[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 11.1.2006

KOM(2005) 718 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI dėl Teminės miesto aplinkos strategijos {SEC(2006) 16}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUIdėl Teminės miesto aplinkos strategijos

1. ĮVADAS

Miesto zonos vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant ES tvaraus vystymosi strategijos tikslus.[1] Būtent miesto zonose labiausiai juntamas ryšys tarp aplinkos, ekonominio ir socialinių aspektų.[2] Miestuose iškyla daugiausia aplinkos apsaugos problemų, tačiau jie taip pat yra ekonominė varomoji jėga, vieta, kurioje vyksta komercinė veikla ir investuojama. Keturi iš penkių Europos piliečių gyvena miesto zonose, ir jų gyvenimo kokybei tiesioginę įtaką daro miesto aplinkos būklė. Aukštos kokybės miesto aplinka taip pat prisideda prie atnaujintos Lisabonos strategijos prioriteto „ paversti Europą patrauklesne vieta dirbti ir investuoti “. Europos miestų patrauklumas sustiprins jų augimo ir darbo vietų sukūrimo potencialą, todėl miestai yra labai svarbūs Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimui.[3]

Tačiau didėja susirūpinimas dėl Europos miesto aplinkos būklės. Aplinkos apsaugos problemos, su kuriomis susiduria miestai, turi rimtų padarinių žmonių sveikatai, miestų gyventojų gyvenimo kokybei ir pačių miestų ekonominės veiklos rezultatams. 6-oji aplinkosaugos veiksmų programa (6-oji AVP) paragino sukurti teminę miesto aplinkos strategiją, siekiant „ padėti užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę taikant integruotą metodą, pagal kurį pagrindinis dėmesys skiriamas miesto teritorijoms “ ir padėti užtikrinti „ aukštą gyvenimo kokybės ir piliečių socialinės gerovės lygį sukuriant aplinką, kurioje taršos kiekis nesukelia žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei skatinant tvarią miestų plėtrą “.

Atsižvelgdama į 6-ąją AVP, Komisija paskelbė pirminę problemų, su kuriomis susiduria miesto zonos, analizę tarpiniame komunikate[4], ir pasiūlė veiksmus keturiose prioritetinėse temose: miesto valdymo, tvaraus transporto, statybos ir miesto projektavimo, tokius, kaip geros praktikos ir galimų ES įsipareigojimų įtraukimas planams vietos lygmeniu priimti. Buvo daug konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis ir atlikta išsami galimų veiksmų analizė, kurios rezultatai sudaro šios strategijos pagrindą.

2. APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS, SU KURIOMIS SUSIDURIA MIESTO ZONOS

Dauguma miestų susiduria su tomis pačiomis aplinkos apsaugos problemomis, tokiomis, kaip prasta oro kokybė, didelis eismo ir grūsčių lygis, didelis aplinkos triukšmas, prastos kokybės užstatyta aplinka, apleista žemė, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, miestų plėtimąsis, atliekų ir nuotekų susidarymas.

Problemų priežastis sudaro gyvenimo būdo pasikeitimai (didėjantis priklausymas nuo nuosavo automobilio, padidėjęs vieno asmens namų ūkių skaičius, didėjantis išteklių suvartojimas vienam gyventojui) ir demografiniai pokyčiai, į kuriuos reikia atsižvelgti kuriant sprendimus. Šie sprendimai turi būti orientuoti į ateitį, į juos turi būti įtraukti rizikos prevencijos aspektai, tokie, kaip klimato kaitos poveikio (pvz., didesni ir dažnesni potvyniai) numatymas arba laipsniškas priklausymo nuo iškastinio kuro mažinimas.

Aplinkos apsaugos problemos miestuose yra ypač sudėtingos, kadangi jų priežastys yra tarpusavyje susijusios. Vietos iniciatyvos išspręsti vieną problemą gali sukelti naujas problemas kitur ir prieštarauti nacionalinio arba regioninio lygmens politikai. Pavyzdžiui, politikos sritims, siekiančioms pagerinti oro kokybę perkant ekologiškus autobusus, gali pakenkti nuosavo transporto priemonių skaičiaus augimas, sukeltas žemės naudojimo sprendimų (pvz., mašinų stovėjimo aikštelių statyba miesto centre). Su prastos kokybės užstatyta aplinka susijusios problemos dažnai yra siejamos su esminėmis socialinėmis ekonominėmis problemomis.

