[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2005 10 5

KOM(2005) 458 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES ir Palestinos bendradarbiavimas pasitraukus Izraeliui – dviejų valstybių link

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES ir Palestinos bendradarbiavimas pasitraukus Izraeliui – dviejų valstybių link

Įvadas

Po beveik penkerius metus Vakarų Krante ir Gazos Ruože trukusio teroro, smurto, infrastruktūros naikinimo ir ekonomikos nuosmukio 2005 m. imtasi bendrų veiksmų taikos procesui paspartinti. Izraelio ir Palestinos pastangas visada rėmė tarptautinė bendruomenė.

Izraelio kariuomenės pasitraukimas iš Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto šiaurinių teritorijų – svarbus žingsnis, suteikiantis geriausią per pastaruosius metus galimybę siekti ilgalaikės taikos. Specialusis „ketverto“ pasiuntinys Džeimsas Vulfensonas ryžtingai siekia rasti išeitį iš politinės aklavietės, kurioje atsidūrė palestiniečiai ir izraeliečiai prasidėjus antrajai intifadai. Jei jo pastangos būtų sėkmingos, galbūt pavyktų visiems laikams išspręsti šį konfliktą. „Kelio gairių“ planas (būtina sąlyga Palestinos valstybei kurti) ir toliau išlieka ES veiklos orientyru, o veiksmai, kurių imamasi iš naujo, – ES politikos dėmesio centre.

Vis dėlto šios optimistinės perspektyvos įgyvendinimas priklauso nuo to, ar Izraelio pasitraukimas bus iš tiesų naudingas palestiniečiams ir izraeliečiams ir ar pasitraukimo suteiktu impulsu bus pasinaudota toliau įgyvendinant „kelio gairių“ planą. Plane numatoma, inter alia , veiksmingesnė Izraelio apsauga, geresnės ekonominės ir socialinės sąlygos Gazoje bei Vakarų Krante ir pažanga kuriant Palestinos valstybę, kuri vykdytų savo įsipareigojimus ir taptų modernia demokratine valstybe.

Kiekvienais metais suteikdama maždaug 500 mln. EUR paramos (daugiau nei pusė šios sumos skiriama iš EB biudžeto, o kitą dalį sudaro ES valstybių narių lėšos dvišaliu pagrindu), ES yra didžiausia paramos palestiniečiams teikėja. Be to, ji yra svarbiausia „ketverto“ narė. Todėl ES turi galimybę didžia dalimi prisidėti prie taikiai su Izraeliu sugyvenančios Palestinos valstybės kūrimo. Siekdama išnaudoti šią galimybę, dabar ES turėtų nustatyti išsamią vidutinės trukmės laikotarpio strategiją pagal „kelio gairių“ planą numatytam dviejų valstybių modeliui remti ir būsimiems santykiams su Palestinos valstybe apibrėžti.

Šiame komunikate pateikiami išsamios bei nuoseklios strategijos dėl Palestinos savivaldos ir Vakarų Kranto bei Gazos Ruožo palestiniečių elementai. Tikslas – apibrėžti ES įsipareigojimo prioritetus po Izraelio pasitraukimo iš Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto šiaurinių teritorijų, inter alia , remiant Palestinos savivaldos reformas ir institucijų stiprinimą. Be to, šiame komunikate nurodoma keletas svarbiausių, bet iki galo neapibrėžtų kriterijų, kuriuos Komisija laiko būtinais sėkmingai ES veiklai regione po pasitraukimo vykdyti. Remiantis šiame komunikate nurodytais elementais ir Europos kaimynystės politikos veiksmų planu, Komisija siūlo kartu su Palestinos savivalda parengti Šalies strategijos dokumentą dėl Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo.

Komunikate nesvarstomi klausimai, susiję su platesniu Vidurio Rytų taikos procesu. Komisijos tarnybos bendradarbiauja su ES specialiuoju atstovu (ESSA) Vidurio Rytų taikos procesui, siekdamos nustatyti ES poziciją pagrindiniais klausimais į ateitį orientuotam požiūriui į Vidurio Rytus po Izraelio pasitraukimo skatinti.

1. Specialusis „ketverto“ pasiuntinys pasitraukimo klausimais

Džeimsą Vulfensoną „ketvertui“ paskyrus specialiuoju pasiuntiniu pasitraukimo klausimais, tarptautinės bendruomenės trumpalaikei veiklai suteikta nauja dimensija. Europos Komisija į jo komandą delegavo savo darbuotojų, glaudžiai derina savo veiklą su kitais paramos teikėjais ir pasiūlė 60 mln. EUR sumą greitai įgyvendintiniems projektams pradėti.

Specialusis pasiuntinys pateikė šešis punktus arba kitaip tariant bendrus klausimus, kuriuos turi apsvarstyti izraeliečiai ir palestiniečiai, siekiant nustatyti sąlygas, užtikrinančias sėkmingą pasitraukimo plano įgyvendinimą ir būsimus paramą teikiančios tarptautinės bendruomenės įsipareigojimus. Šie punktai yra susiję su klausimais dėl sienų perėjimo, Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo ryšio, oro ir jūrų uostų, gyvenviečių namų ir šiltnamių.

Atsižvelgdama į Izraelio ir Palestinos savivaldos susitarimus dėl šių klausimų, Komisija remia pasienio muitinių operacijas ir numatė išteklius infrastruktūrai plėsti (juos būtų galima panaudoti jūrų ir oro uostų infrastruktūrai gerinti).

Be to, žvelgdamas toliau į ateitį, specialusis pasiuntinys pateikė tris prioritetus, į kuriuos Palestinos savivalda turėtų sutelkti dėmesį: t. y. mokesčių stabilizavimas, vidutinės trukmės laikotarpio plėtros planas ir darbo vietų kūrimas. Komisija remia šiuos prioritetus įnešdama į Pasaulio banko Viešojo finansinio valdymo patikos fondą, kadangi dabartinėmis aplinkybėmis ši daugiašalė sistema pasirodė esanti veiksmingiausia. Be to, Komisija skiria reikalingus išteklius greitai įgyvendintiniems projektams vykdyti.

