[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 18.10.2005

KOM(2005) 515 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2004 m. Tempus metinė ataskaita

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI,EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IRSOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2004 m. Tempus metinė ataskaita

1. PRATARMė

Tempus III programoje (2000–2006 m.) pagrindinis dėmesys skiriamas aukštojo mokslo sistemų plėtrai 27 šalyse partnerėse bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis. Aukštojo mokslo institucijos yra itin svarbios socialiniam ir ekonominiam pereinamajam procesui bei dialogui tarp skirtingų kultūrų; be to, jos yra kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių šaltinis, ir šiose institucijose mokosi naujos kartos lyderiai.

Išsamų Tempus programos aprašymą galima rasti šiuo interneto adresu:

http://europa.eu.int/comm/education/programmes/tempus/index_en.html

Ši metinė ataskaita teikiama remiantis Tarybos sprendimo dėl Tempus programos įsteigimo 11 straipsniu (OL L 120, 1999 m. gegužės 8 d.).

2. TEMPUS įGYVENDINIMAS 2004 M.: PAGRINDINėS VEIKLOS KRYPTYS

2004 m. Tempus programa buvo vykdoma vadovaujantis, inter alia , 2003 m. lapkričio mėn. paskelbto tarpinio vertinimo išvadomis ir rekomendacijomis. Vertinime buvo patvirtinta programos svarba remiant aukštojo mokslo reformą ir plėtrą bei pagrįsta priemonių logika ir valdymo metodai. Įgyvendinant programą 2004 m., itin svarbios buvo šios rekomendacijos:

- Konkrečių šalies prioritetų formavimo procesą reikėtų stiprinti plėtojant labiau struktūrizuotą dialogą su šalių partnerių švietimo institucijomis.

- Tempus lėšas reikėtų skirti veiksmingiausioms programos veiklos kryptims, t. y. mobilumui, mainams ir studijų programų naujovėms skatinti.

- Programos svarbą ir poveikį reikėtų aktyviai skatinti šalies valdžios institucijų lygmeniu.

- Atrankiniu pagrindu vėl reikėtų pradėti monitoringą vietoje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2004 m. pagrindinės Tempus programos veiklos kryptys buvo šios:

1. maksimalus programos poveikio didinimas taikant „iš viršaus į apačią“ metodą, sustiprintas politinis dialogas ir labiau struktūrizuotos priemonės;

2. mobilumo skatinimas suteikiant individualaus mobilumo stipendijas;

3. atrankos ir monitoringo procedūrų pritaikymas bei stiprinimas;

4. išsamesnis nacionalinių Tempus tarnybų vaidmens apibūdinimas.

Pagal Tarybos sprendimo dėl Tempus III įsteigimo 12 straipsnį (OL L 120, 1999 m. gegužės 8 d.), rengiant būsimą Tempus programą, buvo atsižvelgta į tarpinio vertinimo ataskaitos išvadas.

2003 m. lapkričio mėn. paskelbtą Tempus III programos tarpinio vertinimo ataskaitą galima rasti šiuo interneto adresu:

http://europa.eu.int/comm/dgs/education_culture/evalreports/index_en.htm#TempusIIIinterim1 .

2004 m. kovo 8 d. Europos Komisijos tarpinio Tempus III vertinimo ataskaitą Tarybai galima rasti tuo pačiu adresu.

3. SUSTIPRINTAS „Iš VIRšAUS į APAčIą“ METODAS

3.1. Aktyvesnis politinis dialogas

2004 m. Europos Komisija siekė stiprinti politinį dialogą su šalių partnerių valdžios institucijomis, atsakingomis už aukštąjį mokslą. 2004 m. kovo ir balandžio mėn. įvyko daug dvišalių susitikimų. Šiuo dialogu buvo siekiama geriau suprasti aukštojo mokslo padėtį šalyse partnerėse, nustatyti sritis, kuriose, bendradarbiaujant pagal Tempus programą, būtų pasiektas kuo didesnis poveikis (ir šiuo tikslu tiksliau apibrėžti nacionalinius prioritetus) bei skatinti ES bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje.