Bendrai pripažįstama, kad sėkmingiausios savivaldybės naudoja integruotus metodus miesto aplinkai valdyti, priimdamos ilgalaikius ir strateginius veiksmų planus, kuriuose išsamiai analizuojami ryšiai tarp įvairių politikos krypčių ir įsipareigojimų, įskaitant skirtinguose administraciniuose lygiuose (žr. priedą). Įsipareigojimai vietos, regioniniu, nacionaliniu arba Europos lygmeniu (pvz., žemės naudojimas, triukšmas, oro kokybė) gali būti veiksmingiau įgyvendinami vietos lygmeniu, kai jie įtraukiami į vietos strateginio valdymo sistemą.

3. VEIKSMO PRIDĖTINĖ VERTĖ EUROPOS LYGMENIU

Gerinant miesto aplinką lemiamą vaidmenį vaidina savivaldybės. Istorinė, geografinė, klimato, administracinių ir teisinių sąlygų įvairovė reikalauja vietoje sukurtų, specialiai pritaikytų miesto aplinkos sprendimų. Subsidiarumo principo taikymas, kuomet veiksmas turėtų būti įgyvendinamas veiksmingiausiu lygmeniu, taip pat reiškia, kad bus veikiama vietos lygmeniu.

Tačiau miesto aplinkai reikalingi veiksmai visuose lygmenyse: savo vaidmenį turi suvaidinti nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, taip pat ES.

Kai kuriuose miestuose jau rasta daug sprendimų, tačiau jie yra nepakankamai skleidžiami arba įgyvendinami. ES gali geriausiai paremti valstybes nares ir savivaldybes skatindama geriausią Europos praktiką, sudarydama palankias sąlygas plačiam jos naudojimui visoje Europoje ir skatindama veiksmingą miestų tinklų kūrimą ir patirties mainus. Ji gali pasiūlyti finansinę paramą, kad investicijos atitiktų aplinkos apsaugos prioritetus ir paremti gebėjimų stiprinimą skirdama finansavimą moksliniams tyrimams ir mokymui, parengdama atitinkamas gaires ir skatindama steigti nacionalinius miestų patariamuosius centrus.

Labai svarbu, kad valstybės narės išnaudotų ES lygmeniu siūlomas galimybes, kaip pabrėžiama šioje strategijoje, savivaldybių labui. Jos taip pat raginamos paremti savivaldybes, kad būtų įgyvendinti šios strategijos tikslai, skatinant glaudų atitinkamų administracinių įstaigų bendradarbiavimą ir koordinavimą, siekiant nustatyti veiksmingus sprendimus jų miestams ir regionams.

Įvairiose konsultacijose visos suinteresuotosios šalys, įskaitant valstybes nares[5], pritarė miesto aplinkos problemų įvertinimui, veiksmų poreikiui visuose lygmenyse ir dalyvavimo ES lygmeniu pridėtinei vertei. Komisija išnagrinėjo įvairias galimybes, įskaitant teisės aktų leidimo tinkamumą, siekiant užtikrinti, kad integruotas valdymas būtų atliekamas vietos lygmeniu (žr. poveikio įvertinimą). Vis dėlto, atsižvelgiant į miesto zonų įvairovę ir esamus nacionalinius, regioninius ir vietos lygmens įsipareigojimus, bei sunkumus, susijusius su bendrų standartų nustatymu visais miesto aplinkos klausimais, buvo nuspręsta, kad teisės aktų leidyba nebūtų geriausias būdas šios strategijos tikslams pasiekti. Dauguma valstybių narių ir savivaldybių parėmė šį metodą, abejodamos poreikiu įvesti privalomus ES lygmens įsipareigojimus aplinkos apsaugos valdymo ir miesto transporto planų srityse.

4. STRATEGIJOS TIKSLAI

Pagal šią strategiją siūlomų priemonių tikslas yra padėti užtikrinti geresnį esamų aplinkos politikos sričių ir teisės aktų įgyvendinimą vietos lygmeniu, remiant ir skatinant savivaldybes priimti labiau integruotą miesto valdymo metodą ir raginant valstybes nares paremti šį procesą ir išnaudoti ES lygmeniu siūlomas galimybes.

