[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 9.1.2006

KOM(2005) 712 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl Tarybos sprendimo, suteikiančio teisę Jungtinei Karalystei leisti Meno salos institucijoms taikyti specialių avienos, jautienos ir veršienos importo licencijų sistemą

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Sprendimo 82/530/EEB, suteikiančio teisę Jungtinei Karalystei leisti Meno salos institucijoms taikyti specialių avienos, jautienos ir veršienos importo licencijų sistemą, taikymo laikotarpio pratęsimo

(pateikta Komisijos)

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl Tarybos sprendimo, suteikiančio teisę Jungtinei Karalystei leisti Meno salos institucijoms taikyti specialių avienos, jautienos ir veršienos importo licencijų sistemą

Įvadas

Ataskaita parengta pagal Tarybos sprendimo 82/530/EEB 2 straipsnį[1]. Šis sprendimas suteikia teisę Jungtinę Karalystę leisti Meno salos institucijoms taikyti specialių avienos, jautienos ir veršienos produktų importo licencijų sistemą. Ši sistema turi būti taikoma taip, kad būtų užtikrintas vienodas visų produktų, nepriklausomai nuo jų šaltinio, ir visų mėsos importuotojų ir eksportuotojų statusas, tuo pat metu kuo labiau išsaugant tradicinius prekybos modelius ir atsižvelgiant į Bendrijos gyvūnų sveikatos taisykles.

TEISINIS PAGRINDAS

Airijos jūroje esanti Meno sala nepriklauso Jungtinei Karalystei, tačiau yra Britanijos Karūnai pavaldi teritorija, turinti vidaus savivaldą. Meno sala nėra ES narė, tačiau turi su ES ypatingus santykius, nustatytus Stojimo sutarties[2] Trečiajame protokole. Dėl tų ypatingų santykių Meno sala pripažįsta laisvą prekių judėjimą, tačiau neprisideda prie Bendrijos lėšų ir negali jomis pasinaudoti. Meno sala yra finansiškai autonomiška, o jos žemės ūkio paramos priemones vietos mokesčiais finansuoja Meno salos institucijos.

Pagal Trečiąjį protokolą Taryba priėmė 1973 m. kovo 12 d. Reglamentą (EEB) Nr. 706/73 dėl Bendrijos tvarkos, skirtos prekybai žemės ūkio produktais ir taikomos Lamanšo sąsiaurio saloms bei Meno salai[3].

Pagal Trečiojo protokolo 1 straipsnio 2 dalį ir Reglamentą (EEB) Nr. 706/73 Sprendime 82/530/EEB Taryba nustatė, kad Meno salos institucijoms leidžiama taikyti specialią trečiosiose šalyse ir Bendrijos valstybėse narėse užaugintos avienos, jautienos ir veršienos importo sistemą, siekiant apsaugoti salos produkciją ir žemės ūkio sistemą.

Nukrypti leidžianti nuostata dėl importo į Meno salą, numatyta pirmiau minėtame sprendime, nuo jos įsigaliojimo 1982 m. buvo keletą kartų laikinai pratęsta. Paskutinis pratęsimas nustatytas Tarybos sprendime 2000/655/EB[4]. Meno salos institucijos paprašė dar kartą pratęsti šią nukrypti leidžiančią nuostatą.

padėtis žemės ūkio rinkoje ir jos organizavimas

Žemės ūkyje dirba apie 2 % aktyvių Meno salos gyventojų. Maždaug 80 % viso salos ploto naudojama žemės ūkiui. Dirvožemis nėra labai geras. Klimatas yra švelnus, bet drėgnas, nors ir yra nemažai svyravimų – šiaurinėje lygumoje oras yra sausesnis.

Žemės ūkyje daugiausiai verčiamasi labai įvairiu mišriu ūkininkavimu, tačiau reaguojant į prekybos reikalavimus ilgainiui išryškėjo didesnė specializacija. Žemės ūkio praktika yra daugiau neintensyvaus pobūdžio. Meno saloje yra šios trys pagrindinės ūkininkavimo rūšys: „mėsinė gyvulininkystė“ (jautiena ir aviena), pienininkystė ir grūdų auginimas.

Meno salos institucijos nusprendė siekti užtikrinti Meno salos ūkininkams tokią pačią žemės ūkio paramą, kokia pagal BŽP teikiama ES ūkininkams. Paramos priemonės nebūtinai yra tokios pačios, kokios naudojamos Jungtinėje Karalystėje, tačiau jomis siekiama panašios naudos gamintojams. Tas priemones finansuoja tik Meno salos institucijos. Šiuo metu Meno salos institucijos kuria ir įgyvendina įvairias subsidijų schemas (žr. 2 priedą).