Nepaisant to, kad šalių aukštojo mokslo sistemų plėtros ir organizavimo lygis skiriasi, dialogas parodė, kad pagrindiniai šalims rūpestį keliantys klausimai yra stulbinančiai panašūs, būtent, kokybės užtikrinimas, akreditavimas, aukštojo mokslo prieinamumas ir mokslo pritaikymas darbo rinkos reikmėms.

Tempus programoje dalyvaujančios šalys partnerės yra savaime įtrauktos į reformos procesą, kurio vyksmą Europoje paspartino Bolonijos procesas. Dialogas parodė, kad dauguma ne Europos šalių partnerių taip pat įsitraukė į reformos procesą, siekdamos konvergencijos su Europos aukštojo mokslo sistemomis pagal Bolonijos procesą.

Po dvišalių diskusijų 2004 m. liepos mėn. buvo surengtas bendras valstybių narių atstovų ir Tempus programos švietimo ministerijų atstovų iš šalių partnerių susitikimas. Susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta dviem klausimams, kurie tapo svarbiausiais šalyse partnerėse vykdant aukštojo mokslo reformas, t. y. aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemoms ir universitetų (įmonių) bendradarbiavimui.

Kokybės užtikrinimo strategijų ir mechanizmų visuotinis taikymas yra šalių partnerių aukštojo mokslo reformos programos pagrindas. Daugelis šalių partnerių imasi priemonių šioje srityje, atidžiai stebėdamos ES valstybėse narėse daromą pažangą.

Aukštojo mokslo pritaikymas darbo rinkos reikmėms – pagrindinis šalių partnerių rūpestis. Daugelis šalių partnerių pabrėžė poreikį geriau analizuoti dabartines ir būsimas darbo rinkos reikmes, siekiant pritaikyti prie jų aukštojo mokslo struktūras. Nors laikytasi bendros nuomonės dėl poreikio skatinti universitetų (įmonių) bendradarbiavimą, siekiant didinti studentų užimtumo galimybes darbo rinkoje, diskusijos metu paaiškėjo, kad tiktai kelios šalys yra parengusios strategijas šiam poreikiui įgyvendinti. Europos Komisija ketina svarstyti šią temą 2005 m., pabrėždama Tempus programos vaidmenį plėtojant universitetų ir įmonių bendradarbiavimą iki šiol bei ateityje.

3.2. Bendrieji Europos projektai

Po sustiprinto politinio dialogo šalių partnerių valdžios institucijos ir Europos Komisija sutarė dėl bendrųjų Europos projektų nacionalinių prioritetų. Šiais prioritetais siekiama nustatyti glaudesnius Tempus projektų ir šalių partnerių nacionalinės reformos programos ryšius, tokiu būdu maksimaliai padidinant programos poveikį.

Bendraisiais Europos projektais (BEP) remiamos naujoviškos daugiašalės iniciatyvos, į kurias yra įtrauktas bent vienas šalies partnerės universitetas, vienas universitetas iš ES valstybės narės ir vienas akademinis arba neakademinis konsorciumo narys iš kitos ES valstybės narės. Bendraisiais Europos projektais siekiama šalių partnerių institucijoms perduoti ES universitetų žinias mokymo programų, institucijų formavimo ir universitetų valdymo srityse. Šioms sritims skirtos lėšos sudaro 82 % visų Tempus programos metinių lėšų. 2004 m. Europos Komisija finansavo 111 bendrųjų Europos projektų, kuriems iš viso EB skyrė maždaug 44 milijonus EUR.

3.3. Struktūrinės ir papildomos priemonės

2003 m. pabaigoje pradėti diegti naujo tipo Tempus programos projektai – Struktūrinės ir papildomos priemonės (SPP). Šio tipo projektas buvo pradėtas siekiant remti šalių partnerių pastangas rengti aukštojo mokslo reformos strategijas ir jas įgyvendinti. Juo stiprinamas programoje numatyto „iš viršaus į apačią“ metodo taikymas, skatinant glaudų šalių partnerių aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą. Struktūrinės ir papildomos priemonės yra paprastai susijusios su horizontaliaisiais klausimais, t. y. kreditų perkėlimo sistemų įvedimu, kokybės užtikrinimo mechanizmais, kvalifikacijų pripažinimu arba universitetų (įmonių) bendradarbiavimu. Šalies švietimo institucijos turi patvirtinti šios programos sudėtinių dalių projektus, o juose šalies arba regiono įstaigos dažnai dalyvauja kaip partneriai.

