[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 15.11.2005 KOM(2005) 573 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI BŪSIMOJO BULGARIJOS IR RUMUNIJOSĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ POVEIKIS KOMISIJOS ŽMOGIŠKIESIEMS IŠTEKLIAMS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI BŪSIMOJO BULGARIJOS IR RUMUNIJOSĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ POVEIKIS KOMISIJOS ŽMOGIŠKIESIEMS IŠTEKLIAMS ĮŽANGA 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamentas pritarė Bulgarijos ir Rumunijos įstojimui. Šiuo pagrindu 2005 m. balandžio 25 d. ES valstybės narės ir Bulgarija bei Rumunija Liuksemburge pasirašė Stojimo sutartį. Numatoma, kad Bulgarija ir Rumunija taps ES narėmis 2007 m. sausio mėnesį, jei ratifikuos stojimo sutartis ir laiku įvykdys sąlygas, reikalingas visiškai įgyvendinti acquis nuo pirmos įstojimo dienos. Spalio 25 d. Komisija priėmė Komunikatą (Išsamus vertinimo pranešimas apie Bulgarijos ir Rumunijos pasirengimą narystei ES), kuriame nurodomas „vertinimo pranešimas, kurį Komisija ketina pristatyti Tarybai ir Parlamentui 2006 m. balandžio arba gegužės mėnesį“ ir atkreipiamas dėmesys, kad „šiuo metu Komisija rekomenduoja Tarybai atidėti Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą iki 2008 m. sausio 1 d., jei yra rimta rizika, kad bet kuriame etapų šalys bus akivaizdžiai nepasirengusios įvykdyti narystės reikalavimus iki 2007 m. sausio mėn. kai kuriose svarbiose srityse. Komisija tikisi, kad Bulgarija ir Rumunija iki to laiko imsis visų reikalingų korekcinių veiksmų, kad negautų tokios rekomendacijos“. Šiuo komunikatu siekiama pagrįsti Komisijos papildomų žmogiškųjų išteklių reikalavimą įvertinant departamentų poreikius pagal šių dviejų valstybių narių įstojimo poveikį Komisijos veiklai. Komunikate nubrėžiamos bendros gairės ir parodomas plėtros poveikis žmogiškiesiems ištekliams pagal politikos sritis ir darbo pobūdį. Komunikatas bus esminė būsimų biudžeto pasiūlymų ir įdarbinimo strategijos kūrimo dalis. Šiame komunikate vis dėlto nėra kalbama apie naujų valstybių narių piliečių įdarbinimą. Tai yra kita tema, būsianti svarstoma tinkamu laiku. Šiuo vertinimu Bulgarijai ir Rumunijai (ES-2) pritaikomas 2002 m. pristatytas komunikatas, skirtas dešimčiai valstybių narių, įstojusių į Sąjungą 2004 m. gegužės mėnesį (ES-10). Pagal savo pobūdį ir laiką ES-2 plėtra yra labai panaši į pastarąją. Dėl akivaizdžių panašumų, analizė buvo atlikta taikant tą pačią metodiką kaip 2002 m., bet taip pat atsižvelgiant į ES-10 stojimo, pasibaigusio 2004 m., metu įgytą patirtį. Todėl šiuo komunikatu patvirtinami ir atnaujinami žmogiškųjų išteklių poreikių, nustatytų 2002 m., vidutinio laikotarpio apskaičiavimai, kaip nurodė Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl metinės politikos strategijos 2006 m. 1. KOMUNIKATO TIKSLAS IR PAGRINDAS Patirtis rodo, kad nauji darbuotojai įdarbinami ir integruojami į Komisijos departamentus sklandžiau, jei tam buvo pasirengta iš anksto. Toks stabilus pagrindas yra sukuriamas nustatant ir planuojant darbuotojų lygių poreikį laikotarpiu po įstojimo. Ankstesniame ES-10[1] komunikate akcentuojamas tokių veiksmų vaidmuo ir nauda tiek biudžeto valdymo institucijai, tiek Komisijai. Pristatydama preliminarų 2006 m. biudžeto projektą[2], naujoji Komisija aiškiai patvirtino 2002 m. atliktų analizių galiojimą ir vidutinio laikotarpio poreikį iki 2008 m. įdarbinti apie 3900[3] naujų darbuotojų atlikti užduotims, kylančioms dėl dešimties naujų valstybių įstojimo. 