Jei strategija bus įgyvendinta visuose lygmenyse, galiausiai ji padės gerinti miesto aplinkos kokybę, padarydama miestus patrauklesnėmis ir sveikesnėmis vietomis gyventi, dirbti ir investuoti, bei sumažins neigiamą miestų poveikį platesnei aplinkai, pavyzdžiui, klimato kaitai.

5. PRIEMONĖS

Sėkmingam aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimui ir norint pasiekti ilgalaikį aplinkos kokybės ir veiklos rezultatų pagerėjimą labai svarbus integruotas aplinkos valdymo vietos lygmeniu metodas, ypač transporto srityje, pagrįstas veiksmingu konsultavimusi su visomis suinteresuotosiomis šalimis. Reikėtų paremti savivaldybes priimant šiuos valdymo metodus.

5.1. Integruoto aplinkos valdymo gairės

Integruoto miesto aplinkos valdymo metodo taikymas padeda išvengti prieštaravimų tarp įvairių politikos sričių ir iniciatyvų, kurios taikomos miesto zonose, bei padeda pasiekti ilgalaikę miesto plėtros viziją. Be savanoriškų iniciatyvų „vietos darbotvarkė 21“ ir Olborgo įsipareigojimų,[6] kelios valstybės narės įteisino teisės aktais arba įdiegė mechanizmus, reikalaujančius integruoto miesto aplinkos valdymo.[7]

Laikantis integruoto metodo pagerėja planavimas ir pasiekiami geresni rezultatai. Veiksmingam priemonių įgyvendinimui labai svarbūs aiškiai apibrėžti tikslai, užduotys, prisiimti įsipareigojimai, pažangos stebėjimo procedūros, viešosios konsultacijos, peržiūra, auditas ir ataskaitų teikimas. Daug aplinkos sprendimus įgyvendinančių miestų, siekdami užtikrinti politikos tikslų įgyvendinimą ir suteikti visuomenei galimybę kontroliuoti pažangą, įdiegė aplinkos valdymo sistemas, tokias kaip EMAS arba ISO 14001. Svarbios informacijos apie pasiektus rezultatus (pvz., Europos mobilumo savaitė) kampanijos.

Komisija primygtinai rekomenduoja savivaldybėms imtis būtinų veiksmų, kad būtų plačiau naudojamas integruotas valdymas vietos lygmeniu, ir skatina nacionalinės ir regioninės valdžios institucijas paremti šį procesą.

2006 m. remdamasi patirtimi ir pateikdama geros praktikos pavyzdžius Komisija parengs technines integruoto aplinkos valdymo gaires. Bus remiamasi svarbiausiais ES aplinkos apsaugos teisės aktais, pvz., oro, triukšmo, vandens, atliekų ir energijos vartojimo efektyvumo direktyvomis.

5.2. Tvaraus miesto transporto planų gairės

Miesto transportas turi tiesioginį poveikį oro taršai, triukšmui, grūstims ir CO2 emisijoms bei yra labai svarbus piliečiams ir įmonėms. Miesto transporto planų priėmimas ir įgyvendinimas kai kuriose valstybėse narėse yra privalomas.[8] Kai kurie miestai savanoriškai priima planus, norėdami pagerinti gyvenimo kokybę arba siekdami atitikti ES standartus žmonių sveikatos apsaugos (pvz., oro kokybės) srityje.

Veiksmingam transporto planavimui reikalinga ilgalaikė vizija, siekiant planuoti finansinius infrastruktūros ir transporto priemonių poreikius, kurti skatinimo sistemas, kuriomis remiamas aukštos kokybės viešasis transportas, saugus dviračių ir pėsčiųjų eismas, bei užtikrinti koordinavimą su žemės naudojimo planavimu atitinkamuose administraciniuose lygmenyse. Transporto planavimas turėtų atsižvelgti į saugą ir saugumą, galimybę naudotis prekėmis bei paslaugomis, oro taršą, triukšmą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir energijos suvartojimą, žemės naudojimą, apimti keleivių ir krovinių vežimą bei visas transporto rūšis. Sprendimai turi būti specialiai pritaikyti, paremti išsamiomis konsultacijomis su visuomene ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, o užduotys turi atspindėti vietos situaciją. Komisija primygtinai rekomenduoja savivaldybėms parengti ir įgyvendinti Tvaraus miesto transporto planus.

