52005DC0494




[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.10.2005

KOM(2005) 494 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Komisijos indėlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus:D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos)

1. ĮVADAS

2005 m. birželio 18 d. Europos Tarybos pabaigoje valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė deklaraciją dėl „Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo“ . Šioje deklaracijoje buvo kalbama apie „svarstymo laikotarpį“ po neigiamų balsavimų rezultatų dėl Europos Konstitucijos Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Valstybių ir vyriausybių vadovai nurodė valstybėms narėms gaires dėl diskusijų, kurios galėtų būti organizuojamos, tipų: „svarstymo laikotarpį išnaudosime rengdami plačias diskusijas kiekvienoje šalyje, įtraukdami piliečius, socialinius partnerius, nacionalinius parlamentus ir politines partijas“. Taip pat nurodoma, kad turėtų „prisidėti ir Europos institucijos; šiuo požiūriu ypatingas vaidmuo tenka Komisijai" . Šio komunikato tikslas – atsakyti į valstybių ir vyriausybių vadovų prašymą.

Europos Komisija labai rėmė Konstitucijos ratifikavimą ir suteikė paramą visoms valstybėms narėms rengiant informacines kampanijas. Atskiri Komisijos nariai aktyviai dalyvavo nacionalinėse diskusijose. Komisija ir toliau laikosi nuomonės, jog priimti Konstituciją būtų svarbus žingsnis į priekį, kad Europos Sąjunga taptų demokratiškesnė, skaidresnė, veiksmingesnė ir stipresnė išorinio pasaulio atžvilgiu. Todėl Komisija apgailestauja, kad dabartinėmis aplinkybėmis Konstitucijos ratifikavimas artimiausioje ateityje mažai tikėtinas. Laukdama ratifikavimo proceso rezultatų Komisija laikosi nuomonės, kad bendra Konstitucijoje pasiekta pusiausvyra neturėtų būti sugriauta, jei teksto dalys būtų įgyvendinamos palaipsniui. Komisijos nuomone, svarstymo laikotarpis visų pirma turėtų būti skirtas plataus masto intensyvioms diskusijoms dėl Europos politikos krypčių. Europos ateities viziją reikia kurti remiantis aiškiu piliečių poreikių ir lūkesčių suvokimu. Toks yra D plano tikslas.

2. D PLANO TIKSLAI

Komisija pasiūlė D planą (demokratija, dialogas ir diskusijos) ne kaip Konstitucijos gelbėjimo operaciją, o siekdama paskatinti platesnio masto diskusijas tarp Europos Sąjungos demokratinių institucijų ir piliečių. Reikėtų laikytis nuomonės, kad planas papildo jau egzistuojančias arba pasiūlytas iniciatyvas ir programas, pvz., švietimo, jaunimo, kultūros ir aktyvaus Europos pilietiškumo skatinimo srityse.

D planas atitinka veiksmų planą visuomenei informuoti apie Europą[1], kuriuo siekiama patobulinti Komisijos veiksmų pristatymo išoriniam pasauliui būdą ir pasirodysiančią Baltąją knygą dėl komunikacijos strategijos ir demokratijos, kuria bus pradėtas konsultavimosi procesas dėl principų, kuriais grindžiama komunikacijos politika Europos Sąjungoje, ir bendradarbiavimo su kitomis Europos institucijomis ir įstaigomis sričių. Kartu su D planu šios iniciatyvos nustato ilgalaikį planą, skirtą Europos demokratijai sustiprinti ir padėti kurti Europos viešąją sferą, kurioje piliečiams būtų teikiama informacija ir priemonės aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei padėti kurti Europos projektą.

Visuomenės pasitikėjimo Europos Sąjunga atkūrimas

Susidūrusi su mažėjančiu pasitikėjimu politinėmis sistemomis Komisija laikosi nuomonės, jog yra svarbu užtikrinti, kad Europos piliečiai ir toliau pasitikėtų atstovaujamąja demokratija ir dalyvautų jos procesuose. Naujausia Eurobarometro apklausa[2] rodo, kad pastaraisiais mėnesiais respondentų, išreiškusių palankią nuomonę apie ES, skaičius nuolat mažėjo. Visi rodikliai – pasitikėjimo, įvaizdžio ir narystės ES klausimais – sumažėjo. Panašus mažėjimas pastebimas ir visuomenės palankios nuomonės ir pasitikėjimo nacionaliniais politiniais procesais klausimais. Nors narystę Europos Sąjungoje vis dar remia 54 % ES piliečių, Europos Sąjungos įvaizdis, jų nuomone, nuolat blogėjo (tik 47 % respondentų jį įvertino teigiamai). Pasitikinčių Europos Sąjunga piliečių sumažėjo nuo 50 % 2004 m. rudenį iki 44 % 2005 m. pavasarį.

Žmonės turi jausti, kad Europa suteikia pridėtinės vertės ir jie gali paveikti priimamus sprendimus. Šiuo metu 53 % Europos piliečių netiki, kad Europos Sąjungoje atsižvelgiama į jų nuomonę2. Vis dėlto į klausimą apie pageidaujamą Europos Sąjungos vaidmenį po penkerių metų 49 % atsakė, kad norėtų, jog jis būtų didesnis, ir tik 14 % norėtų, kad ES mažiau dalyvautų svarbiausiose politikos srityse. Todėl Europa turėtų daugiau atsižvelgtų į savo piliečių nuomonę, kad įgyvendintų jų lūkesčius.

Tai yra labai svarbu, nes Europos institucijos labai dažnai yra kaltinamos dėl nepopuliarių sprendimų ir dažnai yra laikomos nutolusiomis nuo piliečių ir biurokratiškomis. Vienas iš pagrindinių svarstymo laikotarpio tikslų turėtų būti tikslesnio informavimo apie Europos Sąjungos veiksmus skatinimas. Būtina pasiekti, kad tiek valstybės narės, tiek Europos institucijos baigtų svaidytis kaltinimais.

Tikslinė auditorija ir šiuolaikinė žiniasklaida

Komisija laikosi nuomonės, kad šiose diskusijose turėtų dalyvauti ne tik politiniai lyderiai ir įprastos suinteresuotosios šalys. Komisija pritaria valstybių ir vyriausybių vadovų nuomonei, kad į šias diskusijas reikėtų įtraukti „piliečius, socialinius partnerius, nacionalinius parlamentus ir politines partijas“ , taip pat laikosi nuomonės, kad įsiklausymas į specifinių tikslinių grupių, pvz., jaunimo arba mažumų grupių, kurioms nebuvo skirta dėmesio per referendumų kampanijas, nuomones sukurtų pridėtinę vertę. Galiausiai diskusijos bus sėkmingos, tik jeigu į procesą įtraukiama žiniasklaida, ypač televizija. Internetas yra taip pat nepaprastai svarbi priemonė diskusijoms skatinti.