Atsižvelgiant į bendrą Tempus partnerių šalių interesą Bolonijos proceso atžvilgiu, 2004 m. buvo paskelbtas bendras kvietimas teikti paraiškas dėl Tempus ( Socrates ) programų, kuriuo siekta remti su Bolonijos procesu susijusius projektus. Tempus šalių partnerių institucijų buvo paprašyta teikti pasiūlymus vadovaujantis struktūrinėmis ir papildomomis priemonėmis. Dešimčia atrinktų projektų, inter alia , siekiama įsteigti Bolonijos proceso rėmėjų grupes ir į konferencijas bei seminarus, susijusius su Bolonijos procesu, įtraukti Tempus programos šalies partneres.

Prisiminus tris kvietimus teikti paraiškas dėl struktūrinių ir papildomų priemonių, paskelbtus po to, kai 2003 m. spalio mėn. buvo pradėtas taikyti naujas instrumentas, matyti, kad finansuojamų struktūrinių ir papildomų priemonių skaičius iki šiol yra tolygiai paskirstytas skirtingiems regionams, kuriems taikoma Tempus programa.

Trumpa projektų tikslų analizė rodo, kad dauguma projektų (58 % visų projektų) yra susiję su Bolonijos proceso veiklos kryptimis, ir juose pagrindinis dėmesys skiriamas dviem klausimams: 1) informacijos skleidimui steigiant Bolonijos proceso rėmėjų grupes; 2) kokybės užtikrinimo sistemų kūrimui aukštojo mokslo srityje; ši tema itin populiari TACIS regione (ketvirtadalis visų TACIS regione atrinktų struktūrinių ir papildomų priemonių yra susijusios su kokybės gerinimu). Vakarų Balkanų šalyse su Bolonijos procesu susijusios struktūrinės ir papildomos priemonės sudaro 72 %, ir tai yra visai suprantama, kadangi visos regiono šalys yra pasirašiusios Bolonijos deklaraciją.

Be to, struktūrinės ir papildomos priemonės naudojamos kaip instrumentai universiteto veiklos ir paslaugų modernizavimui remti (35 % visų SPP), didelį dėmesį skiriant mokymo programų modernizavimui ir reorganizavimui, informacinių ir ryšių technologijų taikymui, tarptautinių santykių stiprinimui bei mokytojų mokymo modernizavimui.

SPP nėra pakankamai išnaudojamos svarstant sisteminius klausimus ir vykdant bendrą aukštojo mokslo sektoriaus reformą: šio tipo projektai sudaro tik 7 % visų SPP, o daugiausia jos yra sutelktos į MEDA regioną.

3.4. Regioninė Tempus konferencija, surengta Centrinėje Azijoje

2004 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos tarnybos, bendradarbiaudamos su Uzbekistano Respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, Taškente surengė Tempus konferenciją apie aukštojo mokslo reformą Centrinėje Azijoje. Konferencijos tikslai buvo šie: pasikeisti informacija ir aptarti šalyse partnerėse vykstančius reformos procesus, dalyviams suteikti naujausios informacijos apie Bolonijos proceso plėtrą ir panagrinėti, kaip galėtų būti tęsiama Tempus programa, siekiant skatinti regiono aukštojo mokslo sistemų kokybės modernizavimą ir jos gerinimą. Visos penkios konferencijoje dalyvavusios Centrinės Azijos delegacijos pranešė apie savo šalių ketinimą taikyti pagrindinius Bolonijos proceso principus ir informavo apie pakeitimus, daromus aukštojo mokslo struktūrose bei teisės aktuose, siekiant juos suderinti su šiais principais.