Remdamasi 2004 m. Ekspertų darbo grupės[9] rekomendacijomis 2006 m. Komisija parengs technines pagrindinių transporto planų aspektų gaires ir pateiks geriausios praktikos pavyzdžius.

5.3. Parama geriausios praktikos mainams ES lygiu

Svarbu gerinti galimybę savivaldybėms naudotis taikomais sprendimais, siekiant sudaryti joms sąlygas mokytis vienoms iš kitų ir ieškoti sprendimų, pritaikytų prie konkrečios situacijos. Informacija turi būti gerai struktūriškai apibrėžta, lengvai prieinama ir patvirtinta tinkamų ekspertų.

5.3.1. Tinklų kūrimas ir parodomieji projektai

Komisijos pagal „Bendradarbiavimo pagrindus“[10] finansuojami savivaldybių patirties mainai parodė, kad yra daug bendradarbiavimo, siekiant kurti sprendimus kiekvienai vietos situacijai, remiantis jų turima patirtimi ir sunkumais, pranašumų. Komisija siūlo toliau remti palyginamą veiklą pagal naują LIFE+ reglamentą.[11] Sanglaudos politika[12] ir mokslinių tyrimų pagrindų programa pasiūlys panašias galimybes bei parodomuosius projektus įvairiais miesto aplinkos klausimais.

Naudodama šias priemones Komisija pasiūlys paramą geros praktikos mainams ir parodomiesiems projektams miesto klausimais vietos ir regioninės valdžios institucijoms. Valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos yra raginamos išnaudoti šias galimybes. |

5.3.2. Svarbiausių nacionalinių centrų miesto klausimais tinklas

Savivaldybės praneša apie sunkumus, su kuriais susiduria bandydamos gauti informaciją apie iniciatyvas, kuriomis buvo pasiekti perspektyvūs rezultatai. Dauguma geros praktikos nėra nepriklausomai vertinama ir nėra galimybės ja naudotis vienoje vietoje. Reaguodama į savivaldybių paklausimus, Komisija pagal URBACT bendrai finansuoja bandomąjį svarbiausių nacionalinių centrų tinklą („Europos žinių platforma“[13]), kuriuo siekiama teikti struktūriškai apibrėžtą ir įvertintą informaciją socialiniais, ekonominiais ir aplinkos apsaugos klausimais miesto zonose.

Komisija įvertins bandomąjį tinklą (2006 m. pabaigoje) ir apsvarstys, ar jis gali būti naudojamas kaip pagrindas „Europos patirties mainų miesto plėtros srityje pagrindų programai“ pagal siūlomą 2007–2013 m. sanglaudos politiką. |

5.4. Komisijos interneto portalas savivaldybėms

Šiuo metu savivaldybėms aktualūs pranešimai, mokslinių tyrimų išvados, tyrimai ir gairės pateikiami įvairiose Komisijos tinklavietėse, todėl šią informaciją sunku rasti.

Kaip veiksmų plano, kuriuo siekiama pagerinti visuomenės informavimą apie Europą[14], dalį, Komisija nagrinėja teminių portalų rengimą tam tikrai specialiai auditorijai Europa tinklavietėje. Portale būtų pateikiamos nuorodos į visą svarbią informaciją ir jo buvimas pagerintų informacijos srautą.

Komisija įvertins teminio portalo sukūrimo savivaldybėms ekonominį pagrįstumą. |

5.5. Mokymas

Daug savivaldybių išreiškė specialių įgūdžių poreikį, siekiant taikyti integruotą valdymo metodą, apimantį sektorių bendradarbiavimą ir mokymą konkrečių aplinkos apsaugos teisės aktų klausimais, veiksmingą visuomenės dalyvavimą ir piliečių elgesio pokyčių skatinimą.

Vertingiausiu mokymosi metodu suinteresuotosios šalys laiko betarpišką mokymą, dalyvaujant nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijoms. Siūloma, kad būsimas LIFE+ reglamentas paremtų vietos pajėgumus dalyvauti įgyvendinant aplinkos politiką. Tai galėtų apimti savivaldybių pareigūnų mainų programas.

Komisija pasiūlyme Europos socialiniam fondui[15] taip pat siūlo galimybes viešojo administravimo institucijų veiksmingumui stiprinti regioniniu ir vietos lygmenimis.

