[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 10.1.2006

KOM(2005) 714 galutinis

2006/0002 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo planą

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pasiūlymo tikslas yra valdyti plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybą, kad plekšnių ir jūrų liežuvių ištekliai Šiaurės jūroje būtų atkurti iki saugių biologinių ribų ir kad vėliau plekšnių bei jūrų liežuvių ištekliai būtų naudojami tausiai.

- Bendrosios aplinkybės

Jau daugelį dešimtmečių plekšnės ir jūrų liežuviai Šiaurės jūroje gaudomi kartu plačiažiočiais tinklais. Nuo šeštojo dešimtmečio vidurio plekšnių mirtingumo dėl žvejybos koeficientas padidėjo daugiau kaip du kartus, bet plekšnių ištekliai sumažėjo, o iškrovimai po trumpalaikio padidėjimo devintojo dešimtmečio viduryje grįžo prie septintojo dešimtmečio pabaigos lygio. Jūrų liežuvių žvejybos tendencijos tuo laikotarpiu yra panašios.

- Su pasiūlymu susijusios galiojančios nuostatos

Plekšnių ir jūrų liežuvių žvejybai Šiaurės jūroje yra taikomos kasmet priimamų reglamentų nuostatos dėl žvejybos galimybių (bendras leistinas sugauti kiekis ir žvejybos pastangų apribojimai). Paskutinis yra 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 27/2005, nustatantis 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus. Žvejybai dar taikomas ir 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir 2001 m. spalio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2056/2001, nustatantis papildomas technines priemones, skirtas menkių išteklių atkūrimui Šiaurės jūroje ir į vakarus nuo Škotijos. Tačiau nėra reglamentų dėl ilgalaikio plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių valdymo šiame rajone.

Apskritai šis pasiūlymas bendro leistino sugauti kiekio (BLSK) nustatymo ir žuvų mirtingumo dėl žvejybos derinimo kriterijais yra panašus į Komisijos pasiūlymą dėl jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje ir vakarinėje Lamanšo dalyje (KOM(2003) 819), o savo struktūra – į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 423/2004, nustatantį menkių išteklių atkūrimo priemones.

- Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas yra parengtas atsižvelgiant į Bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, Biologinės įvairovės veiksmų plano ir Įgyvendinimo plano tikslus, kuriems buvo pritarta 2002 m. Pasaulio vadovų susitikime dėl tvarios plėtros.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų būdai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendrasis respondentų profilis

Įkurtas pagrindinis Komisijos forumas, skirtas konsultacijoms su žuvininkystės sektoriumi – Šiaurės jūros regioninė patariamoji taryba. Jame dalyvauja komercinio žuvininkystės sektoriaus atstovai, su jūrų aplinka susijusios nevyriausybinės organizacijos ir žuvų perdirbimo sektoriaus atstovai.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta

Suinteresuotųjų šalių pateikti duomenys ir Komisijos atsiliepimai yra apibūdinti ankstesnėje dalyje.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Susijusios mokslo (tyrimo) sritys

Valstybių narių žuvininkystės tyrimų laboratorijose dirbantys žuvininkystės mokslininkai.

Taikoma metodika

Nacionalinių ekspertų, dirbančių savitarpio sutarimo pagrindu ir besiremiančių nacionaliniais žvejybos duomenimis, komitetai.

Pagrindinės konsultuojančios organizacijos arba ekspertai

Tarptautinė jūrų tyrimo taryba ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas.

Gautos ir panaudotos informacijos santrauka

Paminėta didelės rizikos su negrįžtamomis pasekmėmis galimybė. Nėra bendros nuomonės dėl to, ar egzistuoja ši rizika.

Bendrija reikalauja, kad Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT, angl. k. ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK, angl. k. STECF) kasmet pateiktų mokslinę informaciją (nuomonę) apie svarbių žuvų išteklių padėtį.

Minėti komitetai informavo, kad plekšnės ir jūrų liežuviai daugiausia žvejojami kartu vykdant mišrią žvejybą ir kad plekšnėms kyla reprodukcinės galios sumažėjimo ir nesubalansuotos žvejybos grėsmė. Plekšnių sužvejojama daugiau, nei daugiausia leistina sužvejoti. Labai didelė sugautų plekšnių dalis yra išmetama. 2003 m. komitetai pranešė, kad reikia parengti plekšnių išteklių atkūrimo planą. 2004 m. jie informavo, kad 2006 m. turi būti atkurta daugiau kaip 230 000 tonų šių žuvų (24 proc. daugiau). Panašus pranešimas buvo pateiktas ir 2005 m.