Priklausomai nuo pažangos sprendžiant šiuos šešis klausimus, „ketverto“ pasiuntinys pasiūlė tarptautinės bendruomenės paramą padvigubinti iki 3 mlrd. EUR per metus kitų trejų metų laikotarpiu. Šiam pasiūlymui pritarė G8 šalys.

Šiame komunikate nurodyti prioritetai yra dalinis atsakas į šias naujas aplinkybes.

2. Palestinos savivaldos reforma ir pasirengimas Palestinos valstybingumui

Komisija buvo viena iš keleto paramos teikėjų, skyrusių pagalbą Palestinos reformos procesui vykstant intifadai ir tuo pačiu metu teikusių visokeriopą pagalbą kritiniais atvejais. Parama buvo teikiama pagal tikslines institucijų stiprinimo programas ir Palestinos savivaldai keliant su reformomis susijusias sąlygas.

Vis dėlto, nors Izraelio kariuomenė ir pasitraukė, Palestinos savivalda susiduria su didžiulėmis problemomis. Svarbiausias uždavinys – veiksmingai bei visapusiškai garantuoti apsaugą ir paslaugų teikimą Gazos Ruože. Tuo pačiu kuriant būsimą Palestinos valstybę, Gazos Ruože ir Vakarų Krante reikalinga išsamesnė ilgalaikė institucijų stiprinimo programa.

ES pagalba vis labiau turi būti orientuota į Palestinos savivaldos institucijų stiprinimą. Po Londone vykusios konferencijos Palestinos reformos klausimais Komisijos biuras Jeruzalėje parengė trumpalaikę valdymo strategiją, kuri buvo pateikta Palestinos savivaldai. Strategijoje nustatomi aktualiausi reformos klausimai ir pateikiamos tarptautinių pagalbos teikėjų veiklos gairės, nustatomi trumpalaikiai reformos prioritetai ir galimas pagalbos teikėjų dalyvavimas. Šią veiklą reikėtų susieti su investicijomis, skirtomis Palestinos ekonomikai atgaivinti ir augimo perspektyvoms gerinti.

Visa tai turi papildyti trumpalaikes pastangas, būtinas siekiant sėkmingo pasitraukimo ir EB teikiamą humanitarinę pagalbą.

3. ES paramos prioritetai

Pagrindiniai institucijų stiprinimo prioritetai jau nustatyti ES ir Palestinos savivaldos Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų plane. Plane ypatingas dėmesys skiriamas šioms sritims: veikiančios teismų sistemos kūrimas, veiksmingas teisės aktų įgyvendinimas, teisinės valstybės stiprinimas, institucijų stiprinimas, administracinių gebėjimų tvirtinimas ir pažanga, jau padaryta kuriant atskaitingą viešųjų finansų sistemą. Šie priimti prioritetai – Komisijos finansinės pagalbos programos, skirtos palestiniečiams, gairės.

Plėtojant Palestinos savivaldą pagrindinis klausimas yra būsimos valstybės politinis ir ekonominis gyvybingumas, nes politiniai ir ekonominiai aspektai sąveikauja tarpusavyje ir yra neatskiriami. Politiniam gyvybingumui palaikyti reikia: stiprinti demokratines institucijas, tinkamai kontroliuoti saugumą, atskaitomybę, įtvirtinti teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir užtikrinti klestinčią pilietinę visuomenę. Ekonominis gyvybingumas labai priklauso nuo galimybės patekti į Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą, judėti Vakarų Krante, teritorinio artumo ir ekonominio bendradarbiavimo su Izraeliu.

Kadangi 2004 m. biudžeto deficitas siekė 400 mln. EUR, be pastangų skatinant ekonominį gyvybingumą, prekybą ir investicijas reikalinga vykdyti tinkamą mokesčių politiką ir patikimą viešųjų finansų valdymą. Prie Palestinos savivaldai skirtos biudžetinės paramos pridėtos gairės buvo ir toliau išliks priemonėmis pažangai siekiant mokesčių stabilizavimo skatinti ir skaidriai bei atskaitingai viešųjų finansų sistemai ateityje plėtoti.

Politinis gyvybingumas

Politiniai prioritetai

- Stiprinti teisėtumą ir atskaitomybę

Remti rinkimų procesą

- Stiprinti teisinę valstybę

Remti palestiniečių pastangas reformuoti teismų sistemą; sukurti trumpalaikę teisinės valstybės stiprinimo strategiją, įskaitant kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

- Skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

Neapykantos kurstymo klausimą spręsti tęsiant politinį dialogą su Palestinos savivalda, remti pilietinės visuomenės iniciatyvas, susijusias su žmogaus teisėmis

- Gerinti saugumą

Papildyti ES specialiojo pasiuntinio veiklą, susijusią su civilinės policijos pertvarkymu

- Įtraukti į veiklą pilietinę visuomenę

Skatinti pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis remiamas Vidurio Rytų taikos procesas

- Užtikrinti viešojo administravimo sektoriaus veiksmingumą

Remti palestiniečių pastangas reformuoti viešojo administravimo sektorių, įskaitant porinius projektus

- Jeruzalė

Kurti pagalbos Rytų Jeruzalei strategiją

- Spręsti pabėgėlių klausimą platesniu aspektu nei neatidėliotini humanitariniai poreikiai

Dalyvauti diskusijose dėl būsimo UNRWA (Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams) vaidmens

Dedant pastangas Palestinos savivaldos reformai trumpu laikotarpiu paspartinti reikia siekti pagrindinio tikslo – užtikrinti politinį gyvybingumą. Tai reikėtų daryti plėtojant politinį dialogą, teikiant finansinę pagalbą tam tikromis sąlygomis, vykdant konkrečiai pritaikytas paramos programas (įskaitant porinius projektus) ir dėmesį skiriant šiems klausimams:

- Stiprinti teisėtumą ir atskaitomybę

Siekdama remti rinkimus, ES ėmė vadovauti tarptautinei bendruomenei: ji yra viena iš pirmininkaujančiųjų Rinkimų reformos paramos grupei, numatančiųjų techninę pagalbą Palestinos rinkimų administracijai, skatinančiųjų iniciatyvas, kuriomis remiama civilinė visuomenė, ir 2005 m. sausio mėn. į prezidento rinkimus išsiuntė ES rinkimų stebėjimo misiją (ESSM).