4. INDIVIDUALAUS MOBILUMO SKATINIMAS

Atlikus trečiojo programos etapo vertinimą, buvo patvirtinta mobilumo reikšmė tiek universiteto personalui, tiek studentams ir pabrėžta Tempus programa remiamo žmonių bendradarbiavimo svarba. Iki 2004 m. ši veikla buvo vykdoma ribotu mastu. Šio tipo projekto poreikis išaugo po to, kai Tempus programa buvo pradėta taikyti pietiniams ir rytiniams Viduržemio jūros regiono partneriams, o tai patvirtino kitų regionų pateiktus pageidavimus didinti stipendijų skaičių. Suvokta, kad individualaus mobilumo stipendijos yra naudinga ir lanksti priemonė kuriant partnerystę, tobulinant projektų pasiūlymus ir lengvinant keitimąsi praktinėmis žiniomis, patirtimi, gera praktika, įskaitant žinias, įgytas Europos Sąjungos aukštojo mokslo specialistų surengto mokymo metu šalyse partnerėse. Po to, kai buvo pradėta taikyti nauja ir paprasta prašymo forma internete ir 2002 m. šalyse partnerėse buvo informuota apie tokio tipo stipendijas, individualaus mobilumo stipendijų skaičius staigiai išaugo 2004 m.: visiems regionams, kuriems taikoma Tempus programa, buvo suteikta daugiau nei 700 stipendijų (2003 m. jų suteikta 663).

5. SU STIPENDIJOMIS SUSIJę KLAUSIMAI

5.1. Prašymo teikimo, atrankos ir stipendijų suteikimo tvarka

Išsami atrankos ir finansinė informacija pateikiama trijuose šios ataskaitos prieduose.

5.2. Paramos sutartys ir mokėjimai

Įsigaliojus finansiniam reglamentui, 2003 m. Europos mokymo fondo teisė administruoti visus įsipareigojimus ir mokėjimus perduota Europos Komisijai. Tai įvyko tuo pačiu metu, kai buvo rengiamasi įvesti naują Europos Komisijos apskaitos sistemą (pradėta taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d.), ir kai išaugo invidualaus mobilumo stipendijų skaičius. Dėl naujų reikalavimų, susijusių visų pirma su banko sąskaitų ir juridinių asmenų patvirtinimu, nespėta skirstyti didelio stipendijų skaičiaus, o dėl to neišvengiamai vėluota suteikti galimybę sudaryti paramos sutartis.

Papildomų sunkumų sukėlė vėlyvas kai kurių finansinių susitarimų dėl 2003 m. TACIS veiksmų programų pasirašymas. Dėl to vėliau buvo sudarytos paramos sutartys dėl Tempus projektų, kuriuose dalyvavo institucijos iš susijusių šalių.

5.3. Projekto monitoringas

Trečiojo programos etapo vertinime rekomenduota vėl pradėti monitoringą vietoje, nes tai yra būtinas dokumentų monitoringo papildymas. Monitoringas vietoje vėl pradėtas rengti 2003 m. vykstant informacijos dienoms ir buvo tęsiamas 2004 m. Be to, 2004 m. Europos Komisijos tarnybos priėmė sisteminę monitoringo vietoje programą. Programos tikslas – stebėti 10 % vykdomų projektų ir kiekvienais metais atlikti maždaug 30 projektų monitoringą surengiant vizitą. Glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis Tempus tarnybomis ir remiamas Europos mokymo fondo, 2004 m. spalio mėn. GD EAC surengė pirmuosius monitoringo vizitus pagal šią programą.

Vykdydama prevencinę monitoringo politiką, 2004 m. spalio mėn. Berlyne vykusiame susitikime Europos Komisija surengė mokymą maždaug 160 projektų atstovų iš naujai atrinktų CARDS ir MEDA projektų. Buvo parengta mokymo medžiaga ir sutarties administravimo dokumentai, kuriuos galima rasti tinklalapyje. Dėl vėlavimo pasirašant Europos Komisijos ir TACIS šalių partnerių finansinius susitarimus 2005 m. reikės surengti tam tikrą posėdį, skirtą projektams, kuriuose dalyvaus susijusių šalių institucijos.