2002 m. komunikato išvados šiandien lieka galioti ES-10[4]. Per pastaruosius trejus metus, t. y. 2003–2005 m., biudžeto valdymo institucija sudarė Komisijai sąlygas įdarbinti 1980 naujų darbuotojų su plėtra susijusioms užduotims atlikti (1480 naujų pareigūnų ir 500 išorės darbuotojų). Vis dėlto šių naujai įdarbintų darbuotojų nepakanka norint užtikrinti tinkamą išsiplėtusios ES veikimą ir visų Komisijos politikos sričių, Bendrijos taisyklių ir programų taikymą. Siekiant užtikrinti visos veiklos tęstinumą, ypač pagrindinių bendrosios politikos sričių, susijusių su sanglauda ir bendra rinka, Komisijai reikės likusiųjų iš 3900 visos darbo dienos ekvivalentų (VDDE), kad ji galėtų įvykdyti savo institucinius įsipareigojimus numatytu laikotarpiu. 2. UŽDAVINIO APIMTIS 2.1. Ko tikimasi iš Komisijos išsiplėtusioje Sąjungoje? Būdama Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija, Komisija yra atsakinga už ES biudžeto valdymą ir vykdymą bei už Parlamento ir Tarybos patvirtinamą politiką ir programas. Po plėtros Komisija turės valdyti programas paremti naujoms valstybėms narėms, pirmiausia bendrosios žemės ūkio politikos, struktūrinių priemonių ir vidaus politikos srityse. Būdama sutarčių sergėtoja, Komisija turės užtikrinti tinkamą Bendrijos teisės taikymą visose valstybėse narėse. Nors šalys kandidatės dėjo daug pastangų, kad galėtų prisiimti savo, kaip valstybių narių, būsimus įsipareigojimus, gali praeiti dar keletas metų, kol jų administracinės ir teismų sistemos ir gebėjimai pasieks reikiamą lygį. Tinkamas funkcionavimas bendrojoje rinkoje, visuomenės saugumas ir sveikata, aplinkos apsauga, ES išorės sienų apsauga ir rūpestingas Bendrijos fondų valdymas išsiplėtusioje ES – dėl visų šių dalykų Komisijai reikia papildomų žmogiškųjų išteklių, kad ji galėtų: - aktyviai valdyti ES politikos sritis ir stebėti jų įgyvendinimą naujose valstybėse narėse; - padėti naujoms valstybėms narėms tinkamai taikyti Bendrijos teisę ir, esant būtinybei, pradėti procedūrą dėl pažeidimo; - pasiūlyti ir įgyvendinti Bendrijos programas teikti finansinę paramą naujoms valstybėms narėms; - prižiūrėti, ar programos vykdomos ir išlaidos skirstomos tinkamai; - parengti ir skelbti Bendrijos dokumentus dviem naujomis kalbomis. 2.2. Užduočių apimtis skaičiais Kitos plėtros apimtį ir uždavinius galima vertinti remiantis tokiais duomenimis: - Dvi naujos valstybės narės išplės ES nuo 25 iki 27 narių (padidėjimas 8%). - Dvi naujos oficialios kalbos padidins bendrą oficialių ES kalbų skaičių nuo 20 iki 22 (padidėjimas 10%[5]). - 2007 m. ES piliečių skaičius išaugs 30 mln., t. y. nuo 452 mln. iki 482 mln. (padidėjimas 6,6%). - Dvi naujos valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui matuojant perkamosios galios standartais sudaro apie 30 % ES-25 vidurkio, šiuo metu yra neturtingiausios naujokės. Vertinant šios plėtros poveikį Komisijos veiklai, reikėtų labiau remtis ankstesnės plėtros kontekstu, kadangi 12 naujų valstybių narių įstojimas per pakankamai trumpą laiką reiškia naujus uždavinius Komisijai ir kitoms Bendrijos institucijoms, kurios dabar susidurs su 80 % daugiau valstybių narių ir dvigubai daugiau kalbų. 