Per pastaruosius penkerius metus nuo paskutinio specialios nukrypti leidžiančios nuostatos dėl importo taikymo pratęsimo padėtis salos mėsinės gyvulininkystės sektoriuje pastebimai nepasikeitė. Avių ir galvijų skaičius stabilizavosi, todėl ta pati tendencija laikėsi ir mėsos gamybos sektoriuje. Apsirūpinimo lygis yra labai aukštas: beveik 200 % jautienos ir 400 % avienos atveju. 2003–2004 metais gyvų gyvūnų eksportas abiejuose sektoriuose padvigubėjo, tačiau kiekiai tebėra nedideli. Augintojų kaina išaugo 15 % avienai ir 10,5 % jautienai palyginus su trejų ankstesnių metų to paties laikotarpio vidurkiais (žr. 1 priedą).

Ūkininkai parduoda savo produkciją oficialiai pripažintoms prekybos asociacijoms. Pagal mėsinės gyvulininkystės schemą įkurta organizacija yra Meno salos Mėsinės gyvulininkystės prekybos asociacija ( Isle of Man Fatstock Marketing Association, FMA ), ir augintojai yra sudarę sutartis su šia organizacija, kuri turi supirkti visas atsargas, kurias pasiūlo sutartis su ja sudarę augintojai. Mėsinės gyvulininkystės prekybos asociacija nuomojasi salos institucijoms priklausančią mėsos įmonę.

Meno salos institucijų priimtame žemės ūkio įstatymo numatyta, kad skerdžiami ūkių gyvūnai gali būti parduoti tik vietos skerdyklai. Todėl skerdykla yra vienintelė mėsos tiekėja Meno saloje. Panašu, jog ribojamas, o ne skatinamas papildomų perdirbimo pajėgumų kūrimas.

Meno salos institucijos prašo pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos dėl importo taikymą pirmiausia todėl, kad turėtų pakankamai laiko pagerinti skerdyklų veiksmingumą. Faktai rodo, jog perdirbimo pajėgumai raudonos mėsos sektoriuje saugant nukrypti leidžiančiai nuostatai tapo santykinai mažiau konkurencingi palyginti su mažiau apsaugotu sektoriumi.

Mažmeninės prekybos sektorių šiuo metu sudaro penki prekybos centrai; keturi iš jų yra Jungtinės Karalystės prekybos tinklų padaliniai ir tik vienas priklauso Meno salos prekybos tinklui. Todėl atsiranda tam tikras pajėgumų perteklius ir konkurencija. Šiuo metu vis dar veikia tik 14 nepriklausomų nedidelių mėsinių, o paskutinį kartą pateikus paraišką dėl nukrypti leidžiančios nuostatos pratęsimo jų buvo 20.

Meno salos institucijos nukrypti leidžiančią nuostatą dėl importo įgyvendina taip:

1. draudžiama importuoti avieną;

2. importui į salą taikoma 20 % saloje apytikriai suvartojamo jautienos ir veršienos kiekio kvota.

Meno salos administracijos nustatytos eksporto taisyklės riboja gyvų gyvūnų eksportą. Tarp nustatytų kliūčių yra ūkininkui mokamų tiesioginių subsidijų panaikinimas arba sumažinimas, didelės veterinarijos, administracinės išlaidos ir pernelyg didelės išlaidos už jūros transportą (yra tik vienas veikiantis keltas).

Dabartin ėS TVARKOS įVERTINIMAS

Tuose sektoriuose, kuriuose gamyba yra du (jautienos ir veršienos) arba keturis (avienos) kartus didesnė už vidaus vartojimo poreikius, suprantamas noras riboti importą. Tačiau keli ūkio subjektai, ypač mažos mėsinės ir prekiautojai, nurodė mažos pasiūlos mažmeninei prekybai ir ribotų vartotojo pasirinkimo galimybių dėl nustatytų importo apribojimų problemas.

Faktas, kad vartojimo kainos yra palyginti didelės, o, kita vertus, augintojų kainos yra palyginti žemos, rodo perdirbimo (mažmeninės prekybos) sektoriaus neveiksmingumą greičiausiai todėl, jog nėra konkurencijos.

Aukštas apsirūpinimo lygis salos avienos, jautienos ir veršienos produktų sektoriuose rodo salos ūkių veiklos rezultatus. Tačiau nukrypti leidžiančios nuostatos dėl importo režimas yra laikinas ir turi keletą pirmiau minėtų neigiamų elementų.