Siekdama paremti vietos ir regioninės valdžios institucijų gebėjimų stiprinimą miesto valdymo klausimais Komisija naudosis nauju LIFE+ reglamentu ir kitomis priemonėmis, taip pat ji skatina valstybes nares inicijuoti tokią veiklą. |

5.6. Kitų Bendrijos paramos programų naudojimas

Kad būtų pasiekti strategijos tikslai, taip pat reikės naudotis kitų politikos sričių teikiamomis galimybėmis.

5.6.1. Sanglaudos politika

Komisijos pasiūlymai Sanglaudos fondui[16] ir struktūriniams fondams[17] 2007–2013 m. apima dideles pagalbos galimybes, siekiant atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugos prioritetus miesto zonose (pvz., atliekų tvarkymą, miesto nuotekų valymą, oro kokybę, ekologišką miesto viešąjį transportą, energijos vartojimo efektyvumą, užterštos žemės atgaivinimą ir integruotas miesto atnaujinimo strategijas).

Komisija primygtinai ragina valstybes nares išnaudoti šias galimybes sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria jų miesto zonos, ir skirti atitinkamą dėmesį miestams nacionalinėse strateginėse orientacinėse struktūrose. |

5.6.2. Moksliniai tyrimai

Daug ES mokslinių tyrimų miesto klausimais jau atliekami[18] ir 5.3–5.4 punktuose numatyti veiksmai pagerins jų sklaidą. Komisijos pasiūlyme 7-ajai mokslinių tyrimų pagrindų programai[19] numatoma, kad naudingais laikomi tolesni moksliniai tyrimai naujoviško miesto valdymo, žmogaus sukurtos aplinkos atgaivinimo srityje, įskaitant kultūrinį paveldą, aplinkos apsaugos riziką, energijos vartojimo efektyvumą, ekologiškas transporto priemones ir alternatyvų kurą, mobilumą, saugą ir saugumą.

Komisija pasiūlys paramą tolesniems miesto moksliniams tyrimams ir aktyviai įtrauks savivaldybes bei stengsis joms parengtą medžiagą pateikti įvairiomis kalbomis, siekiant palengvinti naudojimąsi vietos lygmeniu. |

6. SĄVEIKA SU KITOMIS POLITIKOS SRITIMIS

Ši strategija aktuali įvairiems sektoriams ir apima daug aplinkos terpių ir sričių. Ji padės užtikrinti 6-osios AVP ir kitų aplinkos politikos sričių, įskaitant kitas temines strategijas, prioritetų įgyvendinimą.

Skirtingoms aplinkos politikos sritims (oro kokybei, triukšmui ir kt.) reikia sudaryti mažinimo planus. Šiuos planus parengiant vietos integruotos sistemos kontekste, kaip siūloma šioje strategijoje, gali būti sukurta sąveika tarp įvairių politikos sričių, taip pasiekiant geresnius tiek aplinkos, tiek apskritai gyvenimo kokybės miesto zonoje rezultatus.

6.1. Klimato kaita

Miesto zonos vaidina svarbų vaidmenį tiek prisitaikant prie klimato kaitos, tiek mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų poveikį.

Miesto zonos yra neapsaugotos nuo klimato kaitos padarinių, tokių kaip potvyniai, karščio bangos, dažnesnis ir didesnis vandens trūkumas. Į integruoto miesto valdymo planus turėtų būti įtraukiamos aplinkos riziką ribojančios priemonės, siekiant sudaryti sąlygas miesto zonoms geriau kovoti su tokiais pokyčiais.

Prioritetinės sritys mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas savivaldybių lygmeniu yra transportas ir statybos.

Platesnis Tvaraus miesto transporto planų , įskaitant konkrečias priemones, skatinančias žemą CO2 emisijų lygį ir energiją taupančias transporto priemones, įgyvendinimas padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas vietos lygmeniu.

Tausi statyba gerina energijos vartojimo efektyvumą ir kartu mažina CO2 emisijas. Savivaldybės gali skatinti tokius metodus pateikdamos daugiau informacijos, nustatydamos ir užtikrindamos, jei įmanoma, standartų vykdymą ir taikydamos geriausią praktiką savo pastatams bei pastatams, kuriuos jos užsako taikydamos aplinką tausojančius viešuosius pirkimus. Atsižvelgiant į tai, labai svarbus esamų pastatų modernizavimas. Komisija primygtinai skatina valstybes nares, regioninės ir vietos valdžios institucijas rengti programas, skatinančias tausią statybą jų miestuose.