Kitą ESSM Komisija greičiausiai siųs stebėti rinkimų į Palestinos Įstatymų leidėjų tarybą, kuriuos planuojama surengti 2006 m. sausio mėn. Siekiant Centrinės rinkimų komisijos savarankiškumo, dabar teikiamą ES paramą reikėtų laipsniškai keisti asignavimais iš Palestinos savivaldos biudžeto.

ES dalyvavimo kriterijai: įgyvendinti svarbiausias ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitos dėl 2005 m. sausio mėn. Palestinos savivaldos prezidento rinkimų rekomendacijas.

Siekiant pagerinti teisės aktų kokybę ir reformų veiksmingumą, po rinkimų Bendrija turėtų stiprinti Palestinos Įstatymų leidimo tarybos gebėjimus.

- Stiprinti teisinę valstybę

Dalyvaudama Palestinos reformos procese, ES turėtų imtis veiklos tose srityse, kuriose ji jau veikia ir kuriose jos skiriama parama galima pasiekti konkrečių rezultatų, visų pirma stiprinant teisinę valstybę. Pastangos jau dedamos įtraukiant į EB biudžetinės paramos programą tam tikras sąlygas, pvz., priimti ir pradėti taikyti pagrindinį įstatymą ir teismų sistemos nepriklausomumo įstatymą. EUCOPPS programoje (žr. toliau) taip pat numatyti elementai teismų sistemai modernizuoti. Be to, didesnėms teisminių institucijų galioms skirta Komisijos programa prisidedama prie Palestinos teisinės sistemos modernizavimo.

Šiuo metu rengiama trumpalaikė strategija, kurioje nagrinėjamos tolesnės priemonės, reikalingos stiprinant teisinę valstybę, kovojant su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu ir formuojant nepriklausomą, nešališką bei visapusiškai veikiančią teismų sistemą. Komisija pirmininkauja teismų sistemos reformos vietos paramos grupei ir derina su šiuo išsamiu reikmių vertinimu susijusią veiklą glaudžiai bendradarbiaudama su neseniai įsteigtu Palestinos teismų sistemos reformos vadybos komitetu.

Tolesnio ES dalyvavimo kriterijai: Palestinos savivaldos įsipareigojimas reformuoti teismų sistemą, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos veiksmų plane nustatytus prioritetus, ir visapusiškas svarbių „kelio gairių“ plano nuostatų įgyvendinimas.

- Skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

Reikės imtis tolesnių veiksmų siekiant remti pastangas saugoti ir skatinti žmogaus teises, įskaitant laisvę jungtis į asociacijas, žodžio laisvę ir žiniasklaidos nepriklausomybę.

Priemonės kurstomai neapykantai bei smurtui mažinti ir panaikinti yra šio proceso dalis. Siekiant panaikinti neapykantos kurstymą ir smurtą, reikės aktyvesnio pilietinės visuomenės dalyvavimo, visapusiškesnio požiūrio reformuojant Palestinos švietimo sistemą ir Palestinos savivaldos įsipareigojimo įgyvendinti Europos kaimynystės politikos veiksmų plano ir „kelio gairių“ plano nuostatas. Šios priemonės būtinos norint tęsti taikos procesą ir ugdyti toleranciją, santūrumą, supratimą ir abipusę pagarbą.

- Gerinti saugumą

Saugi ir patikima aplinka visiems Palestinos piliečiams palaikant teisėtvarką yra svarbiausia sėkmingo visos reformos plano įgyvendinimo sąlyga ir neatskiriama dalis. Komisijos teismų sistemos programa papildo su saugumo ir policijos programa (angl. EUCOPPS) susijusią ES specialiojo atstovo veiklą ir JAV saugumo koordinatoriaus veiksmus. Vykdydama EUCOPPS programą ES ilgam įsipareigojo remti Palestinos policijos pertvarkymą. Ji padės kurti veiksmingesnę policijos tarnybą ir geriau derinti pagalbos teikėjų veiklą šioje srityje. Be to, geresnė apsauga yra itin svarbi Izraeliui, kuris toliau vertins taikos proceso pažangą pagal sėkmingas Palestinos savivaldos pastangas nutraukti kurstymą ir išardyti teroristų tinklus.

- Įtraukti į veiklą pilietinę visuomenę

Politinis gyvybingumas bus stiprinamas skatinant aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą, būtiną taikos procesui tęsti. Komisijos programa „Partnerystė taikos labui“ – tai priemonė, kuria skatintas neoficialus Izraelio ir Palestinos bendradarbiavimas ir padėta palaikyti dialogą paaštrėjus konfliktui. Tai bus daroma ir ateityje.

- Užtikrinti viešojo administravimo sektoriaus veiksmingumą

Siekiant, kad šalyje tinkamai veiktų viešojo administravimo sektorius, reikia reformuoti visą Palestinos valstybės tarnybą. Kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškiau ir veiksmingiau, būtina imtis skubių priemonių valstybės tarnybos ir viešojo administravimo sektoriaus reformų programai įgyvendinti. ES turėtų remti šias pastangas teikdama techninę pagalbą, visų pirma remdama porinius projektus, pagal kuriuos valstybės narės perteiktų Palestinos savivaldai konkrečių sričių patirtį.

ES dalyvavimo kriterijai: didesnė valstybinių institucijų, kurios nėra ministerijos, atskaitomybė, pažanga pertvarkant ministerijas.

Siekiant būsimos Palestinos valstybės teisėtumo ir politinio gyvybingumo, reikia apsvarstyti du kitus svarbius aspektus: Jeruzalės ir pabėgėlių klausimus.

- Jeruzalė

ES aktyviai teikė paramą Rytų Jeruzalėje gyvenantiems arabams. Nuo 2002 m. Europos Komisija yra įgyvendinusi daug priemonių, įskaitant paramą privačiajam sektoriui, socialinėms paslaugoms, kultūrinei ir švietimo veiklai. Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų ir „kelio gairių“ plano įsipareigojimų, Palestinos institucijos Rytų Jeruzalėje, pvz., prekybos rūmai, vis dar uždarytos. Toliau reikėtų remti Rytų Jeruzalės integruotos plėtros planą. Šioms pastangoms įgyvendinti reikėtų parengti pagalbos Rytų Jeruzalei strategiją, tačiau nebandant nuspėti derybų dėl galutinio statuso baigtį.