3. PRIELAIDOS, METODIKA IR STRATEGIJA 3.1. Prielaidos Darbo scenarijus vertinant plėtros poveikį remiasi tokiomis prielaidomis: 1. Numatoma, kad dvi naujos šalys taps ES narėmis 2007 m. sausio 1 d., jei ratifikuos stojimo sutartis ir laiku įvykdys sąlygas, reikalingas visiškai įgyvendinti acquis nuo pirmos įstojimo dienos. Jei šios sąlygos nebus įvykdytos, šiame komunikate nurodytas grafikas bus atitinkamai pakoreguotas. Šie žmogiškųjų išteklių poreikio apskaičiavimai vis dėlto lieka galioti nepriklausomai nuo galutinės įstojimo datos. 2. Vertinimas atliekamas „įsibėgėjus“ veiklai, t. y. kai su plėtra susijusi veikla ir užduotys bus pradėtos arba pabaigtos, labiausia atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad pasirengimo narytei programų valdymas ir kontrolės priemonės liktų visiškai vienodos iki jų užbaigimo. Žmogiškųjų išteklių poreikio grafikas skirtinguose departamentuose bus nevienodas, skirtumai atsispindės metiniame paskirstyme[6]. 3. Žmogiškųjų išteklių lygio pagal veiklą atskaitos taškas yra situacija 2006 m., darant prielaidą, kad ši konkreti plėtra nepakeis politikos, programų ir įgyvendinimo sistemų. Vis dėlto atsižvelgta į Komisijos jau patvirtintus arba pasiūlytus būsimus pokyčius (pvz. Vykdomoji agentūra[7]). 4. Visos žmogiškųjų išteklių rūšys (pareigybės pagal personalo planą ir išorės personalas) ir visi finansavimo šaltiniai (administravimo biudžetas arba veiklos programos) traktuojami vienodai. Personalo poreikis matuojamas visos darbo dienos ekvivalentais (VDDE). Pagrindinė prielaida yra ta, kad ši plėtra iš esmės nepakeis skirtingų rūšių žmogiškųjų išteklių Komisijoje santykio. Žmogiškieji ištekliai buvo bendrai suskirstyti pagal rūšis ir finansavimo šaltinius ir bus nurodyti pagal kiekvieną atskirą biudžeto sudarymo tvarką. 5. Vertinimas buvo atliktas grynuoju pagrindu, atsižvelgiant į darbuotojų perkėlimą dėl numatyto pasirengimo narystei veiklos užbaigimo per šį laikotarpį (pasirengimo narystei programos, derybos, santykiai su šalimis kandidatėmis). 6. Bendras apskaičiavimas apima 100 išorės darbuotojų, į kuriuos jau buvo atsižvelgta preliminariame 2006 m. biudžeto projekte iš anksto atsižvelgiant į vidutinio laikotarpio poreikius. Norint pasirengti plėtrai, pasirengimą reikia pradėti 2006 m. Preliminariame biudžeto projekte Komisija apskaičiavo savo žmogiškųjų išteklių prioritetinį poreikį – 100 darbuotojų atlikti svarbius darbus rengiantis plėtrai, daugiausia lingvistiniame sektoriuje. Šis darbuotojų skaičius nėra papildomas, jis įeina į apskaičiuotą poreikį įvykus plėtrai. 3.2. Metodika Kadangi šis vertinimas yra ES-10 šalių įstojimo 2002 m. komunikato atnaujinimas dėl ES-2 plėtros, dera taikyti tą pačią metodiką. Žmogiškųjų išteklių poreikiai buvo įvertinti remiantis veikla, kurią apibrėžia biudžeto sudarymo pagal veiklos sritis nomenklatūra. Siekiant užtikrinti metodišką ir vienodą numatomo vystymosi apžvalgą, visiems departamentams buvo išsiųstas klausimynas. Buvo analizuojamas plėtros poveikis veiklai ir veikla vertinta pagal tai, ar ji išaugo, liko nepakitusi, ar sumažėjo. Kitas žingsnis buvo įvertinti poveikį žmogiškiesiems ištekliams. Paprastai žmogiškųjų išteklių poreikio pokyčiai buvo nustatomi pagal pagrindinių faktorių, lemiančių veiklos darbo krūvį, pokyčius. Jei veikla, organizacija arba įgyvendinimo sistema nuo 2002 m. žymiai nepasikeitė arba nekinta ir jei yra manoma, kad ES-2 plėtros poveikis yra proporcingas ES-10 plėtrai, ankstesnio