Siekiant dar labiau supaprastinti įsipareigojimus pranešti, buvo parengtos internetinės ataskaitų formos dėl Struktūrinių ir papildomų priemonių bei Individualaus mobilumo projektų, kurios paskelbtos Tempus tinklalapyje 2004 m. antrąjį pusmetį.

6. INFORMACIJOS DIENOS

Tempus informacijos dienos buvo surengtos daugumoje šalių partnerių bei keliose ES valstybėse narėse. 2004 m. už aukštąjį mokslą atsakingos valdžios institucijos sistemingai dalyvavo informacijos kampanijose, kuriomis buvo siekiama supažindinti su Tempus programos nacionaliniais prioritetais.

7. NACIONALINėS TEMPUS TARNYBOS IR NACIONALINIAI TEMPUS KONTAKTINIAI CENTRAI

Teikdamos informaciją būsimiems ir dabartiniams programos naudotojams bei komentarus apie vykdomus projektus Europos Komisijos tarnyboms, nacionalinės Tempus tarnybos šalyse partnerėse vaidina pagrindinį vaidmenį įgyvendinant programą. 2004 m. Europos Komisijos tarnybos toliau glaudžiai bendradarbiavo su nacionalinėmis Tempus tarnybomis, siekdamos geriau suderinti šį tinklą ir užtikrinti atitinkamą informacijos srautą. Europos Komisijos tarnybos visų pirma siekė dar platesnės nacionalinių Tempus tarnybų darbo programų ir paramos sutarčių darnos, kad būtų dar labiau sustiprintas jų vaidmuo.

2004 m. naujos nacionalinės Tempus tarnybos buvo įsteigtos Rusijoje ir Palestinos savivaldos teritorijose.

Be to, vykdant programą svarbų vaidmenį vaidina valstybėse narėse esantys nacionaliniai Tempus kontaktiniai centrai: teikdami informaciją ir padėdami ieškoti partnerių, jie palengvina Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijų dalyvavimą. 2004 m. Europos Komisijos tarnybos toliau stiprino bendradarbiavimą su nacionaliniais kontaktiniais centrais.

Nacionalinių Tempus tarnybų ir nacionalinių kontaktinių centrų atstovai susitiko Briuselyje 2004 m. kovo ir lapkričio mėn.

8. TEMPUS III PROGRAMOS ATEITIS

Vadovaudamasi tarpinio vertinimo išvadomis ir Tarybos sprendimo dėl Tempus III įsteigimo 12 straipsniu (OL L 120, 1999 m. gegužės 8 d.), Komisija pasiūlė, kad programoje „iš apačios į viršų“ daugiašalio bendradarbiavimo metodas būtų derinamas su „iš viršaus į apačią“ nukreiptomis papildomomis priemonėmis, siekiant remti švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą, be to, būtų stengiamasi didinti tarptautinio mobilumo apimtį ir kokybę. Būsima Tempus programa vis dar rengiama.

9. IšVADA

2004 m. programa buvo vykdoma vadovaujantis 2003 m. paskelbto Tempus III tarpinio vertinimo rezultatais (2000–2006 m.). Po dialogo ir konsultacijos su institucijomis, atsakingomis už aukštąjį mokslą šalyse partnerėse, buvo nustatyti aiškiau apibrėžti nacionaliniai prioritetai, pagal kuriuos turėtų būti padedama maksimaliai didinti programos poveikį šalių partnerių aukštojo mokslo plėtrai. Tempus programa buvo svarbi remiant šalių partnerių pastangas į svarbiausius savo reformos programos klausimus įtraukti su Bolonijos procesu susijusius klausimus. Padidėjusi parama aukštojo mokslo specialistų individualiam mobilumui bei struktūrinių ir papildomų priemonių įvedimas, taip pat dialogas ir nacionaliniai prioritetai, padėjo įrodyti, kad Tempus programa yra viena iš priemonių šalių partnerių aukštojo mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti.

