As far as subsidiarity is concerned the present programme focuses on areas where European added value can be demonstrated and therefore is designed to respect the principles of subsidiarity and proportionality set out in Article 5 of the EC Treaty and its accompanying Protocol. As far as proportionality is concerned, the new programme proposal has been designed to incorporate the maximum feasible extent of simplification in terms not only of the form of the action but also in terms of the administrative and financial requirements that will apply to their implementation. The programme has been designed to strike to find the right balance between flexibility and ease of use on the one hand, and clarity of purpose and appropriate financial and procedural safeguards on the other. Complementarity with other Community interventions The present programme aims at contributing to the establishment of an area of freedom, security and justice. A complementarity with other programmes may thus be possible. A non exhaustive list of areas of convergence can be mentioned: - The draft of the present programme took into account the Programme on Active Citizenship and the Youth programme to ensure that no overlap situations existed. In any case, particular attention will be paid to the implementation of those programmes to avoid such situations and to coordinate the results. - The draft of the present programme took into account the Programme for Employment and Social Security - PROGRESS to ensure that no overlap situations existed. Particular attention will be paid to the implementation of the programme to avoid such situations and to coordinate the results. - The current proposal is complementary to some actions under the 7th framework programme. Synergies will be actively promoted whenever possible, namely as regards the application of research results. - Special attention will be paid to the programmes implemented by in the field of Information Society, related with safe use of Internet and fighting its abuse, in particular as regards sensitive groups (e.g. children). - The current proposal will also seek to complement the work of EU Agencies active in these policy fields (EUMC, EMCDDA, Eurojust), as well as with the action of other international organisations acting in the field of fundamental rights, drugs action, fight against violence and judicial cooperation. Regular exchanges of information and active collaboration around projects under other Community programmes will take place, in order to improve and capitalise upon internal coherence, and between the Commission and other national and international authorities/organisations, to improve external coherence. Complementarities with interventions on Freedom, Security and Justice These interventions have a common goal of establishing an area of freedom, security and justice where basic human rights are respected. Each of the programmes is designed to address particular aspects which are a critical part of the creation of such an area in the EU, given the integration of national economies and the goal of ensuring free movement of people as well as goods, services and capital between countries. As such, they tackle issues affecting freedom, security and justice which arise from the creation of economic and monetary union and the abolition of internal borders and which can only be effectively addressed at EU level. These issues are to do with cooperation, harmonisation, coordination of activities, the exchange and sharing of critical information and best practices and techniques, and establishing solidarity mechanisms for sharing the costs involved in pursuing common and agreed objectives in an equitable way. They are reflected in the objectives set out in The Hague Programme adopted by the European Council in November 2004, which include: guarantying fundamental human rights throughout the EU, establishing minimum procedural safeguards and common access to justice, extending the mutual recognition of judicial decisions, fighting organised cross-border crime and the threat of terrorism, ensuring protection in accordance with international treaties to those in need, and regulating migration flows and controlling the external borders of the EU. Each of the programmes is aimed at pursuing these objectives in a complementary way without duplicating activities. The activities under the programme “Fundamental Rights and Justice”, therefore, are designed to further fundamental human rights and ensure a common level of access to justice across the EU, and are accordingly complementary to activities under the other two programmes which reinforce this objective. In particular, they are directly complementary to the measures, under the Solidarity programme to improve the integration of migrants into EU society as well as to establish uniform procedures for dealing with asylum-seekers and, under the Security programme, to enhance protection of witnesses and victims of crime as well as to combat the trafficking of people. They are also complementary, if less directly, with activities under the Security programme to strengthen cooperation between police forces and law enforcement authorities as well as between bodies involved in combating the threat of terrorism. The freedom of EU citizens to enjoy their fundamental rights, therefore, is contingent on them feeling secure and being adequately protected against criminal activity or terrorist attack. 