Be to, siekdama skatinti vietos ir regioninių subjektų energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančios energijos naudojimą, Komisija, remdama savo energetikos politiką , toliau naudos programą „Pažangi energetika Europai“.[20] Žaliojoje knygoje dėl energijos vartojimo efektyvumo[21] iškeliamas klausimas dėl galimybės Pastatų energinio naudingumo direktyvos[22] taikymo sritį išplėsti mažesniems pastatams, kai jie atnaujinami.

Siekiant užtikrinti pastatų palyginamumą visoje Europoje ir skatinti geriausios praktikos mainus , Komisija įgaliojo Europos standartizavimo organizaciją (CEN) parengti integruoto pastatų aplinkosaugos veiksmingumo (išeinančio už energijos vartojimo efektyvumo ribų) vertinimo metodus.[23]

6.2. Gamta ir biologinė įvairovė

Tvarus miestų projektavimas (tinkamas žemės naudojimo planavimas) padės sumažinti miestų plėtimąsi ir natūralių buveinių bei biologinės įvairovės nykimą. Integruotas miesto aplinkos valdymas turėtų skatinti tausojančias žemės naudojimo politikos kryptis, kurios vengia miestų plėtimosi ir mažina dirvožemio sandarinimą, apima miesto biologinės įvairovės skatinimą ir didina miesto gyventojų informuotumą.

Rengiama Teminė dirvožemio apsaugos strategija greičiausiai atkreips dėmesį į sklypų, kuriose buvo pramonės įmonės, atgaivinimą ir pakartotinį panaudojimą bei vietą taupantį erdvinį planavimą, siekiant sumažinti dirvožemio sandarinimą ir užtikrinti racionalų dirvožemio naudojimą.

6.3. Aplinka ir gyvenimo kokybė

Tvaraus miesto transporto planai padės sumažinti oro taršą ir triukšmą, bei skatins dviračių ir pėsčiųjų eismą, gerindami sveikatą ir mažindami nutukimą. Tausūs statybos metodai padės skatinti komfortą, saugą, prieinamumą ir mažinti oro taršos patalpose ir lauke, ypač kietųjų dalelių, kurias išmeta šildymo sistemos, daromą poveikį sveikatai.

Esami oro kokybės teisės aktai[24] reikalauja parengti planus, kuomet viršijamos arba gali būti viršijamos ribinės vertės. Tokia situacija yra daugelyje miestų, ypač ribas viršija kietųjų dalelių (PM10), kurias daugiausia išmeta kelių transportas ir kurą deginantys įrenginiai, tarša. Atsižvelgdama į savo Teminę oro taršos strategiją,[25] Komisija apsvarstys užduotis ir priemones[26], kuriomis siekiama kontroliuoti kietųjų dalelių ir ozono taršą, įskaitant Komisijos priemones, susijusias su transportu, naujomis transporto priemonėmis ir nedideliais kurą deginančiais įrenginiais. Kad būtų pasiekti Bendrijos oro kokybės tikslai, turi būti taikomas integruotas metodas, dalyvaujant miesto valdžios institucijoms. Tvaraus miesto transporto planai ir geresnis integruotas miesto zonos valdymas, įskaitant rajoninį šilumos tiekimą, galėtų padėti miestams įgyvendinti šiuos įsipareigojimus.

Transportas vaidina lemiamą vaidmenį klimato kaitos, oro kokybės ir tvaraus vystymosi atžvilgiu. Komisija apsvarstys įvairius veiksmus, kuriais siekiama padėti užtikrinti miesto aplinkos gerinimą, įskaitant naujus transporto priemonių standartus (EURO 5, EURO VI), ji taip pat išnagrinės priemones, kuriomis siekiama skatinti platesnį diferencijuoto apmokestinimo naudojimą aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamose zonose, bei mažos taršos zonų paskyrimą, numatant apribojimus aplinką teršiančiam transportui. Neseniai Komisija priėmė direktyvos dėl valdžios institucijų ekologiškų transporto priemonių pirkimo pasiūlymą.[27]

Kaip dalį bendros transporto politikos peržiūros[28], Komisija atkreips dėmesį į tolesnių veiksmų poreikį miesto transporto srityje, būtent išnagrinėdama nuosavų automobilių vaidmenį miestuose ir priemones viešojo transporto kokybei pagerinti.