Ilgalaikis įsipareigojimas

D planas neapribojamas svarstymo laikotarpiu. Tai procesas, kuris turi vykti visu šios Komisijos kadencijos laikotarpiu ir jai pasibaigus. Dabartinę krizę galima įveikti tik pasiekus naują bendrą sutarimą dėl Europos projekto, kuris būtų pagrįstas piliečių lūkesčiais.

Nuo įsiklausymo iki tolesnio dalyvavimo

Galų gale D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos) yra įsiklausymo procesas, kad Europos Sąjunga galėtų imtis veiksmų piliečiams rūpimiems klausimams spręsti. Komisijos tikslas – paskatinti šią diskusiją ir siekti pridėtinės vertės, kurią gali sukurti Europos Sąjunga, pripažinimo. Demokratinis atsinaujinimo procesas reiškia, kad ES piliečiai turi turėti teisę siekti, kad jų balsas būtų išgirstas.

3. PAGALBA RENGIANT NACIONALINES DISKUSIJAS

3.1. Nacionalinių diskusijų organizavimas

Pirminė atsakomybė atsakyti į reikalavimą nustatyti svarstymo laikotarpį priklauso valstybėms narėms. Visos jos įsipareigojo organizuoti plačias nacionalines diskusijas dėl Europos ateities.

Tuo tarpu Komisija pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse jau vyksta aktyvios diskusijos, kitose jos dar tik planuojamos arba jau vyksta, tačiau jas reikia paspartinti arba išplėsti. Komisija pasirengusi padėti suteikti impulsą pasiūlydama bendrą metodą ir pateikdama savo mintis, kaip ji galėtų (kaip institucija) prisidėti prie diskusijos.

Komisija tiki, kad organizuojant nacionalines diskusijas jos vaidmuo yra padėti, o ne pakeisti valstybes nares. Komisija bendradarbiaus su nacionalinėmis vyriausybėmis, kad padėtų organizuoti ir finansuoti renginius, skatinančius šias diskusijas. Tokiuose renginiuose turėtų būti pristatyta politinių pažiūrų įvairovė. Europos Komisijos atstovybės valstybėse narėse (toliau – atstovybės) ir Europos Parlamento biurai atliks pagrindinį vaidmenį teikdami pagalbą svarstymo laikotarpiu. Europos Parlamentas taip pat galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį nacionalinėse diskusijose tiek bendradarbiaudamas su nacionalinėmis institucijomis, tiek įtraukdamas atskirus Europos Parlamento narius.

Nėra standartinio diskusijų valstybėse narėse organizavimo modelio. Kai kuriose valstybėse narėse reguliarių diskusijų Europos klausimais organizavimui yra skirtos nuolatinės struktūros, forumai arba platformos. Kitose valstybėse dialogo ir diskusijų organizavimo sistema nėra tokia išplėtota. Airijos nacionalinio forumo arba Ispanijos platformos Europai pavyzdžiai galėtų paskatinti kitas valstybes nares.

Nacionaliniai parlamentai, regioninės ir vietos valdžios institucijos atlieka specifinį vaidmenį organizuojant ir skatinant diskusijas. Nacionaliniai parlamentai turi užtikrinti veiksmingą, išsamų nacionalinių vyriausybių priimtų sprendimų Europos klausimais nagrinėjimą. Nors tam tikri nacionaliniai parlamentai yra geriausios praktikos pavyzdžiai, galima dar daug padaryti, kad ši nagrinėjimo funkcija būtų patobulinta. Todėl Komisija norėtų išplėsti savo bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais, neapsiribodama Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių tikslais, kuriuos Komisija pradėjo įgyvendinti 2005 m. pradžioje. Šie tikslai yra susiję su trimis pagrindinėmis temomis: abipusės paslaugos; konkrečių tinklų kūrimas; ryšių palaikymas su žmonėmis ir jų išrinktais atstovais. Stiprinti parlamentų vaidmenį reiškia stiprinti Europos piliečių vaidmenį ir atlikti konkrečius veiksmus, pvz., aukštu lygiu dalyvauti COSAC ir ES parlamentų pirmininkų konferencijoje, nacionaliniams parlamentams nustatyti reikalavimus informacijos rūšims ir bendradarbiavimo būdams, nacionaliniams parlamentams padėti lengviau keistis su ES susijusia informacija elektroniniu būdu.

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir pasikonsultavusi su tuo metu ES parlamentų pirmininkų konferencijai pirmininkaujančia valstybe ir COSAC pirmininkaujančiu trejetu, kaip įmanoma greičiau pasiūlys valstybių narių nacionaliniams parlamentams susitikti forume Briuselyje, kad būtų galima aptarti nacionalinių parlamentų indėlį svarstymo laikotarpiu, pasikeisti nuomonėmis apie nacionalinę patirtį ir geriausią praktiką ir išnagrinėti galimą bendradarbiavimą ir bendrus su ES institucijomis veiksmus ir (arba) ES institucijų paramą šiuo laikotarpiu.

3.2. Turinys

D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos) nustato struktūrinį procesą viešosioms diskusijoms dėl Europos Sąjungos ateities skatinti. Viešosios diskusijos politinės krypties turinys turėtų būti įtrauktas į siūlymus, suformuluotus svarstymo laikotarpio pabaigoje.

Siekdama pateikti bendrą sistemą, Komisija visiškai suvokia, kad kiekviena diskusija turi savų vietos, regioninių ir nacionalinių bruožų. Priklausomai nuo šalies ir svarstomos politikos krypties turinio bus keliami skirtingi klausimai ir Europos Sąjungos svarba skirsis.

Nepaisant individualių nacionalinių ypatumų, nacionalinės diskusijos turėtų sutelkti piliečių dėmesį į Europos ateities klausimą, nagrinėjant jų lūkesčius ir svarstant Bendrijos veiksmų pridėtinę vertę ir konkrečią naudą. Taip diskusijų metu būtų aptariama daugiau sričių, o ne tik su institucijomis ir Konstitucija susiję klausimai. Dėmesys turėtų būti sutelktas į tai, kaip Europa sprendžia tokius klausimus, kaip darbas, ekonomika, transportas, kova su terorizmu, aplinka, naftos kainos, gaivalinės nelaimės arba skurdo mažinimas Afrikoje ir kitur. Šių diskusijų rezultatai turėtų padėti Europos institucijoms, ypač Komisijai, geriau apibrėžti savo prioritetus.

Tai turėtų būti dvipusis procesas: žmonių informavimas apie Europos vaidmenį naudojant konkrečius pasiekimus ir projektus ir įsiklausymas į žmonių lūkesčius apie tai, kas turėtų būti padaryta ateityje. Diskusijos turėtų vykti šiomis temomis:

- Europos ekonominė ir socialinė plėtra: Europos sugebėjimas skatinti augimą ir kurti darbo vietas, iki aukščiausio laipsnio didinant Lisabonoje priimtos strategijos poveikį; bendros vertybės, kuriomis pagrįsti Europos ekonominis ir socialinis modeliai; reformos, kurios yra būtinos, siekiant sėkmingai konkuruoti pasaulyje ir laikytis tvariosios plėtros sąlygų.