Tuo pačiu metu ES turi veiksmingiau teikti pareiškimus, kuriais smerkiama neseniai suaktyvėjusi kolonijos veikla ir pastangos nustatyti naujus „pagrįstus faktus“. Jeruzalės padėtį nagrinėti kaip galutinio statuso klausimą vis sunkiau, nes miestą skiria užtvara.

- Spręsti pabėgėlių klausimą platesniu aspektu nei neatidėliotini humanitariniai poreikiai

Tarptautinę (ir EB) paramą Palestinos pabėgėliams iš pradžių skirsto UNRWA (Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams), kuriai daugiausiai lėšų skiria ES. Komisijos Humanitarinės pagalbos biuras (ECHO) aktyviai reaguoja į Palestinos tautos, pabėgėlių ir kitų asmenų, humanitarinius poreikius Vakarų Krante bei Gazos Ruože, teikdamas paramą per nevyriausybines organizacijas, svarbias JT agentūras ir Raudonąjį kryžių. Įsibėgėjus taikos procesui, pabėgėlių klausimas ir UNRWA įgaliojimai bei vaidmuo taps vis svarbesni.

Kol būsimų derybų rezultatai nenuspėjami, nepriklausoma Palestina negali įrengti pabėgėlių stovyklų. Vis dėlto norint stovyklas pertvarkyti į būstus reikės didelių investicijų. Tai tik vienas iš daugelio pabėgėlių klausimo teisingo sprendimo aspektų, kuriuos reikės apsvarstyti.

Ekonominis gyvybingumas

Nepaisant nepaprasto Palestinos ekonomikos atsparumo, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas vis dar nėra ekonomiškai gyvybingi. Be to, ekonomika labai priklauso nuo Izraelio rinkos ir dėl to reikėtų remti palestiniečių pastangas įvairinti rinką. Komisija siūlo suvienyti Bendrijos pasiekimus teikiant pagalbą ir plėsti ją, siekiant padėti pagrindus Palestinos valstybės ekonominiam gyvybingumui.

Ekonominiai prioritetai

- Plėtoti dvišalius ir regioninius prekybinius santykius

Sudaryti geresnes Palestinos prekių patekimo į rinką sąlygas; teikti techninę pagalbą; skatinti dialogą administracinėms ir reguliavimo kliūtims įveikti; plėtoti veiksmų planą ekonominiams susitarimams su Izraeliu sudaryti; remti Palestinos ekonomikos integravimą į regioną.

- Stiprinti muitinės administraciją

Teikti paramą muitinės administracijai; apsvarstyti galimybę komandiruoti ekspertus; pasiūlyti trečiosios šalies vykdomą stebėjimą

- Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo infrastruktūros atstatymas ir atkūrimas

Numatyti fondus greitai įgyvendintiniems infrastruktūros projektams vykdyti; skatinti naujas investicijas.

- Kurti palankias sąlygas privačiojo sektoriaus investicijoms

Teikti paramą Palestinos teisinei sistemai peržiūrėti

- Remti privatųjį sektorių

Veikti su Europos investicijų banku (EIB) privačiojo sektoriaus investicijų paskolų ir paramos ištekliams suderinti; teikti pagalbą MVĮ ir rengti jų apmokymus valdymo gebėjimams ir kokybei gerinti

- Gerinti viešųjų finansų valdymą

Remti Palestinos pastangas modernizuoti pajamų administravimą; teikti paramą toliau stiprinant finansų kontrolę.

- Kurti žiniomis paremtą ekonomiką

Išnagrinėti galimybes remti plačiajuosčio ryšio technologijų plėtrą

- Nagrinėti socialinius aspektus

Dalyvauti socialinės gerovės programose, visų pirma Pasaulio banko socialinės apsaugos tinklo reformos programoje

- Plėtoti dvišalius ir regioninius prekybinius santykius

ES tikslas – panaikinti tarifines kliūtis ir įkurti ES ir PS visų prekių ir paslaugų laisvos prekybos zoną, taip pat skatinti su prekyba ir investicijomis regione susijusius ryšius.

Pagal Laikinąjį asociacijos susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo su Palestinos savivalda ES jau įgyvendino daug priemonių prekybiniams santykiams stiprinti ir Palestinos prekių patekimo į rinką sąlygoms gerinti. 2005 m. sausio mėn. priimtos priemonės, kuriomis dar labiau liberalizuojama prekyba žemės ūkio produkcija. Be to, bus apsvarstytos papildomos prekybos liberalizavimo priemonės.

Plačiau atsižvelgiant į aplinkybes regione, reikia apsvarstyti Izraelio ir Palestinos savivaldos prekybinius ir muitinių ryšius, taip pat mastą, kuriuo būtų galima peržiūrėti Paryžiaus protokolą dėl ekonominių santykių [1] , siekiant įtraukti būsimą Palestinos valstybę. Tikslu skatinti prekybą ir investicijas regione pabrėžiama ES pozicija, kad šiuo metu PS ir Izraelis laikytųsi dabartinio muitų susitarimo. Komisija paragino Izraelio ir Palestinos valdžios institucijas taikyti šį muitų susitarimą dar trumpą laiką – iki abi šalys nutars dėl būsimų susitarimų.

ES sieks palengvinti Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo integraciją į regioninius prekybos susitarimus, įskaitant prireikus visos Europos ir Viduržemio jūros regiono kilmės kumuliaciją. ES aktyvai skatina Izraelio ir Palestinos bendradarbiavimą. Šiuo tikslu Komisija įkūrė trišalę darbo grupę prekybos klausimais, kurioje susitinka Palestinos ir Izraelio valdžios institucijos ir Komisijos ekspertai. Trišalėje darbo grupėje bus nagrinėjami būdai, kaip įveikti su prekyba susijusias administracines ir reguliavimo kliūtis ir kaip lengviau įgyvendinti ES Laikinąjį asociacijos susitarimą su PS.

ES turėtų aktyviai skatinti Palestinos savivaldos ir jos kaimyninių šalių bendradarbiavimą stiprinant esamus prekybinius santykius ir plečiant ekonominę veiklą, kuri būtų abipusiai naudinga. Šiomis aplinkybėmis kaimynines šalis reikėtų paraginti peržiūrėti ir sumažinti tarifines bei reguliavimo kliūtis.