Komisija ketina toliau finansuoti CIVITAS iniciatyvą[29], kuria miestams padedama pasiekti didelius pokyčius paskirstant transporto rūšis, skatinti ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą ir kovoti su grūstimis. CIVITAS taip pat remia mokymą, informacijos mainus ir rezultatų platinimą.

ES teisė[30] reikalauja priimti triukšmo žemėlapius ir aplinkos triukšmo veiksmų planus, siekiant sumažinti triukšmą pagrindinėse miesto zonose, kuriose triukšmo poveikio lygiai gali sukelti žalingą poveikį žmonių sveikatai, ir apsaugoti tyliąsias zonas nuo didėjančio triukšmo. Tvaraus miesto transporto planai padės laikytis šių reikalavimų, nustatant priemones miesto transporto triukšmui kontroliuoti.

6.4. Tvarus gamtos išteklių naudojimas

Teminė tvaraus gamtos išteklių naudojimo strategija[31] pabrėš veiksmingo gamtos išteklių naudojimo, mažinančio poveikį aplinkai, svarbą. Geresnis miesto valdymas gali sumažinti kasdieninio išteklių, tokių kaip energija ir vanduo, naudojimo daromą poveikį. Jei didinant gyventojų tankį ir naudojant mišrius apgyvendinimo modelius vengiama miestų plėtimosi, sukuriami privalumai aplinkai žemės naudojimo, transporto ir šildymo srityse, padedant užtikrinti mažesnį išteklių sunaudojimą vienam gyventojui.

Pagal teminę atliekų prevencijos ir perdirbimo strategiją[32] siūloma direktyva paaiškina valstybių narių pareigą sudaryti atliekų prevencijos programas tinkamiausiu geografiniu lygmeniu. Integruotas miesto aplinkos valdymas turėtų apimti vietos atliekų prevencijos priemones.

7. ŽINIŲ BAZĖS KŪRIMAS IR PAŽANGOS STEBĖJIMAS

Šios strategijos veiksmingumui stebėti reikalingi atnaujinami, prieinami miestų duomenys. Komisija, padedama EEE, ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sieks pagerinti Europos duomenis miesto aplinkos klausimais nedidindama nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų naštos, siekdama įvertinti Europos miesto zonų aplinkosaugos veiksmingumą laikui bėgant. Šis veiksmas bus atliekamas pagal INSPIRE (Erdvinės informacijos infrastruktūrą Europoje) ir sąsajoje su GEO[33] bei GMES iniciatyvomis.[34]

2006 m. Komisija atliks tolesnį miestų auditą ir 2006 m. paskelbs ataskaitą, paremtą rodikliais, apibūdinančiais gyvenimo sąlygas keliuose ES miestuose, apimančiais ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus.

8. IŠVADA

Aukštos kokybės miesto zonoms sukurti reikia glaudaus įvairių politikos krypčių ir iniciatyvų koordinavimo bei geresnio įvairių administracinių lygmenų bendradarbiavimo. Valstybės narės yra atsakingos už pagalbą regioninės ir vietos valdžios institucijoms, siekiant pagerinti jų šalies miestų aplinkos veiksmingumą. Šioje strategijoje numatytos paramos priemonės turėtų padėti užtikrinti pagalbą vietos valdžios institucijoms ir kitiems subjektams, nustatant priemones, tinkamas konkrečiai situacijai, ir pasinaudojant informacijos mainais visoje ES. Jos taip pat galėtų padėti skatinti gerą praktiką miesto aplinkos valdymo už ES ribų srityje (pvz., kartu su JTO Aplinkos programos „Žalias miestas“ iniciatyva). [35]

Valstybių narių, vietos ir regioninės valdžios institucijų bei kitų suinteresuotųjų šalių bus reguliariai, bei kaip dalis išsamios konsultacijos 2009 m., prašoma pateikti savo nuomonę apie šioje strategijoje numatytų priemonių poveikį. Šios nuomonės kartu su turimais duomenimis apie aplinkosaugos veiksmingumą miesto lygmeniu bus vertinami kaip dalis 6-osios AVP peržiūros 2010 m., kai bus vertinamas tolesnių priemonių poreikis.