- Nuomonė apie Europą ir Sąjungos uždavinius: Remiantis ankstesniais laimėjimais ir konkrečia nauda, kuria žmonėms jų kasdieniame gyvenime suteikė Sąjunga (pvz., maisto sauga, Erasmus, bendra valiuta, vartotojų apsauga, vidaus rinka), diskusijos metu būtų galima apsvarstyti kas, žmonių manymu, turėtų būti padaryta vietos lygiu ir kaip jie regi Sąjungos vaidmenį ateityje, įskaitant teisingumo, laisvės ir saugumo erdvės plėtrą arba klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių klausimų sprendimą.

- Europos sienos ir Europos vaidmuo pasaulyje: naujų plėtros etapų galimybė, Sąjungos sugebėjimas priimti naujus narius, bendras žemyno saugumas, santykiai su kaimynais arba Europos įtaka kitų didelių pasaulio blokų atžvilgiu. Ko žmonės tikisi iš Europos globalizuotame pasaulyje nuo prekybos (pvz., tekstilė) iki aplinkos (pvz., klimato pasikeitimas), mobilumo (pvz., transeuropiniai tinklai), saugumo (pvz., dalyvavimas taikos palaikymo operacijose), ir plėtros (pvz., pagalba besivystančioms šalims, trečiojo pasaulio skolų mažinimas)?

Tačiau savaime suprantama, kad D plano temų skaičius nebus ribotas. Iš tiesų priklausomai nuo auditorijos ir aplinkybių turėtų būti parenkamos ir svarstomos įdomiausios ir ryškiausios temos. Komisija valstybių narių prašymu pasirengusi pateikti išsamius paaiškinimus šiomis temomis.

3.3. Grįžtamoji informacija

Nacionalinės diskusijos turi būti organizuotos taip, kad būtų užtikrinta, jog grįžtamoji informacija turėtų tiesioginį poveikį Europos Sąjungos darbotvarkei. Įsiklausymo procesas turėtų duoti aiškių rezultatų, į kuriuos bus atsižvelgta pasibaigus svarstymo laikotarpiui. Kiekviena valstybė narė turėtų pateikti nacionalinių diskusijų pradinių rezultatų sintezę Komisijai ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei. Ši sintezė turėtų būti paskelbta viešai.

Pradinis grįžtamosios informacijos procesas turėtų įvykti 2006 m. balandžio mėn., kad būtų parengtos pirmos išvados. 2006 m. gegužės 9 d. ( Europos dieną ) Komisija surengs Europos konferenciją dėl Europos ateities, kurioje dalyvaus pilietinės visuomenės, valstybių narių ir Europos bei nacionalinių parlamentų atstovai, piliečiai ir kitos ES institucijos ir įstaigos. Joje bus siekiama parengti pagrindines diskusijų Europos lygiu ir veiksmų, susijusių su šiomis tarptautinėmis diskusijomis, išvadas. 2006 m. gegužės mėnesį Komisija taip pat parengs dokumentą, kuriame bus pateikta nacionalinių apsilankymų ir visoje Sąjungoje surengtų diskusijų sintezė.

Tai leis Tarybai pirmininkaujančiai Austrijai nukreipti 2006 m. birželio mėn. Europos Tarybos metu vyksiantį padėties įvertinimo rengimą, kaip nustatyta valstybių ir vyriausybių vadovų deklaracijoje.

4. INICIATYVOS BENDRIJOS LYGIU

Europos Komisija pasirengusi atlikti svarbų vaidmenį plačioje diskusijoje dėl Europos ateities. Nors tai nėra diskusijų dėmesio centras, ji norėtų prisidėti užtikrinant tarptautinių iniciatyvų skatinimą ir paramą joms. Keli visuomenės dėmesį patraukiantys tarptautiniai renginiai taip pat galėtų padėti sukelti susidomėjimą procesu ir paskatinti naujus veikėjus dalyvauti Europos sprendimų priėmimo procese.

Partnerystė su Europos institucijomis ir įstaigomis

Komisija bendradarbiaus su šiuo metu ir ateityje Tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis, Europos Parlamentu, Taryba, Regionų komitetu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, kad diskusijos būtų skatinamos Europos lygiu. Didžiosios dalies šių iniciatyvų galima imtis kartu su Europos Parlamentu ir kitomis institucijomis ir įstaigomis. Komisija kviečia visas Europos institucijas ir įstaigas dalyvauti ir aptarti bendradarbiavimo ir bendrų veiksmų sritis.

Komisijos iniciatyvos siekis – paskatinti ES piliečius politiškai aktyviai dalyvauti diskusijose dėl Europos ateities; skelbti viešai Europos Sąjungos teikiamą pridėtinę vertę; ir paraginti vyriausybes, politines partijas ir nuomonių formuotojus iškelti Europos klausimą į visuomenės savimonės centrą.

Svarstymo laikotarpiu Bendrijos lygiu turėtų būti imamasi tolesnių iniciatyvų.

4.1. Platesnių visuomenės diskusijų skatinimas

4.1.1. Komisijos narių apsilankymai valstybėse narėse

Komisija ketina palaikyti didesnį tiesioginį kontaktą su piliečiais, įsiklausyti į jiems susirūpinimą keliančius klausimus ir aktyviau dalyvauti nacionalinėse ir regioninėse diskusijose.

Institucinių ryšių prezidentas ir (arba) vice prezidentas aplankys kiek įmanoma daugiau valstybių narių. Ypatingos pastangos bus dedamos artimiausiais mėnesiais. Šiuos asmenis lydės atitinkamos valstybės narės Komisijos narys ir, jei tinkama, kiti Komisijos nariai. Komisija rekomenduotų, kad į šį procesą įsitrauktų ir Europos Parlamento nariai. Jie turėtų susitikti su vyriausybėmis, nacionaliniais parlamentais, verslo ir profesinių sąjungų atstovais, pilietine visuomene, studentais ir regionų bei vietos valdžios institucijomis. Žiniasklaidos renginiai ir ryšiai su ja bus kiekvieno apsilankymo pagrindinis aspektas.

4.1.2. Komisijos narių bendradarbiavimas su nacionaliniais parlamentais

Nacionaliniai parlamentai turėtų užtikrinti veiksmingą, išsamų nacionalinių vyriausybių priimtų sprendimų Europos klausimais nagrinėjimą. Kaip paminėta pirmiau, Komisija ketina atlikti aktyvų vaidmenį palengvindama diskusiją Europos klausimais ir padidindama Europos politikos formavimo skaidrumą visuose politiniuose forumuose.