1. ANNEX

Financial overview – Tempus 2004 (amounts committed per region in €) |

CARDS | TACIS | MEDA |

JEP | 9,836,694.56 | 14,552,916.00 | 19,711,751.17 |

IMG | 683,830.00 | 768,030.00 | 802,900.00 |

SCM | 1,443,036.56 | 1,918,102.32 | 1,708,116.00 |

NTO | 281,592.00 | 244,488.00 | 627,459.00 |

ETF | 237,500.00 | 337,500.00 | 275,000.00 |

Other | 105,700.10 | 213,098.12 | 213,888.98 |

Total | 12,588,353.22 | 18,034,134.44 | 23,339,115.15 |

- JEP Joint European Project

- IMG Individual Mobility Grant

- SCM Structural and Complementary Measure

- NTO National Tempus Office

- ETF European Training Foundation

2.1. ANNEX

Joint European Projects (JEP) Selection Tables 2004 |

- The tables presented below cover the selection of Joint European Projects (JEPs) carried out in 2004 following the call for proposals closed on 15 December 2003.

- Multi-country projects involve more than one Tempus partner country. For each partner country, the number of multi-country applications indicates the number of applications in which institutions from this country are involved.

- Types of Joint European Projects (JEPs): Curriculum Development (CD), Training Courses for Institution Building (TCIB) and University Management (UM).

JEP – TEMPUS CARDS (Annex 2.1 – Table 1) |

- The tables presented below cover the selection of Structural and Complementary Measures (SCMs) carried out in 2004 following the calls for proposals closed on 15 October 2003, 15 February 2004, and 1 March 2004 (special SCM “Bologna call”).

- Multi-country projects involve more than one partner country. For each partner country, the number of multi-country applications indicates the number of applications in which institutions from this country are involved.

- Types of Structural and Complementary Measures (SCMs): Information and Dissemination (I&D), Pilot Project (PP) and Training Project (TP).

SCM – TEMPUS CARDS (Annex 2.2 – Table 1) |

- The tables presented below cover the selection of Individual Mobility Grants (IMGs) carried out in 2004 following the calls for proposals closed on 15 October 2003, 15 February 2004, and 15 June 2004.

IMG – TEMPUS CARDS (Annex 2.3 – Table 1) |

Partner Country | Total Received Applications | Total Funded Applications | Success Rate | Total Awarded in € |

1244-Kosovo | 12 | 5 | 42 % | 15,650.00 |

Albania | 138 | 55 | 40 % | 237,750.00 |

Bosnia and Herzegovina | 17 | 13 | 76 % | 39,010.00 |

Croatia | 44 | 26 | 59 % | 67,700.00 |

former Yugoslav Republic of Macedonia | 58 | 44 | 76 % | 148,280.00 |

Serbia and Montenegro | 106 | 67 | 63 % | 214,310.00 |

IMG – TEMPUS TACIS (Annex 2.3 – Table 2) |

Partner Country | Total Received Applications | Total Funded Applications | Success Rate | Total Awarded in € |

Armenia | 64 | 27 | 42 % | 90,160.00 |

Azerbaijan | 17 | 15 | 88 % | 30,420.00 |

Belarus | 20 | 10 | 50 % | 36,500.00 |

Georgia | 32 | 16 | 50 % | 50,000.00 |

Kazakhstan | 13 | 8 | 62 % | 18,800.00 |

Kyrgyzstan | 34 | 21 | 62 % | 76,820.00 |

Moldova | 66 | 22 | 33 % | 88,000.00 |

Mongolia | 24 | 14 | 58 % | 68,700.00 |

Russian Federation | 196 | 104 | 53 % | 344,400.00 |

Tadjikistan | 2 | 1 | 50 % | 2,350.00 |

Turkmenistan | 2 | 2 | 100 % | 8,300.00 |

Ukraine | 50 | 22 | 44 % | 68,060.00 |

Uzbekistan | 105 | 49 | 47 % | 190,180.00 |

IMG – TEMPUS MEDA (Annex 2.3 – Table 3) |

Partner Country | Total Received Applications | Total Funded Applications | Success Rate | Total Awarded in € |