Prekių judėjimas tarp Meno salos ir kitų bendrosios rinkos teritorijų turėtų duoti naudos visų pirma verslo galimybių ir patenkintų vartotojų prasme, tačiau ta nauda gali būti pastebimai mažesnė dėl dabartinių praktinių prekybos apribojimų. Be to, dabartinėje ES ir tarptautinėje politikoje siekiama labiau rinkos principais paremto žemės ūkio ne tik siekiant geriau patenkinti vartotojų poreikius, bet ir suteikti ūkininkams pasirinkimo laisvę.

Dabartinė sistema gali ir nesuteikti papildomų rinkos galimybių Meno salos ūkininkams (eksportuojant į ES), tad vietos ūkininkai tampa sistemos įkaitais. Nepakankama konkurencija gali tapti kliūtimi būtinam atitinkamų sektorių restruktūrizavimui. Kita vertus, dabartinė schema leido Meno salos ūkininkams išlaikyti avienos, jautienos ir veršienos auginimą ir prisidėti prie salos ekonomikos.

IšVADOS

Žemės ūkis apskritai ir ypač gyvūnų auginimas yra labai svarbūs Meno salos kaimo vietovių gyvybingumui ir išsaugojimui.

Siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarumą Meno sala turės prisitaikyti prie pokyčių ES žemės ūkio sektoriuje. Rinkos orientavimas yra labai svarbus naujausių reformų elementas.

Meno saloje taikomi dabartiniai avienos ir jautienos importo apribojimai kartu su monopolinėmis tendencijomis perdirbimo ir transporto sektoriuose sąlygoja neveiksmingumą, todėl susiformuoja palyginus didelės vartojimo kainos ir žemos gamintojų kainos. Tai prieštarautų ES pokyčiams ir ilgainiui gali neužtikrinti reikiamos pusiausvyros.

Atidžiai įvertinus skirtingus ataskaitoje pateiktus elementus, Komisijos nuomone, specialiojo režimo nereikėtų pratęsti neribotam laikotarpiui. Sektoriaus suinteresuotosios šalys turėtų pasistengti didindamos konkurencingumą viduriniuoju laikotarpiu.

Atitinkamai Komisija siūlo pratęsti dabartinį laikiną specialųjį importo režimą paskutinį kartą iki 2010 m. gruodžio 31 d., sudarant sąlygas tvarkingam avienos ir jautienos auginimo sektoriaus restruktūrizavimui.

Tikimasi, kad nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pratęsimas bus naudingas stengiantis padidinti Meno salos raudonos mėsos sektoriaus konkurencingumą, kad pastarasis ateityje galėtų atsispirti ES bendrosios rinkos konkurencijai nepratęsiant nukrypti leidžiančios nuostatos.

Šiame kontekste Komisija norėtų pakviesti Meno salos institucijas imtis atitinkamų veiksmų paremti sektorių jo restruktūrizavimo procese.

I PRIEDAS

AVIENOS IR JAUTIENOS BALANSAS – MENO SALA

2005 m. balandžio mėn. skaičiavimai)

sse – skerdenos svorio ekvivalentas importuojami gyvi gyvūnai išreiškiami skerdenos svoriu, kuris sudaro 45 kg vienam gyvūnui į eurus konvertuojama pagal fiksuotą valiutų kursą – 70 pensų už eurą. |

- II PRIEDAS

SUBSIDIJAVIMO SCHEMŲ APŽVALGA – MENO SALA

Priemokų už avis schema

Pagal šią schemą mokama parama už reikalavimus atitinkančius gyvūnus, paskerstus mėsos įmonėje (skerdykloje). Išmokos yra skirtingos priklausomai nuo skerdenos kokybės kategorijos, siekiant, kad pasiūla labiau atitiktų rinkos poreikius. Paramą sudaro fiskuoto dydžio suma, mokama už kiekvieną reikalavimus atitinkantį gyvūną, ir kintanti priemoka, kuri skaičiuojama kas savaitę kaip procentinė Jungtinės Karalystės vidutinės rinkos kainos dalis.

Kalnų avių schema

Pagal šią schemą mokama parama už tam tikro veislinių avių skaičiaus laikymą natūraliomis sąlygomis patvirtintoje kalvotoje žemėje. Schemos tikslas yra padidinti ganomų gyvūnų įtaką tvarkant aukštumų, kuriose gausiai auga viržiai, aplinką rūpestingai kontroliuojant ganomų gyvulių tankumą, kuris negali viršyti 1 avies 2 akruose (0,8 hektaro).

Priemokų už mėsines karves schema

Pagal šią schemą teikiama parama už karves, kurios atsiveda ir augina veršiukus, tinkamus jautienos gamybai. Schemos tikslas yra skatinti veršiukų, tinkamų jautienai, auginimą, ji netaikoma pieninių veislių karvėms. Priedas mokamas už karves, laikomas mažai rentabilioje žemėje.