Be to, kad yra vice prezidentas ryšiams su nacionaliniais parlamentais, Komisijos nariai stengsis būti pasiekiami ir bus pasiruošę padėti nacionaliniams parlamentams paaiškinti Komisijos politiką ir pateikti naujausių ES įvykių apžvalgą. Šiuo metu vyksta bendradarbiavimas su nacionaliniais parlamentais dėl praktinių organizacinių klausimų.

4.1.3. Komisijos atstovybės atviros visuomenei

Komisijos atstovybės yra Komisijos nacionalinis veidas, bet jos nėra pakankamai žinomos daugumai piliečių, kurie ir toliau regi Komisiją, kaip nutolusią instituciją. Komisija stiprina Atstovybių vaidmenį ir ketina siekti, kad jos būtų žinomos visuomenei, kaip pagrindinis centras, kuriame galima gauti informacijos ir atsakymų į jiems susirūpinimą keliančius klausimus apie Europos Sąjungą.

Atstovybių patalpos nuolat atviros visuomenei. Be to, atstovybės vadovas (kur įmanoma, Komisijos nariai) reguliariai atsakinės į piliečių klausimus. Šie renginiai turėtų vykti ne tik sostinėje. Europos Parlamentas taip pat kviečiamas organizuoti tokius renginius; šie renginiai turėtų būti derinami.

4.1.4. Europe Direct centrų naudojimas regioniniams renginiams

Komisija įkūrė decentralizuotą ES vietos informacijos perdavimo stočių tinklą, bendradarbiaudama su regioninėmis ir vietos priimančiosiomis struktūromis. Tinklas suteikia visoms ES institucijoms ir įstaigoms vertingą įrankį, leidžiantį tiesiogiai vietoje suteikti piliečiams informaciją apie Europą ir įgyvendinti Komisijos požiūrį į komunikacijos veiklą.

Padėdamos įgyvendinti D planą Atstovybės naudosis „naujosios kartos“ tinklu Europe Direct centruose. Jos turėtų būti naudojamos kaip pagrindinis veiklos centras regioniniu lygmeniu.

4.1.5. Europos apskritasis stalas demokratijai

Komisija ketina užmegzti ryšius su piliečiais, ypač jaunimu, kuriuos domina Europos reikalai. Tikslas yra – išnagrinėti intensyvių tarptautinių diskusijų organizavimo būdus, skatinti aktyvų pilietiškumą ir didinti Europos integracijos proceso suvokimą.

Komisija bendradarbiaus su pilietinės visuomenės veikėjais, kad surengtų Europos apskritąjį stalą demokratijai. Apskritasis stalas sutelks skirtingų pažiūrų piliečius, kurie veiks kartu arba diskutuos apie bendrus Europos klausimus. Remiantis Europos apskritojo stalo rezultatais bus rengiamos diskusijos visose valstybėse narėse.

4.1.6. Europos geros valios ambasadoriai

Tinkama informacija apie ateities veiksmus ir pasikeitimas ja yra labai svarbus. Gerą politiką turėtų papildyti geros ir kūrybingos iniciatyvos, kurių tikslas – ryšys su visuomene ir žiniasklaida.

Komisija stengsis bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad organizuotų regioninius renginius su Europos geros valios ambasadoriais, remiantis Jungtinių Tautų pavyzdžiu ir narystės referendumų naujosiose valstybėse narėse patirtimi; taip pat kvies žinomas asmenybes arba nacionalines ir vietos kultūros, verslo, sporto ar kitų sričių įžymybes, kurios yra įdomios tikslinėms auditorijoms. Šie ambasadoriai galėtų būti aktyvūs atitinkamoje valstybėje narėje rengdami atvirus susitikimus, bendras diskusijas dėl specifinių Europos sričių arba programų, pvz., švietimo, kovos su skurdu, rinkėjų dalyvavimo, mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros.

4.2. Piliečių dalyvavimo demokratijos procese skatinimas

4.2.1. Efektyvesnio konsultavimosi skatinimas

Pastaraisiais metais Komisija pagerino konsultavimosi dėl pagrindinių politikos iniciatyvų būdą. Labai išaugo konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, naudojant žaliąsias ir baltąsias knygas, ir konsultacijų internetu skaičius. Kaip įsiklausymo proceso dalį Komisija ketina naudoti ir pagerinti egzistuojančias priemones, skirtas rinkti grįžtamąją informaciją tiesiogiai iš piliečių, vartotojų ir verslo įmonių bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir kitomis institucijomis.

Komisija veiksmingiau reklamuos egzistuojančią konsultavimosi tvarką, kad paskatintų nacionalines ir regionines suinteresuotąsias šalis veikti aktyviau, kaip numatyta Veiksmų plane dėl visuomenės informavimo pagerinimo.

4.2.2. Europos piliečių projektų parama

Siekiant išvengti pastebimo pagrįstumo ir Europos piliečių dalyvavimo politinėse sistemose trūkumo, yra poreikis toliau stiprinti jų dalyvavimą ir įsitraukimą kuriant idealų Europos modelį. Pastaruoju metu pasiūlytoje „Piliečiai Europai“ programoje, kurios siekis – skatinti aktyvų Europos pilietiškumą, tai apibrėžta būtent, kaip pagrindinis tikslas.

Be to, tam tikrose valstybėse narėse vietos lygiu buvo įsteigtos kelios piliečių komisijos, kurios dažnai įtraukiamos į sprendimų priėmimo procesą regioniniu lygiu. Komisija sieks palaikyti Europos piliečių komisijos iniciatyvas suburti, kai įmanoma, piliečių atstovų atrankines grupes iš Europos regionų, kad jos galėtų aptarti specifines politikos sritis. Jos turėtų būti organizuojamos, laikantis valstybėse narėse egzistuojančių modelių, ir taip pat turėtų pateikti grįžtamosios informacijos Europos diskusijoms.

4.2.3. Didesnis atvirumas

Europos piliečiai turi teisę tikėtis veiksmingo, atviro ir į paslaugas orientuoto visuomenės institucijų darbo. Todėl Komisija palaiko padidinto skaidrumo visais lygmenimis Europos institucijose idėją, taip pat ir naudojant jos pasiūlytą Europos skaidrumo iniciatyvą. Tarybos atžvilgiu, Sevilijos Europos Vadovų Taryba nutarė rengti visuomenei atvirus Tarybos susitikimus tuo atveju, kai Taryba bendrai vykdo teisėkūrą. Šios taisyklės yra sunormintos Tarybos darbo tvarkos taisyklėse. Tai užtikrina pagrindinių pasiūlymų pristatymą, balsų atvirumą ir jų paaiškinimą visuomenei. Šie įsipareigojimai dar nebuvo įgyvendinti praktikoje. Tarybai pirmininkaujanti Britanija šiuo metu svarsto galimybes padidinti Tarybos procedūrų atvirumą.