Tie patys komitetai pranešė, kad jūrų liežuvių išteklių atkūrimo mastas Šiaurės jūroje šiuo metu yra geras, bet kyla nesubalansuotos žvejybos grėsmė. Sugavimo kiekis viršija didžiausią ilgalaikį sugavimo kiekį. Toliau ICES pataria 36 proc. sumažinti sugavimą, kad 2007 m. būtų išsaugotas saugus jūrų liežuvių biologinis lygis. Pagal dabartinį jūrų liežuvių mirtingumo lygį Šiaurės jūroje 2007 m. bus peržengtos saugios biologinės ribos.

TJTT pateikta informacija apie ilgalaikį valdymą rodo, kad, siekiant nedidelio mirtingumo dėl žvejybos sumažėjimo (pastebimai mažesnio už dabartinį lygį), vienu metu galima pasiekti, kad išteklių atkūrimo ir didelio ilgalaikio sugavimo rizika būtų nedidelė. Bendras principas yra tas, kad abu tikslai neprieštarauja vienas kitam. Žemas mirtingumas dėl žvejybos nulems didelį sugavimo kiekį, kartu ir nedidelę išteklių atkūrimo riziką. Ji bus mažesnė negu 5-10 %. Tokią riziką vadybininkai paprastai laiko priimtina. Siekiama, kad mirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų 0,3–0,4. Toks koeficientas laikomas tinkamu. Tačiau valdymo būdas, kai tiksliai nustatomas BLSK, nulemtų mažesnį sugavimą ir didesnę riziką.

Ekspertų patarimų paskelbimas visuomenei

Paskelbimas internete ir Europos serveryje.

- Poveikio vertinimas

Plekšnių ir jūrų liežuvių žvejybos sektoriuje, esančiame Šiaurės jūroje, per metus sugaunama apie 18 000 t jūrų liežuvių ir 72000 t plekšnių. Pirminė jų pardavimo kaina – maždaug 300 milijonų EUR, iš kurių apie 140 milijonų EUR gaunama už parduotas plekšnes. Žvejybos sektorių sudaro maždaug 114 Belgijos, 390 Nyderlandų laivų, 11 Danijos, 290 Vokietijos ir 110 JK plačiažiočiais tinklais žvejojančių tralerių. Plekšnės sudaro ir didelę 375 Danijos žvejybos laivų, kurių ilgis siekia iki 24 m., bei 95 seinerių sugaunamos žuvies dalį. Daugiau kaip pusę su Danijos vėliava plaukiojančių Danijos seinerių laimikio sudaro plekšnės. Darant prielaidą, kad vidutinė laivo įgula yra penki žmonės, galima manyti, kad 4 500 darbo vietų jūroje tiesiogiai priklauso nuo jūrų liežuvių ir plekšninių žuvų išteklių ir dar 2 400 – nuo plekšnių. Nuo to, kiek jūrų liežuvių ir plekšnių atsargų pateikia žvejybos sektorius, priklauso ir papildomos darbo vietos krante esančiuose perdirbimo, krovimo, realizavimo ir viešojo maitinimo sektoriuose, bet šiuo metu minėti duomenys nėra suskaičiuoti.

Ekonominis įvertinimas, kurį atliko ŽMTEK, rodo, kad plekšnes žvejojančių Danijos laivų nuostoliai siekia 5 %–23 %. Belgijos plačiažiočiais tinklais žvejojantys traleriai nuostolingai dirbo 2002 ir 2003 metais. 2002 ir 2003 metais pelno negavo dideli (ilgesni nei 24 m) Nyderlandų plačiažiočiais tinklais žvejojantys traleriai. Mažesnių plačiažiočiais tinklais žvejojančių tralerių veiklos pelno riba 2001–2004 metais siekė vos 2,9 %–3,3 %.