ANNEX

- Examples -

Integrated environmental management - Copenhagen Under Danish law, the city of Copenhagen adopted a Local Agenda 21 strategy. Together with several other more specific strategies for different sectors (e.g. traffic, waste, CO2, risks) and Copenhagen's own environmental management system for the entire city (called ‘Dogme 2000’), these constitute Copenhagen’s integrated approach to the management of the city’s environment. The Local Agenda 21 Strategy is not yet fully implemented, but noticeable improvements are reported by the city authority in many environmental challenges including air quality, greenhouse gas emissions, energy use, ecological footprint, recycling and the number of buildings constructed using sustainable construction methods and techniques. The Copenhagen authority also believes that there has been an increase in the city’s competitive advantage as a result, since the city can present its environmental policies and projects to companies interested in relocating there. Properties near to the now cleaner bathing water have seen their rental value rise. Work with ethnic minorities on developing solutions to environmental issues has led to greater social inclusion of these communities and better community relations with the city authority. The authority itself is more efficient at planning and managing the urban environment and the level of staff awareness of environmental issues is higher than before. |

Sustainable Urban Transport Planning - Nantes The 'Plan de déplacements urbains' (PDU) of the Nantes conurbation (24 municipalities and 569 000 inhabitants) was adopted in 2000 under French law. The law set ambitious targets for controlling private car traffic demand (target: a reduction to 50% of all journeys by 2010 from 62% in 2002) and reducing its related emissions (noise, CO2, air pollutants) by developing efficient and clean collective transport systems, managing parking supply and fees, promoting intensive use of cycling and supporting development of travel plans by businesses and public institutions. To date, a 6-7% annual increase in demand for transport has been recorded. The main actions implemented in the PDU are: * complete renewal of the bus fleet (150 vehicles) with natural gas buses which will make it one of the cleanest urban bus fleets in Europe. * funding dedicated extensions of the public transport network (tramway, bus, tram-bus and rail infrastructures) and increasing frequency, accessibility, coordination with other modes and operating hours. * integrated public transport pricing and ticketing for all collective transport networks. * voluntary development of travel plans in cooperation with the major employers of the conurbation (13 to date are signed). * extension and improvement of the cycling network (300km to date) and development of cycle hire services. * integrated parking policy favouring residents, short duration parking for visitors, supervision of parking areas, development of Park and Ride areas (2,500 parking places) close to major railway stations, parking spaces dedicated to bicycles. |

[1] COM(2001)264.

[2] Tai atsispindi Bristolio susitarime: http://www.odpm.gov.uk/index.asp?docid=1162287

[3] COM(2005)330.

[4] „Teminės miesto aplinkos strategijos kūrimas“ COM(2004)60.

[5] Tarybos išvados 2004 10 14.

[6] www.aalborgplus10.dk

[7] Belgija (Flandrija), Danija, Prancūzija, Vengrija, Lenkija, Slovėnija: teisės aktai; Kipras, Čekijos Respublika: svarsto mechanizmus; JK: keletas elementų.

[8] Prancūzija, JK: teisės aktai; Kipras, Čekijos Respublika: svarsto mechanizmus; Italija: keletas elementų.

[9] europa.eu.int/comm/environment/urban/pdf/final_report050128.pdf

[10] Sprendimas 1411/2001/EB.

[11] COM(2004)621.

[12] COM(2004)495.

[13] Jai vadovauja Nyderlandų Vidaus reikalų ministerija ir joje dalyvauja 15 valstybių narių.

[14] SEC(2005) 985.

[15] COM(2004)493.

[16] COM(2004)494.

[17] COM(2004)495.

[18] Pvz., 145 „Ateities miesto ir kultūrinio paveldo“ projektai.

[19] COM(2005)119.

[20] Pastatų ir pramonės energijos vartojimo efektyvumas (SAVE), bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, nauji ir atsinaujinantys energijos šaltiniai elektros energijai, šilumai gaminti, biokuras (ALTENER), transporto energijos aspektai (STEER).

[21] COM(2005)265.

[22] Direktyva 2002/91/EB.

[23] CEN Mandatas M/350.

[24] europa.eu.int/comm/environment/air/ambient.htm

[25] COM(2005)446.

[26] Bus vertinamas šių priemonių poveikis.

[27] COM(2005)634.

[28] COM(2001)370.

[29] www.civitas-initiative.org

[30] Direktyva 2002/49/EB.

[31] COM(2005)670.

[32] COM(2005)667.

[33] Žemės stebėjimo grupė.

[34] COM(2004)65.

[35] www.wed2005.org