ES-10 komunikato rezultatai buvo ekstrapoliuoti ES-2 plėtrai. Siekiant įvairios veiklos poreikio nuoseklumo, atsakymai buvo patikrinti, kad būtų užtikrintas vienodas duomenų vertinimas ir duomenų palyginamumas, kad būtų aišku, jog: - pateikti duomenys ir juos pagrindžiantys paaiškinimai yra nuoseklūs; - skirtingų departamentų numatytas poreikis panašiai veiklai vertinamas vienodai; - atsižvelgiama tik į papildomą dėl plėtros atsiradusį darbo krūvį; - deramai atsižvelgiama į pasirengimo narystei veiklos perskirstymo apimtį. 3.3. Pereinamasis laikotarpis naujoms pareigybėms Vertinime atsižvelgiama į departamentų poreikį ir institucijos gebėjimą įdarbinti naujus darbuotojus. Todėl Komisija siūlo, kad naujos pareigybės būtų įsteigiamos laipsniškai per trejų metų laikotarpį, priklausomai nuo to, ar bus rezervo sąrašas, ir nuo atitinkamų tarnybų galimybių įdarbinti naujus darbuotojus. Dauguma Komisijos departamentų biudžeto ir įdarbinimo apribojimų padiktuotą penkerių metų laikotarpį naujoms ES-10 pareigybėms įvertino kaip per ilgą. Darbuotojų atranka ir įdarbinimas dabar vyksta įprastu tempu. Pereinamojo laikotarpio trukmė įdarbinamiems pareigūnams iš dviejų naujų valstybių narių lieka nepakitusi. Todėl Komisija nustatys įdarbinimo tikslus naujųjų valstybių narių piliečiams, tačiau tai yra kita tema. 4. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POREIKIAI 4.1. Patikrinimo rezultatas Pirminiuose vertinimuose Komisijos departamentai nurodė bendrą maždaug 1084 VDDE papildomų darbuotojų poreikį ir pasibaigus pasirengimui narystei planavo panaikinti 237 VDDE. Atlikus patikrinimą buvo gauti tikslesni duomenys, pagal kuriuos bendras žmogiškųjų išteklių poreikis dėl išsiplėtusios veiklos yra 984 VDDE. Tokį poreikį galima įgyvendinti perkeliant apie 98 darbuotojus (23 iš jų departamentuose) ir priimant 886 naujus darbuotojus. Poreikis perkelti darbuotojus yra dėl Komisijos siekimo teikti kokybiškas paslaugas priimtina kaina. Taip pat manoma, kad maždaug 145 išorės personalo darbuotojus, dabar dirbančius pagal pasirengimo narystei priemones (ir kurie yra finansuojami pagal ankstesnius BA biudžeto punktus), gali tekti atleisti, kadangi jų negalima perkelti. Taip susidaro grynieji papildomi 741 VDDE ištekliai. [pic] Palyginti su dabartine situacija, papildomas 741 VDDE atitinka maždaug 2,5 % institucijoje įdarbintų bendrųjų žmogiškųjų išteklių padidėjimą, kuris yra mažesnis nei santykinis stojančiųjų šalių skaičius, apskaičiuotas remiantis komunikato 2 skyriuje nurodytais rodikliais. 4.2. Žmogiškųjų išteklių rūšis ir finansavimo šaltinis Kaip nurodyta 1 lentelėje toliau, 741 papildomą darbuotoją pagal rūšį ir finansavimo šaltinį galima skirstyti taip: - 750 pareigybių pagal veiklos personalo planus (administravimo biudžetas pagal finansinės perspektyvos dabartinę 5 išlaidų kategoriją), įskaitant apie 166 lingvistų pareigybes; - 36 pareigybės mokslinių tyrimų personalo planuose (veiklos biudžetas); - papildomi asignavimai maždaug 100 išorės darbuotojų administravimo biudžete; - asignavimų sumažinimas 145 išorės darbuotojų ekvivalentui, dabar finansuojamam iš veiklos biudžeto (pasirengimo narystei priemonių buvę BA punktai). 1 lentelė Pareigybės pagal personalo planus | Išorės darbuotojai (VDDE) | Administravimo biudžetas | 750 | 100 | 850 | Veiklos biudžetas | 36 | -145 | -109 | 786 | -45 | 741 | Ši lentelė patvirtina, kad, atsižvelgiant į prielaidą, kurios pagrindu pasiūlyta finansinė perspektyva, reikės 850 VDDE, finansuojamų iš administravimo biudžeto. 