Komisija visiškai palaiko šios pirmininkaujančios valstybės iniciatyvą, kuri atitinka Komisijos Europos skaidrumo iniciatyvą.

4.2.4. Didesnis rinkėjų dalyvavimas

Mažesnis dalyvavimas nacionaliniuose ir vietos rinkimuose sustiprino politinio proceso pagrįstumo trūkumo jausmą. Ypač mažas buvo dalyvavimas pastaruosiuose Europos Parlamento rinkimuose tam tikrose valstybėse narėse.

Komisija siūlys kitoms Europos institucijoms, kad jos kartu apsvarstytų būdus, kaip padidinti rinkėjų dalyvavimą Europos rinkimuose ir nacionaliniuose referendumuose Europos klausimais. Ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į jaunimo ir mažumų grupių dalyvavimą bei naujųjų technologijų panaudojimą siekiant padidinti dalyvavimą. Turėtų būti įkurta bendra tarpinstitucinė darbo grupė, kuri derintų veiksmus šioje srityje.

4.3. Priemonės, skirtos pradėti dialogą apie Europos politikos kryptis

4.3.1. Specifinė Eurobarometro apklausa dėl Europos ateities

D planas yra įsiklausymo ir dialogo procesas. Galutinis Komisijos tikslas yra sugebėti daryti išvadas iš piliečių išsakytų susirūpinimą keliančių klausimų. Tai taip pat padės valstybėms narėms svarstymo laikotarpiu suvokti jų piliečių rūpesčius.

Komisija pristatys specifinę Eurobarometro apklausą dėl Europos ateities, kurioje bus vertinama piliečių nuomonė apie Europos projekto ateitį ir piliečių palaikymas ir lūkesčiai, susiję su Europos politikos kryptimis ir veiksmais.

4.3.2. Internetas

Daug faktų byloja apie tai, kad internetas tapo svarbus politinių diskusijų forumas. Jeigu Komisija ketina atlikti svarbų vaidmenį tarpininkaudama diskusijai dėl Europos ateities, ji turėtų išnagrinėti kiekvienos interaktyvaus bendravimo priemonės naudojimą, kuri palengvintų šią diskusiją.

Komisija naudosis moderniausiomis interneto technologijomis, kad aktyviai diskutuotų ir propaguotų savo politiką kibernetinėje erdvėje, kuri tapo svarbiu nuomonę formuojančių diskusijų forumu.

4.3.3. Tikslinės grupės

Įsiklausymo proceso esminė dalis yra ta, kad Komisija turėtų pasinaudoti egzistuojančia gera praktika – pasitelkti tikslines grupes pirmame atviros politikos formavimo proceso etape. Ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas jaunimo nuomonėms. Tai turėtų padėti valstybėms narėms sustiprinti grįžtamosios informacijos procesą nacionalinėse diskusijose.

Komisija pasirengusi suteikti valstybėms narėms paramą organizuojant tikslinių grupių darbą specifiniais Europos klausimais.

5. FINANSAVIMAS

Plataus masto diskusijos dėl Europos ateities turėtų būti paremtos tinkama finansine parama. Komisija sieks padėti valstybėms narėms ir pilietinei visuomenei paremdama atskiras iniciatyvas.

2005 m. pradžioje devyni milijonai eurų buvo skirti diskusijoms dėl Europos ateities pagal Prince biudžeto eilutę (biudžeto eilute 250302). Visos valstybės narės gavo tam tikrą finansinę paramą; ratifikavimo proceso metu buvo skirta šiek tiek mažiau nei šeši milijonai. Komisija tiki, kad likusios lėšos turėtų būti panaudotos valstybių narių ir pilietinės visuomenės iniciatyvoms.

Todėl Komisija palaiko Europos Parlamento ketinimą skirti papildomus šešis milijonus eurų 2006 metams Prince biudžeto eilutėje.

6. IšVADA

Nacionalinės diskusijos dėl Europos Konstitucijos ratifikavimo parodė, kad narystė Europos Sąjungoje ir toliau yra remiama, tačiau atskleidė ir kylantį nutolimo nuo demokratijos proceso jausmą.

Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai paskelbė deklaraciją, kurioje pabrėžiamas poreikis įsiklausyti į piliečių susirūpinimą ir sudaryti sąlygas plataus masto diskusijai.

Dabar atėjo laikas klausytis ir veikti. Šiame komunikate išdėstomas D plano (demokratija, dialogas ir diskusijos) turinys ir keliami klausimai. Pabrėžiamas diskusijų nacionalinis pobūdis ir išdėstomos rekomendacijos dėl susisteminto grįžtamosios informacijos proceso bei galimų iniciatyvų, kurių būtų galima imtis Bendrijos lygiu.

D planu turėtų būti siekiama paaiškinti, pagilinti ir įteisinti naują susitarimą dėl Europos, atsakyti į kritiką ir rasti sprendimus, jei lūkesčiai nebuvo patenkinti. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, Europos Komisija rekomenduoja valstybėms narėms:

- imtis būtinų veiksmų kaip įmanoma greičiau susisteminti nacionalines diskusijas kiekvienoje šalyje;

- bendradarbiauti su Komisija ir kitomis institucijomis ir įstaigomis rengiant kaip įmanoma veiksmingesnę paramą, įskaitant nacionalinius vizitus, nacionalinių diskusijų organizavimo metu;

- iki kitos Europos Tarybos susitarti dėl grįžtamosios informacijos, kad būtų užtikrintas piliečiams susirūpinimą keliančių klausimų ir lūkesčių platinimas ir jie būtų įtraukti į padėties įvertinimą, vyksiantį Austrijos pirmininkavimo metu.

TEISINĘ GALIĄ TURINTI FINANSINĖ PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Komisijos indėlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas, diskusijos).

2. VEIKLA PAGRĮSTO VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Susijusi politikos sritis: 16– SPAUDA IR RYŠIAI

Susijusi veikla (pagal preliminaraus 2006 m. biudžeto projekto nomenklatūrą):

16 03 Viešosios nuomonės tendencijų analizė ir bendro pobūdžio informacijos piliečiams rengimas

3. BIUDŽETO EILUTĖS

4. Biudžeto eilutė, įskaitant jos pavadinimą:

16 03 04 – Prince — Diskusijos dėl Europos Sąjungos ateities

5. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Šiame komunikate numatytas D planas turėtų būti įgyvendinamas nuolat, kasmet, o jo įgyvendinimui skirtos lėšos numatomos daugiamečiame finansiniame programavime.