Palestinos savivalda turi būti pasirengusi prisiimti būsimus įsipareigojimus muitų ir prekybos srityse, įskaitant tarptautinių prekybos taisyklių laikymąsi ir administracinių gebėjimų stiprinimą. Šias sritis toliau rems ES.

ES dalyvavimo kriterijai: žymiai padidėjęs saugumas ir teritorijų pasiekiamumas pagal Pasaulio banko ataskaitą 2004 m. gruodžio mėn. surengtam Ad hoc ryšių palaikymo komitetui (AHLC) [2] , ir esminė pažanga įgyvendinant šešis specialiojo „ketverto“ pasiuntinio išdėstytus punktus.

- Stiprinti muitinės administraciją

Komisija teikia didelę paramą Palestinos muitinės administracijai ir bendradarbiauja su JTKPVK (Jungtinių tautų konferencija prekybos ir vystymosi klausimais) kompiuterizuotai deklaracijų tvarkymo sistemai įdiegti. Po pasitraukimo Palestinos muitinės administracijai Gazoje teks įveikti daug sunkumų. Dėl to Palestinos savivalda paprašė tolesnės pagalbos ir kad trečioji šalis vykdytų stebėjimą pasienyje.

Komisija yra pasirengusi teikti tolesnę pagalbą, pavyzdžiui, finansuoti muitinės pareigūnų veiklą pagal konkrečiai apibrėžtus įpareigojimus, siekiant didinti pasitikėjimą PS muitine ir gerinti jos gebėjimus. Komisija aptars šį klausimą su valstybėmis narėmis ir gali remtis ES patirtimi, įgyta gerinant Vidurio ir Rytų Europos sienų valdymą. Tai galėtų būti daroma vykdant Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) misiją skirti pagalbą sienų kontrolei.

ES dalyvavimo kriterijai: šalių susitarimas dėl pasienio perėjimo punktų išdėstymo ir jiems taikytino režimo, taip pat šalių prašymas dėl trečiosios šalies vykdomo stebėjimo. ES turėtų siekti, kad Izraelio garantijos dėl sausumos pasienio perėjimo punktų veikimo būtų pradėtos taikyti oro ir jūrų uostams.

- Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo infrastruktūros (atstatymas ir) atkūrimas

Po pasitraukimo iš Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto šiaurinių teritorijų pagalbos teikėjams suteiktas naujas impulsas vėl remti atstatymo veiklą. Pagal 2005 m. finansinės pagalbos programą Komisija pasiūlė 40 mln. EUR dydžio infrastruktūros priemonę, kurią reikės derinti su Palestinos savivalda ir kitais pagalbos teikėjais. Jau gauta daug projektų, susijusių su muitinėmis, transportu, vandens ir energijos tiekimu.

Taikos procesui įsibėgėjus, reikėtų numatyti esminę visos Palestinos teritorijos, įskaitant Gazą ir Vakarų Krantą, atstatymo ir atkūrimo programą pagal „ketverto“ specialiojo pasiuntinio trejų metų planą. Padarius pažangą gerinant reguliavimo aplinką ir stiprinant pagarbą teisinei valstybei, greitai atstatymo operacijos gali būti skirtos ekonominei plėtrai spartinti ir naujoms investicijoms skatinti.

Į išsamų atstatymo planą reikės įtraukti transporto sektorių (įskaitant Gazos jūrų ir oro uostų atstatymą), energijos, vandens tiekimo ir nuotekų valymo bei kietųjų atliekų tvarkymo sektorius, kaimo plėtrą, institucijų, pvz., teismo rūmų ir saugumo kompleksų, atstatymą. Tai įgyvendinti būtų galima tik pagal labai konkrečiai parengtą planą, dalyvaujant visiems pagrindiniams pagalbos teikėjams ir tarptautinėms finansinėms organizacijoms. Veikla galėtų būti paremta Komisijos pateikto žalos vertinimo duomenimis, bet dėmesį vis tik telkiant į būsimas reikmes, o ne tiesiog atstatant tai, kas sugriauta.

ES dalyvavimo kriterijai: prieš darant labai dideles investicijas į infrastruktūrą reikia sumažinti žmonių judėjimo ir prekių patekimo į rinką apribojimus bei siekti, kad Izraelis garantuotų oro ir jūrų uostų veikimą. Veiklą būtina derinti su kitais pagalbos teikėjais ir Planavimo ministerija (atsižvelgiant į patobulintą vidutinio laikotarpio plėtros planą).

- Kurti palankias sąlygas privačiojo sektoriaus investicijoms

Įsibėgėjus taikos procesui, Vakarų Krante ir Gazos Ruože turėtų padaugėti užsienio ir vidaus investicijų. Tikimasi, kad į Palestiną bus investuojama iš užsienio, be to, galimybėmis pradėti veiklą Vakarų Krante ir Gazos Ruože susidomės bendrovės iš Izraelio, kaimyninių ir tolimesnių arabų šalių.

ES dalyvavimo kriterijai: Pažanga gerinant privačiojo sektoriaus investicijų teisinę ir reguliavimo aplinką

Užsienio investicijos visų pirma priklausys nuo aiškių ir numatomų taisyklių galiojimo ir jų įgyvendinimo. Komisija jau suteikė pagalbą teisės aktams, pavyzdžiui įstatymams, susijusiems su konkurencija ir viešaisiais pirkimais, parengti ir (arba) peržiūrėti. Teisės aktams įgyvendinti reikės radikaliai reformuoti teismų sistemą ir pirmiau minėtus saugumo sektorius.

- Remti privatųjį sektorių

Nepaisant katastrofiško konflikto poveikio Palestinos ekonomikai, privatusis sektorius parodė nepaprastą atsparumą ir prisitaikymą. MVĮ sektorius ir toliau išliks pagrindine ekonomikos augimo ir regioninės integracijos varomąja jėga, skatinančia stabilumą regione, darbo vietų kūrimą ir mažesnę priklausomybę nuo užimtumo viešajame sektoriuje. Itin naudinga būtų rengti profesinį mokymą ir teikti mikrokreditus. Komisija toliau rems PS pastangas atgaivinti privatųjį sektorių, atsižvelgdama į Europos ir Viduržemio jūros regiono įmonių chartijos principus.