Algeria | 103 | 41 | 40 % | 102,500.00 |

Egypt | 247 | 69 | 28 % | 254,000.00 |

Jordan | 12 | 9 | 75 % | 34,900.00 |

Lebanon | 73 | 41 | 56 % | 129,800.00 |

Morocco | 64 | 34 | 53 % | 104,100.00 |

Palestinian Authority | 25 | 18 | 72 % | 60,700.00 |

Syria | 125 | 36 | 29 % | 151,800.00 |

Tunisia | 38 | 17 | 45 % | 32,900.00 |

3. ANNEX

JOINT EUROPEAN PROJECTS (JEP) - STRUCTURAL AND COMPLEMENTARY MEASURES (SCM) SELECTION TABLES BY EU MEMBER STATES’ PARTICIPATION |

- The table below indicates the number of institutions by EU Member State involved in the received and the funded applications.

- Types of Joint European Projects (JEPs): Curriculum Development (CD), Training Courses for Institution Building (TCIB) and University Management (UM).

- Types of Structural and Complementary Measures (SCMs): Information and Dissemination (I&D), Pilot Project (PP) and Training Project (TP).

JEP & SCM – TEMPUS All regions - EU Member States’ Participation |

EU Member State | Total Received Applications | Total Funded Applications | Success Rate |JEP CD |JEP IB |JEP UM | SCM BC |SCM ID |SCM PP |SCM TP | | Austria | 121 | 29 | 24 % | 10 | 1 | 4 | 6 | 1 | 4 | 3 | | Belgium | 147 | 37 | 25 % | 13 | - | 8 | 5 | 4 | 1 | 6 | | Cyprus | 4 | 1 | 25 % | - | - | - | 1 | - | - | - | | Czech Republic | 16 | 4 | 25 % | 1 | 1 | 1 | 1 | - | - | - | | Denmark | 44 | 9 | 20 % | 6 | 1 | - | 1 | - | 1 | - | | Estonia | 3 | - | 0 % | - | - | - | - | - | - | - | | Finland | 71 | 12 | 17 % | 6 | - | 1 | 2 | 1 | 1 | 1 | | France | 296 | 62 | 21 % | 30 | 2 | 9 | 5 | 3 | 8 | 5 | | Germany | 313 | 56 | 18 % | 31 | 3 | 5 | 4 | 2 | 6 | 5 | | Greece | 106 | 23 | 22 % | 14 | 1 | - | 1 | 1 | 4 | 2 | | Hungary | 21 | 5 | 24 % | 3 | - | - | 1 | - | 1 | - | | Ireland | 25 | 7 | 28 % | 2 | - | 3 | - | - | 2 | - | | Italy | 275 | 62 | 23 % | 26 | 2 | 9 | 7 | 3 | 9 | 6 | | Latvia | 7 | 1 | 14 % | 1 | - | - | - | - | - | - | | Lithuania | 10 | 1 | 10 % | - | - | - | 1 | - | - | - | | Luxembourg | 4 | 1 | 25 % | - | - | 1 | - | - | - | - | | Malta | 3 | 3 | 100 % | 2 | - | - | 1 | - | - | - | | Netherlands | 112 | 27 | 24 % | 12 | 3 | 4 | 2 | 2 | 3 | 1 | | Poland | 30 | 8 | 27 % | 4 | 1 | 1 | 1 | - | - | 1 | | Portugal | 47 | 16 | 34 % | 6 | 1 | 6 | 1 | - | 1 | 1 | | Slovak Republic | 15 | 6 | 40 % | 1 | 1 | 1 | 2 | - | 1 | - | | Slovenia | 21 | 6 | 29 % | - | 1 | 1 | 3 | - | 1 | - | | Spain | 173 | 49 | 28 % | 24 | - | 9 | 1 | 2 | 9 | 4 | | Sweden | 105 | 30 | 29 % | 13 | 1 | 4 | 2 | 1 | 6 | 3 | | United Kingdom | 231 | 62 | 27 % | 26 | 7 | 11 | 2 | 4 | 7 | 5 | |