6. Biudžetinės charakteristikos ( jei reikia, įterpti eilučių ):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

16 03 04 eilutė | NPI | DIF | NE | NE | NE | Nr. 3 |

7. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

8. Finansiniai ištekliai

9. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2006 | Vėlesni metai[3] | Iš viso |

Veiklos išlaidos[4] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a | 6,000 | --- | 6,000 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 6,000 | --- | 6,000 |

BENDRA ORIENTACINĖ SUMA |

Įsipareigojimų asignavimai | a | 6,000 | --- | 6,000 |

Mokėjimų asignavimai | b | 6,000 | --- | 6,000 |

Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą[5] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.3 | d | 0,810 | --- | 0.810 |

Bendra orientacinė intervencijos finansinių išlaidų suma

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+d | 6,810 | --- | 6,810 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+d | 6,810 | --- | 6,810 |

10. Suderinamumas su finansinėmis programomis

2005 m. biudžete šis pasiūlymas atitinka esamą finansinę programą.

2005 m. D plano įgyvendinimas bus padengiamas iš Spaudos GD esančių vidaus asignavimų, nurodytų PRINCE eilutėje.

2006 m. poreikiai bus dengiami PRINCE eilutės, jei biudžeto valdymo institucija paskirs reikalingus asignavimus. Reikia priminti, kad Europos Parlamentas pasiūlė įvairius pakeitimus, siekdamas padidinti šios biudžeto eilutės asignavimus, lyginant su preliminariu 2006 m. biudžeto projektu.

2007–2008 m. D plano įgyvendinimas bus tęsiamas. Šiems metams skiriami asignavimai priklausys nuo ataskaitos apie pradinius rezultatus. Todėl jie nenurodomi šios finansinės pažymos lentelėse. Jie bus patvirtinti kartu su 2007–2013 m. finansinėmis perspektyvomis ir po to priimtoje daugiametėje programoje.

11. Finansinis poveikis pajamoms

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms.

4.2 Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinus ir išorės darbuotojus) – išsamią informaciją rasite 8.2.1. punkte.

Poreikiai metams | 2006 | Vėlesni metai |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 7,5 | --- |

5. CHARAKTERISTIKOS IR TIKSLAI

5.1 Poreikis, kurį reikia patenkinti per trumpą ar ilgą laikotarpį

2005 m. birželio 18 d. Europos Vadovų Taryba paskelbė deklaraciją, kurioje prašė skirti svarstymo laikotarpį po to, kai Prancūzija ir Nyderlandai balsavo prieš Konstituciją. Komisija pasiūlė D planą (demokratija, dialogas, diskusijos), kuriuo siekiama skatinti platesnio masto diskusijas apie ryšius tarp ES demokratinių institucijų ir piliečių. Šiame komunikate pateikiami keli pasiūlymai, kaip nacionaliniu ir Europos lygiu skatinti plataus masto viešas diskusijas. Kartu šie pasiūlymai turėtų būti skirti konkrečioms tikslinėms grupėms (moterims, jaunimui, mažumų grupėms, bedarbiams ir t. t.) bei skelbiami atitinkamose žiniasklaidos priemonėse. Ši veikla turėtų būti vykdoma visu Komisijos kadencijos laikotarpiu ir jam pasibaigus.

Ypač svarbus vaidmuo tenka valstybių narių atstovybėms.

5.2 Bendrijai dalyvaujant sukurta pridėtinė vertė, pasiūlymo derėjimas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Siūlomų priemonių pridėtinė vertė yra užtikrinti, kad diskusijų rezultatai turėtų tiesioginį poveikį Europos Sąjungos politinei darbotvarkei. Taigi Komisija siūlo savo pagalbą organizuojant ir finansuojant diskusijas skatinančius renginius. Kiek įmanoma, veiksmai turi būti organizuojami bendradarbiaujant su kitomis ES institucijomis ir organizacijomis.

D planas bus įgyvendinamas kartu su 2005 m. liepos 20 d. Komisijos priimtu veiksmų planu visuomenei informuoti apie Europą.

5.3 Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai veikla pagrįsto valdymo sistemos atžvilgiu

D plano tikslai apskritai įeina į bendrus Komisijos tikslus ir į Spaudos GD veiklos tikslus, numatytus veikla pagrįsto valdymo ir biudžeto sudarymo pagal veiklos rūšis sistemoje.

Šioje finansinės pažymos dalyje išvardijami D plane numatyti veiksmai ir tikslai, kurie neturės poveikio Spaudos GD biudžetui ir (arba) žmogiškiesiems ištekliams.

Komisijos atstovybės valstybėse narėse aktyviai dalyvaus įgyvendinant toliau nurodytus tikslus ir veiksmus.

1. Pirmasis veiklos tikslas: Remti nacionalines diskusijas

- Remti Spaudos GD veikla pagrįsto valdymo tikslus ir bendrus Komisijos tikslus

Šis tikslas bus pasiektas atliekant toliau išvardytus veiksmus, kurie visi yra Spaudos GD bendri tikslai ir yra įtraukti į esančias biudžeto pagal veiklos rūšis eilutes.

1.1 . Nacionalinių diskusijų organizavimas: bus įgyvendinamas Komisijai padedant valstybėms narėms organizuoti šias diskusijas skatinančius renginius.

1.2. Grįžtamoji informacija: planas bus įgyvendintas 2006 m. gegužės 9 d. vyksiančioje Europos konferencijoje.

- Atlikti veiksmai/laukiami rezultatai/galimas poveikis/rodikliai

Veiklos tikslas | Nuoroda į D planą | Atliekami veiksmai | Laukiami rezultatai arba poveikis | Rodikliai |

1.1. Nacionalinių diskusijų organizavimas: | 3.1. | Pagalba organizuojant diskusijas skatinančius renginius | Valstybės narės organizuojamos nacionalinės diskusijos Skatinamos regioninės iniciatyvos ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas | Organizuotų diskusijų skaičius Valstybių narių ataskaitos |

1.2. Grįžtamoji informacija | 3.3. | Europos konferencijos organizavimas 2006 m. gegužės mėn. / ataskaita | Pirmųjų diskusijų išvadų aptarimas rengiant 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą | Konferencijos dalyvių skaičius Ex-ante ir ex-post vertinimai |

2. Antrasis veiklos tikslas: Skatinti platesnio masto viešas diskusijas

- Remti Spaudos GD veikla pagrįsto valdymo tikslus ir bendrus Komisijos tikslus

Šis tikslas bus pasiektas atliekant toliau išvardytus veiksmus, kurie visi yra Spaudos GD bendri tikslai ir yra įtraukti į esančias biudžeto pagal veiklos rūšis eilutes.

2.1 . Komisijos narių lankymasis valstybėse narėse: šis tikslas bus įgyvendinamas kartu su Komisijos veiksmų planu visuomenei informuoti apie Europą.

2.2. Visuomenei atviros Komisijos atstovybės: šis tikslas bus įgyvendinamas Komisijos atstovybėms dažnai organizuojant informacinius susirinkimus ir viešas diskusijas.