ES dalyvavimo kriterijai: PS turės greičiau dėti pastangas palankiai privačiojo sektoriaus aplinkai kurti, o Izraelis turės sudaryti sąlygas, kad geriau judėtų prekės ir paslaugos, laikydamasis „ketverto“ specialiojo pasiuntinio šešių punktų.

Šiuo metu Europos investicijų bankas iš naujo svarsto sąlygas veiklai Vakarų Krante bei Gazos Ruože ir Izraelyje atnaujinti. EIB ir Komisija svarsto būdus, kaip geriausiai suderinti paskolų ir paramos išteklius privačiojo sektoriaus investicijoms remti ir VMĮ galimybėms gauti finansavimą gerinti. Tai reikės daryti remiant valdymo gebėjimų tobulinimą.

- Gerinti viešųjų finansų valdymą

Perspektyvioje Palestinos valstybėje privalo būti moderni ir skaidri finansinio valdymo sistema. EB ir valstybių narių suteikta biudžetine parama PS viešųjų finansų valdymo srityje pasiekta žymios pažangos. Vis dėlto reikia toliau kurti veiksmingesnę, skaidrią ir atskaitingą biudžeto sudarymo ir viešųjų išlaidų kontrolės sistemą, kuria visiškai pasitikėtų Palestinos gyventojai ir tarptautinė bendruomenė.

ES dalyvavimo kriterijai: Palestinos savivaldos pažanga rengiant tinkamą mokesčių stabilizavimo planą, pažanga konsoliduojant pensijų sistemą, ir planavimo gebėjimų tobulinimas.

Be to, Palestinos savivalda turi veiksmingiau rinkti pajamas. Šiuo metu Komisija padeda PS diegti modernią mokesčių rinkimo sistemą, kurią taikant su laiku pajamos turėtų padidėti. Vis dėlto įkūrus Palestinos valstybę, kurioje veiks nepriklausoma mokesčių sistema ir galios atskiros muitinės taisyklės, PS bus įpareigota rinkti visus PVM ir muitus, t. y. vykdyti užduotis, kurias šiuo metu pagal Paryžiaus protokolą atlieka Izraelio valdžios institucijos. Be pastangų siekiant skaidriau įgyvendinti Paryžiaus protokolą ir efektyviau šalinti spragas mokesčių sistemoje, reikės toliau stiprinti gebėjimus, kad svarbios Palestinos institucijos, įskaitant modernią ir patikimą statistikos sistemą, taptų skaidresnės ir veiksmingesnės.

- Kurti žiniomis paremtą ekonomiką

Norint plėsti žiniomis paremtą visuomenę, reikia remti aukštąjį ir profesinį mokymą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, kad būtų galima stiprinti ir įvairinti Palestinos ekonomiką. Su Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) Žmogaus vystymosi ataskaita suderinta EB parama bus skiriama ne tik Vakarų Krantui ir Gazos Ruožui, bet ir kitoms regiono šalims. Ypatingas pastangas reikėtų dėti stiprinant Palestinos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros priemones. Atsižvelgiant į ypatingą Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo geografinę padėtį, taikydami pažangias technologijas, pvz., plačiajuostį ryšį, individualūs asmenys ir organizacijos galėtų įveikti nuotolį ir fizines kliūtis. Naudodamosi greituoju ryšiu vyriausybės institucijos ir verslo įmonės galėtų palaikyti ryšius ir gauti paslaugas nepriklausomai nuo to, ar jos yra Vakarų Krante ar Gazoje. Be to, plačiajuosčiu ryšiu palestiniečiams būtų suteikta galimybė naudotis pažangiosiomis paslaugomis, pvz., e. sveikata ar e. mokymu. Šiuo metu interneto naudojimo lygis yra itin žemas.

- Nagrinėti socialinius aspektus

Socialinė plėtra turi būti suderinta su ekonomine. Reikia imtis veiksmų teikiant paramą toms Palestinos gyventojų teritorijoms, kurioms jos reikia labiausiai, gerinant visų gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas bei šalinant galimą kai kurių reformų trumpalaikį neigiamą poveikį.

Struktūrinė veikla būtina atsižvelgiant į skubius socialinius poreikius, kuriems netaikoma ECHO ir kitų pagalbos teikėjų trumpo laikotarpio humanitarinė pagalba. Konsoliduota pensijų sistema bus skatinama saugoti pagyvenusių žmonių poreikius. Be to, reikėtų pasiekti minimalų fizinių ir finansinių galimybių naudotis įvairaus pobūdžio sveikatos ir švietimo paslaugomis lygį. Vykstant šiam procesui Komisija finansuoja Pasaulio banko socialinės apsaugos tinklo programą.

Socialinė plėtra bus skatinama plėtojant aktyvią užimtumo politiką ir vienodų galimybių požiūrį. Siekiant gerinti galimybes gauti būtiniausių prekių ir paslaugų, reikėtų skatinti skurdo mažinimo programas, pvz., mikrokreditų teikimo, eilinių darbo vietų kūrimo sistemas arba konkrečias labiausiai nukentėjusios gyventojų grupės (jaunų suaugusiųjų, moterų, neįgaliųjų) socialinės ir ekonominės integracijos programas.

4. IZRAELIO IR PALESTINOS BENDRADARBIAVIMO SKATINIMAS

Politinis dialogas

Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo gyvybingumui palaikyti palestiniečiams reikės visapusiškai ir aktyviai bendradarbiauti su Izraeliu.

Siekdama skatinti dialogą ir kurti pasitikėjimą, Komisija skyrė didelius išteklius Izraelio ir Palestinos valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimui ir ryšiams plėtoti. Tai pasiekta nustatant abiejų šalių abipusio intereso klausimus ir sritis.

Kai kurie klausimai jau nurodyti Izraelio ir Palestinos savivaldos veiksmų plane, kuris priimtas vadovaujantis ES Europos kaimynystės politika. Komisijos remiami trišaliai susitikimai jau surengti energetikos, transporto ir prekybos sritims aptarti.