Užsitęsusi dabartinės apimties žvejyba kelia nemažą grėsmę plekšnių išteklių tvarumui, taigi ir maždaug pusei sužvejojamo šių žuvų kiekio. Todėl netekus tokios laimikio dalies, kurią sudaro plekšnės, būtų rimtai pažeistas viso sektoriaus gyvybingumas. Kai kurie sektoriai, ypač danų, yra labiau priklausomi nuo plekšnių nei nuo jūrų liežuvių. Dėl užsitęsusios dabartinės jūros liežuvių žvejybos apimties patiriama nereikalingų išlaidų, nes toks pats šios žuvies kiekis gali būti sugautas mažesnėmis žvejybos pastangomis. Didesnį žvejybos ekonominį rentabilumą galima pasiekti sumažinus žvejybos intensyvumą, todėl žuvų mirtingumo dėl žvejybos sumažinimas turi ir ekonominę naudą, ir padeda išsaugoti žuvų išteklius. Atsižvelgiant į tai, kad plekšnes ir jūrų liežuvius žvejojantys laivai dirba nuostolingai arba gauna labai mažai pelno, reikia imtis skubių priemonių, kad vėl būtų gaunama pelno, jau nekalbant apie tai, kad šios priemonės bus naudingos išsaugojimo požiūriu.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlymas dėl valdymo plano, užtikrinančio tausų Šiaurės jūros plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių naudojimą.

- Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnis, kuriame numatyta parengti mišrių išteklių žvejybos valdymo planą, siekiant užtikrinti saugias biologines ribas atitinkantį šių išteklių valdymą. Išsamiau bendrosios žuvininkystės politikos tikslai yra apibrėžti bendrosios žuvininkystės politikos 2 straipsnyje; jie apima gyvųjų vandens išteklių naudojimą užtikrinant tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas.

- Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išskirtinai Bendrijos kompetencijai, todėl subsidiarumo principas netaikomas.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šių priežasčių.

Pasiūlymas yra tiek paprastas, kiek būtina, kad jis būtų veiksmingas ir kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002.

Šis pasiūlymas neturi tiesioginio finansinio poveikio Bendrijos biudžetui. Pasiūlyme nurodyta, kaip tinkamai taikyti dabartines valdymo priemones, kad būtų pasiekti būtini išsaugojimo tikslai.

- Pasirinkta priemonė

Siūlomos priemonės: reglamentas.

Kitos priemonės nebūtų pakankamos dėl šios priežasties.

Reglamentas yra teisinė priemonė, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnyje nustatytus valdymo plano reikalavimus.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas neturi jokio poveikio Bendrijos biudžetui.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

- Straipsnis dėl patikrinimo/persvarstymo/negaliojimo

Pasiūlyme yra išlyga dėl persvarstymo.

2006/0002 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo planą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

kadangi:

1. Paskutinėje Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėse išvadose nurodyta, kad plekšnių išteklių mirtingumo dėl žvejybos koeficientas Šiaurės jūroje viršijo ICES nustatytą lygį, kuris laikomas atitinkančiu žvejybos valdymo atsargumo principą, todėl gresia nesubalansuotos šių žuvų išteklių žvejybos pavojus.

2. Daugiametes valdymo strategijas nagrinėjančių komiteto ekspertų išvadose nurodyta, kad didžiausias jūrų liežuvių kiekis gali būti sužvejotas tada, kai mirtingumo dėl žvejybos koeficientas yra 0,2[3].

3. 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[4] 6 straipsnyje yra numatyta parengti valdymo planą, skirtą žvejybai mišrių išteklių žūklės rajonuose.

4. Didelė plekšnių dalis Šiaurės jūroje sugaunama kartu su jūrų liežuviais. Todėl plekšnių išteklių valdymas negali būti atsietas nuo jūrų liežuvių žvejybos valdymo.

5. Būtina imtis priemonių, skirtų daugiamečiam plekšnių bei jūrų liežuvių išteklių valdymo Šiaurės jūroje planui, atitinkančiam Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnio nuostatas, sudaryti.

6. Valdymo plano tikslas turėtų būti užtikrinti tausų Šiaurės jūros plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių naudojimą, atsižvelgiant į ekonominius, aplinkos apsaugos ir socialinius reikalavimus.