5.3. Objectives, expected results and related indicators of the proposal in the context of the ABM framework General objectives | Specific objectives | Operational objectives | To promote the development of a European society based on the European Union citizenship and respectful of the fundamental rights as enshrined in the Charter of Fundamental Rights. | To promote the Charter of Fundamental Rights and to inform citizens of their rights as Union citizens and to encourage them to participate actively in the democratic life of the Union. | To support awareness-raising actions. | To monitor regularly the situation of fundamental rights in the European Union and its Member States using the Charter of Fundamental Rights as the guiding document and to obtain opinions on specific questions related to fundamental rights when necessary. | To prepare regular reports or opinions on the situation of fundamental rights in the EU. | To explain the consequences of the insertion of the Charter of Fundamental Rights into the Constitution and of the European Union’s accession to the European Convention of Human Rights. | To support information campaigns in these fields. | To fight against anti-semitism, racism and xenophobia and to strengthen civil society in the field of fundamental rights. | To support NGO and other bodies from civil society to enhance their capability to participate actively in the development of the European Union. To fight against anti-semitism, racism and xenophobia by promoting a better understanding and improved tolerance throughout the European Union. To promote peace and fundamental rights namely through an interfaith and multicultural dialogue at EU level. | To have open, transparent and regular dialogue with civil society. To support awareness-raising actions. To provide financial support for the activities of non-governmental organisations or other entities pursuing an aim of general European interest. To undertake studies and analyses in these fields. | To promote judicial cooperation with the aim of contributing to the creation of a genuine European area of justice in civil and criminal matters. | To adapt the existing judicial system in Member States to the European Union being a territory without border controls, with a single currency, free circulation of persons, services, goods and capital, based on mutual recognition and mutual confidence. | To improve mutual knowledge of Member States’ legal and judicial systems in civil and criminal matters and to promote and strengthen networking, mutual cooperation, exchange and dissemination of information, experience and best practices. To ensure the sound implementation, the correct and concrete application and the evaluation of Community instruments in the areas of judicial cooperation in civil and commercial matters and in criminal matters. | To improve the daily life of individuals and businesses by enabling them to assert their rights throughout the European Union, notably by fostering access to justice. | To improve information on the legal systems in the Member States and access to justice. | To improve the contacts between legal, judicial and administrative authorities and the legal professions, and to foster the training of the members of the judiciary. | To promote the training in Union matters of the judiciary and judicial staff. To evaluate the general conditions necessary to develop mutual confidence, including the quality of justice. To support the operative work of the European judicial network in civil and commercial matters created by Council Decision of 28 May 2001 (2001/470/CE). To develop a European computerised system of exchange of information on criminal records and to support studies to develop other types of exchange of information. | To contribute to the setting up of an area of freedom, security and justice by combating violence and by informing on and preventing drug use. | To protect citizens against violence and to attain a high level of health protection, well being and social cohesion. | To prevent and combat all forms of violence occurring in the public or the private domain, against children, young people and women To provide support for victims and groups at risk. To assist and encourage NGO and other organisations active in this field. To disseminate the results obtained under the two Daphne programmes including their adaptation, transfer and use by other beneficiaries or in other geographical areas. To identify and enhance actions contributing to positive treatment of people at risk of violence. | To prevent and reduce drug use, dependence and drug related harms. | To involve civil society in the implementation and development of the European Union’s Drugs Strategy and Action plans. To monitor, implement