Siekdama stiprinti bendrą energijos išteklių saugumą, Komisija rengia bendradarbiavimo energetikos srityje programą. Atsižvelgiant į tai, bus įsteigta bendra energetikos tarnyba, be to, reikėtų priimti prekybos susitarimą, kuriame būtų numatyti abiejų šalių elektros mainai pagal tarptautinius standartus. Taip pat šiuo metu steigiama bendra šalių transporto tarnyba, kurios veiklos sritims priklausys transporto infrastruktūros planavimas ir prekių bei asmenų vežimo sąlygų lengvinimas.

Komisija tikisi panašios pažangos sprendžiant prekybos klausimus. Tokias pastangas reikėtų tęsti ir imtis naujų kitose srityse: pvz., muitinių bendradarbiavimo, aplinkos, mokslo ir technologijų srityse ir, jeigu reikia, svarstant su teisingumu ir vidaus reikalais susijusius klausimus. Be to, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politiką su PS, Izraeliu ir Jordanija reikėtų pasinaudoti regioninio bendradarbiavimo galimybėmis.

Trečiosios šalies tarpininkavimas vykstant taikos procesui

Be minėtų Bendrijos pastangų, Komisija pripažįsta, jog siekiant užtikrinti dialogą ir didinti šalių tarpusavio pasitikėjimą, konflikto metu svarbų vaidmenį vaidina trečiosios šalies tarpininkavimas ir (arba) taikinimas. Nuolat būdamas vietoje „ketverto“ specialusis pasiuntinys teigiamai paveikė Izraelio pasitraukimo iš Gazos ir Vakarų Kranto šiaurinių teritorijų procesą. Komisija rėmė jo veiksmus teikdama finansinę paramą ir deleguodama į jo komandą patyrusių darbuotojų. Komisija pageidautų atnaujinti „ketverto“ pasiuntinio įgaliojimus, pratęsiant jų trukmę ir išplečiant taikymo sritį.

Laikinojo asociacijos susitarimo įgyvendinimas

Padarius pažangą sprendžiant galutinio statuso klausimus, ES turėtų būti pasirengusi pradėti derybas dėl visapusiško asociacijos susitarimo. Siekiant parengti EB laikinąjį asociacijos susitarimą su Palestinos išlaisvinimo organizacija (Palestinos savivaldos naudai) ir kuo veiksmingiau jį įgyvendinti, tarpiniu laikotarpiu būtina konsultuotis su Izraeliu ir PS. Konsultuojantis reikėtų aptarti sunkumus, su kuriais susidūrė į atitinkamas rinkas mėginę patekti Palestinos ir ES gamintojai (visų pirma sunkumus, kilusius gamintojams ties Izraelio pasieniu dėl administracinių problemų). Be to, ES turėtų toliau daryti spaudimą Izraeliui, kad šis visiškai pripažintų Laikinąjį asociacijos susitarimą.

5. ES veiksmingumo ir matomumo didinimas

Siekiant stiprinti politinių ir reformas skatinančių pranešimų poveikį, ES pastangos ir veiksmai turi būti labiau matomi. ES turėtų aktyviau teikti savo pranešimus juos derindama.

Tarptautinis derinimas

ES specialusis pasiuntinys ir valstybės narės bei tarptautiniai partneriai, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Izraelį ir tarptautines finansines institucijas, jau glaudžiai bendradarbiauja pagalbos teikimo klausimais. Komisija aktyviai dalyvauja „ketverto“, „ketverto“ įsteigtų institucijų (pvz., Palestinos reformos darbo grupės) ir vietos pagalbos teikėjų derinimo įstaigų (būtent Vietos pagalbos derinimo komiteto (angl. LACC)) veikloje. Po Londono konferencijos Palestinos reformos klausimais Komisija su Pasaulio banku pateikė pasiūlymų pagalbos teikėjų derinimo struktūroms racionalizuoti. Siekdama užtikrinti veiksmingą tarptautinės veiklos derinimą, Komisija glaudžiai bendradarbiaus su specialiuoju „ketverto“ pasiuntiniu ir vietos derinimo įstaigomis.

Komisija nuolat palaiko ryšius su tarptautine pagalbos teikėjų bendruomene ir tarptautinėmis finansinėmis įstaigomis bei aktyviai prisideda prie AHLC ( Ad hoc ryšių palaikymo komiteto) veiklos. Aktyviai bendradarbiauta su Tarptautiniu valiutos fondu, visų pirma atsižvelgiant į Komisijos PS biudžetinės paramos programą. Kartu su Pasaulio banku Komisija įsteigė Viešojo finansinio valdymo patikos fondą, kuris veikia pagal ankstesnę Komisijos biudžetinės paramos programą nustatytu mechanizmu. Iš pradžių Patikos fondas veikė kaip laikinoji priemonė PS mokesčių deficitui panaikinti.

ES pagalbos kliringo rūmai

Pastangos geriau derinti valstybių narių ir Bendrijos išteklius taikant vietos kliringo rūmų mechanizmą pagrindiniams ES politikos tikslams remti padidins ES pagalbos matomumą. Reikėtų nuolat plačiai informuoti apie Bendriją, dvišalius planus ir projektus, lengvinti planavimą ir naštą paskirstyti pagal valstybių narių ir Komisijos specialistų gebėjimus.

Pirmuoju etapu pirmenybė turėtų būti teikiama trumpalaikėje valdymo strategijoje (ją po Londono konferencijos parengė Komisijos tarnyba Jeruzalėje) nustatytoms priemonėms įgyvendinti; siekiant geresnio nuoseklumo, valstybes nares reikėtų paraginti vykdyti savo veiklą pagal šią strategiją. Nors valstybės narės toliau turės teisę valdyti nacionalinius fondus, nacionalinės pagalbos strategijos turėtų būti paremtos patvirtinta ES strategija ir ją atspindėti. Siekiant užtikrinti išlaidų derinimą ir prioritetus Europos Sąjungoje ir dirbant su Palestinos savivalda, būtų galima įsteigti politikos komitetą, kurį sudarytų visi pagalbos teikėjai. Toks komitetas užtikrintų papildomumą ir nustatytų sritis, kurioms labiausiai reikia bendrų fondų lėšų ar bendro finansavimo. Komisija turėtų imtis vadovauti šiam mechanizmui.