7. Reglamente (EB) Nr. 2371/2002, inter alia, reikalaujama, kad, siekdama Bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, Bendrija taikytų atsargumo principą, kai imsis priemonių, skirtų ištekliams apsaugoti ir išsaugoti, jų tausiam naudojimui užtikrinti bei žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms sumažinti. Bendrija siekia palaipsniui įgyvendinti ekosistemų išsaugojimu pagrįstą požiūrį į žvejybos valdymą, kuris prisidėtų prie veiksmingos žvejybos veiklos ekonomiškai gyvybingoje ir konkurencingoje žvejybos pramonėje. Šiuo reglamentu turėtų būti siekiama užtikrinti vidutinį gyvenimo lygį asmenims, priklausantiesiems nuo Šiaurės jūroje sugaunamų plekšnių ir jūrų liežuvių, taip pat atsižvelgiant ir į vartotojų interesus.

8. Žuvų mirtingumo koeficiento kontrolė gali būti užtikrinta sukūrus atitinkamą minėtų žuvų bendro leistino sugauti kiekio (BLSK) nustatymo metodą ir sistemą, įskaitant žvejybos laivų buvimo jūroje leistinų dienų skaičiaus apribojimą, tų išteklių žvejybos pastangas sumažinant tiek, kad nebūtų viršijamas BLSK ir numatomi žuvų mirtingumo koeficientai.

9. Be 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiame bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą[5] ir 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2807/83 nustatantis išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles[6] nustatytų kontrolės priemonių arba nuo jų nukrypstant, būtina nustatyti ir kitas kontrolės priemones, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų priemonių.

10. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas informavo, kad prevencinė plekšnių biomasė Šiaurės jūroje turėtų būti 230 000 t, mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, būtinas siekiant didžiausio ilgalaikio Šiaurės jūroje sužvejotino plekšnių kiekio – 0,3, o prevencinė jūrų liežuvių biomasė Šiaurės jūroje – 35 000 t,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS Reguliavimo dalykas ir tikslas

1 straipsnis Reguliavimo dalykas

1. Šis reglamentas nustato plekšnių ir jūrų liežuvių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo planą (toliau tekste– valdymo planas).

2. Šiame reglamente „Šiaurės jūra“ – tai jūros plotas, kurį Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba apibrėžė kaip IV parajonį.

2 straipsnis Valdymo plano tikslas

1. Valdymo planas užtikrina tausų Šiaurės jūros plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių naudojimą.

2. 1 dalyje nurodytas tikslas pasiekiamas, jeigu Šiaurės jūros plekšnių mirtingumo koeficientas yra ne mažesnis kaip 0,3.

3. 1 dalyje nurodytas tikslas pasiekiamas, jeigu Šiaurės jūros jūrų liežuvių mirtingumo koeficientas yra ne mažesnis kaip 0,2.

II SKYRIUS Bendri leistini sugauti kiekiai

3 straipsnis Bendrų leistinų sugauti kiekių (BLSK) nustatymas

1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma kasmet nusprendžia, koks turi būti Šiaurės jūros plekšnių ir jūrų liežuvių bendras leistinas sugauti kiekis (BLSK).

2. Plekšnių BLSK nustatomas pagal 4 straipsnio nuostatas.

3. Jūrų liežuvių BLSK nustatomas pagal 5 straipsnio nuostatas.

4 straipsnis Plekšnių BLSK nustatymo tvarka

1. Taryba nustato tokį plekšnių BLSK, kuris, remiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) atliktu moksliniu įvertinimu, yra didesnis už:

a) tą BLSK, kurį taikant mirtingumo dėl žvejybos koeficientas taikymo metais sumažėtų 10 %, palyginus su praėjusiems metams numatytu mirtingumo dėl žvejybos koeficientu;

b) tą BLSK, kurį taikant 2–4 metų žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas taikymo metais būtų 0,3.

2. Jei taikant 1 dalį susidarytų BLSK, kuris daugiau kaip 15 proc. viršytų praėjusių metų BLSK, Taryba nustato15 proc. didesnį BLSK, negu buvo nustatytas praėjusiais metais.

3. Jei, taikant 1 dalį, susidarytų BLSK, kuris būtų daugiau kaip 15 proc. mažesnis už praėjusių metų BLSK, Taryba nustato 15 proc. mažesnį BLKS, negu buvo nustatytas praėjusiais metais.