4.3. Laipsniškas 850 naujų darbuotojų įdarbinimas pagal administravimo biudžetą Komisija siūlo įdarbinti naujus darbuotojus laipsniškai per trejus metus. Tai leistų atsižvelgti į realų departamentų poreikį ir atspindėtų institucijos gebėjimą įdarbinti naujus darbuotojus. Konkretūs skaičiai nurodyti lentelėje toliau, galiosiantys šalims įstojus 2007 m. 2 lentelė Metai | Papildomų pareigybių procentinė dalis | Naujos pareigybės pagal personalo planą (administravimo biudžetas) | Išorės personalas[8] | Visas administravimo biudžete numatytas personalas | 2006 | 100 | 100 | 2007 | 33% | 250 | 350 | 2008 | 33% | 250 | 600 | 2009 | 33% | 250 | 850 | Gali prireikti įdarbinti naujus darbuotojus laikantis lankstesnio grafiko metinės dalies. Komisija patikslins savo metinį naujų pareigybių poreikį kartu su 1280 žmonių, kurie dar turėtų būti įdarbinti dėl ES-10 plėtros 2007–2008 m.[9], kiekvienoje metinėje politikos strategijoje ir preliminariame biudžeto projekte. Taip pat bus atsižvelgta į konkursų grafiką. Kiekvienoje metinėje biudžeto procedūroje taip pat turės būti tiksliai išskirtos pareigybės pagal personalo planą ir išorės personalas. Vis dėlto, kadangi 2006 m. pasirengti plėtrai pasamdytus pagal sutartis dirbančius darbuotojus turės pakeisti pareigūnai, Komisijai vis dar reikės išorės personalo, daugiausia kalbų tarnybose ir atstovybėse naujose valstybėse narėse. Jei galutinis išorės personalo poreikis bus mažesnis nei 100, Komisija prašys pakeisti kai kurias išorės personalo darbo vietas pareigybėmis. 4.4. Biudžeto poveikis administravimo išlaidoms Numatyta, kad dirbant įprastai visos naujų darbuotojų įdarbinimo išlaidos sudarys maždaug 85 mln. eurų[10] (įskaitant susijusias infrastruktūros išlaidas) vien tik Komisijai[11]. Ši suma visiškai atitinka Komisijos pasiūlytą finansinę perspektyvą. Galutiniu susitarimu dėl galutinės finansinės perspektyvos turėtų būti suteiktas biudžetas, kurį turėdama Komisija galės įdarbinti dėl plėtros reikalingą personalą; taip pat reikėtų atsižvelgti į atitinkamus kitų institucijų poreikius. 5. POVEIKIS POLITIKOS SRITIMS IR VEIKLAI Komisijos atlikta analizė, kuria buvo siekiama įvertinti jos žmogiškųjų išteklių poreikį, leidžia skirstyti rezultatus pagal „politikos sritis“ (departamentai) ir „darbo pobūdį“ (asmenys). 5.1. Pokyčiai pagal politikos sritis [pic] 5.1.1. Vidaus politikos sritys Įstatymų leidyba ir įstatymų vykdymas naujosiose valstybėse narėse yra du pagrindiniai faktoriai, dėl kurių auga darbuotojų skaičius vidaus politikos srityse. Nuo įstojimo į ES dienos naujosiose valstybėse narėse galios Bendrijos acquis ir visas teisėkūros procesas turės būti pritaikytas, kad jos galėtų dalyvauti konsultacijose dėl politinių iniciatyvų ir teisės aktų pasiūlymų. Į šią sritį įeina skirtingi sudėtiniai uždaviniai: vidaus rinka, aplinka, konkurencija, mokesčių ir muitų sąjunga ir sveikatos ir vartotojų apsauga. Be to, keletas naujų strateginių ES tikslų yra nukreipta į vidaus politikos sritis, pvz., Lisabonos strategija už gerovę per ekonominį augimą, įskaitant transeuropinius tinklus ir Hagos programa dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje. Čia taip pat patenka laipsniškas spaudos tarnybų įsteigimas naujosiose valstybėse narėse. Norint visiškai integruoti naująsias valstybes nares į šių politikos sričių ir Bendrijos taisyklių taikymą, reikia maždaug 349 VDDE. Atsižvelgiant į politikos sričių, kurias turi įgyvendinti 27 valstybės narės, įvairovę ir esamus išteklius, žmogiškųjų išteklių padidėjimas yra palyginti nedidelis ir tiksliai atspindi pagrindinį dabartinį Komisijos veiklos tikslą. 