Antruoju etapu, jeigu valstybės narės pritars, būtų galima apsvarstyti galimybę išplėsti šio mechanizmo taikymą kitoms pagalbos sritims, pavyzdžiui, infrastruktūrai. Trumpu laikotarpiu ES pagalba galėtų tapti labiau matoma, be to, regione būtų galima pradėti rengti sąmoningumo skatinimo akcijas.

Bendrijos išteklius reikėtų derinti kaupiant pagalbos teikėjų informaciją, siekiant užtikrinti, kad fondų lėšos yra tinkamai naudojamos.

Vidutinės trukmės laikotarpiu ES galėtų apsvarstyti galimybę įsteigti specialų atstatymo fondą arba Atstatymo agentūrą, pasinaudodama sėkminga ES patirtimi vykdant atstatymo veiklą po konflikto Balkanuose.

Finansiniai ištekliai

Geresnis veiklos matomumas – būtina sąlyga svarstant bet kokias papildomas biudžeto lėšas, atsižvelgiant į tai, kad G8 patvirtino p. Vulfensono prašymą gerokai padidinti finansinę pagalbą. Gleneagles vykusiame G8 viršūnių susitikime p. Vulfensonas pateikė pagrindines plėtros plano gaires, pagal kurias numatoma galimybė padidinti pagalbą Vakarų Krantui ir Gazai iki 3 mljr. EUR kasmet kitų trejų metų laikotarpiu. Tai daugiau nei du kartus viršija dabartinę tarptautinės pagalbos teikėjų bendruomenės pagalbą. Padidinti paramos dydį tokiu mastu pavyks tik dedant bendras pastangas ir tinkamai pasidalijant tekusią naštą, visų pirma tarp arabų valstybių.

Atsižvelgiant į tai, kad Komisija yra didžiausia pagalbos palestiniečiams teikėja, reaguojant į specialiojo „ketverto“ pasiuntinio prašymą iš Bendrijos biudžeto skiriamą paramą galima būtų padidinti iki maždaug 200–300 mln. EUR per metus, be to, numatyti didesnę valstybių narių dvišalę pagalbą.

Šie ištekliai būtų nukreipti į šiame komunikate nurodytus prioritetus, susijusius su mokesčių tvarumo skatinimu, institucijų stiprinimu ir ekonominės padėties gerinimu didinant investicijas.

Vis dėlto siekiant šiais reikšmingais papildomais ištekliais paveikti Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo ekonominę padėtį, reikia pasiekti žymią pažangą saugumo ir judėjimo politikos srityje. Tai pabrėžta 2004 m. Pasaulio banko ataskaitoje, kurią 2004 m. gruodžio mėn. patvirtino Ad hoc ryšių palaikymo komitetas (AHLC).

Ne vėliau kaip iki 2006 m. pradžios Komisija išsamiau apsvarstys pasiūlymus dėl papildomų 2006 m. biudžeto išteklių, atsižvelgdama į turimus finansinius išteklius, visų pirma lankstumo priemonę. Be to, bus atsižvelgta į pažangą įgyvendinant „ketverto“ pasiuntinio „šešis ir plius tris punktus“, išsamesnius palestiniečių planus ir tolesnes konsultacijas su tarptautine bendruomene.

6. Išvada

Siekiant, kad ES galėtų veiksmingai pasinaudoti savo galia iš naujo pradedant vykdyti „kelio gairių“ plane (būtina sąlyga Palestinos valstybei kurti) numatytus veiksmus, valstybės narės ir Komisija turėtų suderinti savo pozicijas pagrindiniais klausimais, kad pranešimų poveikis būtų didesnis. Derinant veiksmus pirmiausia reikėtų parengti ES strategiją tiems atvejams, kai pažangos tempas sulėtėja, pavyzdžiui, kilus neramumams ir vėl įsivėlus į konfliktą, dėl nepakankamos pažangos sprendžiant specialiojo „ketverto“ pasiuntinio Džeimso Vulfensono išdėstytus šešis bendrus klausimus, dėl tęsiamos platesnės Vakarų Kranto kolonijos veiklos ar skiriančios užtvaros poveikio. Be to, tam reikės geriau derinti pagalbą.

Atsižvelgdama į visa tai, Komisija ragina Tarybą:

- patvirtinti šiame komunikate nurodytus tikslus ir prioritetus kaip Europos bendrijos veiklos pagrindą;

- atkreipti dėmesį į Komisijos ketinimą (remiantis šiuo komunikatu) rengti Šalies strategijos dokumentą dėl Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo daugiametę nacionalinę orientacinę programą;

- nutarti dėl geresnių ES veiksmų derinimo mechanizmų, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą veikti kaip derinimo „kliringo rūmai“, siekiant didesnio ES finansinės pagalbos poveikio;

- patvirtinti tikslą derėtis dėl Asociacijos susitarimo su Palestinos savivalda ir veikti siekiant užtikrinti visapusišką ES ir Palestinos laikinojo asociacijos susitarimo įgyvendinimą, įskaitant struktūrų, būtinų Europos kaimynystės politikos veiksmu planui įgyvendinti, steigimą; ir siekti Izraelio garantijų dėl Laikinojo asociacijos susitarimo pripažinimo;

Komisija ragina Biudžeto valdymo instituciją:

- remiantis Komisijos pasiūlymais išnagrinėti poreikį didinti Bendrijos finansinę pagalbą palestiniečiams 2006–2008 m. laikotarpiu, atsižvelgiant į specialiojo „ketverto“ pasiuntinio paskelbtą trejų metų Palestinos plėtros planą.

[1] Paryžiaus protokolas dėl ekonominių santykių pasirašytas 1994 m. balandžio 29 d. Paryžiuje; jame nustatomi pagrindiniai PS ir Izraelio ekonominiai įsipareigojimai.

[2] „Didelė pagalbos teikėjų parama negali atstoti teigiamos ekonominės aplinkos. Jeigu (ir tiktai jeigu) šalys imsis tinkamų veiksmų ekonomikai senu tvaraus augimo keliu nukreipti, pagalbos teikėjų konferencija dėl finansavimo bus pateisinta.“ Sąstingis ar atgijimas? Izraelio pasitraukimas ir Palestinos ekonominės perspektyvos, Pasaulio bankas, 2004 m. gruodžio mėn.