and evaluate the implementation of specific actions under the Drugs Action Plans 2005 – 2008 and 2009 – 2012. | To promote transnational and awareness-raising actions in the areas identified above. | To set up multidisciplinary networks; to ensure the expansion of the knowledge base, the exchange of information and the identification and dissemination of good practice, including through training, study visits and staff exchange. To develop and implement awareness-raising actions targeted at specific audiences to promote the adoption of zero tolerance towards violence and to encourage support for victims and the reporting of violence. To raise awareness of the health and social problems caused by drug abuse and to encourage an open dialogue with a view to promoting a better understanding of the drug phenomenon. | 5.4. Method of Implementation Show below the method(s) chosen for the implementation of the action. X Centralised Management X Directly by the Commission ٱ Indirectly by delegation to: ٱ Executive Agencies ٱ Bodies set up by the Communities as referred to in art. 185 of the Financial Regulation ٱ National public-sector bodies/bodies with public-service mission ٱ Shared or decentralised management ٱ With Member states ٱ With Third countries ٱ Joint management with international organisations (please specify) Relevant comments: In order to achieve the full objectives of the programme under the provisions of the Current Treaty, it has been decided to split into 4 legal instruments relating to 4 different legal bases. As stated in Mr. Vitorino’s Communication to the Commission (SEC(2004) 1195, 28.9.2004) the actions proposed are provided through the current Treaties. The legal bases required to establish the programmes have been limited in number as far as the current Treaties allow, while within and across the new programmes common delivery, management and implementation mechanisms are set in place. In order to achieve the general and specific and operational objectives, each programme within the programme “Fundamental Rights and Justice” envisages a range of actions, such as: - Specific actions taken by the Commission, such as, studies and research, opinion polls and surveys, the formulation of indicators and common methodologies, collection, development and dissemination of data and statistics, seminars, conferences and experts meetings, organisation of public campaigns and events, development and maintenance of websites, preparation and dissemination of information materials, support to and animation of networks of national experts, analytical, monitoring and evaluation activities; - Actions providing financial support for specific projects of Community interest under the conditions set out in the annual work programmes; - Actions providing financial support for the activities of non-governmental organisations or other entities under the conditions set our in the annual work programmes; - Operative grants to entities identified in a legal basis. Methods of implementation: The above mentioned type of actions may be financed either by - A service contract following a call for tenders - A subsidy following a call for proposals. - Subsidies to a body pursuing an aim of general European interest, without a call for proposal. The Commission will implement the above actions in accordance with the annual work programme to be adopted. The Commission will implement this programme and may have recourse to technical and/or administrative assistance to the mutual benefit of the Commission and of the beneficiaries, for example to finance outside expertise on a specific subject. The Commission may decide to entrust part of the budget implementation to an executive agency, as referred to in Article 54, (2) (a) of the Financial Regulation. These agencies shall be designated by the Commission in conformity with the provisions of the Financial Regulation and more specifically with the principles of economy, effectiveness and efficiency. Before proceeding to implement the delegation, the Commission shall ensure, by mean of a prior assessment that the creation of agencies is in compliance with sound financial management. 6. MONITORING AND EVALUATION 6.1. Monitoring system A comprehensive monitoring system will be set-up in order to regularly follow up the implementation of the activities carried out under each specific programme. This system should allow for the collection of information relating to the financial implementation and to the physical outputs of the programme, across the types of action and the target groups included in the programme. The information will be collected at project level - indeed, for any action financed by the programme, the beneficiary shall submit technical and financial reports on the progress of the work, as well as a final report after the completion of the action. The precise configuration of the monitoring system, as well as the type of indicators to be set-up will be the object of further study in the process leading to the implementation of the programme. Indeed, a study on delivery mechanisms and related cost-effectiveness aspects is foreseen to take place during 2005. According to legal requirements and Commission’s evaluation policy, the programme will be evaluated at mid-term to assess its continuing relevance and draw useful lessons for the remainder of its implementation. A review of the programme may take place then, if considered necessary. A final evaluation will take place at the end of the programming period to assess the results of the programme and advise on its follow-up. These reports will be prepared under the responsibility of the Commission, and shall be submitted to the European Parliament and the Council. 