5.1.2. Kalbų tarnybos Vienas pagrindinių Komisijos prioritetų įvykus plėtrai yra kokybiškų kalbų tarnybų paslaugų užtikrinimas. Palyginti didelį augimą (322 VDDE) šioje veiklos srityje (vertimas raštu, vertimas žodžiu ir publikavimas) reikėtų vertinti atsižvelgiant į labai veiksmingų paklausos valdymo ir kokybės užtikrinimo sistemų įvedimą. Tokiu būdu išteklių poreikis liktų kuo mažesnis ir tuo pat metu būtų užtikrinta daugiakalbystė bei skatinamas ES teisėtumas, skaidrumas ir veiksmingumas. 5.1.3. Pagalbinės tarnybos ir koordinavimas Išsamioje plėtros strategijoje pagalbinėms tarnyboms ir koordinavimui tenka lemiamas vaidmuo, todėl minėtoms tarnyboms ir koordinavimui turėtų būti skirta pakankamai personalo, kad viskas būtų atliekama sklandžiai. 27 valstybių narių Europos Sąjungoje sprendimų priėmimas taps vis sudėtingesnis, daugiau personalo reikės naujų Komisijos narių kabinetams ir politikos koordinavimui. Ypatingą dėmesį taip pat reikia skirti tam, kad visos naujos kalbos galėtų taikyti Europos teisę. Kita veikla apima įdarbinimo procedūros paspartinimą ir kovos su sukčiavimu sustiprinimą bei audito galimybių padidinimą išsiplėtusioje Europoje. Apskaičiuoti 144 VDDE yra tinkamas skaičius šioms įvairiarūšėms užduotims atlikti. 5.1.4. Struktūrinės intervencijos, įskaitant žemės ūkį ir žuvininkystę Struktūrinės ir sanglaudos politikos priemonėmis siekiama ekonominės konvergencijos skatinant augimą ir konkurencingumą bei stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę Sąjungos sanglaudą. Tai yra plačios Europos programos, turinčios didelį makroekonominį poveikį. Pagal dabartinius įstatymus abi stojančiosios šalys gali gauti paramą mažiau išsivysčiusiems regionams (1 tikslas). Tai yra veiklos sritis, kurioje numatomas didžiausias lėšų padidėjimas dėl įstojimo. Kadangi šios programos valdomos decentralizuotai (pasidalijamasis valdymas), reikės palyginti nedaug papildomo personalo. Nepaisant to, reikia įvykdyti reikalavimus kontrolės ir audito srityse. Žemės ūkis vaidina svarbų vaidmenį abiejų į ES stojančių šalių ekonominiame ir politiniame gyvenime. Dabartinė veikla pagal pasirengimo narystei kaimo plėtros priemonę (SAPARD) bus įtraukta į bendrąją žemės ūkio politiką. Vis dėlto tai galioja kitoms pasirengimo narystei priemonėms (pvz., PHARE ir ISPA), kur bus pereinamasis laikotarpis, kadangi šių programų įgyvendinimas tęsis ir po įstojimo iki jų užbaigimo. Komisija taip pat turės stebėti, kaip acquis yra įgyvendinama naujosiose valstybėse narėse pagal tuos pačius mechanizmus kaip ir anksčiau į ES įstojusiose valstybėse narėse. Struktūrinei intervencijai, žemės ūkio ir žuvininkystės sritims kartu reikia 93 VDDE papildomų žmogiškųjų išteklių. Atsižvelgiant į sumas, apie kurias yra kalbama, tai yra pakankamai nedidelis skaičius, vis dėlto atitinkantis įgyvendinimo mechanizmą. 