2 . 3. Europe Direct centrų panaudojimas regioninių renginių organizavimui: planas bus įgyvendinamas kartu su Komisijos veiksmų planu visuomenei informuoti apie Europą.

2.4. Europos apskritasis stalas demokratijai: bus organizuojamos Europos apskritojo stalo diskusijos ir nacionaliniai susirinkimai.

2.5. Geros valios ES ambasadoriai: planas bus įgyvendinamas kartu su Komisijos veiksmų planu visuomenei informuoti apie Europą.

- Atlikti veiksmai/laukiami rezultatai/galimas poveikis/rodikliai

Veiklos tikslas | Nuoroda į D planą | Atliekami veiksmai | Laukiami rezultatai arba poveikis | Rodikliai |

2.1. Komisijos narių lankymasis valstybėse narėse: | 4.1.1. | Komisijos narių lankymasis valstybėse narėse, glaudūs ryšiai su vietinėmis ir regioninėmis žiniasklaidos priemonėmis, komunikacijos veiksmai | Padėti žmonėms geriau pažinti Komisijos narius, pagerinti jų įvaizdį valstybėse narėse, geresnė informacijos kokybė ir tikslų nustatymas, priartėjimas prie piliečių | Informacijos sklaida žiniasklaidos priemonėmis, piliečių žinios apie ES |

2.2. Visuomenei atviros atstovybės | 4.1.3. | Informacinių susirinkimų ir diskusijų tikslinėse grupėse nacionaliniame lygmenyje organizavimas kartą per mėnesį. | Padaryti Bendrijos institucijas artimesnes piliečiams Pagerinti piliečių išklausymą nacionaliniu lygiu | Valstybės narės suorganizuotų informacinių susirinkimų ir (arba) viešų diskusijų skaičius Dalyvių skaičius |

2.3. Europe Direct centrų panaudojimas regioninių renginių organizavimui: | 4.1.4. | Europe Direct centrų populiarinimas | Įvairių tikslinių grupių atsiliepimų rinkimas vietiniu lygiu Tiesioginis ir geresnis informacijos pateikimas piliečiams | Suorganizuotų renginių ir svarstytų temų skaičius / Dalyvių skaičius / Ex-ante ir ex-post vertinimas |

2.4. Europos apskritasis stalas demokratijai: | 4.1.5. | Europos apskritojo stalo diskusijų organizavimas Nacionalinių apskritojo stalo diskusijų organizavimas | Komisijos ir kitų institucijų politinis dialogas su piliečiais | Suorganizuotų diskusijų skaičius Dalyvių ir klausytojų skaičius Ex-ante ir ex-post vertinimai |

2.5. Geros valios ES ambasadoriai: | 4.1.6. | Renginių, pritraukiančių daug tikslinių grupių, organizavimas Informacijos sklaida žiniasklaidos priemonėmis | Pagerinti ES įvaizdį ir žinias apie jos vykdomą politiką Artimumas piliečiams | Renginių skaičius Dalyvių skaičius Informacijos paskelbimo žiniasklaidoje kokybė |

3. Trečiasis veiklos tikslas: Skatinti piliečių dalyvavimą demokratiniame procese

- Remti Spaudos GD veikla pagrįsto valdymo tikslus ir bendrus Komisijos tikslus

Šis tikslas bus pasiektas atliekant toliau išvardytus veiksmus, kurie visi yra Spaudos GD bendri tikslai ir yra įtraukti į esančias biudžeto pagal veiklos rūšis eilutes.

3.1. Skatinti veiksmingesnes konsultacijas: planas bus įgyvendinamas kartu su Komisijos veiksmų planu visuomenei informuoti apie Europą.

3 . 2. Parama Europos aktyvaus pilietiškumo grupėms: bus įgyvendinama organizuojant grupes kelių regionų lygmenyje.

3.3. Atvirumas ir skaidrumas: šio tikslo sieks Europos Taryba ir ES pirmininkaujanti valstybė narė.

3.4. Naujų technologijų panaudojimas siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą: šio tikslo bus siekiama bendrais ES institucijų ir valstybių narių institucijų veiksmais.

- Atlikti veiksmai/laukiami rezultatai/galimas poveikis/rodikliai

Veiklos tikslas | Nuoroda į D planą | Atliekami veiksmai | Laukiami rezultatai arba poveikis | Rodikliai |

3.1. Skatinti efektyvesnes konsultacijas: | 4.2.1. | Kuo geresnis egzistuojančių priemonių panaudojimas visuomenės atsiliepimams surinkti | Poveikis ir rezultatai Sąjungos politikos kūrimui | Suorganizuotų konsultacijų skaičius ir kokybė Įtrauktos tikslinės grupės Ex-ante ir ex-post vertinimai |

3.2. Parama Europos aktyvaus pilietiškumo projektams | 4.2.2. | Tarpregioninių grupių organizavimas Rekomendacijos ir (arba) ataskaitos regionų ir nacionalinėms vyriausybėms | Įveikti politinių sistemų teisėtumo krizę. Skatinti dalyvavimą visuomenėje. | Dalyvaujančių regionų skaičius / grupių skaičius / dalyvių skaičius / ex-ante ir ex-post vertinimai |

3.3. Atvirumas ir skaidrumas: | 4.2.3. | Europos Tarybos ir institucijų darbo skaidrumas. Balsavimo teisės suteikimas visuomenei | Visuomenės tapatinimasis su Tarybos sprendimais. Tarybos kaip bendro įstatymų leidėjo vaidmens ir institucijų vaidmens suvokimas | Priimtos skaidrumo priemonės / Pakeistos darbo tvarkos taisyklės |

3.4. Skatinti aktyvesnį rinkėjų dalyvavimą rinkimuose | 4.2.4. | Tarpinstitucinės studijų grupės sukūrimas | Sustiprinti demokratinių institucijų teisėtumą | Pagerintos elektroninio balsavimo sistemos / Gausesnis rinkėjų dalyvavimas rinkimuose |

4. Ketvirtasis veiklos tikslas: Užmegzti dialogą apie Europos politiką

- Remti Spaudos GD veikla pagrįsto valdymo tikslus ir bendrus Komisijos tikslus

Šis tikslas bus pasiektas atliekant toliau išvardytus veiksmus, kurie visi yra Spaudos GD bendri tikslai ir yra įtraukti į esančias biudžeto pagal veiklos rūšis eilutes.

4.1. Komisijos narių lankymasis nacionaliniuose parlamentuose: planas bus įgyvendinamas kartu su Komisijos veiksmų planu visuomenei informuoti apie Europą.

4 . 2. Specialus Eurobarometro numeris apie Europos ateitį: bus išleistas naujas Eurobaromentro numeris apie Europos Sąjungos ateitį.