6.2. Evaluation 6.2.1. Ex-ante evaluation Cfr. Extended Impact Assessment on the programme “Fundamental Rights and Justice”. 6.2.2. Measures taken following an intermediate/ex-post evaluation (lessons learned from similar experiences in the past) Cfr. Extended Impact Assessment on the programme “Fundamental Rights and Justice”. 6.2.3. Terms and frequency of future evaluation The timetable set in the proposal is as follows: - no later than 31 March 2011, the Commission shall submit to the European Parliament and the Council an interim evaluation report on the results obtained and the qualitative and quantitative aspects of the implementation of this programme; - no later than 30 August 2012, the Commission shall submit to the European Parliament and the Council a Communication on the continuation of this programme; - no later than 31 December 2014, the Commission shall submit to the European Parliament and the Council an ex post evaluation report. 7. ANTI-FRAUD MEASURES The Commission shall ensure that, when actions financed under the present programme are implemented, the financial interests of the Community are protected by the application of preventive measures against fraud, corruption and any other illegal activities, by effective checks and by the recovery of the amounts unduly paid and, if irregularities are detected, by effective, proportional and dissuasive penalties, in accordance with Council Regulations (EC, Euratom) No 2988/95 and (Euratom, EC) No 2185/96, and with Regulation (EC) No 1073/1999 of the European Parliament and of the Council. For the Community actions financed under this programme, the notion of irregularity referred to in Article 1, paragraph 2 of Regulation (EC, Euratom) No 2988/95 shall mean any infringement of a provision of Community law or any breach of a contractual obligation resulting from an act or omission by an economic operator, which has, or would have, the effect of prejudicing the general budget of the Communities or budgets managed by them, by an unjustifiable item of expenditure. Contracts and agreements shall provide in particular for supervision and financial control by the Commission (or any representative authorized by it) and audits by the Court of Auditors, if necessary on-the-spot. 8. DETAILS OF RESOURCES 8.1. Objectives of the proposal in terms of their financial cost (Prix 2004) Commitment appropriations in EUR million (to 3 decimal places) Other staff financed by art. XX 01 04/05 | TOTAL | 37,5 | 40 | 44 | 47,5 | 51 | 54 | 54 | 8.2.2. Description of tasks deriving from the actio n Task N° | Title | Description | Number | MANAGEMENT | 1 | Management | 2 | POLICY DEFINITION AND PROGRAMMING | 2 | Policy Making | Definition of strategy, legal base,… | 3 | 3 | Programme definition | Establishment of annual work programme (i.e. financing decision) and interservice consultation | 0,5 | 4 | Interface with relevant EC programmes & actions | interservice coordination in order to ensure complementarity-synergy with other policies | 1 | 5 | Interface with other Institutions and Member States | Interface Council, EP ensuring the appropriate reporting, information, questions, briefing requests | 0,5 | 6 | Information and Communication | 1. Information and publicity activities 2. EUROPA Web site | 0,5 | 7 | Committee interface - chair & secretariat | 1 | 8 | Budgeting | APS,PDB,AAR,BIP,RAL - Preparation - Follow-up - Reporting | 0,5 | PROGRAMME : RECEPTION, SELECTION AND AWARD OF PROJECTS, FINANCIAL AND LEGAL COMMITMENTS | 9 | Preparation Calls for proposals | 1,5 | 10 | Reception and evaluation proposals/multi-annual and annual programmes | (also involves staff involved in 12,13,14 and 15) | 9 | 11 | Award decisions | 0,5 | 12 | Financial Commitment | Preparation, maintenance and closure of all financial commitments + sub consequent amendments | 1,5 | 13 | Legal Commitment | Preparation, Signature, Closure of all juridical commitments + sub consequent amendments | 4 | PROGRAMME : MONITORING OF PROJECTS | 14 | Payments - Initiation | Preparation and Processing of all Prefinancing, Intermediate and Final Payments (including verification supporting docs) | 3 | 15 | Project Monitoring | Receipt and assessment of reports , requests for information, project visits | 4 | PROCUREMENT, CONTROL AND AUDIT | 16 | Ex- ante verification of transactions, setting up of control standards | Setting up appropriate control standards | 2 | 17 | Financial Audit | Ex-post Audit of expenditure / implementation | 2 | 18 | Internal audit | Verification of compliance with ICS | 1 | 19 | Procurement procedures | Drafting, procedures and authorisation of procurement procedures for projects and technical assistance (evaluation, studies,…) , including JPC, Helpdesk procurement procedures | 2 | 20 | Reporting | Report of Authorising Officer, RAA, relations with Court of Auditors… | 1 | SUPPORT SERVICES | 21 | Filing and Archiving | Database, digital and hardcopy filing | 1 | 22 | Programme Evaluation | Ex ante - Mid term - Final evaluation | 1,5 | 23 | IT Support | Specific development of IT Tools related to monitoring and implementation | 2 | OVERHEAD | 24 | Administration (Overhead) | CIS, Translations, HRM, Logistics,… | 9 | TOTAL | 54 | 8.2.3. Sources of human resources (statutory ) (When more than one source is stated, please indicate the number of posts originating from each of the sources) ( Posts currently allocated to the management of the programme to be replaced or extended ( Posts pre-allocated within the APS/PDB exercise for year n ( Posts to be requested in the next APS/PDB procedure ( Posts to be redeployed using existing resources within the managing service (internal redeployment) ( Posts required for year n although not foreseen in the APS/PDB exercise of the year in question 8.2.4. Other Administrative expenditure included in reference amount (XX 01 04/05 – Expenditure on administrative management) EUR million (to 3 decimal places) Missions | 20*1000 + 10*3000 | 50.000 | Meetings & Conferences | 5*30000 | 150.000 | Compulsory meetings | 2*15000 | 30.000 | Non-compulsory meetings | 1*40000 | 40.000 | Studies & consultations | 2*150000 | 300.000 | Information systems | 1*100000 | 100.000 | [1] KOM(2004) 101. [2] „Mūsų bendros ateities kūrimas – išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m.“ - KOM(2004) 101, 2004 2 10. [3] „Laisvė yra vienijantis principas, svarbiausias Europos projekto ramstis. Tačiau neturint žmonių pripažįstamos saugumo, teisinės valstybės ir teisingumo sistemos, nebūtų galima užtikrinti pasinaudojimo teise į laisvę ir pagarbos demokratinėms vertybėms. Taigi, Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė suteikia demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinei valstybei garantiją. Esminis Europos pilietybės elementas – tai bendras pripažinimas, kad šie principai, dabar įtraukti į Pagrindinių laisvių chartiją, yra kertinis kiekvieno Sąjungoje gyvenančio asmens integracijos akmuo“, „Europos Sąjungos projektas“ - KOM(2002) 247. [4] Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-9 (2) straipsnyje nustatoma, kad Sąjunga prisijungia prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Šis prisijungimas neturi įtakos šioje Konstitucijoje apibrėžtai Sąjungos kompetencijai. [5] OL L 151, 1997.6.10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1652/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 33). [6] KOM(2004) 693, 2004 10 25. [7] OL L 174, 2001 6 27, p. 25. [8] OL L 63, 2002 3 6, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2003/659/TVR (OL L 245, 2003 9 29, p. 44). [9] OL L 36, 1993 2 12, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1651/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 30). [10] OL L 341, 1994 12 30, p. 7. [11] KOM(2004) 101, 2004 2 10. [12] KOM(2004) 487, 2004 7 14. [13] KOM(2002) 169, 2002 3 27. [14] KOM(2004) 824, 2004 12 14. [15] KOM(2002) 599, 2002 11 4. [16] KOM(2004) 707, 2004 10 22. [17] OL C […], […], p. […]. [18] OL C […], […], p. […]. [19] OL C […], […], p. […]. [20] OL C […], […], p. […]. [21] OL C 364, 2000 12 18, p. 1. [22] OL C 59, 2001 2 23, p. 307. [23] OL C 77 E, 2002 3 28, p. 126. [24] OL C 34, 2000 2 9, p. 1. [25] OL L 143, 2004 4 30, p. 1. [26] KOM(2004) 707. [27] OL L 165, 2003 7 3, p. 31. [28] KOM(2005) 45, 2005 2 14. [29] OL C 172, 1999 6 18, p. 1. [30] OL L 248, 2002 9 16, p. 1. [31] OL L 357, 2002 12 31, p. 1. [32] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [33] KOM(2004) 101, 2004 2 10. [34] KOM(2004) 487, 2004 7 14. [35] OL C […], […], p. […]. [36] OL C […], […], p. […]. [37] OL C […], […], p. […]. [38] OL C […], […], p. […]. [39] OL C 364, 2000 12 18, p. 1. [40] KOM(2003) 609, 2003 10 15. [41] OL C 172, 1999 6 18, p. 1. [42] OL L 248, 2002 9 16, p. 1. [43] OL L 357, 2002 12 31, p. 1. [44] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [45] KOM(2004) 101, 2004 2 10. [46] KOM(2004) 487, 2004 7 14. [47] OL C […], […], p. […]. [48] OL C […], […], p. […]. [49] OL L 203, 2002 8 1, p. 5. [50] OL C 172, 1999 6 18, p. 1. [51] OL L 248, 2002 9 16, p. 1. [52] OL L 357, 2002 12 31, p. 1. [53] KOM(2004) 101, 2004 2 10. [54] KOM(2004) 487, 2004 7 14. [55] KOM(2005) 34, 2005 2 9. [56] OL C […], […], p. […]. [57] OL C […], […], p. […]. [58] OL C […], […], p. […]. [59] OL L 287, 1996 11 8, p. 3. [60] OL L 196, 1998 7 14, p. 24. [61] OL L 115, 2002 5 1, p. 1. [62] OL C 172, 1999 6 18, p. 1. [63] OL L 248, 2002 9 16, p. 1. [64] OL L 357, 2002 12 31, p. 1. [65] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [66] OL L 174, 2001 6 27, p. 25. [67] See points 19 and 24 of the Interinstitutional agreement.