5.1.5. Išorės politikos sritys Pagrindiniai pokyčiai yra susiję su prekybos politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, įskaitant derybas PPO dėl bendrojo muitų tarifo priėmimo naujosiose valstybėse narėse ir poreikio stiprinti Europos kaimynystės politiką rytinių kaimynų atžvilgiu. Bendras poveikis išorės santykiams bus gerokai apribotas, planuojamas poreikis yra 17 VDDE. 5.1.6. Pas irengimas narystei (įskaitant dlegacijas, PHARE[12]) Delegacijų darbas stojančiose šalyse bei su Rumunija ir Bulgarija susijusi pasirengimo narystei veikla, pvz., derybos ir pasirengimo narystei priemonių stebėjimas ir valdymas, laipsniškai bus baigtas pagal atitinkamas Stojimo sutarties nuostatas. Delegacijų personalas ir dauguma analogiškas pareigas einančių Komisijos darbuotojų laikantis stojimo proceso grafiko bus laipsniškai perkelti. Pasirengimo narystei personalas bus perkeliamas atsižvelgiant į tai, kad pasirengimo narystei programos yra vykdomos laikantis patikimo finansų valdymo principo pagal programos valdymo ciklą. Taip iš viso personalas palaipsniui sumažės 220 VDDE (75 iš administravimo biudžeto finansuojami VDDE ir 145 iš PHARE programos finansuojami išorės darbuotojai). 5.1.7. Moksliniai tyrimai Stojančiosios šalys jau dabar gali dalyvauti daugumoje mokslinių tyrimų programų, o Šeštojoje pagrindų programoje numatomas dar didesnis šalių kandidačių dalyvavimas iki plėtros. Be to, šioje pagrindų programoje didžiausias dėmesys skiriamas mažesniam prioritetų skaičiui ir supaprastintiems valdymo metodams ir procedūroms. Kadangi ir kitoje daugiametėje pagrindų programoje bus pastebima didesnio veiksmingumo ir koncentracijos tendencija, numatytas žmogiškųjų išteklių poreikis dėl ES-2 plėtros yra nedidelis padidėjimas 36 VDDE, kurie bus finansuojami laikantis Septintojoje pagrindų programoje nustatytos administravimo išlaidų aukščiausios ribos. 5.2. Pasikeitimai pagal darbo pobūdį [pic] 5.2.1. Lingvistai Lingvistų padaugės daugiau nei kitokio pobūdžio darbuotojų, kad Komisija galėtų priartinti savo politiką prie piliečių ir palengvinti ES sprendimų priėmimo procesą posėdžiuose. Apskaičiuotas poreikis yra 328 VDDE, įskaitant išorės ir pagalbinį personalą. 5.2.2. Teisėkūra, priežiūra ir įgyvendinimas Teisės aktai yra kita svarbi Komisijos darbo sritis, taip pat apimanti priežiūrą ir įgyvendinimą, būtinus sukurti tikrą „teisinę bendriją“. Ši darbo sritis bus antra pagal plėtrą. Plėtros sąlygotas darbo krūvis daugumoje teisėkūros proceso etapų yra tiesiogiai proporcingas valstybių narių skaičiui. Daugiausia tai susiję su įgyvendinimo etapu. Suinteresuotųjų šalių skaičius ir įvairovė veikia teisės aktų rengimą ir priežiūrą. Apskaičiuotas papildomas poreikis yra 279 VDDE. 5.2.3. Politikos formavimas ir koordinavimas Augant valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių skaičiui politiką formuoti bus sudėtingiau. Tam reikės daugiau darbuotojų, nes naujosios valstybės narės turi dalyvauti visose procedūrose. Apskaičiuotas poreikis yra 135 VDDE. 5.2.4. Programų valdymas Nedidelis žmogiškųjų išteklių poreikio augimas programų valdymui (59 VDDE) iš pradžių gali nustebinti. Priežastys paaiškėja atsižvelgus į tai, kad dabartinės šalys kandidatės jau gali dalyvauti daugelyje ES programų ir kad šiuo metu dedamos rimtos pastangos supaprastinti su programų planavimu susijusią administracinę tvarką. Apskaičiuotas papildomas poreikis išplėstai programų valdymo veiklai bus padengtas laipsniškai perskirsčius žmogiškuosius išteklius, šiuo metu reikalingus pasirengimo narystės priemonėms valdyti ir kontroliuoti, kol jos bus faktiškai užbaigtos. Tai truks dar daugiau kaip 3 metus po įstojimo[13]. Vis dėlto dar reikės papildomai personalo planavimo, koordinavimo ir kontrolės funkcijoms atlikti. Atsižvelgus į šiuos aspektus, susidaro išsamesnis vaizdas. 