4.3. Internetas: planas bus įgyvendinamas kartu su Komisijos veiksmų planu visuomenei informuoti apie Europą.

4.4. Tikslinės grupės: planas bus įgyvendinamas kartu su Komisijos veiksmų planu visuomenei informuoti apie Europą.

- Atlikti veiksmai/laukiami rezultatai/galimas poveikis/rodikliai

Veiklos tikslas | Nuoroda į D planą | Atliekami veiksmai | Laukiami rezultatai arba poveikis | Rodikliai |

4.1. Komisijos narių apsilankymai nacionaliniuose parlamentuose: | 4.1.2. | Komisijos nariai nacionaliniuose parlamentuose aiškins Europos Sąjungos politiką | Diskusijų apie ES palengvinimas ES institucijų skaidrumo didinimas | Apsilankymų parlamentuose skaičius / debatų skaičius |

4.2. Specialus Eurobarometro numeris apie Europos ateitį: | 4.3.1. | Specialaus Eurobarometro numerio apie Europos ateitį pristatymas | Piliečių nuomonės apie Europos projektą ir jų lūkesčių analizė | Apklausos rezultatų panaudojimo rodikliai. Visuomenės profilis |

4.3. Internetas: | 4.3.2. | Sukurti naują diskusijoms skirtą interneto puslapį | Interaktyvi diskusijas skatinanti komunikacija, interneto puslapio patrauklumas ir nuoseklumas, veiksmingos informacijos paieškos priemonės | Didėjantis apsilankymų interneto puslapyje skaičius / didesni sistemų gebėjimai |

4.4. Tikslinės grupės: | 4.3.3. | Tikslinių grupių kūrimas valstybėse narėse | Konsultacijų mechanizmų stiprinimas | Tikslinių grupių skaičius. Atsakymų skaičius. Rezultatų integravimas. |

5.4 Įgyvendinimo metodai

Centralizuotas valdymas:

– vykdomas tiesiogiai Komisijos.

6. STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

6.1. Stebėjimo sistema

Šiuo metu egzistuojančių vidaus atskaitomybės sistemų atliekama veikla bus išplėsta.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

2005 m. rugsėjo 20 d. Komisijos narių susirinkime, skirtame D plano svarstymui, Komisijos nariai patvirtino bendras šio plano įgyvendinimo veiklos kryptis. Ši finansinė pažyma nurodo, kiek reikalingų papildomų išteklių turės būti skirta Spaudos generaliniam direktoratui.

Bus pateikti Spaudos GD vertinimo funkcijos atliekamų tyrimų rezultatai, susiję su komunikato įgyvendinimui vykdomais operatyviniais veiksmais.

6.2.2. Priemonės, kurių bus imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą

2006 m. balandžio mėn. įvyksiantis pirmasis rezultatų aptarimas turėtų padėti padaryti preliminarias išvadas. 2006 m. gegužės 9 d., Europos dieną, Komisija organizuos Europos konferenciją apie Europos ateitį, į kurią bus pakviesti pilietinės visuomenės atstovai, deputatai, piliečiai ir kitų ES institucijų bei organizacijų atstovai. Šioje konferencijoje bus bandoma kartu suformuluoti pirmąsias Europos lygiu vykusių diskusijų išvadas. 2006 m. gegužės mėn. Komisija parengs nacionalinių diskusijų ataskaitą.

Tai turėtų padėti ES pirmininkaujančiai Austrijai parengti padėties įvertinimą ir pateikti jį 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryboje, kaip numatyta valstybių ir vyriausybių vadovų deklaracijoje.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Atsižvelgiant į 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2007 m. galės būti pradėtas antrasis rezultatų aptarimo etapas, padėsiantis Komisijai peržiūrėti įpusėtą strateginę ir politinę darbotvarkę.

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Bus taikomos su biudžeto vykdymu, ypač su kontrolės priemonėmis susijusios finansinių taisyklių nuostatos.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal jų finansines išlaidas (Įsipareigojimų asignavimai eurais)

Toliau lentelėje pateikiamos išlaidos atspindi D plane numatytų veiksmų įgyvendinimo poreikius.

Kadangi kai kurie D plane numatyti veiksmai bus vykdomi kartu su Komisijos veiksmų planu visuomenei informuoti apie Europą, pažymėtina, kad čia nurodomos tik su papildomais šio veiksmų plano veiksmais susijusios išlaidos.

(EUR)

Tikslai, atliekami veiksmai ir rezultatai | Rezultato tipas | Vidutinė kaina | 2006 | IŠ VISO |

Rezultatų skaičius | Visa kaina | skaičius | Visa kaina |

1 tikslo tarpinė suma | 900.000 | 900.000 |

2 tikslo tarpinė suma | 2.400.000 | 2.400.000 |

3 tikslo tarpinė suma | 2.100.000 | 2.100.000 |

4 tikslo tarpinė suma | 600.000 | 600.000 |

IŠ VISO IŠLAIDŲ | 6.000.000 | 6.000.000 |

8.2. Administracinės išlaidos

8.2.1. Žmogiškųjų išteklių skaičius ir rūšis

Pareigų rūšys | Personalas, skiriamas priemonei įgyvendinti iš esamų išteklių (pareigybių arba visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) |

Spaudos GD (centrinis biuras) |

2006 | Vėlesni metai |

Pareigūnai arba laikinasis personalas[6] (16 01 01) | A*/AD | 3 | --- |

B*, C*/AST | 4,5 | --- |

IŠ VISO | 7,5 |

2005 m. veiksmai bus atliekami su žmogiškaisiais ištekliais, priklausančiais „ES ateities“ darbo grupei, naudojant esamus darbuotojus arba perskirstant vidines pareigybes.

8.2.2. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

Šiuo metu programos vykdymui numatytų pareigybių laikas pratęsiamas. Visoms pareigybėms skirtas laikas pratęsiamas.

8.2.3. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2006 | Vėlesni metai |

Pareigūnai ir laikinasis personalas (16 01 01) | 0,810 | --- |

Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą | 0,810 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinasis personalas (16 01 01 straipsnis)

108 000 EUR per metus x 7,5 pareigūnai = 810 000 EUR per metus

(plg. finansinių pažymų pildymo gaires, Budg Web)

[1] Komisijos veiksmų planas visuomenės informavimui apie Europą pagerinti SEK(2005) 985 – 2005.7.20.

[2] http://europa.eu.int/comm/public_opinion/archives/eb/eb63/eb63_en.htm

[3] D plano įgyvendinimas bus tęsiamas 2007 ir 2008 metais, tačiau tikslios sumos bus nustatytos tik atlikus grįžtamosios informacijos analizę.

[4] Išlaidos, nesusijusios su 16 antraštinės dalies 16 01 skyriumi.

[5] Į 16 01 skyrių įtrauktos išlaidos, išskyrus 16 01 04 ir 16 01 05 straipsnius.

[6] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.