Išmokų už galvijų vienetus schena

Pagal šią schemą teikiama parama už reikalavimus atitinkančius skerstinius galvijus, paskerstus mėsos įmonėje. Išmokos yra skirtingos priklausomai nuo skerdenos kokybės kategorijos ir pasiūlos sezoniškumo tuo siekiant, kad pasiūla labiau atitiktų rinkos poreikius.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Komisijos ataskaita Tarybai parengtas pagal Tarybos Sprendimo 82/530/EEB 2 straipsnį gavus Meno salos institucijų prašymą pratęsti specialios nukrypti leidžiančios nuostatos dėl importo taikymą. Ataskaitos tikslas – įvertinti nukrypti leidžiančios nuostatos dėl importo poveikį Meno salos jautienos, veršienos ir avienos sektoriams ir atitinkamai pasiūlyti naują reglamentą.

Ataskaitoje apžvelgiami įstatymai ir žemės ūkio rinkos organizavimas bei įvertinama situacija. Viena vertus, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą dėl importo, buvo palaikoma avininkystės ir gyvulininkystės sektorių veikla, ir sektoriaus svarba salos ekonomikai nesumažėjo. Kita vertus, sektorių veiksmingumu ir orientacija į rinką galima suabejoti, nes mėsos sektoriuje ryškios monopolinės tendencijos, sąlygojančios palyginti dideles vartojimo kainas ir žemes augintojų kainas. Baiminamasi, kad tai prieštaraus BŽP pokyčiams ir ilgainiui gali neužtikrinti reikiamos pusiausvyros.

Todėl Komisija mano, kad nereikėtų neribotam laikui pratęsti specialaus režimo. Atitinkamai Komisija siūlo paskutinį kartą pratęsti dabartinį laikiną specialųjį importo režimą iki 2010 m. gruodžio 31 d., sudarant sąlygas tvarkingam Meno salos avienos ir jautienos auginimo pramonės restruktūrizavimui.

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Sprendimo 82/530/EEB, suteikiančio teisę Jungtinei Karalystei leisti Meno salos institucijoms taikyti specialių avienos, jautienos ir veršienos importo licencijų sistemą, taikymo laikotarpio pratęsimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1972 m. Stojimo akto Trečiąjį protokolą, ypač į jo 1 straipsnį ir 5 straipsnio antrąją pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

1. Bendrijos taisyklės dėl prekybos žemės ūkio produktais su trečiosiomis šalimis, kurios rinka organizuojama bendrai, Meno salai taikomos pagal Stojimo akto Trečiojo protokolo 1 straipsnio 2 dalį ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 706/73 dėl Bendrijos tvarkos, skirtos prekybai žemės ūkio produktais ir taikomos Lamanšo sąsiaurio saloms bei Meno salai[5].

2. Gyvulių auginimas yra tradicinė veikla Meno saloje ir yra labai svarbi salos žemės ūkiui.

3. Pagal Meno salai taikomą bendrą rinkos organizavimą su tam tikromis trečiosiomis šalimis sudarytų prekybos susitarimų kontekste, pagal salos ir Bendrijos santykius reglamentuojančias Bendrijos nuostatas buvo pageidautina, kad salos institucijoms būtų leista taikyti tam tikras priemones apsaugoti savo produkciją ir savo žemės ūkio paramos sistemos darbą.

4. Todėl Tarybos sprendimu 82/530/EEB[6] Jungtinei Karalystei buvo suteikta teisė leisti Meno salos institucijoms taikyti specialių trečiosiose šalyse ir Bendrijos valstybėse narėse išaugintos avienos, jautienos ir veršienos importo licencijų sistemą, nepažeidžiant prekybos su trečiosiomis šalimis priemonių, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo[7] ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo[8]. Šis leidimas buvo suteiktas laikotarpiui iki 2005 m. gruodžio 31 d.

5. Taikant sistemą buvo remiama Meno salos avininkystės ir galvijininkystės sektorių veikla. Tačiau Komisija informavo Tarybą, jog struktūrinės sektoriaus problemos gali trukdyti ilgalaikiam gyvulininkystės tvarumui saloje. Todėl galiojantis režimas pratęsiamas paskutinį kartą, kad būtų galima restruktūrizuoti Meno salos avienos ir jautienos auginimo sektorius.

6. Siekiant užtikrinti sistemos taikymo tęstinumą po 2005 m. gruodžio 31 d. reikėtų nustatyti, kad šis sprendimas bus taikomas iki 2006 m. sausio 1 d.

7. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą 82/530/EEB,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ

1 straipsnis

Sprendimo 82/530/EEB 2 straipsnis pakeičiamas taip:

„Šis sprendimas taikomas iki 2010 m. gruodžio 31 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skiriamas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

FINANSINĖ PAŽYMA |

1. | BIUDŽETO EILUTĖ: Art. 05 02 14 aviena ir ožkiena 10 sk. žemės ūkio muitai | ASIGNAVIMAI p.m.. (PBP2006) EUR 763,5 milijono |

2. | PAVADINIMAS: Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, pratęsiančio Sprendimo 82/530/EEB, įgalinančio Jungtinę Karalystę leisti Meno salos institucijoms taikyti specialių avienos, jautienos ir veršienos importo licencijų sistemą, taikymo laikotarpį |

3. | TEISINIS PAGRINDAS: 1972 m. Stojimo akto Trečiasis protokolas, ypač į jo 1 straipsnis ir 5 straipsnio antroji pastraipa, 1973 m. kovo 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 706/73 dėl Bendrijos tvarkos, skirtos prekybai žemės ūkio produktais ir taikomos Lamanšo sąsiaurio saloms bei Meno salai. |

4. | TIKSLAI: Šiame sprendime siūloma (be pakeitimų) pratęsti Jungtinės Karalystės įgalinimą leisti taikyti specialių iš Jungtinės Karalystės arba trečiųjų šalių į Meno salą importuojamos avienos, jautienos ir veršienos importo leidimų sistemą. Siūloma, kad įgalinimas būtų taikomas iki 2010 m. gruodžio 31 d. |

5. | FINANSINIS POVEIKIS | 12 MĖNESIŲ LAIKOTARPIS (EUR, milijonai) | ŠIE FINANSINIAI METAI 2005 (EUR, milijonai) | KITI FINANSINIAI METAI 2006 (EUR, milijonai) |

5.0 | IŠLAIDOS – IŠSKAIČIUOJAMOS IŠ EB BIUDŽETO (GRĄŽNAMOSIOS IŠMOKOS IR INTERVENCIJOS) – NACIONALINĖS INSTITUCIJOS– KITA | – | – | – |

5.1 | ĮPLAUKOS – EB NUOSAVI IŠTEKLIAI (RINKLIAVOS, MUITAI) – NACIONALINĖS | – | – | – |

2007 | 2008 | 2009 | 2010 |

5.0.1 | NUMATOMOS IŠLAIDOS | – | – | – | – |

5.1.1 | NUMATOMOS ĮPLAUKOS | – | – | – | – |

5.2 | SKAIČIAVIMO METODIKA: |

6.0 | AR PROJEKTĄ GALIMA FINANSUOTI ASIGNAVIMAIS, NUMATYTAIS ATITINKAMAME DABARTINIO BIUDŽETO SKYRIUJE? | NĖRA |

6.1 | AR PROJEKTĄ GALIMA FINANSUOTI PERVEDIMU IŠ VIENO DABARTINIO BIUDŽETO SKYRIAUS Į KITĄ? | NĖRA |

6.2 | AR BUS REIKALINGAS PAPILDOMAS BIUDŽETAS? | TAIP NE |

6.3 | AR Į BŪSIMUS BIUDŽETUS REIKĖS ĮVESTI ASIGNAVIMUS? | TAIP NE |

PASTEBĖJIMAI: Priemonė neturės jokios finansinės įtakos nei biudžeto išlaidoms, nei pajamoms. |

[1] 1982 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas 82/530/EEB, suteikiantis teisę Jungtinei Karalystei leisti Meno salos institucijoms taikyti specialių avienos, jautienos ir veršienos importo licencijų sistemą (OL L 234, 1982 8 9, p. 7).

[2] OL L 73, 1972 3 27, p. 1.

[3] OL L 68, 1973 3 15, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1174/86 (OL L 167, 1986 4 24, p. 1).

[4] 2000 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas 2000/665/EB, dėl Sprendimo 82/530/EEB, suteikiančio teisę Jungtinei Karalystei leisti Meno salos institucijoms taikyti specialių avienos, jautienos ir veršienos importo licencijų sistemą, taikymo laikotarpio pratęsimo

[5] OL L 68, 1973 3 15, p. 1. Reglamentas, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1174/86 (OL L 167, 1986 4 24, p. 1).

[6] OL L 234, 1982 8 9, p. 7. Sprendimas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais sprendimu 2000/665/EB (OL L 278, 2000 10 31, p. 25).

[7] OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1).

[8] OL L 341, 2001 12 22, p. 3. Reglamentas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1).