5.2.5. Žmogiškųjų išteklių ir biudžeto valdymas Dėl bendro veiklos padidėjimo atitinkamai padidėja veiklos biudžeto ir žmogiškųjų išteklių valdymo poreikis. Apskaičiuotas poreikis yra 49 VDDE. 6. IŠVADOS Dėl numatyto naujų narių įstojimo kintantį personalo poreikį Komisija vertino atsižvelgdama į savo patirtį ir 2002 m. pastarosios plėtros komunikato rezultatus. Komisija patvirtina ankstesnės plėtros personalo poreikį ir nustato personalo poreikį dėl įvyksiančios plėtros papildomiems 850 VDDE administravimo biudžete ir 36 papildomiems VDDE mokslinių tyrimų biudžete. Šis rezultatas atitinka ankstesnės plėtros rodiklius ir rodiklius, kuriais matuojamas šio įstojimo poveikis. Šis rezultatas taip pat patvirtina Komisijos gebėjimą padidinti produktyvumą nekeliant pavojaus tinkamam užduočių atlikimui. Toliau iš analizės paaiškėja, kad nauji darbuotojai pirmiausia turėtų būti įdarbinti kasdieninei veiklai atlikti – tai rodo, kad žmogiškųjų išteklių politika atitinka politinius prioritetus. Laipsniško įdarbinimo grafikas atitinka 2007–2013 m. finansinės perspektyvos projekte nustatytas sumas administracinėms išlaidoms ir Komisijos gebėjimą įdarbinti naujus darbuotojus. Biudžeto valdymo institucijos parama suteikiant šiuos išteklius lems, ar bus tinkamai parengta įdarbinimo strategija ir veiksmingai suplanuotos užduotys. [1] KOM(2002) 311, 2002 6 5. [2] KOM(2005) 300, 2005 6 15. [3] Iš kurių 3960 visos darbo dienos ekvivalentų (VDDE) padengė administravimo biudžetas ir 60 VDDE sumažinimą padengė kitos biudžeto eilutės. [4] Kiti paaiškinimai buvo pateikti biudžeto valdymo institucijai jos prašymu biudžeto procedūros metu – žr. 2005 m. liepos 14 d. darbo dokumentą „Žmogiškieji ištekliai plėtrai“. [5] Palyginimui airių kalba nėra įtraukta į 20 kalbų, kadangi ji yra atskirų susitarimų objektas ir jai taikomas 5 metų pereinamasis laikotarpis nuo 2007 m. [6] Tai galėtų būti aktualu daugiausia kalbų tarnyboms. [7] Šiame komunikate neatsižvelgiama į vykdomųjų agentūrų personalą. Vis dėlto apskaičiuotas žmogiškųjų išteklių poreikis Komisijai buvo atitinkamai sumažintas, palyginti su 2002 m. analize tose srityse, kuriose nuo 2002 m. buvo įkurta vykdomoji agentūra. [8] Kai kurios iš šių 100 išorės personalo darbo vietų, nekeičiant 850 VDDE, galėtų būti pakeistos pareigybėmis. [9] Darant prielaidą, kad 700 naujų pareigybių 2006 m. bus suteiktos, kaip ir numatyta. [10] 2004 m. kainomis. [11] Finansinės perspektyvos projektui atliktas apskaičiavimas patvirtina, kad dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į finansinę perspektyvą turėtų būti įtraukta maždaug 130 milijonų suma, darant prielaidą, kad kitų institucijų žmogiškųjų išteklių poreikis bus proporcingas naujausiai plėtrai. [12] Neįskaitant ISPA ir SAPARD, kurių darbuotojai bus perskirstyti tame pačiame departamente, nes žmogiškųjų išteklių poreikis žemės ūkiui ir struktūrinėms priemonėms yra pateiktas grynuoju pagrindu. [13] Jei atsižvelgtume į neperskirstomus išteklius iš buvusių BA eilučių, programų valdymo personalo sumažinimas būtų didesnis dėl pasibaigusių pasirengimo narystei priemonių.