5 straipsnis Jūrų liežuvių BLSK nustatymo tvarka

1. Taryba nustato tokį jūrų liežuvių BLSK, kuris, remiantis ŽMTEK atliktu moksliniu įvertinimu, yra didesnis už:

a) tą BLSK, kurį taikant jūrų liežuvių mirtingumo dėl žvejybos koeficiento pokyčiai proporcingai atitiktų pagal 4 straipsnio 1 dalį nustatytus plekšnių mirtingumo dėl žvejybos koeficiento pokyčius;

b) tą BLSK, kurį taikant žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas taikymo metais būtų 0,2;

c) tą BLSK, kurį taikant žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas taikymo metais sumažėtų 10 %, palyginus su praėjusių metų mirtingumo koeficientu.

2. Jei taikant 1 dalį susidarytų BLSK, kuris daugiau kaip 15 proc. viršytų praėjusių metų BLSK, Taryba nustato BLSK, 15 proc. didesnį už tų metų BLSK.

3. Jei taikant 1 dalį susidarytų BLSK, kuris būtų daugiau kaip 15 proc. mažesnis už praėjusių metų BLSK, Taryba nustato 15 proc. mažesnį BLSK, negu buvo nustatytas praėjusiais metais.

III SKYRIUS Žvejybos pastangų apribojimas

6 straipsnis Žvejybos pastangų apribojimas

1. Be šio reglamento II skyriuje nurodyto BLSK, nustatoma žvejybos pastangų apribojimo sistema, pagrįsta geografinėmis zonomis ir žvejybos įrankių grupėmis, ir susiję reikalavimai dėl šių žvejybos galimybių, nurodytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 27/2005[7], IVa priede, išnaudojimo.

2. Kiekvienais metais Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato Bendrijos žvejybos laivų, naudojančių plačiažiočius tinklus, kurių akučių dydis yra 80 mm arba didesnis, didžiausią leistiną buvimo jūroje dienų skaičių, laikydamasi 1 dalyje nustatytos žvejybos pastangų apribojimo sistemos.

3. Didžiausias šio straipsnio 2 dalyje nurodytų laivų buvimo jūroje dienų skaičius kasmet patikslinamas tokiu pat santykiu, kaip pagal 5 straipsnio 1 dalį patikslinamas metinis žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas.

4. Jei tai būtina siekiant atkurti arba valdyti gyvuosius vandens išteklius, išskyrus plekšnių ir jūrų liežuvių išteklius, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato mažesnį žvejybos laivų buvimo jūroje dienų skaičių, nei yra nustatytas taikant 3 dalį.

IV SKYRIUS Stebėjimas, tikrinimas ir priežiūra

7 straipsnis Pranešimai apie žvejybos pastangas

Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b - 19e ir 19j straipsniai taikomi Bendrijos žvejybos laivams, kuriems taikomos šio reglamento 6 straipsnio nuostatos.

8 straipsnis Leistinos paklaidos dydis

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, leistinas paklaidos dydis vertinant Šiaurės jūroje buvusiuose Bendrijos žvejybos laivuose laikomus kiekius gyvojo svorio kilogramais sudaro 8 proc. laivo žurnale nurodyto skaičiaus. Jei Bendrijos teisės aktuose nėra nurodytas perskaičiavimo koeficientas, yra taikomas valstybės narės, su kurios vėliava tas laivas plaukioja, patvirtintas perskaičiavimo koeficientas.

2. 1 dalis netaikoma vandens organizmų rūšims, kurių laive yra mažiau kaip 50 kg.

9 straipsnis Iškrautų žuvų svėrimas

Dėl Šiaurės jūroje buvusių Bendrijos žvejybos laivų iškrovimo valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad:

a) visi iš kiekvieno Bendrijos žvejybos laivo, kuriame yra daugiau kaip 500 kg plekšnių arba daugiau kaip 300 kg jūrų liežuvių, iškrauti plekšnių ir jūros liežuvių kiekiai būtų pasverti;

b) plekšnės ir jūrų liežuviai ir prieš krovinio išvežimą iš iškrovimo vietos, ir prieš pirminį pardavimą būtų pasverti dalyvaujant kontrolieriams;

c) būtų sveriama svarstyklėmis, kurias valstybės narės kompetentinga institucija pripažino tiksliomis taikant priimtiną leistiną paklaidą, buvo patvirtintos kaip tikslios.

10 straipsnis Išankstinis pranešimas

1. Šiaurės jūroje buvusio Bendrijos žvejybos laivo, vežančio jūra daugiau kaip 500 kg plekšnių arba daugiau kaip 300 kg jūrų liežuvių, kapitonas ne mažiau kaip prieš keturias valandas iki įplaukimo į valstybės narės uostą arba bet kurią iškrovimo vietą, tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša:

(a) uosto arba iškrovimo vietos pavadinimą;

(b) apytikrį atvykimo į tą uostą arba iškrovimo vietą laiką;

(c) kiekvienos rūšies kiekius, apskaičiuotus gyvojo svorio kilogramais, kai laive jų gabenama daugiau nei 50 kg.

2. 1 dalyje nurodytą pranešimą gali perduoti ir Bendrijos žvejybos laivo kapitono atstovas.

3. Jeigu Šiaurės jūroje buvusio Bendrijos žvejybos laivo kapitonas nori bet kokį laive laikomų plekšnių arba jūrų liežuvių kiekį perkrauti arba iškrauti trečiosios šalies uoste ar iškrovimo vietoje, ne mažiau kaip prieš 24 val. iki perkrovimo arba iškrovimo trečiojoje šalyje vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms jis perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją.

11 straipsnis Plekšnių ir jūrų liežuvių laikymas atskirai

1. Kai Šiaurės jūroje buvusiame Bendrijos žvejybos laive yra daugiau kaip 50 kg plekšnių ar jūrų liežuvių, bet kokį jų kiekį draudžiama laikyti vienoje laive esančioje talpykloje su kitomis jūrų gyvūnijos rūšimis.

2. Talpyklos su plekšnėmis ir jūrų liežuviais laikomos atskirai nuo kitų talpyklų.

3. Šiaurės jūroje buvusių Bendrijos žvejybos laivų kapitonai valstybių narių inspektoriams suteikia tokią pagalbą, kokia būtina, kad galima būtų patikrinti ir palyginti laivo žurnale nurodytus ir laive laikomus plekšnių bei jūrų liežuvių kiekius.

12 straipsnis Plekšnių ir jūrų liežuvių vežimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio nuostatų, visus didesnius kaip 100 kg plekšnių ir jūrų liežuvių bendrus kiekius vežant ne į iškrovimo ar importo, o į kitą vietą, reikia turėti vienos iš Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų deklaracijų, kuriose nurodyti gabenamų plekšnių ir jūrų liežuvių kiekiai, kopiją. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.

13 straipsnis Specialioji stebėjimo programa

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių Šiaurės jūroje stebėjimo programos gali galioti ilgiau kaip dvejus metus nuo įsigaliojimo dienos.

V SKYRIUS Tolesnės priemonės

14 straipsnis Valdymo priemonių vertinimas

1. Antraisiais šio reglamento taikymo metais ir kiekvienais vėlesniais metais Komisija, remdamasi ŽMTEK išvadomis, įvertina valdymo priemonių poveikį plekšnių ir jūrų liežuvių ištekliams Šiaurės jūroje ir jų žvejybai.

2. Komisija prašo, kad ŽMTEK trečiaisiais ir kiekvienais vėlesniais trečiaisiais šio reglamento taikymo metais pateiktų mokslines išvadas apie tai, kokios pažangos pasiekta įgyvendinant valdymo plano tikslus. Prireikus Komisija siūlo imtis tam tikrų priemonių, o Taryba kvalifikuota balsų dauguma sprendžia dėl alternatyvių priemonių, kad būtų pasiektas 2 straipsnyje nurodytas tikslas.

15 straipsnis Ypatingos aplinkybės

Jei ŽMTEK praneša, kad plekšnių arba jūrų liežuvių, arba ir plekšnių, ir jūrų liežuvių neršto išteklių reprodukcinė galia mažėja, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato mažesnį plekšnių BLSK, nei yra nurodyta 4 straipsnyje, mažesnį jūrų liežuvių BLSK, nei yra nurodyta 5 straipsnyje ir mažesnį laivų buvimo jūroje dienų skaičių, nei yra nurodyta 6 straipsnyje.

VI SKYRIUS Baigiamosios nuostatos

16 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL C […], […], p. […].

[2] OL C […], […], p. […].

[3] SEK(2004) 1209, 2004 10 1.

[4] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[5] OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

[6] OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p.10).

[7] OL L 12, 2005 1 14, p.1.